Kaulai laukia laidotuvių

Vietoje kapelių – namai

Klaipėdos miesto-tvirtovės laikus primenantis gynybinis pylimas, vadinamas Jono kalneliu, iškilo XVII a. paskutiniais dešimtmečiais, kai miestas buvo juosiamas olandiško tipo įtvirtinimais.

Juos įrengiant teko nugriauti arčiau dabartinės Dangės vagos stovėjusias Šv. Jono ir lietuvių bažnyčias. Greta šių maldos namų palaidotų klaipėdiečių kapai liko žemėje.

1696–1706 m. Šv. Jono bažnyčia atstatyta Turgaus gatvės gale.

Antrasis pasaulinis karas sunaikino senąją Klaipėdą, pokariu neliko ir atstatytosios Šv. Jono bažnyčios, kurią esame matę ne viename atviruke ir miesto informaciniuose stenduose. Po ja taip pat liko gulėti ten palaidotų žmonių kaulai.

XXI amžiuje archeologai ėmėsi tyrinėti šias vietas.

Archeologų atrasti palaikai buvo iškelti ir iki šiol laikinai laikomi vietose, netinkamose amžinam poilsiui.

Aktyvesni Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės nariai bei šios konfesijos vyskupas Mindaugas Sabutis mano, kad laikas nuspręsti šių palaikų likimą ir pagarbiai juos palaidoti.

Raimonda Nabažaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Perkėlė iš garažų

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė pasakojo, kad 2006 m. archeologas Gintautas Zabiela tyrinėjo senosios Šv. Jono bažnyčios vietovę, kurią vyresnieji klaipėdiečiai prisimena kaip saldainių fabriko teritoriją.

Ten buvo aptikti 182 palaikai. Jie buvo ištirti archeologiškai ir iškelti, nes vyko gyvenamųjų namų statybos.

Šiuos kaulus savo pagalbinėse patalpose priglaudė Klaipėdos universitetas.

Nepriklausomybės pradžioje Klaipėdos mero ir apskrities viršininko pareigas ėjęs Jurgis Aušra prisiminė, kad buvo šokiruotas pamatęs universiteto garažuose senųjų klaipėdiečių kaulus.

J. Aušra pasirūpino juos pagarbiai perkelti į Jono kalnelio poterną. Kiek jų tada buvo pergabenta, jis dabar tiksliai nepamena, bet palaikų buvo tikrai daugiau nei 150.

„Man buvo šiurpu matyti, kad žmonių kaulai guli taip nepagarbiai. Nenoriu net prisiminti to vaizdo. Kai kurie kaulai buvo savotiškose dėžutėse, kiti – maišeliuose. Sudėjome į atskiras dėžutes kiekvieno žmogaus kaulelius ir kartu rastas karstų dalis. Dalyvaujant kunigui Reincholdui Morui su maldomis juos perlaidojome į šią vietą, kur jie dabar ilsisi, – pasakojo J. Aušra, neslėpdamas, kad tai yra poterna po Jono kalneliu. – Užsakiau pagaminti metalines duris, specialų, gudrų užraktą, kurį ne kiekvienas mokėtų atrakinti. Ten pat į poterną sudėjome ir senose Klaipėdos kapinaitėse rastus granitinių paminklų fragmentus, ant kai kurių jų galima įžiūrėti pavardes.“

R. Nabažaitė pasakojo, kad visai neseniai poternos durys buvo atrakintos, apžiūrėta, kaip atrodo čia sudėti palaikai. Šioje apžiūroje dalyvavo ir Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška.

„Galiu paliudyti, palaikai sudėti tvarkingai, laikomi geromis sąlygomis. Patalpa vėsi, gerai ventiliuojama“, – tikino R. Nabažaitė, paneigdama nepagrįstas kalbas, esą žmonių kaulai galėjo būti išvartyti žiurkių ar net pakeisti muliažais.

Saugo Vilniaus universitetas

R. Nabažaitės teigimu, J. Aušros indėlis sutvarkant Klaipėdos universitete laikytus kaulus yra milžiniškas.

Mokslininkė pasakojo, kad senųjų klaipėdiečių palaikų yra kur kas daugiau, tik ne visi jie laikomi minėtoje vietoje.

