„Kalbant apie pasiūlą, paklausą, kas yra iš ties nemalonu, kad iki kovido, iki 2020 metų turėjome pakankamai gerą balansą – nuperka daugiau, tai pastatoma daugiau, nuperka dar daugiau, tai dar daugiau pastatoma, tas balansas buvo išlaikomas, bet atėjo pandemija ir atsirado atvirkštinė situacija – viską išpirkome, o statėme mažai“, – ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos nekilnojamojo turto (NT) rinkos konferencijoje „Core“ sakė R. Reginis.

„Dabar turime dar kitą situaciją ir šių metų realizacijos rezultatas yra tikrai prastas, kitų metų rezultatą „paišome“ konservatyviai – pirmas pusmetis bus taip pat vangus, kaip ir praėjusių metų antrą pusmetį, o šiek tiek gal geresnė situacija gali būti gal antrąjį pusmetį. Šiemet paklausa išliks pakankamai vangi, o tuo tarpu pastatyti reikės, vystomi projektai turės būti pastatyti“, – kalbėjo jis.

Pasak R. Reginio, plėtotojams yra sudėtinga plėtoti projektus regione, todėl nereikėtų tikėtis aktyvios plėtros mažesniuose Lietuvos miestuose.

„Jeigu mes kalbame apie Vilnių, Kauną, tai paklausa, galimybė įsigyti būstą yra daug didesnė negu regionuose. Kai esi plėtotojas ir nori kažką pastatyti naujo kažkokiame mažesniame miestelyje, tai tą padaryti yra tikrai sunku, nes ten pats geriausias būstas yra B energinės klasės, C klasės pastatytas daugiabutis ir kai ateini su didesne, aukštesne kokybe ir žinoma, kaina... Akivaizdu, kad nepastatysi gero produkto pigiai, o perkamoji galia yra pakankamai žema, todėl mes nepamatysime naujos statybos mažesniuose miestuose“, – sakė R. Reginis.

„Jeigu kalbėti apie šiuos metus, tai turbūt plėtotojams jie nebus malonūs, tikrai bus kupini įtampos ir tikėtina, jog matysime kurie plėtotojai buvo mažiausiai pasirengę ir buvo patys silpniausi“, – kalbėjo jis.

„Ober-Haus“ prognozuoja, kad Vilniaus būsto rinkoje šiemet bus pastatyta 5,2 tūkst. butų, Klaipėdoje – 450 butų, o Kaune numatoma rekordinė pasiūla – 1,5 tūkst. butų.

Pasak R. Reginio, Klaipėdoje pernai rezultatas buvo šiek tiek geresnis nei prognozuota, įgyvendinta vienuolika projektų, pastatyti 466 butai, kai buvo prognozuota, jog šis skaičius sieks 440 butų.

„Žiūrint istoriškai, tai nėra kažkoks išskirtinis rodiklis, bet bent jau matome, kad viršija 400–450 butų ribą, kas Klaipėdai šiais laikais yra pakankamai neblogas rezultatas. Jeigu kalbėti apie šiuos metus, tai mes turime labai panašų rodiklį, apie 450 butų, tai yra pakankamai stabili pasiūla“, – sakė R. Reginis.

Anot jo, didžiausia problema Klaipėdoje yra ta, jog iki šiol mieste būdavo decentralizuota plėtra, be to, trūksta didžiųjų plėtotojų, investicijų.

„Miesto pakraščiai apstatomi, centras merdi, tai iš tiesų buvo didelė problema. Šiek tiek situacija jau gerėja, jau turime vieną projektą, kuris statomas centrinėje miesto dalyje“, – tvirtino R. Reginis.

Kaune pernai pastatyta 1,02 tūkst. butų, kai buvo prognozuota, jog šis skaičius sieks 1,2 tūkst. butų, pernai buvo įgyvendinti 27 projektai, o šiemet numatoma rekordinė pasiūla – 1,5 tūkst. butų.

„Situacija Kaune tikrai yra nebloga. Prognozavome 1,2 tūkst. butų, jog bus faktiškai pastatyta, šiek tiek pastatė mažiau, bet istoriškai žvelgiant tai yra vienas didžiausių rodiklių, virš 1 tūkst. butų pardavimų yra pastatyta Kaunui yra tikrai geras rodiklis“, – sakė R. Reginis.

„Šiemet numatoma tikrai rekordinė pasiūla Kauno mieste ir galbūt bus įgyvendinta šiek tiek mažiau, galbūt kai kurios statybos vėluos, mes vis tiek tuos skaičius šiek tiek pamažiname prognozių, nes žinome, kad statybos visada vėluoja, bet mes turime rekordinę faktinę pasiūlą “, – sakė jis.

R. Reginis taip pat kalbėjo, kad Kaune didelių investicijų netrūksta, projektai yra masyvūs, plėtojami vienu metu arba etapais. Jis pastebėjo, kad plėtra Kaune pastaruosius penkerius metus lygiuojasi su Ryga.

Vilniaus rinkoje pernai pastatyta 4162 butų, kai 2022 metai prognozuota, jog šis skaičius sieks apie 4,7 tūkst. butų. Šiemet numatoma 5,2 tūkst. butų pasiūla.

„Pernai pastatė kiek ir 2021 metais, buvo įgyvendintas 51 projektas. Išties rodiklis visai neblogas, naujos statybos vyko pakankamai sklandžiai, šiek tiek vėlavo, bet iš esmės rodiklis yra pakankamai aukštas“, – sakė R. Reginis.

