„Swedbank“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį ginčytinų operacijų kortelėmis skaičius viršijo vieną tūkstantį, o neautorizuotų operacijų kortelėmis buvo fiksuota apie 800. Pastebima, kad pastaruoju metu suaktyvėjo sukčiai, kurie aktyviai domisi prekybos ir skelbimų portaluose gyventojų parduodamais daiktais.

Prisistatę kaip potencialūs pirkėjai, tardamiesi su pardavėju dėl prekės siuntimo, sukčiai teigia, kad pasinaudojus jų nuoroda iš kurios nors žinomos siuntų tarnybos puslapio, prekės siuntimas neva bus nemokamas.

Čia ir slypi sukčių apgaulė − šie puslapiai įtikinamai atkartoja įvairių realių siuntų tarnybų puslapių dizainą, o juose prašoma suvesti mokėjimo kortelių duomenis, perspėja Ž. Augonė. Dažniausiai sukčiai reikalauja nurodyti kortelės numerį, galiojimo datą, CVC kodą, vardą, pavardę, kartais netgi ir sąskaitos likutį.

Suvestus kortelės duomenis paprašoma patvirtinti banko SMS žinute atsiunčiamu kodu. Nors SMS žinutėje rašoma, kad kortelė bus pridėta į skaitmeninę piniginę, dėl neapdairumo ar skubėjimo nepatikrinę žinutės turinio, klientai savo veiksmais kortelę „atiduoda“ sukčiams − prideda ją ne į savo, o į sukčių įrenginio skaitmeninę piniginę, iš kurios sukčiai vėliau atlieka atsiskaitymus.

Noras gauti paslaugą nemokamai ar kitaip sutaupyti yra labai natūralus – kas gi nenorėtų už prekę ar paslaugą mokėti mažiau arba ją iš viso gauti veltui. Ne veltui sukčiai nuolat „medžioja“ pirkėjus savo sukurtose fiktyviose e. parduotuvėse, siūlydami milžiniškas nuolaidas ar riboto galiojimo išpardavimus.

Vis dėlto, norint apsisaugoti nuo nuostolių parduodant daiktus prekybos ir skelbimų portaluose, visų pirma prekę siųsti reikėtų tik gavus apmokėjimą iš pirkėjo bei sutarus, kaip bus atsiskaityta už prekės siuntimą, pažymi „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. Pasak jos, į siuntų tarnybų internetinius puslapius saugiausia eiti jų adresą suvedus naršyklės adreso lauke, o ne aktyvuojant iš kitų asmenų gautas nuorodas – jos gali būti fiktyvios.

Ir svarbiausias dalykas − norėdami gauti lėšas už parduodamą prekę, pirkėjui turite nurodyti tik savo sąskaitos numerį ir jokiu būdu ne mokėjimo kortelės duomenis, pabrėžia Ž. Augonė. „Atminkite, kad lėšų gavimui į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei „Smart ID“, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi“, – sako ji ir ragina atkreipti dėmesį, kad jeigu iš jūsų prašoma ar reikalaujama šių duomenų – greičiausiai bendraujate su sukčiais. Todėl „Swedbank“ informacinės saugos vadovė pataria nedelsti ir nutraukti ryšį su tokiu pirkėju, kuris iš tiesų turi tik vieną tikslą – išgauti jūsų mokėjimo kortelės duomenis, kad ją ištuštintų.

Žygeda Augonė. / Swedbank nuotr.

Sukčiai mokėjimo kortelių duomenis bando gauti ir kitais būdais, sako Ž. Augonė. Itin dažnai – bandydami privilioti interneto platybėse nuolaidų ieškančius pirkėjus į fiktyvias e. parduotuves. Kelias į jas paprastai veda iš socialinių tinklų, bendravimo platformų ir pokalbių programėlių, kuriose dėmesiui patraukti pateikiama informacija apie įspūdingas žinomų prekės ženklų ir gamintojų nuolaidas.