31 žmogaus palaikai rasti senamiestyje, lietuvių bažnyčios vietoje, kur sovietmečiu veikė restoranas „Neptūnas“. Jie buvo išsiųsti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą antropologiniams tyrimams, ten saugomi iki šiol.

„Naujesnės Šv. Jono bažnyčios, kurios bokšto atstatymas galbūt prasidės jau kitais metais, vietoje 2021 m. kasinėjimų metu aptikome ir iškėlėme 61 žmogaus palaikus. Jie taip pat yra Vilniaus universitete. Esame sutarę: kol nėra aiškių perlaidojimo strategijų, šie palaikai laikomi Vilniuje“, – atskleidė archeologė.

Situacija: senųjų klaipėdiečių palaikų likimas iki galo nenuspręstas dar ir šiandien. / Ekspozicijos „Guten Tag. Šv. Jono bažnyčios atstatymas“ nuotr.

Į kriptą ar į žemę?

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška pripažino, kad klausimas, kur ir kaip bus palaidoti šie senųjų klaipėdiečių kaulai, dabar labai aktualus ir iki galo nėra išspręstas.

Mat projektuojant Šv. Jono bažnyčios bokštą norėta visus senamiestyje aptiktus palaikus perlaidoti tam suformuotoje kriptoje.

Svarstyta, kad tai būtų gerokai įgilinta patalpa, įrengta po bokštu, tarp išsaugotų senų pamatų. Ji būtų uždara, neprieinama lankytojams.

Paveldosaugininko žiniomis, bažnyčios bokšto projekte nėra daroma jokių korekcijų, minėta patalpa projekte palikta, kokia buvo sumanyta.

„Praėjo nemažai laiko, palaikai poternoje užsibuvo. Vis tikėjome, kad Šv. Jono bažnyčios statybos reikalai startuos. Kliūčių buvo dešimtys, o gal šimtai. Iki šiol dėl šių palaikų palaidojimo nuomonė buvo vieninga. Viešinant Šv. Jono bažnytinius pasiūlymus, šiuo klausimu kilo diskusija“, – teigė V. Juška.

Liuteronų bendruomenės ir vyskupo M. Sabučio manymu, senieji klaipėdiečiai turėtų būti palaidoti į žemę, o ne sudėti į kažkokią patalpą, kaip daiktai.

„Manau, tų kaulelių, jei tik įmanoma, reikėjo nejudinti. Mano pozicija nuo pat pradžios nesikeičia. Kriptos idėją visiškai atmetu, tame nėra jokios prasmės, liuteronų bažnyčioje neturime tokio papročio. Tikra kripta nėra anoniminė, turi būti joje palaidoto žmogaus vardas, pavardė, o dabar nebežinome, kieno tie kauleliai. Tai yra šio miesto žmonės, juos reikėtų pagarbiai atiduoti žemei, kaip ir buvo palaidoti, kai mirė“, – ne pirmą kartą dėstė vyskupas M. Sabutis.

Vyskupo nuostatai pritaria ir krašto senbuvių palikuonis, Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Arnoldas Piklaps. Jis svarstė: gal perlaidojimui būtų geriausia vieta atstatomos bažnyčios šventorius?

Galiu paliudyti, palaikai sudėti tvarkingai, laikomi geromis sąlygomis, jų būklė tikrai gera.

Siūlo ir Skulptūrų parką

Panašu, kad netrukus gali užvirti karštos diskusijos dėl šių seniai mirusių žmonių perlaidojimo vietos ir būdo.

V. Juška teigė, kad dabar pats laikas pradėti šį aptarimą. Kalbant apie perlaidojimo vietą, neretai minimos Lėbartų kapinės, kur jau yra liuteroniškas kvartalas.

Ten perlaidoti palaikai žmonių iš Laisvojoje ekonominėje zonoje atsidūrusių Lypkių ir uosto apimtų Smeltės ketvirtųjų kapinaičių. Tada būtų įvykdytas bendruomenės noras palaikus atiduoti žemei.

