-
Pretendentams į prezidentus neaišku, kokių darbų imsis D. Grybauskaitė 1
Paskutinėse apklausose populiariausias galimas pretendentas į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas – gerai struktūruota kalba, pradėta nuo to, kas svarbiausia – prastos padėties partijose dėl tarpusavio rietenų, kurios užgožia strateginius tikslus, ir įtartinų sąsajų su komercinėmis struktūromis.
„Aš išgirdau aiškų signalą, kad prie juridinių asmenų finansavimo negalima grįžti, nes tai kelia kitų grėsmių. Kita vertus, o kaip pagerinti biudžetinio finansavimo modelį, nes, kaip mes matome, pats biudžetinis finansavimas visų problemų neišsprendžia. Vis tiek tam tikri nešvarūs ryšiai lieka. Ar tada stiprinti kontrolę, ar didinti patį biudžetinį finansavimą, iki galo taip ir liko neaišku. Ekonomikos srityje turbūt svarbiausia tai, kad akcentuota, jog štai šitas smagus ekonominio augimo laikotarpis baigiasi. Iš tikrųjų tenka pripažinti, kad paskutiniai jo metai. Ir mums labai svarbu išspręsti du dalykus. Pirmas – socialinės atskirties klausimas, ką ir paminėjo prezidentė. Iš tikrųjų, jeigu mes neišnaudosime dar šitų 2–3 likusių mums augimo metų, gali atsitikti taip, kad vėl mums teks raginti žmones grįžti prie diržų veržimosi, nors kaip reikiant socialinės atskirties klausimo mes ir neišsprendėme per visą 10 metų augimo laikotarpį. Antras, iš tikrųjų labai svarbus aspektas susijęs su tais, vadinamaisiais, vidutiniais pajamų spąstais, kuomet neperėję į naujas technologijas mes galime užstrigti ties 75 proc. BVP vienam gyventojui lygiu ir tokiu būdu pasmerkti save vidutinio pasiturimumo standartui, bet jokiu būdu ne artėti prie labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.
Kauno mero atstovas informavo, kad Visvaldas Matijošaitis nekomentuoja kitų politiniame lauke esančių politikų pasisakymų, be to jis šiandien, esą, buvo labai užsiėmęs.
Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prezidentės pranešime nuskambėjo pagrindiniai akcentai ir jį vadina stipriu.
„Paminėtos tos sėkmės istorijos. Tarp sėkmės istorijų, manau, galima paminėti, galbūt minoriškai nuskambėjo apie politinį apsivalymą, korupcijos bylas, neišvengiama, tai tikrai reikia paminėti, kad, matyt, lūžis arba pirminiai žingsniai yra padaryti būtent prieš 9 metus. Kalbant apie oligarchiją ir kovą su korupcija, ir tas apgailestavimas, kad tiek ilgai reikėjo laukti, na, nieko nepadarysi, teisiniai procesai nėra paprasti ir lengvi. Taip pat galima pritarti, ir noras, matyt, visų yra, kad būtų mažiau rietenų, daugiau vienijimosi dėl aukštesnių tikslų ir vieningų darbų. Užsienio politikos pačios svarbiausios aktualijos: tikrai nėra lengva situacija matant, kas vyksta ir su JAV, ir ES ateitis, gynybos akcentai sudėlioti. Aišku, ir tos kritikos, kurios yra, buvo išsakyta, natūralu, ji turi būti. Aš tiktai džiaugiuosi, kad mes atliepiame, ir darbai, ir tai, kas buvo įvardinta vyriausybės, ir šių metų struktūrinės reformos yra skirtos. Kalbant apie švietimą, lygiai tas pats: yra pradėtos struktūrinės reformos, kurios jau pavėluotos, reikėjo tai daryti gerokai ankščiau“, – kalbėjo premjeras S. Skvernelis.
