Rusija siunčia humanitarinę pagalbą į konflikto draskomus Ukrainos rytus per Kremlių palaikančius sukilėlius, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas – pirmą kartą Maskva akivaizdžiai pripažino palaikanti ryšius su prorusiškais kovotojais.

„Gegužės pabaigoje mes pateikėme oficialų prašymą (Ukrainos) pareigūnams dėl leidimo pristatyti tokią pagalbą“, – remiantis naujienų agentūra „Interfax“, S.Lavrovas sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generaliniam sekretoriui Lamberto Zannieriui (Lambertui Zanjerui) Maskvoje.

„Mes gavome oficialų prašymo atmetimą, todėl teikiame pagalbą egzistuojančiomis priemonėmis, padedami sukilėlių, kurie rūpinasi dėl savo žmonų, vaikų, tėvų ir motinų“, – sakė ministras.

Britų premjeras mano, kad Rusija Ukrainos sukilėlius aprūpina moderniais ginklais

Britų premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) trečiadienį pareiškė manantis, kad Rusija aprūpina rytinėje Ukrainoje veikiančius prorusiškus separatistus moderniais ginklais ir nešiojamais raketų paleidimo įrenginiais.

„Rusijos prezidentui Putinui pasakiau, kad... pastebima, jog vadinamieji sukilėliai turi, pavyzdžiui, labai techniškus, aukščiausių technologijų ginklus, tokius kaip nešiojamos zenitinių raketų sistemos, ir sunku patikėti, kad jie atkeliauja iš kur nors kitur“, – sakė D.Cameronas kalbėdamas parlamente.

D.Cameronas buvo susitikęs su Vladimiru Putinu praėjusią savaitę Prancūzijoje ir paragino jį nesikišti į Ukrainos reikalus ir bendradarbiauti su naujuoju prezidentu Petro Porošenka.

Indijos Kongreso partijos lyderiai Ghandi pasisiūlė atsistatydinti, bet partija jų prašymo nepatenkino

Indijos rinkimuose pralaimėjimą patyrusios Kongreso partijos lyderiai Rahulas ir Sonia Gandhi (Gandžiai) pirmadienį pasisiūlė atsistatydinti iš užimamų pareigų, bet jų kolegos atsisakė patenkinti tokį prašymą.

„Sonia ir Rahulas pateikė atsistatydinimo prašymą, bet Kongreso darbo komitetas jį atmetė“, – pareiškė vienas partijos lyderių iš šiaurinės Pandžabo valstijos Amrindehas Singhas.

Gandhi šeima po pralaimėjimo Indijos rinkimuose stos prieš demoralizuotą partiją

Indijos valdančioji Kongreso partija pirmadienį turi susirinkti Delyje įvertinti patirto pažeminimo rinkimuose, o jos lyderiai Sonia ir Rahulas Gandhi (Sonia ir Rahulas Gandžiai) patiria beprecedentį spaudimą dėl nesėkmingos kampanijos taktikos.

Kongresas praėjusią savaitę patyrė didžiausią per visą istoriją pralaimėjimą – gavo tik 44 vietas 543 vietų parlamente, o hinduistų nacionalistų partija „Bharatiya Janata“ (BJP) tuo tarpu iškilo į valdžią gavusi pirmą per 30 metų daugumą.

Indijos žiniasklaidoje pirmadienį ūžia gandai, kad garsioji Gandhi politinė dinastija pasiūlys savo atsistatydinimą, tačiau tai beveik neabejotinai atmestų kolegos.

67 metų Sonia Gandhi, trečios kadencijos iš eilės siekusio Kongreso prezidentė, rinkimų kampaniją patikėjo savo sūnui ir partijos viceprezidentui Rahului, kurio blankus pasirodymas neįtikino rinkėjų.

Vis garsiau buvo kalbama, kad įtakingos Kongreso figūros ragins skirti didesnį vaidmenį partijoje Rahulo jaunesniajai seseriai Priyankai (Prijankai), kuri į kampaniją įsitraukė jos pabaigoje ir kurios pasirodymas buvo įvertintas palankiau.

Kongreso generalinis sekretorius Shakeelas Ahmadas (Šakilas Ahmadas) AFP sakė, kad „jei jie pasiūlys atsistatydinti, visi mes galime pasekti jų pavyzdžiu“.

Kongresas Indiją valdė visą laiką, išskyrus 13 metų, nuo nepriklausomybės paskelbimo 1947-aisiais, o pastaruosius 10 metų – su kairiosios pakraipos koalicija.

Kongreso pralaimėjimas aiškinamas dideliu ekonomikos augimo sulėtėjimu, didėjančiomis maisto kainomis ir virtine korupcijos skandalų, taip pat tuo, kad Rahulą visapusiškai užgožė BJP lyderis Narendra Modi (Narendra Modis).

V. Putinas: prisijungusi Krymą Rusija tapo stipresnė

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, lankydamasis Kryme, kurį Rusija aneksavo kovo mėnesį, pareiškė, kad su Krymu Rusija tapo stipresnė.

Valstybės galva priminė, kad prieš 230 metų, 1784 metų vasarį, imperatorės Jekaterinos vienas Juodosios jūros uostas tapo Sevastopoliu.

„Rugsėjį minėsime didvyriškos Sevastopolio gynybos per Krymo karą 160-ąsias metines. Esu įsitikinęs, kad ir 2014-ieji pateks į jo metraštį, visos mūsų šalies metraštį kaip metai, kuriais čia gyvenančios tautos tvirtai apsisprendė būti kartu su Rusija. Tuo pačiu patvirtino savo ištikimybę istorinei tiesai ir mūsų protėvių atminimui“, – pabrėžė V.Putinas.

Pažymėjęs, kad laukia daug darbų, Rusijos prezidentas pažymėjo, jog visi sunkumai bus įveikti. „Nes mes esame kartu, vadinasi, mes tapome dar stipresni“, – pareiškė V.Putinas trumpoje kalboje, sakytoje po karinio parado Sevastopolyje.

Mariupolyje per specialiąją operaciją nukauta 20 teroristų, pranešė vidaus reikalų ministras

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad apie 60 ginkluotų teroristų penktadienį puolė Mariupolio miesto milicijos skyrių; per susirėmimą su vyriausybės kariais 20 teroristų sunaikinta, keturi paimti į nelaisvę; dauguma puolusiųjų, metę savo ginklus, išsilakstė ir pasislėpė gyvenamuosiuose kvartaluose.

„Mūsų nuostoliai – vienas nukautas, penki sužeisti, tikrinami ginkluotųjų pajėgų nuostoliai“, – sakė A.Avakovas.

Mariupolio vadinamosios savigynos štabe patvirtino, kad Ukrainos pajėgos šturmavo miesto milicijos skyrių, kuriame esą užsibarikadavo Kijevo įsakymams nepaklusę milicininkai.

Donecko srities milicija, savo ruožtu, nurodė, kad Ukrainos pajėgos stengėsi atkovoti Mariupolio milicijos skyrių, kurį buvo užėmę vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos atstovai.

Vietinė žiniasklaida pranešė, kad minimas milicijos pastatas dega. „Per gaisrą skyriuje buvo milicijos pareigūnai. Teisėsaugininkai, tarp kurių buvo ir moterų, skubiai evakavosi; daugeliui teko šokti pro langus“.

Anot medikų, per antiteroristinę operaciją Mariupolyje žuvo trys žmonės, dar 25 sužeisti ir pristatyti į gydymo įstaigas; tai pranešė Donecko srities administracijos sveikatos apsaugos skyrius, pridurdamas, kad duomenų apie bendrą žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių medikai neturi.

Ukrainos žinių portalas 0629.ua, remdamasis Aukščiausiosios Rados deputatu Olehu Liaška, paskelbė, kad Mariupolio milicijos skyrius visiškai sudegė.

Rytų Ukrainos sukilėliams vadovaus „rusų pulkininkas“

Prorusiški separatistai Ukrainos rytuose penktadienį savo vadu išsirinko žmogų, kuris, kaip įtaria Kijevo vyriausybė, yra Rusijos saugumo tarnybų pulkininkas.

Igoris Strelkovas, šiuo metu vadovaujantis sukilėliams Slovjanso mieste, „pasiūlytas vadovauti visoms savigynos pajėgoms Donbaso regione“, pareiškė Donecko „liaudies gubernatoriumi“ pasiskelbęs Pavelas Gubarevas.

P.Gubarevas tai pareiškė kreipdamasis į didžiulę minią žmonių prorusiško sukilimo židiniu tapusiame Slovjanske, šiam 110 tūkst. gyventojų turinčiam miestui švenčiant sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines.

43 metų I.Strelkovas Ukrainos slaptajai tarnybai yra žinomas kaip Rusijos GRU pulkininkas Igoris Girkinas, gyvenantis Maskvoje.

