Nuostolis dar nustatinėjamas, pareigūnai surinko medžiagą apie įvykį.

Apie incidentą policija informuota ankstyvą pirmadienio popietę.

Teismas A. Tapinui ir „Laisvės TV“ iš politiko taip pat priteisė po 4558 eurus pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

R. Žemaitaitis įrašuose „Facebook“ kėlė klausimą, ar „Laisvės TV“ įkūrėjas, rinkęs lėšas Ukrainai skirtam koviniam dronui „Bayraktar“, nepralošė tų pinigų kazino, o šį lėšų rinkimą jis pavadino galima afera. Dar kitame įraše R. Žemaitaitis kėlė prielaidą, kad „Tapinas ir visi kiti dvaro samdomi nuomonių formuotojai palaiko Hitlerį ir jo siaubingus veiksmus su žydais?“

Anot teismo, R. Žemaitaičio paskleista žinia neatitiko tikrovės, žemino A. Tapino garbę ir orumą bei menkino „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad R. Žemaitaitis ginčo teiginius paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje, nesudaro pagrindo ginčo teiginius savaime kvalifikuoti kaip nuomonę. Nėra pagrindo išvadai, kad R. Žemaitaitis tik išreiškė subjektyvią nuomonę, R. Žemaitaičio teiginiuose pateikti duomenys laikytini paskleista žinia“, – nurodė teismas.

Pasak teismo, R. Žemaitaičio teiginiais peržengtos demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, jo vartota kalba buvo perteklinė, turinti pažeminimo požymių. Anot teismo, politiko pareiškimams trūko pakankamo faktinio pagrindo.

„Atsakovo ginčo įrašuose esantys teiginiai iš esmės suformuluoti kategoriškai, o ne kaip abejonė, klausimas, pavartotos sąvokos „iššvaistė“, „pralošė“, „pavogė“, „afera“, „palaiko Hitlerį“, „siaubingi veiksmai su žydais“ turi neteisėto veiksmo reikšmę. Tokie teiginiai nelaikytini nuomonės išreiškimu, nes šių teiginių egzistavimą galima patikrinti“, – rašoma teismo pranešime.

Pirmosios instancijos teismas A. Tapinui priteisė 2 tūkst. eurų, o „Laisvės TV“ – 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Ši teismo sprendimą buvo apskundęs ir A. Tapinas – jis prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir jam bei televizijai priteisti iš politiko po 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jo prašymas taip pat atmestas.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama satisfakcija yra paskleistų žinių paneigimas, dėl to ieškovams priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra optimalus jų patirtai neturtinei žalai kompensuoti“, – nurodė teismas.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

A. Tapino atstovai ieškinyje nurodė, kad R. Žemaitaitis 2022 metų liepą ir rugpjūtį įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Politikui buvo pateikta pretenzija, reikalaujanti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau šis nereagavo.

A. Tapinas akcentavo, kad R. Žemaitaičio teiginiai teisine prasme nėra vertintini kaip nuomonė, nes atitinka žinios požymius. R. Žemaitaitis su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Politikas sakė savo paskyroje jokios klaidinančios ar tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovus nepaskelbęs, o tik išdėstęs savo nuomonę apie ieškovų tam tikrą viešai deklaruojamą elgesį bei asmeniškai vertino ir sugretino pačių ieškovų viešai skelbiamas naujienas.

Kaltes pripažino

Byloje nuteisti penki vyrai, trys iš jų kariškiai, vienas – Krašto apsaugos savanoris Mindaugas Milinis, apie kurį jau rašė dienraštis „Klaipėda“ („Prie karinio dalinio – prekyba šaudmenimis?“, 2022 04 29).

Dar vienas nuteistasis – su kariuomene nesusijęs, anksčiau teistas teisėsaugai žinomas asmuo.

Visi kaltinamieji savo kaltę pripažino, dėl to byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka: keturiems asmenims paskirtos baudos, o su kariuomene nesusijusiam kaltinamajam skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.

Sumokėjo 500 eurų

Teismas nustatė, kad vienas kariškių S. B. neteisėtai įgijo, gabeno ir realizavo didelį kiekį šaudmenų.

Minėtas vyriškis Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinėje neturėdamas leidimo įgijo 640 pramoninės gamybos šovinių, juos neteisėtai perdavė kitam kariškiui E. M.

S. B. po kurio laiko iš to paties E. M. įgijo ne mažiau kaip 640 šovinių, juos neteisėtai padėjo į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės ginklinę.

Kitas kaltinamasis V. J., taip pat kariškis, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje neturėdamas leidimo iš M. Milinio už 500 eurų įgijo 500 šovinių, juos gabeno ir laikė.

Po to, susitikęs su Krašto apsaugos savanoriu M. Miliniu, perdavė jam vieną pramoninės gamybos šovinį.