Tokiu atveju labai svarbu išlaikyti šaltą protą: jei prabangaus prekės ženklo produktas siūlomas už neįtikėtinai mažą kainą, tai yra pirmas rimtas signalas, kad patekote į sukčių parduotuvę, sako „Swedbank“ saugos ekspertė.

Be to, anot jos, fiktyvios parduotuvės paprastai sukuriamos trumpam laikotarpiui, tad apie jas greičiausiai nepavyks rasti jokių istorinių įrašų, pirkėjų atsiliepimų, svetainės adresas taip pat bus naudojamas trumpą laiką.

Sukčiai taip pat būna linkę naudoti ribotos trukmės „mega išpardavimus“, pigaus apsipirkimo laimės valandas ir panašius triukus, kad tik patrauktų kuo daugiau dėmesio ir sudomintų potencialius pirkėjus.

Tačiau tiesa ta, kad sukčiai jokių prekių iš tiesų nepardavinėja, o kokybiški žinomų prekių ženklų gaminiai turi savo tikrą kainą, kurią lengvai sužinosite panaršę internete – tad „Swedbank“ informacinės saugos vadovė pataria nesivaikyti didelių nuolaidų, nes dažniausiai tai tėra sukčių vilionės.

– Ar internetiniai ir telefoniniai sukčiai vėl suaktyvėjo?

– Taip. Šiandien fiksuojame truputį suaktyvėjusį sukčiavimų būdą, kai sukčiai siunčia SMS žinutes žmonėms ir prašo patvirtinti neįvykusias transakcijas arba pataisyti klaidą, kuri aptikta pas juos elektroniniame banke.

– Tai nėra naujas sukčiavimo būdas?

– Tai senas sukčiavimo būdas. Jis Lietuvoje daugiau nei 2,5 metų, tiesiog sukčiai veikia bangomis. Vienu momentu suaktyvėjo sukčių skambučiai, praeita vasara buvo ypač intensyvi dėl SMS žinučių ir šiemet vėl tai sugrįžo.

– Kodėl yra tokios bangos?

– Neturiu tinkamo atsakymo. Gal sukčiai supranta, kad modelis nebeveikia, ir visos įstaigos, ypač bankai, apie tai komunikuoja, žmonės įgyja daugiau informacijos, patirties ir tampa gudresni. Jiems reikia laukti kito gero modelio, gero momento, kada gali atakuoti kitu būdu.

– Kokie požymiai rodo, kad žinutę atsiuntė sukčiai?

– Svarbiausia visiems išlikti kritiškiems ir labai atsargiai vertinti bet kurią gautą žinutę. Esminiai momentai: bankas nesiunčia aktyvių nuorodų. Jei norima patekti į banką ir pasiskaityti žinutę, patys turėtume nueiti į „Swedbank“ tinklalapį. Taip pat svarbu nesuvesti savo kodų – jei neinicijuojate operacijos ir nereikia identifikuotis, nesuveskite kodų. Reikia papildomai skaityti, ką pasirašome. Dabar, gaunant kiekvieną kodą, būna parašyta, ką tai reiškia ir kam kodas skirtas. Ne visada tvirtinama tapatybė, kartais tvirtinama operacija sukčiui.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Reikia būti itin akylam?

– Taip. Tai pagrindinis dalykas, ko verta nepamiršti: žiūrėkime, su kuo bendraujame, kaip bendraujame, jei jaučiate, kad kažkas ne taip ar jus labai skubina, paieškokite internete papildomos informacijos, perskambinkite pažįstamiems, draugams ir pasiklausti, ar tikrai kažką siuntė. Nes kartais nuorodos mus pasiekia ir iš pažįstamų ar draugų, kurių anketos irgi gali būti netikros. Pabandykime atsargiau vertinti aplinką.

– Sukčių taktika skubinti, kad viskas vyktų kuo greičiau, ir skatina niekam neskambinti.

– Taip. Pagal statistiką dažniausiai žmonės atpažįsta sukčius po dviejų minučių. Vadinasi, jei sukčius atlieka veiksmus per pirmą, pusę minutės, jo sėkmė beveik garantuota. Jeigu žmogus nepasitiki savo jėgomis ir abejoja, geriausia padėti ragelį, ištrinti žinutę ir palaukti. Pagalvokite kritiškai, ar tai tikrai skirta jums, galima paklausti nuomonės iš šalies.

