2018 metų biudžetas: vieniems išskirtinis, kitiems be fantazijos | Diena.lt

2018 METŲ BIUDŽETAS: VIENIEMS IŠSKIRTINIS, KITIEMS BE FANTAZIJOS

2018 metų biudžetą Seimas tvirtins gruodžio 12-ąją.

Seimas ketvirtadienį antrą kartą apsvarstė biudžeto projektą ir nutarė galutinai jį svarstyti bei priimti gruodžio 12 dieną.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikino, kad kitų metų biudžetas skirtas gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, pensininkų pajamas, didinti investicijas, saugumą krašto, sveikatos apsaugoje.

„Esminiai tikslai išlieka tie patys – tai gausinti mažiausiai uždirbančių, šeimų, auginančių vaikus, pensinio amžiaus gyventojų pajamas, didinti investicijas šalyje, didinti saugumą, tarp jų tiek krašto, tiek sveikatos apsaugos“, – Seime sakė V. Šapoka.

Esminiai tikslai išlieka tie patys – tai gausinti mažiausiai uždirbančių, šeimų, auginančių vaikus, pensinio amžiaus gyventojų pajamas, didinti investicijas šalyje, didinti saugumą, tarp jų tiek krašto, tiek sveikatos apsaugos.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas tikino, kad kitų metų biudžetas yra išskirtinis: „Niekada anksčiau nebuvo suplanuotas viešųjų finansų perteklius.“

Tuo tarpu to paties komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas pareiškė, kad biudžetas yra be fantazijos, be idėjos, be krypties ir nedaro nieko, kad kažkas pasikeistų.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Bronius Matelis finansų ministro teiravosi dėl atsiradusio „biudžeto pertekliaus“, nes jį, anot parlamentaro, lėmė blogai įsisavintos Europos Sąjungos lėšos.

„Pats perteklius susidaro iš to, jog tose srityse, kurios nėra prioritetinės, tose srityse, kur yra vidinių rezervų toms sritims, išlaidos nėra didinamos. Atitinkamai su tokia fiskaline politika mes vėsiname tam tikra prasme ekonomiką tam, kad neįsisiūbuotų infliacija“, – teigė V. Šapoka, pabrėžęs, kad skurdo mažinimui kitąmet numatyta daugiau negu 620 mln. eurų.

Pasak ministro, Seime pradėjus svarstyti biudžetą, iš viso buvo pasiūlyta padidinti asignavimus beveik 700 mln. eurų, o Vyriausybė atsižvelgė tik į dalį ir patobulintame projekte pasiūlė išlaidas ir pajamas padidinti 54,5 mln. eurų. 

Beveik 40 mln. eurų pajamos didinamos iš valstybės įmonių pelno mokesčio, 5 mln. eurų – iš žemės pardavimo. Pasak V. Šapokos, nutarta apkarpyti kai kurias išlaidas, siekiančias apie 10 mln. eurų.

Vyriausybė siūlo Seimui kitais metais papildomai skirti daugiau nei 3 mln. eurų nukentėjusių asmenų valstybinėms pensijoms padidinti ir pareigūnų valstybinių pensijų priedui, motinystės išmokoms, besimokančių mamų, medikų ir rezidentų atlyginimams didinti – apie 11 mln. eurų.

Papildomai lėšų numatyta Kalėjimų departamentui, ugniagesių ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnų atlyginimams didinti, 1 mln. eurų – laisvųjų ekonominių zonų infrastruktūros įrengimui, 0,5 mln. eurų – neįgaliesiems sportininkams. Lėšų numatoma stipendijoms talentams į Lietuvą pritraukti.

10 mln. eurų numatyta valstybės tarnautojų ir biudžetininkų algoms, 5 mln. eurų – melioracijai, 1,6 mln. eurų – teismų kreditiniams įsiskolinimams dengti.  

Liberalė Aušrinė Armonaitė apgailestavo, kad biudžete nenumatyta reforma, leidusi sumažinti darbo mokesčius: „Darbas yra tikrai labai smarkiai apmokestintas. Kai žiūrėjau į šį biudžetą, nemačiau jokių prielaidų, kad kas nors keistųsi“.

Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma priminė apie „tragiškus aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus“.

