APIE KLASTINGĄ KAČIŲ VIRUSĄ – NUODUGNIAI IR BE PANIKOS

Kai jūsų katinėliui užgulta nosis -  jis čiaudi, ašaroja ir sloguoja, jūs galvojate, kad jūsų augintinis tik persišaldė. Tačiau tai gali būti kačių herpes virusinė infekcija, kitaip vadinama rinotracheitu. Žmonės dažnai išsigąsta, išgirdę žodį herpes, nes mano, kad tai Herpes simplex virusai, sukeliantys ligas žmonėms. Todėl laikas nuo laiko interneto portalų forumuose vykstančiose diskusijose sukeliama panika: žmonės, gelbėkite, gyvūnėliui ant snukučio atsirado spuogai – tikriausiai jis susirgo herpesu (lūpų pūsleline).

Tuomet daugeliui iš mūsų iškyla klausimas, kas yra kačių infekcinio rinotracheito sukėlėjas, kaip juo užsikrečiama , koks gydymas ir svarbiausia – kur ir kas gali atlikti tokius tyrimus, nustatant šią ligą?

Kačių (lot. Felis) herpes (FHV) infekcija (infekcinis rinotracheitas) yra virusinė liga, sukeliama I tipo Herpes viruso. Tai DNR virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai,  Alphaherpesvirinae pošeimiui, Varicellovirus genčiai. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio herpein, kuris reiškia „tykoti, sėlinti“. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės, šis virusas turi gebėjimą išvengti nespecifinio imuninės sistemos apsaugos mechanizmo bei polinkį slėptis (tūnoti) organizme, o sulaukus palankaus momento (organizmui nusilpus) pasireikšti virusine infekcija. Šiuo virusu gali sirgti naminės ir laukinės katės visame pasaulyje bei zoologijos soduose laikomi stambiausi šios šeimos plėšrūnai.

Saugusių kačių mirtingumas sergant FHV-1 gana žemas, tačiau kačiukų gali siekti iki 30 proc. Remiantis naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, nevakcinuotoms katėms FHV-1 gali sukelti 80 proc. sergamumą. FHV-1  infekcija gali persistuoti ir kartotis visą katės gyvenimą, kuomet simptomai nepasireiškia.

Kaip užsikrečiama FHV-1?

Pagrindinis FHV-1 šaltinis yra sergančios ir virusą nešiojančios katės, kurios pasveikusios dar 9-19 mėn. gali išskirti aktyvų virusą. Virusu užsikrečiama oro-lašeliniu keliu ir tiesioginio kontakto keliu nuo kitų kačių per jų išskyras iš nosies, akių ar kitas biologines medžiagas. Taip pat katinas reproduktorius šia liga gali užkrėsti katę per spermą, o virusą nešiojanti katė -  katiną per makšties išskyras. Šis virusas yra atsparus aplinkos sąlygoms, todėl tai nėra vieninteliai užsikrėtimo keliai. Mat pasitaiko atvejų, kai gyvūno savininkas, lankydamasis kačių veisyklose, parodose beglostant ar beliečiant jau sergančią katę, namo gali parnešti FHV-1 infekciją savo katinėliui.

Ar gali kačių herpes virusine infekcija užsikrėsti žmonės?

Žmonės kačių HV-1 užsikrėsti negali. Remiantis pasaulio mokslininkų tyrimų duomenimis, kačių HV-1 serga tik tos pačios rūšies individai - katinių (lot. Felidae) šeimos atstovai.

Kaip pasireiškia FHV-1 infekcija?

Nuo infekcijos patekimo į organizmą pirmieji ligos simptomai gali pasireikšti  po 2-3 ar  10 dienų: skaidrios vandeningos išskyros iš nosies ir akių, kosulys, pakilusi gyvūno temperatūra. Ligai progresuojant, išskyros gausėja, neretai su kraujo ar pūlių priemaišomis. Temperatūra pakyla iki 40°C - 40,5°C. Nosies, ryklės ir gerklų gleivinė paraudusi ir labai patinusi. Vėliau ant gleivinės atsiranda baltos apnašos, po kuriomis atsiveria opos. Tokiais atvejais gyvūnėlis kvėpuoja išsižiojęs, švokščia ir kosėja. Padidėja pažandikauliniai limfiniai mazgai bei padidėja seilėtekis.

Jeigu FHV-1 infekcija patenka į organizmą per akies gleivinės paviršių, tuomet pasireiškia konjunktyvitas, atsiranda serozinės išskyros su pūliais.