Tačiau tiek paveldosaugininkai, tiek liuteronai apgailestauja, kad tokiu atveju Klaipėdoje gyvenę ir mirę žmonės būtų išgabenti iš savojo miesto. Taip būtų prarastas jų ryšys su miestu ir simbolika.

Kita vieta, kur būtų logiška perlaidoti kelių šimtų klaipėdiečių kaulus, – senosios miesto kapinės, kurias dabartiniai klaipėdiečiai vadina Skulptūrų parku.

Šioje vietoje yra kapų zona, ten atkurti kai kurių garbių klaipėdiečių kapai, pažymėtos Lietuvos karių bei čia mirusių prancūzų karių palaidojimo vietos. O ir patys klaipėdiečiai, nieko neklausdami, atkuria savo artimųjų kapų vietas.

Ekspozicijos „Guten Tag. Šv. Jono bažnyčios atstatymas“ nuotr.

Laukia rimta diskusija

Dar viena vieta, kur galėtų į žemę būti palaidoti minėti palaikai – atstatytos Šv. Jono bažnyčios šventorius.

Vyskupas M. Sabutis mano, kad ši vieta nebūtų tinkama palaidojimui, nes senamiestis nėra ramybės užuovėja, o ir nežinia, ar tai leistų įstatymai.

Be to, laidojimas būtų atidėtas neapibrėžtai ilgam laikui, mat netrukus prasidės tik bokšto atstatymas. Ar bus atstatyta pati bažnyčia ir kada tai atsitiks, nėra jokių patikimų žinių.

V. Juška teigia, kad kompromisas įmanomas, jeigu bendruomenė pritartų kaulus palaidoti ne kriptoje, o žemėje po bokštu.

Taip būtų atsižvelgta į liuteronų norą ir kartu nereikėtų smarkiai koreguoti projekto.

Tačiau R. Nabažaitė turi kitą nuomonę.

„Manau, kad šiuos palaikus užkasti į žemę būtų negerai, nes mokslas sparčiai žengia į priekį. Tai dabar mes nežinome, kurie kaulai – kokio konkrečiai žmogaus. Bet nežinia, kaip patobulės DNR tyrimai. Juk ir šiemet atvyks antropologai, dar kartą ims kaulų mėginius ir tirs juos naudodami naujas metodikas. Taip tikimasi gauti kur kas daugiau informacijos, – kalbėjo mokslininkė. – Akivaizdu, kad palaikai turi būti perlaidoti kaip atskiri individai. Negalima jų sumaišyti, kad būtų galima kaulus paimti, jeigu atsirastų galimybė daugiau sužinoti apie šiuos žmones, nepaisant, ar jie būtų užpilti žeme, ar sudėti patalpoje. Aš būčiau labiau linkusi pritarti nuomonei, kad palaidojimo vieta būtų tiesiog uždara, sausa patalpa.“

Ryžtas: kunigas R. Moras ketina pats inicijuoti diskusiją dėl senųjų klaipėdiečių perlaidojimo vietos. / I. Kiseliovaitės nuotr.

Kam teks imtis iniciatyvos?

Tiek J. Aušra, tiek A. Piklaps akcentavo, kad pasirinkus perlaidojimui žemę po bažnyčios bokštu, būtų pagarbu pašventinti jų amžinojo poilsio vietą bokšto atidarymo šventės metu, o galbūt net suderinti su miesto gimtadienio diena.

Klaipėdiškiai tikisi, kad atsiras ir įrašai, pažymintys, jog čia guli tie, kurie kūrė miestą. O istorikai galėtų atrinkti žymesnių žmonių pavardes, nepamirštant pažymėti, kad galbūt čia ilsisi filosofo I. Kanto seneliai bei poeto S. Dacho tėvai.

Kunigas R. Moras įsitikinęs, kad pačiu artimiausiu laiku prie palaikų perlaidojimo temos reikia grįžti ir galutinai šį klausimą išspręsti.

„Valdininkai tempia gumą, nieko nesako, kažko laukia. Ko gero, iniciatyvos reikės imtis mums“, – svarstė Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje dirbantis kunigas.