Jis buvo susietas su septynių ESBO stebėtojų pagrobimu ir laikymu.

Kijevas paskelbė įrašus, kuriuos vadina susektais jo pokalbiais su V.Putino specialiuoju pasiuntiniu Vladimiru Lukinu apie tuos ESBO karininkus.

Kaip nurodo Ukrainos slaptosios tarnybos, I.Strelkovas vasario mėnesį buvo nuvykęs į Simferopolį Kryme, kuris visai netrukus po to buvo Maskvos aneksuotas.

Interviu vienam Rusijos bulvariniam laikraščiui jis sakė, kad „nenori sustoti Donecke“.

„Mes norime išvaduoti Ukrainą nuo fašistų“, – sakė jis. I.Strelkovas pavadino Ukrainą žlugusia valstybe ir pareiškė, kad tarptautinė bendrija nepradės „dėl jos Trečiojo pasaulinio karo“.

Mariupolyje per susirėmimus žuvo 2 žmonės, 8 sužeisti

Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje du žmonės žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti per penktadienį įsiplieskusį susirėmimą tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų kovotojų, pranešė vietos žiniasklaida, remdamasi gydytojų informacija.

„Keturi dideli tankai atvažiavo į vietovę „Ahrobaza“ pakeliui į Mariupolį 12 val. 50 min. (vietos ir Lietuvos laiku). Pasak gydytojų, žuvo du žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti“, – nurodė naujienų portalas 0629.ua.Agentūra nurodė, kad milicijos pareigūnai mėgino susigrąžinti sukilėlių užimtą Vidaus reikalų ministerijos pastatą ir buvo apšaudyti prorusiškų kovotojų.

Vietos milicija rytinėje Donecko srityje, kuris yra prorusiško sukilimo prieš provakarietišką Kijevo vyriausybę centras, pareiškė negalinti komentuoti to incidento.

Mariupolio žurnalistė Tetjana Ignačenko sakė, kad įnirtingos kautynės vyko prie milicijos būstinės, užimtos prorusiškų sukilėlių. Pasak jos vienas kovotojas žuvo, o dar šeši buvo sužeisti.

Tuo tarpu Ukrainos naujienų portalas „Insider“ paskelbė, kad žuvo aštuoni sukilėliai.

Į maždaug pusę milijono gyventojų turintį miestą, kuris yra svarbus pramonės ir laivybos centras, Ukrainos pajėgos iškvietė kelias šarvuotąsias mašinas.

Ukrainos premjeras baiminasi Rusijos provokacijų, minint Pergalės dieną

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė bijantis, kad pastaruoju metu iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino lūpų pasigirdę švelnesnio tono pareiškimai yra įžanga į provokaciją.

„Esu susirūpinęs dėl Vladimiro Putino pareiškimo. Jis kelia blogą nuojautą. Jie sako vieną, o daro kita. Po šio pareiškimo paprašiau teisėsaugos pareigūnų sustiprinti saugumo priemones Gegužės 9-ąją“, – A.Jaceniukas sakė Ukrainos televizijai, Kijevui sugriežtinus saugumo priemones penktadienį, minint Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare dieną.

Trečiadienį Kremliaus lyderis apstulbino pasaulį, iš pažiūros smarkiai pakeitęs poziciją Ukrainos atžvilgiu ir paraginęs jos rytiniame regione veikiančius prorusiškus separatistus atidėti sekmadienį planuojamus surengti referendumus dėl tų regionų nepriklausomybės, taip pat išreiškęs palaikymą gegužės 25-ąją turintiems įvykti nacionaliniams prezidento rinkimams.

Tačiau sukilėliai, kontroliuojantys daugiau nei 12 miestų rytų Ukrainoje, ignoravo šį prašymą, žadėdami surengti balsavimus, kurie neabejotinai pakurstys įtampą.

Tuo metu, kai Maskvos Raudonojoje aikštėje buvo demonstruojamas patriotinis įkarštis ir karinė technika, Ukraina planavo surengti tik kuklų Pergalės dienos minėjimą, siekdama išvengti smurto prasiveržimo.

Kijevo miesto tarybos vadovas uždraudė didelius viešus susirinkimus ir paradus sostinėje, baimindamasis, kad veteranus gali atakuoti prorusiški provokatoriai.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas paragino žmones visoje šalyje būti budriais dėl galimų prorusiškos stovyklos provokacijų.

„Aplink mūsų sostinę buvo įkurti patikros postai, kur vyksta kruopštūs patikrinimai, nes numatome provokuojamus veiksmus, kurių gali pasitaikyti gegužės 9 dieną, – jis sakė Ukrainos televizijai pirmadienį. – Ir ne vien sostinėje. Būtina išlikti budriais visuose šalies regionuose. Gali būti diversantų. Gali būti provokatorių. Prieš mus faktiškai vyksta karas, todėl turime būti pasiruošę atremti šią agresiją.“

Kijevo televizijos centre – įtartinas kabelių gaisras

Kijevo televizijos centrą praeitą naktį be elektros palikęs gaisras kabelių tunelyje penktadienį pareigūnams sukėlė įtarimų, o viena iš jų socialiniame tinkle „Facebook“ kėlė prielaidą, kad šis incidentas galėjo būti Rusijos „diversija“.

Tačiau Kijevo srities administracijos vadovas Volodymyras Bondarenka sakė, kad liepsnos veikiausiai įsiplieskė dėl elektros trumpojo jungimo.

„Tai ne diversijos aktas“, – pažymėjo jis, tačiau pridūrė, kad pradėtas tyrimas.

Tuo tarpu Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Siumar savo „Facebook“ paskyroje kėlė priešingą versiją.

Pasak jos, „pirminė informacija“ rodo, kad kažkas į požeminį kabelių tunelį įmetė Molotovo kokteilį.

„Tik profesionalas būtų žinojęs, kur yra tie kabeliai“, – pareiškė V.Siumar, teigdama, kad šis incidentas yra „klasikinė diversija“.

Pareigūnė pridūrė, kad „būtų logiška, jog Rusijos žvalgybos vadovaujasi leninizmo doktrina“ – atakuoti strategiškai svarbius ryšių postus.

Gaisras tunelyje tarp televizijos centro ir televizijos bokšto buvo greitai užgesintas, o televizijos centre buvo įjungti elektros generatoriai.

Rusija pareikalavo išankstinio apmokėjimo už dujas iš krizės prislėgtos Ukrainos

Europai iškilo grėsmė artimiausiu laiku pristigti energetikos išteklių, kai Maskva ketvirtadienį nurodė krizės prislėgtai Ukrainai iš anksto apmokėti už visas iš Rusijos importuojamas dujas, nes Kijevas yra įsiskolinęs milijardus dolerių.

Šis žingsnis, apie kurį jau seniai buvo perspėjama, kelia pavojų apsirūpinimui dujomis didelėje Europos Sąjungos (ES) dalyje, nes beveik 15 proc. rusiškų dujų, suvartojamų 28 šalių bloko, tiekiamos tranzitu per Ukrainą.

Kijevas atsisakė iki nustatyto termino apmokėti už importuotas dujas, protestuodamas dėl Rusijos sprendimo beveik dvigubai padidinti jų kainą kaimyninei šaliai po to, kai vasarį buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.

Rusijos energetikos ministerija nurodė, kad Ukraina iki numatyto galutinio termino trečiadienį nepadengė 3,5 mlrd. JAV dolerių (8,68 mlrd. litų) įsiskolinimo, todėl nuo birželio 1-osios už dujas Kijevas privalės apmokėti iš anksto.

„Rusija įveda išankstinio apmokėjimo režimą už dujų tiekimą Ukrainai“, – sakoma energetikos ministro Aleksandro Novako pranešime.

Prezidentas Vladimiras Putinas praeitą mėnesį 18 ES šalių adresuotame laiške perspėjo, kad Maskva reikalaus iš Ukrainos iš anksto sumokėti už dujas, jeigu Europa nepadės Kijevui sumokėti sumos, kurią jis skolingas Rusijos dujų eksporto monopolininkei „Gazprom“.

„Rusija nebegali – ir neprivalo – viena nešti Ukrainos ekonomikos palaikymo naštą, suteikdama jai nuolaidas už dujas ir atleidžianti nuo skolų, faktiškai apmokėdama savo subsidijomis Ukrainos ir ES šalių prekybos deficitą“, – pažymėjo A.Novakas.

ES atsidūrė keblioje padėtyje, nes Ukraina, kurios valstybės iždas ištuštėjęs, yra beveik visiškai priklausomas nuo 17 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketo, kurį per dvejus metus pažadėjo suteikti Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Tikėtina, kad Kijevas nesugebės apmokėti skolų ir pradės savintis dujas, kurias Rusija tranzitu tiekia savo klientams Europoje.

