Netyla kalbos, kad prieštaringai vertinamas verslininkas Žydrūnas Buzas bando įgyvendinti dar vieną skambų ir įžūlų planą, kuris jam leistų užvaldyti Marijampolės automobilių turgų. Įtartinas turgaus privatizavimo procesas vyrą pažįstančiųjų nestebina – daug metų besitęsiantys Ž.Buzo sukti viražai apipinti legendomis.
Didysis kraustymasis
Praėjusią savaitę įvykusiame aukcione už kontrolinį Marijampolės automobilių turgaus akcijų paketą pasiūlyta 2 mln. 3 tūkst. eurų – daugiau kaip dvigubai daugiau, nei nustatyta pradinė aukciono kaina. Regis, tokia kaina pardavėją – "Swedbank lizingą" – turėtų tenkinti, tačiau niekas nedžiūgauja, nes įtariama, kad už didžiausią kainą pasiūliusio aukciono dalyvio stovi Ž.Buzas, kuris žaidžia nešvarius žaidimus ir tokių pinigų mokėti nė neketina.
Apie jo įtartinus su turgumi susijusius planus Marijampolėje kalbama senokai. Nerimo debesys virš automobilių pardavėjų galvų pradėjo kauptis vos pasitraukus žiemai. Mintis apie pavasarinį atgimimą ir į turgų netrukus pradėsiančius plūsti pirkėjus labai greitai pakeitė abejonės dėl ateities. Gamyklų g. įsikūręs Marijampolės automobilių turgus tuštėja ne dienomis, bet valandomis ir sėja nerimastingas apkalbas ir spėliones.
Nuo senų laikų Marijampolė vadinama šalies automobilių sostine, kadangi vos ne pusė septinto pagal dydį šalies miesto gyventojų verčiasi automobilių prekyba ir su ja susijusiais verslais. Šį balandį šalies automobilių agora pasitiko kaip reta ištuštėjusi – beveik 10 ha aikštėje iš buvusių gausybės pardavimo aikštelių teliko kelios.
Dėl susiklosčiusios situacijos verslininkai neslepia pasipiktinimo, tačiau teigia nieko negalintys padaryti – praktiškai visi nuomininkai buvo priversti nutraukti ilgalaikes sutartis ir pasirašyti naujas su nurodymu išsigabenti automobilius į šalia kelio Marijampolė–Kaunas esančią bendrovės "Autocentrum A5" aikštelę. "Kaprato" aikštelės vardu geriau žinomi naujieji automobilininkų namai – kur kas skurdesni: 6 ha prekyvietė pralaimi konkurencinę kovą kur kas patogiau pasiekiamoms aikštelėms miesto centre, o įvažiuojant tenka grūstis pro Lenkijos kryptimi kursuojančių vilkikų karavanus.
Kas tampo virveles?
Kokios priežastys kursto šias revoliucines nuotaikas ir kodėl pardavėjai buvo priversti parašyti naujas sutartis, kuriose aiškiai nurodyta, kad jei iki nurodyto laiko automobiliai nebus išgabenti, už kiekvieną iš jų nuomininkui teks pakloti 50 eurų baudą?
Į "Kaprato" aikštelę savo automobilius pervežę nuomininkai nenori viešinti savo vardų ir veidų, tačiau teigia, kad už to slypi kontroversiškasis Ž.Buzas. Tai spalvinga asmenybė, kurios autoriteto prisibijo dauguma šio miesto verslininkų. Niekam ne paslaptis, kad daugelį metų būtent jis tarsi virvelėmis tampo visą Marijampolės automobilių verslą ir, nepaisant visų teisėsaugos kirčių, kaip įmanydamas siekia išlaikyti įtaką.
Po laimėtų varžytinių "Kaprato" aikštelė jau dvejus metus priklauso Ž.Buzo vadovaujamai bendrovei "BCB Group". Didžiausias Marijampolės automobilių turgaus akcininkas – "Swedbank lizingas", tačiau nuo 2011 m. iš jo plotą nuomojosi su Ž.Buzo aplinka siejama bendrovė "Turto rizikos sprendimai" ir po to pernuomodavo šimtams pavienių automobilių pardavėjų.
Kišo pagalius į ratus
Ž.Buzo ir turgaus savininkų santykiai apipinti legendomis: pardavėjai kalba, kad verslininkas nuolat riejosi su bankininkais, vengė ir vėlavo mokėti mokesčius. Nenorėdami žaisti katės ir pelės žaidimo banko atstovai prieš metus netgi puoselėjo viltį aikštę už 1 mln. litų (290 tūkst. eurų) parduoti 36 proc. akcijų automobilių turgaus turinčiai Marijampolės savivaldybės įmonei Marijampolės autobusų parkui, bet šis sumanymas subliūško, kai sprendimas leisti įsigyti areštuotą turtą buvo apskųstas.