„Šiemet turėsime šuoliuką, jis yra lemtas gerų 2021 metų, 2022 metų pradžios, kai turėjome bumą ir kai visi pamatė, kad kovido metu statybų stabdyti nereikėjo ir visi aktyviai siūlė savo produktą. 5,2 tūkst. butų yra projektuose, kurie yra jau įsibėgėję, akivaizdu, kad juos reikės užbaigti ir manome, kad jie iki metų pabaigos turi būti užbaigti“, – sakė jis.

Pasak R. Reginio, per metus vidutinis naujos statybos butų plotas Vilniuje nesikeitė ir siekė 52,1 kv. metrų. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje plotas per pastaruosius dešimt metų turėjo tendenciją mažėti.

Žvalgosi visus metus

Uostamiestyje šiuo metu džiaugiamasi gana aktyvia Klaipėdos ir jos rajono nekilnojamojo turto rinka.

Itin puikiai startavusių šių metų ritmas, pasak specialistų, varijuoja, tačiau nerimą keliančių lėtėjimo ženklų nepastebima.

Bendrovės "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus teigė, kad itin aktyvus buvo šių metų sausis.

"Jei palygintume su praėjusių metų, šiemet sausis panašus į aktyviausius 2016 m. mėnesius", – įvertino pašnekovas.

Po itin neblogo sausio vasaris buvo kiek ramesnis, o kovas vėl buvo gana geras.

Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pastebėjo, jog nors ir manoma, kad žmonės būstus pirkti suskumba pavasarį, tačiau dauguma besidominčiųjų nekilnojamuoju turtu jo žvalgosi visus metus.

"Rinka kriziniu, pokriziniu laikotarpiu tikrai buvo apmirusi, tačiau dabar ji yra gana aktyvi – vyksta sandoriai, žmonės planuoja, perka", – apibendrino L.Juozaitis.

Kainos kilo ir kils

Specialistai neslepia, kad nekilnojamojo turto kainos išaugo. Ši tendencija įžvelgiama tiek duomenis lyginant su praėjusių metų, tiek juos vertinant nuo šių metų pradžios.

"Tendencija susijusi su didėjimu. Per tris mėnesius kainos pakilo galbūt ne visu procentu. Manau, kad per šiuos metus, kaip ir per praėjusius, kainos 5–6 proc. tikrai išaugs. Tai lemia brangstančios statybinės medžiagos, darbo jėga", – paaiškino E.Jankus.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad 5–6 proc. kainų augimas per metus yra normalus.

"Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas L.Juozaitis vardijo, kad šiuo metu patys populiariausi – dviejų kambarių butai.

Tokio kiek paremontuoto būsto senos statybos name kainos vidutiniškai siekia 800 eurų už kvadratinį metrą.

Kotedžų kvadratinio metro kaina svyruoja apie 700–800 eurų, o, perkant su atlikta apdaila, už kvadratinį metrą tenka atseikėti maždaug  tūkstantį eurų.

Pastarasis variantas populiaresnis tarp jaunų pirkėjų.

"Jeigu perka jaunesni žmonės, jie turi pirminį įnašą bankui. Kai būstas yra su iš  dalies atlikta apdaila, paskui jie nebeturi pinigų kitiems būtiniems dalykams. Todėl nėra kito pasirinkimo, tik pirkti su beveik visa apdaila ir įsigyti baldus. Jeigu kotedžas yra maždaug 80 ar 100 kv. metrų, jam reikės dar poros šimtų eurų vienam kvadratiniam metrui įrengti. Todėl žmogus geriau moka už visą apdailą, eina ir gyvena. Visi norėtų namus įsirengti patys, tačiau ne visiems užtenka pinigų, tad didžioji dalis gyventojų ieško visiškai suremontuotų būstų", – aiškino L.Juozaitis.

Kainų požiūriu, palyginti su kitais miestais, Klaipėdą lenkia Vilnius bei Kaunas. Teigiama, kad sostinėje fiksuojamas 9 proc. metinis kainų augimas.

Vilioja kotedžai ir namai

Bendrovės "Gijoneda" vadovo teigimu, pirkėjus domina įvairus nekilnojamasis turtas – tiek butai, tiek kotedžai ar namai.

Vis dėlto nemažai pirkėjų renkasi šiuo metu itin populiarius nedidelius, maždaug 80–100 kv. metrų ploto namelius, kuriems priklauso ir keli arai žemės. Tokie būstai šiuo metu aktyviai dygsta užmiestyje.

"Antra Palangos plento pusė pilna tokių nedidelių namukų, stovinčių 4–5 arų žemės sklypeliuose. Jie yra gana paklausūs", – dėstė E.Jankus.

Teigiama, kad tokius būstus dažnai įsigyja jaunos šeimos, kurios žvalgosi pirmojo būsto.

Žmones tokie nekilnojamojo turto pasiūlymai vilioja todėl, kad už buto kainą jie gali įsigyti namą, turės bent nedidelį kiemą, neteks vargti dėl automobilių stovėjimo vietų trūkumo sausakimšų daugiabučių namų kiemuose.

Tiesa, retas kuris pamąsto apie gyvenimo už miesto ribos trūkumus.

Pasirinkimą lemia ir kaina

Anot "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovo L.Juozaičio, šiuo metu pirkėjus masina ir visas nekilnojamasis turtas, kuris yra pigesnis nei vidutinė rinkos vertė.

