Tačiau pasitaikė, kad Kauno apskrities viešoji biblioteka surengė tradicinį renginį „Aklas pasimatymas su knyga“. Tik puslapiuką, ramino ji save ir nuėjo. Lemtingai (bet tada dar nežinojo) atkreipė dėmesį į knygas atidžiai vartantį vienaakį vyriškį. Tas buvo akylas. Pasiūlė jai lengvos poezijos tomelį. Neatsisakė. Poezija pasirodė svaiginanti ir viliojanti. Skatinanti atsiverti. Susidomėjusi paklausė, kas atsitiko vyriškio akiai. Paaiškino, kad tai knygų skaitymo padarinys. Mat jaunystėje elgėsi nerūpestingai – nesaikingai skaitė, perskaitė daug pramoginių knygų, bet dabar supranta, kad viliojo tik viršeliai, skambūs pavadinimai, o turinys buvo tuščias, tad širdyje nieko neliko. Todėl dabar ieško savo gyvenimo knygos. Nesvarbu – plona, vidutinė ar didesnė nei vidutinė – svarbiausia dvasinis turinys. Gali būti ir susiglamžiusi. Sakė, kad dabar su knygomis elgiasi atsargiai, bet kokių nevarto. Netgi pajutęs potraukį maldaknygėms. Skaitytojai tai sukėlė pasitikėjimą ir jai pasirodė, kad galėtų pasiūlyti jam savo gyvenimo knygą. Taip ir padarė. Tikėjosi romantiškos vakaro lyrikos. Tačiau gavo nakties prozą – jos knyga buvo atversta, išvartyta, brutaliai perskaityta ir net išplėšyta.

Tyrėjai iš Centrinės bibliotekos pranešė, kad įtarimai krinta skaitovų grupuotės atstovui. Ne vienas žino apie Lietuvoje besikuriančią grupuotę, kurios tikslas – perskaityti 10 mln. puslapių. Tai toks skaitymas, kai leki per puslapius kaip apdujęs, o pasiekęs finišą būni suprakaitavęs.

Moralas: normaliai skaitydamas tarsi plauki per knygos pasaulį, žvalgaisi, stebiesi, krapštai nosį ir net kai ką užsirašinėji. Ir nedalyvauji sportinio skaitymo maratonuose – tada ir nepadaugini, ir galvos neskauda.

Svarbi data

Praėjusių metų lapkričio 13 d. lankytojams buvo atvertas atnaujintas LZS.

Atsitiko taip, kad ši data tapo svarbi ne tik šį objektą mėgstantiems lankytojams, bet ir naują tvorą pastačiusiai bendrovei.

Statytojai pabrėžia: tvora buvo pastatyta, LZS atidarymas įvyko, tačiau paskui laukė netikėtumas. Tvoros užsakovai sutartį vienašališkai nutraukė ir tai buvo padaryta tada, kai visi darbai jau buvo atlikti ir tvora atiduota naudoti – praėjus daugiau nei metams nuo sutartyje numatytų darbų įvykdymo datos.

Zoologijos sodo vadovybė aiškina, esą, statant tvorą, būta nesąžiningų veiksmų.

Tiekimo nesklandumai

Statybos rangos sutartis tarp bendrovės „Vilungės statyba“ ir LZS pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 19 d.

Darbų vykdytojas Juozas Rapnikas, kalbėdamas su „Kauno diena“, neslėpė, kad darbai nevyko idealiai, tačiau viskas buvo atlikta laiku.

„Įvairių nesklandumų, susijusių su tiekimais, statybininkams pasitaiko nuolat. Tai gana įprasta. Sunkumų buvo, bet tai nesukėlė jokių sunkesnių padarinių. Kai Ukrainoje prasidėjo karas, atsirado problemų dėl armatūros tiekimo, nes beveik visas metalas buvo vežamas iš Ukrainos. Paskui tiekėjas keitėsi, buvo pasikeitimų dėl projektavimo, keitėsi ir tvoros dislokacijos vieta, ir užsakovo norai. Dėl to ir darbų terminai buvo šiek tiek koreguojami. Taip jau yra: jei tiekėjas keičiasi, o armatūrą gauname ne šiandien, kaip buvo planuota, bet po pusantro mėnesio“, – nesklandumų sukėlusias aplinkybes nurodė statybos darbų vykdytojas.

Anot J. Rapniko, pačioje darbų pabaigoje atsirado problemų, kurias sprendžiant turėjo įsitraukti bendrovės juristai.

„Bendras pastatytos naujos tvoros ilgis – apie pusė kilometro. Teko dirbti ir specifinėse vietose – ant šlaitų. Nors ir buvo trikdžių, viskas buvo padaryta ir atiduota naudoti laiku, tačiau atsitiko taip, kad dabar reikalai komplikavosi“, – apgailestavo pašnekovas.

Rezultatas: Zoologijos sodo tvora tapo teisinio ginčo objektu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pateikė sąskaitą

Po LZS atidarymo nesutarimai dėl tvoros persikėlė į teismą.

2023 m. gruodžio 24 d. bendrovė „Vilungės statyba“ pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, prašydama panaikinti LZS sprendimą vienašališkai nutraukti statybos rangos sutartį, dėl ko, kaip tvirtinama, statytojui buvo nesumokėta 86,5 tūkst. eurų.

Ieškinyje sakoma, kad „Vilungės statyba“ LZS tvoros statybą pabaigė 2022 m. rugsėjo 15 d. ir pateikė užsakovui sąskaitą.

Darbų pabaigos data, anot „Vilungės statybos“ advokato Ilano Ostrovskio, atitinka Statybos rangos sutartį ir šalių suderintą pratęsimo terminą.

Meta kaltinimus

Bendrovei „Vilungės statyba“ skirtame LZS administracijos pranešime dėl rangos sutarties nutraukimo teigiama, esą tvorą stačiusi „Vilungės statyba“ padarė trūkumų – nukrypo nuo esminių statinio projekto sprendinių. Dėl tos priežasties LZS negali gauti statybos užbaigimo liudijančio dokumento ir įregistruoti teisių Nekilnojamojo turto registre.

Sutarties nutraukimo pagrindime sakoma, kad rangovas esą nevykdė statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų, dėl to, pasak pagrindimo, „užsakovas iš esmės negauna darbo rezultato“.

„Vilungės statyba“ su sutarties nutraukimo argumentais nesutinka, vertina juos kaip visiškai nepagrįstus, prieštaraujančius realiai situacijai.

Bendras pastatytos naujos tvoros ilgis – apie pusė kilometro. Teko dirbti ir specifinėse vietose – ant šlaitų. Nors ir buvo trikdžių, viskas buvo padaryta ir atiduota naudoti laiku.

Pasigenda faktų

„Toks vienašalis nutraukimas yra neteisėtas, nutraukimo priežastys – nesuprantamos, todėl ir kreipėmės į teismą“, – paaiškino bendrovės advokatas I. Ostrovskis.

„Vilungės statybai“ atstovaujantis teisininkas atkreipė dėmesį, kad LZS sutartį vienašališkai nutraukė praėjus daugiau nei metams, kai rangos darbai jau buvo atlikti ir sutartis pasibaigusi. Todėl, anot teisininko, ji net teoriškai negalėjo būti vienašališkai nutraukta.

Statytojai neigia, kad nevykdė statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų.

„Iš statybos techninės priežiūros vadovo nebuvo gauta jokių raštiškų nurodymų, statybos techninės priežiūros vadovas niekuomet nenustatinėjo rangovui konkretaus pagrįstai tinkamo laiko nurodymų vykdymui, o statybos techninės priežiūros vadovo žodinius nurodymus rangovas vykdė geranoriškai, bendradarbiaudamas su užsakovu ir statybos techninės priežiūros vadovu“, – rašoma teismui skirtame „Vilungės statybos“ paaiškinime.

Apibendrinant pabrėžiama, kad visi sutarties nutraukimo argumentai yra abstraktūs, nepagrįsti faktologine medžiaga.

Žaliava: aptverti prireikė nemažai metalo, dėl kurio tiekimo buvo nesklandumų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mato prieštaravimą

LZS tvorą pastačiusi bendrovė atkreipia dėmesį į prieštaringą sodo administracijos atstovų tvirtinimą, kad jie esą negali naudotis darbų rezultatu.

Pabrėžiama, kad rangovo darbų rezultatu užsakovas naudojasi nuo 2023 m. lapkričio 13 d., kai atnaujintas LZS buvo atidarytas lankytojams.

Gindama savo poziciją, statybų bendrovė dar priduria, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis pastatytu objektu.

Teisiniai niuansai

Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad paskutines pažymas ir kai kurių darbų etapų pabaigos aktus ir jų sąmatas vienašališkai pasirašė „Vilungės statyba“.

LZS įstatymo numatyta tvarka nekvestionavo „Vilungės statybos“ vienašališkai pasirašytų aktų – pažymų teisingumo ir pagrįstumo.

Anot „Vilungės statybos“ atstovų, aktų pasirašymas buvo formalumas, neiškreipiantis esminių sutarties nuostatų.

„Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas nepripažįsta jo negaliojančiu“, – aiškinama bendrovės „Vilungės statyba“ atstovų rašte.

Kas fiksavo trūkumus?

„Kauno diena“ situaciją pakomentuoti paprašė LZS administracijos. Nusiuntėme tokius klausimus:

1. Pakomentuokite „Vilungės statybos“ teiginius, kad LZS negalėjo nutraukti rangos sutarties jau vien dėl to, kad tada, kai ją nutraukėte, sutartis daugiau nei prieš metus jau buvo pasibaigusi ir įvykdyta.

2. Statytojai akcentuoja, kad jų darbo rezultatu, t. y. nauja tvora, LZS pradėjo naudotis. Tuo tarpu LZS teigia, kad užsakovas negali naudotis darbų rezultatu. Paaiškinkite, kuo remdamiesi taip tvirtinate?

3. Informuokite, kur, į kokias institucijas ir kada kreipėtės dėl, kaip teigiama, darbų nukrypimų, trūkumų? Kokie tie trūkumai?

4. Teigiate, kad statytojai darbus atliko su trūkumais, todėl negalite gauti statybos užbaigimo liudijančio dokumento ir įregistruoti teisių Nekilnojamojo turto registre. Kokių problemų LZS dėl to atsiranda?

Regimanto Zakšensko nuotr.

Paaiškinimai – riboti

LZS komentaras: „Pagal Lietuvos zoologijos sodo su rangovu sudarytą sutartį rangovo įsipareigojimas buvo iki 2022 m. rugsėjo 15 d. pagal projektą pastatyti tvorą, tuo tarpu sutarties baigtis siejama – rangovui tinkamai pastačius tvorą ir LZS ją priėmus ir apmokėjus. Deja, iki numatyto termino rangovas ne tik neįvykdė savo įsipareigojimo baigti atlikti tvoros statybos darbus (atsižvelgiant į tai, kad tvora yra viešas, matomoje vietoje esantis objektas, galimai ir dienraščio „Kauno diena“ skaitytojai yra pastebėję, kad dar 2022–2023 m. žiemą ji buvo statoma), tačiau ir dalį tvoros pastatė ne pagal projektą, dėl to LZS negali baigti statybos užbaigimo procesų. LZS, veikdamas sąžiningai, priimti tokių darbų negalėjo, tad įpareigojo rangovą ištaisyti šį esminį defektą. Kaip matyti iš susidariusios situacijos, rangovas tvoros statybos darbus atliko dar 2023 m., o esminio defekto – dalies tvoros pastatytos ne pagal projektą – nepašalino. Todėl LZS, įvertinęs susidariusią situaciją ir faktines aplinkybes, nutraukė sutartį, atsiskaitė su rangovu, kas sietina su visiška sutarties pabaiga.“

„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas – yra nagrinėjama civilinė byla, LZS, siekdamas išvengti išankstinės nuomonės susidarymo ir užtikrinti proceso objektyvumą, daugiau komentarų į šiuos jūsų pateiktus klausimus neteiks“, – priduriama papildomame LZS paaiškinime.

Šiuo komentaru buvo atsakyta ne į visus LZS administracijai redakcijos nusiųstus klausimus. Liko neaiškios svarbios aplinkybės: kur, į kokias institucijas ir kada LZS kreipėsi dėl, kaip teigiama, darbų nukrypimų, trūkumų, kuriais remiantis buvo nutraukta sutartis, sukėlusi LZS ir rangovo teisinį konfliktą.

Na, gerai. Eikime prie kitos lentynos. Pavyzdžiui, alksnio dūmuose rūkytas upėtakis. Tvarkingai paklotas plastiko pakuotėje. Mėsytė – švelniai rožinė, lengvutė, tiesiog jauti, kaip skrandis sako: ačiū, gal dar įmestum? Dabartės visada tokių skanėstų gausi. O kaduise: į pliauską panaši vobla (stipriai pasūdyta džiovinta žuvis) arba silkė su visais viduriais.

Ir vėl kikenimas – upėtakis pasidarė rožinis nuo antibiotikų. Tas upėtakis gyveno kalėjimo sąlygomis ir jis net nežino, kas yra upė. Savo dirbtinėje egzistencijoje jos net nėra matęs. Tai koks jis upėtakis.

Bet obuoliai dabartės! Raudonskruosčiai, žvilgantys net ir žiemą. O kaduise: kelis susiraukšlėjusius obuoliukus jei pavykdavo išsaugoti iki pavasario, tai visa giminė skanaudavo.

Arba ledai. Visa pasaulinė ledoteka. Dabartės sunku vieną rūšį išsirinkti. O kaduise – pieniniai, šokoladiniai, vaisiniai, plombyras, eskimo. Ir taškas. Vienu metu visų rūšių niekada negaudavai (nebent kas iš artimųjų ledų kombinate dirbdavo). Vaisiniai – daugiau vasarą, visi kiti – tai yra, tai nėra, tai labai ilgai nėra. O prekinė išvaizda – absoliutus nepatrauklumo triumfas.

O kaduise buvusius batus net prisiminti baisu. Tie batai turėjo būti raudoni iš gėdos, bet buvo juodi kaip velniai. Ir automobiliai turėjo raudonuoti. Bet raudonų beveik nepasitaikydavo. Kaduise buvo toks prietaras. Jei suskaičiuosi šimtą raudonų automobilių, susapnuosi savo antrąją pusę. Kol tiek priskaičiuodavai, tau skirta pusė jau kaduise būdavo ištekėjusi.

Kaduise keistai gyvenome, o dabartės keistai valgome. Bet skaniai.

Vienumoje dažnai prisimindavo pateptąją Bufeto altoriaus mergelę Bufetavą. Nors tą deivė ir skiesdavo konjaką, pati būdavo neatskiesta – tikras moters koncentratas iš didžiųjų raidžių visose įmanomose vietose. O dabar moterys, dūsaudavo Z. Z., praskiestos įstatymų žiniomis, visokiomis teisėmis, ambicijomis, lyderystėmis. Kur tas lipšnus moteriškumas? Vaikščiojančios moterų teisių brošiūros... Prieš bendraudamas turi pavartyti Baudžiamąjį kodeksą, kad ant posūkio neužneštų už raudonų (rožinių) linijų. O prieidamas prie tokios Brošiūros arčiau, turi užsidėti antrankius, nes jei duosi rankoms valią, tokį širšyną pažadinsi... Z. Z. nulindo dar giliau į rūsį.

Kaip žinoma iš TV trilerių, rūsiuose daug baisybių – visada gali rasti suplėšytų rūbų, įtartina spalva apsivėlusį peilį, vienišą batą, moliu aplipusį kastuvą, iškarpų su keistais tekstais, Stalino portretą, komunisto bilietą.

Z. Z. bufeto stalčiuose ieškojo paslaptingų ženklų ir simbolių. Ir jam pavyko. Tai buvo mergelės Bufetavos palikimas – šventasis raštas (tikėjimo meniu): degtinės „Stoličnaja“ butelis (3 rubliai), kvaso stiklinė (degtinei užsigerti) (3 kapeikos), pomidorų sulčių stiklinė (11 kapeikų}, cigarečių „Kosmos“ pakelis (70 kapeikų), „Žigulinis“ alus (30 kapeikų), kilogramas pieniškų dešrelių (2 rubliai), rauginti agurkai (prie dešrelių ir degtinės) (10 kapeikų už kilogramą), litras kefyro pagirioms (30 kapeikų).

Įkvėptas mergelės Bufetavos tikėjimo nuostatų Z. Z. išskleidė savo vėliavą ir drąsiai iškišo pro langą. Pažvelgė į Rytus. Gal virš Nemuno kitas aušta jau rytas? Nė velnio. Ir vėl gavo baudą.

Komitetas pritarė

Neseniai „Kauno dienoje“ skelbtoje publikacijoje „Alkoholio procentų galvosūkis: pliusai, minusai ir absurdai“ informavome apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurio vienas pagrindinių tikslų – gerinti verslo reguliacinę aplinką.

Kaip pranešė ELTA, Ekonomikos komitetas pritarė ministerijos iniciatyvai. Praėjusį trečiadienį vykusiame posėdyje dauguma komiteto narių pasisakė už naujoves, kuriomis siekiama pašalinti alkoholio įstatymo įgyvendinimo praktikoje išryškėjusius trūkumus.

Kaip aiškino ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė, šiuo metu mugėse, parodose ir renginiuose pagal gėrimų tipą skiriasi jų galimas stiprumas. Viceministrė teigia, jog siekiama suvienodinti sistemą, kad būtų leista parduoti visus silpnuosius alkoholinius gėrimus, kurių stiprumas siekia 8,5 proc.

„Dabar mes turime sistemą, pagal kurią alui taikoma 7,5 proc., o kai kurioms sidro rūšims iki 8,5 proc. riba. Mes viską suvienodiname iki 8,5 proc.“, – per komiteto posėdį teigė I. Valeškaitė.