Ambasadorius Vygaudas Ušackas teigia, kas svarbiausia Lietuvai ir kas atspindėta prezidentės metiniame pranešime – susipriešinimas tarp miesto ir kaimo, išvažiavusiųjų ir likusių Lietuvoje, darbdavių, dirbančiųjų, pensinio amžiaus žmonių.
Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti.
„Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti. Pasigedau vis dėlto tokios telkiančios žinios, kad mums būtina susivienyti sprendžiant svarbiausias užsienio politikos ir vidaus problemas, ypatingai, negirdėjau klausimų ir receptų dėl emigracijos, dėl Lietuvos išnykimo ir išvažinėjimo. Labai svarbus uždavinys ateinančiais metais yra, kaip Lietuva pasiruoš, su kokia pozicija išeis derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos, siejant su mūsų ekonomine strategija, kokią ateities Lietuvos ekonomiką mes norime vystyti ir kur, kurie tie proveržio taškai bus: sveikas maistas, ekologinis maistas, skaitmeninės technologijos. Tie dalykai, kad investuotume ne į trinkeles, bet į ateities žinių ekonomiką“, – svarstė KTU Europos instituto vadovas V. Ušackas.
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis sakė, kad prezidentė nubrėžė riboženklius ir vidaus, ir užsienio politikoje.
„Labai aiškiai pasakė, kad svarbu Lietuvai neiškrypti iš istorinės, tradicinės krypties, ieškoti draugų Vakaruose, o ne už rytinės sienos, kas yra iš tikrųjų pamėgta įvairių kandidatų ir koalicijos vadovų: ieškot dialogo su Kremliumi, kas yra didžiulė klaida. Įvardijo transatlantinę vienybę, kuri yra labai svarbi mums. Mes nesuinteresuoti, kad Vakarai suskiltų. Įvairūs susipriešinimai, karai nėra mums naudingi, tačiau, aš manau, su Vakarais viskas bus tvarkoj. Svarbu, kad mes į Rytus nepasiduotume. Na, o vidaus politikoje irgi labai aiškiai įvardijo grėsmes, kad tas egoizmas, verslo įtaka politikai, kuri, mano nuomone, labai dažnai susijusi su Rytų kaimynais, kurie bando mus tokiu būdu įtakoti, kartais gali būti net didesnė grėsmė negu išorės priešai“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Ž. Pavilionis.
Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę.
-
Liberalų partijos įkūrėjas: verslo grupės liberalus užvaldė dar 1995 m. 2
Bent jau partijoms, ypač Liberalų sąjūdžiui, tai, matyt, nėra geriausias scenarijus, nes kiekviena nepaneigtų įtarimų diena, tik didina neigiamą visuomenės požiūrį į ją. Pastaraisiais bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, liberalai jau neperkoptų 5 procentų ir į Seimą nepatektų, jei rinkimai vyktų dabar.
Tačiau ne tik teismas smukdo liberalų prestižą. Patvirtintose parlamentinio tyrimo išvadose jų pernelyg artimi santykiai su koncernu „MG Baltic“ taip pat neprideda gerų balų prie skaidrios partijos įvaizdžio. Beje, liberalų ir verslo artumas – jokia naujiena nuo pat pirmųjų šios politinės jėgos dienų. Tą konstatuoja pirmasis atkurtos Lietuvos liberalų partijos pirmininkas.
Po nepriklausomybės susigrąžinimo liberalias idėjas išpažįstantis judėjimas gimė Vilniaus universitete. Į liberalų klubą susibūrė iš Sąjūdžio atėję žmonės. 90-aisiais įsteigta Liberalų sąjunga. Pirmininku išrinktas filosofas Vytautas Radžvilas.
Pasak jo, Liberalų sąjungos steigėjus vienijusi idėja – laisvas asmuo laisvoje valstybėje, kurios tikslas buvo, kad Lietuva atsikratytų komunistinių suvaržymų, išlaisvintų žmonių iniciatyvą. Beatodairiškai liberalizmo šalininkų, esą, tada nebuvo. Jų įsitikinimu – verslas turi tarnauti bendrajam gėriui. Dabartinę „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio bylą Vytautas Radžvilas vadina logiška 1995-aisiais Kaune įvykusio Liberalų kongreso tąsa ir rezultatu.
