Kaip skelbia Alytaus apskrities policija, apie 5.30 val. namuose Kernavės gatvėje 1972 metais gimęs vyras smurtavo prieš 1976 metais gimusią moterį ir 2010 metais gimusią nepilnametę.

Asmeniui nustatytas 2,21 prom. girtumas.

Policija įtariamąjį sulaikė ir uždarė į areštinę, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Veiksmas sotinėje vyko vasario 21 d. apie 23.47 val.

Kaip nurodė Vilniaus pareigūnai, viena moteris, siautėjusio vyro mama, – gimusi 1958 metais – paguldyta į ligoninę, kita – gimusi 1992 metais – išsigandusi vyro grasinimų iššoko pro buto langą.

Pastaroji, suteikus medicininę pagalbą ligoninėje, gydoma ambulatoriškai.

1987 metais gimęs įtariamasis uždarytas į areštinę.

Dėl incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienio vakarą, apie 18.50 val.,  Taikos prospekte, namuose per konfliktą neblaivus (1,30 prom.) 40-metis vyras sužalojo 15-metę.

Ji dėl patirtų sužalojimų paguldyta į Klaipėdos ligoninę. Vyras uždarytas į areštinę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienio vakarą, apie 17.20 val., Šiauliuose, Žemaitės gatvėje, automobilyje konflikto metu 31 metų vyras smurtavo prieš moterį.

Ji dėl sukelto fizinio skausmo medikų pagalbos atsisakė.

Įtariamasis, Lietuvos kariuomenės paramedikas, uždarytas į areštinę.

Įvykio metu jis buvo ne tarnyboje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

„Tai žinoma yra susiję su mūsų įstatymais ir galbūt su poreikiu kažką koreguoti juose“, – konferencijoje teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos nuomone, kova už moterų teises ir lyčių lygybę yra neatsiejamos nuo demokratijos.

„Kuomet yra pažeidžiamos moterų teisės, tai yra paskutinis pavojaus signalas demokratijai, todėl kovodami už lyčių lygybę, už moterų teises mes stipriname demokratiją“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė pabrėžė, kad kai kuriose srityse Lietuva jau yra padariusi pažangą.

„Nuo šių metų vasaros įsigaliojęs arešto orderis, tiems atvejams, kai smurtas artimoje aplinkoje yra, tai žingsnis į priekį. Mokyklose nuo šio rudens dėstomas mokslu pagrįstas lytinis ugdymas, pasiruošimo gyvenimui programa, Seimas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos“, – komentavo ji.

Visgi, V. Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad nors pažanga padaryta, tačiau kiekviena iniciatyva buvo sulaukusi didelio pasipriešinimo ir aštrių prieštaravimų.

„Kiekvienas šis žingsnis susidūrė su daug pasipriešinimo, (buvo – ELTA) diskusijų, aštrių prieštaravimų, tai yra labai sudėtingi žingsniai“, – sakė politikė.

Lietuvoje smurto atvejų daugėja

Vilniaus moterų namų pristatytos statistikos duomenimis, 2022 m., lyginant su 2021 m., užregistruota 26,6 proc. daugiau sunkių sveikatos sutrikdymų, nuo 21 iki 25 proc. išaugo nužudymų artimoje aplinkoje atvejų skaičius, seksualinės prievartos nusikaltimo atvejų padaugėjo 29 proc.

Pradėjus veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiui, nuo 2023  metų liepos iki spalio mėnesio pabaigos policijoje jau registruota beveik 18 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Po atlikto pavojaus rizikos vertinimo skirta daugiau kaip 7 tūkst. orderių.

Kovotojos už moterų teises mano, kad problema slypi įstatymuose

Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė teigė, kad dabartiniai įstatymai yra pernelyg neutralūs lyčiai. Jos nuomone, sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą būtina išskirti smurtavimo prieš vaikus bei moteris klausimą.

„Jeigu norime ne imituoti, bet įveikti smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje, turime peržiūrėti įstatymus, jie turi būti lyčiai specifiški, turi būti aiškiai įvardyta, kad yra vyrų smurtas prieš moteris ir vaikus ir tam turi būti atitinkamos bausmės“, – komentavo ji.

„Latvija ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo. Lietuva pasilieka tarp 5 ES valstybių: Bulgarija, Slovakija, Čekija, Vengrija, moterų žmogaus teisių atžvilgiu nėra pati geriausia kaimynystė ir turime padėti visas galimas pastangas iš jos ištrūkti ir prisijungti prie senų demokratijų, kurios nemato problemos ratifikuoti konvenciją ir suaktyvinti smurto prieš moteris veikimo procesus“, – pridūrė Vilniaus moterų namų vadovė.

Jos nuomonei pritarė Vytauto Didžiojo universiteto lektorė dr. Zuzana Vasiliauskaitė. Pastaroji sako, kad įstatymo redakcija kelia nerimą.

„Kelia nerimą naujoji apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija, kurioje, deja, specializuotos pagalbos koncepcija yra keičiama, bandoma pririšti prie socialinių paslaugų“, – dėstė ji.

„Įstatyme yra užfiksuotos žalingos nuostatos apie tai, kad pagalbą gali teikti bet koks juridinis vienetas, registruotas Europos ekonominėje erdvėje. Tai gali būti asmenys, kurie nesupranta mūsų kultūrinio konteksto, teisinės sistemos ir jie negalėtų teikti pagalbos. Manau, kad tai yra valstybės lėšų švaistymas“, – tęsė Z. Vasiliauskaitė.

Po kelias valandas trukusių kartais karštų diskusijų parlamentas Rygoje ketvirtadienį balsavo už Europos Tarybos konvencijos ratifikavimą.