Anot jos, sąlygos būtų suvienodintos ir vidutinio stiprumo gėrimams, kuriems būtų nustatytas 15 laipsnių apribojimas. Tokius gėrimus, jos teigimu, taip pat būtų leista pardavinėti mugėse ir masiniuose renginiuose. Į šią kategoriją įeitų vynas, putojantis vynas, midus, likeriai ir silpnieji alkoholiniai kokteiliai“, – aiškino ELTA cituojama I. Valeškaitė.

Abejotinas pasiūlymas

Pasak viceministrės, Alkoholio kontrolės įstatymo projekto naujovės, kurioms pritarė komiteto nariai, panaikins su teisės aktais nesuderinamas nuostatas.

(...) Dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti.

 

Ekonomikos komiteto posėdyje nesutarimų iškilo dėl parlamentaro Gintauto Palucko siūlymo, kad renginiuose būtų galima parduoti tik natūralios fermentacijos gėrimus, tokius kaip alus ar vynas, bet ne tarose parduodamus kokteilius. Visgi buvo pritarta originaliam siūlymo variantui.

„Kauno dienai“ komentuodama G. Palucko pasiūlymą, I. Valeškaitė atkreipė dėmesį į toksikologų ne kartą pateiktas išvadas, kad fermentacijos būdas neturi įtakos alkoholio kokybės rodikliams, nes distiliuotas etilo alkoholis turi tokį patį poveikį organizmui kaip ir natūralios fermentacijos alkoholis, kuris taip pat gali būti išgautas iš skirtingos kokybės produktų.

BNS cituojamas koncertų, renginių, muzikos projektų organizatorius Martynas Tyla pabrėžė, kad priėmus pataisas būtų panaikinta diskriminacinė situacija, kad „turime gerti tai, ką turime gerti“.

„Tada, kai reikia gerti tik alų ar sidrą, turime problemą. Tai nepriimtina“, – tvirtino jis.

Jei pataisos būtų priimtos, mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose būtų galima prekiauti iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiu, reklama nebūtų laikoma informacija apie maisto ir alkoholio derinimo rinkinius, apdovanojimus, gamybos technologijas, tradicijas.

Būta ir kuriozų

Alkoholio kontrolės įstatymo projekto dar laukia svarstymas Seime, o tada maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje.

Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius „Kauno dienai“ sakė beveik neabejojantis, kad Seime įstatymo pakeitimams bus pritarta ir po notifikacijos Briuselyje Lietuvoje jau bus galima išvengti keisčiausių nesusipratimų, į kuriuos įveldavo Alkoholio kontrolės įstatyme esantys kurioziški prieštaravimai.

„Viena iš tokių kuriozinių situacijų nuolat apkartindavo bene garsiausio Kauno renginio, miesto identiteto simboliu jau seniai tapusio festivalio „Kaunas Jazz“ rengėjų ir dalyvių kasdienybę, nes dėl įstatyme esančių nelogiškumų, festivalio metu alumi gaivintis buvo galima, o rafinuotesniu gėrimu – vynu – draudžiama. Tikiuosi, kad su panašiomis keistenybėmis Lietuvoje daugiau niekam neteks susidurti“, – vylėsi Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Vis dėlto yra manančių, kad reikia ginti ne savo kailiuką, bet savo tėvynę. Savas kailiukas mums ir yra tėvynė – šilta, sava ir maloni. Tiek puoselėtas kailiukas – ir vitaminais, ir aliejais, kedentas grožio salonuose, lepintas paplūdimiuose ir t. t. Gaila būtų nunulinti tokį įdirbį.

Tėvynę dažniausiai gina turintys stuburą. Žiurkėnui geriau turėti sotų ir didelį grūdą, bet ne stuburą. Geriau graužti grūdą, nei pačiam būti graužiamam nesaugumo jausmo. Įtampos laikais stuburas yra nereikalingas, net pavojingas organas. Geriausiai būtų jį išoperuoti, nes anas trukdo kaip kirmėliukui šliaužti tarp įvairiausių kliūčių į grūdų sandėlį.

Mūsų tikslas kuo tvirčiau įsisiurbti į šiltą europinės gerovės krūtį ir toje krūties koplyčioje atrasti taiką ir ramybę.

Kažin, ar kiekvienas turi žiurkėną savyje, t. y. tokį (dvasine ir psichologine prasme) stenantį storulį, kurio bezdalais neseniai taip pasišlykštėjo ir kone susivėmė profesorius V. Lansbergis.

Na, gerai: užauginome žiurkėną savyje. Ne kokį nors tundros susliką, bet normalų rubuilį, prikimštais žandukais, žvilgančiais rožiniais nagučiais, nuolat ieškantį gerovės, saugumo ir grūdų sandėlio.

Pasak V. Landsbergio, pakako Prancūzijos prezidentui prasitarti apie garbę ir kovą – koks kilo storulių stenėjimas.

Jei jau V. Landsbergis vaišina Europą tokiais posakiais, tai kažkas atsitiko. Profesoriaus galvoje vatos dar niekas nėra aptikęs.

Kad ir kas nutiktų, turintys stuburą registruosis steigiamose karo komendantūrose, o mes registruosimės urveliuose prie sandėlių.

Dar perspėjame visus geros valios žmones: mes, žiurkėnai, esame labai jautrūs. Būkite mandagūs, atsargūs ir saugokitės, kad neužmintumėte ant mūsų, nes labai lengva mus sužeisti ir traumuoti.

Pradėjo eksperimentą

Švietimo ministerija neturi susistemintos informacijos, kiek Lietuvoje yra tokių mokyklų. Tačiau jų atsiranda ir, atrodo, daugėja.

Viena tokių – Kauno rajono Kulautuvos pagrindinė mokykla.

Jos vadovė Jolita Velžienė „Kauno dieną“ informavo, kad eksperimentas prasidėjo pasibaigus Velykų atostogoms ir, tikėtina, tęsis iki mokslo metų pabaigos.

