Bendrovė praėjusią savaitę pradėjo konsultacijas su rinkos dalyviais dėl konstrukcijos įrengimo darbų ruože nuo Kauno per Panevėžį iki sienos su Latvija, apimančių atkarpas Kaunas–Šveicarija (18,9 km), Šveicarija–Žeimiai (10,0 km), Žeimiai–Šėta (17,7 km), Šėta–Ramygala (29,2 km) bei tiltą per Nerį šalia Jonavos (1,51 km).

Kaip BNS sakė LTG atstovė Gintarė Žalytė-Štarienė, sprendimas dėl būsimų pirkimų bei jų apimties bus priimtas atsižvelgiant į konsultacijos rezultatus.

„Preliminariai numatoma, kad šių metų trečiąjį ketvirtį bus skelbiamas pirkimas dėl viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo atkarpoje Kaunas–Šėta. Kitąmet planuojama skelbti pirkimą dėl viršutinės kelio konstrukcijos įrengimo atkarpoje Šėta–Panevėžys“, – teigė ji. 

Projekto darbų apimtys visame ruože toliau auga – vyksta statybos darbai, skelbiami nauji rangos konkursai dėl sankasos statybos. Šiemet bus statoma sankasa, inžineriniai statiniai, privažiuojamieji keliai automobiliams, geležinkelio tiltas per Neries upę.

„Rail Baltica“ statybos tarp Kauno ir sienos su Latvija pradėtos pernai balandį. Konkursą laimėjusi Prancūzijos kapitalo kelių infrastruktūros statybos įmonė „Eurovia Lietuva“ už 6,6 mln. eurų prie būsimo geležinkelio įrengs 16 vietinės reikšmės daugiau nei 18 kilometrų ilgio kelių, kuriais nutiesus geležinkelį gyventojai galės patekti į savo sklypus – bei du aptarnavimo kelius, skirtus linijos priežiūrai.

Be to, pernai liepą Jonavos rajone pradėtos geležinkelio tilto, kuris yra ilgiausias Baltijos šalyse, per Nerį statybos. Šis tiltas yra  „Rail Baltica“ projekto dalis. Jį už beveik 64 mln. eurų (be PVM) stato Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“.

„Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos bendras ilgis sieks 169 kilometrus, tarp Kauno ir Ramygalos bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 tuneliai gyvūnams.

Kaip informuojama savivaldybės pranešime, vėžės įrengimas palies kai kuriuos Panerių, Vilkpėdės, Naujininkų gyventojus. Savivaldybė apibendrino jai siųstas gyventojų pastabas ir rūpinsis, kad projekto užsakovai ir projektuotojai į jas atsižvelgtų.

Trūksta jungčių

„Džiaugiuosi, kad pradėti realūs „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo darbai – tiek Vilniui, tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos regionui šis projektas sukuria dideles galimybes. Bet miestui tai ir iššūkis, nes geležinkelis ne tik jungia, bet ir skiria, tad dabar turime pasirūpinti tuo, kad vėžė nesugriautų miesto gyvenimo – kad būtų išsaugotos ne tik esamos jungtys tarp Naujininkų ir centrinės miesto dalies, bet atsirastų ir naujų ryšių”, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Bet miestui tai ir iššūkis, nes geležinkelis ne tik jungia, bet ir skiria, tad dabar turime pasirūpinti tuo, kad vėžė nesugriautų miesto gyvenimo.

Išanalizavę UAB „Sweco Lietuva“ parengtą planą ir per seniūnijas surinkę gyventojų siūlymus ir atsiliepimus, Vilniaus savivaldybės specialistai Susisiekimo ministerijai pateikė apibendrintas pastabas bei trūkstamų jungčių vietas.

Visaverčių susisiekimo jungčių trūksta ir miesto centre – tarp Naujamiesčio ir Naujininkų Smolensko g. tąsoje, tarp Šaltkalvių ir Iešmininkų gatvių, ir periferijoje – ypač tarp Trakų Vokės ir Gurelių gyvenviečių.

