Tokį susitarimą vėlų pirmadienio vakarą pasiekė Europos Parlamento, 28-ių ES valstybių narių ir Europos Komisijos derybininkai.

Pagal planą vietos institucijoms siekiama padėti finansuoti įrangą, kuri reikalinga 6–8 tūkst. savivaldybių visoje ES tiekti viešąsias nemokamas Wifi paslaugas.

„Finansavimo paskirstymas tarp ES šalių bus geografiškai subalansuotas ir jis iš esmės bus skiriamas vadovaujantis eiliškumo principu“, – pareiškė ES Taryba.

Šią programą siekiama parengti iki metų pabaigos.

Už bendrąją skaitmeninę rinką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Andrus Ansipas pareiškė, kad šis susitarimas yra „sveikintinas pirmasis žingsnis“. Tačiau jis pažymėjo, jog „siekiant užtikrinti, kad didelės spartos ryšys aprėptų visą ES teritoriją, reikės dar daug ką nuveikti“.

Ši programa rengiama vadovaujantis Bendrijos tikslu sukurti visą ES apimančią bendrąją skaitmeninę rinką, kurią Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) vadina vienu didžiausių prioritetų.

Nors įvairių patarimų, kaip saugiai elgtis tinkle, galima gauti beveik kasdien, pastarosiomis savaitėmis vykdyta kibernetinė ataka „WannaCry“ parodo, kad žinių vis dar trūksta. M. Vareikis sako, kad duomenų apsauga turėtų prasidėti nuo atsargaus jungimosi prie viešo tinklo. Būtent tada kyla pavojus, kad kenkėjiškos programos pavogs slaptažodžius, o vėliau pasisavins kitus vartotojo duomenis ar net sąskaitose turimus pinigus. Tai programišiai daro dviem būdais.

„Yra du metodai. Vienas angliškai vadinamas „wifi sniffing“, kitas – „wifi fishing“. Pastarasis būdas apgauna ir nuvedama į netikrą svetainę – jūs einate į „Facebook“ , bet jus nuveda į netikrą „Facebook“, kur jūsų slaptažodžiai pavagiami. „Wifi sniffing“ – kai tarp kompiuterių „atsisėda“ dar vienas kompiuteris, kuris skaito jūsų siunčiamus duomenis ir taip pavagia slaptažodžius ir kitus duomenis“, – nurodo specialistas.

Svarbiausia, nenaudoti to paties slaptažodžio visose svetainėse.

Tokių situacijų, pasak pašnekovo, galima išvengti, naudojant saugų slaptažodį. M. Vareikis dalijasi praktiškais patarimais: „Svarbiausia, nenaudoti to paties slaptažodžio visose svetainėse. Reikėtų susikurti kokį nors algoritmą. Visiems siūlau slaptažodžio pradžioje rašyti svetainės pavadinimą. Jeigu jūsų slaptažodis „Tomas123“, tai, jungiantis prie „Facebook“, naudokite „FacebookTomas123“. Taip galima saugotis nuo to paties slaptažodžio vartojimo.“

Ekspertas taip pat siūlo naudoti kuo įvairesnius slaptažodžius: „Rekomenduoju naudoti slaptažodžius su skaičiais, lietuviškomis raidėmis (ypač lietuviškomis raidėmis). Jos labai saugios, nes tokius slaptažodžius sunku „nulaužti“. Reikėtų naudoti ilgus slaptažodžius. Be to, juos reikėtų keisti kas tris mėnesius. Vis tiek pasigauname virusų, nors jų nepastebime. Jų labai sunku išvengti.“

M. Vareikio tvirtinimu, slaptažodžius reikėtų keisti kas tris mėnesius, kaip tai rekomenduoja daryti bankai. Anot pašnekovo, taip pat slaptažodžiuose geriau nenaudoti angliškų žodžių, kuriuos lengva rasti angliškuose žodynuose: „Tikrai rekomenduoju naudoti lietuviškus slaptažodžius su kuo daugiau lietuviškų raidžių.“

Jungiantis prie viešo interneto tinklo dažnai nepakanka tik prisijungimo vardo ir slaptažodžio. Pavyzdžiui, oro uostuose vartotojas turi įvesti gimimo datą, šalį, iš kurios skrendama, galutinį tikslą, o kartais – dar daugiau detalių. To paties gali būti reikalaujama ir kitose vietose. Pasak M. Vareikio, jei jungiantis prie viešo tinklo reikia pateikti daugiau duomenų, nei vartotojo vardas ir slaptažodis, tokio prisijungimo reikėtų vengti.