„Per pertraukas dabar daugiau judesio, atsipalaidavimo, bendravimo“, – atkreipė dėmesį mokyklos vadovė.

Ji papasakojo, kaip brendo sumanymas per pamokas atsisakyti telefonų, kaip planas buvo įgyvendintas ir kokie šios naujovės, kurią pedagogai kol kas apibūdina kaip eksperimentą, rezultatai.

Keli etapai

Sprendimas atsisakyti mobiliųjų telefonu priimtas keliais etapais ir, pabrėžė J. Velžienė, jis nebuvo spontaniškas.

„Kelias iki sprendimo įgyvendinimo buvo netrumpas. Pirmiausia, vyko diskusija pedagogų bendruomenėje. Matėme, kad mūsų mokiniams ne viskas gerai, matėme, kad jie per mažai bendrauja per pertraukas ir pamokose nevengia išsitraukti telefono, nors be mokytojo leidimo tai draudžiama. Toks draudimas galioja gal jau šeštus metus, bet matėme, kad jis neveiksmingas.

Mokytojai, galima sakyti, toje kovoje pasidavė ir dažnai iš pedagogų išgirsdavome pastebėjimų, kad jie ne prižiūrėtojai, kodėl pamokose turėtų kovoti dėl telefonų naudojimo tvarkos ir pan.“, – apie nieko gera nežadančias tuometes tendencijas pasakojo Kulautuvos pagrindinės mokyklos direktorė.

Sumanymas telefonus prieš pamokas palikti spintelėse atsirado praėjusių metų pabaigoje, kai mokykloje ta tema buvo surengta mokytojų diskusija.

Teritorija: Kulautuvos mokykla turi pasivaikščiojimams ir aktyviam poilsiui tinkamą aplinką. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Padėjo ir dovana

„Pradėjome domėtis, kokia yra kitų mokyklų patirtis Lietuvoje, užsienyje. Aš pati asmeniškai gilinausi į šią temą, skaitydama įvairius šaltinius domėjausi specialistų tyrimais, išvadomis. Įdomus sutapimas – Mokytojų dienos proga viena mama padovanojo knygą apie skaitmenos poveikį žmogaus smegenims. Lyginau, svarsčiau, kas vyksta mokykloje, ir galvojau, kad tas kelias – palikti telefonus spintelėse – yra vienintelis teisingas“, – pasakojo mokyklos vadovė.

Netrukus mokyklos administracija nusprendė surengti apskritojo stalo diskusiją su moksleivių tėvais.

„Skaičiau tėvams pranešimą, paremtą įvairiomis mokytojų išvadomis. Tėvų požiūris į galimybę mokykloje atsisakyti telefonų nebuvo labai vienareikšmiškas. Netgi pasigirdo minčių, kad jau pavėlavome, reikėjo anksčiau tai padaryti“, – apie kilusias dvejones užsiminė J. Velžienė.

Per pokalbį su tėvais ji atkreipė dėmesį, kaip išmanieji telefonai veikia žmogaus smegenis.

Galima gyventi ir be telefonų. Per pertraukas kalbamės, juokaujame, aptariame reikalus, vaikštome.

„Nuolatos iš turinio telefone gaudamos tam tikrą pasitenkinimą, žmogaus smegenys išskiria nedidelę dozę dopamino ir prie to priprantama. Tokiu būdu išsivysto priklausomybės – kaip, pavyzdžiui, nuo rūkymo, lošimo ar alkoholio“, – aiškino patyrusi pedagogė.

Anot jos, mokslininkai pateikia vienareikšmę išvadą, kad priklausomybė nuo išmaniojo telefono yra stipresnė nei nuo rūkymo.

Sunkiausia dalis

Mokyklos direktorė sakė, kad pasiekus sutarimą su tėvais, dar buvo svarbu aptarti naujos tvarkos detales, o ypač sąlygą, kad apie planuojamus pokyčius mokykloje tėvai savo vaikams praneštų taip, kad jie patikėtų planuojamų naujovių naudingumu.

„Tėvų, prieštaraujančių dėl naujos tvarkos, nebuvo. Tiesa, kai kurie abejojo – juk telefonai gali praversti ugdymo procese. Tačiau sutarėme, kad mokytojas yra pamokos šeimininkas ir, jei reikės, vaikai galės telefonus atsinešti ir naudoti“, – paaiškino pedagogė.

Tada, pasak jos, laukė sunkiausia dalis – pokalbis su mokiniais, kurių Kulautuvos pagrindinėje mokykloje yra 227.

Sąlyga: mokyklos direktorė J. Velžienė pabrėžė, kad sprendimas dėl telefonų naudojimo nebūtų įmanomas be tėvų ir moksleivių supratingumo. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nustebino branda

„Pati ėjau į klasių valandėles ir, atsižvelgdama į mokinių amžių, pristačiau tyrimus ir užsienio mokyklų patirtis, išvadas“, – sakė direktorė ir pabrėžė, kad ne vieną valstybė jau yra priėmusi nacionalinio lygio sprendimus mokyklose atsisakyti išmaniųjų telefonų.

Direktorė J. Velžienė tvirtino buvusi nustebinta vaikų mąstymo branda.

„Vaikai, aišku, turėjo klausimų, bet iš jų pusės nebuvo didžiulio pasipriešinimo, negatyvo. Kai vienoje klasėje per pokalbį juokais paklausiau, ar į mano automobilio duslintuvą prikišite kankorėžių, vaikai tik juokėsi“, – prisiminė J. Velžienė.

Vyresniųjų abejonės

Anot mokyklos direktorės, iš pokalbių ji supratusi, kad moksleiviai mato ir suvokia aptariamą problemą.

„Jie geba įsiklausyti į argumentus. Jie pripažino suprantantys, kad dėl išmaniųjų įrenginių nukenčia bendravimas, sutrinka socialiniai ryšiai“, – pastebėjo pašnekovė.

Pasiteiravus, kokių abejonių mokyklos administracijai išsakė moksleiviai, pedagogė atkreipė dėmesį į kai kurių vyresnių klasių moksleivių nuogąstavimus.