„Buvo surinkti „East–Baltic States–West“ (EBSW) darbuotojai, padaryti Liberalų sąjungos nariais, balsavo už tai, ką reikia. Aš, kaip partijos pirmasis pirmininkas, supratau, kad vyksta vadinamasis partijos užvaldymas, kaip šiandien mėgstama sakyti, ir šitame spektaklyje kategoriškai atsisakiau dalyvauti. Nuo to laiko kaip normali klasikinė politinė partija ji apskritai neegzistuoja, nes kartą padarius tokį žingsnį, atsidavus vienos įtakingos grupuotės tarnystei, po to gali tiktai keisti šeimininkus“, – teigia V. Radžvilas.
Iš 1994 metų balandžio 16 dienos archyvinės medžiagos:
Žurnalistas: ne toks jau didelis įvykis – vienos iš Lietuvos partijų skyriaus konferencija, tačiau čia pirmą kartą dalyvavo ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje žinomi verslininkai, jau Liberalų sąjungos nariai. Beje, sąjungos Kauno skyriuje 60 proc. narių – verslo žmonės. Kas paskatino tapti Liberalų sąjungos nariais?
„Norime šiek tiek prisidėti prie Lietuvos politinio gyvenimo. Verslas visą laiką buvo šone ir apatiškai žiūrėjo į politiką, bet vis dėlto matome, kad politikos nuo ekonomikos negalima atskirti ir mes turime irgi savo indėlį įdėti“, – sakė EBSW koncerno prezidentas Gintaras Petrikas.
Šiam žingsniui pritarė ir „Sabinos“ korporacijos prezidentas Gintaras Kazlauskas.
„Mums laikas ateiti į politiką ir padėti galbūt šiandieniniams politikams“, – tvirtino jis.
Liberalų sąjungos narys Eugenijus Gentvilas džiaugėsi, kad partijoje vis didesnį vaidmenį vaidina verslininkai: „Malonu matyti, kad šioje konferencijoje, ir visoje Liberalų sąjungoje, vis didesnę įtaką vaidina verslo struktūros: smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. Tai leidžia tikėtis, jeigu liberalams kada nors bus rinkėjų lemta patekti į valdžią, mažesnės korupcijos arba iš viso išnykstančios korupcijos šalyje.
Neilgai trukus po nepriklausomybės susigrąžinimo įkurtas G. Petriko valdomas EBSW koncernas, gundydamas 60 proc. palūkanomis, iš gyventojų tuomet surinko per 300 milijonų litų, o 1995-aisias paskelbęs bankrotą, liko skolingas 80 milijonų litų.
G. Petrikas 1996 m. pabėgo iš Lietuvos ir slapstėsi Jungtinėse Valstijose. Grąžintas į Lietuvą buvo nuteistas pusšeštų metų nelaisvės.
E. Gentvilas sako, kad tada G. Petriko įtaką partijai vadino malonia, nes buvo kitas kontekstas.
„Nežinau, man nėra kaip nors nepatogu dėl šitų frazių. Prisiminkime, koks finansavimas, jokio reguliavimo, visiškas chaosas Lietuvoje buvo“, – teigia dabartinis Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Gentvilas.
Teismas ėmė aiškintis malonaus liberalų bendravimo su verslu tradicijas – pradėta nagrinėti politinės korupcijos byla. Tik atvertęs bylą teismas susidūrė dar su viena tradicija – tokių bylų proceso vilkinimo.
Teismo posėdį teko atidėti – vienam įtariamųjų, iš Liberalų sąjūdžio pasitraukusiam, parlamentarui Gintarui Steponavičiui nutarus tuo pačiu metu Suomijoje komandiruotėje susipažinti su šios šalies švietimo sistema. Tačiau kas leidžiama Jupiteriui, negalima jaučiui. Teismas dėl to pažeidimo neįžvelgė.
