„Lietuvos perkamos artilerijos radarų sistemos reikšmingai sustiprins artilerijos pajėgumus“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Anot jo, šių radarų tikslas – pagal paleistų sviedinių trajektoriją nustatyti priešininko netiesioginės ugnies sistemų pozicijas ir užtikrinti greitą atsaką į priešo ugnį.

„Tai labai svarbus pirkinys“, – pabrėžė ministras.

Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministerijų pasirašytas susitarimas taip pat numato galimybes bendradarbiauti daugiafunkcinių radarų palaikymo srityje. Svarstoma ir apie Lietuvos gynybos pramonės galimą dalyvavimą įgyvendinant panašius projektus.

Lietuvos perkamos artilerijos radarų sistemos reikšmingai sustiprins artilerijos pajėgumus.

Projekto vertė – 126,7 mln. eurų. Į šią kainą taip pat įeina logistinis paketas: techninė dokumentacija, operatorių ir priežiūrą atliksiančio techninio personalo parengimas, pirminis atsarginių dalių paketas, specialiųjų įrankių komplektas bei testavimo įranga.

Planuojama, kad pirmos radarų sistemos į Lietuvą bus pristatytos 2026 metais.

Bendradarbiaujant su Nyderlandų kariuomene, artilerijos radarų sistemos „Thales GM200 MM/C“ kurtos kaip daugiafunkcinės sistemos, todėl prireikus jos galės būti naudojamos ir oro erdvei stebėti, ir gali būti integruotos į oro gynybos sistemas.

Sistemas „Thales GM200 MM/C“ yra įsigijusios Nyderlandų, Norvegijos kariuomenės.  

– Ar ne per daug greičio matuoklių šalyje?

– Kiekvienas turi savo nuomonę. Gal kažkas mano, kad jų dar per mažai, o kai kam atrodo, kad jau ir per daug. Aš kelčiau kitą klausimą. Ar tikrai greičio matuokliai yra teisingose vietose? Man labai dažnai kliūna, kad jie stovi visiškai neapgalvotose vietose. Vilniuje yra gyslinės, magistralinės gatvės, kurios yra kaip miesto arterijos ir nuima miesto eismą. Iki šiol tose gatvėse nebūdavo grūsčių, o dabar jos yra pastoviai, net, kai važiuoji ne piko metu. Vairuotojas važiuoja instinktyviai, tada pamato ženklą, matuoklį. Jis nebeturi laiko pasižiūrėti, koks ten leistinas greitis. Jis tiesiog išsigąsta pamatęs tą ženklą. Jei toje vietoje galima važiuoti 70 km/val., o jis važiuoja 50 km/val., tai jis vis tiek dar kerta per stabdžius ir tada prasideda domino gyvatukas. Jis sustoja, jam iš paskos važiuoja koks vilkikas, kuris sustojus, nebegali taip greitai įsibėgėti. Tas gyvatukas nueina iki aplinkkelio. Aš važiuoju tomis gatvėmis ir galvoju, kas ten sugalvojo pastatyti greičio matuoklį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vairuotojai piktinasi, kad yra kelio atkarpa autostradoje iš Kauno į Klaipėdą, kur mažinamas greitis, stovi radaras. Kelių direkcija sako, kad ta vieta neatitinka autostrados reikalavimų ir dėl to yra įrengtas radaras. Vairuotojai sako, kad gal geriau reikėtų investuoti į kelius, o tik tada statyti radarus.

– Sutinku ir palaikau tuos, kurie taip sako. Mes dar turime, kur gerinti kelių infrastruktūrą. Geriau gal nepristatyti milijono radarų, o gerinti kelius, investuoti į infrastruktūrą. Juk tai prisideda ir prie saugumo, ir prie ekologijos.

– Jums teko daug važinėti po kitas Europos Sąjungos šalis. Ar kitų šalių keliuose yra tiek daug matuoklių?