Pašnekovo teigimu, populiariausi yra namai, kurių kaina siekia apie 100–150 tūkst. eurų, bei butai, už kuriuos prašoma maždaug 30–60 tūkst. eurų.

Senos statybos butai savo kaina kartais vis dar yra konkurentai naujos statybos būstams.

"Kainos atotrūkis tarp seno ir naujo dar yra gana ryškus. Aišku, visi žmonės nori naujų būstų, bet jie tikrai yra brangesni. Galbūt ne dvigubai, tačiau, be abejo, kainuoja daugiau. Jeigu žmonės negali įpirkti tokio, dairosi į pigesnį turtą", – aiškino L.Juozaitis.

Anot jo, nauji būstai žmones vilioja ir todėl, kad tradiciškai juose gyvena didesnes pajamas turintys žmonės, kyla mažiau problemų dėl kaimynų.

"Daug turto bankai buvo perėmę iš nemokių klientų, jo nemažai atiduota rinkai. Galbūt žmones ne taip domina žemės sklypai, nes jų aplink Klaipėdą labai daug paruošta", – aiškino L.Juozaitis ir patikino, kad pirkėjai jau labai seniai nebesirenka ir itin didelių namų.

Regiono vadovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nebėra daug nekilnojamąjį turtą perkančiųjų ir perparduodančiųjų. Dažniau žmones būstus įsigyja sau.

Sukruto vystytojai

Akcentuojama, kad pastaruoju metu uostamiestyje ima rastis ir naujų vystytojų pasiūlymų.

Anot E.Jankaus, pirkėjų dėmesio netrūksta neseniai pradėtam kurti naujam "Saulės butų" kvartalui Liepų gatvės pabaigoje. Teigiama, kad pirmajame name jau išparduoti visi butai. Pastaraisiais prekiaujama ir antrajame objekte, nors jis dar net nepradėtas statyti.

Būstai čia žmones vilioja gera kaina ir tuo, kad dygsta patogioje vietoje – netoli miesto centras, geras susisiekimas.

"Gana patrauklus turėtų būti ir individualių namų kvartalas "Bachmano žemė". Kiek žinau, turėtų būti pradėtas statyti ir naujas daugiabučių kvartalas, kuris būtų Žolynų kvartalo tęsinys", – kalbėjo direktorius.

Dideli projektai – rizikingi

Kad į uostamiestį drąsiau žvalgosi investuotojai, patvirtino ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Anot jo, pokriziniu laiku Klaipėda buvo laikoma tuo regionu ir miestu, kuriame, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, buvo gausiausias neparduotų butų skaičius tūkstančiui gyventojų.

Todėl vystytojai buvo atsargūs planuodami naujus projektus ir juos plėtodami, laukė, kol bus išparduotas esamas būstų fondas.

"Ta padėtis pamažu keičiasi. Matome, kad yra svarstančiųjų, šiek tiek ir viešai kalbančiųjų apie naujus projektus. Kai kurie jau yra baigti šiemet. Pavyzdžiui, "In real" projektas Danės upės pakrantėje. Jis galbūt nedidelis, tačiau rodo atsigavimo požymių", – aiškino M.Statulevičius.

Vis dėlto pašnekovas pripažino, jog į didesnius projektus vystytojai dar žvelgia kiek atsargiai, pastaruosius planuoja etapais, mat jie vis dar išlieka rizikingi.

Investuotojų atsargumą, pasak direktoriaus, diktuoja ir demografinė Klaipėdos padėtis.

Pasak asociacijos direktoriaus, Klaipėdoje jaučiamas gyventojų skaičiaus stabilumas, o, pavyzdžiui, Vilniuje kasmet gyventojų padaugėja. Todėl projektus sostinėje vystyti jiems drąsiau.

Grįžta į centrus

Tai, kad žmonės gyventi kraustosi į rajonus, pašnekovo teigimu, yra bendra tendencija, tačiau jau pradedamas jausti ir noras grįžti į centrines miestų zonas.

"Žmonės kažkiek atsikanda važinėjimo į užmiestį, vaikų vežiojimo pirmyn ir atgal, imasi skaičiuoti  išlaidas", – aiškino asociacijos direktorius.

Tiesa, prognozuojama, kad gyventojai iš rajono į miestą negrįš akimirksniu, tokia tendencija – ateities perspektyva.

Nekilnojamojo turto ekspertai teigiamai vertina ir miesto pastangas susigrąžinti žmones bei prisivilioti investuotojų.

"Tiek naujame bendrajame plane, kuris dabar yra rengiamas, tiek specialiuose dokumentuose yra pažymima, kad investuotojai, vystytojai, kurie imsis projektų centrinėse miesto dalyse, sulauks paramos ir pagalbos iš miesto savivaldybės – galbūt greitesnių derinimo terminų, prisidėjimo prie infrastruktūros plėtojimo", – aiškino M.Statulevičius.

Manoma, kad tokie miesto planai leistų atpiginti ir pagreitinti projektus. Į tai atkreipti dėmesį turėtų ir būsto ieškantieji.

Būsto nuoma per metus šalyje pabrango 20,2 proc., kainų padidėjimas stebimas daugumoje miestų skelbia Statistikos departamentas, o nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė "Ober-Haus" tvirtina, kad šis skaičius neatitinka realybes ir primena, kad ryškesnis kainos padidėjimas, siekiantis 10-15 proc., kasmet būna vasaros pabaigoje, rugsėjį ir spalį, bet tai tik sezono įtaka, penktadienį rašo "Verslo žinios".