Reikėtų numatyti ir papildomą pravažiavimą po geležinkeliu Aušros Vartų g. Taip pat įrengti ten saugų pėsčiųjų ir dviratininkų praėjimą.

Savivaldybės specialistų teigimu, rengiant „Rail Baltica“ projektą, būtina įvertinti ir galimybę įrengti geležinkelio bėgių perdengimą ties Rodūnios viaduku ir Algirdo gatve. Ten svarbu numatyti tiek viešąsias erdves, tiek ir perspektyvinį užstatymą.

Dviračių ir pėsčiųjų jungčių trūksta po geležinkeliu Tunelio g. tąsoje, ties Riovonių gatve, ties Sausupio g. tęsiniu, tarp Palionių ir Valkininkų g., ties Zuikių g., taip pat ties Voverių, Vinkšnų gatvėmis, tarp Ižos ir Stasylų gatvių.

Tarp Panerių ir Kirtimų vietovių reikia ne tik tako žmonėms, bet ir žaliosios perėjos gyvūnams, kuri sujungtų geležinkelio perskirtus du miško masyvus.

M. Pakalnis pastebėjo, kad „Rail Baltica“ projektą būtina labiau suderinti su geležinkelio stoties atnaujinimo (Connect I) ir šalia esančios Grįžračio teritorijos (Connect II) atnaujinimo planais. „XIX a., statant geležinkelį, Naujininkai buvo atskirti nuo miesto centro, ir šios miesto dalies patrauklumas sumažėjo. Dabar turime progą pagerinti tai, kas buvo sugadinta“, – sakė vyriausiasis miesto architektas. 

Europinės vėžės geležinkelio trasai reikalingos ir naujos teritorijos, kur bus plečiami pylimai, įrengiamos naujos jungtys, tiltai ir viadukai. Tam reikalingas teritorijų paėmimas visuomenės poreikiams.

Savivaldybė savo pastabose pažymėjo, kad visuomenės poreikiams turi būti paimamos tik tos teritorijos, kurios konkrečiai reikalingos „Rail Baltica“ geležinkelio ir jo infrastruktūros įrengimui.

„Tikiuosi, jog visi sutiksime, kad negali kilti jokie „Rail Baltica“ projekto atidėjimai nebus toleruojami. Kadangi turime svečių iš Europos Komisijos, kurių dėka ir įvyko šis maršrutas, viliuosi, jog pasieksime sutarimą dėl finansinių projekto įgyvendinimo niuansų“ – sakė ministras, kartu su Estijos ir Latvijos kolegomis antradienį vykstantis specialiu traukiniu iš Talino per Rygą į Vilnių „Connecting Europe Express Baltic“ (CCE Baltic).

Europos Audito Rūmai (EAR) pernai birželį pareiškė, kad „Rail Baltica“ statybos kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. eurų – iki 7 mlrd. eurų, ir ateityje gali dar didėti. Be to, jie suabejojo projekto ekonomiškumu bei jo įgyvendinimu numatytu laiku – iki 2026 metų.

Lietuvos valdžios pareigūnai jau prieš porą metų neoficialiai kalbėjo, kad projektui gali pritrūkti finansavimo – tuomet skaičiuota, kad jo vertė išaugo iki 7,8 mlrd. eurų, tačiau mažai tikimybės, jog Europos Sąjunga skirs dar 2 mlrd. eurų.

Oficialiai skelbiamos projekto išlaidos vis dar yra 5,8 mlrd. eurų.

M. Skuodis, be to, tikisi, jog keleivinis traukinys tarp Talino ir Vilniaus taps reguliariu dar iki „Rail Baltica“ statybos pabaigos.