„Nebent labai skubus atvejis, labai reikia, tada galima rizikuoti. Bet geriausia pasidalinti internetu iš savo telefono ir jungtis per telefono internetą, nes tai – saugiausias variantas“, – tikina M. Vareikis.

Vis dėlto kartais vis tiek tenka jungtis prie viešo tinklo. Tokiais atvejais svarbu stebėti, ar telefone bei kompiuteryje neveikia kenkėjiška programa. Pašnekovas pataria, į ką vertėtų atkreipti dėmesį: „Jeigu kompiuteris iš niekur nieko pradeda labai stipriai dirbti, tai viskas aišku – su jūsų kompiuteriu „kasa“ bitkoinus – virtualios valiutos pinigus. Kiti požymiai: pradeda „šokinėti“ daug reklamų, jūsų elektroniniame pašte ištrinti laiškai, prie jo kažkas prisijungė ir pan.“

Pasak interneto eksperto, atskirti kenkėjiškus laiškus nėra paprasta: „Jeigu sunku atskirti, ar laiškas tikras, bet jis kelia nerimą, siūlau įvesti nurodytos svetainės adresą į naršyklę pačiam, ranka, nespausti jokių nuorodų elektroniniame pašte. Dar galima pažiūrėti, iš kokio elektroninio pašto laiškas siunčiamas.“

M. Vareikis priduria – siuntėjo elektroninio pašto adreso patikrinimas šiais laikais naudos gali ir neduoti, nes programišiai patobulėjo ir dažnai naudoja teisingą adresą. Dėl to, anot specialisto, tokių laiškų reikėtų pasisaugoti.

„Tai vyksta kiekvieną dieną. Aš pats gaunu tuos netikrus laiškus, kuriuose sako „tavo „PayPal“ paskyra buvo užrakinta“, nors iš tikrųjų viskas gerai. Tiesiog tokius elektroninius laiškus reikia ignoruoti. Elektroniniame pašte yra mygtukas „Mark as Spam“ – „Pažymėti kaip šiukšlę“. Taip pažymėjęs daugiau iš to serverio nebegausi laiškų, bus ramu. Kai kuriuose serveriuose, pavyzdžiui „Spamhaus“ galima papildyti duomenų bazę ir pasakyti – gavau kenkėjišką elektroninį laišką iš šio elektroninio pašto adreso.“

Pastebėjus ne tik įtartinus laiškus, bet ir didesnę viruso daromą žalą, reikėtų imtis tam tikrų priemonių, rekomenduoja specialistas, nes programa gali ne tik paveikti kompiuterį, bet ir patekti į jūsų banko sąskaitas.

„Jeigu praradote pinigus iš „PayPal“ sąskaitos, reikėtų skambinti į „PayPal“, jeigu iš banko – į banką. Pinigus tikrai atgausite. Reikia pasikeisti visus slaptažodžius, prisiminti, kur naudojote tuos pačius. Taip pat būtų gerai „prasivalyti“ kompiuterį, o dar geriau – perrašyti operacinę sistemą“, – sako M. Vareikis.

Jo tvirtinimu, būtent tokią kainą gali tekti sumokėti už naudojimąsi nemokamu internetu. Specialistas dar kartą akcentuoja, kad svarbiausia – saugus slaptažodis.

Tą tikriausiai bent kartą yra pastebėjęs kiekvienas, kuomet kitose šalyse lėtai veikia internetas, nesvarbu, ar tai būtų viešbutis, kavinė ar tiesiog pagrindinė miesto aikštė.

