Daugiau kokybiškų kelių, mažiau remontų ir kultūringų vairuotojų – Lietuvos gyventojai trūkumų keliuose mato ne vieną.

„Kelias, kad būtų geresnis, nes, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną pirma juosta yra tragiška“, – sakė vyras.

„Kad būtų atnaujinami rajonuose esantys keliai“, – pageidavo moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Būna ne tiek dėl kelių, kiek dėl kitų vairuotojų, kai autostradose viršijamas greitis, ne pagal visas taisykles persirikiuojama“, – kalbėjo kita moteris.

Tačiau susisiekimo ministras, panašu, tiek problemų nemato. Jis kolegoms ir žurnalistams džiaugiasi apdovanojimu už saugų eismą, kurį Lietuva gavo dar 2022 metais.

„Tai yra svarbiausias Europos apdovanojimas saugaus eismo srityje už didžiausią per dešimt metų visoje Europos Sąjungoje padarytą pažangą“, – teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vis dėlto ir policija pabrėžia – apdovanojimams dar ne laikas. Mat greičio viršijimas, vairavimas išgėrus ir tiesiog nesaugus elgesys kelyje vis dar išlieka esminėmis problemomis.

„Atsakomybės stoka ir gyvenimo tempo suvokimas, kad paskubėjus gali greičiau nuvažiuoti. Mokslininkai įrodė, kad tam tikri greičio pažeidimai netaupo laiko, o sąlygoja tam tikras nelaimes“, – aiškino policijos departamento viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Be greičio, didelė problema – girti vairuotojai. Vien pernai suskaičiuoti 158 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Trylikai žmonių šios nelaimės buvo mirtinos.

Keturios ministerijos ir septynios institucijos pasirašė valstybinę saugaus eismo programą. Ji numato, kad jau po šešerių metų žuvusiųjų keliuose sumažės perpus, o 2050 metais Lietuvos keliuose nežus niekas.

„Pirmas dalykas – taisyklių laikymasis, greitis, greitis, tas pats greitis. Man sunku suvokti, kaip pačiam vairuojančiam, kaip pačiam vežiojančiam savo šeimą, mažamečius vaikus, įmanoma važiuoti neprisisegus diržų“, – stebėjosi M. Skuodis.

Policija jau kuria planus, kaip auklės vairuotojus. Tenka nusiteikti, kad keliuose patrulių bei greičio matuoklių sutiksime dažniau. Šie tikrins saugos diržus, stebės, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliuoju telefonu. Ir ypač daug dėmesio skirs blaivumo patikrai.

„Dažniau taikysime tas pačias priemones, jas daugiau keisime geografiškai. Priemonės paskirtis yra įtikinti asmenį, kuris sėda prie automobilio vairo būdamas neblaivus, kad blaivumas gali būti patikrintas bet kur ir bet kada“, – tikino V. Grašys.

Tačiau patys vairuotojai dažniau gatvėse sutikti policijos pareigūnų nepageidauja.

„Ir taip jų per daug. Pas mus žmonės kultūringai važiuoja“, – sakė vyras.

„Tas baudimas toks, koks yra dabar, yra užtektinas. Visada bus tie, kas važinėja, ko nesugaudo“, – teigė moteris.

„Patruliavimo užtenka per akis. Kamerų pridėta daugiau negu reikia“, – kalbėjo kitas vyras.

„Tai geriau reikia šviesti žmones, kad jie būtų sąmoningesni“, – siūlė dar vienas pašnekovas.

Geriau reikia šviesti žmones, kad jie būtų sąmoningesni.

Vis dėlto policija tikina, kad vien švietimas žūčių keliuose nesumažins – reikia baudų.

„Įrangos, kuri fiksuoja greitį, daugėja. Vietų, atkarpų, kuriose fiksuojamas greitis, daugėja. Nors vairuotojo ausis informacija apie įrangos plėtrą pasiekia, tačiau smegenis pasiekia administracinės atsakomybės taikymas“, – sakė V. Grašys.

Baudoms nesipriešina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Mat padarinių šalinimas jau po avarijos, esą, brangiau kainuoja tiek finansiškai, tiek ir psichologiškai.

„Mums kaip tarnybai ir mūsų tarnybos pareigūnams, tai skaudžiausi įvykiai yra tie, kur yra žmonių aukos, sužeisti žmonės, ypatingai mažamečiai vaikai“, – teigė PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Tiesa, dėl prastų kelių besiskundžiantiems vairuotojams žadama, kad ir pačių kelių kokybė gerės.

