Lietuvos studentų sąjunga (LSS) Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė siūlymus, kaip tobulinti Mokslo ir studijų įstatymą. Studentų organizacija tikina, kad pasigenda galimybių atlikti praktikas ir norėtų, kad nebūtų mažinama valstybės finansuojamų vietų.

Nebe pirmą kartą LSS bando užmegzti dialogą su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariais, norėdami išsiaiškinti galimybes patobulinti Mokslo ir studijų įstatymą. Studentai siekia, kad aukštojo mokslo finansavimas būtų susijęs su lanksčia paskolų sistema ir pasisakė prieš pasigirdusius siūlymus imti iš visų įmokas už studijas. Šiuo metu valstybės finansuojamose vietose studijuoja apie 55 proc. studentų.

LSS reikalavimai, organizacijos prezidento Pauliaus Baltoko teigimu, yra nemažinti valstybės finansuojamų studijų vietų ir kad gerinant mokančiųjų už studijas padėtį tai nebūtų daroma sąskaita tų, kurie studijuoja nemokamai.

Seimo ŠMKK pirmininkė iškėlė klausimą, ar reikalingi regioniniai universitetai. Abi pusės teigė, kad nors aukštųjų mokyklų Lietuvoje daug, regionuose universitetų reikia ir tai, pasak jų rodo norinčiųjų juose studijuoti skaičiai.

„Manyčiau, problemos yra besidubliuojančios programos, o ne universitetų skaičius. Manyčiau, kad pagrindinė problema – tos pačios programos visuose universitetuose“, – sakė komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

Dabar studentai įvairiose įmonėse ar organizacijose atlieka praktiką tik paskyrus aukštosioms mokykloms. Studentų sąjunga norėtų, kad būtų daugiau savanoriškų praktinių užsiėmimų ir kad Mokslo ir studijų įstatyme būtų tokių praktikų organizavimo aprašas.

„Atėjus į darbovietę turi būti sudaroma savanorystės arba praktikos sutartis. Kai sudaroma praktikos sutartis, universitetas arba kolegija turi pasirašyti ją, jeigu tai numatyta kredituose arba tavo studijų programoje. Jeigu ne – tai lipa virš tavo studijų programos kreditų kaštų ir tada atsiranda labai paprastos teisinės problemos“, – aiškino P. Baltokas.

ŠMKK pirmininkė pritarė daugeliui Studentų sąjungos siūlymų, todėl tikimasi, kad jie pasieks Seimą.

„Labas, kaip sekasi?“ – kas dieną mums girdimi žodžiai. Jų išmokti mėgina ir jaunuoliai iš įvairių šalių. Rugpjūčio mėnesį lietuvių kalbos pagrindų mokęsi studentai teigia, kad spėjo pamilti ne tik kalbą, bet ir pačią šalį, jos kultūrą.

Jau dešimtus metus Lietuvos edukologijos universitetas vasarą kviečia užsieniečius mėnesį mokytis lietuvių kalbos, pažinti šalį, jos kultūrą.

„Tai studentai, atvykę pagal Erasmus programą, ir jie studijuoja lietuvių kalbą. Ypatingi yra tie studentai, kurie atvažiuoja čia pagal dvišales valstybių sutartis ir tik mėnesį mokosi lietuvių kalbos“, – pasakoja projekto koordinatorė Vilma Vilkaitė-Leonavičienė.

Šiais metais lietuvių kalbos pagrindų mokosi ar žinias gilina beveik 80 studentų iš 21 šalies: Pietų Korėjos, Italijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos ir kitų. Projekto rengėjai sako, kad šie kursai skirti ne tik pramokti kalbos, bet ir susipažinti su lietuvių kultūra.

„Studentams rodome visus regionus, vežame į Dzūkiją, Aukštaitiją, Žemaitiją, praėjusį savaitgalį buvo kelionė Platelių regione, į Nidą važiavome. Tada darėme šeimų dieną, kai visus studentus išskirstėme po lietuviškas šeimas, o jos parodė, kaip vyksta natūralus gyvenimas. Jie kartu tvėrė tvorą, kepė mėsytę, virė sriubą, ėjo pasivaikščioti, vedžiojo šunį, lankė senelius. Taip ir sugriūna mitai, kad lietuviai yra nedraugiški ar užsidarę,“ – teigia projekto koordinatorė.

Studentus mokantys lektoriai sako, kad šiais metais atvykę jaunuoliai – itin smalsūs, motyvuoti ir pastabūs.

„Mane galbūt pritrenkė vienas dalykas, kad jie nustebo, jog lietuvių kalba naudojama ne visada taip ir gražiai: studentai pastebėjo, kad vartojama gana daug rusiškų žodžių“, – sako lektorė Loreta Andziulienė.

Kursai jau baigiasi, todėl studentai rengiasi egzaminams. Daugelis jų sako, kad lietuvių kalba – tik iš pirmo žvilgsnio labai sunki, pralaužus pirmuosius ledus, galima daug ką suprasti. Tik kirčiavimas ir asmenavimas – vis dar kelia siaubą.