„Lietuvoje galimybės bet kur prisijungti prie interneto, mėgautis didele jo sparta, neribotumu ir stabilumu yra pavydėtinai geros. Visoje šalies teritorijoje siūlomi kelis tūkstančiai viešo „Wi-Fi“ prieigos taškų, tarp kurių yra mokyklos, ligoninės, bibliotekos ir kitos įstaigos, jau nekalbant apie beveik šimtaprocentinę mobiliojo „4G“ interneto aprėptį“, – sako Andrius Šemeškevičius, „Telia“ technologijų vadovas. 

Šalyje viešo „Wi-Fi“ naudojimas ir toliau stabiliai auga dešimtimis procentų per metus. Žmonės prie viešo „Wi-Fi“ tinklo jungiasi norėdami internetu naudotis neribotai, pavyzdžiui, atsisiųsti didelės apimties failus, žiūrėti filmų transliacijas kelionių autobusu ar traukiniu metu bei atlikti kitus spartos ir stabilumo reikalaujančius darbus.

Tai reiškia, kad galima siųstis viską, ką nori, o bateriją tai netgi nelabai paveiks. Ir šią technologiją jau dabar galima naudoti su visais išmaniaisiais telefonais.

Kaip tai veikia? Dabar Wi-Fi signalus siunčia skaitmeniniu dažniu, dar vadinamu skaitmeniniu bazine juosta (digital baseband – DB), taip pat senoviniu analoginiu radijo dažniu (radio frequency – RF). Šie du dažniai drauge siunčia informacijos paketus, kuriuos išmanusis telefonas dekoduoja.

Bet nors DB technologija pastaraisiais dešimtmečiais pasidarė daug efektyvesnė ir informacijos siuntimui energijos naudoja labai mažai, analoginius radijo dažnius naudojančių prietaisų energetinis efektyvumas praktiškai nepakito, ir jie vis dar srebia šimtus milivatų energijos.

Galima siųstis viską, ką nori, o bateriją tai netgi nelabai paveiks. Ir šią technologiją jau dabar galima naudoti su visais išmaniaisiais telefonais.

Tai didelė problema, nes norint telefonu prisijungti prie Wi-Fi, reikia ir skaitmeninio DB ir analoginio RF imtuvo, tad baterijos gyvavimo laikas darosi gėdingai trumpas.

Naujoji Wašingtono universiteto sistema šią kliūtį įveikė atsiejus analoginę ir skaitmeninę dalį bei perkėlus visas analoginio RF funkcijas vienam įjungiamam prietaisui.

Šis įjungiamas prietaisas kuria Wi-Fi signalą, naudodamas sensorių masyvą, ir šie Wi-Fi paketai atspindimi ir sugeriami naudojant skaitmeninį imtuvą, „pasyvųjį Wi-Fi“ įrenginį, kuris energijos praktiškai visai neeikvoja.

Pasyvusis Wi-Fi perduoda informaciją išmaniajam telefonui ar maršrutizatoriui, kur jis gali būti priimamas, naudojant vos 15–60 mikrovatų energijos – 10 tūkst. mažiau nei dabartiniai įrenginiai.

Jo veikimą galima pažiūrėti šiame vaizdo klipe:

Realiuose testuose pasyvūs reflektoriai komunikuoja su nemodifikuotais išmaniaisiais telefonais netgi 30 metrų atstumu.

„Visi tinklo darbai, srauto perdavimas ir energiją naudojantys darbai atliekami vienu įjungiamu prietaisu, – sakė vienas komandos narys, Vamsi Talla. – Pasyvus įrenginys tik atspindi signalą, generuodamas Wi-Fi paketus, o tai išties labai efektyvus komunikavimo būdas“.

Tai galėtų ne tik pailginti telefono baterijos veikimą, bet ir priartinti „daiktų internetą“, apie kurį tiek daug girdime – prie interneto jungiantis šaldytuvams ir indaplovėms būtų reikėję gigantiškų baterijų.

