„Aš tiesą sakant nesupratau, dėl ko šitas muilo burbulas iškilo“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, įstatymo pataisos leistų „labiau sunorminti“ prevencinius pokalbius, kurie egzistavo ir iki šiol.
Jis teigė, kad prevenciniai pokalbiai būtų vykdomi tik su tais žmonėmis, kurie atsidurs priešiškų žvalgų taikinyje.
„99,99 proc. Lietuvos gyventojų tai yra visiškai neaktualu, nes jie niekada neatsidurs užsienio žvalgybos tarnybų akiratyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
„O tie, kurie atsidurtų ir galimai visiškai nekalti žmonės, tai jie tiesiog būtų įspėti, kad atsirado tokia grėsmė“, – teigė prezidentas.
O tie, kurie atsidurtų ir galimai visiškai nekalti žmonės, tai jie tiesiog būtų įspėti, kad atsirado tokia grėsmė.
Pagal prezidento siūlomą įstatymo projektą, į prevencinį pokalbį žmonės galėtų būti kviečiami „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.
Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė.
Kritikai sako, kad nuostatos dėl rizikos valstybės interesams yra pernelyg abstrakčios, gali būti plačiai interpretuojamos, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiavimui.
Pataisos taip pat suteiktų teises žvalgybos pareigūnams patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą, be teismo sankcijos gauti informaciją iš bankų apie finansines operacijas.
Dalis politikų sako, kad plečiant žvalgybos galias reikia stiprinti ir jų priežiūrą.
Tačiau prezidentas teigia, kad šie instrumentai būtini siekiant užtikrinti šalies saugumą.
„Valstybė privalo turėti tam tikrus instrumentus, kad apgintų savo saugumą, nes priešingu atveju turbūt visi po du vorele nukeliausime tiesiai į kišenę mūsų nedraugams, skanduodami linksmas daineles“, – kalbėjo G. Nausėda.