Opozicija balsavime nedalyvavo, išskyrus du parlamentarus, kurie balsavo prieš.

Latvija yra viena iš šešių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, dar neratifikavusių Stambulo konvencijos.

Šio dokumento kritikai ir priešininkai Latvijoje tvirtina, kad jis pamina priimtus lyties apibrėžimus ir kelia grėsmę tradicinėms šeimos vertybėms. Todėl Gerovės ministerija Rygoje prie Stambulo konvencijos pridėjo aiškinamąjį priedą, kuriame pabrėžiama, kad konvencijoje vartojamas terminas „socialinė lytis“ nėra susijęs su būtinybe įvesti Latvijos teisinėje ir švietimo sistemose kitokią lyties sampratą.

Jungtinių Tautų (JT) paskelbtą Tarptautinę smurto prieš moteris panaikinimo dieną protestuotojai žygiavo ir Europoje, ir Šiaurės bei Lotynų Amerikoje.

„Smurto dėl lyties rykštė ir toliau kelia skausmą ir neteisybę pernelyg daug žmonių“, – sakoma JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) paskelbtame pareiškime.

„Apskaičiuota, kad viena iš trijų moterų pasaulyje kada nors gyvenime patirs fizinį smurtą, išprievartavimą ar persekiojimą. Tai kelia pasipiktinimą. Ypač konfliktų zonose nesuskaičiuojama daugybė moterų ir mergaičių kenčia nuo smurtautojų, kurie smurtauja dėl lyties ir išprievartavimą naudoja kaip karo ginklą. Mes žinome, kas pastatyta ant kortos: kai ir kur kyla grėsmė moterims ir mergaitėms, kyla grėsmė ir taikai bei stabilumui“, – sakė J. Bidenas.

Gvatemaloje protestuotojai dar penktadienio vakarą pradėjo minėjimo renginius, iš uždegtų žvakučių suformavę skaičių 438 – tiek moterų buvo nužudyta šiais metais.

Smurto dėl lyties rykštė ir toliau kelia skausmą ir neteisybę pernelyg daug žmonių.

Čilėje protestuotojai žygiavo Santjage, nešini aukų portretais.

Nužudymas Italijoje

Italijoje, kurią sukrėtė, kaip įtariama, buvusio draugo įvykdyta 22 metų universiteto studentės žmogžudystė, apie 50 tūkst. žmonių, naujienų agentūros AGI duomenimis, dalyvavo demonstracijoje Romoje, kur vėliau šeštadienį Koliziejus turėjo būti apšviestas raudona spalva.

Giulijos Cecchettin (Džiulijos Čeketin) byla – mergina dingo savaitei, kai Padujos universitete turėjo gauti biomedicinos inžinerijos diplomą – pašiurpino šalį.

Jos kūnas galiausiai buvo rastas griovyje maždaug už 120 kilometrų į šiaurę nuo Venecijos, o jos buvęs vaikinas, 22 metų Filippo Turetta (Filipas Tureta), buvo suimtas Vokietijoje.

„Šie metai... mums..., tiems, kurie šioje šalyje rūpinasi visų moterų teisėmis, reikalavimais ir emancipacija, įgauna ypač svarbų atspalvį po dar vienos moters žmogžudystės – Giulijos Cecchettin nužudymo“, – sakė 22 metų bibliotekininkė Luisa Loduce (Luiza Lodučė).

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per metus iki lapkričio 12 dienos Italijoje buvo įvykdytos 102 žmogžudystės, kurių aukomis tapo moterys. 82 iš jų nužudė šeimos nariai arba esami ar buvę partneriai.

Turkijoje apie 500 moterų susirinko Stambulo Sislio rajone, kur, šalia stovint riaušių policijai, išskleidė plakatus su užrašais „Mes netylėsime“ ir „Moterys vienijasi ir kovoja prieš vyrų valstybės smurtą“.

Protestuotojai taip pat išėjo į gatves Ankaroje.

„Mokykite savo berniukus“

Prancūzijoje keli tūkstančiai žmonių, kurių daugelis vilkėjo violetinės spalvos – moterų ir lyčių lygybės spalvos – drabužius, ėjo šaltomis Paryžiaus ir kitų miestų gatvėmis, nešini plakatais su užrašais „Vienas išprievartavimas Prancūzijoje kas šešias minutes“ ir „Saugokite savo mergaites, mokykite savo berniukus“.

„Mes nebenorime skaičiuoti mirusiųjų“, – žurnalistams sakė aktyvistų grupės „Visi mes“ (All of Us) atstovė Maelle Lenoir (Maelė Lenuar), paraginusi vyriausybę skirti daugiau lėšų smurtui prieš moteris išgyvendinti.

Vyriausybės duomenimis, Prancūzijoje šiemet jau užregistruotas 121 moterų nužudymas dėl lyties, palyginti su 118-a tokių atvejų 2022 metais.

22 metų Leonore Maunoury (Leonor Monuri), viena iš eitynių rytiniame Strasbūro mieste dalyvių, sakė, kad norint veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu, reikia keisti teisingumo sistemą.

„Seksualinį smurtą sunku įrodyti. Daugelis bylų atmetamos. Teisingumo sistema nėra tinkamai pritaikyta“ šiam klausimui spręsti, pažymėjo ji.

Kaip pranešė policija, nusikaltimas įvykdytas pirmadienio vakarą, apie 23 val.

37 metų vyras smurtavo prieš penkerių metų mergaitę ir 33 metų moterį, tuo sukeldamas joms fizinį skausmą.

Neblaivus (nustatytas vidutinis girtumas) vyras pristatytas į policijos komisariatą.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, taip pat mažamečiui asmeniui.

Už tai baudžiama bauda, viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.