Galiausiai V. J. į automobilių stovėjimo aikštelę atgabeno 498 šovinius ir šiuos perdavė M. Miliniui.

Sandėris – prie kapinių

Kaltinamasis kariškis E. M. darbo kabinete neteisėtai, neturėdamas leidimo, iš M. Š. įgijo ne mažiau kaip 1 350 šovinių.

E. M. automobilių stovėjimo aikštelėje dalį iš M. Š. įgytų šaudmenų, ne mažiau kaip 500, neatlygintinai perdavė J. A., o likusius šaudmenis toliau laikė nenustatytoje vietoje.

Vėliau iš J. A. dar įgijo ne mažiau kaip 420 šovinių ir vėl laikė juos nenustatytoje vietoje.

Po to į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie vokiečių karių kapinių, atgabeno 500 šovinių ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, šiuos šaudmenis už 400 eurų pardavė M. Miliniui.

Taip pat E. M. neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje laikė 1 252 vienetus šaudmenų, kurių dalį buvo įgijęs iš M. Š. ir J. A., ir nenustatytomis aplinkybėmis įgytą šaunamąjį ginklą.

Namuose – šaudmenų arsenalas

Kaltinamasis M. Milinis, būdamas Krašto apsaugos tarnybos savanoriu, automobilių stovėjimo aikštelėje, prie vokiečių karių kapinių, neteisėtai, iš E. M. už 400 eurų įgijo 500 šovinių.

Juos Klaipėdos rajono gyventojas atgabeno į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ir už 500 eurų pardavė V. J., anksčiau teistam asmeniui.

Po to M. Milinis įgijo iš V. J. vieną pramoninės gamybos šovinį ir laikė jį prie savęs.

Vėliau jis automobilių stovėjimo aikštelėje neteisėtai iš V. J. įgijo 498 šovinių.

Be to, M. Milinis savo gyvenamojoje vietoje laikė 58 šovinius, skirtus įvairiems graižtviniams pistoletams, pistoletams kulkosvaidžiams ir kitiems šaunamiesiems ginklams, kol kratos metu jie buvo paimti karo policijos pareigūnų.

Likutį susirinko po pratybų?

Kaltinamasis kariškis M. Š. žinojo, kad Lietuvos kariuomenės poligone vykusių šaudymo pratybų metu ne visi šaudyti išduoti šaudmenys realiai buvo iššaudomi.

Taip vyras neteisėtai įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip 1 350, šaudymo pratyboms skirtų pramoninės gamybos šovinių.

Juos vyras susidėjo į asmeninę kuprinę. M. Š. tą pačią dieną nugabeno šiuos šaudmenis į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinę ir laikė juos darbo kabinete, o vėliau juos perdavė E. M.

Grėsmė visuomenei

Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas pažymėjo, kad pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.

Šio nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo.

Visi kaltinamieji suvokė, jog neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu, ne mažiau kaip 500 šaudmenų (E. M. disponavo daug didesniu šaudmenų kiekiu, taip pat ir šaunamaisiais ginklais).

Kaltinamųjų neteisėtai disponuoti šaudmenys buvo skirti naudoti didelio galingumo ginklais, dėl to jų pavojingumas yra didesnis.

Skyrė baudas

Skirdamas S. B. bausmę – 5 tūkst. eurų baudą, teismas pažymėjo, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, kaltu prisipažino, gailisi, savo parodymais prisidėjo prie jo paties padarytos nusikalstamos veikos išaiškinimo.

Jo padaryta veika laikytina vienkartinio pobūdžio, nesukėlė konkrečių sunkių padarinių ir itin didelės žalos. Nėra duomenų, kad perduodamas šaudmenis S. B. būtų siekęs praturtėti ar kad būtų žinojęs, jog E. M. įgytus šaudmenis perleis kitiems asmenims.

Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas, jis būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam paskirta švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Skirdamas E. M. bausmę – 9,8 tūkst. eurų baudą, teismas atsižvelgė į beveik identiškas aplinkybes, kaip ir skirdamas bausmę S. B., įvertintas didesnis jo padarytos nusikalstamos veikos mastas, dėl to paskirta didesnė bauda nei kitiems nuteistiesiems.

Skirdamas M. Miliniui 4,8 tūkst. eurų baudą, teismas atsižvelgė į tas pačias aplinkybes, kaip ir skirdamas bausmę S. B., tik į jam paskirtos baudos dydį įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas.

Skirdamas M. Š. bausmę – 5 tūkst. eurų baudą, teismas atsižvelgė į tas pačias aplinkybes, kaip ir skirdamas bausmę S. B.

Ne pirmas teistumas

Skirdamas V. J. bausmę – 3 metų laisvės atėmimo bausmę (nurodyta, kad nedelsiant turi būti atlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o likusios bausmės dalies vykdymas atidedamas 2 metams), teismas atsižvelgė į tai, kad asmuo yra teisiamas jau ne pirmą kartą.

Nors veikos, dėl kurios yra teisiamas, padarymo metu ankstesnes bausmes buvo atlikęs ir teistumas išnykęs, tačiau įvertintas ankstesnių nusikalstamų veikų pobūdis.

Be to, naują sunkų nusikaltimą jis padarė praėjus gana trumpam laikui po teistumo už anksčiau įvykdytus nusikaltimus išnykimo, be to, priešingai nei kiti nuteistieji, teisės disponuoti ginklais ar šaudmenimis neturėjo, su Lietuvos kariuomene nesusijęs.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

M. Milinis į redakcijos siųstus klausimus elektroniniu paštu neatsakė.

Bylų iškelta mažiau

Pasak Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Aurimo Brazdeikio, kalbant apie bankrotus, pernykštė situacija šiek tiek pasikeitė, lyginant su 2022 m.

„2022-aisiais buvo iškelta apie 140 naujų bankroto bylų. O pernai Klaipėdos apygardos teisme iškėlėme 106 naujas bankroto bylas. Taigi pernai bankrotų šiek tiek sumažėjo. Ir tai nėra tik Klaipėdos, bet visos Lietuvos tendencija“, – teigė A. Brazdeikis.

2022–2023 m. veikiausiai bankrutavo tos įmonės, kurios dar per pandemiją tapo nemokios.

„Nors, pavyzdžiui, lyginant su 2019 m., kai buvo iškelta beveik 230 bankroto bylų, pernai jų buvo perpus mažiau. Galima manyti, kad verslas laikosi geriau, galbūt ir valstybės finansinės injekcijos pandemijos metu padėjo“, – kalbėjo bankroto bylas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjantis teisėjas.

Remiantis bendra Lietuvos statistika, pernai daugiausiai bankroto bylų iškelta toms įmonėms, kuriose dirbo ne daugiau nei devyni darbuotojai.

Praėjusiais metais viena didesnių bendrovių uostamiestyje buvo tik „Klaipėdos mėsinė“, kuriai inicijuotas bankrotas, įmonė atleido 92 darbuotojus.

Klaipėdoje pernai buvo dar keli masiniai darbuotojų atleidimai, nors tos įmonės ir nebankrutuoja.

Dėl gamybos apimčių mažinimo 70 žmonių pernai sausį atleido žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimu bei konservavimu užsiimanti įmonė „Espersen Lietuva“.

Apie 19 žmonių atleidimą pernai gruodžio viduryje paskelbė ir azartinių lošimų bei lažybų organizavimo veikla užsiimanti bendrovė „Nesė“.

Nesėkmė: pernai rudenį bankroto byla inicijuota beveik 30 m. uostamiestyje veikusiai bendrovei „Klaipėdos mėsinė“, iš kurios buvo atleista per 90 darbuotojų. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Tenka atlyginti žalą

2022 m. Klaipėdos apygardos teisme aštuoni bankrotai buvo pripažinti tyčiniais, o pernai – penki.

Tai atitinka bendrą Lietuvos vidurkį.

„Iš visų iškeltų bankroto bylų tyčiniais bankrotais paprastai pripažįstama 4–5 proc. Šitos bylos yra gana sudėtingos. Reikalauja daug laiko tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims. Nes paprastai reikia nagrinėti labai daug sandorių, finansinių operacijų, reikia vertinti jų tikslingumą, ekonominį naudingumą. Reikia aiškintis, ar įmonė buvo sąmoningai, tai yra tyčiniais veiksmais privesta prie bankroto“, – kalbėjo A. Brazdeikis.

Teismas aiškinasi, ar bendrovė blogu valdymu, netinkamais sandoriais, turto perkėlimu į kitą įmonę yra privesta prie nemokumo.

„Yra ne vienas atvejis, kai įmonė buvo paliekama tik su skolomis, turtą perkeliant kažkur kitur. Buvo fiksuojamas ir lėšų švaistymas, kuris galėjo būti tyčinio bankroto priežastis. Būna, kai bendrovės vadovai ar akcininkai dirbtinai sukuria kažkokias paslaugų teikimo sutartis ir pinigai iškeliauja iš įmonės, o realiai jokios paslaugos nėra perkamos. Lėšos išpumpuojamos į ofšorines bendroves, realiai negaunant užsakytų prekių ar paslaugų. Tokiais veiksmais tas tyčinis bankrotas ir sukeliamas“, – kalbėjo teisėjas.

Smulkiose įmonėse tyčinių bankrotų atvejų paprastai nepasitaiko, tai liečia vidutines ar stambias bendroves, nes iš jų esą labiau apsimoka gauti „norimą rezultatą“.

Už tyčinį bankrotą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau praktikoje gana reti atvejai, kai tyčia įmonę sužlugdę asmenys sulaukia realios bausmės.

„Mūsų sprendimas remiasi civiline teise, nemokumo teise, tai yra mes, pripažindami bankrotą tyčiniu, neanalizuojame, ar yra padarytas nusikaltimas. Ir net jei teismas civilinėje byloje bankrotą pripažįsta tyčiniu, nereiškia, kad tos įmonės vadovas bus nuteistas baudžiamąja tvarka“, – paaiškino A. Brazdeikis.

Pagal įstatymą, pripažinus bankrotą tyčiniu, teismas sprendimą turi išsiųsti į prokuratūrą, kad ten spręstų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Vis dėlto teisėjas neslėpė, kad labai retu atveju sulaukia žinios, kad ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio bankroto yra pradedamas.

Dažniau ateina atsakymai, kad nusikaltimo sudėties prokurorai nenustatė.

„Tačiau iš tyčinio bankroto dažniausiai išplaukia žalos atlyginimo bylos. Mes, pripažindami bankrotą tyčiniu, turime įvardyti asmenis, kurie atsakingi už tą bankrotą. Ir tada prasideda žalos atlyginimo įmonei procedūros“, – paaiškino A. Brazdeikis.

Būna atvejų, kai bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustato, kad į bendrovės buvusio vadovo ar jo artimų žmonių sąskaitas pervesti pinigai, o už ką pervesti, neaišku.

Tuomet keliama žalos atlyginimo byla.

Reikia pripažinti, kad verslas – rizikingas dalykas.

Siekia restruktūrizacijos

Vis daugiau su finansiniais sunkumais susidūrusių bendrovių bando išvengti bankroto.

Tuomet inicijuojama restruktūrizavimo byla, įmonė toliau vykdo veiklą ir jai yra sudėliojimas skolų grąžinimo grafikas.

2022 m. tokių bylų Klaipėdos apygardos teisme buvo iškelta tik viena, o jau pernai – net šešios.

„Iš viso buvome gavę 10 pareiškimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nežinau, ar tai sutapimas, bet tokia yra bendra iniciatyva Europoje: siekti, kad tų restruktūrizavimų būtų kiek galima daugiau. Nes bankroto atveju įmonė tiesiog likviduojama ir pašalinama iš rinkos. Bet jei dar yra galimybė atgaivinti bendrovę, atgaivinti verslą, kuris yra visos ekonomikos pagrindas ir visų valstybės pajamų šaltinis, tai ir Europoje, ir pas mus stengiamasi padėti įmonėms, kurios susidūrė su sunkumais, siekiant atgaivinimo, atnaujinimo, o ne bankroto“, – kalbėjo teisėjas.

Anot A. Brazdeikio, visoje Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje pernai restruktūrizavimo bylų buvo daugiau nei užpernai, tačiau apmaudu, kad kol kas nedidelis jų skaičius pabaigiamas sėkmingai.

Neretais atvejais tos bylos yra nutraukiamos arba galiausiai vis tiek pasibaigia bankrotais, sėkmingai restruktūrizuojama tik keliolika procentų bendrovių.

Aurimas Brazdeikis / LAT nuotr.

Įmonės skola – milijonas

Klaipėdos apygardos teisme per mėnesį vidutiniškai yra iškeliama po 10 naujų bankroto bylų.

Teisme yra 14 teisėjų, tad jiems tenka po 9–10 naujai iškeltų bylų per metus.

„Bet mes turime dar ir nebaigtų bylų, nes situacija dėl bankroto bylų nagrinėjimo trukmės nelabai keičiasi. Tai užtrunka iki pustrečių metų, kol galutinai likviduojame ir išregistruojame įmonę“, – pastebėjo teisėjas.

Į teismą dėl bankroto iškėlimo dažniausiai kreipiasi „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

Šių valstybės institucijų pareiškimai sudaro pusę visų pareiškimų, tai  iliustruoja, kad tiek „Sodra“, tiek VMI labiausiai ir nukenčia dėl bankrutavusių bendrovių.

Apie 30 proc. bankrotų inicijuoja patys įmonių vadovai, kartais dėl bankroto kreipiasi ir darbuotojai ar kiti kreditoriai.

Kreditorinių reikalavimų apimtys bankroto bylose vidutiniškai siekia 100 tūkst.–200 tūkst. eurų.

Bankrutuojančių įmonių skolos dažniausiai yra nurašomos, nes jų atgavimo procentas yra labai nedidelis, retai siekia bent 10 proc.

„Didžiausi kreditoriai yra „Sodra“ bei VMI, todėl bankrotų atvejais valstybė labai daug pinigų praranda. Dabar turiu vieną bylą, kol kas ji dar neišspręsta, bet VMI nurodė, kad įmonė jai yra skolinga beveik milijoną eurų. O mes matome, kad bendrovė jokio turto nebeturi. Jei bankroto byla bus iškelta, nežinau, ar bankroto administratorius sugebės atrasti tą turtą. Dažniausiai nesuranda“, – tvirtino A. Brazdeikis.

Jei nebus rasta jokio bankrutuojančios įmonės turto ir už jo dingimą atsakingų asmenų, nebus iš ko prisiteisti.

Kitaip tariant, jei įmonei tiesiog nepavyko verslas, tai valstybė šiuo atveju praras apie milijoną eurų.

„Tik jokiu būdu nesakyčiau, kad verslininkų veiksmų piktybiškumas yra masinis reiškinys. Didžioji dalis įmonių bankrutuoja dėl to, kad tiesiog nepasiseka verslas. Reikia pripažinti, kad verslas – rizikingas dalykas“, – reziumavo A. Brazdeikis.

„Aš neigiu savo kaltę, – antradienį teisme sakė V. Stefanovas. – Kaltinimui trūksta logikos ir nuoseklumo, man išvis neaišku, kokiu nusikaltimo padarymu mane kaltina ir kokie 91 mln. eurų, koks legalizavimas, jei nedisponavau, nenurodžiau, nepasirašinėjau dokumentų.“

„Tyrimas neįrodė, kad pasirašiau bent vieną kontraktą. Nėra parašų, nei komerciniuose pasiūlymuose, nei sutartyse, bet kaltinamas esu aš“, – teigė verslininkas.

Bylos duomenimis, V. Stefanovas Pusiaujo Gvinėjai neteisėtai pardavė karinę įrangą ir kitas prekes, veikdamas per užsienyje registruotas įmones, tarp jų – Panamoje. Viena tokių įmonių – užsienyje registruota bendrovė „Intracoastal Trading Service“, per kurią ir vykdo sandoriai su Pusiaujo Gvinėja.

Verslininkas antradienį teisme teigė, kad byla paremta vienos liudytojos Natalijos Safronovos parodymais. Ši moteris buvo paties V. Stefanovo patikėtinė, taip pat įmonių, tarp jų ir veikusių Klaipėdoje, įgaliotinė.

„Jos parodymus vertinu kaip bandymą išvengti galimos teisinės atsakomybės, suversti kaltę man reikaluose, kurių aš nedariau, nes teigia, kad iš manęs gaudavo nurodymus“, – sakė V. Stefanovas.

Antradienį Klaipėdos apygardos teisme duodamas parodymus V. Stefanovas bandė sudėlioti apie dviejų dešimčių senumo įvykius, pasakodamas apie įmones, kuriose veikė, bei asmenis, su kuriais palaikė ryšius. Jo verslo ryšiai driekėsi už Lietuvos ribų.

Su V. Stefanovu ir kitais asmenimis susijusiomis įmonėmis domisi ir Ispanijos teisėsauga.

Aš neigiu savo kaltę.

„Aš nemoku dirbti kompiuteriu“

Verslininkas Klaipėdos apygardos teismui pasakojo 1975-iais baigęs Nikolajevo laivų statybos institutą, visą gyvenimą dirbęs Klaipėdoje. Kariuomenėje netarnavęs, o visos karinės žinios susiformavo studijų institute metu.

„Kita detalė, kurią noriu pažymėti, kai man sakoma, kad gudrauju – aš nemoku dirbti kompiuteriu. Lentelių sudarymas, laiškų rašymas, internetinė bankininkystė – man tai tera incognita. Naudojuosi kompiuteriu tik perskaityti laiškus ir kažkokius dokumentus, tai gali patvirtinti bet kuris „Statega“ darbuotojas ir kas mane pažįsta, nemoku nei anglų, nei ispanų kalbų“, – kalbėjo kaltinamasis.

„Tai svarbi detalė, nes Pusiaujo Gvinėjoje dirbti nežinant ispanų kalbos neįmanoma, kaip iš esmės bet kurioj šaly“, – pridūrė jis.

Pasak V. Stefanovo, Lietuvos teisėsauga dar 2018 metais gavo iš Ispanijos tarnybų duomenis „apie tai, kuo šiandien mėgina mane apkaltinti“.

Antradienį teisme dažnai skambėjo Vladimiro Kokarevo, N. Safronovos pavardės. Verslininkas stebėjosi, kad įtarimų evoliucija vis keitėsi ir galiausiai į kaltinamųjų suolą Klaipėdoje sėdo tik jis, „kaip organizatorius, įkvėpėjas, vykdytojas operacijų dėl prekybos ginklais su Pusiaujo Gvinėja“.