Taip pat nuo šiol Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose nemokamas belaidis internetas veikia tuo pačiu vardu – „Invest Lithuania FREE WiFi“, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

„Belaidžio interneto ryšio sparta – viena iš Lietuvos vizitinių kortelių, tad natūralu, kad ir mums, pirmiems kuriantiems įspūdį apie šalį naujiems atvykėliams, jis yra svarbus. Praėjusiais metais Vilniaus oro uostas buvo įvertintas už belaidžio interneto ryšio spartą ir pateko tarp 10 šioje srityje geriausių pasaulio oro vartų. Tikimės, kad kartu su partneriais „Investuok Lietuvoje“ ir „Atea“ atnaujintas šis ryšys padės mums dar pakilti šiame reitinge,“ – sakė Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Praėjusiais metais Lietuvos oro uostuose aptarnauti 4,2 milijono keleivių – t. y. maždaug 11 tūkstančių per vieną dieną. Didžioji jų dalis naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, o kartais net ne vienu jų. Oro uostuose įdiegus modernią įrangą, ryšio kanalų pralaidumas tarp belaidės prieigos taškų buvo padidintas daugiau nei 10 kartų. Todėl, net ir prisijungus dideliam vartotojų skaičiui, naudojimosi internetu patirtis pagerėjo. Taip pat buvo išplėstos belaidžio ryšio aprėpties zonos tiek oro uosto laukimo salėse, tiek aplink jas.

Savo vardą belaidžio interneto ryšiui Lietuvos oro uostuose suteikė tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“, o technine projekto puse pasirūpino IT sprendimų ir paslaugų įmonė „Atea“.

„Vardinis belaidžio interneto tinklas paskatina investuotojus kreiptis į mus, o vėliau ir apsvarstyti galimybę kurtis Lietuvoje. Vienas tokių pavyzdžių – JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“, kurie būtent taip sužinojo apie „Investuok Lietuvoje“ ir šiandien Lietuvoje įdarbina daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos specialistų“, – teigė „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Dalius Morkvėnas.

Keleiviai Lietuvos oro uostų atvykimo bei išvykimo terminaluose ar salėse nemokamu „Invest Lithuania FREE WiFi“ belaidžio interneto ryšiu per dieną gali naudotis šešias valandas.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ vasario pabaigoje pradės prekiauti elektroniniais bilietais. Dabar keleiviai bilietus gali įsigyti tik traukinių stotyse.

„Šiais metais pradės veikti vasario pabaigoje, tikimės, kad projekto rangovai nepaves, elektroninių bilietų sistema, kuri leis keleiviams sudaryti galimybes nusipirkti bilietą, neišeinant iš namų“, - antradienį spaudos konferencijoje sakė geležinkelių generalinis direktorius Stasys Dailydka.

Pasak jo, taip pat ieškoma būdų, kaip traukiniuose įdiegti belaidį internetą: „Ieškome galimybių ir bevieliui internetui traukiniuose.“

Elektroninių bilietų sistema turėtų pradėti veikti vasario 26 dieną.

Bendrovės atstovas V.Gudas BNS teigė, kad pradėjus prekiauti elektroniniais bilietais, jie bus pigesni - pirmąją savaitę 50 proc., o vėliau - 5 procentais.

Anot V.Gudo, sukurta centralizuota vietų užsakymo ir bilietų pardavimo sistema užtikrina vietų užsakymą bei bilietų pardavimą stotyse, traukiniuose ir internetu.

Bilietų sistemos įdiegimo projekto vertė siekė 1,1 mln. eurų, darbus atliko įmonė „Fima“.

Rinkoje pasklidusi žinia apie televizijos ir interneto paslaugų tiekėjos "Cgates" pardavimą pakurstė diskusijas apie galimus šio sandorio scenarijus. Kai kurie rinkos dalyviai užsimena ir apie gana netikėtą galimybę - potencialūs pirkėjai bendrovę "Cgates" gali įsigyti kartu su "Bite", rašo portalas eversus.lt. Esą tokią galimybę diktuoja nuo 2012 metų iki dabar tarptautiniame telekomunikacijų sektoriuje vykusi konsolidacija.

"Balso rinka traukiasi, kituose segmentuose konkurencija auga, todėl įmonės toliau ieško augimo galimybių. Vienas iš būdų yra siūlyti integruotas paslaugas - mobilųjį ryšį, plačiajuostį internetą, TV ir susijusias paslaugas", - portalui sakė "BaltCap" investicijų vadovas Kornelijus Čelutka.