„Aš turiu abejonių, ar Seimo nario užsienio komandiruotė švietimo klausimais galėtų būti laikoma teismo šiuo atveju svarbi ir stabdyti procesą. Teismas turi visą eilę procesinių priemonių, kurias gali taikyti prieš tokį, mano požiūriu, proceso vilkinimą“ – tikina advokatas Algimantas Šindeikis.
Po Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos į politiką grįžęs šios partijos vadovas Viktoras Uspaskichas sako, kad dabar jau turi visokios patirties. Teismų vilkinimo praktikos taip pat.
„Mano patarimas iš patirties tos bylos, kuo greičiau užbaigti [bylą – LRT.lt]todėl, kad yra kol ji tęsis, visą laiką bus pilamas purvas ant tavęs. Kam to reikia? Aš gailiuosi, kad mūsų byla neužsibaigė per metus“, – apgailestavo V. Uspaskichas.
V. Uspaskichas, K.Vanago/BFL nuotr.
A. Šindeikis teigia, kad nors šių bylų turinys skiriasi, bet iš esmės politikai kaltinami neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais. Pasak jo, teismo atversta byla, apimant visų instancijų teismus, truks ne trumpiau nei trejus metus. Įtariamoms partijoms ir įmonei griežčiausia gresianti sankcija – jų uždarymas. Fiziniams asmenims – laisvės atėmimo bausmės arba baudos.
„Šituo atveju, kiek man žinoma, visi šitie asmenys, išskyrus Vytautą Gapšį, nėra teisti. Tai tikėtina, kad jų atžvilgiu nebus priimta nuosprendžių, kuriuose bus taikomos realios laisvės atėmimo bausmės. Reiškia, gali būti paskirtos arba lygtinai, arba kartu su bauda sankcijos. Dėl V. Gapšio atskiras klausimas, jis jau teistas asmuo“ – aiškina advokatas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas sako, kad į teismų karuselę įsuktu Liberalų sąjūdžiu gyventojų pasitikėjimas nuolat mažėja. Besitęsiantis teismo procesas ir toliau turės įtakos partijos reitingams.
Prie Darbo partijos vairo vėl stojęs V. Uspaskichas neslepia, kad taikosi ne tik į susiskaldžiusių socialdemokratų, bet ir Liberalų sąjūdžio elektoratą. Pasak VDU profesoriaus, prieš artėjančius rinkimus šių balsų sieks ir kiti iš pelenų kylantys ar ankščiau nuo politikos atsižegnoję veikėjai.
„Tai V. Uspaskicho partija tikrai nėra iš tų pasirinkimų, bet užuosdamas V. Uspaskichas, kad yra tam tikras nusivylimas visu politiniu valstybiniu aparatu, konservatoriams krenta tam tikra dėmė dėl „MG Baltic“ ir sąsajų su verslininkais, tai, aš manau, kad buvę politikai, buvę paraščių politikai vėl kelia galvas ir ieško savo šansų“, – sako V. Jurkynas.
-
Autoritetingas teisininkas abejoja VRK patikimumu 7
Net trijų jos narių veiksmuose galima įžvelgti artimų santykių su politinėmis partijomis, tarp kurių pirmiausia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Visų pirma abejonių sukėlė komisijos pirmininkės Lauros Matjošaitytės veiksmai. Paaiškėjo, kad jau prasidėjus 2016-ųjų Seimo rinkimų kampanijai, VRK darbo grupė, ėmusi tirti galimą paslėptą politinę reklamą ir rinkėjų papirkimą Ramūno Karbauskio renginiuose, kur esą „Agrokoncernas“ tam galėjo skirti beveik 800 tūkst. eurų, nenustatė, kad pažeisti Seimo rinkimų ar Finansavimo įstatymai. Tačiau įvertino, kad galėjo būti pažeisti Mokesčių įstatymai dėl paramos skyrimo, dėl to rekomenduota kreiptis į Mokesčių inspekciją.