„Tai pirmas kartas, kai visos trys mūsų sostinės yra sujungtos geležinkeliu. Tam, kad organizuotumėm šį maršrutą, prireikė trisdešimties mūsų atkurtos nepriklausomybės metų. Labai tikiuosi, jog jis taps reguliariu net iki „Rail Baltica“ užbaigimo, o po jos užbaigimo viliuosi, jog maršrutas taps unikalia patirtimi mūsų šalių visuomenėms“ – kalbėjo M. Skuodis.

Baltijos šalių transporto ir susisiekimo ministrai, Suomijos vyriausybės, Baltijos šalių geležinkelių ir Europos Komisijos atstovai antradienį vyksta traukiniu „Connecting Europe Express Baltic“ (CCE Baltic), kuris trečiadienį Kaune susitiks su iš Portugalijos atvyksiančiu traukiniu „European Connecting Europe Express“.

Taip pat ministras aptars Lietuvos pašto Kaune viziją, BNS pranešė ministerija. Kaune susibūrusi architektų iniciatyvinė grupė „Paštininkai“ yra pristačiusi idėją Kauno centriniame pašto pastate įkurti architektūros muziejų.

Vėliau J. Narkevičius lankysis įmonėje „Kelių priežiūra“, kur domėsis, kaip įmonės valdyba ir administracija prižiūri ir tvarko valstybinės reikšmės kelius, ar pakankamai rūpinasi kelių saugumu. Ministras ketina aptarti ir pasirengimą valstybės kelių žiemos priežiūros darbams.

Įgyvendinant sutartį iki 2021 m. pabaigos numatoma suplanuoti naują 249 km/val. projektinio greičio „Rail Baltica“ geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius. Geležinkelio linija bus pastatyta iki 2026 m. pabaigos. Skaičiuojama, kad maksimalus keleivių vežimo greitis sieks 234 km/val., praneša „Lietuvos geležinkeliai“.

Naujoje linijoje per parą kursuos 10 keleivinių traukinių. Kelionės laikas iš Vilniaus į Kauną bus iki 38 min., į Panevėžį – 37 min., Rygą – 1 val. 54 min., Taliną – 3 val. 38 min., Varšuvą – apie 3 val.

Planuojant geležinkelio liniją taip pat bus parengti Vilniaus keleivių geležinkelio stoties, jos jungties su Vilniaus tarptautiniu oro uostu, Vilniaus intermodalinio terminalo bei jam skirto aptarnauti prekinių traukinių kelyno išvystymo pagal projekto „Rail Baltica“ reikalavimus sprendiniai. Šiuo specialiuoju planu bus sprendžiamas ir naujai planuojamo tarptautinio oro uosto ties Elektrėnais bei esamo Kauno tarptautinio oro uosto prijungimas prie projekto „Rail Baltica“. Specialiuoju planu taip pat bus parengti šalia Kauno tarptautinio oro uosto numatomo statyti 1435 mm pločio vėžės kelyno, skirto formuoti prekinius traukinius, sprendiniai.

Siekiant padidinti „Rail Baltica“ geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius patrauklumą keleiviams, papildomai bus planuojamos Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninės keleivių stotys bei jungtys su jomis.

Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus Kauno intermodalinis terminalas bus sujungtas su Europos geležinkelių tinklu ir taps pagrindiniu perkrovos centru. Taip pat vyksta „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės reikmėms privažiavimo keliams prie „Rail Baltica“ įrengti darbai. Pačiai „Rail Baltica“ linijai nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros, kaip praneša bendrovė, jau baigtos.

„Rail Baltica“, didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, bėgis po bėgio nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos juda Kauno link. Jau yra atlikta daugiau nei 90 procentų numatytų darbų. Europinė vėžė Kauną pasieks jau šį rudenį.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Baltica“ projektą investavo jau beveik 110 mln. eurų (apie 380 mln. litų) nuosavų lėšų. Tai sudaro apie 37 proc. visų šiuo metu į „Rail Baltica“ statybas nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno investuotų lėšų, pranešė bendrovė.