Pasak kito eksperto, tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia: "Teo" paskelbus, kad sieks didesnės sinergijos su "Omnitel", tai sėkmingai vyksta, pavyzdžiui, "Omnitel" mobiliojo ryšio vartotojai gali nemokamai naudotis "Teo" belaidžiu internetu Wi-Fi zonose, verslui skambučiai iš "Teo" į "Omnitel" nieko nekainuoja.

Tačiau kiti pašnekovai sako, kad "Cgates" ir "Bitės" susijungimo idėja neturi ateities. Jų teigimu, tai primena Latvijos situaciją - ten jau daugiau kaip 10 metų "Lattelecom" niekaip nesusijungia su mobiliojo ryšio operatoriumi LMT, nors tokia sinergija būtų naudinga abiems.

"Šiuo atveju sunkiai tikėtina, kad atsirastų vienas pirkėjas, kuris sugebėtų atskirai įsigyti minimas įmones ir vėliau iš to gautų norimą sinergiją. Realiausia tokiu atveju būtų, kad pradžioje "Cgates" įsigytų "Bitę" arba - atvirkščiai ir tada joms kartu būtų ieškomas pirkėjas. Tačiau tai sunkiai įmanoma, nes nei viena iš bendrovių tam nėra pajėgi finansiškai", - sako rinkos analitikai.

Be to, jų teigimu, tik kitų metų pradžioje turėtų paaiškėti ir privataus kapitalo fondo "Mid Europa Partners" sprendimas dėl "Bitės" grupės.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto elektronikos inžinieriai sukūrė dalį išmaniojo elektronikos lusto, leidžiančio priimti skirtingų standartų belaidžio ryšio signalus. Kompanijos „IBM“ įvertintas nanotechnologijų sprendimas leistų sumažinti elektronikos kiekį išmaniuosiuose įrenginiuose, prailginti jų naudojimo laiką ir sumažinti kainą.

Šiuo metu belaidis ryšys apima daug standartų: naujausius WIMAX, LTE bei senesnius Wi-Fi, GSM ir kt. Norint naudotis keliomis belaidžio ryšio technologijomis tame pačiame išmaniajame telefone, planšetiniame ar nešiojamame kompiuteryje, montuojami keli skirtingi siųstuvų ir imtuvų lustai arba viena naujos kartos mikroschema, kurioje suderinami keli standartai.

Jaunieji VGTU elektronikos inžinieriai suprojektavo tokio siųstuvo-imtuvo mikroschemos dalį – lustą, leidžiantį generuoti aukštadažnį signalą, kuris moduliuoja arba demoduliuoja siunčiamus ir gaunamus skirtingų standartų signalus. Ši inovacija prilygsta tokiose pasaulinėse kompanijose, kaip „Intel“, „Qualcomm“ ar „Broadcom“, atliekamiems projektams.

„Su garsiomis kompanijomis negalime konkuruoti savo žmogiškaisiais ištekliais ar finansinėmis galimybėmis, nes vienos mikroschemos prototipo gamybai išleidžiama daugiau nei 100 tūkstančių dolerių. Tačiau, turėdami idėjų, galime įrodyti, kad ir Lietuvoje gimsta pasaulinio lygio mikro- ir nanoelektronikos inovacijos. Po išsamių jau pagaminto lusto testavimų bei funkcinės analizės planuojame šį inžinerinį sprendimą pristatyti tarptautinėse konferencijose telekomunikacijų įmonėms JAV ir Azijoje“, – sakė VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros docentas Vaidotas Barzdėnas, dalyvavęs lusto projektavimo darbuose.

Inovaciją taip pat kūrė du VGTU elektronikos inžinerijos magistrantūros studentai – Marijan Jurgo ir Vytautas Mačaitis. Juos konsultavo VGTU Kompiuterių inžinerijos katedros profesorius Romualdas Navickas bei mokslininkas iš Ročesterio universiteto John Liobe.

Lietuviai su savo sukurtu lustu dalyvavo MOSIS universitetinių mokymų ir tyrimų programose, kuriose didžiosios elektronikos verslo įmonės padeda įgyvendinti unikalias mokslininkų idėjas. VGTU inovaciją gamybai atrinko ir finansavo kompanija „IBM“ – tam ji skyrė daugiau nei 7 tūkstančius litų. Šiuo metu pagamintas lustas išbandomas VGTU Elektronikos fakultete.