„Buvo abejonių. Pavyzdžiui, sakė, kad jie kuria savo verslą, kad jiems tai gali trukdyti bendrauti su klientais. Tada kalbėjomės apie suaugusio žmogaus brandą, kai jis geba racionaliai ir naudingai reguliuoti ir planuoti savo veiklą“, – sakė J. Velžienė.

Pramogos: koridoriuose – nestinga patrauklių žaidimų. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Pravertė žaidimai

Buvo klausimų, ką reikės veikti per pertraukas. Pasak direktorės, tai paaiškinti nebuvo sunku.

„Pabrėžėme, ką mokykla jiems gali pasiūlyti – tai stalo žaidimai, žaidimai lauke, šachmatai, šaškės, dėlionės, stalo tenisas, stalo futbolas ir kita. Mokykla yra dėkingoje aplinkoje – jeigu oras tinkamas, vaikai gali leisti laiką lauke“, – sakė J. Velžienė.

Moksleiviai buvo raginami įsitraukti dalyvaujamojo biudžeto projektą, kuris suteikia galimybę siūlyti mokyklai tinkamų idėjų ir gauti lėšų idėjoms įgyvendinti.

Tinkamas metas

Netrukus moksleiviams ir pedagogams teko apsispręsti, kada pradėti eksperimentą.

„Nusprendėme, kad po atostogų yra palankus metas, kai prasideda tarsi kitas etapas ir mokykloje jau veikia nauja tvarka“, – teigė pedagogė.

Ji pabrėžė, kad daug papildomo darbo turėjo klasių vadovai klasių valandėlių metu.

„Sukūrėme tvarkos aprašą, nustatėme taisykles ir skyrėme bandomąjį laikotarpį. Aptarėme, kad tai laikotarpis, kai į nusižengimus dar nereaguosime labai griežtai, visi pratinsimės prie naujos tvarkos. Ir dabar tai darome“, – sakė pašnekovė.

Pokytis: atsisakius telefonų populiarios tapo ir šaškės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Vengia spaudimo

Bandomajam laikotarpiui nutarta skirti porą mėnesių ir vengti spaudimo.

„Laikomės tvarkos, bet be bausmių. Tikslas nėra vaikus nubausti, gąsdinti, atimti telefonus, kviestis tėvus ar kaip nors spausti. Norime gražaus susitarimo ir supratimo“, – sakė pedagogė.

Ji pabrėžė, kad bausmių nekūrė ir specialiai nenumatė kokių nors poveikio priemonių.

„Yra mokyklos tvarkos taisyklės. Jei mokinys nesilaiko mokinio elgesio taisyklių, reaguojama taip pat – gali būti perspėjimas, gali būti pokalbis su tėvais, gali būti pokalbis vaiko gerovės komisijoje, kodėl nepavyksta laikytis taisyklių“, – paaiškino mokyklos vadovė.

Atsiliepimai – geri

„Kauno dienos“ pašnekovė sakė nuolat pasiteiraujanti įvairių klasių vaikų, kaip sekasi mokykloje be išmaniųjų telefonų.

„Girdžiu, kad džiaugiasi, kad dabar daugiau bendrauja su draugais, dažniau eina į lauką. Girdėjau tik pozityvius atsiliepimus“, – patikino vadovė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad daryti tvirtas išvadas dar būtį gerokai per anksti.

„Iš pradžių kiekviena naujove turi daugiau patrauklumo, įdomumo. Kas žino, gal paskui moksleiviai pradės bandyti ribas. Dabar matome tai, kas yra šiandien, – vaikai daugiau eina į lauką, daugiau bendrauja. Apie mokymo rezultatus kalbėti dar anksti“, – sakė pedagogė.

Netenka raginti

Direktorė džiaugėsi, kad nauja tvarka jau įgauna įpročio požymių.

„Jau niekam nereikia priminti, kad telefonus būtina palikti. Manau, ši tvarką įsitvirtins. Tikiuosi, kad tokia praktika įgaus pagreitį – žinau, kad Seimas yra teikęs atitinkamo įstatymo projektą“, – sakė mokyklos vadovė.

Vaikai, aišku, turėjo klausimų, bet iš jų pusės nebuvo didžiulio pasipriešinimo, negatyvo.

Ji pabrėžė, kad išmaniųjų įrenginių atsisakymas per pamokas nereiškia kokio nors sąstingio moderniųjų technologijų įsisavinime.

„Mes pakankamai apsirūpinę inovatyviomis technologijomis, beveik visos klasės turi išmaniąsias lentas, turime pakankamai kompiuterių, 3D spausdintuvų ir tikrai nesakome technologijoms ne“, – kalbėjo direktorė.

Mato pažangą

Per pertraukas pasivaikščiojus po mokyklą akivaizdu, kad dalis mokinių aktyviai žaidžia įvairius stalo žaidimus, taip pat, pavyzdžiui, ir šaškėmis.

Antai prie šaškių lentos susėdusios dvi šeštokės sakė vėl prisiminusios įvairius užmirštus žaidimus ir tai smagus atradimas.

Panašiai svarstė ir kitoje koridoriaus vietoje kažkokiu stalo žaidimu užsiėmę septintokai.

Paaugliai prisipažino abejoję, ar galės ištverti be išmaniųjų telefonų, tačiau greitai supratę, kad tai ne toks jau ir sunkus išbandymas.

„Į lauką einame, bendraujame, žaidžiame, viskas gerai“, – kalbėjo septintokas.

Penktokės Kristina, Eva, Dominyka, Airūna ir Smiltė neslėpė, kad pasiūlymas mokykloje visiškai atsisakyti telefonų iš pradžių nenudžiugino. Merginos užsiminė, kad būdavo atvejų, kai naudojosi telefonais, neleistinais būdais norėdamos pasilengvinti mokytojų skiriamų užduočių atlikimą.