„Tas biudžeto procentas nėra kažkoks įspūdingai didelis, kuris skiriamas švietimui. Dabar, lyginant su pirmuoju biudžeto variantu, švietimo sričiai jūs 14 mln. eurų sumažinate – nuo 1,070 mlrd. eurų iki 1,056 mlrd. eurų“, - tvirtino J. Razma.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad neskatinami dirbantys jauni žmonės.

Konservatorė Rasa Juknevičienė pasigedo gynybos biudžeto po 2018 metų prognozių – „bent jau 3–4 metams į priekį“.

Nuo 2018 metų iš perteklinių įplaukų į biudžetą ketinama pradėti kaupti rezervą.

Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo ir savivaldos biudžetai planuojami pertekliniai.

Už palankias ūkininkams mokestines pataisas

Seimas sutiko svarstyti žemdirbiams palankią įstatymo pataisą, kuri leistų jiems dalį – 1/20 dirbamos žemės įsigijimo išlaidų atskaityti iš žemės ūkio veiklos pajamų.

Parlamentarai ketvirtadienį pritarė tokiai „valstiečių“ Mindaugo Puidoko ir Agnės Širinskienės parengtai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 29, o susilaikė 20. Galutinis balsavimas vyks vėliau.

Konservatorius Andrius Kubilius pareikalavo pataisos antikorupcinio vertinimo, kad paaiškėtų, kokią naudą balsavusieji iš jos turės.

„Seime nemažai ūkininkų, kurie valdo didelius žemės plotus, kokią jie naudą iš to turės“, – teigė jis.

Parlamentaras taip pat pareikalavo, kad pataisų priėmime būtų daroma pertrauka – Seimas dėl to sutiko.

Juozas Olekas paprašė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti, ar dėl pataisų gali balsuoti žemės turintys Seimo nariai.

Konservatorius Mykolas Majauskas trečiadienį sakė, kad toks siūlymas „prasilenkia su bet kokia finansine ir ekonomine logika, o tokios praktikos Europos Sąjungoje nėra“. Pasak jo, valdantieji „valstiečiai“ nori užsitikrinti, kad ūkininkai nemokėtų jokio pelno mokesčio.

Pasak pataisų iniciatoriaus M. Puidoko, tokia pataisa reaguojama į kintančią mokesčių ūkininkams aplinką.

„Keičiasi mokestinė situacija su žemės ūkiu, anksčiau buvo 5 proc. pelno mokestis žemės ūkyje, o dabar bus 15 procentų. Suvienodinus pelno mokestį visoms veikloms, atsirado poreikis įtraukti žemės įsigijimo vertę į išlaidas. Tą būtų galima atlikti per 20 metų, valstybei kažkokios kitos naštos ar problemos neatsiranda. Jeigu ūkininkas žemę parduoda, jis turėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį“, – BNS trečiadienį sakė M. Puidokas.

Biudžeto ir finansų komitetas tokią pataisą buvo kelis kartus apsvarstęs ir jai nepritarė.

Seimas nustatė palankius individualiam verslui ir ūkininkams mokesčius, iki 380 eurų padidino neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) bei panaikino papildomą NPD.

Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 18, o susilaikė 24.  

Liberalė Aušrinė Armonaitė piktinosi, kad pataisos „nepadės viduriniajai klasei ir auginančioms vaikus šeimoms“.

NPD nuo kitų metų didinamas iki 380 eurų, tačiau panaikintas 200 eurų siekęs papildomas NPD vaikus auginantiems tėvams – vietoj jo bus mokami 30 eurų „vaiko“ pinigai.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Simonas Gentvilas prognozavo, kad papildomo NPD panaikinimas „mažins motyvaciją dirbti“.

Seimas leido nuo kitų metų daugiau smulkiojo verslo atstovų mokėti mažesnius mokesčius – apmokestinamojo pelno „grindis“ individualia veikla užsiimantiems smulkiesiems verslininkams padidino iki 20 tūkst. eurų per metus. Kai pelnas augtų, proporcingai didėtų ir mokamas pelno mokestis.

Verslo liudijimų turėtojų apyvartos riba nuo sausio išlieka kaip ir dabar – 45 tūkst. eurų – jie galės toliau užsiimti šia veikla, kol jų metų apyvarta pasieks šį dydį, vėliau jie nebegalėtų mokėti fiksuoto pajamų mokesčio ir todėl tektų registruoti kitą verslo formą.

Seimas leido savivaldybėms pačioms taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. 