Tačiau VRK nesvarstė darbo grupės išvadų ir į Mokesčių inspekciją nesikreipė. Tiesiog komisijos pirmininkė L. Matjošaitytė išvadų svarstyti neteikė.
Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis VRK vadovės L. Matjošaitytės padėtį vadina skandalinga, o situaciją – politine korupcija. Konservatoriai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydami ištirti, ar už neviešinamą ir toliau netiriamą galimą neteisėtą valstiečių žaliųjų finansavimą L. Matjošaitytei Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis neatsidėkojo šios komisijos vadovės postu.
„Sunku įsivaizduoti, kaip taip gražiai sutampa, kad jos darbo grupės išvados net nepateiktos viešam svarstymui, padėtos į stalčių kaip tik tuo metu, kai pirmininkė gauna savo naujuosius įgaliojimus“, – pasidalina įtarimais G. Landsbergis.
L. Matjošaitytė sako, kad išvada VRK komisijai nebuvo pateikta svartyti, nes tuo metu naujai sudarytą komisiją užgriuvo kiti darbai. Dabar VRK darbo grupė tiria galimus rinkimų pažeidimus laikraštyje „Naisių žemė“ ir seriale „Naisių vasara“, prie pastarojo tyrimo, esą prijungta ankstesnės darbo grupės išvada.
„Pirminėje komisijos posėdyje nepatvirtintoje darbo grupės išvadoje nebuvo nustatyta rinkimų teisės pažeidimų. Dabar galbūt komisijos darbo grupė pasižiūrės plačiau, arba patvirtins, kas buvo nustatyta, arba galbūt nustatys naujų faktų“, – sako VRK pirmininkė.
Priekaištų VRK turi ir Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Pasak kurio, VRK stalčiuose ne tik nugulė komisijos tyrimo išvados, bet neištirta ir daugiau galimų valstiečių žaliųjų pažeidimų.
„Sakykime, iš „Agrokoncerno“ lėšų finansuotas vyrų sveikatos patikrinimo projektas, kurio metu buvo akivaizdžiai reklamuojamas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos logotipas ir pats lyderis, nepripažįstamas kaip neteisėtas finansavimas ar, sakykime, neteisėta reklama. Kyla labai pagrįstų abejonių dėl objektyvumo“, – tvirtina G. Paluckas.
„Agrokoncerno“ lėšų finansuotas vyrų sveikatos patikrinimo projektas, kurio metu buvo akivaizdžiai reklamuojamas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos logotipas ir pats lyderis, nepripažįstamas kaip neteisėtas finansavimas.
Pasak Liberalų sąjūdžio vadovo Eugenijaus Gentvilo, įtarimų kelia ir pirmininkės pavaduotojo Vincento Vobolevičiaus interesai. Mat 2016-aisias metais šis vedė konservatoriaus Manto Adomėno įsteigto Demokratinės politikos instituto rengtus mokymus, ir, neva, už M. Adomėną agitavo laikraštyje. O dabar V. Vobolevičius vadovauja VRK grupei, tiriančiai ar tie mokymai nepažeidė rinkimų įstatymo.
„Tas žmogus nėra objektyvus. Atrodo nedidelė kontora, kuriai vadovauja L. Matjošaitytė, nesugeba užtikrinti bešališkumo, kad darbo grupės vadovas neturėtų jokių sąsajų su tiriamaisiais“, – tvirtina E. Gentvilas.
V. Vobolevičius turi sąsajų ir su valstiečiais žaliaisiais. Jis yra viešosios įstaigos „Laisvos visuomenės institutas“ steigėjas ir valdybos pirmininkas. O šios įstaigos buvusi ir dabartinė vadovės dirba valstiečių žaliųjų parlamentarės Agnės Širinskienės padėjėjomis. Be to, V. Vobolevičius prisidėjo prie valstiečių žaliųjų programos kūrimo. Jis sako ne tik konservatoriams skaitęs paskaitas, su liberalų lyderiais yra aptaręs jų politinę padėtį Kaune.
