Aukščiausiu apdovanojimu Lietuvos kino istorijoje – Venecijos kino festivalio programos „Orizzonti“ liūtu – įvertintas režisieriaus Lauryno Bareišos filmas sukurtas būtent šiame Kauno rajono miestelyje. Už scenarijų, kurio autorius – pats L. Bareiša, filmas apdovanotas Salonikų festivalyje. Kūrinys palankiai sutiktas Kairo, Talino, Belgrado festivaliuose.

„Festivalis kasmet ieško naujų būdų sukurti išskirtinę patirtį kino žiūrovams – žinoma, visuomet pirmoje vietoje yra pačių filmų kokybė ir originalumas. O turinys gali įkvėpti formą, kurią galima pateikti itin kūrybiškai“, – sako „Kino pavasario“ direktorius Algirdas Ramaška. Anot jo, sėkmingai pavykus tokiems projektams, kaip „Aerokinas“ karantino metu neveikusiame Vilniaus oro uoste, taip pat – kvietimas žiūrėti filmus viešbučiuose, kai to nebuvo galima daryti kino teatruose, įkvepia ir naujus netikėtus sprendimus. Šiemet tai – pasaulyje puikiai sutikto filmo grįžimas namo, pastatant jam kino teatrą.

Psichologinės dramos „Piligrimai“ veiksmo vieta pasirinktina neatsitiktinai. Pirmąjį savo ilgametražį L. Bareiša pasirinko filmuoti miestelyje, kuriame pats gimė. Filmas tęsia trumpametražiais pradėtą meninį procesą. Pavyzdžiui, trumpametražis „Atkūrimas“ – savotiška „Piligrimų“ preliudija. Pagrindinė premjeros Lietuvoje laukiančio filmo tema – žmogaus tvarkymasis su patirtomis traumomis. Istorija – apie du žmones, atvažiuojančius į miestelį, kuriame buvo nužudytas jiems artimas asmuo. Filme persipina atminties, netekties ir keršto temos.

„Man, filmo prodiuserei Klementinai Remeikaitei bei visai kūrybinei komandai atrodė svarbu „Piligrimus“ parodyti čia – Karmėlavos bendruomenė mus priėmė itin šiltai, daug kuo pagelbėjo ir prisidėjo prie darbo“, – pasakoja režisierius L. Bareiša.

Vienoje filmo lokacijų iškilsiančiame pop-up kino teatre „Piligrimus“ pamatę žiūrovai patirtį pratęsti bus kviečiami su mobiliąja programėle „Kosmos App“. Joje lauks virtualus maršrutas po kitas lokacijas, leisiantis giliau pažinti ne tik filmą, bet ir Karmėlavos miestelį. Taip pat prieš seansus bus galima apžiūrėti iš Venecijos parsivežtą liūto statulėlę ir filmavimo užkulisius atskleisiančią parodą. Tikslus kino teatro adresas bus praneštas įsigijusiems bilietus, kurių, kaip ir seansų, kiekis – itin ribotas.

Filmų gamybos kompanijos „Afterschool“ sukurti „Piligrimai“ dalyvauja kovo 24 d. prasidėsiančio „Kino pavasario“ programoje „Europos debiutų konkursas“, premjera kino teatruose visoje Lietuvoje – balandžio 8 d. Filmo sukūrimą parėmė Lietuvos kino centras.

„Piligrimų“ kino teatras Karmėlavoje – „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

1. Carey Mulligan. Dviem Oskarams nominuotą aktorę paskutinį kartą kine matėme 2018-aisiais, kuomet drauge su Jake Gyllenhaal jiedu atliko pagrindinius vaidmenis debiutinėje Paul Dano dramoje „Wildlife“. Po kelerių metų pertraukos aktorė į didįjį kiną sugrįžo triukšmingai – kino kritikai išsijuosę tvirtina, jog vaidmuo dramoje „Perspektyvi mergina“ – geriausias jos karjeroje. Režisierė Emerald Fennel teigia, jog C. Mulligan buvo ta aktorė, apie kurią ji galvojo rašydama scenarijų, todėl beprotiškai džiaugėsi į kvietimą filmuotis sulaukusi teigiamo atsakymo.

2. Emerald Fennel. Jeigu režisierės veidas jums atrodo kažkur matytu, sufleruojame – 4-ajame serialo „Karūna“ (angl. „The Crown“) sezone ji atliko princo Čarlzo mylimosios, jaunos Camillos Parker Bowles vaidmenį. Kiek anksčiau ji darbavosi garsiojo serialo „Killing Eve“ filmavimo aikštelėje – kūrė jo scenarijų ir užėmė prodiuserės kėdę. Filme „Perspektyvi mergina“ kalnu talentų apdovanota moteris dirbo išsijuosusi – parašė scenarijų, režisavo filmą, siūlė jame skambėsiančius muzikinius kūrinius bei drauge su aktore Margot Robbie prodiusavo jį. Trumpai tariant, į filmą sudėjo visą savo širdį ir šiemet yra viena iš dviejų moterų, nominuotų Oskarui geriausio režisieriaus kategorijoje.

Įmonės „VLG filmai“ nuotr.

3. Apdovanojimai. Filmo premjera įvyko praėjusių metų Sundance kino festivalio konkursinėje programoje. „Perspektyvi mergina“ tapo vienu iš festivalio hitų, kuriam pagyras žarstė viso pasaulio kino kritikai, filmą vadindami metų atradimu ir privalomu pamatyti reginiu. Šiandien „Perspektyvi mergina“ turi penkias Oskaro nominacijas, iškovojo du BAFTA apdovanojimus, buvo nominuota Auksiniam gaubliui, pelnė įvairių gildijų apdovanojimus už dekoracijas, kostiumų dizainą, scenarijų, vaidybą ir kalną kitų prizų. Svetainėje Rotten Tomatoes jo reitingas siekia net 91 proc.

4. Visiškai nenuspėjamas siužetas. Kino ekrane stebėdami C. Mulligan bandykite atspėti tolimesnę įvykių seką, finalą ar būsimus herojų veiksmus, tačiau... vargu ar jums pavyks tą padaryti. „Perspektyvi mergina“ – vienas labiausiai nenuspėjamų filmų, kurio pabaiga privers kilstelėti antakius – juk mintyse jau dėliojote kitokią įvykių seką.

Įmonės „VLG filmai“ nuotr.

5. Muzika. Užkietėję melomanai arba 90-aisiais augę žiūrovai nepraleis progos pagirti filmo garso takelio, kuriame skamba tiek šiuolaikiniai hitai, tiek primiršti kūriniai, kadaise drebinę tūkstantines minias. Filme skamba atlikėjos Charlie XCX atliekamas „Boys“, kultinis Britney Spears kūrinys „Toxic“, Spice Girls „2 Become 1“, „It's Raining Men“ versija, Sky Ferreira „Downhill“ ir kalnas kitų nostalgiją keliančių kūrinių. Na, o 2006-aisiais hitu buvęs „Stars Are Blind“, atliekamas turtingosios paveldėtojos Paris Hilton, vainikuoja vieną įspūdingiausių filmo scenų, kurioje aktoriai C. Mulligan ir Bo Burnham šoka vaistinėje.

6. Kostiumai. Drabužių dizainerė Nancy Steiner, anksčiau dirbusi ties filmais „Mažoji Mis“ (angl. „Little Miss Sunshine“), „Pasiklydę vertime“ (angl. „Lost In Translation“) ir „Numylėtieji kaulai“ (angl. „Lovely Bones“), padirbėjo iš peties. Filmui „Perspektyvi mergina“ moteris sukūrė keletą įspūdingų ir kardinaliai skirtingų kostiumų derinių, kiekvienas kurių atspindi vidinę pagrindinės herojės būseną ar jos transformaciją. Mados mylėtojai ir kino ekrane detales pastebintys žiūrovai tikrai turės kur paganyti akis, nes dekoracijos ir kostiumai čia verti didžiausių aplodismentų.

Įmonės „VLG filmai“ nuotr.

Anot balandžio 30-ąją Lietuvos kinuose pradedamo rodyti filmo „Perspektyvi mergina“ siužeto, niekas neabejojo, kad Kesės (akt. C. Mulligan) laukia puiki ateitis. Protinga, žingeidi ir tvirto charakterio mergina svajojo tapti gydytoja ir kryptingai siekė savo tikslo. Tačiau vieną dieną viskas apsivertė aukštyn kojomis. Niekas nežinojo, kas įvyko, tačiau Kesė tapo nebeatpažįstama: metusi medicinos mokyklą, mergina įsidarbino kavinėje, o vakarus ėmė leisti naktiniuose klubuose.

Naktinių pasilinksminimų mėgėjai nuolatos matydavo ją gerokai apsvaigusią, o geismo kamuojami vyrai neatsispirdavo pagundai parsivesti nieko nebesuvokiančią merginą namo. Deja, nė vienas jų nenumanė, kad Kesės girtumas tėra apsimestinis, o kryptingai tikslo siekianti mergina niekur nedingo. Tik šiandien Kesės tikslas kitoks: imtis keršto ir savo veiksmais ištaisyti kadaise patirtą didžiulę skriaudą. 

„Projektas turėtų būti ir švietėjiškas, ir patriotinis, ir skirtas jaunajai kartai, kuri apie Lietuvos istoriją labai mažai žino, nežino, kokia kaina viskas buvo iškovota ir labai lengvai atsisako vertybių, kurios buvo brangios daugeliui kartų“, – šią savaitę filmo „1923“ idėją Seimo kultūros komitete pristatė režisierius Audrius Juzėnas.

Anot jo, norima sukurti filmą, kuris įkūnytų vienos Lietuvos idėją, kad Lietuva kaip jūrinė valstybė be uosto yra bevertė, neturinti perspektyvos.

„Vilnius tuo metu buvo prarastas ir vienintelis būdas, kaip nors kompensuoti tą praradimą, buvo Klaipėdos krašto prijungimas“, – teigė režisierius.

Anot jo, filmas remsis dokumentine medžiaga, archyvais, literatūriniais šaltiniais, rastais JAV, Suomijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, kt.

„Filme galvojame panaudoti labai daug dokumentinės medžiagos, kuri būtų vaidybinio kino principu struktūrizuota ir mes galėtume pažvelgti į savo protėvius, kurie turėjo jėgų, ryžto, ambicijų sukurti valstybę, kokią jie norėjo matyti“, – aiškino A. Juzėnas.

Anot jo, projektą sumanė ir ėmėsi įgyvendinti klaipėdiečiai.

„Projektas yra Klaipėdos krašto žmonių idėja, jie kreipėsi į profesionalius kino kūrėjus, kad iki jubiliejaus būtų sukurtas įspūdingas filmas, kurį būtų galima parodyti ir pasauliniame kontekste“, – sakė režisierius.

Idėjos autorius ir filmo koprodiuseris Mindaugas Gudelis teigė, kad filmo kūrybinėje komandoje dirba rašytojas Saulius Šaltenis, daug istorikų, tarp jų – Vygandas Vareikis, Jonas Genys, Silva Pocytė, kt.

Pasak M. Gudelio, planuojama, kad iki šių metų pabaigos bus sukurtas filmo scenarijus, o jo premjera įvyks 2023 metų sausį.

Skaičiuojama, kad projektas kainuos apie 1,7 mln. eurų.

„Šiemet planuojame išleisti apie 40 tūkst. eurų parengiamiesiems darbams, 2021–2022 metais – apie 1,6 mln. eurų gamybai, 2023 metais – 35 tūkst. eurų platinimui“, – vardijo M. Gudelis.

Lėšų tikimasi surinkti iš privačių rėmėjų, sulaukti Lietuvos kino centro paramos.

Filmo kūrėjai teigė, kad jiems populiarinti projektą labai padėtų Seimo sprendimas 2023-iuosius paskelbti Klaipėdos krašto metais.

Toks Seimo nutarimo projektas jau yra parengtas.

Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai. 1920–1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.

1923 metais Klaipėdos kraštas prijungtas prie Lietuvos. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 dieną prie Klaipėdos prefektūros. Tuomet žuvo 12 lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas.

Buvo tik laiko klausimas, kada ši istorija bus perkelta į kino teatrus. Ir štai, sausio 17 dieną didžiuosiuose ekranuose pasirodys filmas „Skandalas“, kuriame pagrindiniai vaidmenys teko Nicolei Kidman, Charlizei Theron bei Margot Robbie.

„Šis filmas ir vaidmuo jame privertė mane persvarstyti visą savo karjerą Holivude. Ar esu čia patyrusi seksualinį priekabiavimą? Ne. Ar gyvenime esu gavusi nepadorių užuominų? Begales. Tačiau niekuomet to nesureikšminau, kol neperskaičiau „Skandalo“ scenarijaus. Mano herojė juostoje patiria priekabiavimą be jokio fizinio kontakto. Pagalvojau – gi aš irgi esu buvusi jos vietoje, bet kol vyras neliečia moters tikrąja to žodžio prasme, tol galvoja, jog tai nėra nusikalstama. Juosta pakeičia šį mąstymą ir parodo, jog kartais žodžiai gali būti gerokai skausmingesni, nei veiksmai“, – sako M. Robbie.

Juostoje pasakojama istorija prasideda 2016-ųjų liepos 6 dieną, kai buvusi ilgametė didžiausios Jungtinių Valstijų konservatyvių pažiūrų televizijos „Fox News“ laidų vedėja Gretchen Carlson (ją filme įkūnija N. Kidman) padavė į teismą televizijos vadovą Rogerį Ailesą (kurį vaidina po storu makiažo sluoksniu sunkiai atpažįstamas Johnas Lithgow), apkaltinusi jį nederamu elgesiu ir seksualinio pobūdžio spaudimu. R. Ailesas per savo advokatą visus kaltinimus paneigė, tačiau netrukus nederamą televizijos vadovo elgesį liudijančių moterų pareiškimų ėmė daugėti.

Liepos 19 d. žibalo į skandalo liepsną šliūkštelėjo viena populiariausių to meto Amerikos televizijos veidų Megyn Kelly (aktorė Ch. Theron), pareiškusi, jog karjeros pradžioje iš R. Aileso patyrė „nepageidautiną seksualinio pobūdžio dėmesį, užuominas ir spaudimą“. Dabar manoma, jog būtent šis pareiškimas galėjo tapti paskutiniu lašu, perpildžiusiu kompanijos „Fox“ savininko Ruperto Murdocho kantrybės taurę. R. Ailesas išgirdo ultimatumą: iki rugpjūčio atsistatydinti arba būti atleistam. Po dviejų dienų R. Ailesas paskelbė paliekantis „Fox News“ vadovo postą.

Be jau minėtų aktorių, filme taip pat vaidina ir tokios žvaigždės kaip Kate McKinnon, Malcolmas McDowellas, Allison Janney, Alice Eve ir Richardas Kindas.

Tikrą istoriją pasakojanti drama „Skandalas“ Lietuvoje pradedama rodyti sausio 17 dieną.

Miesto rotušėje lankęsis kino kūrėjas, dokumentalistas A.Barysas su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku aptarė galimybę, subūrus mokslo bei meno atstovų komandą, išskirtinai pristatyti Klaipėdos krašto grožį.

Tai – ne vienintelis jo kūrybinis sumanymas Lietuvos pajūryje.

Viena naujausių A.Baryso kino juostų – "Įsimylėję Kuršių neriją" perteikia Kuršių nerijos gamtos grožį ir darną su šiuolaikine civilizacija, kurią puoselėja Neringos gyventojai.

Šįkart režisieriaus žvilgsnis krypsta į Klaipėdą. Savo idėją jis išsakė V.Grubliauskui.

Mero žodžiais, didesnės ar mažesnės apimties meninės dokumentikos filmas būtų ne komercinio, o veikiau edukacinio pobūdžio ir rodomas visam pasauliui.

"Man idėja atrodo labai patraukli ir įdomi, juolab kad ji remiasi ne komercinės naudos ieškojimu, bet, neabejoju, geranorišku Klaipėdos krašto grožio perteikimu pasauliui. Nes filmai, kuriuos sukūrė A.Barysas, yra rodomi per tokius televizijos kanalus kaip "Travel Channel" ar "Discovery" – pasakojo meras.

Sutarta, kad dar šį mėnesį bus suorganizuotas susitikimas su bendraminčiais: istorikais, etnografais, muziejininkais, Klaipėdos universiteto, savivaldybės atstovais, rėmėjais, kuriems patraukli filmo apie Klaipėdą idėja.

Paklaustas, ar menininkas tikisi miesto finansinės paramos kurdamas filmą, V.Grubliauskas akcentavo, kad apie pinigus kalbama nebuvo.

Esą visų svarbiausia, kad idėja suburtų platų ratą geranoriškai nusiteikusių savo miestą mylinčių žmonių.

Anot paties A.Baryso, jo galvoje vienu metu sukasi įvairūs kūrybiniai sumanymai. Vienu jų jis ir pasidalijo su Klaipėdos meru.

"Labiau dvasiškai kalbėjomės, kadangi abu iš prigimties esame menininkai. O kaip bus – nežinau, nes dar nepabaigiau kurti kitų savo filmų", – teigė pašnekovas.

Lapkritį kino režisierius ketina pristatyti penkerius metus filmuotą dokumentiką apie Lietuvos tarmes, patarles ir šnektas. Taip A.Barysas bando išsaugoti lietuviškas tarmes, skatina žmones kalbėti tarmiškai.

Menininkas gimė 1959 m. Kaune, yra sukūręs per šimtą įvairaus žanro filmų.

Jo veiklos kryptys: dokumentika, edukacija, mokslas, pažintiniai filmai, reklama.

A.Baryso darbai pelnė pripažinimą Lietuvoje ir prestižinius tarptautinius įvertinimus.