46 mln. gyventojų turinti šalis pradėjo savintis Europai skirtas dujas, kai Maskva nutraukė tiekimą Ukrainai per ankstesnius ginčus dėl kainų 2006 ir 2009 metais.

Ukraina iš Rusijos importuoja apie pusę savo suvartojamų dujų. Praeitais metais „Gazprom“ perpumpavo kaimyninei šaliai apie 30 mlrd. kubinių metrų dujų.

Tuo tarpu Europa 2013 metais nupirko iš Rusijos daugiau nei 160 mlrd. kubinių metrų dujų.

Analitikai prognozuoja, kad dujų tiekimo krizė trumpuoju laikotarpiu Europai nebus labai aštri, nes po neįprastai šiltos žiemos ES šalys sukaupė daug atsargų.

Tačiau Bendrijos mėginimai išspręsti ginčą dėl apmokėjimo už dujas iki šiol buvo bergždžios. Naujienų agentūra "Interfax" citavo A.Novaką, kad naujas trišalių derybų etapas vyks pirmadienį Briuselyje.

Kijevas šią savaitę gavo pirmąją 3,19 mlrd. dolerių (7,91 mlrd. litų) išmoką pagal TVF pagalbos paketą, o Ukrainos energetikos ministras sakė, kad tos lėšos gali būti panaudotos apmokėti skolai už Rusijos tiektas dujas.

Tačiau energetikos ministras Jurijus Prodanas pabrėžė, kad Kijevas pasiryžęs mokėti „Gazprom“ tik pagal ankstesnį tarifą – 268,5 JAV dolerio (665,9 lito) už tūkstantį kubinių metrų, o ne pagal naująjį – 485,5 dolerio (1204 litus).

„268,5 dolerio už tūkstantį kubinių metrų – ekonomiškai pagrįsta kaina, pagal kurią Ukraina pasiruošusi atsiskaityti (su „Gazprom“), naudodama pirmąją TVF išmoką“, – Ukrainos žiniasklaida citavo J.Prodaną.

Ukrainos vadovai siūlo apskritojo stalo diskusiją apie sukilimą rytuose

Ukrainos laikinasis prezidentas ir vyriausybės vadovas ketvirtadienį pasiūlė organizuoti apskritojo stalo diskusiją konfliktui šalies rytuose išspręsti, kurioje dalyvautų politinės jėgos ir visuomeninės grupės iš visų regionų, o pagelbėti būtų pakviesti tarptautiniai tarpininkai.

Prezidentas Oleksandras Turčynovas ir premjeras Arsenijus Jaceniukas bendrame pareiškime taip pat pakartojo savo anksčiau išsakytą siūlymą suteikti amnestiją visiems asmenims, kurių „rankos nebuvo suteptos krauju“ per susirėmimus Ukrainos rytuose, kur vyksta prorusiškų separatistų sukilimas prieš Kijevo valdžią.

Prezidento tinklalapyje paskelbtame pareiškime iš esmės nebuvo nieko labai naujo, tačiau jis atspindėjo svarbiausius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančio šveicaro Didier Burkhalterio (Didjė Burkhalterio) ketvirtadienį pristatyto taikos „kelio gairių“ projekto elementus.

Šis planas trečiadienį buvo aptartas Maskvoje.

„Šiandien skelbiame iniciatyvą organizuoti visos Ukrainos apskritojo stalo diskusiją dėl nacionalinės vienybės. Esame pasirengę kalbėtis su visais, kurie turi teisėtų politinių tikslų ir yra pasiruošę siekti jų teisėtomis priemonėmis - su tais, kurių rankos nesuteptos krauju“, - sakoma pareiškime.

„Kad šis procesas būtų kiek įmanoma efektyvesnis, manome, kad būtų naudinga pasitelkti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos patirtį“, - priduriama jame.

Kijevas anksčiau pareiškė nevesiantis derybų su „teroristais“ - taip jis vadina asmenis, vadovaujančius sukilimui šalies rytuose.

Maskva atmeta tokį apibūdinimą ir sako, kad Ukrainos valdžia turi kalbėtis su visomis konflikto šalimis, įskaitant tuos žmones, kuriuos Kijevas vadina teroristais.

Šveicarijos parengtame dviejų puslapių taikos „kelio gairių“ plane, kurį matė agentūra „Reuters“, teigiama, kad „turi būti skubiai ištirti visi smurto aktai, ir visi kalti asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn“. ESBO savo ruožtu parems tokias priemones „karštąja linija“ ir atsiųsdama ekspertų grupę, kuri darbo galėtų imtis nuo gegužės 15 dienos.

Pagal šį planą, amnestija būtų suteikta „protestuotojams ir tiems, kurie atsitraukė iš pastatų bei kitų viešų vietų ir atidavė ginklus, išskyrus tuos asmenis, kurie būtų pripažinti kaltais dėl itin sunkių nusikaltimų“.

Plane vardijamos įvairios priemonės, kaip ši 57 valstybes vienijanti organizacija, kuriai priklauso ir Rusija, galėtų padėti, įskaitant tarpininkavimą, nuginklavimą ir plataus nacionalinio dialogo organizavimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kartu su Vakarų šalių lyderiais dalyvaus Prancūzijoje ateinantį mėnesį vyksiančioje ceremonijoje, minint sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ąsias metines, ketvirtadienį pranešė Rusijos ambasadorius Paryžiuje.

„Prezidentas (Francois) Hollande'as (Fransua Holandas) pakvietė prezidentą Putiną dalyvauti sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje minėjimo ceremonijose birželio 6 dieną. Kvietimą jis priėmė. Jis ten vyks birželio 6-ąją“, – sakė Aleksandras Orlovas televizijai BFM.

F.Hollande'as anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad V.Putinas yra laukiamas birželį Normandijoje, nors tarp abiejų šalių tvyro įtampa dėl krizės Ukrainoje.

„Galime nesutarti su Vladimiru Putinu, bet aš neužmiršau ir niekada neužmiršiu, kad Rusijos žmonės atidavė milijonus gyvybių“ per karą, jis sakė televizijai „France 2“.

„Aš pasakiau Vladimirui Putinui, kaip Rusijos žmonių atstovui, kad jis yra kviečiamas atvykti į šį minėjimą“, – pridūrė jis.

Birželio 6 dieną Normandijoje vyksiantis renginys bus pirmoji V.Putino galimybė susitikti su Vakarų šalių lyderiais, tarp kurių bus ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), nuo krizės Ukrainoje pradžios vasarį, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Prancūzijos vadovas Hollande'as laukia Putino Normandijos desanto minėjimo ceremonijose

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mielai laukiamas birželį vyksiančiose sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą 70-ųjų metinių minėjimo ceremonijose, nors tarp abiejų šalių tvyro įtampa dėl krizės Ukrainoje.

„Galime nesutarti su Vladimiru Putinu, bet aš neužmiršau ir niekada neužmiršiu, kad Rusijos žmonės atidavė milijonus gyvybių“ per karą, jis sakė televizijai „France 2“.

Ukrainos saugumo pajėgos užėmė visus kontrolės postus aplink Slovjanską, taip pat sutrukdyta diversantams patekti į Ukrainą

Ukrainos rytuose per antiteroristinę operaciją Slovjanske pavyko užimti visus kontrolės postus aplink miestą, pareiškė Aukščiausiosios Rados pirmininkas, laikinasis šalies prezidentas Oleksandras Turčynovas.

„Per dabartinį operacijos etapą pavyko užimti visus įtvirtintus atraminius punktus ir kontrolės postus aplink Slovjansko miestą“, – sakė jis kreipdamasi į tautą penktadienį.

„Puolimas tęsiasi“, – pažymėjo O.Turčynovas.

Jis vėl pakartojo, kad „pagrindinis tikslas – apginti žmones ir neleisti, jog būtų aukų tarp gyventojų“

Per antiteroristinę operaciją žuvo „daug sukilėlių“, sakė prezidentas ir patvirtino, kad gyvybes prarado ir du Ukrainos kariai.

„Nusikaltėliai patyrė didelių nuostolių: daug nukautų sužeistų ir areštuotų“, – sakė O.Turčynovas, bet konkrečių skaičių nepateikė.

„Labai gaila, bet turime informacijos apie du žuvusius ir septynis sužeistus mūsų karius“, – pabrėžė O.Turčynovas.

„Aš kreipiuosi į Rusijos Federacijos vadovybę: nutraukite isteriją dėl Ukrainos įvykių; liaukitės grasinę ir gąsdinę“, – dar pridūrė jis.

Tuo metu Slovjansko vadinamosios savigynos pajėgos tvirtino, kad Ukrainos jėgos struktūroms pavyko užimti tik dvi gatves priemiesčiuose, o kitas miesto dalis kontroliuoja liaudies savanorių kariuomenė.

Kaip praneša BBC, O.Turčynovas dar sakė, kad naktį grupė ginkluotų diversantų mėgino prasiskverbti į Ukrainos teritoriją, bet Ukrainos pasieniečiai privertė juos grįžti atgal.

Armijos veiksmai „veda Ukrainą katastrofos link“, pareiškė Maskva

Rusija penktadienį perspėjo apie gresiančią katastrofą, nes Ukrainoje panaudojamos karinės pajėgas prieš savo liaudį šalies rytuose, bei ragina Vakarus atsisakyti „griaunamosios politikos“.

„Rusijoje piktinamasi Slovjanske pradėta baudžiamąja karine operacija, pritraukiant teroristus iš „Pravyj sektor“ („Dešiniojo (teisiojo) sektoriaus“) ir kitų ultranacionalistinių organizacijų, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija. – Ukrainos armijos daliniai panaudoja tankus, kitą sunkiąją techniką, kovos sraigtasparnius, kurie raketomis smogia į protestuotojus. Gaunama informacijos apie žuvusius ir sužeistus žmones“.

„Kaip mes jau ne kartą perspėjome, kad armijos panaudojimas prie savo liaudį yra nusikaltimas ir veda Ukrainą į katastrofą“, – sakoma URM pareiškime.

„Mes ryžtingai reikalaujame, kad Vakarai atsisakytų griaunamosios politikos Ukrainos atžvilgiu ir kad tie, kurie pasiskelbė valdžia Kijeve, nedelsdami nutrauktų baudžiamąją operaciją ir bet kokį smurtą prie savą liaudį, paleistų politinius kalinius, užtikrintų visišką laisvę žurnalistų veiklai“, – nurodoma Rusijos URM pareiškime, išplatintame penktadienį.

Prezidento Vladimiro Putino atstovas, savo ruožtu, ragina Vakarus imtis priemonių prieš karinį puolimą Ukrainos rytų miesto Slovjanske, kur dauguma gyventojų yra rusai.

„Mes raginame Europos sostines ir Jungtines Amerikos Valstijas tinkamai įvertinti tai, kas vyksta ir, žinoma, mes raginame visus, kurie naudoja aviacija prieš gyvenvietes persigalvoti“, – sakė Dmitrijus Peskovas, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Kijevo valdžios nurodymu penktadienio rytą pradėtas karinis puolimas Slovjanske sukėlė Maskvos pasipiktinimą; Rusijos pareigūnai ir televizijos naujienų vedėjai šį puolimą iš karto pavadino „baudžiamąja akcija“.

Maskva taip pat kaltina Vakarus neramumų skatinimu Ukrainoje.

„Palaikydami valstybinio perversmo organizatorius Kijeve, kai šie jėga tramdė protestus, JAV ir ES prisiima didžiulę atsakomybę, faktiškai nukerta kelius taikaus krizės sprendimo link“, – sako Rusijos URM.

Maskva dar tvirtina itin nerimaujanti dėl pranešimų, kad eteryje per puolimą buvo girdima anglų kalba ir kad „tarp puolančiųjų Slovjanske buvo pastebėti angliškai kalbantys užsieniečiai“.

Maskva pareiškė, kad užsienio kišimasis į Ukrainos konfliktą yra nepriimtas, ir pridūrė, kad Vašingtonas gana neaiškiai neigė JAV samdinių buvimą Ukrainoje.

„Puikiai žinoma, kad vadinamosios privačios karinės organizacijos nedirba užsienyje be JAV valstybės departamento žinios“, – pažymima Rusijos URM pranešime.

Rusijos valstybinė televizija citavo Slovjansko gyventojus, kurie šį Kijevo pradėtą puolimą palygino su nacių operacijomis prieš civilius gyventojus.

„Visai kaip fašistai užpuolė Sovietų Sąjungą 1941-aisiais, taip ir šiandien baudžiamoji kariuomenė užpuolė miegantį miestą“, – sakė televizijai „Rossija 24“ vietinis gyventojas Olegas Cariovas.

Ukrainoje sukilėliai trumpam buvo sulaikę kelis Vakarų žurnalistus

Tris Vakarų žurnalistų komandas, nušviečiančias Ukrainos kariškių vykdomą Slovjansko puolimą, penktadienį kelias valandas laikė itin nervingi sukilėliai, kai kurie žurnalistai buvo sumušti.

JAV televizijos CBS ir interneto svetainės „Buzzfeed“ reporteriai, tai pat – britų „Sky News“ komanda, buvo sulaikyti prie sukilėlių patikrinimo postų, kai bandė įvažiuoti į šį Rytų Ukrainos miestą.

CBS reporterė Clarissa Ward (Klarisa Vord) savo televizijai sakė, kad po pagrobimo ji ir jos kolegos buvo nuvežti į skirtingas vietas, vienu metu – užrištomis akimis. Komandos narys vyras buvo sumuštas.

Vienas prorusiškų sukilėlių vadas jiems paaiškino, kad sukilėlių nervai yra įtempti dėl kariškių puolimo, ir patikino juos, kad jie nenukentės. Galiausiai žurnalistai buvo paleisti.

Patyręs „Buzzfeed“ korespondentas Mike‘as Giglio (Maikas Džiljas), kuris yra dirbęs „Newsweek“, „Twitter“ parašė, kad jo atvejis yra panašus.

Pasak jo, nugirsta, kaip sukilėliai kalba, jog juos reikia laikyti kaip įkaitus, o vienam iš jo grupės buvo dukart suduota kumščiu.

Kai sukilėliai nusprendė paleisti, žurnalistams buvo „mandagiai“ pasiūlyta arbatos. Tačiau sukilėliai pasiliko vineo jų šarvuotą liemenę ir šalmą, ir pasakė, kad tai bus jiems „atminimui“.

Tuo tarpu „Sky“ atstovė patvirtino: „Sky News“ komanda šį rytą Rytų Ukrainoje buvo kažkiek valandų sulaikyta. Mes patenkinti, kad jie jau paleisti ir saugūs, kad jiems viskas gerai“.

Praėjusį mėnesį sukilėliai Slovjanske pagrobė ir keturias dienas laikė amerikiečių žurnalistą Simoną Ostrovsky (Saimoną Ostrovskį) iš „VICE News“. Jis taip pat sakė, kad iš pradžių buvo sumuštas. Paskui šis 33 metų žurnalistas, paskelbtas „provokatoriumi“, buvo paleistas.

Ukrainos pajėgos sulaikė keturis asmenis, kurie įtariami apšaudę raketomis sraigtasparnius

Ukrainos vyriausybinės pajėgos penktadienį sučiupo keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, apšaudė karinius sraigtasparnius iš nešiojamųjų priešlėktuvinių raketinių sistemų netoli rytinio Slovjansko miesto, pranešė Gynybos ministerija.

„Keturi žmonės, kurie, kaip manoma, apšaudė iš nešiojamųjų zenitinių raketinių kompleksų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sraigtasparnius, buvo suimti prie separatistų patikros posto netoli Slovjansko, vykstant antiteroristinei operacijai“, – televizijai 112 sakė gynybos ministro patarėjas Jurijus Povchas.

Pasak jo, saugumo tarnybos, vadovaudamosi galiojančiais įstatymais, „vykdo atitinkamus veiksmus su sulaikytaisiais“.

Komentuodamas prorusiškų sukilėlių pranešimus, jog į jų rankas pateko vieno numušto sraigtasparnio pilotas, J.Povchas sakė, kad „diversantai“ sugebėjo sučiupti vieną sužeistą pilotą prieš atvykstant milicijos specialiųjų pajėgų daliniui.

„Jie iš tikrųjų laukė sraigtasparnio avarinio nusileidimo vietoje. To kariškio buvimo vieta dabar jau nustatyta, ir, kiek žinome, jis operuojamas vienoje medicinos įstaigoje“, – nurodė patarėjas.

Anksčiau buvo pranešta, jog du Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai žuvo, o dar keli buvo sužeisti, kai du sraigtasparniai Mi-24 buvo apšaudyti netoli Slovjansko. Be to, sukilėliai apšaudė Valstybinės gelbėjimo tarnybos sraigtasparnį, atskraidinusį į įvykio vietą gydytojų komandą, turėjusią padėti evakuoti kariškius. Vienas iš medikų buvo sužeistas.

Ukrainos pajėgų puolimas sudavė galutinį smūgį taikos sutarčiai, sako Kremlius 

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos karinis puolimas prieš prorusiškus sukilėlius šalies rytuose tapo galutiniu smūgiu strigusiai taikos sutarčiai, turėjusiai padėti sumažinti įtampą kaimyninėje šalyje.