„Galima gyventi ir be telefonų. Per pertraukas kalbamės, juokaujame, aptariame reikalus, vaikštome. Stalo žaidimų nemėgstame, bet jų mums ir neprireikia“, – sakė viena iš penktokių.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Sprendžia savarankiškai

Du vaikus į Kulautuvos pagrindinę mokyklą leidžianti ir toje pačioje mokykloje dirbanti pedagogė sakė, kad teigiami pokyčiai akivaizdūs.

„Pirmiausia į akis krinta, kad mokiniai per pertraukas pradėjo bendrauti vieni su kitais. Koridoriuose vaikščioja, šnekučiuojasi, ko ankščiau nebūdavo. Didelė dalis vaikų laiką leidžia mokyklos kieme, žaidžia krepšinį, futbolą. Kiti, kurie nenori eiti į lauką, randa įvairių užsiėmimų viduje – žaidžia šaškėmis, patys atsineša stalo žaidimų iš namų. Taip pat pastebėjau, kad vyresnių klasių mokiniai per pertraukas ruošiasi pamokai, kartojasi namų darbus“, – apie gerai nuteikiančias permainas pasakojo pašnekovė.

Anot mamos, sprendimas verstis mokykloje be išmaniųjų įrenginių atneš tik gerų pokyčių.

„Manau, galime būti pavyzdys kitoms mokykloms įsivedant naujas taisykles“, – svarstė moteris.

Švietimo ministerija „Kauno dieną“ informavo, kad klausimą, leisti ar ne naudotis telefonais, kiekviena mokykla gali spręsti savarankiškai – nacionaliniu lygiu tai nereglamentuojama.

Svarbios nuostatos

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) parengtame projekte yra kelios aktualios nuostatos, šiek tiek keičiančios prekybos alkoholiniais gėrimais sąlygas ir prekybos ribojimus.

Šiuo metu galioja reguliavimas, pagal kurį masiniuose renginiuose galima prekiauti tik natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais iki 7,5 proc. Įstatymo projektu siūloma tikslinti šią nuostatą, kad prekiauti būtų galima visais alkoholiniais gėrimais, turinčiais iki 15 proc. alkoholio.

Pakeitimams pritariantieji pabrėžia, kad tokie pakeitimai atitiktų Europos praktiką, nes – atkreipiamas dėmesys – Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur prekyba alkoholiu ribojama ne tik laipsnių kiekiu, bet ir gamybos būdu. Dėl to masiniuose renginiuose iš esmės galima prekiauti tik alumi ir sidru.

Tiesmukas barjeras

Įstatymo pataisų pagrindime tvirtinama, kad pakeitus dabartinį reguliavimą atsirastų galimybė prekiauti vynu, midumi ar kitais alkoholiniais gėrimais iki 15 proc. stiprumo, o pardavimo vietose gėrimai galėtų būti pilstomi iš gamyklinės pakuotės.

EIMIN šį pasiūlymą grindžia konkurencijos sąžiningumą akcentuojančiais argumentais. Pabrėžiama, kad dabar galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme yra nuostatų, kurios iškreipia konkurenciją, kai tam tikrose vietose ar renginiuose galima prekiauti išskirtinai tik tam tikrais alkoholiniais gėrimais. Todėl – atkreipiamas dėmesys – yra susidariusi diskriminacinė situacija, kai sudaromas barjeras  per renginius prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais. Pagal dabar galiojantį reguliavimą masinių renginių metu galima prekiauti tik fermentuotais, tačiau ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais (tik alumi ir sidru).

Nuomonė: S. Skvernelio teigimu, klausimas dėl pakeitimų Alkoholio kontrolės įstatyme yra svarstytinas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Iškreipia konkurenciją

Reziumuojama, kad tokiu reguliavimu sudaroma galimybė išimtinai prekiauti tik alumi ir sidru (natūralios fermentacijos), neleidžiant prekiauti kitais, nors ir tiek pat laipsnių turinčiais alkoholinių gėrimų produktais ar jų mišiniais.

Daroma išvada, kad skirtingas reglamentavimas, kuris apriboja arba uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą įvairių viešųjų renginių metu (mugėse ir masiniuose renginiuose galima prekiauti natūralios fermentacijos ne stipresniais kaip 7,5 proc. alkoholiniais gėrimais, parodose – 13 proc. alkoholiniais gėrimais), privilegijuoja vieną gamybos būdą prieš kitą, suponuoja iškreiptas konkurencijos sąlygas ir apriboja kitos rūšies ir (ar) stipresnius nei 7,5 proc. alkoholinius gėrimus gaminančių ir (ar) parduodančių ūkio subjektų galimybes dalyvauti viešuosiuose renginiuose, sudaromos kliūtys jiems pristatyti ir didinti savo produkcijos žinomumą, kas ypač aktualu mažiesiems gamintojams (mažiesiems regionų vyndariams ir t. t.).

Organizuodamas klasikinės muzikos koncertą arba džiazo festivalį, labai aiškiai jauti ir iš patirties žinai, kad ta auditorija nėra alaus mėgėjai.

Absurdiškas paradoksas

Preliminariai numatyta, kad svarstymas Seimo plenariniame posėdyje turėtų vykti balandžio 25 d.

Įstatymo pakeitimus palaikantieji, pabrėžia, kad siūlomiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais pritaria didieji renginių organizatoriai, mažieji gamintojai regionuose.

Renginių organizatoriai savo vertinimuose nuolat išryškina absurdišką paradoksą. Šiuo metu įstatyme yra nuostata, kai leidžiama prekiauti visais alkoholiniais gėrimais iki 15 proc. kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio ir turizmo teritorijose (pvz. Palangos ar kt. miestų paplūdimiuose), tačiau kažkodėl masiniuose renginiuose, kuriuose užtikrinama apsauga, kontrolė ir kt., šiuo metu galima prekiauti tik alumi ir sidru.

Trūksta logikos

Renginius organizuojančios bendrovės „Bravo events“ vadovas Vaidas Zdancevičius situaciją Lietuvoje palygino su padėtimi kaimyninėse šalyse.