"Kai Marijampolės autobusų parkui buvo pasiūlyta pirkti turgų, mes pareiškėme savo norą. Žinau, kad Žydrūnas Buzas su kompanija pasiūlė daugiau, bet tas sandoris neįvyko. Su tokiais kaip jis mes nepajėgsime konkuruoti – tikrai nepradėsime lenktyniauti su nešvariais pinigais. Jeigu būtume įsigiję akcijas, išnuomotume turgų normaliam žmogui, kuris sąžiningai mokėtų mokesčius valstybei", – "Kauno dienai" kalbėjo Marijampolės meras Vidmantas Brazys.
Dienraščio šaltinių teigimu, pats Ž.Buzas aktyviai rūpinosi, kad turgaus akcijos neatitektų savivaldybei, net buvo užsukęs į banką. Nepavykus sandėriui, "Swedbank lizingas" atsidūrė aklavietėje – nekilnojamojo turto objektų, kuriuose veikė "Turto rizikos sprendimai", nuomos sutartis yra nutraukta, tačiau dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie nebuvo atgauti.
Bendrovei "Turto rizikos sprendimai" vadovauja Erikas Račkelis. "Mes su Žydrūnu Buzu esame geri bičiuliai", – "Kauno dienai" yra prisipažinęs E.Račkelis. Pats Ž.Buzas apie draugystę su E.Račkeliu ir komercinius interesus nesileido į kalbas – į žurnalistų skambučius neatsakė.
Po aukciono – tyla
Teismas pripažino, kad turgų galima parduoti tik aukcione. Jo metu buvo siūloma įsigyti kelis žemės sklypus, administracinį pastatą, remonto dirbtuves, sandėlį ir kiemo statinius. Pradinė turgaus kaina aukcione – 878 460 eurų (3 033 146,69 lito), pradinio įnašo dydis – 150 000 eurų (517 920 litų). Aukcionu susidomėjo septyni dalyviai, tačiau keturi iš jų savo kainos nepasiūlė. Vienas iš dalyvių pasiūlė daugiau kaip milijoną eurų, kitas – lygiai du milijonus. Nugalėtoju paskelbtas dalyvis, kuris teigė už akcijas ketinantis pakloti 2 mln. ir 3 tūkst. eurų. "Kauno dienos" šaltiniai teigė manantys, kad tokios sumos niekas mokėti neketina – ji pasiūlyta tik tam, kad turgus nepatektų į kitas rankas. Apie sandorio baigtį pardavėjo atstovai kol kas nekalba ir net neatskleidžia aukciono dalyvių vardų ar pavadinimų.
"Aukcione dalyvavo keli potencialūs pirkėjai, išrinktas aukciono laimėtojas, tačiau turto pardavimo procedūra bus toliau tęsiama. Kol sandoris nėra užbaigtas, plačiau komentuoti negalime", – dienraščiui laišku atsakė "Swedbank" verslo bankininkystės komunikacijos srities vadovė Orinta Barkauskaitė.
Savivaldybės valdomas Marijampolės autobusų parkas yra dalies turgaus aikštės ir pastatų savininkas, todėl jis turėjo išskirtines teises įsigyti turtą, tačiau miesto meras V.Brazys patikino, kad savivaldybė šia pirmenybe prieš aukciono nugalėtoją nesinaudojo, nes tektų mokėtų tokią kainą, kokią pasiūlė laimėtojas. "Galite taip ir parašyti, kad savivaldybė turgaus tikrai neperka. Prieš aukcioną jau žinojome, kad kaina dirbtinai bus keliama iki kelių milijonų, o skolintis ir mokėti tokių sumų mes tikrai nesiruošiame. Vien jau pradinė kaina yra milžiniška", – dienraščiui kalbėjo meras.
Miesto vadovo būgštavimai nėra laužti iš piršto. Marijampoliečiai pasakojo žinantys Ž.Buzo darbo metodus, kurie leidžia pinigų prasimanyti ne tik iš teisėto verslo. Kalbama, kad prieštaringai vertinamas verslininkas prieš kelerius metus į įvairius savivaldybių rengiamus aukcionus pasiųsdavo savo atstovus ir už tai, kad sutikdavo laiku pasitraukti, iš kitų dalyvių reikalaudavo apvalių sumų – priešingu atveju būdavo gerokai išpučiama kaina, o aukciono objektas vėliau neperkamas. V.Brazys įsitikinęs, kad panašūs metodai gali būti taikomi ir šįsyk.