– Vienoje šalyje jų gal mažiau, kitoje daugiau. Tačiau mes turime mąstyti savo galva. Jei matome, kad jų jau yra tikrai per daug, tai gal užteks jų statyti? Niekas nesiginčija, kad jie yra, tik svarbu, kad jie būtų teisingose vietose ir netrukdytų eismui. Lenkijoje keliai taip sparčiai gerėja. Mums reikia sekti šiuo pavyzdžiu. Kai keliai bus tokie geri kaip Lenkijoje, tai tų bėdų nebus tiek. Dabar pas mus žymiai pavojingiau važiuoti keliais, kurių stovis kenkia saugumui. Gal kartais nereikia užgniaužti visų tomis griežtomis priemonėmis, draudimais. Geriau pagalvoti, kur investuoti ir kaip pagerinti kelių būklę.

Geriau gal nepristatyti milijono radarų, o gerinti kelius, investuoti į infrastruktūrą. Juk tai prisideda ir prie saugumo, ir prie ekologijos.

Kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis papasakojo, kodėl Lietuvoje atsirado tiek daug greičio matuoklių.

„Šiai dienai turime 131 vidutinių greičio matuoklių ruožus ir 70 stacionarių greičio matuoklių. Taip pat šiais metais atsirado ir kitos priemonės, kurios atlieka kontrolę dėl kitų pažeidimų. Jos patikrina, ar vairuotojas yra sumokėjęs kelių mokestį, ar važiuoja su galiojančia, technine apžiūra, ar turi draudimą. Reikia nemaišyti, šios priemonės nėra skirtos greičio matavimui. Nors ženklas pastatomas lygiai toks pat kaip ir prie greičio matuoklių. Kelių eismo taisyklės nusako, kad ženklas prieš eismo kontrolės priemones statomas toks pats. Šiuo metu vyksta viešas konkursas, kur numatyta kitais metais pastatyti dar 56 sektorinius greičio matuoklius ir dar keletą momentinių greičio matuoklių. Greičio matuoklių įrengimo vietos pasirenkamos pagal labai aiškius kriterijus. Tai visiškai nėra susiję su keliu. Nesvarbu, ar tai automagistralė, autostrada, greitkelis. Greičio matuokliai įrengiami ten, kur yra eismo įvykiai, kuriuose yra sužeistų ar žuvusių eismo dalyvių“, – sakė Kelių direkcijos atstovas Aivaras Vilkelis.

Skelbiama, kad pavykus deryboms nupirktas dar vienas, 17-asis mobilus radaras, kuris į Ukrainą iš Lietuvos iškeliaus artimiausiu metu.

„Radarus pirkome iš Izraelio, siuntėme į Lietuvą ir tada atskirais etapais į Ukrainą. Kadangi tai yra specialios paskirties įrenginiai, užtruko dokumentacijos, leidimai, draudimai. Taip pat nupirkome tam tikrą programinę įrangą radarams, leidžiančią plėsti jų galimybes – veikia priešdroninė sistema, taip pat galima matyti artilerijos ir minosvaidžių sviedinius, raketas“, – teigia organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohman.

Pasak jo, šių radarų lokacijos nebus atskleidžiamos, kadangi jie saugos svarbius kritinės infrastruktūros objektus.

„Galiu tik pakartoti, kad ukrainiečiai nenustoja žavėtis tuo, ką padarė Lietuva – žmonės ir verslas šaliai nupirko gyvybiškai svarbias apsaugos sistemas. Tai neabejotinai įeis į istoriją“, – sakė J. Ohman.

Kaip skelbiama, Ukrainos kariai jau iš anksto buvo apmokyti, kaip naudotis moderniais radarais.

Lietuvių surinktomis lėšomis nupirkti radarai pasižymi universalumu, puikiai identifikuoja, aptinka ir apskaičiuoja objektų, pavyzdžiui, raketų ar dronų trajektorijas.

Akciją „Radarom!“ šių metų pradžioje organizavo visuomeninis transliuotojas LRT ir Ukrainai paramą teikiantys fondai: „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.

„Džiaugiamės, kad pirmieji Lietuvos gyventojų nupirkti radarai jau visai netrukus pradės savo darbą. Dėjome visas pastangas, kad tai įvyktų kaip įmanoma greičiau, kadangi efektyvi oro gynyba Ukrainai yra be galo svarbi. Toliau dirbame, kad likusieji radarai operatyviai pasiektų Ukrainos žemę“, – sakė organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas.