"Ober-Haus" Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada sako, kad rinkoje turi įvykti rimtas sukrėtimas, kad per metus butų nuomos kainos pakistų 20 proc.: "Nežinau, kokią metodiką naudoja Statistikos departamentas, bet mes matome, kad nuomos kainos nė iš tolo tiek nedidėjo".

"Prieš krizę kainos buvo gana aukštos, per krizę jos gerokai sumažėjo, o pastaruoju metu būsto nuomos kainos grįžta į prieškrizinio laikotarpio lygį ir šiek tiek didėja" - dienraščiui komentavo Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šaltenienė, taip pat primenanti, kad kainoms didžiausią įtaką darė būsto rinkos suaktyvėjimas, verslo liudijimų kainų padidinimas ir kainų apvalinimas perskaičiuojant iš litų į eurus.

Neseniai atlikta apklausa parodė, kad beveik kas antra jauna lietuvių šeima gyvena su tėvais, nes taupo pirmajam būstui.

Pasak DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, tai iš dalies yra vargingesnės Europos Sąjungos (ES) šalies sindromas. Kita vertus, kaip pastebi finansų ekspertė, tai – vienas iš būdų jaunai šeimai įveikti pirmą finansų valdymo testą – sukaupti lėšų pradiniam įnašui būsto kreditui.

„Lietuviui reikia turėti savą būstą ir be jo jis nenurims. Tai matosi ir iš to, kad daug žmonių išvyksta užsidirbti tam pradiniam įnašui. Paskui grįžta ir ima paskolą. Tiesiog jie daro viską, kad turėtų kažką apčiuopiamo, savo [...] nuosavybę“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Nekilnojamasis turtas – saugumo garantas

Buvo suskaičiuota, kad Lietuvoje apie 88 proc. šalies gyventojų turi namą ar butą, likusieji – nuomojasi. DNB banko vyriausioji analitikė I. Genytė-Pikčienė sako, kad šiuo klausimu išsiskiriame iš kitų šalių.

„Pavyzdžiui, ES vidurkis yra tik 50 proc. Išsivysčiusiose valstybėse, tokiose, kaip Austrija, tas skaičius – dar mažesnis. Danijoje, pavyzdžiui, nuomos rinka vyrauja labiau nei nuosavas būstas“, – dėsto ekspertė.

Jos teigimu, priežasčių tam yra nemažai. Viena jų yra ta, kad tose šalyse nuomos santykiai teisiškai yra labiau reglamentuoti, todėl tiek vienos, tiek kitos pusės teises ir pareigas sutartys apibrėžia griežčiau.

Be to, kaip pastebi I. Genytė-Pikčienė, tose šalyse taip pat nėra vyraujančios šešėlinės nuomos rinkos, kuri yra vis dar populiari Lietuvoje.

„Yra ir mentaliteto skirtumai. Lietuviui turėti nuosavą būstą tradiciškai yra labai svarbu. Tai yra kertinis turtas: ne tiek investicija, kiek saugumo garantas“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Pirmas testas jaunai šeimai

DNB banko vyriausiosios analitikės teigimu, lietuviai daro viską, kad įsigytų savo būstą.

„Lietuviui reikia turėti savą būstą ir be jo jis nenurims. Tai matosi ir iš to, kad daug žmonių išvyksta užsidirbti tam pradiniam įnašui. Paskui grįžta ir ima paskolą. Tiesiog jie daro viską, kad turėtų kažką apčiuopiamo, savo [...] nuosavybę“, – teigia DNB banko vyriausioji analitikė.

Kitas būdas sutaupyti pradiniam įnašui yra gyvenimas su tėvais. „Tai iš dalies yra vargingesnės ES šalies sindromas, bet, tarkime, Pietų šalyse, tokiose, kaip Graikija, Italija, Ispanija, jaunų šeimų ar asmenų, gyvenančių su su tėvais, laikotarpis yra dar ilgesnis“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, sukaupti pradinį įnašą, kad galėtų pasiimti paskolą, – pirmas testas jaunai šeimai, parodantis, ar ji geba susitelkti taupymui ir efektyviam finansų valdymui.

„Jei jiems pavyksta tai padaryti, gyvenant šiltnamio sąlygomis, t. y. pas tėvus, jie tą testą išlaiko ir žengia į antrą etapą – pasiima paskolą ir toliau tvariai tvarkosi su savo finansais“, – sako DNB banko vyriausioji analitikė.

Kaip niekada palankios sąlygos pasiskolinti

I. Genytės-Pikčienės teigimu, šiemet didėja ir su skolintu kapitalu įsigyto būsto dalis, o sąlygos pasiskolinti dabar esą kaip niekada palankios.

„Iš tikrųjų sąlygos yra kaip niekad palankios dėl ypač žemų palūkanų normų, t. y. dėl Lietuvos priklausomybės Europos bankų sistemai ir Europos Centrinio Banko pinigų importo politikos. Iš tikrųjų turime žemas palūkanas“, – tikina ekspertė.

Kita vertus, ji pažymi, kad Lietuvos bankas šiuo metu stengiasi žmones apsaugoti nuo galimų palūkanų svyravimų ateityje ir įvedė saugiklius, kurie kai kurioms šeimoms apsunkino galimybę pasiskolinti.

„Buvo sutrumpintas galimos paskolos terminas iki 30 metų, taip pat įvesta tam tikra aukštesnių palūkanų [...], paskolos gavėjo ir jo finansinių srautų patikra“, – vardija I. Genytė-Pikčienė.