Numatomi laikini eismo ribojimai šiose vietose:

• spalio 29 d. 6–19 val. planuojami filmavimo darbai prie pastato K. Sirvydo g. 6, draudžiant transporto priemonių eismą K. Sirvydo gatvės dalyje nuo Tilto iki Ž. Liauksmino gatvės ir Šv. Jurgio gatvėje ir techninį transportą statant Ž. Liauksmino, K. Sirvydo ir Šv. Jurgio gatvėse. Baigiamieji darbai atliekami iki lapkričio 2 d.

• lapkričio 1–2 d. 5–19 val. planuojami filmavimo darbai Rotušės aikštėje, draudžiant pėsčiųjų eismą Rotušės aikštėje ir draudžiant transporto priemonių eismą Didžiojoje ir Rotušės a. gatvėse, nuo spalio 31 d. 6 val. iki lapkričio 2 d. 19 val. statant techninį transportą minėtose gatvėse.

• lapkričio 2 d. 5–19 val. filmuojama šalia pastato Didžiojoje g. 4, pagal organizatorių poreikį rezervuojant automobilių stovėjimo vietas šalia filmavimo vietos.

• lapkričio 6 d. pradedami paruošiamieji darbai, o lapkričio 16 d. 5–19 val. planuojami filmavimo darbai šalia pastato Malūnų g. 5, draudžiant transporto priemonėms važiuoti prie minėto pastato nuo

Šv. Brunono Bonifaco gatvės, techninį transportą statant Šv. Brunono Bonifaco gatvėje ir šalia pastato Malūnų g. 5, nuo lapkričio 15 d. 5 val. iki lapkričio 16 d. 19 val. rezervuojant automobilių stovėjimo vietas Maironio ir Šv. Brunono Bonifaco gatvėse ir šalia pastato Malūnų g. 5, o lapkričio 7–22 d. techninį transportą statant Šv. Brunono Bonifaco gatvėje (įvažiuoti draudžiančioje zonoje).  Baigiamieji darbai atliekami iki lapkričio 22 d.

• lapkričio 25 d. pradedami paruošiamieji darbai, draudžiant transporto priemonėms įvažiuoti į kiemą prie pastato Aušros Vartų g. 7B iš Aušros Vartų gatvės, o lapkričio 28 d. 9-24 val. planuojami filmavimo darbai prie pastato Aušros Vartų g. 11, imituojant garsinius šūvius ir ugnį, trumpam (iki 5 min.) draudžiant pėsčiųjų eismą, esant poreikiui techninį transportą statant Didžiojoje ir Aušros Vartų gatvėse (įvažiuoti draudžiančioje zonoje). Baigiamieji darbai atliekami iki lapkričio 29 d.

Aktualios eismo pakeitimo datos:

• spalio 29 d. 6–19 val. draudžiamas transporto priemonių eismas K. Sirvydo gatvės dalyje nuo Tilto iki Ž. Liauksmino gatvės ir Šv. Jurgio gatvėje.   

• lapkričio 1–2 d. 5–19 val. draudžiamas transporto priemonių eismas Didžiojoje ir Rotušės a. gatvėse.

• lapkričio 1–2 d. iki 19 val. keičiamas 89 autobusų maršruto eismas. Autobusai nevažiuos Didžiąja ir Rotušės a. gatvėmis.

Gyventojų ir Senamiesčio įmonių dėmesiui!

Didžiosios, K. Sirvydo, Tilto, Ž. Liauksmino, Šv. Jurgio, Universiteto, Liejyklos gatvių ir namų Gedimino pr. 1–9 gyventojų ir šiose vietose įsikūrusių įmonių išduoti leidimai statyti automobilius mokamose automobilių stovėjimo vietose mėlynojoje ir raudonojoje zonose nuo spalio 15 d. iki lapkričio 3 d. galios ir kitose stovėjimo zonose (geltonojoje, žaliojoje ir baltojoje zonose).

Organizatorių poreikiams!

Nuo spalio 19 d. 6 val. iki spalio 29 d. 24 val. ir nuo lapkričio 15 d. 6 val. iki lapkričio 18 d. 19 val. rezervuojama automobilių stovėjimo aikštelė prie Kalnų parko, nuo spalio 31 d. 6 val. iki lapkričio 2 d. 24 val. ir nuo lapkričio 27 d. 6 val. iki lapkričio 29 d. 6 val. automobilių stovėjimo aikštelė prie Kalnų parko arba Liepkalnio gatvėje šalia Lietuvos futbolo federacijos stadiono.

Taip pat filmavimo metu rezervuojamos stovėjimo vietos K. Sirvydo, Didžiosios, Rūdninkų, Liejyklos, Užupio, Universiteto gatvėse.

Eismo dalyviai prašomi būti atidūs, laikytis kelių eismo taisyklių ir eismo reguliuotojų nurodymų.

Nėra ko stebėtis, jog į Maskvos glėbį puola ne tik sovietmečiu subrandinti kino ir teatro režisieriai bei aktoriai, nesulaukę susidomėjimo Vakaruose, bet ir po Nepriklausomybės gimusios jaunosios kino deivės.

Vis dėlto, siekiant įgyvendinti planinės ekonomikos keliamus tikslus, būtina savęs paklausti, ar įmanomas grynasis dvasingumas be paties meno kūrinio? T. y., ar įmanoma dvasiškoji kino kūrinio skleidžiama energija be paties kino kūrinio? Ar įmanoma būti žymiu poetu per visą gyvenimą neparašius nė vieno eilėraščio? Atsakymas į šiuos klausimus yra vienas – taip.

Susipažinkite su žmogeliu vardu Ilja, kuris yra ne šiaip Ilja, o Ilja Chranovskis (1975) – žymaus Rusijos animatoriaus ("Stiklinė armonika", 1968) Andrejaus Chranovskio sūnus. Jau daugiau nei dešimt metų Ilja kuria filmą mįslingu pavadinimu "Dau", pasakojantį apie žymų Sovietų Sąjungos fiziką, Nobelio premijos laureatą (1962) Levą  Landau (1908–1968).