Kaip prognozuoja Ukrainos karinės pajėgos, už akcijos „Radarom!“ lėšas nupirkti radarai numatytose veikimo zonose bus dislokuoti per artėjančią savaitę. Ši įranga pirmiausia padės apsaugoti kritinės infrastruktūros objektus.

Anot projekto sumanytojų, modernių, apsaugai nuo dronų ir raketų skirtų radarų eksploatacija užsiima Lietuvoje apmokyti Ukrainos kariai, kurie kovo mėnesį dalyvavo specialiuose mokymuose.

Radarai nuolat keis vietą ir pirmiausia bus skirti apsaugoti kritinės infrastruktūros objektus, kad galėtų padėti užtikrinti svarbių paslaugų teikimą. Radarai padeda apsisaugoti nuo stambių dronų ir raketų, kurios nutaikomos į gyvybiškai svarbias zonas ir grasina esminėms valstybėms funkcijoms.

Nuoširdžiai dėkojame visiems lietuviams, kurie rinko pinigus šiems radarams nupirkti, mums jų labai reikia.

„Puikiai suprantate, kad vyksta karas, kuriame miršta ne tik kariai – priešas taikosi ir į civilius gyventojus, infrastruktūrą. Nuoširdžiai dėkojame visiems lietuviams, kurie rinko pinigus šiems radarams nupirkti, mums jų labai reikia. Man ypatingai brangus lietuvių ryšys su ukrainiečiais. Tai dalykas, kurį žodžiais sunku nusakyti. Ukraina to nepamirš, mes visada būsime pasirengę ateiti į pagalbą jūsų tautai“, – pranešime cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas, saugumo sumetimais negalėjęs atskleisti savo vardo ir pavardės.

Nors iš pradžių už akcijos „Radarom!“ metu surinktas lėšas buvo planuota nupirkti 14 radarų, pasitarus su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis ir atsižvelgus į jų poreikius, nuspręsta užsakymą pakoreguoti ir įsigyti 12 įprastų, stacionarių, bei dar keturis mobilius radarus specialioms užduotims vykdyti.

Kaip skelbiama pranešime, Lietuvių surinktomis lėšomis nupirkti radarai pasižymi universalumu, puikiai identifikuoja, aptinka ir apskaičiuoja objektų, pavyzdžiui, raketų ar dronų trajektorijas. Be to, jie gali būti naudojami ir siekiant aptikti kitus, gerokai arčiau esančius ir mažesnius, objektus.

Akcija „Radarom!“ vyko nuo sausio pabaigos iki vasario 24 dienos. Akcijoje dalyvavo nacionalinis transliuotojas LRT ir organizacijos „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.

Jos metu Lietuvos žmonės ir verslas suaukojo 14 mln. eurų įsigyti radarams, apsaugosiantiems strategiškai svarbius objektus Ukrainoje nuo Rusijos oro atakų.

„Pirmieji trys radarai pasiekė Ukrainą ir yra dislokuojami į savo veikimo sektorius. Kiti radarai ruošiami išsiuntimui, dokumentai tvarkomi. Dėl itin jautrios oro gynybos padėties Ukrainoje, kol kas daugiau informacijos atskleisti negalime“, – feisbuke pranešė organizacija.

Radarai buvo užtrukę Lenkijoje dėl pasikeitusių procedūrų, tačiau leidimai buvo gauti, tam tarpininkavo ir į Lenkiją nuvykusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pirmieji trys radarai pasiekė Ukrainą ir yra dislokuojami į savo veikimo sektorius. Kiti radarai ruošiami išsiuntimui, dokumentai tvarkomi.

„Mėlyna/Geltona“ („Blue/Yellow“) anksčiau yra skelbusi, jog Lietuvą pasiekė visi 16 įsigytų radarų, o pirmieji trys buvo pakeliui į Ukrainą.

Akcija „Radarom!“ buvo surengta Rusijos karo Ukrainoje metinių proga, jos metu surinkta 14 mln. eurų paramos. Už juos įsigyti 12 įprastų stacionarių bei keturi mobilūs radarai.

Akcija vyko nuo sausio pabaigos iki vasario 24 dienos, ją surengė nacionalinis transliuotojas LRT ir organizacijos „Mėlyna/Geltona“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.

Įsigytais radarais ukrainiečiai buvo mokomi naudotis kovą Kaune vykusiuose mokymuose.

„Radarų įsigijimo ir siuntimo į Lietuvą procedūros užtruko apie mėnesį. Šį kartą Lenkijos pasienis į tranzitą pažiūrėjo gerokai formaliau“, – BNS atsiųstame komentare penktadienį sakė radarų pirkimu ir perdavimu Ukrainai besirūpinančios organizacijos „Mėlyna/Geltona“ („Blue/Yellow“) vadovas Jonas Ohmanas.

Organizacija jau anksčiau yra skelbusi, jog Lietuvą pasiekė visi 16 įsigytų radarų, o pirmieji trys yra pakeliui į Ukrainą.

Paspartinti procesą ir užtikrinti, kad leidimai būtų gauti kaip įmanoma greičiau, prašė ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, praėjusią savaitę susitikusi su savo kolega Lenkijoje.

Prireikė daugiau leidimų

Pasak J. Ohmano, organizacija buvo paruošusi „visus reikalingus dokumentus ir ES licencijas, kurių iki šiol visada užtekdavo pervežimui“, tačiau šį kartą pareikalauta papildomos licencijos, kuri apima vežimus būtent Lenkijos teritorijoje.

„To anksčiau nebuvo ir teko dėti papildomų pastangų, kad gautume Lenkijos teritorijoje galiojančią licenciją. Teko surinkti septynis parašus iš skirtingų Lenkijos institucijų, tai užtruko apie mėnesį. Šiandien dienai visi parašai surinkti“, – teigia J. Ohmanas.

Pasak „Mėlyna/Geltona“ vadovo, ketvirtadienį pavyko gauti Lenkijos tranzitinę licenciją krovinio pervežimui iš Lenkijos į Ukrainą, o Lenkijos muitinė patvirtino, kad dokumentas tinkamas, tačiau paprašė jo originalo.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Kadangi gegužės 1-oji Lenkijoje taip pat yra nedarbo diena, pasak J. Ohmano, planuojama, kad originalų dokumentą institucija gaus arba dar penktadienį, arba gegužės 2-ąją.

„Vairuotojai planuoja būti pasienyje nuo pat savaitės pradžios ir jei papildomų trukdžių nebebus, su kroviniu pajudės į Ukrainą, – sako jis. – Su Ukrainos kariuomene suderinta – jie pasitiks krovinį savo pusėje.“

„Džiaugiamės, kad netrukus Ukrainos oro erdvę padės saugoti Lietuvos žmonių pagalba nupirkti radarai. Lietuvos indėlis į Ukrainos gynybą yra neatsiejama pasipriešinimo Rusijos agresijai dalis“, – pridūrė organizacijos vadovas.

Dėl radarų – ir A. Armonaitės prašymas

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis BNS penktadienį sakė, jog procese tarpininkavo ir A. Armonaitė, kuri „tiesiogiai asmeniškai“ Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministro Waldemaro Budos praėjusią savaitę paprašė, kad „Lenkijos institucijos operatyviai pažiūrėtų į šitą klausimą“.

„Kadangi tų institucijų yra bent kelios, mūsų prašymas lenkams buvo, kad jie draugiškai, operatyviai į tai pasižiūrėtų“, – sakė viceministras.

Šį kartą Lenkijos pasienis į tranzitą pažiūrėjo gerokai formaliau.

„Mano žiniomis, tie leidimai jau yra sutvarkyti“, – pridūrė jis.

Pasak jo, pokalbis vyko ministrės vizito Lenkijoje metu, kuriame taip pat aptartos ir tokios temos kaip gyvybės mokslai, startuoliai ir kitos. W. Buda yra atsakingas ir už institucijas, išduodančias minėtus reikalingus leidimus.

„Lenkija laikosi visų procedūrų kaip ir Lietuva, ir jos visos buvo atliktos, tiesiog mūsų prašymas buvo maksimalaus operatyvumo“, – sakė viceministras.

Pasak J. Ohmano, stebint tokias atakas kaip įvykusi penktadienio rytą, akivaizdu, kad radarų perdavimo ir diegimo darbai „privalo būti atlikti kuo greičiau“.

Anksti ryte Rusija raketomis ir dronais smogus Ukrainos miestams, žuvo mažiausiai 12 žmonių.

12 įprastų stacionarių bei keturių mobilių radarų specialioms užduotims vykdyti įsigyti už akcijos „Radarom!“, vykusios Rusijos karo Ukrainoje metinių proga, metu surinktus pinigus – 14 mln. eurų.

Akcija vyko nuo sausio pabaigos iki vasario 24 dienos, ją surengė nacionalinis transliuotojas LRT ir organizacijos „Mėlyna/Geltona“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“.

Įsigytais radarais ukrainiečiai buvo mokomi naudotis kovą Kaune vykusiuose mokymuose.

„Pirmuosius radarus gavome dar kovo mėnesį, vėliau, atskirais etapais, mus pasiekė ir likusi siunta. Tris radarus esame išsiuntę į Ukrainą. Dabar, turėdami ir visus likusius, ruošiame juos gabenimui į Ukrainą. Judame geru tempu, atlikta didelė dalis darbo“, – pranešime cituojamas radarų pirkimu ir perdavimu Ukrainai besirūpinančios organizacijos vadovas Jonas Ohmanas.

J. Ohmanas kalbėdamas apie radarus pabrėžia, kad tai yra dideli, specialios paskirties įrenginiai, kuriuos nėra paprasta perduoti dėl dokumentacijos, leidimų, transporto derinimo.

Todėl kai kuriais atvejais vien pasakius Lietuvos vardą tam tikri sraigtai pasisuka greičiau.

12 įprastų stacionarių bei keturių mobilių radarų specialioms užduotims vykdyti įsigijimo ir siuntimo į Lietuvą procedūros užtruko apie mėnesį.

„Dėl mūsų pilietinės visuomenės aktyvumo padedant Ukrainai, Lietuva tarptautiniuose gynybos pramonės vandenyse, kur nardo gerokai rimtesni žaidėjai, jau spėjo užsitarnauti išskirtinį vardą. Todėl kai kuriais atvejais vien pasakius Lietuvos vardą tam tikri sraigtai pasisuka greičiau“, – pastebi J. Ohmanas.

Akcijos metu įsigytais radarais ukrainiečiai buvo mokomi naudotis kovą Kaune vykusiuose mokymuose.

Akcija „Radarom!“ vyko nuo sausio pabaigos iki vasario 24 dienos. Akcijoje dalyvavo nacionalinis transliuotojas LRT ir organizacijos „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „1K fondas“ ir „Stiprūs kartu“. Rusijos karo Ukrainoje metinių proga vykusios labdaros akcijos metu surinkta 14 mln. eurų.

Pirmieji mokymai

Lietuvoje jau kelias savaites yra vienas akcijos metu „Radarom“ už žmonių suaukotus pinigus nupirktas radaras. Šią savaitę jis pervežtas į Kauną, kur prasidėjo Ukrainos karių mokymai.

„Mokymų kursą pradėjome pirmadienį. Pirmos dvi dienos numatytos teorinėms paskaitoms, toliau vyksime į laukus ir bandysime praktiškai. Mokome, kaip eksploatuoti patį sensorių. Šiuo metu mokosi keturiolika Ukrainos karių“, – komentavo Lietuvos karinių oro pajėgų Oro erdvės ir kontrolės valdybos kurso koordinatorius Donatas Kulokas.

Pasak kariuomenės atstovo, Lietuvos kariuomenė taip pat naudoja panašius radarus, todėl mūsų kariai gali pasidalyti žiniomis. Pašnekovas tikino, kad radarus valdymas nėra labai sudėtingas, o Ukrainos kariai greitai perpranta veikimo principus.