– Jei žmogus suprato, kad pateko į sukčių pinkles, suvedė kodą, ką tuomet jam daryti?

– Jei suvedė tik vieną kodą, jis gali kuo greičiau užblokuoti pats visas sąskaitas arba korteles. Jei suvedė abu kodus, reikėtų kuo skubiau skambinti bankui, kad suspėtų užblokuoti, galbūt stabdyti transakciją ir, jeigu patyrė nuostolį, informuoti policiją.

Žmonės pamiršta pakeisti nustatymus, palieka gamyklinius slaptažodžius, neatnaujina ir taip suteikia sukčiams daugiau erdvės veikti ir įsilaužti.

– Jei bankams pavyksta sustabdyti transakcijas, ar realu pinigus susigrąžinti?

– Žinoma. Bankas daro ir deda daug pastangų, kad pinigus sulaikytų. Investuojame į technologijas, kad atpažintų sukčių veiklą, susietų netipinį elgesį. Gan nemaža dalis tokių transakcijų stabdoma ir pinigai arba grąžinami, arba neišeina iš jų sąskaitos.

– Kokios sukčių tendencijos?

– Verta paminėti, kad sukčiai naudoja tuos pačius metodus, tiesiog prisitaiko labai greitai prie aplinkos. Jei prie pandemijos mums užteko prisitaikyti metų, sukčiai tai padarė labai greitai ir per pirmąjį pusmetį pradėjo naudoti pandemijos veiksnius savo sukčiavimams. Jie pradėjo dalytis vakcinų sąrašais, prašyti žmonių, kurie vakcinuojasi, ir įtraukti į sukčiavimo būdus. Žiūrint į ateitį, investavimo sukčiavimas niekur nedingo ir nedings, tiesiog keičiasi kryptys – nuo paprasto investavimo iki kriptovaliutų. Kitas dalykas – dirbtinis intelektas ir jo naudojimas tiek naudingame darbe kiekvienos organizacijos veikloje, tiek sukčiams. Kadangi sukčiai turi galimybių susirinkti labai daug viešai prieinamų duomenų, papildomai jų nusiperka juodojoje rinkoje, jie juos susikoncentruoja ir naudoja tikslingoms atakoms.

– Kokių dar naujų technologijų gali imtis sukčiai?

– Bus labiau naudojamas daiktų internetas, kai visi mūsų naudojami įrenginiai jungiasi prie interneto. Gana gerai žinomas informacijos valdytojas kaip „Google Home“ ar „Amazon Alexa“ gali sujungti daugybę įrenginių į vieną vietą ir atlikti jūsų paliepimus balsu. Prognozuojama, kad daiktų internetas labai išaugs, per penkerius metus turėtų pasiekti 38 mlrd. Sukčiai taikysis į sektorius, iš kurių bus tikimasi didesnio pelno įdedant mažiau pastangų.

– Sukčiai gali įsilaužti į dulkių siurblį, kurio apsauga prastesnė, ir užsakyti kažkokių prekių?

– Apie apsaugą dažniausiai net nebūna diskusijų klausimų. Žmonės pamiršta pakeisti nustatymus, palieka gamyklinius slaptažodžius, neatnaujina ir taip suteikia sukčiams daugiau erdvės veikti ir įsilaužti.

– Kaip apsisaugoti nuo sukčių, jeigu ims rastis namų interneto įsilaužėlių?

– Turėti saugius, stiprius ir gana ilgus slaptažodžius, nekartoti jų skirtingoms svetainėms. Antra, niekada nespauskite aktyvių nuorodų, kurias siunčia kažkas, ko jūs nežinote. Net jei siunčia draugas, pasitikslinkite, ar tikrai tai jis. Trečia – prieš patvirtindami operaciją, perskaitykite, ką tvirtiname, neveskite savo PIN kodo bet kur.