Antrinio užsikrėtimo metu (jau persirgus) katėms, užsikrėtusioms herpes virusine infekcija, gali pasireikšti žymiai rimtesnė akių patologija. Todėl saugusioms katėms po latentinės viruso reaktyvacijos išsivysto ragenos uždegimas — keratitas, kuris yra pagrindinis FHV-1 simptomas.

Kokios yra galimybė atsirasti komplikacijoms?

Klastingas FHV-1 lengvai „sudaro sąjungą“ su antrine bakterine ar grybeline infekcija, kurių metu atsiranda komplikacijos: bronchitas, sunkus plaučių uždegimas, chroniškas prienosių ančių uždegimas, virškinamojo trakto sutrikimas bei encefalitas (ypač išsekusiems gyvūnams). 

Kokio amžiaus kačių grupei didžiausią pavojų kelia FHV-1?

FHV-1 kelia pavojų visoms kačių amžiaus grupėms ir veislėms. Tačiau dažniausiai ir sunkiausiai serga jauni tik gimę kačiukai. Nevakcinuota katė šia liga gali užsikrėsti nėštumo metu, todėl jaunikliai taip pat gali gimti nešsivystę arba jau užsikrėtę. To pasekoje kačių veislynuose gali susidaryti finansiniai nuostoliai dėl reprodukcijos, gydymo ir kačiukų mirtingumo. Suaugusios katės FHV-1 infekcija gali persirgti gana lengvai. Dažnai netgi negydant klinikiniai požymiai išnyksta per 7-10 d., tačiau katė gali likti FHV-1 nešiotoja bei platinti šį virusą aplinkoje. Žinoma, kad  FHV-1 infekcija gali būti paplitusi tarp benamių, nevakcinuojamų kačių, kurios išlieka viruso nešiotojomis ir sudaro pastovų viruso vektorių gamtoje.

Kokia ligos prognozė?

Suaugusios katės nuo FHV-1 miršta retai, išskyrus visiškai išsekusių nusilpusio imuniteto gyvūnų atvejus. Labai sunki infekcijos eiga, jeigu FHV-1 užsikrečiama kartu su Calici virusu arba Corona virusine infekcija (infekciniu peritonitu), leukemija arba imunodeficito virusu. Esant stipriam gyvūno imunitetui, liga pradeda trauktis jau antros savaitės pabaigoje, o simptomai nuo ligos pradžios pilnai išnyksta apie ketvirtą savaitę. Tačiau persirgę gyvūnai gali ir toliau platinti FHV-1 į aplinką dar keletą mėnesių. Žinoma, kad esantį organizme latentinį FHV-1 suaktyvina peršalimas, perkaitimas, ultravioletiniai spinduliai, infekcinės ligos (sumažėja orga¬nizmo atsparumas), traumos, stresas, pervargimas, endokrininiai veiksniai (nėštumas). Tokiu būdu FHV-1 aktyvuojamas iš naujo ir gyvūnas suserga iš naujo recidyvuojančia (atkryčio) infekcija. Susirgus antrine (atkryčio) infekcija pasireiškia lengvesnė rinotracheito forma, tačiau akys pažeidžiamos labiau nei pirmą kartą. Išsivysto lėtinis konjunktyvitas arba keratitas. Dažniausias keratitų padarinys – ragenos drumstis (baltmė arba baltuma), kurios pasekoje labai susilpnėja rega.

Ką daryti?

Nedelsiant reikia kreiptis į veterinarinę gydyklą, kurioje veterinarijos gydytojas apžiūrės gyvūną, paims mėginius FHV-1 ir kitiems diagnostiniams tyrimams bei paskirs gydymą.

Tuo tarpu, kuomet bus atliekami diagnostiniai tyrimai, NMVRVI virusologė dr. Ingrida Jacevičienė pataria kiek įmanoma izoliuoti sergantį gyvūną nuo kitų, jeigu laikote jų daugiau nei vieną. Gyvūnų laikymo patalpas ir priežiūros instrumentus bei priemones reikia apdoroti dezinfekciniais tirpalais ir laikytis asmens higienos (plauti rankas su muilu). Suprantama, gyvūnų savininkui, kurio katinas įtariamas sergant FHV-1, reikėtų vengti lankyti draugus ar kaimynus, kurie namuose laiko kates. Žinoma, laikytis šių patarimų nėra lengva. Tokiais atvejais, po apsilankymo kačių parodose, veislynuose ar kontaktuojant su kitomis katėmis, reikėtų kruopščiai rankas nusiplauti su muilu.