„Diegiame eismo saugos priemones, apsaugines priemones nuo gyvūnų patekimo į kelius bei šiuos keliuose, ypatingai pavojinguose ruožuose, atliekame analizę, vertinimą, asfalto dangos atnaujinimus“, – kalbėjo „Via Lietuva“ infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.

M. Skuodis įsitikinęs, kad kelių tvarkymui nesutrukdys net ir tai, kad didžioji dalis biudžeto pinigų dabar keliauja ne infrastruktūrai, o gynybai.

Lietuvos policijos duomenimis, 2023 metais Lietuvos keliuose žuvo 160 asmenų.

Memorandumą pasirašė Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Savivaldybių asociacijos ir kitų institucijų atstovai.

Kaip teigė renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis, vienas esminių programos tikslų – sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

„Iki 2030 m. perpus sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių – toks yra tikslas mūsų visų“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad galiausiai norima pasiekti, jog iki 2050 m. šalies keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis.

Pasak M. Skuodžio, valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių plane numatytos penkios veiklos kryptys ir 44 įvairios priemonės.

Iki 2030 m. perpus sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių – toks yra tikslas mūsų visų.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad nors žuvusiųjų keliuose skaičius ilguoju laikotarpiu Lietuvoje mažėja, pastaruoju metu ši statistika vėl ima neraminti. Tad, anot jo, būtina ieškoti naujų būdų, jog galima būtų išvengti tragedijų keliuose.

„Deja, kalbant apie žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, 2022 m. turėjome 43, o pernai – 55“, – pažymėjo V. Grašys.

Policijos duomenimis, 2022 m. keliuose žuvo 122 žmonės, o pernai – 160.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas teigė, kad valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių planas susideda iš penkių krypčių, kuriomis bus organizuojamos ir vykdomos plano priemonės, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičiaus mažinimas, kelių infrastruktūros tobulinimas, transporto priemonių būklės gerinimas, pagalbos nukentėjusiems keliuose operatyvus suteikimas ir duomenų apie avarijas analizė.

Kaip spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis, siekiant mažinti žūčių keliuose skaičių, itin svarbu daugiau investuoti į eismo infrastruktūros tobulinimą.

„Pavyzdžiui, „Via Baltica“ kelias, kurį dažnai žiniasklaida vadino mirties keliu, 40 kilometrų (...) atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sutvarkymas turės labai dideles teigiamas pasekmes“, – sakė ministras.

Policijos atstovas V. Grašys konferencijoje akcentavo, kad policija, siekdama memorandume numatytų tikslų įgyvendinimo, orientuosis į priemones, veikiant nežymėtiems pareigūnams.

„(Bus siekiama – ELTA) kad bet kurioje šalies vietoje galima būtų užfiksuoti, kai vairuotojas naudojasi mobilaus ryšio įrenginiu, dalyvaudamas eisme, pažeisdamas taisykles“, – sakė V. Grašys.

Anot jo, statistika rodo, kad dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl greičio viršijimo, tad, pasak V. Grašio, policija yra pasirengusi pažeidėjus tramdyti, pasitelkdama daugiau greičio matuoklių keliuose.

„Taip pat kalbame apie neblaivių vairuotojų kontrolę. Stiprinsime šiuos pajėgumus. (...) Bet kurioje šalies vietoje bet kuriuo metu gali būti organizuojama vairuotojų blaivumo patikros priemonė“, – dėstė policijos atstovas.

Pernai Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių. Palyginus su 2019 metais, kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, taip pat su vėlesniu pandeminiu laikotarpiu, eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius mažėjo: šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019-iais. Tačiau palyginus su 2022 metais, žuvusiųjų skaičius pernai išaugo trečdaliu.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys sako, kad pernai ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, dažnai viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką, daug ir nedrausmingų pėsčiųjų, dėl to žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, pernai išaugo iki 55.

Tarp pernai žuvusiųjų – 124 vyrai ir 36 moterys, iš jų – 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleiviai, 11 dviratininkų ir 33 pėstieji. Trečdalis asmenų žuvo tamsiuoju paros metu. Žuvo 15 nepilnamečių, jauniausias jų – septynių mėnesių berniukas, automobilio keleivis.

Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų (2022 metais – 15), dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės – keturi, kai tuo metu 2022-iais – devyni.

Daugiausia žuvusiųjų Vilniaus ir Kauno apskrityse – atitinkamai 34 ir 21 žmonės.