NPD nuo sausio bus 380, o minimali alga – 400 eurų.

„Valstiečiai“ atsitraukė

Valdantieji „valstiečiai“ ketvirtadienį atsiėmė ūkininkams palankias mokestines pataisas, kurias ypač aštriai kritikavo opozicija kaip galbūt naudingas ir daliai Seime dirbančių stambiųjų ūkininkų.

Ketvirtadienį prieš pietus leidęs žemdirbiams kasmet dalį dirbamos žemės įsigijimo išlaidų atskaityti iš žemės ūkio veiklos pajamų, Seimas tą pačią dieną po pietų persigalvojo ir atšaukė šį savo sprendimą.

Iš naujo balsuodami parlamentarai ketvirtadienį 67 balsais už ir 8 parlamentarams susilaikius nepritarė „valstiečių“ Mindaugo Puidoko ir Agnės Širinskienės Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, leidusiai ūkininkams susimažinti apmokestinamas pajamas.

Seimo opozicinės frakcijos kritikavo pataisas, teigdamos, kad jomis gali būti suinteresuoti ir asmeninės naudos siekti kai kurie parlamentarai - ūkininkai.

M. Puidokas pareiškė pataisą apskritai atsiimąs.

Konservatorius Andrius Kubilius aiškino, kad jeigu Seimas būtų pataisą priėmęs, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis iš jos būtų turėjęs 14 mln. eurų naudos.

Tuo metu R. Karbauskis tikino sąmoningai nuo minėtų pataisų nusišalinęs, jomis nesidomėjęs ir nedalyvavęs balsavimuose.

„Visais atvejais, kada kas nors naudinga žemės ūkiui, žemdirbiams yra sakoma, kad tai naudinga Karbauskiui, o visais atvejais, kai priimami sprendimai didinti mokesčius yra sakoma, kaip Karbauskis skriaudžia ūkininkus. (...) Aš visai nusišalinęs nuo tų klausimų. Nei vienu klausimu, kuris svarstomas apie žemės ūkį aš nei domiuosi, nei dalyvauju balsuojant, nei šnekuosi su kolegomis“, - BNS teigė „valstiečių“ frakcijos seniūnas.

Didesni atlyginimai tarnautojams, biudžetininkams, politikams

Seimas po devynerių metų padidino bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas biudžetininkų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir politikų atlyginimas.

Ketvirtadienį parlamentas įstatymu nustatė, kad kitąmet šis dydis sieks 132,5 euro – dviem eurais daugiau nei šiuo metu.

Vyriausybė norėjo kitąmet šį dydį kelti pusantro euro, tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlė jį didinti labiau – iš pradžių pritarta 137 eurų dydžiui, vėliau jis sumažintas iki 132,5 euro.

Vyriausybė sutiko su 50 centrų didesniu dydžiu, nei pirminis Ministrų kabineto siūlytas variantas, tačiau premjeras Saulius Skvernelis pažymėjo, kad tai pareikalaus papildomų 11 mln. eurų.

Finansų ministerijos duomenimis, norint pareiginės algos bazinį dydį padidinti vienu euru, iš valstybės biudžeto reikia skirti daugiau kaip 21 mln. eurų.

Dabar pareiginės algos bazinis dydis siekia 130,5 euro, jis nesikeitė nuo 2009 – ųjų ekonominės krizės. Iki tol jis siekė 141,9 euro.

Keli parlamentarai siūlė bazinį dydį kelti daugiau, iki 134 ar 137 eurų, tačiau parlamentas tam nepritarė. Taip pat Seimo nariai atsisakė svarstyti „valstiečių“ frakcijos atstovo Naglio Puteikio siūlymą, kad bazinio dydžio padidėjimas Seimo nariams įsigaliotų tik nuo kitos kadencijos.

Socialdemokratas Algirdas Sysas kritikavo Seimo planus atskirais įstatymais smarkiai kelti atlyginimus prokurorams, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kai tarnautojams padidėjimas tesieks kelis eurus.

„Kodėl paimam vieną ar kitą grupę, ir jiems randam per mėnesį 600–800 eurų padidint, tai nėra jokios problemos, nors biudžete nėra pinigų numatytų, iš kažkokių sutaupytų lėšų, kodėl tik vienai grupei vėl? Jei mes atsakingai priimam sprendimus, nedarykim selektyviai, matykim visus Lietuvos žmones, jie šiandien sėdi prie televizorių ir žiūri, ką mes išdarinėjam“, – sakė A. Sysas.

Konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad „šiandien prioritetas aiškiai buvo ne valstybės tarnautojų algų didinimui“. „Jeigu nuspręsta, kad didinama bazinis dydis pusantro procento, kai tuo tarpu metinė infliacija yra 2,7 proc., tai ką mes čia didinam ir ar išvis kas nors tą dalyką pajaus“, – sakė G. Skaistė.

Povilas Urbšys, anksčiau irgi nesėkmingai siūlęs parlamentarų algų augimą dėl bazinio dydžio padidėjimo nukelti kitai kadencijai, teigė, jog Seimo nariai „perbraukėme gerą norą pasakyti, kad norime teisingumo“.

„Aš pritariu ką tik išsakytai nuomonei, kad mes tuos gerus norus ką tik perbraukėme, nes 70 proc. žmonių, kuriems bus padidinti atlyginimai, tai bus tik šeši–dešimt eurų, didesne dalimi pasididins tie, kurie uždirba daugiausiai, mes, Seimo nariai, esame tie, kurie gausime didžiausią naudą iš šio dalyko“, – kalbėjo P. Urbšys.

„Agituoju mažiausias algas gaunančius žmones atsakyti į jūsų šitą gėdingą sprendimą masiniu streiku“, – po balsavimo dėl jo pasiūlymo replikavo N. Puteikis.

Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas aiškino, kad šis tarnautojų atlyginimų didinimas – tik pradžia, ir šioje kadencijoje „valstiečiai“ algas didins „ne dešimtimis , o šimtais eurų“.

„Aš tik noriu visiems priminti, kad mes didinam bazinį dydį, mes jį didinam, taip pat aš kolegoms noriu pasakyti – taip,  laikai pasikeitė. Mes algas šioje kadencijoje didinsime ne dešimtimis eurų, o šimtai eurų, ir prokuratūros pavyzdys – geras pavyzdys, kai yra sistemoje pinigai, kai kolektyvai susitvarko savo sistemas algų apmokėjimo ir suranda galimybes, ir taip bus visose kitose sferose. Premjeras dar šiemet žada pateikti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, pagal kurias valstybės tarnyba bus motyvuota ir gerai apmokama“, – į kritiką atsakė T. Tomilinas.

Automobilių mokestis svarstytinas

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad automobilių mokestis dar labiau padidintų žmonių pajamų nelygybę, tačiau nepaisant to, jis mano, kad mokesčio įvedimą galima svarstyti.

„Taip, toks klausimas yra svarstytinas“, – ketvirtadienį Seime, pristatydamas pakoreguotą kitų metų biudžeto projektą, sakė V. Šapoka.

Parlamentaras Kęstutis Glaveckas klausė, ar Lietuva dar ilgai be šio mokesčio „galės išsiversti“.

Ministras įspėjo, kad automobilių mokestis pirmiausia paliestų mažiausiai uždirbančius žmones. V. Šapoka taip pat mano, automobilių parkas Lietuvoje yra senas.

„Jo didžioji dalis yra gana seni automobiliai, tuo tarpu naujesni dažniau priklauso verslo subjektams, kur jau savo esme netiesiogiai yra taikomas apmokestinimas. Jeigu įvestume automobilių mokestį, pirmiausia jis paliestų mažiau uždirbančius ir tokiu požiūriu gali susidaryti situacija, kad pajamų nelygybę mes dar labiau padidintume“, – Seime kalbėjo ministras.

V. Šapoka pripažįsta, kad šie aspektai „reikalauja diskusijų“.

„Politinė diskusija tikrai vyks ir bent kuriam nors laikui turėtume padėti tašką ir išvadas, verta ar neverta su tuo prasidėti. Bet išsiversti be jų tikrai galima, skiriant dėmesį būtent kovai su šešėline ekonomika“, – kalbėjo V. Šapoka.

Europos Komisijos ir Tarptautinis valiutos fondo ekspertai ne kartą yra rekomendavę Lietuvai mažinti mokestinę naštą dirbantiems asmenims, perkeliant ją kitiems šaltiniams, įskaitant ir automobilių mokesčiui.

2014 metų pradžioje tuometinė Algirdo Butkevičius Vyriausybė svarstė idėją įvesti automobilių mokestį, tačiau neradus sutarimo, jos buvo atsisakyta.