„Aš jau dabar dirbu liberalams, konservatoriams, valstiečiams žaliesiems, taigi bet koks žmogus, kuris yra politologas, dirbantis su politika besidominčiais žmonėmis, automatiškai yra diskvalifikuojamas“, – tvirtina V. Vobolevičius.
Įtarimų kelia ir kitos VRK komisijos narės, valstiečių žaliųjų deleguotos Jonės Valčiukienės interesai. Ji nedeklaravo, kad vyrui Evaldui Valčiukui yra perleistos R. Karbauskio neturtinės „Agrokoncerno“ ir įmonės „Naisių vasara“ valdymo teisės.
Be to, ji dirba padėjėja advokatų bendrijoje, kurios partneriu yra ir jos vyras. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jau pradėjo tyrimą. Pati J. Valčiukienė sako, kad šių interesų deklaruoti neprivalo, nes tai advokato profesinė paslaptis.
„Advokato profesinė paslaptis yra kreipimasis kliento, sutarties sudarymas ir visi kiti. Aš esu sakiusi jau prieš keletą mėnesių, kad tikrai nusišalinsiu, kai bus svarstoma kas nors, kas liečia visą partiją“, – sako J. Valčiukienė.
Parlamentarai į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją kreipėsi ir dėl VRK vadovės L. Matjošaitytės bei jos pavaduotojo V. Vobolevičiaus. Profesorius Vytautas Sinkevičius sako, kad Konstitucijoje numatyta, jog VRK turi būti neutrali ir nešališka. O L. Matjošaitytei tyrimo išvadų neteikus svarstyti VRK nariams ir nesikreipus į mokesčių inspekciją, pažeistas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas ir šios komisijos nario priesaika.
„Kai į posėdį neįtraukiamas tyrimo išvadų svarstymas, kai komisija neturi galimybės ir nepareiškia savo nuomonės, tai komisijos pirmininkė viršija savo įgaliojimus arba labai atsainiai vykdo savo pareigas. Komisijos nariai turi patys teisę inicijuoti klausimų įtraukimą į posėdžio darbotvarkę.
Tai štai jie žino, kad yra tyrimo išvada, jie žino, kad tyrimas nebaigtas ir jie nieko nedaro. Taigi, labai atsainus požiūris. Ar galima pasitikėti tokia komisija, ar ji tikrai sąžiningai, garbingai, nešališkai vykdo savo pareigas. Seimas turi teisę pareikšti nepasitikėjimą kiekvienu komisijos nariu, taip pat ir komisijos pirmininke“, – teigia profesorius.
Seimo pirmininkas tikina, kad priims ryžtingus sprendimus, tačiau dabar įtikintas, kad VRK vadovė L. Matjošaitytė dirba teisingai.
„Pagal tai, ką ji sako, tai ji dirbo teisingai, bet ji pati turi tą įrodyti viešumoje“, – tvirtina Seimo pirmininkas.
Kol neįrodys, VRK pirmininkė trauktis nežada.
Prezidentė pareiškė, jog VRK nariai ir vadovė turi išsklaidyti visas abejones, kad per rinkimus galėtume pasitikėti šia institucija. Iškilus abejotiniems veiklos faktams, L. Matjošaitytės pavaduotojas V. Vobolevičius jau pasitraukė iš darbo grupės vadovų, tiriančios galimus finansinius pažeidimus, remiant partijas ar politines kampanijas.