„Į Kauną atvykę kariai tikrai turi patirtį dirbti su radiolokacine technika, todėl jie perpranta viską labai greitai“, – pridūrė D. Kulokas.

Į Kauną atvykę kariai tikrai turi patirtį dirbti su radiolokacine technika, todėl jie perpranta viską labai greitai.

Radarai turi kelis darbo modulius, todėl gali skirtis ir techninės galimybės bei atstumai, kada gali pamatyti atskrendančią artileriją, dronus ar kitą Ukrainos dangų raižančią karinę techniką.

„Jis veikia, kaip ir kiekvienas radaras. Yra siunčiamas elektroninis impulsas į erdvę, tas impulsas atsispindi nuo objekto ir radaras išmatuoja atstumą ir kampą iki taikinio. Taip gauname trijų dimensijų duomenis apie objekto koordinates erdvėje. Tam tikrame režime radarai gali numatyti ir objekto skridimo kryptį. Vienas rimų yra priešartilerinis, tad galima nustatyti tiek, iš kur paleidžiamos, tiek kur skris raketa. Šiai dienai ši technologija yra naujausia radarų pasaulyje“, – radaro veikimo principus trumpai apžvelgė D. Kulokas.

Ne simbolinė parama

Kaip vyksta karių mokymai atvyko stebėti ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. Pasak jo, nupirkti radarai tikrai leis uždengti dalį dangaus.

„Tai dar vienas labai svarbus Lietuvos žmonių projektas padėti Ukrainai šiame kare. Praėjo jau metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ir mes turime šansų laimėti, nes turime didelį palaikymą tiek iš kitų valstybių, tiek jų gyventojų. Buvo ne vienas projektas, kuris buvo neįsivaizduojamas prieš karą, lietuviai buvo pirmieji, kurie pasitelkė sutelktinio finansavimo kompanijas ir pirkto „Bayraktar“ dronus, dabar – radarus. Anksčiau tokius pirkimus galėjo daryti tik vyriausybės. Radarai yra tikrai labai gera priemonė uždengti Ukrainos dangų. Svarbu apsaugoti ne tik karines teritorijas, bet ir energetikos infrastruktūrą bei gyvenamuosius namus, į kuriuos Rusija nuolat taikosi. Tai reiškia, kad turime daryti daugiau, kad galėtumėme viską apsaugoti, todėl ši akcija buvo labai taikli ir reikalinga Ukrainos žmonėms“, – kalbėjo Kaune apsilankęs ir mokymus stebėjęs P. Bešta.

Paklausus, ar toks kiekis radarų gali padaryti ryškių pokyčių kare, ar visgi tai daugiau simbolinis gestas, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje patikino, kad tai tikrai daugiau nei simbolis.

„Keturiolika radarų tikrai rimtas žingsnis tokio dydžio šaliai kaip Lietuva. Jei tokį kiekį paaukotų Didžioji Britanija, tai būtų simboliška, bet tikrai ne Lietuvai. Be to, labai svarbu parodyti pavyzdį kitoms tautoms, kaip galima daugiau prisidėti“, – pridūrė P. Bešta.

Daugiau – LNK vaizdo įraše:

Daugiau nei planuota

Akcijos metu buvo surinkta 14 mln. eurų. Anksčiau skelbta, kad už šią sumą išeis keturiolika radarų, tačiau vienas akcijos iniciatorių, organizacijos „Blue-Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas atskleidė, jog bus perkami dar papildomai du radarai.

„Kiekvienam radarui buvo numatyta po milijoną eurų, bet mes perkame šešiolika. Kai kur pavyko nusiderėti, taip pat bus keturi specialiosios paskirties radarai. Jie šiek tiek kitokie ir bus naudojami kiek kitokiems tikslams“, – teigė J. Ohmanas.

Pirmieji radarai jau pasiekė Lietuvą, dar trys iš Izraelio bus atgabenti artimiausiu metu. Po to likusieji keliaus tam tikromis porcijomis. Iš Lietuvos radarai siunčiami į Ukrainą.

„Dabar Lietuvoje yra pirmieji Ukrainos kariai, kurie apmokomi su šiais radarais. Ilgai laukti nereikės ir pirmieji radarai jau pasieks ir Ukrainą. Kita radarų partija – jau pakeliui į Lietuvą. Reikia suprasti, kad anksčiau Izraelis niekam neduodavo tokių radarų, o mums pavyko susiderėti ir procesas jau vyksta. Akcijos pradžioje nebuvo aišku, kiek pavyks pinigų surinkti, tad dešimt radarų jau buvo paruošti, kiti dar gaminami. Svarbu pažymėti, kad tai daroma ne per viešuosius pirkimus, nes tada būtumėme trukę gal ir pusmetį, o mes tai padarėme per mėnesį“, – kalbėjo J. Ohmanas.

„Blue-Yellow“ organizacija veikia ne vienerius metus, todėl jos darbai jau matomi tarptautinėje rinkoje. Tai, pasak jos įkūrėjo, leido įgyti pasitikėjimą ir pasiekti tokių rezultatų, o kartu tapti ir geru pavyzdžiu kitiems.

„Kai dirbi metų metus, žmonės pradeda tave matyti ir tikėti. Rinkti pinigus buvo iššūkis, bet mes pažįstame lietuvius, kad jie gali. Be to, dabar lietuviai tikrai gali sau tai leisti, nes žmonės turi pinigų ir supranta visą situacijos rimtumą, kad reikia prisidėti“, – nurodė „Blue-Yellow“ vadovas.

Akcijos „Radarom“ metu žmonės buvo labai suaktyvinti aukoti, tačiau J. Ohmanas tikino, kad parama nenutrūko ir žmonės toliau aukoja pinigus. Jie skiriami humanitarinei pagalbai bei įvairios technikos, kurios reikia Ukrainos kariams, pirkimams.

„Dabar grįžtame į savo normalią situaciją, kai stabiliai gauname paramą. Kad ir šią savaitę mes išsiųsime įrangos už pora šimtų tūkstančių. Karas dar nesibaigė, todėl vis dar reikia prisidėti“, – apie tai, kokią paramą gauna organizacija pasibaigus akcijai, kalbėjo J. Ohmanas.

Situaciją pakomentuoti paprašėme Mindaugo Vasiliausko, šviesoforus mieste įrengiančios bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ Gatvių apšvietimo ir eismo padalinio vadovo.

– Ar eismo reguliavimo įranga jau sumontuota, ar ji dar tik bus įrengiama?

– Visi šviesoforų statybos ir įrangos montavimo darbai jau baigti. Pastatėme virš 200 naujų šviesoforų atramų, pakeitėme apie 600 šviesoforų sekcijų, sumontavome 77 eismą reguliuojančius radarus. Dabar rangovai baiginėja aplinkos tvarkymo darbus, kelininkai laukia tinkamo oro ir imsis asfaltavimo darbų, pažymės skiriamąsias juostas. Tuomet nebeliks trukdžių ir galėsime įsitikinti naujosios eismo sistemos darnumu.

– Jūs minėjote, kad sumontavote radarus, bet vairuotojai jų pasigedo, nemato.

– Jie yra, tik išties beveik nematomi. Tai dviejų degtukų dydžio pilka dėžutė, esanti ant šviesoforo atramos. Ji nepanaši į kamerą, gal todėl klaipėdiečiams ir kyla klausimų. Radarai Minijos, Pilies, Naujojoje Uosto gatvėse jau veikia, bet eismą reguliuoja tik ten, kur sankryžų rekonstrukcijos visiškai pabaigtos. Kitur įranga taip pat veikia, bet eismą pradės reguliuoti, kai bus atlikti gatvių asfaltavimo ir horizontaliojo ženklinimo darbai. Radarai fiksuoja, kiek mašinų stovi prie sankryžos ir keičia – ilgina arba trumpina – šviesoforo perjungimo fazes nuo 5 iki 40 sekundžių. Ten, kur mašinų daugiau, ilgiau šviečia žalias signalas. Jeigu automobilių mažiau, šviesoforas šviečia trumpiau. Tačiau čia labai svarbus ir vairuotojų elgesys. Jei automobilis sustojo prie sankryžos už stop linijos, jis ten gali stovėti ilgai ir nuobodžiai – radaras nemato mašinos ir neperjungs šviesoforo signalo. Taip pat jei kažkas užsižiūrėjo į telefoną ir iš vietos nepajudėjo per 2 sekundes, valdymo automatika supranta, kad automobilių srautas nedidelis ir perjungia signalą kitai krypčiai.