Paklausta, kokios galimybės pasiimti paskolą būstui jaunam, maždaug 30 metų žmogui, kuris yra dirbantis, bet vienišas, DNB banko vyriausioji analitikė teigia, kad yra daug rodiklių: kokioje srityje dirba jaunas specialistas, koks jo atlyginimas, kokia būsto vertė.

Tačiau, jei tai yra perspektyvioje veikloje dirbantis specialistas, turintis potencialo ir galimybių finansiškai augti ateityje, manau, kad jam tikrai nekiltų didesnių problemų“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Būstas pabrango tik sostinėje

Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, jauni žmonės dabar tikrai naudojasi bankų suteikiamomis galimybėmis įsigyti būstą.

„Jaunesni žmonės yra imlesni naujovėms ir šiek tiek mažiau bijo paskolų, ką lemia ypač tai, kad kai kurie jų galbūt nesusipažino su buvusiu rinkos pakilimu, o paskui buvusia krize ir pan.“, – svarsto ekspertas.

Jo nuomone, jaunų žmonių, drąsiai pasiimančių paskolą, skaičius turėtų po truputį augti. „Tiksliai negaliu pasakyti, nes vis dėlto tai yra bankų duomenys, bet, kiek matome iš mūsų įmonės veiklos, jauni žmonės, kurie tampa gerais specialistais, gauna gerus atlyginimus, automatiškai pradeda dairytis būsto“, – tvirtina S. Vagonis.

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo žiniomis, įvedus eurą, Lietuvoje būstas brango tik Vilniuje. Žiūrint į paskutinių metų statistiką, pavyzdžiui, kiek nekilnojamasis turtas kainavo Vilniuje prieš metus, t. y. 2014 m. rugsėjį ir dabar, skirtumas esąs labai nedidelis.

„Vilniuje jie yra brangesni vidutiniškai apie 3 proc. Visuose kituose miestuose, ar tai būtų Kaunas, ar Klaipėda, ar Panevėžys, kainos netgi simboliškai sumažėjo procento dalimis – 0,1–0,2 proc., tačiau iš tikrųjų kainos tuose miestuose yra mažesnės negu prieš metus“, – tvirtina S. Vagonis.

Jo įsitikinimu, tai yra tiesiog tendencija, o ne euro efektas. „Jei, pavyzdžiui, pažvelgiame į ilgesnę perspektyvą, tarkime, penkerių metų, [...] Vilniuje matome gana didelį kainų kilimą – apie 12–15 proc., kituose didmiesčiuose – Kaune, Klaipėdoje – per penkerius metus kainos sumažėjo: Kaune – 1 proc., Klaipėdoje – 6 proc.“, – sako ekspertas.

Kainų kritimas yra menkai tikėtinas

S. Vagonio teigimu, į nekilnojamąjį turtą investuojančių žmonių skaičius paskutiniu metu yra šiek tiek padidėjęs.

Pasak pašnekovo, nemažą dalį didmiesčiuose esančių naujos statybos namų butų, ypač – 1­–2 kambarių, nuperka būtent investuotojai, kurie nori būstą vėliau išnuomoti.

„Jei kalbėtume apie pelningumą, tai jis tikrai nėra didelis. Būstas yra patikima investicija, jei kalbame apie ilgalaikį laikotarpį, kai investuojame mažiausiai 5–10 metų, nes visos rinkos svyruoja“, – tvirtina S. Vagonis. 

Ilgalaikėje perspektyvoje būsto rinka po truputį kyla į viršų. Galima sakyti, kad kilimas būna keliais procentais didesnis nei infliacijos rodikliai, sako ekspertas.

„Bet trumpalaikėje perspektyvoje niekas neapsaugotas nuo kritimų arba, galima sakyti, loterijos laimėjimo. Jei rinka kyla, galbūt galima pasinaudoti trumpalaikiais šuoliais, kaip nemažai žmonių pasinaudojo 2006­–2007 m.“, ­– teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Savo ruožtu I. Genytė-Pikčienė priduria, kad labiau pasiturinčius gyventojus šiuo metu investuoti į nekilnojamą turto rinką skatina ir žemų palūkanų normų aplinka.

„Investicinių galimybių liko ne tiek jau ir daug, kai visas turtas pabrangęs, t. y. kitos turto klasės. Natūralu, kad vis dar yra išlikęs nepasitikėjimas akcijų rinka, pavyzdžiui, natūralu, kad po truputį gręžiamasi to labiau fundamentalaus – nekilnojamo turto link“, – sako DNB banko vyriausioji analitikė.

S. Vagonio teigimu, normalios ekonomikos būklės sąlygomis nekilnojamojo turto kainų kritimas yra menkai tikėtinas.

„Tai jau turėtų būti kažkokie pasauliniai nepalankūs įvykiai arba vietiniai konfliktai. Bet šiaip, kaip minėjau, kainų lygis yra gana žemas. Daugumoje miestų kainos ne augo, o po truputį mažėja. Taigi, atsigaunant ekonomikai, tikimės nedidelio augimo ir stabilumo“, – teigia ekspertas.