Visuotinis NT mokestis ir turto deklaravimas

Finansų ministras įsitikinęs, kad visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis didelių pajamų neduos. Pasak Viliaus Šapokos, Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijose „atsisakyta griežto tono“, jog Lietuvai būtinas viso NT apmokestinimas.

„Lietuvoje nekilnojamojo turto struktūra yra kiek kitokia nei Vakarų šalyse vien dėl tos priežasties, jog vaučerinė privatizacija padarė tai, jog 90 proc. visuomenės priklauso būstas nuosavybės teise, kai nemažai šalių yra labai plati nuomos rinka ir ženkliai siauresnėj visuomenės daly tas turtas yra sukoncentruotas,“ – ketvirtadienį Seime  sakė ministras, atsakydamas į parlamentarų klausimus dėl NT visuotinio apmokestinimo.

V. Šapoka taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje sukaupta NT ir kito turto yra tris kartus mažiau negu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse.

„Tam, kad galėtume įvedę, pavyzdžiui, visuotinį NT mokestį ir gauti bent kažkiek reikšmingesnes pajamas iš šito mokesčio, tas tarifas turėtų būti gana didelis ir ženkliai didesnis nei kitose šalyse“, – pridūrė ministras.

V. Šapoka neatmeta, kad NT mokestis sulauks išsamios diskusijos.

„Štai Estijos pavyzdys – estai išsiverčia. Manau, kad šiuo momentu visą dėmesį reikėtų sutelkti būtent skatinant sąžiningai mokėti mokesčius, kad mokesčius mokėti būtų madinga. Tie, kurie piktnaudžiauja, nekreipdami į nieką dėmesio, jiems taikyti ženkliai labiau atgrasančias sankcijas“, – Seime kalbėjo V. Šapoka. 

Seimas brangesnį nei 220 tūkst. eurų gyventojų NT nuo kitų metų apmokestino progresiniais 0,5–2 proc. tarifais, kurie priklausys nuo NT vertės. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai 2 mln. eurų pajamų. 

Dabar 220 tūkst. eurų vertę viršijanti gyventojų NT dalis apmokestinama 0,5 proc. tarifu.

Seimas pakeitė savo poziciją ir atsisakė ankstesnių planų įteisinti visuotinį turto deklaravimą.

Parlamentas ketvirtadienį pritarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno pataisai, kuria jis siūlė atšaukti Seimo rugsėjo pabaigoje priimtą sprendimą įpareigoti turtą deklaruoti visus gyventojus, sulaukusius 18 metų. Už pataisą balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė konservatorius Kazys Starkevičius.

Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Viktoras Rinkevičius tikino, kad sprendimas „įneš daugiau skaudrumo“.

Socialdemokratų darbo frakcijos nariai siūlė visiems pilnamečiams, kurių Lietuvoje yra 2,3 mln., deklaruoti neregistruotą turtą, pavyzdžiui, lėšas bankuose, nebaigtą statybą, meno kūrinius, brangenybes.

Seimo svarstymai, ar įteisinti visuotinį turto deklaravimą, užgožė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą praplėsti žmonių, kuriems būtų privalu deklaruoti turtą ir pajamas, ratą. Seimas pritarė šalies vadovės iniciatyvai į deklarantų sąrašą įtraukti akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojus ir jų šeimas.

Taip pat teikti deklaracijas Seimas įpareigojo savivaldybių įmonių vadovus, jų šeimos narius, biudžetinių įstaigų vadovus, jų pavaduotojus, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kandidatus į valstybės politikus ir Europos Parlamento narius.

GALERIJA

  • 2018 metų biudžetas: vieniems išskirtinis, kitiems be fantazijos
  • 2018 metų biudžetas: vieniems išskirtinis, kitiems be fantazijos
  • 2018 metų biudžetas: vieniems išskirtinis, kitiems be fantazijos
  • 2018 metų biudžetas: vieniems išskirtinis, kitiems be fantazijos
  • 2018 metų biudžetas: vieniems išskirtinis, kitiems be fantazijos
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Jonas

Dar vienas asilas islindo.majauskinis. Idomu ar jis apie biudzeta ismano is patirties finansinese aferose? Va ten tai buvo fantaziju prichatizuojant kuro aparatura.ar ne ?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS