GYDYTOJA NEUROLOGĖ: NĖ VIENAS NESAME TIKRAS, AR NESIRGSIME EPILEPSIJA

Diagnozė visam gyvenimui – taip dažnai apibūdinama epilepsija. Šiuolaikiniai gydymo būdai padeda suvaldyti šią neurologinę ligą ir aplinkiniai kartais net neįtaria, kad žmogus serga. Tačiau kai kurie žmonės savo gyvenimo būdu patys prisišaukia ligą. „Deja, pastarųjų atvejų daugėja“, – apgailestauja Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja neurologė Sigutė Mažonytė.

Nuo trijų iki 30 preparatų

Ilgametę patirtį turinti neurologė S. Mažonytė prisiminė, kad gydyti epilepsiją pradėjo nuo trijų vaistų, dabar pasirinkimas – gerokai didesnis: esama apie 30 naujų preparatų, padedančių valdyti ligą. Gydytoja akcentuoja, jog svarbiausia tinkamas jų parinkimas. Kartais vienam pacientui pakanka vieno preparato, o kartais prireikia ir dviejų.

Visi vaistai nuo epilepsijos yra kompensuojami, net patys naujausi, nors dar prieš kelerius metus pacientams už juos tekdavo susimokėti patiems. Patys naujausi vaistai turi mažiausiai šalutinių reiškinių, bet gydytojas nebūtinai paskirs būtent juos. Pasak S. Mažonytės, epilepsija turi daug formų, tad kartais efektyviau veikia kiti vaistai, bet tai nuspręsti gali tik gydytojas.

„Gydymo tikslas – suretinti priepuolių dažnį iki minimumo ir juos valdyti. Tinkamo gydymo parinkimas – komplikuotas ir subtilus dalykas, bet vaistai dar nėra viskas. Jie padeda išvengti priepuolių apie 70 proc. pacientų. Daliai gydymas vaistais neduoda naudos, tad jie siunčiami į Epilepsijos centrą Kauno arba Santaros klinikose papildomiems tyrimams. Daliai jų gali būti skirtas operacinis gydymas – klajoklio nervo stimuliacija yra naujas gydymo metodas“, – aiškino gydytoja.

S. Mažonytė apgailestauja, kad kartais sergantys epilepsija žmonės nusprendžia nutraukti vaistų vartojimą, ypač jei priepuolių nebūna ilgesnį laiką. Tuomet liga vėl atsinaujina ir priepuoliai sugrįžta. Pasitaiko pavienių atvejų, kai priepuoliai išnyksta. Šiuo atžvilgiu labiau pasisekė vaikams. Jie neretai „išauga“ ligą. 

Aplinkiniai gali ir nepastebėti

Sergančiajam epilepsija nėra lengva prisitaikyti gyvenime: darbdaviai kratosi tokių darbuotojų, o aplinkiniai ne visada nori bendrauti. Pasak gydytojos, sergantiesiems epilepsija ypač reikalinga artimųjų parama. Jie turi žinoti, kad ir su savo liga yra mylimi ir visur laukiami. Namiškiai taip pat turi nebijoti pasakyti apie praėjusį priepuolį. Sergančiajam būtina fiksuoti priepuolių dažnį. Kai priepuoliai dažnėja, būtina gydymo korekcija.

Kartais priepuolis ištinka taip netikėtai, kad net pats sergantis žmogus to nesupranta. Ne visada epilepsijos priepuolis yra pa-stebimas aplinkiniams. Žmogus krenta ant žemės, kūną pradeda tampyti konvulsijos, iš burnos pasirodo putos – taip dauguma žmonių įsivaizduoja epilepsijos priepuolį.

„Taip nutinka dažniausiai, bet gali būti, kad žmogus kuriam laikui atsijungia nuo aplinkos, akys tampa bereikšmės, kaip stiklinės, arba jos užverčiamos į viršų, nebendrauja su aplinkiniais, gali matytis nedideli judesiai veide, lūpose, trūkčioti vokai ar galūnės. Po minutės ar dviejų viskas praeina“, – paaiškino neurologė.

Kada prireikia ligoninės?

Gydytoja priminė, kad ištikus priepuoliui nereikia nieko kišti po galva ar spausti,  geriausia žmogų paversti ant šono, užfiksuoti priepuolio pradžią. Kai žmogui pirmą kartą įvyksta epilepsijos priepuolis su sąmonės netekimu ir traukuliais, jis turi būti atvežtas į ligoninę atlikti reikalingus tyrimus. Jei žmogui liga diagnozuota, nebūtina po kiekvieno priepuolio vežti į ligoninę, tik patariama užfiksuoti priepuolio pradžią ir pabaigą. Jei jis trunka ilgiau nei 5 minutes – būtina kviesti greitąją pagalbą arba vežti į ligoninę. Po ilgiau trunkančio priepuolio gali išsivystyti epileptinė būklė, kai žmogui neatgavus sąmonės pasibaigus vienam priepuoliui prasideda kitas. Tokiais atvejais reikalingas intensyvesnis gydymas ir priežiūra, tad šie pacientai įprastai guldomi į Intensyviosios terapijos skyrių.