Pražudė greitis

Anot policijos, pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis. Trečdalis visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi.

Kitos trys pagrindinės eismo įvykių priežastys – saugaus atstumo nesilaikymas (9 proc.), pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai ir žuvo žmonės (8 proc.), ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ar kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (5 proc.).

Pernai įvyko 2 863 eismo įvykiai. Pastaruosius šešerius metus vidutiniškai įvyksta apie 2 900 įskaitinių eismo įvykių.

Artimiausią pusmetį policija pranešė surengsianti 38 tikslines policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones, atidžiau stebės eismo dalyvius ir sieks išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Suplanuota sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė. Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose.

Apie tai plačiau pasakojo Lietuvos kelių tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

– Kokia pusmečio statistika Lietuvos keliuose?

– Nėra džiuginanti. Užsibrėžtas Lietuvos tikslas 2050 m. neturėti nė vieno žuvusio Lietuvos keliuose yra siekiamas. Yra tikrai, kur tobulėti. Turėsime daryti pažangą tiek vairuotojų sąmoningume, tiek infrastruktūroje, kad eismo sąlygos ir saugumas pagerėtų.

– Kokių eismo įvykių nutinka daugiausiai Lietuvos keliuose?

– Reikėtų įvardinti pagrindines priežastis, dėl ko nutinka. Pirmiausiai, būna nepasirinktas saugus greitis, viršytas leistinas greitis. Greičio matavimo įrenginių plėtra, infrastruktūros tobulėjimas nedaro tokio spartaus pokyčio vairuotojų sąmoningume, kad visi ribojimai, visos taisyklės yra reikalingos pačiam vairuotojui, kad jis būtų saugus. Dažniausiai eismo įvykiuose žūsta vairuotojai, kai būna susidūrimai, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Dažnai būna neįvertintos oro sąlygos, tas pats nuovargis, laiku nepriimti sprendimai vairuojant dažniausiai baigiasi labai liūdnai. Buvo nustatyta daugiau nei 13 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, kuomet vairuotojai, keleiviai nesegi saugos diržų. Prieš keletą metų buvo labai aktyviai bandoma įtakoti visuomenę, leidžiant įvairias reklamas, įtikinti, kad saugos diržas yra labai reikalingas. Pastebėjome tam tikras tendencijas į gerą pusę. Tačiau tas skaičius 13 tūkst., kurie nesegėjo saugos diržų ir buvo policijos sustabdyti, rodo, kad turime kartoti tą švietėjišką veiklą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet yra gerų, optimistiškesnių žinių, kad Lietuvos vairuotojai išgeria vis mažiau. Neblaivių vairuotojų prie vairo pagaunama vis mažiau.

– Apie 10 tūkst. neblaivių vairuotojų sustabdoma kelyje per metus. Šiek tiek pamažėjo eismo įvykių dėl neblaivių asmenų kaltės. Mūsų visuomenė tampa atsakingesnė, mažiau toleruojame neblaivų asmenį, bandantį sėsti prie vairo. Žmonės imasi veiksmų, kad neleistų jam dalyvauti eisme, suvokdami, kad tai yra potencialus pavojus jam pačiam ir aplinkiniams.

Savaitgalio rėžimą įsijungti tik baigus vairavimą.

– Kokių eismo įvykių nutinka daugiausiai vasaros metu?

– Susidūrimų. Dažnai tenka išgirsti vairuotojų pasiteisinimus, kad atostogų metas, atsipalaiduojame, mažiau būnam dėmesingi. Vairuojant transporto priemonę atostogų nebūna. Visas dėmesys turi būti sutelktas į tai, kaip mes vairuojame. Vaikų padaugėja miesto gatvėse, kadangi jiems atostogos. Kurortiniuose miestuose suintensyvėja eismas. Keliuose atsiranda daugiau motociklų, mopedų, dviračių, elektrinių paspirtukų. Vairuotojai juos mažiau pastebi. Kadangi padidėja leistino greičio ribos tam tikruose keliuose, vairuotojai ne visada įvertina savo galimybes, eismo ir oro sąlygas.

– Penktadieniais fiksuojama daugiausiai eismo įvykių.