„Tuo metu, kai Rusija deda pastangas deeskaluoti ir išspręsti šį konfliktą, Kijevo režimas pasiuntė karines oro pajėgas prieš taikias gyvenvietes, pradėjo baudžiamąjį reidą, faktiškai pribaigdamas paskutines viltis, kad bus įmanoma įgyvendinti Ženevos susitarimus“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Jis pridūrė, kad V.Putinas pasiuntė į rytų Ukrainą savo specialųjį atstovą Vladimirą Lukiną, kuris mėgins padėti susiderėti dėl septynių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) karinių stebėtojų, sučiuptų prorusiškų sukilėlių, paleidimo. Tie pareigūnai į separatistų rankas pateko Slovjansko mieste, kai mėgino stebėti, kaip laikomasi Ženevos taikos sutarties.

Pasak D.Peskovo, Maskva „nepaprastai susirūpinusi“, jog V.Lukinas, taip pat Rusijos ir kitų šalių žurnalistai dabar dirba konflikto zonoje. 

„Žinoma, reikalaujame, kad būtų imtasi priemonių jų saugumui užtikrinti“, – sakė D.Peskovas.

Rusijos pareigūnai ir televizijos žinių vedėjai puolimą Rytų Ukrainoje apibūdino kaip „baudžiamąjį reidą“ - šį terminą pirmą kartą balandžio pabaigoje pavartojo Kremliaus lyderis, kalbėdamas apie Kijevo valdžios karinę operaciją prieš separatistus.

Terminas „baudžiamasis reidas“ dažnai aptinkamas rusų istorijos vadovėliuose, kuriuose juo apibūdinamos nacių karių operacijos prieš civilius gyventojus Antrojo pasaulinio karo metu.

Rusija penktadienį taip pat paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) padėti sustabdyti Ukrainos karinį puolimą rytiniame Slovjansko mieste, pranešė valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS.

„Susisiekėme su ESBO vadovybe dėl (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų puolimo ir pareikalavome, kad ji imtųsi žingsnių, siekiant sustabdyti šį baudžiamąjį reidą“, – agentūrai sakė Rusijos pasiuntinys prie ESBO Andrejus Kelinas.

Pasak jo, Maskva šiuos reikalavimus pateikė ESBO generaliniam sekretoriui Lamberto Zannierui (Lambertui Zanjerui) ir Šveicarijos užsienio reikalų ministrui Didier Burkhalteriui (Didjė Burkhalteriui), kurio šalis dabar pirmininkauja šiai organizacijai.

A.Kelinas sakė, kad L.Zannieras įvykius Slovjanske apibūdino kaip „kažką siaubingo“, kas turi būti nedelsiant sustabdyta“.

„D.Burkhalteris mėgina susisiekti su Ukrainos prezidento pareigas einančiu Oleksandru Turčynovu ir Ukrainos ministru pirmininku Arsenijumi Jaceniuku, o genneralinis sekretorius - su Ukrainos laikinuoju užsienio reikalų ministru Andrijumi Deščycia“, - sakė A.Kelinas.

„Ukrainiečiai pradeda reaguoti“, - pridūrė jis.

A.Kelinas sakė, kad Ukrainos rytuose prorusiškų separatistų sulaikytų ESBO karinių stebėtojų padėtis tapo „labiau komplikuota“ ir kad jie buvo perkelti į „saugią vietą“.

Ukrainos pajėgų šturmas separatistų kontroliuojamame Slovjanske smarkiai didina įtampą

Ukraina penktadienį pradėjo didelį karinį puolimą prieš prorusiškų separatistų kontroliuojamą Slovjansko miestą, didėjant konfrontacijai su Maskva, kuri grasino „katastrofinėmis pasekmėmis“, jeigu Kijevas suintensyvins veiksmus prieš sukilėlius.

Pareigūnai Kijeve nurodė, kad sukilėliai numušė du karinius sraigtasparnius, naudodami nešiojamuosius priešlėktuvinių raketų įrenginius. Pasak jų, žuvo mažiausiai du kariai, iš jų vienas pilotas.

Prorusiškų kovotojų atstovė Stela Choroševa sakė, kad vienas iš separatistų žuvo, o kitas buvo sužeistas. Ji nepateikė daugiau detalių.

Savo ruožtu Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nurodė, kad bent vienas sraigtasparnis buvo numuštas „žemė oras“ tipo raketa.

Pasak pareigūnų, faktas, jog sukilėliai naudoja tokią modernią ginkluotę, kertasi su Rusijos pareiškimais, kad tą miestą kontroliuoja tik civiliai, kurie griebėsi ginklų.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo šaudymą ir sprogimus netoli Slovjansko, o sukilėlių atstovė sakė, kad vyksta „didelio masto ataka“.

Vienas ten esantis AFP reporteris matė aštuonių šarvuotųjų transporterių koloną, užėmusią vieną sukilėlių įrengtą patikros postą į pietus nuo Slovjansko.

Šis reidas žymi dramatišką įtampos padidėjimą Ukrainos krizėje ir kelia pavojų deryboms dėl septynių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) karinių stebėtojų, sučiuptų separatistų Slovjanske, paleidimo.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie Slovjanske žuvusius karius ir pridūrė, kad per šią operaciją keli kariai taip pat buvo sužeisti.

„Vyksta tikras mūšis su profesionaliais samdiniais“, – rašė jis, perspėdamas vietos gyventojus likti namuose ir nesiartinti prie langų.

„Mūsų reikalavimai teroristams paprasti: paleisti įkaitus, sudėti ginklus ir atlaisvinti administracinius pastatus, atkurti normalų miesto infrastruktūros funkcionavimą“, – pridūrė A.Avakovas.
Tačiau ministras nurodė, kad rašė, kad nepaisydamos pasipriešinimo vyriausybės pajėgos sugebėjo užimti devynis sukilėlių postus keliuose aplink Slovjanską.

Sraigtasparniai buvo matomi skraidantys žemai virš Slovjansko, tapusio sukilėlių veiklos židiniu, didėjant sumaiščiai rytų Ukrainoje.

Vietos gyventojas Vladimiras Paderas sakė Rusijos televizijai: „Visi – tiek sukilėliai, tiek Slovjansko gyventojai – pasiryžę neatiduoti miesto.“

Atkovotame sukilėlių sargybos poste į pietus nuo 160 tūkst. gyventojų turinčio miesto pozicijas užėmė aštuoni šarvuočiai ir keli kariai, kurie perspėdavo eiti šalin visus, mėginančius prisiartinti.

Miesto prieigose girdėjosi padriki pėstininkų ginklų šūviai ir sprogimai, tačiau Slovjansko centre buvo gana ramu. Bent viename sargybos poste budintys sukilėliai padegė padangas, paskleidusias tirštus juodus dūmus, uždengusius jų pozicijas.

Prorusiškų kovotojų oficialus atstovas Vladislavas sakė, jog vyriausybės šarvuočiai buvo pastebėti keliuose, vedančiuose į Slovjanską, ir tvirtino, kad Ukrainos kariai įsiveržė į patį miestą.

Tų pareiškimų negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.

Slovjansko „liaudies meras“ Viačeslavas Ponomariovas jau kelias pastarąsias dienas kalbėjo, kad Vakarų šalių palaikoma Kijevo vyriausybė ketina pulti šį miestą.

Vykdydamos „antiteroristinę“ operaciją, Ukrainos pajėgos kelias dienas laikė apsupusios Slovjanską, kad sukilėliai negalėtų gauti pastiprinimų.

Rusijos URM ketvirtadienį perspėjo, kad didelio masto Ukrainos pajėgų puolimas „prieš savo žmones“ šalies rytuose gali sukelti „katastrofinių pasekmių“.

Pastarosiomis dienomis buvo padidėjusios viltys, kad sukilėliai paleis sučiuptus ESBO stebėtojus – keturis vokiečius, daną, čeką ir lenką. V.Ponomariovas sakė, kad derybos vyksta sklandžiai.

Tačiau Ukraina apkaltino sukilėlius, jog jie nori užsieniečius panaudoti kaip gyvuosius skydus.

Vokietija kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną panaudoti savo įtaką, kad stebėtojai būtų paleisti. Kremliaus lyderis atsakė, kad Kijevas turėtų baigti karinius veiksmus sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje.

Tas pareiškimas išprovokavo pašaipų Baltųjų rūmų atsaką.

„Tai buvo išties nepaprastas pareiškimas ... (reikalauti), kad Ukraina atitrauktų pajėgas iš savo šalies – kai pagalvoji, tai atrodo absurdiška“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas.

Šturmuojamame Slovjanske separatistai numušė du Ukrainos pajėgų sraigtasparnius, žuvo du kariai

Per prorusiškų separatistų kontroliuojamo rytinio Slovjansko miesto šturmą buvo numušti du Ukrainos vyriausybinių pajėgų sraigtasparniai ir žuvo mažiausiai du kariai, penktadienį pranešė Gynybos ministerija.

Ministerija nurodė, kad du sraigtasparniai Mi-24 buvo numušti nešiojamomis priešlėktuvinėmis raketomis.

Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas anksčiau nurodė, kad vienas iš žuvusiųjų – sraigtasparnio pilotas.

Ukrainos pajėgoms puolant separatistus Slovjanske žuvo vienas pilotas

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas penktadienį pranešė, kad vienas ginkluotųjų pajėgų pilotas žuvo, o keli kariai buvo sužeisti, šturmuojant prorusiškų separatistų kontroliuojamą rytinį Slovjansko miestą, kai sukilėliai panaudojo priešlėktuvines raketas prieš Kijevo pajėgas.

Savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ A.Avakovas rašė: „Prieš Ukrainos specialiąsias pajėgas teroristai naudojo sunkiąją ginkluotę, įskaitant granatsvaidžius ir nešiojamuosius zenitinius raketinius kompleksus. Žuvo vienas pilotas; esama sužeistų.“

Ministras taip pat kaltino separatistus naudojant profesionalius samdinius.

Ukrainos kariuomenė šturmuoja Slovjanską

Šaudymas ir galingi sprogimai penktadienį girdėjosi prorusiškų separatistų kontroliuojamo Slovjansko miesto prieigose, o sukilėliai sakė, kad Ukrainos kariuomenė pradėjo „didelio masto puolimą“.

Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas sakė, kad Ukrainos kariai užėmė vieną sukilėlių sargybos postą į pietus nuo miesto. Ten pozicijas užėmė aštuoni šarvuočiai ir keli kariai, kurie perspėdavo eiti šalin visus, mėginančius prisiartinti.

Tolumoje girdėjosi padriki pėstininkų ginklų šūviai; taip pat pasigirdo du sprogimai.

Vienas sraigtasparnis buvo matomas žemai skraidantis vis Slovjansko pakraščio, o bent viename sargybos poste budintys sukilėliai padegė padangas, paskleidusias tirštus juodus dūmus, uždengusius jų pozicijas.

„Tai didelio masto ataka“, – sakė viena sukilėlių atstovė mieste.

Pasak jos, separatistai numušė vieną sraigtasparnį, tačiau ta informacija nebuvo patvirtinta.

Savo ruožtu vienas naujienų agentūros „Reuters“ fotografas sakė matęs karinį sraigtasparnį, liepsnojantį miesto prieigose.

Pačiame Slovjanske buvo gana ramu, tačiau gaudė cerkvės varpai, perspėdami miestą, turintį apie 160 tūkst. gyventojų.

Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo padėjėjas sakė negalintis nieko komentuoti. „Kol tai baigsis, niekas nieko nesakys“, – pažymėjo jis.

Sukilėlių vadovybė tame mieste jau kelias dienas kalbėjo, kad Ukrainos kariuomenė ruošiasi surengti šturmą.

Kijevas pradėjo puolimą, mėgindamas sutramdyti sukilėlius, kurie toliau stiprina savo pozicijas rytų Ukrainoje.

Slovjanskas yra vienas iš daugiau nei 12 miestų ir miestelių, kuriuos prorusiški ginkluoti separatistai užėmė tame regione nuo praeito mėnesio pradžios.

Sukilėliai Slovjanske laiko 30–50 belaisvių, tarp jų – septynis stebėtojus iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), nurodė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalys įsitikinusios, kad neramumus kursto Maskva, kuri kovą naudojo tokią pačią taktiką prieš aneksuodama Krymą.

Rusija neigia esanti kaip nors susijusi su neramumais rytų Ukrainoje, tačiau perspėja, kad didelio masto Ukrainos pajėgų puolimas gali sukelti „katastrofinių pasekmių“.

Ukrainoje prorusiški protestuotojai užėmė Donecko prokuratūrą

Vieno Ukrainos milicininko smūgio gumine lazda užteko įaudrinti miniai, apsupusiai prokuratūrą pietrytiniame Donecko mieste – po pusvalandžio ant pastato jau buvo iškelta Rusijos vėliava.

Šturmas buvo trumpas, bet audringas: prorusiški protestuotojai svaidė Molotovo kokteilius ir akmenis į milicininkus, kurių buvo daug mažiau. Pareigūnai atsakė leisdami ašarines dujas ir sprogdindami kurtinamąsias granatas.

Prokuratūros užėmimas Donecke, kur sukilėliai jau kontroliuoja kelis kitus pastatus, dar kartą pademonstravo provakarietiškos Kijevo vyriausybės neįgalumą sustabdyti judėjimą, kuris grasina suskaldyti šalį.

Diena prasidėjo gana taikiai. Prie Lenino paminklo susirinko kelių tūkstančių žmonių minia, nešanti Rusijos vėliavas, kuri patraukė prie Antrojo pasaulinio karo memorialo.

Demonstrantų užsidegimą skatino automobilis, iš kurio per garsiakalbius buvo leidžiamos sovietinės karo dainos. Ant tos mašinos buvo iškelta vėliava, ant kurios buvo pavaizduotas Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas, laikantis Kalašnikovo automatą, ir šūkis „Mirtis fašizmui“.

Nuotaikos pradėjo keistis, kai maždaug 10 tūkst. žmonių minia pasiekė milicijos būstinę.

Vienas sukilėlių lyderis šūktelėjo miniai: „Milicija yra liaudies milicija. Priešas yra prokuroras, kuris duoda prieš liaudį nukreiptus įsakymus. Eime, pasakysime jam, ką galvojame.“

Prie prokuratūros minia susidūrė su nervingų milicininkų rikiuote, užsidengusia metaliniais skydais ir išsitraukusia gumines lazdas.

Prie pareigūnų prisiartino būrys kaukėtų jaunuolių, nešančių improvizuotus ginklus, o po kelių akimirkų į miliciją pradėjo skrieti akmenų kruša.

Pareigūnai, kurie nepabėgo į pastato vidų, buvo greitai apsupti ir sumušti.

Pro pastato langus milicininkai svaidė ašarinių dujų konteinerius ir kurtinamąsias granatas, kurios tik dar labiau įsiutino minią, skanduojančią „Fašistai!“

Puolimas prasidėjo ir kitoje pastato pusėje. Minia apmėtė prokuratūrą Molotovo kokteiliais, ir pastatas bemat perėjo į jų rankas.

Iš sučiuptų milicininkų buvo atimti skydai ir ginklai, tačiau tik su uniformomis likusius pareigūnus minia paleido.

Įsiveržę į pastatą ir perėmę jo kontrolę, kovotojai greitai nuplėšė žydros ir geltonos spalvos Ukrainos vėliavą, vietoje jos iškeldami Rusijos trispalvę.

Dešimtys kaukėtų sukilėlių siautėjo pastate, kuriame nebuvo darbuotojų, laužydami duris ir siaubdami spintas bei stalčius.

„Ieškome raktų nuo dėžių, kuriose laikomi ginklai, – sakė vienas vyras, išlaužęs kabineto duris. – Turime gauti ginklų. Iš Kijevo vyksta nacionalinė gvardija mūsų žudyti.“

Priešais pastatą maištininkai degino Ukrainos valstybinius simbolius: vėliavą, skydą su herbu ir bet kokius daiktus, pažymėtus tridančiu – šalies nacionaliniu simboliu.

Naujienų agentūros AFP reporteriai nepastebėjo, kad kuri nors pusė naudotų kovinius šaudmenis, tačiau vietos pareigūnai vėliau nurodė, kad iš 15 sužeistųjų vienas buvo pašautas.

22 metų automobilių remontininkas Vladimiras nusiėmė slidininko kaukę ir plačiai šypsojosi.

„Donecko liaudies respublika perims visų viešųjų institucijų kontrolė šiame regione, – pareiškė jis. – Šis prokuroras buvo nusistatęs prieš liaudį. Visus, kurie yra prieš liaudį, ištiks toks pats likimas.“

Ukraina grįžta prie šauktinių kariuomenės

Ukraina grįžta prie šauktinių kariuomenės, siekdama atremti prorusiškų sukilėlių stiprėjimą šalies rytuose, sakoma ketvirtadienį laikinojo prezidento Oleksandro Turčynovo paskelbtame įsake, kuris įsigaliojo nuo jo paskelbimo dienos.

Šis žingsnis buvo atliktas „atsižvelgiant į blogėjančią padėtį rytuose ir pietuose ... stiprėjančią prorusiškų ginkluotų dalinių galią ir viešųjų administracinių pastatų užėmimą ... keliantį grėsmę teritoriniam vientisumui“, – sakoma O.Turčynovo biuro pranešime.

Ukrainos parlamentas balandžio 17 dieną nubalsavo „rekomenduoti laikinajam prezidentui nedelsiant atnaujinti šaukimą į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, siekiant „sustiprinti Ukrainos gynybos pajėgumus dėl Rusijos Federacijos agresijos“.