Tikino veikęs kaip įgaliotas asmuo

Verslininkas teisme argumentavo minimoje kompanijoje „Intracoastal Trading Service“ veikęs tik kaip įgaliotas asmuo ir tvarkęs tik jam deleguotus darbus, susijusius su laivų remontu ir statyba. Anot V. Stefanovo, jis niekada nebuvo šios įmonės savininkas ar akcininkas. Pasak jo, Ispanijos teisėsauga narplioja aplinkybes dėl dokumentų klastojimo, kuriuos pasirašė V. Kokarevas nurodydamas, kad V. Stefanovas buvo vienas įmonės savininkų.

„Niekada nebuvau įsigijęs kompanijos akcijų, nes akcijų įsigijimas pagal Panamos įstatymus reikalauja, kad būtų fiziškai pasirašyta, būtų perduoti pinigai. (...) Kompaniją nupirko V. Kokarevas, o toliau seka visi kiti veiksmai. Negaudavau pelno iš šios kompanijos, nedalyvavau jokiuose susirinkimuose, neskyriau direktorių, niekaip neformavau ir nedalyvavau šio juridinio organo veikloje. Jei būčiau buvęs savininkas, privalėčiau tai daryti“, – kalbėjo V. Stefanovas.

Anot jo, kompanija priklausė V. Kokarevui, tačiau prokuratūra tuo nesidomėjo. Byloje atstovaujantys gynėjai stebėjosi, kad iki šiol nėra oficialiai užklausta Panamoje apie šios įmonės akcininkus.

Su minima Panamoje registruota kompanija ryšių turėjo Klaipėdoje registruota verslininko įmonė „Statega“. Ši, pasak klaipėdiečio, buvo susijusi su laivų statyba, remontu. Tokie veikla ji užsiėmė ir Pusiaujo Gvinėjoje. Darbus atliko žmonės iš Ukrainos, Kirgizijos, kitų šalių.

„Firmoje „Intercoastal“ veikiau tik pagal suteiktus įgaliojimus – vykdžiau techninę priežiūrą kai kurių objektų, kuriuos reikėjo patikrinti, žiūrėjau lėktuvo paruošimo momentu, kai buvo rengiamas kaip VIP variantas, patikrinau salono įrengimo kokybę, kad atitiktų aukštus reikalavimus. Buvau kviečiamas dėl krovinių parengimo išvykimui į Pusiaujo Gvinėją, žiūrėjau kaip paruošiami ir pakraunami lėktuvai“, – sakė jis. 

V. Stefanovo teigimu, sandoriai tarp Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos vyko darbus kuruojant V. Kokarevui. Tai esą liudiją dokumentai, laiškai, siųsti šios šalies valdininkams, tiekimo terminų suderinimai.

„Todėl teigimas, kad tarpininkavau tiekiant prekes Pusiaujo Gvinėjai nekorektiškas ir išgalvotas. Nežinojau jokių smulkmenų apie „Intracoastal“ sandorius, nebuvau kompetentingas ir įgaliotas, todėl nedaviau ir negalėjau duoti nurodymų dėl to, kad būtų apmokėti sandoriai. Šiuos reikalus tvarkė ponas Kokarevas, tai buvo jo verslas“, – tikino klaipėdietis.

Pasak jo, pati Pusiaujo Gvinėja Ispanijos teisėsaugai patvirtino, kad visi sandoriai buvo teisėti ir neturi priekaištų Panamoje registruotai įmonei, licencijos buvo teisėtos. Lietuvoje, pasak V. Stefanovo, ši Panamoje registruota įmonė nevykdė realios veiklos, jis esą nebuvo įgaliotas to daryti.

V. Stefanovas posėdžio metu minėjo apie pasirašytas tarpusavio įmonių, tarp jų su „Statega“, sutartis dėl laivų statybos, kai kurios jų vėliau paties V. Kukarevo esą buvo atšauktos. Kadangi avansas jau buvo gautas, už jį esą įmonė galiausiai įsipareigojo remontuoti laivus, tad pajamos buvo teisėtos.

Tiesa, verslininkas negalėjo atsakyti į kai kuriuos klausimus, kas įmonėje „Statega“ būtent buvo atsakingas vystant tam tikrus projektus užsienyje. V. Stefanovas teigė nepamenantis dešimties metų senumo įvykių, tačiau pasidomėsiantis ir į klausimus atsakysiantis kitame posėdyje.

Kaltinamas neteisėtu importu ir eksportu

V. Stefanovas kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, taip pat, kad be leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Kaltinimai pareikšti ir jo įmonei „Statega“.

Kaip nurodoma byloje, V. Stefanovas galimai siekdamas nuslėpti lėšas, jas nusikalstamai panaudojo ūkinėje veikloje neteisėtai pirkdamas ir perparduodamas karinę ir dvejopos paskirties įrangą.