– Taip, pagal mūsų duomenis, daugiausiai įvykių, kai žūsta ar sužalojami asmenys, įvyksta penktadieniais. Tai rodo, kad sunki darbo savaitė, įtampa darbe sukelia tam tikrus nepatogumus. Žmonės sėsdami prie automobilio vairo pabaigę darbus, jaučiasi labiau atsipalaidavę. Nuovargis neturėtų įtakoti mūsų vairavimo, dėmesingumas turėtų išlikti. Savaitgalio rėžimą įsijungti tik baigus vairavimą.

Iki ketvirtadienio šalyje buvo užregistruotos 24 asmenų žūtys Lietuvos keliuose – tai šešiais žuvusiais daugiau nei pernai, penktadienį paskelbė Lietuvos kelių policijos tarnyba.

Šiemet per avarijas žuvo dešimt vairuotojų, aštuoni pėstieji (šeši žuvo tamsiuoju paros metu, trys – pėsčiųjų perėjose), keturi keleiviai, tarp jų vienas vaikas.

Taip pat žuvo vienas dviratininkas ir dar vienas eismo dalyvis.

Pastarąją savaitę, pirminiais duomenimis, užregistruoti 336 eismo įvykiai, tarp jų 22 proc. – transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 5 proc. visų avarijų.

Vasario 24  – kovo 2 dienomis, pirminiais duomenimis, žmonės nukentėjo 51 eismo įvykyje. Žuvo trys asmenys, visi jie vyrai, jų amžiaus vidurkis – 29 metai.

Sužeisti 58 eismo dalyviai: 23 pėstieji (12 – pėsčiųjų perėjose), 17 vairuotojų, 16 keleivių, 2 dviračių vairuotojai. Tarp nukentėjusiųjų – aštuoni nepilnamečiai (keturi pėstieji (pėsčiųjų perėjose), trys keleiviai, dviračio vairuotojas).

Dėl neblaivaus vairuotojo kaltės, pirminiais duomenimis, įvyko vienas eismo įvykis, žuvo du žmonės (keleiviai), du sužeisti (vairuotojai).

Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 13 eismo įvykių daugiau, žmonių žuvo vienu daugiau, sužeista 16 daugiau.

Ta proga rengiama akcija „Neužgesk“, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Šiai dienai atminti specialiai sukurtu logotipu NEUŽGESK institucijos, organizacijos kviečiamos neatlygintinai pažymėti savo tinklapius, žiniasklaida kviečiama minėtos dienos transliacijas pagal galimybes taip pat pažymėti logotipu ir šią dieną skirti ypatingą dėmesį saugaus eismo temoms ir paraginti visus eismo dalyvius kelyje elgtis atsakingai.

Per 30 atkurtos valstybės metų Lietuvos keliuose žuvo daugiau kaip 15 tūkst. eismo dalyvių.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 30 atkurtos valstybės metų Lietuvos keliuose žuvo daugiau kaip 15 tūkst. eismo dalyvių.

1991 metais Lietuvos keliuose žuvo 1173 eismo dalyviai, 2019 metais –186.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, Lietuva yra priėmusi Saugaus eismo strategiją „Viziją 0“, kad iki 2050 metų šalies keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis.

Pasaulinė diena žuvusiesiems eismo įvykiuose atminti minima pasaulyje nuo 2005 metų. Kasmet pasaulyje keliuose žūsta daugiau kaip 1 mln. žmonių, 50 mln. sužeidžiama, daugelis jų lieka neįgalūs.

„Reikia pasidžiaugti, kad šiai dienai turim geriausią statistinį rezultatą, imant nuo 2017-ųjų, dėl žuvusiųjų keliuose“, – penktadienį policijos surengtoje konferencijoje sakė jis.

R. Požėlos teigimu, šiemet keliuose žuvo 47 žmonės. Pernai tuo pačiu laikotarpiu žuvo 52, 2018 metais žuvo 60, o 2017 metais – 54 žmonės.

Taip pat generalinis komisaras sakė, kad, palyginus su pernai, šiemet šalyje apskritai nutiko mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės ir mažiau buvo sužeista žmonių.

Tiesa, R. Požėla sakė, kad „turime labai neraminančią statistiką“, kalbėdamas apie išaugusį greitį viršijančių vairuotojų skaičių.

„Sausio mėnesį policijos įstaigos yra užfiksavusios 16 tūkst. greičio viršijimo atvejų, vasarį – 17 tūkst., kovą – 28 tūkst., balandį – 52 tūkst, o per pirmąsias penkias gegužės dienas – 12 tūkstančių atvejų“, – teigė generalinis komisaras.

Jo manymu, atsakymas, kodėl stebimas toks greičio viršijimų augimas, yra paprastas.