FHV-1 infekcijos diagnostika

Didžiajai daugumai saugusių kačių HV-1infekcija praeina be jokių simptomų, tačiau šį virusą nešiojančios katės, gali kelti pavojų jaunų kačiukų ir veislinių kačių sveikatai veislynuose, gyvūnų prieglaudose ar auginant namuose. Tikslią virusinės ligos diagnozę galima nustatyti tik atlikus diagnostinius tyrimus. Pasak virusologės dr. Ingridos Jacevičienės, FHV-1 buvimas organizme diagnozuojamas iš kraujyje esančių specifinių antikūnų, kurie kraujyje išsilaiko trumpą laiką, titro. Remiantis moksline literatūra nustatyta, kad katėms, kurioms FHV-1 infekcija dažnai kartojasi, serume yra didesni specifiniai virusiniai antikūnų titrai. Todėl gali prireikti dviejų tyrimų, kad išsiaiškinti, ar katė yra viruso nešiotoja.

Anksčiau šį tyrimą galima buvo atlikti tik užsienio laboratorijose. Tačiau šiandien kačių HV-1 diagnostinis imunofermentinės analizės (IFA) tyrimas jau atliekamas ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriuje Vilniuje. Čia taip pat gali būti suteikiama mokslinė konsultacija.

Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie gyvūnų augintinių atliekamus virusinių ligų tyrimus apsilankykite NMVRVI internetinėje svetainėje www.nmvrvi.lt.

Kokios galimos FHV profilaktinės priemonės?

Siekiant užtikrinti veislinių kačių sveikatą veislynuose, gyvūnų savininkai turėtų nuolat rūpintis savo gyvūno sveikata, šėrimu, laikymu ir laiku atliekamomis vakcinacijomis bei sveikatos patikrinimu. Tačiau, pagrindinė profilaktikos priemonė nuo FHV-1 infekcijos yra vakcinacija. Kačiukai vakcinuojami 8-10 savaičių amžiaus, rekomenduojama vakcinacija 2 ar 3 kartus.

Pakartotinė vakcinacija turi būti atliekama po 1 metų. Labai svarbu, kad atliekant vakcinaciją gyvūnas būtų sveikas, nes anot virusologės dr. I. Jacevičienės, kitaip gali nesusidaryti tinkamas imuninis atsakas FHV-1, o tuomet net ir suvakcinuota katė gali susirgti. Todėl laiku atliekami profilaktiniai diagnostiniai tyrimai gali padėti apsaugoti gyvūnus ir veislyną, kuriame jie auginami ir nuo kitų kačių infekcijų paplitimo: Herpes Calici, Corona, panleukopenijos, leukemijos ir imunodeficito virusų. Suprantama, prieš kergimą taip pat patartina atlikti minėtų virusinių infekcijų profilaktinius tyrimus. Tuomet, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, kergimui bus atrinkti tik sveiki gyvūnai, kurie atves sveikus kačiukus.

Nepamirškime, kad daug lengviau ir pigiau apsaugoti katę nuo virusinių ligų, nei vėliau jas gydyti.

Dėmesys augintiniui

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama gyvūnų augintinių virusinių ligų laboratorinės diagnostikos priemonių paieškai. Šiandien Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriuje jau atliekami nauji gyvūnų augintinių virusologiniai ir imunologiniai specifinių antikūnų tyrimai, rodantys virusinės infekcijos procesą bei vakcinų efektyvumą, kurie reikalingi daugeliui kačių ir šunų susirgimų diagnozei nustatyti ir tyrimo išvadoms įvertinti. Gyvūnų augintinių virusinių ligų diagnozei nustatyti naudojamas imunofermentinės analizės (IFA) metodas:

• kačių Calici, Herpes, Corona, Panleukopenijos, imunodeficito antikūnų ir leukemijos viruso p27 virusinių infekcijų nustatymui kraujo serume, o kačių Panleukemijos viruso nustatymui išmatų mėginiuose;

• šunų Herpes,  Corona,  Parvo, maro specifinių IgG ir IgM antikūnų virusinių infekcijų nustatymui kraujo serume, o šunų Parvo nustatymui išmatų mėginiuose.

NMVRVI Virusologijos laboratorijoje verta atlikti tyrimus, nes:

Virusologinių tyrimų skyriuje vykdoma, tiek vidinė, tiek ir išorinė tyrimų kokybės kontrolė.

Tyrimai atliekami su kokybiška laboratorine diagnostine įranga.

Įgyvendinta informacinė sistema nuo mėginio priėmimo analizės iki užsakovo nurodyto el. pašto.

Užtikrinamas užsakovo (gyvūno) duomenų ir atliktų tyrimų konfidencialumas.

Virusologijos laboratorijoje su įranga dirba aukštos kvalifikacijos biomedicinos daktarai bei veterinarijos gydytojai ir biologai.

Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie gyvūnų augintinių atliekamus virusinių ligų tyrimus apsilankykite NMVRVI internetinėje svetainėje.