-
Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių 7
Tą rodo „Eurobarometro“ duomenys – 65 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausia problema įvardija kainų augimą (ES vidurkis 17 proc). Kita vertus, ekonomistai sako, jog gyvenimas Lietuvoje gerėja ir vidutinis pragyvenimo lygis niekada nėra buvęs aukštesnis. Jeigu palygintume, Pirmosios respublikos ekonomika irgi augo, tačiau savo kokybe ir rodikliais mes buvome tarp atsiliekančių šalių. Pagal pajamas vienam gyventojui Lietuva atsiliko ir nuo kaimynų latvių su estais, ką jau ten kalbėti apie JAV ar Didžiąją Britaniją, kur pajamos skyrėsi atitinkamai beveik 7 ir 5 kartus.
Lietuvių kišenės visuomet buvo tuštesnės nei Vakarų europiečių. Pavyzdžiui, tarpukariu daugiau nei perpus. Prieš šimtmetį Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šalies ekonomika rėmėsi žemės Ūkiu, o pagrindinė eksporto prekė buvo maisto produktai - bekonas ir sviestas. Tuo metu pramonė tik žengė pirmuosius žingsnius.
„Pramonė vystėsi pakankamai sparčiai, sparčiais tempais, bet kas tikrai atsiliko, tai įvairios paslaugos, amatai, prekyba, transporto sektorius buvo gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje ir, aišku, tai lėmė bendrą mūsų atsilikimą“, – aiškina „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Ir tas atsilikimas, pasak ekonomisto, jautėsi visos srityse, ne tik ekonomikoje. Lietuvoje buvo didesnis kūdikių mirtingumas, mažesnis raštingumas. Neišvengė mūsų šalis ir emigracijos, tik ji buvo mažesnės nei dabar. Be to, tuomet žmonės rinkdavosi ne Europą, jie vykdavo į Pietų Ameriką, Pietų Afriką, Kanadą. Ir emigracijos tikslas buvo ne išvykti visam, kaip dažniausiai yra dabar, bet užsidirbti, grįžti ir nusipirkti ūkį. Lietuva buvo žemės ūkio kraštas, dauguma gyveno kaimuose.
„Urbanizacijos lygis šiandien toks, kad jau du iš trijų gyvena miestuose. Tarpukariu vienas iš trijų gyvendavo miestuose. Tarpukariu trečdalis buvo neraštingi, šiandien turime priešingą situaciją, mes netgi turime tam tikrą, ypač aukštojo mokslo, infliaciją“, – sako R. Grajauskas.
Tie pasiūlymai kažkaip reguliuoti kainas yra populistiniai pasiūlymai, nieko valdžia tikrai nepadarys, nebent mes eitume diktatūrų keliu ir kištumėmės į rinką.
Praėjus vos dvejiems metams po nepriklausomybės atkūrimo šalyje veikė arti 2,5 tūkst. pramonės įmonių, nepraėjus dešimtmečiui šis skaičius išaugo daugiau nei dvigubai - iki beveik 6 tūkst. Augimas greičiausiai būtų tęsęsis, jei ne karas ir sovietų okupacija, kuri paliko gilų randą šalies ekonomikoje. 1990 m. atkūrus nepriklausomybę daugelis gamyklų uždarytos, buvo ekonomikos nuosmukis, krito žmonių pajamos. Tačiau pamažu ateinant užsienio investuotojams, kuriantis vietos verslui situacija gerėjo ir šalies ekonomika sparčiai kopia aukštyn.
„Pastaruosius 15 metų iš tikro Lietuva labai sparčiais tempais eina į priekį ir nepaisant tos gilios krizės, kuri buvo 2008-2009 m., nuolatos pragyvenimo lygis vejasi vakarietišką. Ir šiandien, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, BVP jau siekia apie 70 proc. to lygio, kuris yra Vakarų Europoje. Tai iš tikro yra istoriškai aukštas skaičius. Niekada mes geresnėje pozicijoje nesame buvę“, – tikina R. Grajauskas.