Be to, kaip pastebi I. Genytė-Pikčienė, iš pastarosios krizės – net ir pasaulio mastu – buvo pasimokyta: „Natūralu, kad buvo sukurta visa eilė saugiklių, kurie apsaugotų nuo nekilnojamojo turto ir būsto paskolų rinkos perkaitimo, kuriuos patyrėme 2009–2010 m.“

Nuomos santykiai – pernelyg trumpalaikiai

Nuomos rinka, S. Vagonio teigimu, gyva tik Vilniuje. „Šiek tiek leisgyvė ji yra Kaune ir Klaipėdoje, o kituose miestuose galima apie ją tiesiog net nešnekėti – tai yra pavieniai atvejai“, – sako „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Anot jo, Vilniuje yra paklausa, bet didieji investuotojai orientuojasi į būsto pardavimą. „Būsto nuoma jų nedomina, nes, iš vienos pusės, jie turi konkuruoti su fiziniais asmenimis, kuriems apskritai palankesnė mokestinė bazė. O jei kalbėtume apie tuos, kurie nenori mokėti mokesčių, tai jie turi dar didesnį pranašumą“, – sako S. Vagonis.

Jis taip pat pabrėžia, kad nuomos verslo pelningumas yra gana nedidelis. „Jei skaičiuotume teorinę mėnesinę nuomos kainą ir būsto įsigijimo kainą, tai grąža Vilniuje sudaro 3–5 proc. Tačiau atmetus išlaidas smulkiems remontams ir visokiems agentams, realus likutis yra tik keli procentai“, – dėsto ekspertas.

S. Vagonis priduria, kad nuomos santykiai yra labai trumpalaikiai, kuriuose nesijaučia saugus nei nuomotojas, nei nuomininkas. Mat tradicinė nuomos sutarties trukmė Lietuvoje tėra vieneri metai.

„Ilgalaikių sutarčių nėra. Dvejų ar trejų metų būsto sutartis jau yra laikoma ilgalaike, stabilia sutartimi. Bet dažniausiai, praėjus metams, nuomininkas su nuomotoju vėl iš naujo derasi. Taigi, nesant ilgalaikių santykių, labai sunku daryti verslą“, – mano S. Vagonis.

Nuo metų pradžios, iškart po euro įvedimo, Šiaulių miesto ir regiono nekilnojamojo turto (NT) rinkoje buvo juntamas sąstingis. Žmonės neskubėjo leisti naujai pasirodžiusios valiutos ir labiau tyrinėjo vietinę rinką, lygino kainas litais ir eurais, tad sandorių metų pradžioje buvo nedaug. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų I pusmetį būsto (butų ir namų) sandorių skaičius Šiauliuose buvo 22 proc. mažesnis nei tuo pačiu metu 2014 metais. Daugiausia pirko tie, kuriems NT buvo būtinas – sukūrė naujas šeimas ar keitė būstą iš mažesnio į didesnį. Tuo metu kita svarbi potencialių pirkėjų grupė, perkantys NT investicijai, buvo pasyvūs ir tik stebėjo pokyčius rinkoje. „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis pastebi, kad Šiaulių mieste 2014 metais NT, kaip investiciją, daugiausiai rinkosi užsienyje gyvenantys lietuviai ir Šiauliuose dirbantys automobilių prekeiviai. Deja, šiemet automobilių rinkai aprimus, pastarasis pirkėjų segmentas nebeskuba investuoti į NT.

Po euro įvedimo butų kainos Šiauliuose išliko nepakitusios, palyginti su 2014 metų pabaiga. Tad prasidėjus antrajam metų ketvirčiui, NT rinka šiek tiek atsigavo ir žmonės pradėjo kiek aktyviau pirkti ar investuoti į NT. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje vidutinės senos statybos butų kainos Šiaulių miegamuosiuose rajonuose siekė 500 Eur/m², naujos statybos su daline apdaila – 780 Eur/m².

Lyginant butų nuomos kainas su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu Šiauliuose užfiksuotas apie 5 proc. kainų augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Šiaulių rajonuose svyruoja 85-175 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje – 100-250 Eur/mėn.

Pasak L. Juozaičio, Šiaulių miestas naujos statybos butų pertekliumi šiai dienai nėra „persotintas“. 2015 metais statomas tik vienas daugiaaukštis gyvenamasis namas centrinėje miesto dalyje. Šio 27 butų namo statybų pabaiga planuojama jau šių metų rugpjūčio mėnesį. Kitas pirkėjams siūlomas naujos statybos daugiabutis iš ankstesnės 2013-2014 metų statybos turi 23 butus, dalis butų vis dar laisvi ir yra pardavinėjami. NT ekspertas mano, kad pardavimas užtruko dėl šiame daugiabutyje įrengtų ganėtinai didelio ploto butų (~80 m²), kurie yra mažiau paklausūs tarp pirkėjų. Ir priduria, kad šiuo metu Šiauliuose paklausiausi yra mažesnės kvadratūros 2 kambarių butai pietinėje ir centrinėje miesto dalyse.

Nepaisant to, kad individualių namų kainos pirkėjams dabar yra itin palankios, kadangi dar nepasiekė kainų lygio, buvusio prieš 2009-2011 metų NT krizę, anksčiau gan aktyvus buvęs gyvenamųjų namų pardavimas, šiai dienai yra daug mažesnis. „Ober-Haus“ duomenimis, individualių namų kainos yra kritusius apie 50 proc., palyginti su 2007-2008 metais.

Žemės sklypai perkami taip pat vangiai, dabar kaip ir visą NT žmonės dažniausiai perka nebent savo reikmėms, o investiciniai žemės sklypų pirkimai visiškai sustoję. „Anksčiau pirkėjai pirkdavo žemes hektarais, juos skaidydavo ir pardavinėdavo atskirais mažais namų valdos sklypeliais, dabar tokių investicijų yra gerokai mažiau“, - pastebi L. Juozaitis.