Iki Kauno statomas „Rail Baltica“ ruožas yra krovinių vežimo koridoriaus North sea-Baltic dalis. Sukūrus reikiamą infrastruktūrą – kelius, terminalus, logistikos centrus – bus galimybė intensyvinti linijos veiklą. Projektas leis plėsti krovinių pervežimo ir logistikos bei turizmo verslus, ekonominis gyvenimas taps intensyvesnis ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Bus sudarytos visos sąlygos integruotis į tarptautinį transporto tinklą.

Projektas jau dabar sulaukia nemažo įvairių šalių kompanijų dėmesio – juo domisi verslininkai iš Kinijos, Turkijos, Skandinavijos šalių, Vokietijos ir kitų valstybių. Apie egzistuojantį potencialą byloja ir tai, kad šiuo metu automobilių keliais Lenkijos ir Lietuvos sieną kerta apie 20 mln. tonų krovinių ir 2-3 mln. keleivių per metus. Geležinkeliais vežama tik 0,5 mln. tonų krovinių ir maždaug 15-20 tūkstančių keleivių.

Daugiau apie projekto naudą, atliktus darbus bei ateities perspektyvas gyventojai galės sužinoti į jų gyvenvietę atvykus specialiam „Rail Baltica“ ekspomobiliui. Balandžio ir gegužės mėnesiais „Rail Baltica“ karavanas aplankys net 11 miestų ir miestelių per kuriuos drieksis europinė vėžė – Jungėnus, Kalvariją, Šeštokus, Neveronis, Kazlų Rūdą, Kauną, Pasvalį, Bernatonis, Panevėžį, Ramygalą ir Vilnių.

Projektui „Rail Baltica“ yra suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas. Darbai nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Kauno yra pirmasis projekto etapas.

Panevėžio valdžia nori, kad mieste planuojamas statyti regioninis krovinių terminalas būtų įtrauktas į transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą bei finansuojamas iš bendro projekto biudžeto.

Kaip BNS teigė kadenciją baigiantis Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, miesto tarybai pritarus, dėl terminalo statybų būtų oficialiai kreiptasi į Vyriausybę, Susisiekimo ministeriją ir bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“. Kadenciją baigianti miesto taryba antradienį dėl to renkasi į neeilinį posėdį.

„Specialiojo plano užsakovas „Lietuvos geležinkeliai“ užduotyje nebuvo numatę Panevėžio logistikos terminalo. (...) Prieš savaitę buvau susitikęs su „Lietuvos geležinkelių“ vadovybe ir, jų manymu, reikia, kad mūsų taryba aiškiai pasakytų savo norą dėl to terminalo, kad Panevėžyje būtų ne tik keleivių stotis, bet ir krovinių terminalas“, - BNS pirmadienį teigė miesto meras.

Anot jo, ankstesnėse „Rail Baltica“ projekto studijoje buvo pabrėžiama krovinių terminalo Panevėžyje svarba.

V.Satkevičius negalėjo pasakyti, kiek galėtų kainuoti krovinių terminalas. Darbai būtų finansuojami „Rail Baltica“ projekto lėšomis.

„Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos per Panevėžį specialųjį planą ir poveikio aplinkai vertinimą rengia Jungtinės Karalystės inžinerijos ir aplinkos konsultacijų bendrovė „URS Infrastructure & environment“.

3,7-5,2 mlrd. eurų vertės europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. „Rail Baltica“ projektą nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Talino planuojama užbaigti iki 2024 metų.

Baltijos valstybės ketvirtadienį Vilniuje nesusitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės akcininkų sutarties. Susisiekimo ministerijos atstovas BNS informavo, kad Latvija ir Estija toliau prieštarauja Vilniaus prijungimui prie transeuropinės vėžės.