„Ištuštėjusios gatvės sudaro geresnes sąlygas mūsų neatsakingiems vairuotojams paspausti greičio akseleratorių ir skaičiai tikrai yra įspūdingi“, – sakė R. Požėla.

Pasak komisaro, šių metų pabaigoje policijos turimais trikojais ketinama pradėti fiksuoti ne tik leistiną greitį viršijančius vairuotojus, bet ir važiuojančius per draudžiamą šviesoforo signalą bei lenkiančius per ištisinę juostą.

„Šitie mūsų trikojai yra organizuoti būtent tokiam funkcionalumui ir kodėl būtent metų pabaiga, tai iš tikrųjų reikia tuos dalykus suderinti su esamu registru ir tik tada šitie mūsų prietaisai galės ne tik greičio matavimą vykdyti, bet ir kitus pažeidimus fiksuoti“, – patikino jis. 

„Apšnekėjome tam tikras iniciatyvas. (...) Visų pirma, mūsų abiejų su ministru netenkina esamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp policijos, kelininkų, kitų institucijų, dirbančių saugaus eismo srityje, todėl jau aptarėme, kad artimiausiu metu atgims buvę formatai, kai įvairiuose lygiuose policijos pareigūnai, saugaus eismo specialistai kartu su kelininkais kels ir spręs problemas“, – teigė R. Požėla.

Susisiekimo ministro teigimu, pernai padaugėjo žuvusiųjų keliuose.

Iki 2050 metų bus siekiama nulio žuvusiųjų. Tai ilgalaikis projektasׅ.

„Su apgailestavimu turime konstatuoti, kad 2019 metais žuvusiųjų skaičius (keliuose. – ELTA), palyginus su 2018 metais, padidėjo. Turėtume peržiūrėti, kur kokias veiklas turėtume patobulinti. Susisiekimo ministerija turi paruošusi projektą „Nulinės vizijos“. Tai reiškia, kad iki 2050 metų bus siekiama nulio žuvusiųjų. Tai ilgalaikis projektasׅ“, – sakė J. Narkevičius.

Susitikimo metu nutarta teikti ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui siūlymą atnaujinti Eismo saugumo tarybos sudėtį, kad ji imtųsi koordinacinio vaidmens tarpinstituciniame bendradarbiavime.

Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas kartu su policijos bendruomene kviečia Lietuvos žmones dvasiniam susitelkimui, susikaupimui ir apmąstymui.

„Žmogaus gyvenimas neretai toks trapus, o širdies skleidžiama šviesa ir šiluma nors ir didžiulė, bet ji dėl neatsakingo elgesio kelyje gali netikėtai užgesti. Maldoje prisiminkime tuos, kurie žuvo eismo nelaimėse, ir saugokime tuos, kurie esame gyvi“, – sako A. Toliatas.

Pasaulinė diena žuvusiems eismo įvykiuose atminti pradėta minėti 2005 metais. Jos iniciatoriai – Jungtinės Tautos ir Pasaulio sveikatos organizacija. Buvo priimta rezoliucija, kuria kreiptasi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiems eismo įvykiuose paminėti.

Pagrindinis šios atmintinos dienos tikslas – solidarumo išreiškimas ir dvasinis palaikymas, skirtas šeimoms, kurios išgyvena netektis dėl keliuose eismo įvykiuose prarastų savo šeimos narių, draugų ar pažįstamų. Kartu siekiama dar kartą atkreipti visuomenės dėmesį į kiekvieno asmeninę atsakomybę už savo elgesį kelyje, Kelių eismo taisyklių laikymąsi, kad būtų išvengta beprasmių aukų.

Pasaulyje kiekvienais metais eismo įvykiuose žūsta daugiau nei vienas milijonas žmonių, 50 milijonų sužeidžiama, daugelis jų lieka neįgalūs. 2018-aisiais Europos keliuose žuvo 25 300 žmonių, Lietuvoje – 173. Šiais metais, iki lapkričio 13-osios, Lietuvoje eismo nelaimėse jau žuvo 159 žmonės.

Renginiai „Neužgesk“, skirti šiai dienai paminėti, vyks Katedros aikštėje Vilniuje, Atgimimo aikštėje Klaipėdoje,  Nepriklausomybės aikštėje Panevėžyje.

Renginių iniciatorius – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Sekmadienį daugelyje bažnyčių bus aukojamos šv. Mišios, skirtos Pasaulinei dienai žuvusiems eismo įvykiuose atminti.