„IBM“ taip pat skyrė lėšų ir jau gamina antrąjį VGTU elektronikos inžinierių kūrinį, o trečioji jaunųjų mokslininkų idėja dar laukia ekspertų įvertinimo.

Šiame dešimtmetyje intensyviai daugėja nemokamų bevielio interneto Wi-Fi taškų visuose miestuose – taip klientus vilioja didžiausi prekybos centrai, muziejai, kavinės, poilsio parkai. O ir miestų savivaldybės populiariausiose viešosiose zonose stengiasi gerinti nemokamo bevielio interneto ryšio koybę. Naudojant kokybiškus Wi-Fi ryšio stiprintuvus, prisijungti prie bevielio Wi-Fi interneto galima praktiškai iš bet kurio miesto rajono ir netgi esant didesniam atstumui tarp naudotojo ir ryšio šaltinio, tad toks internetas labai sparčiai populiarėja tarp jaunimo bei keliautojų.

Wi-Fi interneto populiarumą lemia ne tik sparčiai daugėjantis aktyviųjų zonų skaičius, bet ir tai, kad praktiškai visi šiuolaikiniai išmanieji telefonai, planšetiniai ir nešiojami kompiuteriai turi integruotus Wi-Fi imtuvus ir, norint naudotis nemokamu internetu,
tereikia „pagauti“ pakankamo stiprumo signalą iš bet kurio nemokamo Wi-Fi tinklo. Tiesa, paprastai pakankamo stiprumo Wi-Fi interneto zonos būna lokalios ir nedidelės, tačiau panaudojus išorinius Wi-Fi ryšio imtuvus su stiprinimu (papildomi nedidelių matmenų įrenginiai, jungiami prie kompiuterio) bei papildomą anteną, vartotojo priimamo interneto zona išsiplečia keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų.

Specializuotos ryšio stiprintuvų parduotuvės www.rysiostiprinimas.lt duomenimis, ypač dažnai Wi-Fi ryšio stiprintuvus-imtuvus įsigyja studentai, tolimųjų reisų vairuotojai bei į užsienį uždarbiauti vykstantys lietuviai. Priežastis paprasta: tokie stiprintuvai leidžia prisijungti prie bet kurio miesto ar kaimo nemokamų Wi-Fi taškų net ir stovint užmiesčio degalinėse ar viešbučiuose. Kokybiški Wi-Fi imtuvai su stiprintuvais suteikia galimybę prisijungti prie bent prie keliasdešimties skirtingų Wi-Fi tinklų kiekviename didesniame mieste. Tuo pačiu tai reiškia, kad statistiškai bent keli iš šių tinklų gali būti (ir dažnai yra) nesaugūs ir, prie jų prisijungus, galima „pagauti“ kompiuterinius virusus.

Visgi tokia rizika sumažėja iki minimumo, jeigu kas kartą prisijungus prie nemokamo Wi-Fi interneto kanalo laikysitės būtiniausių saugumo patarimų, kuriuos parengė profesionalūs rysiostiprinimas.lt konsultantai.

1. Atjunkite viešąją prieigą

Kai esate savo namuose ar biure, galite su aplinkiniais dalytis savo muzikos albumais, kompiuterio bylomis ar spausdintuvu ir netgi leisti per nuotolį prisijungti prie jūsų kompiuterio. Tačiau, naudojantis viešaisiais Wi-Fi tinklais, šias tinklo nustatymo funkcijas būtina išjungti: priešingu atveju jūsų kompiuteris taps lengvu grobiu programišiams.

Pakeisti tinklo nustatymus nėra sudėtinga – naudojamoje operacinėje sistemoje nueikite į administravimo aplinką ir suraskite tinklo valdymo nustatymus. Patikrinkite, ar nuimtos visos varnelės, kurios leistų išorinį prisijungimą prie kompiuterio bylų, o taip pat išjunkite galimybę, kad jūsų kompiuterį matytų kiti nemokamo Wi-Fi tinklo naudotojai.