„Šiuo metu Šiaulių NT rinka yra sveikai aktyvi, džiugu, kad žmonės nors ir po truputį, bet investuoja į NT. Kadangi Šiauliuose NT objektų perteklius nejuntamas, o kainos yra stabilios, manome, kad be didesnių pokyčių rinka išliks stabili iki metų pabaigos“, - teigia L. Juozaitis.

„Ober-Haus" Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,6 proc. (gegužę metinis augimas siekė 0,7 proc.).

Teigiami butų kainų pokyčiai birželio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje ir Panevėžyje. „Ober-Haus" duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,3 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 298 Eur (+4 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,2 proc., > nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 12,5 proc. (+144 Eur/m2). Panevėžyje birželio mėnesį užfiksuotas 0,1 proc. butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 530 Eur (+1 Eur/m2). Tuo tarpu Klaipėdoje ir Šiauliuose užfiksuotas 0,1 proc. kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina atitinkamai smuktelėjo iki 975 Eur/m2 (-1 Eur/m2) ir 559 Eur/m2. Kaune butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir gegužės mėnesį - 940 Eur/m2.

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune augo 0,4 proc., o Panevėžyje - 0,1 proc. Klaipėdoje ir Šiauliuose tuo pačiu laikotarpiu kainos mažėjo atitinkamai 0,4 proc. ir 0,5 proc.

„Šių metų birželio mėnuo gan netikėtai buvo itin aktyvus butų sektoriuje - sudarytų butų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis Lietuvoje yra didžiausias šiais metais. Palyginti su geguže, butų sandorių kiekio augimas fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose (priklausomai nuo didmiesčio augimas sudarė nuo 8 proc. iki 25 proc.). Didžiausias sandorių augimas užfiksuotas sostinėje, todėl nenuostabu, kad šiame mieste fiksuojamas ir didžiausias butų kainų pokytis. Vilniuje tai jau penktas mėnesis iš eilės su teigiamais pokyčiais. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose ryškesnių kainų pokyčių dar nematyti.”,- teigia „Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Pirmąjį metų pusmetį Baltijos šalių sostinėse butų sandorių kiekis augo tik Taline

„Ober-Haus" duomenimis, 2015 metų birželio mėnesį Rygoje butų kainų indekso birželio mėnesio reikšmė nepakito ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 049 Eur/mﾲ. Tuo pačiu laikotarpiu Taline užfiksuotas 0,2 proc. kainų sumažėjimas, tačiau vidutinė buto kaina šiame mieste ir toliau išlieka aukščiausia tarp Baltijos valstybių sostinių - 1 543 Eur/mﾲ.

Lyginant šių ir pernai metų birželio mėnesių butų kainų pokyčius, Taline butų kainos per metus augo 8,1 proc., tuo metu Vilniuje ir Rygoje metinis butų kainų augimas siekė atitinkamai 1,2 proc. ir 0,2 proc.

„Ober-Haus" duomenimis, šių metų sausio-birželio mėnesiais butų pardavimo sandorių skaičius Taline siekė 4 215 arba 15 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tuo tarpu Vilniuje sandorių skaičius mažėjo iki 18 proc. (4 282 butų sandoriai), o Rygoje iki 17 proc. (3 720 butų sandorių) lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.

Parduodamų butų kainos balandžio mėnesį tarp Lietuvos didmiesčių augo Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Kaune butų kainos per mėnesį smuktelėjo, Panevėžyje - nepakito, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Bendras butų kainų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose indeksas balandžio mėnesį, palyginti su kovu, išaugo 0,4 procento. Butų kainų metinis augimas išlieka teigiamas, tačiau balandį jis sumažėjo iki 1 proc. (kovą - 1,6 proc.), teigiama "Ober-Haus" pranešime.

"Sparčiausias kainų augimas šių metų balandį užfiksuotas naujos statybos projektuose Vilniuje. Jeigu sostinėje praeitą mėnesį senos statybos butai brango 0,2 proc., tai naujos statybos butų pardavimuose fiksuotas 1,2 proc. kainų augimas", - pranešime spaudai sakė "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Anot jo, tarpusavyje konkuruojančius naujų butų plėtotojus turėjo nuraminti pakankamai geri šių metų pardavimo rodikliai, ir panašu, kad pesimistinės prognozės, kad auganti pasiūla lems naujos statybos butų kainų nuopuolį, kol kas nesitvirtina.

Vilniuje butų kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,7 proc. iki 1292 eurų už kvadratinį metrą, Klaipėdoje - 0,1 proc. iki 976 eurų už kvadratinį metrą, Šiauliuose - taip pat 0,1 proc. iki 559 eurų už kvadratinį metrą. Kaune butų kainos sumenko 0,1 proc. iki 940 eurų už kvadratinį metrą, Panevėžyje kaina nekito ir buvo 529 eurai už kvadratinį metrą.

Per metus butų kainos Vilniuje išaugo 1,7 proc., Kaune - 0,4 proc., Panevėžyje - 0,1 proc., Klaipėdoje ir Šiauliuose smuktelėjo atitinkamai 0,1 ir 0,4 procento.

Parduodamų butų kainos kovo mėnesį tarp Lietuvos didmiesčių augo Vilniuje ir Šiauliuose. Kaune butų kainos per mėnesį smuktelėjo, Klaipėdoje ir Panevėžyje - nepakito, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Bendras butų kainų penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose indeksas kovo mėnesį, palyginti su vasariu, nepakito. Butų kainų metinis augimas išlieka teigiamas, tačiau kovą jis sumažėjo iki 1,6 proc. (vasarį - 2,4 proc.), teigiama "Ober-Haus" pranešime.

"2015 metų pradžia nepateikė didesnių siurprizų - būsto kainos išlieka stabilios. Tačiau svarbiausia, kad po itin žemo rinkos aktyvumo šių metų sausio mėnesį, vėl fiksuojamos teigiamos būsto pirkimo sandorių pokyčių tendencijos - kiekvieną mėnesį fiksuojamas vis didesnis sandorių skaičius, kuris rinkai suteikia daugiau pasitikėjimo", - pranešime sakė "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Vilniuje butų kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,1 proc. iki 1283 eurų už kvadratinį metrą, Šiauliuose - 0,3 proc. iki 559 eurų už kvadratinį metrą. Kaune butų kainos sumenko 0,1 proc. iki 940 eurų už kvadratinį metrą, Klaipėdoje ir Panevėžyje kainos buvo atitinkamai 975 eurai ir 529 eurai už kvadratinį metrą.

Per metus butų kainos Vilniuje išaugo 2,6 proc., Panevėžyje - 1,1 proc., Kaune - 0,8 proc., Klaipėdoje - 0,4 proc., o Šiauliuose - smuktelėjo 0,1 procento.

"Ober-Haus" Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 2,4 proc. (sausį metinis augimas siekė 3,0 proc.). Nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2013 metų sausį, bendras butų kainų lygis šalies didmiesčiuose yra išaugęs 4,7 proc.

"Ober-Haus" duomenimis, šių metų vasario mėnesį Vilniuje butų kainos ūgtelėjo 0,2 proc., o vidutinė kvadratinio metro kaina išaugo iki 1 282 Eur (+2 Eur/m2). Kaune vasario mėnesį buvo užfiksuotas 0,1 proc. kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 941 Eur (+1 Eur/m2). Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir sausį - atitinkamai 975 Eur/m2, 557 Eur/m2 ir 529 Eur/m2.

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Vilniuje augo 3,8 proc., Panevėžyje - 1,6 proc., Kaune - 1,0 proc., Klaipėdoje - 0,7 proc. Tuo tarpu Šiauliuose butų kainos per tą patį laikotarpį smuktelėjo 0,1 proc.

"Per pirmuosius du šių metų mėnesius butų kainos augo tik Vilniuje (0,2 proc.) ir Kaune (0,1 proc.). Kituose didmiesčiuose kainos liko stabilios arba šiek tiek smuktelėjo. Tad prisimenant daug diskusijų kėlusį klausimą apie euro įtaką butų kainoms 2015 metais, matome, kad bent jau metų pradžioje nauja valiuta ryškesnių pokyčių šioms kainoms nepadarė.", - teigia Saulius Vagonis, "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

"Ober-Haus" duomenimis, 2015 metų vasario mėnesį Rygoje butų kainos išliko stabilios ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 054 Eur/m2. Nors Taline butų kainos per vasario mėnesį sumažėjo 4,8 proc. (vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 488 Eur/m2), tačiau Talinas lieka brangiausiu miestu tarp trijų Baltijos šalių sostinių.

Sparčiausias metinis butų kainų augimas fiksuojamas Taline, čia jis siekė 6,7 proc., tuo metu Vilniuje kainos per metus augo 3,8 proc., o Rygoje - 2,0 proc.

2015 metų sausio ir vasario mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Taline, čia buvo sudaryti 1 195 butų sandoriai ir tai yra 2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tais pačiais mėnesiais Rygoje sandorių skaičius sumažėjo 22 proc., o Vilniuje - 31 proc., lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.

Parduodamų butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, smuktelėjo 0,1 proc., skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė "Ober-Haus".

Butų kainos šalies didmiesčiuose mažėja jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Bendras butų kainų metinis augimas išliko teigiamas, tačiau gruodį jis sumažėjo iki 3,3 proc. (lapkritį - 3,6 proc.), teigiama "Ober-Haus" pranešime.

"Po būsto kainų spurto 2014 metų pirmojoje pusėje, metų pabaigoje jau fiksavome neigiamas kainų korekcijas visuose šalies didmiesčiuose. Tačiau bendri metų rodikliai visuose šalies didmiesčiuose išlieka teigiami. Didžiausias butų kainų (metinis - BNS) augimas buvo užfiksuotas sostinėje, kur kainos augo sparčiausiai nuo pat 2007 metų", - pranešime sakė "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Vilniuje butų kainos per mėnesį vidutiniškai sumažėjo 0,1 proc. iki 1280 eurų už kvadratinį metrą, Panevėžyje - 0,3 proc. iki 529 eurų už kvadratinį metrą. Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose kainos per mėnesį nepakito ir buvo atitinkamai 940 eurų, 975 eurai ir 558 eurai už kvadratinį metrą.

Per metus butų kainos Vilniuje išaugo 5,1 procento. Sostinėje labiausiai brango senos statybos butai - 7,5 proc., naujos statybos butų kainų augimas siekė 3 procentus.

Panevėžyje butų kainos per metus padidėjo 2,3 proc., Klaipėdoje - 1,4 proc., Šiauliuose - 1,1 proc., Kaune - 1 procentu.