Svarbu vertinti tai, ką turime, nes tam tikrus pakitimus galvos smegenyse gali būti labai sunku ar net neįmanoma atstatyti.

Nerimą kelia kvaišalai

Epilepsija pasaulyje serga apie 1 proc. gyventojų, Lietuvoje sergančiųjų skaičius siekia apie 26 tūkst. Pasak S. Mažonytės, nė vienas nesame tikras, ar nesirgsime epilepsija, ar priepuolių neišprovokuos liga, vartojamas alkoholis ar psichotropinės medžiagos. Net turintieji genetinį paveldimumą ne visada suserga epilepsija.

„Svarbu vertinti tai, ką turime, nes tam tikrus pakitimus galvos smegenyse gali būti labai sunku ar net neįmanoma atstatyti“, – įspėja gydytoja.

Pastaruoju metu medikams didelį susirūpinimą kelia psichotropinių medžiagų ir gausus alkoholio vartojimas, ypač jaunimo. Dažnai šių medžiagų vartojimas išprovokuoja sąmonės netekimą, epileptinio tipo traukulius – tam įtakos turi galvos smegenų pažeidimai, kurie gali būti negrįžtami.

„Daugėja ne epilepsijos ligos atvejų, bet epileptinio tipo priepuolių, apsinuodijus toksinėmis medžiagomis arba alkoholiu, – pabrėžė gydytoja. – Ištikus tokiam priepuoliui, žmogus krisdamas gali susižeisti, patirti galvos ar kitas traumas.“

Vilniaus Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras sunerimęs, kiek daug nenustatytų naujų toksinių medžiagų yra paplitę juodojoje rinkoje – šiandien suskaičiuojama per 700 sintetinių toksinių medžiagų. Iš pradžių jos sukelia euforiją, o baigiasi traukuliais ar net koma. Dėl jų gausos medikams sunku nustatyti, kuri medžiaga sukėlė tokį poveikį. Medikų bendruomenei tai kelia didžiulį nerimą, nes dažniausiai taip sužalojami jauni, darbingo amžiaus žmonės.

Stabdoma galimybė vairuoti

Sergančiuosius epilepsija riboja tam tikri reikalavimai, daugeliui jų trukdo draudimas vairuoti. Neurologė atkreipė dėmesį, kad netekti teisės vairuoti pagal naująją tvarką gali ir nesergantieji epilepsija. Įvykus bet kurios kilmės sąmonės netekimui pusei metų sustabdoma galimybė vairuoti. Ši informacija pateikiama portalui  e.sveikata.lt ir policijos departamentui. Po pusmečio būtina pakartotinė sveikatos patikra.

Epilepsija gali sirgti bet kurio amžiaus žmonės. Pasak S. Mažonytės, tarp jos pacientų dominuoja tie, kuriems epilepsija pasireiškė dėl tam tikros ligos, pavyzdžiui, smegenų pažeidimo ar auglio.  Didžiajai daliai pacientų pavyksta suvaldyti ligą. „Liga yra kliūtis, kurią reikia įveikti. Bet ji netrukdo siekti tikslų, nuveikti daug prasmingų darbų ir taip įamžinti savo gyvenimą“, – reziumavo gydytoja S. Mažonytė, primindama garsias bei iškilias asmenybes, kurios sirgo epilepsija.

Epilepsija sirgę žymūs žmonės: Julijus Cezaris, Dantė, Žana d’Ark, Izaokas Niutonas, Moljeras, Napoleonas Bonapartas, Gustavas Floberas, Nikolas Paganinis, Džordžas Baironas, Čarlzas Dikensas, Fiodoras Dostojevskis, Vincentas van Gogas, Alfredas Nobelis, Agata Kristi ir kiti.

Kas yra epilepsija?

Tai lėtinė neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai dėl stiprių elektros iškrovų galvos smegenyse. Priepuolių pobūdis priklauso nuo to, kurioje smegenų vietoje vyksta šios iškrovos. Priepuolio metu gali sutrikti sąmonė, pasikeisti elgesys, judesiai, jutimai. Epilepsiją sukelia įvairios priežastys: genetiniai veiksniai, galvos smegenų vystymosi anomalijos arba pažeidimai gimdymo metu, insultas, galvos smegenų traumos, infekcijos, augliai.