– O kas nutinka, kai pėsčiasis nuspaudžia mygtuką, norėdamas pereiti į kitą gatvės pusę?

– Prioritetas Minijos gatvėje yra transportas, todėl gali susiklostyti situacija, ypač piko valandomis, kad pėstiesiems žalio šviesoforo signalo gali tekti palaukti ilgiau. Kartais net iki 3 minučių. Paspaudus pėsčiojo mygtuką sistemoje iškart gaunamas iškvietimas. Bet piko metu vienas automobilių eismo ciklas trunka 140 sekundžių, todėl pėstiesiems tenka luktelėti. Bet jei mašinų srauto nėra, tiek laukti nereikės. Identiškos sistemos veikia daugelyje pasaulio šalių. Teko pačiam įsitikinti, kad ten, kur intensyvus transporto eismas, pėstiesiems išties tenka pastovėti laukiant galimybės pereiti gatvę ir 5 minutes, ir dar ilgiau.

– Ar tai nesukels nepatogumų, pavyzdžiui, vasarą, prasidėjus kurortiniam sezonui, kai klaipėdiečiai pradės plūsti į Smiltynės keltus ir turės kirsti Minijos ar Pilies gatvę?

– Dabar išrinktas optimalus šio sezono šviesoforų veikimo režimas, išbandyta bent keliasdešimt skirtingų ciklo programų. Jos gali būti reguliuojamos ir keičiamos atsižvelgiant į eismo intensyvumą ir klaipėdiečių poreikius. Dabar per dieną keičiasi bent 3–4 ciklai. Vienoks būna ryte ir vakare, kitoks dieną, ketvirtas – naktį.

– Ar naktį nebūtų prasminga išvis išjungti šviesoforus? Juk gatvės tuščios, mašinų beveik nebūna.

– Nakties metu šviesoforų ciklas yra sutrumpintas, kad mašinos kuo trumpiau stovėtų prie sankryžų. Bet iš viso jų išjungti negalima. Policija prašė to nedaryti, nes tuomet atsiranda „lenktynininkų“, kurie per miestą skrieja 120 km/val. greičiu. Praėjusiais metais Šilutės pl. ir Smiltelės g. sankryžoje neveikiant šviesoforui susidūrė du automobiliai ir žuvo žmogus. Po šios tragedijos pagrindinėse miesto gatvėse šviesoforai palikti veikti visu trispalviu ciklu.

Kaip trečiadienį pranešė Uosto direkcija, sujungimo darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje, o šiuo metu sistema jau veikia.

„Siekiant apsaugoti uostą nuo potencialių karinių grėsmių, saugiu šifruojamu duomenų perdavimo kanalu uosto radarų duomenys nuo šiol taip pat perduodami į Karinių jūrų pajėgų sistemas“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Šis sistemų integravimas reikalingas ne tiek Uosto direkcijos veiklai, kiek kariškiams“, – teigė jis.

Radiolokacinės sistemos sujungimo su integruota jūrų stebėjimo sistema pirkimas buvo vykdomas praėjusių metų pabaigoje, o pastaruosius kelis mėnesius truko reikalingos įrangos diegimas.

Radiolokacinės sistemos sujungimo su integruota jūrų stebėjimo sistema įranga ir jos įdiegimas Uosto direkcijai kainavo beveik 190 tūkst. eurų.

Darbus atliko „Navielektro KY“ – kariškiams ir civiliams stebėjimo ir ryšių sistemas tiekianti įmonė.