Optimistiškos Lietuvos banko prognozės ir šiems metams – BVP augs, infliacija mažės, atlyginimai didės. O štai žmonių apklausos nėra tokios teigiamos. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 65 proc. žmonių labiausiai baiminasi augančių kainų. Lietuvių nerimas didžiausias ES. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje atitinkamai kainų augimas nerimą kelia 30, 40 ir 37 proc. žmonių. Lietuvos banko skaičiavimu, maisto kainos per pastarąjį penkmetį augo apie 10 proc., paslaugų – 18 proc.
„Žmonės mano, kad kainos yra problema, bet tuo pačiu žmonės mano, kad ir mokesčiai yra problema. Tai šioje vietoje, manau, mokesčių mažinimas yra labai tinkamas atsakymas į šitą žmonių susirūpinimą. Visą PVM reikėtų kirsti bent jau iki 18 ar net 15 proc. ir tuomet atsiranda galimybė konkurencijai, atsiranda galimybė kainų žemėjimui ir kai tai įvyksta visoms prekėms, atsiranda galimybė mažėti visoms kainoms“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Būtent PVM, pasak kai kurių politikų, ir išpučia maisto kainas. Todėl vėl atsiranda siūlymų taikyti PVM lengvatas maisto produktams. Skeptikai sako, kad tai trumpalaikis efektas – sumažintą PVM ilgainiui suvalgys infliacija, augančios gamintojų sąnaudos. Ekspertai pabrėžia, kad problema ne augančios kainos, problema – mažos žmonių pajamos. Ir kovoti reikia ne su kainomis, kurios yra vienos mažiausių Europoje, mažesnės tik Rumunijoje ir Bulgarijoje, o su mažais atlyginimais. Pasak ekonomistų, noras mažinti ar užšaldyti kainas reikštų, kad daugelio to sektoriaus darbuotojų atlyginimai taip pat įšaltų.
„Valstybė nesugeba mokėti adekvačių atlyginimų mokytojams, sveikatos apsaugos darbuotojams ir visiems kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių Lietuvoje yra 400 tūkst. Tai čia problema, ir politikai, aišku, turėtų pripažinti, kad jie, nė viena vyriausybė, nesugeba iš esmės spręsti šios problemos. Tad tuomet šis klausimas yra stumiamas po kilimu ir sakoma – „na, ką čia mes padarysime. Gal pareguliuosime kainas“. Bet turbūt tyliai supranta, kad to negali padaryti“, – įsitikinęs „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Tie pasiūlymai kažkaip reguliuoti kainas yra populistiniai pasiūlymai, nieko valdžia tikrai nepadarys, nebent mes eitume diktatūrų keliu ir kištumėmės į rinką. Bet mums to neleistų civilizuotos kitos valstybės, su kuriomis esame bendroje ES, ir jeigu norime su jomis laisvai prekiauti ir gauti iš to naudos, tai turime ir taisyklių bendrų laikytis“, – sako R. Grajauskas.
„Svarbu yra parinkti tokias priemones, kurios leistų rinkti daugiau mokesčių, t.y., turėti daugiau pajamų ir tomis pajamomis finansuoti tuos valstybės poreikius, kurie yra jautriausi, t.y., rūpintis tų gyventojų pajamomis, kurios yra mažiausios“, – siūlo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Ernestas Virbickas.
Pernai skambiai pristatyta vyriausybės mokesčių reforma, kaip sako ekspertai, buvo tik kosmetinė, neatnešusi jokių esminių pokyčių. Finansų ministras yra teigęs, kad šiemet bus imtasi ryžtingesnių veiksmų. Planuose – darbo jėgos apmokestinimo mažinimas, dėmesys vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. Ekonomistų teigimu, norint stabiliai didinti atlyginimus, per metus 5–7 proc., būtina imtis struktūrinių reformų. Ekonomiką dar labiau išjudintų investicijų, smulkiojo verslo skatinimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas, daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produktų. Prie geresnės ekonominės aplinkos prisidėtų ir mokesčių naštos mažinimas, geresnis jų surinkimas.