Ukraina jaunuolių privalomosios karinės tarnybos atsisakė šiais metais pagal įstatymą, kurį 2013 metais priėmė Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, vasarį galiausiai pabėgęs į Rusiją, įsiplieskus masiniams provakarietiškų jėgų protestams.

Ukrainos ginkluotąsias pajėgas šiuo metu sudaro 130 tūkst. karių. Mobilizavus atsargos karius, kariuomenė gali būti padidinta iki maždaug 1 mln. karių.

Sprendimas grįžti prie šauktinių kariuomenės buvo priimtas po to, kai O.Turčynovas pareiškė, kad Vakarų šalių palaikoma Kijevo vyriausybė „bejėgė“ sustabdyti prorusiškų separatistų tęsiamą vyriausybinių pastatų užiminėjimą šalies rytuose.

Vakarų šalys ir Kijevas įsitikinę, kad tuos neramumus kursto Rusija, siekdama destabilizuoti padėtį kaimyninėje šalyje prie gegužės 25 dieną planuojamus Ukrainos prezidento rinkimus.

Ukrainos pajėgos mėgina susigrąžinti kontrolę prorusiškų sukilėlių užimtame Slovjanske

Ukrainos rytiniame Slovjansko mieste įsitvirtinę prorusiški separatistai penktadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo „didelio masto“ operaciją, mėgindamos susigrąžinti miestą ir kad buvo numuštas vienas karinis sraigtasparnis.

Vienas naujienų agentūros „Reuters“ fotografas sakė matęs karinį sraigtasparnį, liepsnojantį miesto prieigose, o vienas žurnalistas teigė girdėjęs šūvius.

Tuo tarpu vienas Ukrainos vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo padėjėjas sakė negalintis nieko komentuoti.

„Kol tai baigsis, niekas nieko nesakys“, – pažymėjo jis.

Ukraina neskubės įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams, atsakydama į Maskvos vykdomą Krymo pusiasalio atplėšimą, ketvirtadienį pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas.

„Neturėtume skubėti įvesti vizų režimą Rusijai“, – sakoma A.Jaceniuko spaudos tarnybos paskelbtame pranešime, kuriame cituojami premjero komentarai, išsakyti Briuselyje.

„Labai mažai tikimybė, kad tokia Ukrainos iniciatyva būtų veiksminga, siekiant paveikti Rusiją“, – sakė jis, pridūręs, kad vizų įvedimas gali neigiamai paveikti ukrainiečius, gyvenančius rytiniuose šalies regionuose, kuriuose daugumą sudaro rusakalbiai.

"Kijevas niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir kovos dėl to strategiškai svarbaus Juodosios jūros pusiasalio „išvadavimo“, sakoma ketvirtadienį Ukrainos parlamento priimtoje rezoliucijoje.

„Ukrainos liaudis niekada ir jokiomis sąlygomis nenutrauks kovos dėl Krymo išvadavimo nuo okupantų, kad ir kokia sunki ji būtų“, – sakoma rezoliucijoje „Dėl kovos už Ukrainos išvadavimą“, kurios projektą pateikė laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.

Aukščiausioji Rada taip pat kreipiasi į tarptautinę bendruomenę, prašydama susilaikyti nuo Krymo Respublikos pripažinimo.

„Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipiasi į visas tarptautinės bendruomenės nares, primygtinai prašydama susilaikyti nuo vadinamosios Krymo Respublikos, taip pat Rusijos įvykdytos Krymo ir Sevastopolio miesto aneksijos ... tarptautinio pripažinimo“, – sakoma parlamento deklaracijoje.

Už šį dokumentą balsavo 274 iš 303 Aukščiausiosios Rados posėdyje užsiregistravusių deputatų.

Jame sakoma, kad Ukraina niekada nepripažins neatsiejamos savo teritorijos dalies aneksijos, kurią Rusija įvykdė „šiurkščiai pažeisdama fundamentalias tarptautinės teisės normas ir visuotinai pripažintus valstybių sambūvio principus“.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį nutarė artimiausiomis dienomis įvesti viza Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Ukrainą.

A.Jaceniukas yra išvykęs į Briuselį pasirašyti sutarties dėl politinės asociacijos su Europos Sąjunga (ES).

Vietnamas praneša pastebėjęs galimas dingusio Malaizijos lėktuvo nuolaužas

Vietnamo gelbėtojai, ieškantys Malaizijos keleivinio lainerio, kuris dingo su jame buvusiais 239 žmonėmis, po 48 valandas trukusių paieškų sekmadienį galbūt pastebėjo sudužusio orlaivio nuolaužas, pranešė pareigūnai.

Vietnamiečiai gelbėtojai lainerio nuolaužas aptiko po to, kai Malaizijos vyriausybė pradėjo tyrimą, ar „Boeing 777“ dingimas neturi sąsajų su terorizmu. Priežastis, paskatinusi imtis tokio tyrimo, buvo ta, kad lėktuvu skrido keli keleiviai, kurie į jį pateko su pavogtais pasais.

„Gavome informaciją iš vietnamiečių lėktuvo, kurioje nurodoma, kad maždaug už 50 mylių (80 km) į pietvakarius nuo To Ču salos jie aptiko du sudaužytus objektus, primenančius orlaivio nuolaužas“, - sakė pareigūnas iš Vietnamo nacionalinio gelbėjimo ir paieškos komiteto, kuris nenorėjo, kad būtų nurodyta jo pavardė.

Minėta sala priklauso nedideliam salynui, esančiam Tailando įlankoje prie Vietnamo pietvakarinės dalies ir į šiaurės rytus nuo Malaizijos sostinės Kuala Lumpūro, iš kur oro bendrovės „Malaysia Airlines“ (MAS) lėktuvas reisu MH370 anksti šeštadienį išskrido į Pekiną.

„Kadangi jau yra naktis, jie negalėjo ištraukti jų tinkamam atpažinimui. Jie tik nustatė vietą ir grįžo atgal į sausumą“, - sakė pareigūnas.

Jis pridūrė, kad į nustatytą vietą tolesniems tyrimams pirmadienį bus pasiųsti lėktuvai ir laivai.

Interpolas dėl dingusio Malaizijos lėktuvo „tiria papildomus įtartinus pasus“

Tarptautinė policijos agentūra pranešė, kad dingusio „Malaysia Airlines“ lėktuvo keleiviai naudojosi mažiausiai dviem pasais, apie kurių pametimą ar pavogimą esama informacijos jos duomenų bazėje, ir sekmadienį nurodė, kad „tiria papildomus įtartinus pasus“.

Interpolas nurodė, kad jokia šalis nuo tų pasų - austriško ir itališko - pavogimo iki minimo skrydžio jo duomenų bazėje jų netikrino.

„Nors dar per anksti spėlioti apie kokius nors ryšius tarp šių pavogtų pasų ir dingusio lėktuvo, aiškiai kelia didelį susirūpinimą tai, kad koks nors keleivis galėjo įlipti į tarptautinio reiso lėktuvą naudodamasis pavogtu pasu, įtrauktu į Interpolo duomenų bazes“, - sakoma Interpolo generalinio sekretoriaus Ronaldo Noble‘o (Ronaldo Noblo) pareiškime.

„Malaysia Airlines“ įrašuose dėl keleivių rasta daugiau neatitikimų, praneša Kinijos žiniasklaida

Kinas, kurio paso numeris yra tarp dingusio „Malaysia Airlines“ lėktuvo keleivių pasų numerių, iš tikrųjų į tą lėktuvą neįlipo, sekmadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Tas žmogus, Rytų Kinijos Fudziano provincijos gyventojas, kiek žinoma, niekur nebuvo išvykęs ir tebėra Fudziane, remdamasi policija pranešė oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“.

„Malaysia Airlines“ užregistruotas keleivio vardas skiriasi nuo vardo žmogaus, kuris turi pasą su tuo numeriu, nurodoma pranešime.

Paso savininkas sako, kad jo niekada nebuvo pametęs ir kad jis niekada nebuvo pavogtas.

Šis pranešimas pasirodė paaiškėjus, kad du žmonės į minimą lėktuvą, kuris dingo pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną, įlipo su pavogtais europietiškais pasais.

Malaizijoje atliekamas tyrimas dėl keturių pavardžių dingusio lėktuvo manifeste

Malaizijoje atliekamas tyrimas dėl keturių pavardžių dingusio lėktuvo su 239 žmonėmis manifeste, aiškinantis galimus teroristinius ryšius, sekmadienį pranešė šalies transporto ministras.

Šie Hishammuddino Husseino (Hišamudino Huseino) komentarai tikriausiai pakurstys spėliones dėl to, ar su potencialiai didžiausia Malaizijos aviacijos katastrofa yra susijęs koks nors saugumo pažeidimas ar pagrobimas.