2. Naudokite VPN

Viešu Wi-Fi internetu saugiausia naudotis per virtualų privatų tinklą VPN (angl. virtual private network). VPN į vieną tinklą sujungia atskirus nutolusius vienas nuo kito kompiuterinius tinklus. Virtualumas pasireiškia tuo, kad tinklas yra organizuojamas ne tiesiogiai, o per internetą. Svarbiausias VPN privalumas – privatumas, pasireiškiantis tuo, kad tinklas yra apsaugotas nuo nesankcionuoto prisijungimo iš išorės.

Jei dažnai naudojatės viešaisiais Wi-Fi tinklais, labai pravartu įdiegti VPN sprendimą ir jį nuolatos naudoti, jungiantis prie viešojo belaidžio ryšio tinklo. Sukurti VPN tinklą galima tiek naudojant nemokamas tarnybas, tiek mokamas, kurios siūlo dar geresnius saugumo sprendimus. Su pastarųjų pagalba, pavyzdžiui, galima pasirinkti, per kokias valstybes praeis jūsų duomenų srautai ir neriboti nei jų kiekio, nei perdavimo greičio.

3. Nesijunkite prie Wi-Fi tinklų automatiškai

Šis patarimas ypač svarbus išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių savininkams – mat išmanieji įrenginiai labai puikiai moka automatiškai jungtis prie bet kurio atviro Wi-Fi tinklo. Tačiau šis „savivaliavimas“ gerokai prasilenkia su saugumu: išmanusis įrenginys gali labai lengvai prisijungti prie tinklo, kuris buvo specialiai sukurtas tam, kad vogtų privačius duomenis.

Daugumos modernių išmaniųjų įrenginių gamykliniai nustatymai pagal nutylėjimą neleidžia automatinio prisijungimo prie bevielių tinklų, tačiau vis tiek pravartu patikrinti valdymo nustatymus, ar tikrai išjungtas automatinis prisijungimas.

4. Naudokite SSL protokolą

Daugelis privačią informaciją kaupiančių interneto portalų (elektroninio pašto tarnybos, elektroniniai bankai, elektroninės parduotuvės ir pan.) naudoja SSL protokolą, kuris užkoduoja tarp vartotojo ir portalo keliaujančius duomenis. Tokio protokolo naudojimas visada sveikintinas dalykas. Tačiau galima pasikliauti ne tik pačių interneto portalų iniciatyva, bet ir patiems inicijuoti nuolatinį tokio protokolo naudojimą. Tam jūsų interneto naršyklėje reiktų įjungti SSL protokolą „pagal nutylėjimą“ – tereikia uždėti varnelę ant nustatymo „SSL Everywhere“ arba jam analogiškos alternatyvos. Nuo šiol interneto naršyklė pati inicijuos prisijungimą prie visų portalų panaudodama SSL ryšio protokolą.

5. Nebijokite dvigubos vartotojo autorizacijos

Kai kurios sistemos (pavyzdžiui, elektroninė bankininkystė) taiko dvigubą vartotojo autorizacijos algoritmą. Jungiantis prie tokios sistemos, pirmiausia prašoma įvesti nuolatinį slaptažodį, o tuomet pereinama prie antrojo apsaugos lygio – prašoma įvesti kintamą slaptažodį, kuris būna užrašytas slaptažodžių kortelėje, kodų generatoriuje ar atsiunčiamas SMS žinute.

Tokia prisijungimo sistema yra sudėtingesnė nei įprastinė ir užtrunka daugiau laiko, tačiau yra nepalyginamai saugesnė. Mat piktavaliams nepakanka sužinoti nuolatinio prisijungimo slaptažodį: dar reikia įveikti ir antrąją apsaugos pakopą, o tai nėra labai paprasta.

Deja, dviguba vartotojo autorizacija naudojama labai retai – dažniausiai tik jungiantis prie elektroninių banko paslaugų. Tačiau dvigubą autorizaciją siūlo ir kitos interneto tarnybos, pavyzdžiui, populiarusis Gmail.