Pastarasis, kaip žinome, ne kokia Ala Pugačiova, o rimta ir spalvinga asmenybė, kurio gyvenimas galėtų duoti peno ne vienam menininkui. L.Landau įnešė didelį indėlį į daugelį teorinės fizikos sričių (daugiausia kvantinės fizikos ir superlaidumo srityse) ir netgi prisidėjo prie sovietinės branduolinės bombos kūrimo.

Privačiame gyvenime jis išpažino vadinamąją laisvąją meilę, nors ir buvo vedęs. Ir žinoma, L.Landau ne kartą tapo sovietinio teroro auka. 1938 m. jis buvo suimtas už tai, kad palygino Josifo ir Adolfo režimus. NKVD tardytojai jam sulaužė du šonkaulius ir pažeidė stuburą. Per savo gyvenimą L.Landau net šešis kartus gulėjo "legendinėje" Maskvos P.Kaščenkos psichiatrijos ligoninėje Nr. 1. 1968 m. jis mįslingai žuvo per automobilio avariją.

Kaip matome, temų geram filmui, kuris galėtų pretenduoti į visą tuntą "Oskarų" – apstu. Reikia tik vizijos ir ambicijų. Tačiau šioje dvasingojo meno gimimo istorijoje įdomiausia yra ne pats filmas ir jo tema, o tai, kokiu būdu jis kuriamas. Oficialiai filmo "Dau" kūrimu užsiima Londone įregistruota Rusijos įmonė "Phenomen Films". Siekdamas perteikti kuo tikslesnę vaizduojamojo laikotarpio (stalinistinės epochos) dvasią, I.Chranovskis netoli Ukrainos miesto Charkovo sukūrė atskirą ir izoliuotą gyvenvietę, kurioje kūrybinė komanda turėjo gyventi pagal stalinistinės epochos papročius.

Kruopščiai sukurtas 1950-ųjų Maskvą vaizduojantis kompleksas buvo žinomas "Instituto" pavadinimu ir veikė nuo 2009-ųjų iki 2011-ųjų. Stalinistinės epochos skulptūros, baldai, rekvizitai, rūbai, ėdalas iš skardinių (kurį privalu pirkti už sovietinius pinigus), visa tai turėjo padėti aktoriams ir kitai kūrybinei komandai geriau "įsijausti" į pasakojamą istoriją, o už naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis grėsė pašalinimas iš "Dau".

Aktoriai negalėjo palikti totalitarinės infrastruktūros ir keliauti namo. Jie privalėjo ten gyventi. Kad viskas vyktų pagal planą, "Institutas" ir jo gyventojai vaizdo kameromis buvo stebimi 24 valandas 7 dienas per savaitę. Kai kam tai ne tik nesukėlė papildomų rūpesčių, bet ir "atvėrė akis".

Laikraščio "Moscow Times" kalbintas respondentas teigė, jog ši patirtis leido pamatyti "kitokią visuomenę", t. y. geresnę nei šiuolaikinė. Esą dabar žmonės pikti ir žiaurūs, o "Institute" visi buvo draugiški, besišypsantys ir malonūs vieni kitiems, o merginos esą buvusios tokios gražios be makiažo ir provokuojančios aprangos.

Nepaisant šių keistų metodų, Kanų kino festivalio organizatorių pageidavimų išvysti šį projektą didžiajame ekrane bei snobų ir gurmanų laukimo, "Dau" iki šiol nepasiekė žiūrovų ir nežinia, ar kada nors pasieks. 2011 m. "Institutas" buvo likviduotas (tam režisierius kažkodėl nusamdė neonacių grupuotę), o žinios apie šią juostą labai ribotos. Tik nedaugelis leidinių gavo progą iš arčiau susipažinti su mįslinguoju projektu. Vienas tokių – vyrams skirtas žurnalas GQ, iš kurio pateiktos informacijos susidarė įspūdis, kad juostoje daugiausia dėmesio skiriama L.Landau seksualinio gyvenimo peripetijoms, o ne jo fizikos pasiekimams ar konfrontacijoms ir bendradarbiavimui su sovietų santvarka.

Pasakojama ir daugiau keistų dalykų apie šį projektą. Esą viena jauna moteris, bandžiusi įsidarbinti I.Chranovskio asistente, Išgirdo klausimus, kaip ji praradusi savo nekaltybę ir ar ji turinti draugių kekšių. Ne mažiau mįslinga ir pačios įmonės "Phenomen Films" veikla bei jos finansavimas. Įmonė skelbia, kad yra įsikūrusi Meifero (Mayfair) rajone (viena brangiausių Londono vietovių), joje, be I.Chranovskio, dirba apie 50 žmonių, o jos veiklą nuo pašalinių akių saugo privatūs apsaugininkai.

"Phenomen Films", kuri iš Rusijos kultūros ministerijos gavo 460 tūkst. JAV dolerių (daugiau nei 30 mln. rublių) finansinę injekciją, save pristato kaip nepriklausomą kino bendrovę, dirbančią vien prie "Dau" projekto. Pasak firmos atstovų, jų kūrybinį turtą sudaro daugiau nei 700 valandų medžiagos, nufilmuotos 35 mm juosta.

Verta dėmesio ir tai, kad Rusijos Federacijos kultūros ministerija buvo vienintelis juridinis asmuo, nutraukęs bendradarbiavimą su šia įmone. Kiti mecenatai (pvz., Vokietijos kiną kuruojanti institucija "Medienboard Berlin-Brandenburg") džiugiai sutiko pratęsti bendradarbiavimą.

2015 m. Rusijos Federacijos kultūros ministerija ėmė reikalauti iš įmonės grąžinti lėšas. Įdomiausia, kad nuo 2017 m. balandžio "Phenomen films" dirba ir viena jauna aktorė, mūsų tautietė (ji tai pati nurodo savo "Facebook'o" profilyje), dabar kaltinanti žymų Marijos žemės režisierių seksualiniu priekabiavimu.

Tačiau kas gi yra tas projektas "Dau" – ambicingiausias kūrinys kino istorijoje? Pamišusio menininko siautėjimas? Ar itin geniali afera?