Tokie nuogąstavimai kilo šeštadienį paaiškėjus, kad du žmonės į dabar dingusį „Malaysia Airlines“ 370-ojo reiso lėktuvą įlipo su pavogtais europietiškais pasais.

Hishammuddinas Husseinas, paprašytas patvirtinti Malaizijos žiniasklaidos pranešimus, kad buvo identifikuoti dar du įtartini keleiviai, pasakė: „Turiu visas keturias pavardes“.

Tačiau jis atsisakė pateikti detales ir sakė, kad pareigūnai studijuoja „visą manifestą“.

Kaip vėliau paaiškino vienas civilinės aviacijos pareigūnas, vis dar manoma, kad tik du keleiviai pasinaudojo pavogtais pasais ir pareigūnai studijuoja saugumo kamerų nufilmuotą medžiagą apie juos.

„Užregistruoti tik du keleiviai su suklastotais pasais“, - sakė civilinės aviacijos vieno departamento generalinis direktorius Azharuddinas Abdul Rahmanas (Azharudinas Abdul Rahmanas).

„Turime saugumo kamerų įrašus apie du keleivius. Tie įrašai ... dabar studijuojami. Nėra keturių žmonių, tik du“, - sakė jis.

Hishammuddinas Husseinas sakė, kad Malaizija palaiko ryšį su kontrterorizmo agentūromis JAV ir kitose šalyse.

„Pasų klausimu palaikau ryšį su tarptautinėmis žvalgybos agentūromis“, - sakė jis.

Paklaustas, ar Malaizija mano, kad lėktuvas buvo pagrobtas, jis atsakė: „Aiškinamės visas galimybes“.

Hishammuddinas Husseinas, kuris anksčiau buvo vidaus reikalų ministras, atsakingas už valstybės saugumą, patvirtino JAV žiniasklaidos pranešimus, kad FTB atsiunčia į Malaiziją savo komandą.

Malaizijos kariškiai: radaras rodo, kad dingęs lėktuvas galėjo pasukti atgal

Radaro, kuris fiksavo dingusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo skrydį, duomenys rodo, kad į Pekiną skridęs laineris prieš dingdamas galėjo pasukti atgal, sekmadienį pranešė Malaizijos kariniai pareigūnai.

„Ką mes padarėme, tai išnagrinėjome turimus radaro įrašus ir supratome esant galimybę, jog orlaivis pasuko skristi atgal“, - žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Malaizijos karališkųjų oro pajėgų vadas Rodzali Daudas (Rodzalis Daudas).

Todėl, pasak pareigūno, Malaizijos gelbėtojų komandos išplėtė paieškų zoną į šalies vakarinę pakrantę.

Laineris „Boeing 777-200ER“, kuriuo iš Kvala Lumpūro į Kinijos sostinę skrido 227 keleiviai ir 12 žmonių įgula, kaip spėjama, sudužo šeštadienį Pietų Kinijos jūroje.

Ketvirtadienį Libano sostinės pietiniame priemiestyje, kuris laikomas šiitų grupuotės „Hizbollah“ tvirtove, sprogus užminuotam automobiliui, žuvo mažiausiai penki žmonės, sužeista bent 20, pranešė naujienų agentūrai AFP šaltinis Sveikatos ministerijoje.

„Pirminiais duomenimis, penki žmonės žuvo ir daugiau kaip 20 sužeista“, – sakė šaltinis, prašęs neskelbti jo pavardės.

Tuo tarpu „Hizbollah“ per savo valdomą televiziją „Al Manar“ paskelbė tokį pranešimą: „Teroristiniu sprogimu taikyta į tankiai gyvenamą rajoną, vos 150 ar 200 metrų nuo „Hizbollah“ politinio biuro“.

Oficialioji naujienų agentūra „National News Agency“ nurodė, kad Haret Hreiko rajone sprogo sprogmenų prikrautas visureigis.

Šiame rajone yra kelios „Hizbollah“ vadovybės institucijos.

Beje, didelė dalis šio rajono buvo paversta griuvėsiais per masyvų bombardavimą iš Izraelio karo lėktuvų per 2006-ųjų karą su „Hizbollah“. Vėliau daugelis pastatų buvo atstatyta.

Saugumo problemos ir biurokratiniai trikdžiai neleido Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybei iki antradienio – nustatyto galutinio termino – išvežti iš šalies nuodingus toksinus, pranešė pasaulinė cheminių ginklų priežiūros institucija.

Tai buvo numatyta Damasko susitarime su tarptautine bendrija, kuriuo siekiama likviduoti visus Sirijos cheminius ginklus.

Operacijai sutrukdė ir prastos oro sąlygos bei sudėtingos tarptautinių pirkimų procedūros, nurodė Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW).

Damaskas sutiko iki gruodžio 31 dienos per šiaurinį Latakijos uostą išgabenti „labiausiai kritines“ chemines medžiagas, tarp jų ir apie 20 tonų garstyčių dujų, kad jos būtų saugiai sunaikintos užsienyje.

Tačiau Sirija praleido šį terminą, o laivai, kurie turėjo paimti tas medžiagas, grįžta į Kiprą.

Norvegų fregata ir danų karo laivas buvo netoli Sirijos krantų ir laukė galimybės prisišvartuoti Latakijos uoste, kad nulydėtų chemines medžiagas į Italiją, iš kur jos bus perkeltos į amerikiečių laivą sunaikinti atviroje jūroje.

Tačiau tiedu laivai pirmadienį vakare grįžo į uostą Kipre, nes tapo aišku, kad cheminių ginklų išvežimo misija nevyks kaip planuota.

Norvegų laivo „HNoMS Helge Ingstad“ atstovas Larsas Hovtunas nepateikė jokios naujos datos.

„Mums vis dar galioja aukšto laipsnio parengtis plaukti į Siriją, – sakė jis. – Vis dar tiksliai nežinome, kada ateis įsakymai“.

Tarptautinė nuginklavimo misija Sirijoje šeštadienį pripažino, jog „mažai tikėtina“, kad ginklus bus galima pervežti į Latakiją iki gruodžio 31-osios termino.

Tačiau Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) antradienį kalbėjo pozityviai ir nurodė, kad bendras planas likviduoti Sirijos cheminių ginklų arsenalą vykdomas toliau.

JT bei Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos jungtinės misijos specialioji koordinatorė Sigrid Kaag (Sigrid Kag) pirmadienį Damaske agentūrai „Reuters“ sakė, kad OPCW „jaučiasi ramiai žinodama, kad visi darbai greitai bus užbaigti“. Tačiau ji nenurodė, kada tai bus padaryta.

Sekmadienį S.Kaag pripažino, kad terminas dėl pavojingiausių cheminių ginklų išvežimo iš Sirijos bus praleistas dėl techninių ir logistinių problemų. Pirmadienį ji nurodė, kad esama problemų muitinėje, bet išsamiau to nekomentavo.

Tuo tarpu Sirijoje vyriausybės pareigūnai vienam laikraščiui sakė, kad kvietimai į kito mėnesio taikos susitikimą Šveicarijoje nebuvo išleisti, ir dėl vėlavimo kaltino sumaištį tarp šalies opozicinių grupių, o šalies šiaurėje esančiame Alepe mažiausiai 10 žmonių žuvo, kai iš režimo pajėgų tanko paleistas sviedinys pataikė į autobusą, pranešė padėtį šalyje stebinti nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“.

Buvęs Libano premjeras Saadas Hariri (Saadas Hariris), vadovaujantis Sirijos režimo priešininkų koalicijai, penktadienį užsiminė, jog šiitų judėjimas „Hizbollah“, kuris yra Damasko sąjungininkas, tikriausiai yra atsakingas dėl sprogdinimo Beirute, per kurį žuvo jo patarėjas.

S.Hariri padėjėjas Mohammadas Chatahas (Mohamadas Šatahas) ir keturi kiti žmonės žuvo, o dar per 50 buvo sužeisti, penktadienį paryčiais detonavus sprogmenų prikrautam automobiliui Beiruto centre, nurodė valstybinė naujienų agentūra NNA.

Buvęs premjeras sakė, kad už M.Chataho nužudymą atsakingi „tie, kas slapstosi nuo tarptautinio teisingumo ir kurstė regioninę liepsną (Libano) valstybėje)“, aiškiai turėdamas omenyje „Hizbollah“.

„Hizbollah“ šiitai kovotojai padeda Sirijos režimo pajėgoms kautis su sukilėliais, kuriuos palaiko įvairūs judėjimai užsienyje, tokie kaip Kovo 14-osios antisiriška koalicija, vadovaujama sunito S.Hariri.

„Hezbollah“ taip pat yra atsisakęs išduoti Jungtinių Tautų (JT) palaikomam tribunolui asmenis, siejamus su 2005 metais Beirute įvykdytu Saado Hariri tėvo – ekspremjero Rafiqo Hariri (Rafiko Haririo) – nužudymu.