Norėdami Gmail aplinkoje įjungti dvigubą autorizaciją, nueikite į savo paskyros administravimą, pasirinkite paskyros saugumo nustatymus ir uždėkite varnelę ant nustatymo „Dvipakopė autorizacija“ (angl. „2-step verification“).

Google paprašys nurodyti savo mobiliojo telefono numerį ir šiuo numeriu atsiųs šešių simbolių kodą, kuris bus reikalingas susiejant mobilųjį telefoną su jūsų paskyra. Vėliau, jungiantis prie elektroninio pašto, reikės įvesti įprastinį slaptažodį ir kas kartą iš naujo įvesti SMS atsiunčiamą šešių simbolių kodą.

6. Išsiaiškinkite tikslų reikiamo Wi-Fi tinklo pavadinimą

Jeigu norite išvengti papildomos rizikos, geriausia jungtis prie tokių atvirųjų Wi-Fi tinklų, kurių savininkai yra patikimi ir puikiai žinomi. Pavyzdžiui, pietaujant kavinėje, reiktų jungtis prie tos kavinės Wi-Fi tinklo, o ne bet kurio kito, kurį dar „pagauna“ jūsų kompiuteris ar išmanusis telefonas.

Visgi Wi-Fi tinklus tenka atsirinkti tik pagal jų pavadinimą, tad reikia būti 100% tikriems dėl to, koks yra tikrasis reikiamo tinklo pavadinimas. Vienas iš populiariausių sukčiavimo būdų – suvilioti patiklius interneto naršytojus labai giminingu tinklo pavadinimu ir taip juos paskatinti prisijungti prie duomenis vagiančio Wi-Fi tinklo. Tarkim, jei norime prisijungti prie „Starbucks“ tinklo, programišiai gali sukurti savo Wi-Fi tinklą su apgaulingu pavadinimu „Free Starbucks Wi-Fi“.

Kaip to išvengti? Jei tik įmanoma, kavinėse, muziejuose ar kitose organizacijose, kurios siūlo nemokamą Wi-Fi prisijungimą, reikia pasiklausti tikslaus tinklo pavadinimo.

7. Saugokite savo prisijungimų duomenis

Dar kartą primename apie labai paprastą, bet svarbią taisyklę – nenaudokite tų pačių slaptažodžių, jungiantis prie skirtingų sistemų. O ir patys slaptažodžiai turi būti pakankamai sudėtingi, - bent jau ne trumpesni nei 8 simboliai.

Nepatingėkite sugalvoti ilgus ir skirtingus slaptažodžius visoms interneto tarnyboms, prie kurių jungiantis reikia vartotojo autorizacijos. Jeigu baiminatės, kad slaptažodžius pamiršite, naudokite slaptažodžių administravimo įrankius, tokius kaip KeePass ar LastPass.

Abi šios tarnybos yra nemokamos, abi šifruoja duomenis. Tačiau KeePass informaciją saugo pas jus kompiuteryje, o LastPass – nuotoliniame serveryje. Abi šios tarnybos turi ir privalumų, ir trūkumų, tačiau bendrai paėmus, suteikia aukšto lygio saugumą.

8. Įjunkite ugniasienę

Dauguma operacinių sistemų turi integruotą ugniasienę (angl. firewall), kuri tikrina visas įeinančias ir išeinančias ryšio užklausas. Ir nors jokia ugniasienė negarantuoja 100% saugumo, tačiau neabejotinai yra naudingas įrankis išvengiant pačių paprasčiausių atakų.

9. Nepamirškite antivirusinės programos

Legali ir savalaikiškai atnaujinta antivirusinė programa turi būti privaloma kiekviename kompiuteryje, norint jį apsaugoti nuo įvairių kenkėjiško pobūdžio negandų. Nepakanka vien tik įdiegti antivirusinę programą – reiktų profilaktiškai ir reguliariais tarpais skenuoti visas kompiuterio bylas ir laiku aptikti kenkėjiškas programas ar bylas, jeigu joms kažkaip pavyko prasmukti pro visas naudojamas apsaugas.

Be to, online režimu dirbantis antivirusas ir pats perspės, jei jungsitės prie pavojingo Wi-Fi tinklo.