„Pavyko perskaityti iki galo visą sutartį, bet Vilniaus klausimas lieka neišspręstas. Sutarėme, kad sausio 10 dieną kalbėsime susitikime konkrečiai apie sostinių sujungimą. Na, turbūt suprantate, kad iki sausio 1 dienos jau nebus įsteigta bendra įmonė“, - BNS sakė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus.

Pasak jo, kiti nesutarimai dėl akcininkų sutarties yra neesminiai ir vienaip ar kitaip bus išspręsti, tačiau atšakos iki Vilniaus klausimas lieka probleminis.

„Jie kažkodėl nelaiko, kad tai (Vilnius - BNS) yra „Rail Baltica“ dalis, kad tai sutarta ministrų pasirašytoje deklaracijoje. Mes ją kitaip skaitome, kad dėl to visgi yra susitarta. (...) Kam į deklaraciją įrašyti Vilnių, jei bandoma nueiti į šalį“, - aiškino A.Jackus.

Pasak jo, jei kaimyninės valstybės traktuoja, kad deklaracijoje nesutarta dėl Vilniaus, galima traktuoti, kad Latvija ir Estija taip pat negali statyti papildomų jungčių iki oro uostų ir kitų objektų, nes jos deklaracijoje taip pat nepaminėtos.

„Tačiau nemažas pasiekimas yra jau vien tai, kad mes visi susėsime ir pakalbėsime sausio 10 dieną sostinių klausimu“, - apibendrino ministerijos atstovas.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad šiemet įmonės įsteigti tikriausiai nepavyks, tačiau, pasak jo, tai papildomų problemų nesukels, nes svarbiau aiškiai susitarti dėl akcininkų sutarties.

33 proc. bendros įmonės turėtų valdyti „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė.

Rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „ Rail Baltica2 “ įmonės steigimo.

Bendras " Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje - apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.

"Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.

Susisiekimo ministras teigia, kad europinė „Rail Baltica“ vėžė tikriausiai bus tiesiama per Panevėžį. Rimantas Sinkevičius teigia, kad jau netrukus Vyriausybei bus siūloma apsispręsti dėl trasos.

„Studijos (strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, SPAV - BNS) išvados bus pateiktos artimiausiu metu Vyriausybei apsispręsti dėl trasos, kuri eina nuo Kauno į šiaurę", - konferencijoje Kaune antradienį kalbėjo R.Sinkevičius.

Susisiekimo ministras pabrėžė, kad neteisingai traktuojama, jog Šiauliai buvo pasirinkti kaip alternatyva.

"Iš tikro pradinė mintis ir buvo, kad „Rail Baltica“ greituminė vėžė eis daugiau Panevėžio kryptimi, o ne Šiaulių, ir kaip lyginimasis variantas yra parodytas Šiaulių egzistuojantis geležinkelis ir kas būtų, jeigu šalia jo būtų tiesiama europinė vėžė. Buvo įvertinti įvairūs rodikliai (...) ir artėjam prie išvados, kad vis dėlto trasa bus labiau orientuota Panevėžio kryptimi“, - sakė R.Sinkevičius.

Inžinerijos bei konsultacijų įmonės „Sweco Lietuva“ parengto SPAV išvadose nurodoma, kad vėžė turėtų eiti per Panevėžį. Su tuo nesutinka Šiaulių miesto savivaldybė, aktyviai siekianti, kad vėžė būtų tiesiama per šį miestą.

Šiaulių valdžia reikalauja koreguoti „Sweco Lietuvos“ viešai pristatytą „Rail Baltica“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą. Pasak specialistų, „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu parengtą ataskaitą būtina taisyti, pildyti ir persvarstyti teikiamą išvadą, teigia Šiaulių miesto savivaldybė.

„Sweco Lietuva“ turėjo pagrįsti, kurią atkarpą geriau pasirinkti - nuo Kauno iki Latvijos per Šiaulius ar per Panevėžį.

Lietuva, Latvija ir Estija rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo.

Bendras " Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje - 335 kilometrų, geležinkelis sujungtų Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje - apie 1,9 mlrd. litų.