Apie savo vyro mirtį vasario 16 dieną J. Navalnaja sužinojo būdama Miuncheno saugumo konferencijoje. Netrukus po to ji paskelbė, kad tęs savo vyro pradėtus darbus. Dar po savaitės ji išvyko į JAV, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kalbėjosi apie Vakarų sankcijas Rusijai.
Pasak jos, Vakarai „visiškai negirdi mūsų, kai sakome, kad turėtume įvesti sankcijas [Vladimiro] Putino artimiausiam ratui“. Tik jos suduotų smūgį jo galiai, o sankcijos, taikomos atsitiktiniams žmonėms, pavyzdžiui, tos, kurias ES ir Jungtinė Karalystė įvedė po A. Navalno nužudymo, yra „juokingos“, nes tai buvo sankcijos eiliniams kalėjimų sistemos darbuotojams, kurie net neturi pasų ir į jokį užsienį nevažinėja.
„Galiojančios sankcijos neveikia. Jos tik padeda Kremliaus propagandai sakyti – pažiūrėkite, ką mums padarė kolektyviniai Vakarai! Jie įvedė sankcijas! Sankcijos turėtų būti taikomos ne Rusijai, o valdžios institucijoms, asmeniškai V. Putinui“, – sakė ji.
Galiojančios sankcijos neveikia.
Į klausimą, kodėl, jos manymu, Vakarai tokių sankcijų neįveda, A. Navalnaja pateikė pavyzdį, kai pernai vasarą susitiko su aukštu Europos pareigūnu ir pirmoji frazė, kurią jis pasakė, buvo tokia: „Mes vis dar bijome, kad po Putino ateis kas nors kitas ir bus dar blogiau“.
„Ko turėtų bijoti Europos pareigūnai po Putino karo Ukrainoje, po jo žygių prie ES sienų, po visų patvirtintų apnuodijimo atvejų Didžiojoje Britanijoje, po jo grasinimų panaudoti branduolinį ginklą – neįsivaizduoju, kad galėtų būti dar blogiau, – sakė J. Navalnaja. – Tačiau vienas aukšto rango Europos pareigūnas vis tiek paklausė – o kas, jei bus dar blogiau?“
Po užpuolimo Vilniuje – su apsauga
Kovo 12 dieną Vilniuje vyras su plaktuku užpuolė vieną iš artimiausių A. Navalno draugų ir sąjungininkų Leonidą Volkovą.
Po šio įvykio J. Navalnaja sakė buvusi priversta pasisamdyti apsaugą, nes, pasak jos, „tų žmonių (užpuolikų – red.) taip ir nesurado“, o iš V. Putino nereikia tikėtis apgalvotų sprendimų, nes jis „priima sprendimus vienas arba su nedidele grupe savo aplinkos narių, ir niekas negali nuspėti, ką jis nuspręs daryti toliau“.
Interviu, be kita ko, buvo paliesta ir karo Ukrainoje tema. J. Navalnaja dar kartą patikino, kad Rusijoje „beveik visi priešinasi karui, tik daro tai skirtingais būdais“. Dauguma jų neišvyko iš šalies, nes neturi kur, jie gyvena savo įprastą gyvenimą, bet yra pasirengę išeiti į gatves bet kokia proga, nesvarbu, ar tai būtų antikarinio kandidato eilė rinkimuose, ar mitingas „Vidurdienis prieš Putiną“, ar paties A. Navalno laidotuvės, virtusios savotiškomis eitynėmis, į kurias atėjo apie 40 000 žmonių.
Į klausimą, kaip balsavo Rusijos prezidento rinkimuose, J. Navalnaja atsakė: „Aš sugadinau balsavimo biuletenį ir parašiau „Navalnas“.