„Aš ir anksčiau supratau, kad norėčiau praleisti laiką Vilniuje, ir dabar tai tokia gera galimybė čia pabūti, pastudijuoti, pavaikščioti vasarą, todėl labai džiaugiuosi, kad esu čia, kursuose“, – pasakoja Lidija, studentė iš Rusijos.

„Studijavau Lietuvoje pusmetį pagal Erasmus programą, supratau, kad būtų prasminga dar mėnesį praleisti čia ir daugiau pasimokyti kalbos. Tai man pravers ateityje ir padės labiau suprasti kultūrą, kurią pažinau šešis mėnesius. Tai labai gera patirtis“, – mano Kara, studentė iš Italijos.

Daugumai jaunuolių didžiausią įspūdį paliko Nida, Baltijos jūra, Druskininkai. Vieni jų žada grįžti į Lietuvą ir kitą vasara, kiti – jau dabar nusprendė pasilikti čia. Visi sutartinai teigė, kad nesigaili dėl savo apsisprendimo vasarą mokytis.

Prieš naujuosius mokslo metus Lietuvos ir užsienio ekspertai pateikė naujus aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatus. Tačiau akademinė bendruomenė sutinka ne su visomis ekspertų pastabomis ir sako, kad dėl vertinimo kriterijų dar reikėtų diskutuoti.

Studijų kokybės vertinimo centro duomenimis, šiuo metu įvertintos 22 aukštosios mokyklos, dėl keturių dar nespėta priimti sprendimų. Kol kas trejiems metams akredituotos šešios aukštosios mokyklos. Pasak Studijų kokybės vertinimo centro darbuotojų, ekspertai pastebėjo tam tikrų trūkumų ne tik neigiamai įvertintose aukštosiose mokyklose.

„Aukštosios dar turi labai stipriai patobulėti valdyme: tiek strateginiame, tiek nusistatant strateginius planus, tiek išskiriant kriterijus, tiek nusistatant prioritetus. Taip pat ekspertai pažymėjo, kad aukštosios mokyklos turėtų plėsti savo studijas ne tiek į plotį, t. y. imtis ne kuo įvairesnių studijų krypčių, bet labiau formuoti gylį: atsižvelgti į savo specifiką, atsižvelgti į savo strateginius  prioritetus. Ir beveik visose vertintose aukštosiose mokyklose buvo pastebėta, kad šlubuoja tarptautiškumas“, – sako laikinoji Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė.

Aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į strateginį valdymą, studijas, mokymąsi visą gyvenimą, mokslinę veiklą, poveikį regiono ir šalies raidai.

Jei viena iš vertinimo dalių įvertinama neigiamai, tuomet aukštoji mokykla akredituojama ne šešeriems, o trejiems metams. Jei po trejų metų įstaigai nepavyktų pašalinti trūkumų, tuomet jai gali būti panaikintas leidimas vykdyti studijas.

Pernai tik trejiems metams buvo akredituotas Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Vienas iš kriterijų, kurio ši mokslo įstaiga nebuvo išpildžiusi, – nepakankamas auditorijų plotas, tenkantis vienam studentui. Universiteto darbuotojai mano, kad toks vertinimas nevisiškai atspindi tikrąją aukštojo mokslo kokybę, nors patalpas praplėtė.

„Materialių išteklių vertinimas buvo atliekamas žiūrint į skaičius už 2008– 2010 metus. Ir tas vertinimas neapėmė nei ekspertų vizito, neapėmė aktualios situacijos įvertinimo, tiesiog pateikėme 2008–2010 metų skaičius“, – teigia Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė doc. dr. Austė Kiškienė.

Pernai trejiems metams akredituotas ir Lietuvos edukologijos universitetas. Ši mokslo įstaiga tokį sprendimą apskundė, ir teismas pripažino ekspertų įvertinimą netenkintinu. Tačiau teismai dar nesibaigė, universiteto bendruomenė laukia apeliacinio teismo sprendimo. Edukologijos universiteto darbuotojai teigia, kad dėl informacijos paviešinimo sulaukė neigiamų padarinių.

„Kadangi ta informacija buvo paskelbta prieš pat priėmimą, kada mokyklų abiturientai galėjo rinktis savo specialybes, mes matėme, kaip kito pasirinkimai, mes sulaukėme mažiau studentų. Suprantama, kad į viešąją erdvę yra paskelbiama informacija, kad universitetas gali dirbti tik trejus metus, tai studentas pamąstys, į kurį universitetą jam stoti“, – sako Lietuvos edukologijos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Vilija Salienė.

Nors ir sulaukė kritikos, aukštųjų mokyklų atstovai sako, kad toks institucijų vertinimas reikalingas, nes tai gera proga pažvelgti į save iš šono, už savo veiklą atsiskaityti tiek visuomenei, tiek socialiniams partneriams.

Universitetus ir kolegijas bus baigta vertinti iki kitų metų pabaigos.