V. Stefanovas, kaip nurodoma bylos dokumentuose, iš Ukrainos įmonių įsigijo įvairios karinės įrangos – bombonešių, aviacinių bombų, sraigtasparnį, naikintuvų, įrangos naikintuvų aptarnavimui, mokomąsias, kovines raketas, katerius ir kitą karinę techniką.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad tarp 2007 ir 2013 metų, būdamas atsakingas už Klaipėdoje registruotos įmonės „Statega“ ūkinę ir komercinę veiklą, disponuodamas lėšomis ir siekdamas jas nuslėpti, jis tyčia legalizavo apie 91 mln. eurų.

Kaip pagarsinta teisme, vyras neteisėtai prekiavo įranga – tokių prekių importui, eksportui ir tarpininkavimui būtina licencija, išduodama tuometinės Ūkio (dabar – Ekonomikos ir inovacijų) ministerijos.

Kaltinamajam atstovaujanti advokatė Raminta Astrauskienė praėjusiame posėdyje žurnalistams teigė, kad prokuratūros kaltinimai šioje byloje iš esmės keitėsi, o ji teisme sieks įrodyti, kad V. Stefanovas nenusikalto, nes prekybiniai ryšiai oficialiai vyko tarp Ukrainos ir Pusiaujo Gvinėjos. Laikomasi pozicijos, kad įmonė, per kurią vykdytas pardavimas, Lietuvoje neveikė.

Skaičiuojama, kad kaltinamieji per 2019–2022 metus galėjo apgaule išvilioti  beveik 600 tūkst. eurų iš šešių asmenų, iš vienos poros galėjo būti išviliota 400 tūkst. eurų, penktadienį pranešė prokuratūra.

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė šią bylą su kaltinamuoju aktu perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Pasak prokuratūros, surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad uostamiesčio gyventoja nukentėjusiesiems apgaulingai prisistatydavo kaip dvasios gydytoja, įtikindavo juos, jog ji gali pašalinti įvairius prakeiksmus, išgelbėti nuo ligų ar net mirties. Manoma, kad moteris su savo sutuoktiniu veikė išvien. Pora susipažindavo su atsitiktiniais žmonėmis ir, užmezgę artimesnius santykius, įtikindavo juos, jog klaipėdietė turinti paranormalių gebėjimų.

Tyrimo duomenimis, kaltinamieji, bendraudami su byloje nukentėjusiais pripažinta sutuoktinių pora, laikotarpiu nuo 2021 metų balandžio iki 2022 metų rugsėjo galėjo iš jų išvilioti per 400 tūkst. eurų.

Nukentėjusiesiems buvo žadama, kad bus išgelbėtos jų gyvybės, nuimti prakeiksmai, žadėta, jog jie bus apsaugoti nuo „juodųjų jėgų“ bei bus suteiktos kitos panašaus pobūdžio paslaugos. Už tai buvo prašoma atsilyginti tam tikromis pinigų sumomis bei dovanomis.

Pareigūnų turimais duomenimis, nukentėjusieji net buvo apgaulingai įtikinti padovanoti kaltinamiesiems naują daugiau nei 88 tūkst. eurų vertės automobilį „BMW X5“.

Manoma, kad sukčių pora galėjo manipuliuoti ir kitų asmenų patiklumu, silpnumu, ligų ir mirties baime. Teismui perduotoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti ir dar keturi asmenys. Jie kaltinamiesiems už jų tariamai teikiamas paranormalias paslaugas taip pat atsiskaitydavo įspūdingomis sumomis.

Atliekant tyrimą taip pat gauta duomenų, kad sutuoktiniai galimai kėsinosi neteisėtai įgyti milijoninės vertės nekilnojamojo turto.

Įtariama, kad kaltinamoji įtikino parduoti vienam iš nukentėjusiųjų priklausančius pastatus, kurių bendra vertė 2,8 mln. eurų, o gautus pinigus perduoti jai.

Vykdydamas nurodymus, nukentėjusysis skelbimų portale buvo paskelbęs dviejų iš trijų jam priklausiusių pastatų pardavimo skelbimus, tačiau, suvokęs, kad tai gali būti nusikalstama veika, pardavimo procesą sustabdė.

Sutuoktiniams pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo. Moteris taip pat kaltinama dėl pasikėsinimo įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Ikiteisminį tyrimą organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Rumbinaitė. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai.

Teismas šį nedirbantį, anksčiau teistą vyrą pripažino kaltu ir pasiuntė už grotų aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Labiausiai nuo vyro nukentėjusios mergaitės neturtinei žalai atlyginti iš kaltininko priteista 7 tūkst. eurų.

Šį kartą teismas aiškinosi, kaip 11-metė mergaitė ir jos draugė tapo brandaus amžiaus kaimyno auka.

Paaiškėjo, kad vaikus skriaudė vienišas šeimos draugas, su kuriuo mažylės mama bičiuliavosi ir ne kartą kartu vaišinosi.

Motina leisdavo dukrai pas kaimyną lankytis, neprieštaravo, kad mergaitė pas svetimą dėdę išsimaudytų, nes šeimos namuose tam sąlygų nebuvo.

