Švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus teigimu, mokytojai turėtų pasvarstyti, ar pratybų pildymas lavina dabartinių mokinių mąstymą, vaizduotę, ar tikrai geriau įtvirtina vieno ar kito dalyko žinias.

„Nereikėtų apsiriboti pratybų sąsiuviniais, kurie galbūt, galima ir taip pasakyti, yra nueinančio laikmečio reliktas. Kodėl neparinkus mokiniams įdomesnių, šiuolaikiškesnių ir naudingesnių užduočių, skatinančių kūrybiškumą, bendradarbiavimą, įtraukiančių išmaniųjų technologijų tikslingą naudojimą?“ - svarstė švietimo ir mokslo viceministras.

Nereikėtų apsiriboti pratybų sąsiuviniais, kurie galbūt, galima ir taip pasakyti, yra nueinančio laikmečio reliktas.

Jeigu mokykla pasirenka naudoti pratybų sąsiuvinius, mokytojai mokiniams ir tėvams turi paaiškinti, kaip pratybų sąsiuviniai bus panaudoti ugdymo procese ir padės užtikrinti kokybišką ugdymą. Taip pat labai svarbu įvertinti ir kartu su bendruomene aptarti bendrą lėšų poreikį vieno vaiko pratybų sąsiuviniams, atsižvelgti į finansinius padarinius šeimoms. Visa atsakomybė už pratybas, jų prasmingumą tenka mokyklai ir mokytojams, nusprendusiems jas įsigyti ir naudoti.

Pratybų sąsiuvinių negalima įsigyti iš mokinio krepšelio lėšų. Pagal Švietimo įstatymo 70 straipsnį, individualiomis mokymo priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai, globėjai, rūpintojai.

Leidyklos kasmet išleidžia naujų vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, pastarųjų ministerija neaprobuoja, nenustato jų kainų. Tad mokyklos vadovai ir mokytojai turi atsakingai rinktis, kokių ir kiek mokymo priemonių reikia būtent tais mokslo metais, primena ŠMM.

Antrą savaitę netyla triukšmas dėl esą privalomų labai brangių pratybų sąsiuvinių moksleiviams. Skirtingose mokyklose skirtingoms klasėms pastarieji kainuoja nuo 30 iki 60 eurų.

Šis ažiotažas jau pasiekė Mokslo ir švietimo ministeriją, tad ministrė Audronė Pitrėnienė pabrėžė, kad "šie sąsiuviniai nėra privalomi, priimant sprendimus dėl jų įsigijimo ir naudojimo, būtina tartis su mokinių tėvais".

Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė dienraščiui teigė, kad ir anksčiau mokykloms buvo siųstos rekomendacijos "dėl labai tikslingo pratybų sąsiuvinių naudojimo".

"Visų pirma todėl, kad pratybų sąsiuviniai yra komercija. Tam išleidžiama labai daug šeimos pinigų, todėl mokyklų metodinės tarybos turėtų pasitarti ir tik tada nuspręsti, kokios pratybos mokiniams reikalingos ir ar iš viso reikalingos. O įsigyti pratybas tik prasidėjus vasarai, mokytojai tėvams tikrai neturėtų liepti", – tikino V.Kazakauskienė.

Be to, šiais metais vėl keitėsi mokymo programos, pavyzdžiui, lietuvių kalbos pamokų metu vėl grįžtama prie diktantų ir atpasakojimų, kuriems nereikia pratybų sąsiuvinių. Prabilta ir apie moksleivių kūrybiškumo bei raštingumo ugdymą, o tai pratybos neretai riboja.

"Mes palaikome tą mintį, kad pratybų sąsiuviniai neturi būti perkami bet kokie ir bet kaip. Metų pabaigoje panagrinėsime jų panaudojimą ir bus aišku, ar buvo tikslinga juos įsigyti. Šiandien yra begalės šaltinių internete, kur mokytojas gali rinktis ir formuoti vaikams užduotis, tad tie pratybų sąsiuviniai tikrai nebūtini", – teigė V.Kazakauskienė.

Dažniausiai pratybų sąsiuvinius sudaro ir leidžia mokytojai ekspertai bei metodininkai, nes kiekvienas toks leidinys jiems prideda tašką atestacijų metu. Todėl pratybų sąsiuvinių pasiūla yra didelė.

"Tad svarbiausia mokėti tinkamai atsirinkti", – pabrėžė V.Kazakauskienė.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo nepritarti pataisoms dėl nemokamų pratybų sąsiuvinių moksleiviams.

Šiuo metu Švietimo įstatymas numato, kad mokinys vadovėliais naudojasi nemokamai, o individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) aprūpina tėvai.

Seimas svarsto  Darbo partijos inicijuotą Švietimo įstatymo pataisą, kad mokinys nemokamai naudojasi ne tik knygomis, bet ir mokymo priemonėmis, o pratybos būtų braukiamos iš sąrašo priemonių, kuriomis moksleivį turi aprūpinti tėvai.

Ministerijos teigimu, siūloma nuostata neaiški - įstatymo rengėjai neįvardijo ir nepaaiškino, kokias mokymo priemones pataisose turi omenyje. Pasak ŠMM išvados, įstatyme turėtų būti nurodyta, kuriomis mokymo priemonėmis mokinys naudotųsi nemokamai, o už kurių aprūpinimą būtų atsakingi tėvai.

Taip pat ŠMM sako, jog tiksliai neapibrėžus, kurios mokymo priemonės būtų nemokamos, negalima apskaičiuoti ir lėšų poreikio. „Priėmus įstatymo projektą, jo įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų mokymo priemonių įsigijimui jau šiais metais, nors įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nepagrįstai nurodo, kad įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės“, - rašo ŠMM.

Taip pat ministerija kritiškai vertina ir Seime svarstomų Švietimo įstatymo pataisų projekto nuostatą, kuri įpareigotų ministeriją prižiūrėti vadovėlių rengimą. Pasak ŠMM, iš tokios nuostatos neaišku, kaip turėtų būti kontroliuojamas vadovėlių rengimo procesas, o projektu keliamiems tikslams įgyvendinti užtenka ir dabartinės tvarkos, kai įvertinamas jau parengto vadovėlio tinkamumas mokykloms.