Filme, kuris lyginamas su legendiniu „Transporteriu“, bus galima pamatyti tokias Holivudo žvaigždes, kaip Anthony Hopkinsas, Benas Kingsley, juostoje „Išprotėjęs Maksas: įtūžio kelias“ išgarsėjęs Nicholas Hoult bei Felicity Jones („Visko teorija“, „Žmogus voras 2“).

A. Hopkinsas filme gavo išties įsimenantį vaidmenį – čia jis tampa narkotikų karaliumi. Juostoje pasakojama istorija apie jauną po Europą pakeliauti nusprendusią amerikiečių porelę. Atostogų metu F. Jones herojė Džiuljeta sunkiai suserga. Paaiškėja, kad merginai reikia transplantuoti inkstą. Kadangi sveikatos draudimu jaunuoliai nepasirūpino, Keisiui (akt. N. Haultas) tenka suktis iš padėties: šis tampa ekscentriško turkų nusikaltėlio vairuotoju, o netrukus gauna užduotį: iš narkotikų karaliaus ir didžiausio B. Kingsley herojaus priešo pavogti didžiulę narkotikų siuntą. Planas neišdega ir dabar jau mirti gali ne tik naujo inksto laukianti mylimoji, bet ir pats Keisis.

„Norėjome žiūrovams pristatyti juostą, kuri viso seanso metu neleis net sumirksėti: tai buvo pagrindinis mūsų tikslas ir, manau, mums pavyko. Stengėmės vadovautis taisykle, kad filmas būtų subalansuotas vyrams, bet tiktų ir jų moterims – trileryje bus galima pamatyti ir greitų automobilių, ir avarijų, ir, žinoma, ašarą spaudžiančią meilę“, – intriguoja juostos kūrėjai ir atskleidžia, jog iš pradžių juostą norėjo pavadinti „Autobahn“, nes pats įdomiausias veiksmas vyksta Vokietijos greitkeliuose, kur neribojamas greitis.

„Dievinau šį savo herojų: jis tikras blogiukų Dievas, o tokius vaidinti be galo įdomu. Filmuojant juostą buvau taip įsijautęs, kad naktimis kalbėdavau jo balsu, o visi sapnai užsibaigdavo šaudynėmis bei sprogimais“, – pasakoja B. Kingsley.

Filmas „Nešdintis visu greičiu“ į Lietuvą atvyksta jau kovo 3 dieną.

Lankosi britų įžymybės

Prieš mėnesį į Lietuvą atvyko visa tarptautinė "Tarp pilkų debesų" aktorių komanda, kuri čia viešės iki birželio vidurio. Savaitės pradžioje filmavimai vyko Palangoje, kur lankėsi ir pati knygos autorė R.Šepetys.

Juostoje ne kartą bus minima Palanga, kur pagrindinė knygos ir filmo herojė mėgdavo atostogauti.

Pagal lietuvių kilmės amerikietės romaną kuriama juosta pasakoja apie paauglę Liną, 1941-aisiais su šeima gyvenančią Kaune. Mergina mėgsta piešti ir svajoja apie dailės studijas universitete, tačiau likimas negailestingas: ji su mama, tėčiu ir jaunesniuoju broliu patenka į masinę birželio trėmimų bangą.

Atskirta nuo tėčio, Lina su broliu ir mama krovininiu vagonu be langų, be maisto ar vandens, antisanitarinėmis sąlygomis vežama į Sibirą.

Čia ji susipažįsta su Andriumi – į atšiaurų kraštą taip pat nublokštu bendraamžiu.

Žmogiškąjį orumą pamynęs gyvenimas tremtyje netrukdo įsižiebti jausmams. Lina ir Andrius vienas kitą įsimyli.

Filmą režisuoja taip pat lietuvių kilmės amerikietis Marius Markevičius, žinomas kaip dokumentinio filmo "Kita svajonių komanda" kūrėjas.

Pagrindiniai Linos ir Andriaus vaidmenys patikėti kylančioms britų kino žvaigždėms – Bel Powley, kuri yra Sandanso kino festivalio filmo "Paauglės dienoraštis" atradimas bei geriausio nepriklausomo filmo apdovanojimo "Gotham" laureatė, ir britų kino talentui Jonah Hauer-King.

"Tarp pilkų debesų" filmavimo aikštelėje skamba anglų kalba. Jau dabar jis vadinamas reikšmingiausia per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį juosta, apie šalies istoriją ir trėmimus pasakojanti tarptautinei auditorijai.

Nors pagrindinius vaidmenis čia kuria užsienio aktoriai, ekrane bus galima išvysti ir keletą lietuvių kino žvaigždžių.

Viena jų – Aistė Diržiūtė, išgarsėjusi juostoje "Sangailės vasara". Ji įkūnys pagrindinės herojės pusseserę Joaną. Taip pat vaidina Gabija Jaraminaitė, Darius Meškauskas, Ramūnas Cicėnas ir kiti.

Nidoje – Laptevų jūra

Savaitės pradžioje filmavimo komanda drauge su aktoriais zujo Palangos kopose.

Antradienį vakarop jie pajudėjo į Nidą, kurios smėlynai trumpam virto dykynėmis prie Laptevų jūros.

Poryt aktoriai išvyksta į Vilnių ir jo apylinkes, kur dvi savaites bus filmuojamos likusios scenos.

Šįmet kūrybinė grupė jau antrą kartą atlieka darbus Neringoje. Sausį pirmieji kadrai buvo filmuojami ties žiemos sukaustyta Parnidžio kopa ir ant užšalusių Kuršių marių.

Pūgą ir stingdantį Sibiro šaltį, haskių kinkinį, tempiantį roges, laidotuves vaizduojančios scenos iš filmo atrodo išties įspūdingai.

Tąkart aktoriams teko klampoti per sniego plynes ir sukakti po keletą kilometrų nešiojant daiktus rankomis, mat į kopas uždrausta važiuoti automobiliu.

Pavasariop į Lietuvą sugrįžę aktoriai tris dienas filmavosi Kauno senamiestyje, arkivyskupijos kurijos teritorijoje, prie Vytauto bažnyčios. Siekta atspindėti gatves ir namukus, kuriuose gyvena herojai. Rotušės aikštėje buvo pastatyta tuometinio Sovietų Sąjungos vadovo Josifo Stalino skulptūra.

Autentiškai atrodo ir to laikmečio drabužiai, kurių visam filmui sukurta per 800.

Karštis, uodai ir maudynės

Šįsyk filmavimo aikštelėje – šviesūs ir vasariški vaizdai. Pajūris šiltuoju metų laiku nukels filmo herojus į jaunystės dienas.

Tai, pasak "Tarp pilkų debesų" prodiuserio Žilvino Naujoko, ko gero, pozityviausi knygos momentai. Lina kelionės metu prisimena dienas prieš karą, kai su tėvais atostogaudavo savo mėgstamoje Palangoje.

Šią savaitę kūrybinei grupei teko nemažai išbandymų – svilino alinantis karštis, o pasislėpti pušyno pavėsyje neleido puolantys uodai. Tai išvargino aktorius, tačiau visi jie sakė yra nusiteikę pakiliai.

"Toks oras daug palankesnis, nei kad buvo žiemą, sningant ar lyjant. Dabar nereikia slėptis po storais drabužiais, jautiesi lengvai, o ir aktoriams, kuriems tenka dėvėti skarmalus, paprasčiau. Štai atsigaivinti panorę pagrindiniai aktoriai po filmavimo nuogi šoko į 12 laipsnių vandenį, taip pasisveikindami su Lietuva. Buvo keista matyti juos tokius atsipalaidavusius", – šypsojosi Ž.Naujokas.

Filmavimo komandą, neįskaitant aktorių, sudaro per 70 žmonų. Priklausomai nuo scenos, vaidinančiųjų gali būti keli šimtai ar net tūkstančiai. Pagrindinių vaidmenų – apie dešimt, juos įkūnija užsienio įžymybės, antraeilių – dauguma lietuviai, o didžiąją dalį sudaro masuotės aktoriai.

"Knygą parašė istorija"

Apie lietuvių tremtį į Sibirą pasakojanti rašytojos R.Šepetys romantinė drama pelnė pasaulinį pripažinimą.

"Tarp pilkų debesų" pateko į Niujorke leidžiamo dienraščio "New York Times" bestselerių sąrašą. Knyga buvo išversta į keliasdešimt pasaulio kalbų, išleista daugiau nei pusė šimto šalių, o JAV įtraukta į privalomos literatūros jaunimui sąrašą.

Pačios R.Šepetys gyvenimas glaudžiai susijęs su Lietuva. Ji gimė JAV lietuvio ir amerikietės šeimoje.

Rūtos tėvas Lietuvą paliko 1940-aisiais, vėliau devynerius metus praleido Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Praėjus keleriems metams po Antrojo pasaulinio karo atsikėlė gyventi į JAV.

2005 m. Rūta pirmąkart apsilankė tėvo gimtinėje, o 2011-aisiais išleido istorinį romaną apie tremtį į Sibirą Antrojo pasaulinio karo metais.

Knygos herojai – išgalvoti, tačiau sąlygos, kuriose jiems teko išgyventi, yra tikros, sukurtos remiantis tremtinių pasakojimais.

Vėliau rašytoja ne kartą svečiavosi Lietuvoje, kur pristatė savo romaną, bendravo su skaitytojais ir gerbėjais.

Šįkart visai netikėtai filmavimo aikštelėje sutikta R.Šepetys šypsodamasi atviravo, jog statant filmą svarbiausias kriterijus – kad jis būtų filmuojamas būtent Lietuvoje.

"Nemažai kino kūrėjų norėjo ekranizuoti mano knygą. Aš visiems pateikdavau tik vieną sąlygą: filmas turi būti kuriamas Lietuvoje. Man atsakydavo: "Ne, tai neįmanoma". Būdama čia ir stebėdama šiuos atsidavusius profesionalus šypsausi: "Įmanoma", – pripažino rašytoja, kuri šiuo metu gyvena Los Andžele ir žino tik kelis lietuviškus žodžius.

Pašnekovė mano, kad filmas bus dar geresnis nei knyga.

"Knygą parašiau ne aš, o istorija. Ji priklauso Lietuvai ir jos žmonėms. Todėl man labai svarbu, kad jis būtų filmuojamas čia", – šypsosi R.Šepetys.

Ji aktyviai dalyvauja filmo kūrimo procese ir sako besąlygiškai pasitikinti "Tarp pilkų debesų" režisieriumi M.Markevičiumi bei prodiuseriu Ž.Naujoku.

"Esu visiškai dėl jų rami. Aktorius Martin Wallström, vaidinantis sovietų karininką Kretzkį, puikiai įkūnija sudėtingą dvilypę tarp agresijos ir užuojautos pasimetusią asmenybę. O vien žiūrėdama į aktorės Lisos Loven Kongsli – pagrindinės herojės mamos veidą, matau inteligenciją, rafinuotumą, stiprybę, drąsą, tuos bruožus, kuriuos mes visi skaitydami knygą joje įsivaizdavome", – kalbėjo moteris.

Suvedė žvaigždės

Kaip pasakojo Ž.Naujokas, prodiusavęs tokius lietuviškus filmus, kaip "Tadas Blinda" ir "Valentinas vienas", pasiruošimas darbams truko trejus metus. Jo žodžiais, juosta iš esmės atitinka knygą.

Tiesa, šis tarptautinis projektas vyrui tapo nemenku iššūkiu. Iki tol jo prodiusuoti filmai apsiribodavo Lietuva.

"Tarp pilkų debesų" vaidinantys užsienio aktoriai šalyje lankosi pirmą kartą, juos patraukė jautrus scenarijus, įdomūs personažai, taip pat žinomo režisieriaus M.Markevičiaus vardas.

Pašnekovas tikino, kad komanda – draugiška ir susitelkusi bendram tikslui, o kino žvaigždės, atvykusios iš Didžiosios Britanijos, nėra kaprizingos ir mielai bendradarbiauja bei gerai atlieka savo vaidmenis.

"Filmai, su kuriais dirbau iki šiol, buvo lokalūs, skirti Lietuvai. Šį pamatys visas pasaulis. Veikiausiai Lietuvoje ir užsienyje jis bus rodomas vienu metu. Džiaugiuosi pagaliau matydamas šviesą tunelio gale", – vykstant filmavimo darbams Palangoje kalbėjo Ž.Naujokas.

Su romano autore, kaip pats pusiau juokais sakė, jį suvedė žvaigždės.

"Tuo pačiu metu vieni apie kitus pagalvojome. Kaip tik buvau neseniai susipažinęs su M.Markevičiumi, pamatėme Rūtą kalbant per Lietuvos televiziją, tad pagalvojome, kodėl gi ne?" – teigė pašnekovas.

Brangiausias lietuviškas filmas?

Ž.Naujokas sakė nebijantis aplinkinių kritikos. Esą istorija turi būti papasakota, net jeigu ji yra šiek tiek pagražinta.

"Kitaip ir negali būti grožinėje literatūroje. Mūsų tikslas – parodyti populiariai, kad kuo daugiau žmonių tai pamatytų. Burbėti – "luzerių" reikalas. Ir pati Rūta labai mus palaiko, esame tarsi kumštis, komanda, kuri nuolat bendrauja, tariasi ir ieško kompromisų", – komentavo pašnekovas.

Visą filmo biudžetą sudaro per 4 mln. eurų. Ž.Naujoko žodžiais, tai kone brangiausias visų laikų lietuviškas filmas. Daugiausia kainavo dekoracijos, kostiumai, masinėms scenoms skirti drabužiai.

"Tarp pilkų debesų" bus baigtas filmuoti birželio viduryje. Tuomet prasidės garso, montavimo darbai. Kino teatrus filmas pasieks kitąmet.

Scenarijų pagal R.Šepetys bestselerį filmui parašė Sandanso kino instituto alumnas Benas Yorkas Jonesas. Filmo tarptautinis pavadinimas – "Pelenai sniege", jo operatorius – Lietuvos ir Čekijos kino apdovanojimus pelnęs Ramūnas Greičius.

Gruodžio 2 d. kino centre „Skalvija“ įvyks brazilų filmo „Antra mama“ („The Second Mother“, rež. Anna Muylaert) premjera. Nuo gruodžio 4 d. šį filmą galės išvysti kino teatrų „Pasaka“ ir „Skalvija“ (Vilnius), „Romuva“ (Kaunas), „Atlantis Cinemas“ (Šiauliai), „Garsas“ (Panevėžys), „Spindulys“ (Marijampolė) žiūrovai ir kūrybinio inkubatoriaus „Kultūros fabrikas“ (Klaipėda) lankytojai.

Premjerinį seansą gruodžio 2 d. 18.30 val. „Skalvijoje“ pristatys viena iš festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytojų Aistė Račaitytė.

Pasak „Kino pavasario“ programos sudarytojo Edvino Pukštos, šiemet „Festivalių favorituose“ rodyta drama „Antra mama“ pasirinkta festivaliui todėl, kad ji ypač jautriai ir autentiškai tyrinėja šiuolaikinės Brazilijos realijas ir komplikuotus santykius tarp skirtingų socialinių klasių žmonių. „Lietuvą ne taip jau dažnai pasiekia kokybiški braziliški filmai, o režisierės A. Muylaert drama suteikia idealią alternatyvą žiūrovams, kurie vis dar klaidingai laiko Pietų Ameriką televizinių „muilo operų“ gamybos kraštu. Šis filmas provokuoja ir skatina pergalvoti modernios šeimos vertybes“, – tvirtina E. Pukšta.

Filmas 2015 m. Berlyno kino festivalyje laimėjo ne tik konfederacijos CICAE apdovanojimą, bet iškovojo publikos simpatijų prizą programoje „Panorama“. Sandanso festivalyje jis apdovanotas specialiuoju žiuri prizu. Sarajevo kino festivalis šią juostą pasirinko iškilmingai atidarymo ceremonijai.

„Kino pavasariui“ pasisekė būti vienu iš pirmųjų penkių festivalių, surengusiu „Antros mamos“ premjerą. Festivalio organizatorių lūkesčiai pasiteisino – filmą pozityviai įvertino Lietuvos žiūrovai, jis buvo rodomas ir papildomų seansų metu.

Ši drama aplankė bent 20 kitų kino festivalių ir vis dar keliauja aplink pasaulį. Brazilija pasiūlė „Antra mamą“ šalies kandidatu „Oskaro“ nominacijai už geriausią užsienio šalies filmą. E. Pukštos teigimu, peršasi išvada, kad „Antra mama“ yra svarbiausias ir geriausias 2015 metų Brazilijos filmas.

„Antra mama“ pasakoja apie namų šeimininkę Val. Ji dirba pasiturinčiai šeimai San Paule ir jau jaučiasi lyg šeimos narė. Val taip pat rūpinasi 17-mečiu paaugliu Fabinjo, kurio karjeristė mama tiesiog neturi jam laiko. Dėl gerai apmokamo, bet ne visoms moterims priimtino tarnaitės darbo Val emigravo palikdama mažą dukterį Džesiką. Po dešimties metų mergina pati netikėtai susisiekia su mama ir praneša, kad planuoja stoti į universitetą San Paule. Val gauna savo darbdavių leidimą apgyvendinti Džesiką šeimos namuose. Savimi pasitikinti ir architektūra besidominti jauna moteris atnaujina santykius su mama, bet atsisako laikytis galiojančių taisyklių tarp šeimininkų ir tarno. Ji nieko neklaususi persikelia miegoti į erdvų svečių kambarį, nesivaržo pasivaišinti maistu iš šaldytuvo ir peržengia padorumo ribas, maudydamasi baseine su Fabinjo bei jo bičiuliais.