Savivaldybė jai priklausančią vieno hektaro ploto aikštelę planuoja išnuomoti aukciono nugalėtojui. "Net jei ir pavyktų automobilių turgų įsigyti, nebūtų aišku, ką ir kaip su juo daryti. Juk ne savivaldybė turi užsimti turgaus reikalais", – kalbėjo V.Brazys.
Paklaustas, kodėl, likus mėnesiui iki aukciono, didysis Marijampolės turgus mįslingai ištuštėjo, miesto vadovas buvo atviras: "Žinoma, kad tai daroma specialiai. Taip elgiasi tie, kurie ruošiasi aukcionui ir nori turgų nusipirkti pusdykiai. Turbūt siekiama parodyti, kad turgus ir taip yra tuščias."
Veikė prieš bendrovę
Nuo ambicingų verslo pilių statymo didžiojo kombinatoriaus neatbaido net kaltinimai – Ž.Buzas teisiamas už tyčinį bankrotą. Prieš keletą metų šalyje nuskambėjo "Marijampolės gelžbetonio" sunaikinimo byla. 2009 m. teismas leido pradėti šios bendrovės bankroto procedūrą, tačiau netrukus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos pareigūnai ėmėsi kito tyrimo. Pareigūnų surinkta medžiaga liudija, kad 2007–2009 m. "Marijampolės gelžbetonis" vykdė bendrovei visiškai nenaudingus sandorius, dėl kurių betono gaminius, skirtus statyboms, gaminusi milžiniška bendrovė priėjo liepto galą. Kaltinamajame akte buvo nurodyti aštuoni ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai, o įmonės skola kreditoriams bankroto įteisinimo dieną viršijo 5,5 mln. litų.
Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas tuo metu ėjo Ramūnas Žemaitis, o Ž.Buzas buvo valdybos pirmininkas. Be jų, pranešimus apie įtarimus dėl nusikalstamos veiklos taip pat gavo ir dar keturi buvę "Marijampolės gelžbetonio" valdybos nariai: Romas Kukis, Arvydas Pleskus, Mindaugas Vilkas ir Antanas Gediminas Adomaitis.
Ryšiai – akivaizdūs
Visi kaltinami vyrai ir anksčiau būdavo dažnai pastebimi Ž.Buzo aplinkoje. Tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis su keliais bendražygiais įsteigė bendrovę "Artapolas", o jai vadovauti ėmėsi tyčinio bankroto byloje taip pat kaltinamas M.Vilkas.
Per "Artapolą" ir "Marijampolės gelžbetonį" marijampoliečiai įvykdė ne vieną ekonominei logikai prieštaraujantį sandorį. Pavyzdžiui, 2008 m. "Marijampolės gelžbetonio" valdybos posėdžio protokolu buvo nutarta įsigyti "Alytaus tekstilės" akcijų. Milijonas paprastųjų vardinių akcijų pirktos iš "Artapolo" už 290 tūkst. litų, nors akcijos jau buvo bevertės – "Alytaus tekstilei" tada buvo iškelta bankroto byla. Įdomu, kad "Artapolui" vadovavęs M.Vilkas tuo pat metu buvo ir "Marijampolės gelžbetonio" valdybos narys ir pritarė, kad pastaroji bendrovė iš jo nupirktų bevertes akcijas.
Dar iki bankroto "Alytaus tekstilės" pagrindinis akcininkas buvo "Marijampolės gelžbetonis", o Alytaus įmonės valdybos pirmininku paskirtas taip pat anksčiau jau minėtas "Marijampolės gelžbetonio" direktoriaus pavaduotojas A.G.Adomaitis.
Aferos – viena po kitos
Pro tyrėjų akis neprasprūdo ir abejotini "Marijampolės gelžbetonio" pastatų pardavimo sandoriai. Nurodoma, kad pastatai buvo parduoti už 6 mln. litų, tačiau į sąskaitą įplaukė vos 1,7 mln. litų. Ne ką keistesnis buvo marijampoliečių sprendimas pirkti bankui įkeistą žemės sklypą iš bendrovės "Eikina".
Dokumentai rodo, kad už sklypą "Marijampolės gelžbetonis" sumokėjo 800 tūkst. litų, nors vidutinė rinkos vertė buvo vos 182 tūkst. litų.