Labiausiai nuo vyro nukentėjusios mergaitės neturtinei žalai atlyginti iš kaltininko priteista 7 tūkst. eurų.

Vyras ne kartą sakė kaimynei, kad jos dukrą myli kaip savo paties vaiką, todėl dovanojo jai telefoną, planšetinį kompiuterį, vaišino skanėstais, pirko kitus tokio amžiaus vaikui patinkančius daiktus.

Mamos klausinėjama, ar dėdė neskriaudžia, mergaitė pradžioje tikino, kad nieko blogo kaimynas jai nedaro. Vėliau paaiškėjo, kad kaimynas jai grasindamas liepė neišduoti paslapties.

Po kiek laiko motina pastebėjo ryškiai pasikeitusią dukters nuotaiką, mergaitė būdavo prislėgta ir liūdna.

Atidžiau klausinėjama ji papasakojo, kad besimaudančią ją ir jos draugę dėdė filmuodavo, liepdavo liesti jo lyties organus.

Kuo toliau, tuo labiau 11-metė atsivėrė ir papasakojo, kad kaimynas ją seksualiai prievartavo ir net išžagino.

Nusikalstami vyro veiksmai vaikų atžvilgiu tęsėsi apie pusmetį.

Taip išaiškėjo vyro piktadarystės ir prasidėjo tyrimas. Jis nuo pat pradžios neigė kaltę, bet pareigūnai buvo įsitikinę, kad įtarimai vyrui – pagrįsti, todėl iki pat teismo nuosprendžio paskelbimo jis buvo laikomas už grotų.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos teismas atmetė A. Komskio apeliacinį skundą ir įsigaliojo atitinkamas Tauragės apylinkės teismo nuosprendis, pranešė teismas.

A. Komskiui skirta subendrinta laisvės atėmimo septyniems mėnesiams bausmė ją atidedant pusantrų metų ir 200 MGL (10 tūkst. eurų) bauda, taip pat priteisti civiliniai ieškiniai už maždaug 170 tūkst. eurų valstybei bei girto „Agroliros“ darbuotojo sukeltoje avarijoje žuvusio vyro šeimai.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais skelbė, kad Komskių šeimos įmonė žlugo tuoj po to, kai teismas iš jos priteisė solidžią kompensaciją avarijoje žuvusio jauno vyro artimiesiems. Vyras žuvo girto „Agroliros“ darbuotojo sukeltoje avarijoje, kaltininkui vairuojant įmonės automobilį.

Didžiosios dalies pinigų nukentėjusieji neatgavo, nes „Agrolira“ bankrutavo. Be to, kontrolinis įmonės akcijų paketas sinchroniškai perleistas trims darbininkams iš Pagėgių, kurie „Sienos“ ir „Tauragės kurjerio“ žurnalistams paliudijo jokių akcijų niekada nepirkę

2020 metų kovą teismo perduotojoje byloje dėl A. Komskio nusikalstamo bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo, buvo atliktas turto tyrimas. Per jį gauta duomenų dėl galimai K. Komskio ir jo žmonos turimų neteisėtų pajamų ir pradėtas tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo. Byla šiuo metu perduota teismui.

Į prokuratūrą dėl pernai lapkritį tarybos priimto sprendimo skirti ketvirtį milijono eurų kreipėsi Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.

Prokuratūra teismo prašo pripažinti negaliojančiu tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta investuoti į „Neptūno“ krepšinio klubo viešąją įstaigą.

Nepaisant žinios, kad prokuratūra civilinėje byloje ginčija tokį sprendimą skirti paramą, Klaipėdos taryba kovą pritarė antram tokiam pat sprendimui paskirdama dar 250 tūkst. eurų klubui „Neptūnas“.

Pernai rugsėjį Klaipėdos savivaldybė sutiko tapti „Neptūno“ dalininke, o lapkritį taryba nusprendė skirti ketvirčio milijono eurų dydžio įnašą.

Jei teismas nuspręs, kad sprendimas neteisėtas, įstaiga turės grąžinti lėšas savivaldybei. Pati savivaldybė laikosi pozicijos, kad sprendimas yra tinkamas ir teisėtas.

Buvo nurodoma, kad toks įnašas skiriamas žaidėjų, trenerių, aptarnaujančio personalo atlyginimams išmokėti, atsiskaityti su tiekėjais, mokėjimams žaidėjų agentams, arenos nuomai.

Antrąja finansine injekcija „Neptūno“ krepšinio klubui motyvuota siekiu užtikrinti įstaigos veiklą ir jos tęstinumą.

Klaipėdos savivaldybė valdo devynias klubo dalis, tarp kitų dalininkų – Sigitas Ambrazevičius, Vidas Augaitis, Marius Girčys Vytautas Lygnugaris ir Arūnas Tuma.