Negana to, apsukrieji berniukai dar sugebėjo pasiimti milijoninį kreditą iš Ūkio banko, nors "Marijampolės gelžbetonis" jau nebeturėjo jokio nekilnojamojo turto. Imant paskolą buvo įkeistas M.Vilko bendrovės "Artapolas" turtas ir žemės sklypai.
Praktiškai visi tyčinio "Marijampolės gelžbetonio" bankroto bylos įtariamieji vienaip ar kitaip susiję. Ne viena firma, kurios vadovais nurodomi bylos įtariamieji, registruota tais pačiais adresais – Stoties g. 49 arba Kęstučio g. 4 Marijampolėje.
Įdomiausia, kad "Marijampolės gelžbetonio" direktoriais įvairūs šaltiniai įvardija vis kitus, tačiau visus šioje byloje minimus asmenis. Kaltinime bendrovės direktoriumi minimas R.Žemaitis, tačiau "Marijampolės gelžbetonio" direktoriais yra buvę ir A.Pleskus, ir R.Kukis.
Bankrutavęs turtuolis
Kad skelbti įmonės bankrotą apsimoka ir net naudinga, o sumaniai viską organizavus galima išvengti susikaupusių skolų išieškojimo ir net uždirbti, legalizuojant neaiškios kilmės pinigus, įrodo dar viena su Ž.Buzu susijusi skandalinga istorija. 2013 m. marijampolietis pasinaudojo tuo pačiu "Marijampolės gelžbetonio" krachu ir paprašė Marijampolės teismo jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
"BSC Group" generalinis direktorius buvo skolingas Ūkio bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir 466 fiziniams asmenims. Pasinaudojęs tuo metu dar visiškai nauju įstatymu, Ž.Buzas atsikratė 869 tūkst. eurų (apie 3 mln. litų) skolos.
Teismui jis aiškino, kad tokią finansinę kuprą jam užaugino neatgautos skolos. Verslininko teigimu, jis iš fizinių asmenų pasiskolintus pinigus už palūkanas perskolino kitiems, tačiau pinigų neatgavo ir nepajėgė atsiskaityti su kreditoriais.
Teismui pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad VMI jis buvo skolingas 35 tūkst., dėl laidavimo sutarties už bendrovę "Marijampolės gelžbetonis" skola Ūkio bankui siekė 700 tūkst. litų.
Investiciniais projektais ir juridinėmis konsultacijomis besiverčiančiai bendrovei vadovaujantis Ž.Buzas pagal teismui pateiktus dokumentus kaip generalinis direktorius tegavo tūkstantį litų algos, neturėjo nekilnojamojo turto, akcijų, transporto priemonių. Per pastaruosius trejus metus šio verslininko vardu neregistruota jokio turto. Maža to, keturių vaikų tėvas Ž.Buzas išsituokė su žmona Aušra ir esą priverstas mokėti pinigus vaikams išlaikyti.
Vis dėlto priežasčių abejoti Ž.Buzo finansiniu neįgalumu yra ne viena. "Kauno dienos" duomenimis, net ir įsisukus teismų karuselei, oficialus beturtis ir toliau nevengia puikuotis prabanga ir turtais – pastebėta, kad į kreditorių susirinkimus jis atvažiuoja prabangiu visureigiu tamsintais langais "Porsche Cayenne", oficialiai jau buvusi jo žmona Aušra vairuoja ne mažiau brangų "BMW X6".
Matydamas surežisuotą savo kraštiečio spektaklį šypsosi ir Marijampolės meras. "Bankrutavęs, o važiuoja medžioti į Rusijos gilumą. Čia nieko nepadarysi – tik vargšai gali ten važiuoti", – vaizdingai ironizavo V.Brazys.
Pasinaudojo lengvatikiais
Įvairiose bylose Ž.Buzo pavardė šmėsčioja jau du dešimtmečius. Pirmą kartą garsiai apie save Lietuvai jis pranešė dar 1991 m., įregistravęs nuosavą įmonę "Žydrius". Toks tuomet aštuoniolikmečio žingsnis daugeliui kėlė nuostabą, kadangi jokiais išskirtiniais gabumais mokykloje jis nepasižymėjo ir vos sugebėjo gauti bendrojo išsilavinimo atestatą.
Iš pradžių verslininkas vertėsi tuo metu populiariu mezgimo verslu, vėliau ėmėsi prekybos nafta ir automobiliais, viešojo maitinimo, komercinio tarpininkavimo. Labiausiai verslininką išgarsino 1993 m. pradėta nelegali įmonės bankinė veikla.
Vos baigęs vidurinę Ž.Buzas neturėjo Lietuvos banko leidimo rinkti iš gyventojų indėlius ir teikti paskolas, tačiau tai jam nesutrukdė susirasti platų klientų ratą. Vos per metus marijampolietis iš gyventojų sugebėjo surinkti daugiau kaip 5 mln. litų užsienio valiuta. Milžiniškomis palūkanomis susiviliojo maždaug tūkstantis indėlininkų, kuriems Ž.Buzas liko skolingas apie 2 mln. litų. Indėlininkų ieškiniai buvo patenkinti, tačiau paaiškėjo, kad eksbankininkas neturi nei pinigų, nei turto.
Iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėtų operacijų užsienio valiuta ir apgaulingos buhalterinės apskaitos Ž.Buzą pasiuntė trejiems metams už grotų. Vis dėlto, kol vyko teismai, beveik visas bausmei skirtas laikas praėjo. Sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos po kelių mėnesių jis vėl ėmėsi verslo.
Mįslingas pagrobimas
Dar labiau Ž.Buzas išgarsėjo, kai buvo pagrobtas ir tris savaites laikytas viename namelyje sodų bendrijoje Kauno rajone. Keli ginkluoti ir kaukėti pagrobėjai 2008 m. įsiveržė į Puskelnių sodų bendrijoje esantį namą, kur vyko Ž.Buzo artimų žmonių puota. Verslininkas pusnuogis buvo ištrauktas iš pirties ir išvežtas.
Prieštaringai vertinamas verslininkas buvo siejamas su nusikalstamo pasaulio atstovais, anuomet už jį reikalauta milžiniškos 3,2 mln. eurų (daugiau kaip 11 mln. litų) išpirkos. Belaisvio Ž.Buzo istorija verta Holivudo scenaristų plunksnos: pro raiščio, kuris dengė akis, kraštą išvydęs, kad kelioms akimirkoms liko vienas, jis išdaužė langą ir paspruko, o tada paprašė sodų bendrijoje sutiktų žmonių pagalbos. Pareigūnų teigimu, prieš pagrobimą stambaus sudėjimo buvęs Ž.Buzas per tris savaites gerokai sulyso ir tai jam padėjo išsilaisvinti iš pančių.
Septyneriems su puse metų nuteistas pagrobimo organizatorius Artūras Račkelis buvo geras Ž.Buzo pažįstamas, o jo pusbrolis tuo metu dirbo vadovaujamąjį darbą jau minėtoje skandalingoje bendrovėje "Artapolas".
Aikštingas nuo vaikystės
Ž.Buzo būdo savybės nepaklusti nustatytoms gyvenimo normoms ir peržengti taisyklių ar teisės aktų nustatytas normas išryškėjo ankstyvoje jaunystėje. Iš daugiavaikės šeimos kilusį marijampolietį vaikystėje augino tik tėvas, kadangi motinai buvo atimtos motinystės teisės. Nelengva paauglystė paliko ryškių pėdsakų jaunuolio galvoje, tačiau grūdino jį futbolo aikštėje. Nuo mažų dienų Ž.Buzas labai domėjosi futbolu, išvyko mokytis į Panevėžio sporto mokyklą ir netgi yra žaidęs Sovietų Sąjungos jaunių rinktinėje. Perspektyvią futbolininko karjerą sugriovė nevaldomas charakteris – dėl netinkamo elgesio Ž.Buzas iš mokyklos buvo pašalintas.
Tuomet marijampolietis grįžo į Suvalkijos sostinę, pradėjo verslą, tačiau pomėgių neatsisakė. 1994 m. jis įkūrė vieną keisčiausių ir realiai vos pusę sezono egzistavusią komandą per Lietuvos futbolo istoriją – Marijampolės "Žydrių". Pavasarį Vilniaus AFK "Neris" klubo teises perėmusi ekipa aukščiausiojoje lygoje neužsibuvo ir kaipmat buvo išformuota.
Garbėtroškiškos Ž.Buzo ambicijos ne kartą atsiskleidė ir vėliau – remtą moterų krepšinio klubą jis pavadino "Žydriumi-Gija", nusipirktai technologinių įrenginių gamyklai davė "Žydriaus verslo" vardą. Į lažybų verpetuose besisukantį šalies futbolą Ž.Buzas pamėgino grįžti prieš trejus metus, kai su dar devynių verslininkų būriu pamėgino mįslingomis aplinkybėmis įsigyti tuo metu merdėjusį Klaipėdos "Atlanto" klubą, tačiau šis sumanymas neišdegė. Aktyvų laisvalaikį mėgstantis verslininkas vis dar kamuolį pagainioja ir pats – yra Marijampolės futbolo veteranų klubo "Sūduvis" vadovas.