„Mes dirbame keliose šalyse ir galiu pasakyti, kad nei Lenkijoje, nei Latvijoje, nei Estijoje tokių apribojimų nėra. Visiškai nesuprantama, kodėl yra apribojimas labai nereikšmingu, neesminiu alkoholio koncentracijos laipsniu. Mes, kaip renginių organizatoriai, dėl suvaržymų turime apribotą asortimentą, partnerių kiekį ir konkurenciškai atsiduriame visai kitokiose sąlygose“, – „Kauno dienai“ sakė verslininkas.

Požiūris: K. Starkevičiaus teigimu, pakeitimai panaikintų nelogiškumus ir iškraipymus, viena kitai prieštaraujančias sąlygas. / P. Peleckio / BNS nuotr.

V. Zdancevičius atkreipę dėmesį, kad pagal dabartinį įstatymą galimi gėrimai renginiuose yra alus arba sidras.

„Tačiau organizuodamas klasikinės muzikos koncertą arba džiazo festivalį, labai aiškiai jauti ir iš patirties žinai, kad ta auditorija nėra alaus mėgėjai. Čia reikėtų siūlyti šampano, putojančio vyno, paprasto vyno, bet to daryti negalime, nes juk alkoholio koncentracija keliais laipsniais viršija įstatymo nubrėžtą ribą. Kai organizuoji renginį, pavyzdžiui, Valdovų rūmuose, bare gali tik būti alus. Kodėl?“ – apie logiškumo stokojančius apribojimus svarstė V. Zdancevičius.

Jis pabrėžė, kad esama ir kitų aiškaus pagrįstumo neturinčių sąlygų.

„Renginiuose gali būti prekiaujama stipriu alkoholiu, jeigu renginio vietoje yra kavinė. Kai organizuojame, pavyzdžiui, festivalį „Granatos Live“, toje teritorijoje nėra kavinės, o tai reiškia, kad mes negalime įrengti vyno baro. Kitų festivalių organizatoriai savo šventės teritorijoje turi kavinę, todėl jiems tas draudimas negalioja. Žiūrint iš konkurencijos perspektyvos, tai yra neteisinga, nemotyvuota. Suprantama, aš esu už tai, kad prekybos alkoholiu ribos būtų praplėstos, nes joms dabar trūksta paprasčiausio logiškumo“, – sakė  „Bravo events“ vadovas.

Komentarai

Kazys Starkevičius

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Siūlomus pakeitimus Alkoholio kontrolės įstatyme vertinu teigiamai, nes pakeitimai panaikintų nelogiškumus ir iškraipymus, viena kitai prieštaraujančias sąlygas. Priėmus pakeitimus, mugėse būtų galima prekiauti ne tik alumi, bet ir vynu. Tai būtų teisingas suvienodinimas. Juk jei kalėdinėje mugėje būtų galima paragauti kalėdinio šilto vyno, tragedija dėl to neįvyktų.

Jonas Pinskus

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Kalbėdamas apie dabar esančius ribojimus dėl alkoholio pardavimo laiko ar alkoholio koncentracijos, manau, suvaržymai davė naudos ir tai matėsi objektyviuose statistikos duomenyse. Aš šioje srityje gal esu konservatyvesnis ir nemanau, kad reikėtų kažką keisti.

Gintautas Paluckas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Pataisomis siekiama alkoholį grąžinti į renginius. Tokias iniciatyvas vertinu skeptiškai. Mes šiek tiek jau apsipratome prie naujo režimo. Alkoholio vartojimas nėra jokia gėrybė. Atvirkščiai. Geriau tokio įpročio neturėti ir jo neišsiugdyti. Ir atitinkamai visi renginiai, kur pardavinėjamas mažesnės koncentracijos alkoholis, yra gražesni, švaresni, emocija geresnė ir pan. Aš nebūčiau linkęs lengva ranka atsisakinėti tų ribojimų, nes, mano įsitikinimu, jie yra pasiteisinę. Kas nori ragauti ar atsakingai išgerti alkoholio, progų randa sočiai.

Andrius Vyšniauskas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Europos reikalų komiteto narys

Alkoholio kontrolės įstatymo projektą parengusi EIMIN supranta problemas, su kuriomis susiduria verslininkai, todėl siekia leisti pardavinėti tą šiek tiek stipresnį alkoholį šventėse, per renginius, Kaziuko mugėje ir pan. Manau, pakeitimai įstatyme nesukurs jokios problemos, nes efektyvus alkoholio problemos reguliavimas yra visiškai kitose srityse.

Rasa Budbergytė

Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoja

Tokios įstatymo pataisos įmonėms sudarytų daugiau galimybių prekiauti alkoholiu, turėti mažiau ribojimų prekyboje. Tai atneštų didesnes pajamas, įplaukas. Tai nauda, kurią būtų galima vertinti kaip teigiamą. Tačiau yra ir kita pusė. Bet kokie atpalaidavimai, susiję su alkoholio naudojimo kontrole, gali sukelti ir tam tikrų neigiamų padarinių. Pataisomis siekiama, kad renginiuose ir tam tikrose viešose vietose būtų galima prekiauti dvigubai didesnę alkoholio koncentraciją turinčiais gėrimais – padidinti alkoholio procentą nuo 7,5 iki 15. Vadinasi, bus daugiau galimybių būti apsvaigusiam viešoje vietoje ir sukelti tam tikrų padarinių, nes stipresnio alkoholio pavartojęs žmogus yra labiau pažeidžiamas, galbūt linkęs į smurtą, į nepakantumą kitai nuomonei ar dar kam nors. Taigi tas projektas yra svarstytinas dviem aspektais. Ko yra siekiama? Siekiama, kad įmonės turėtų daugiau pajamų ir dėl to valstybei sumokėtų daugiau mokesčių. Kitas klausimas – ar mes savo visuomenę saugome nuo žalingo alkoholio poveikio ar nesaugojame? Ar gal jau galvojame, kad visi yra sąmoningi, visi pavartoję alkoholio elgiasi kultūringai ir jokių buitinio smurto apraiškų jau nebėra. Aš galvoju, kad tie draudimai, ir gana dideli draudimai, yra ne veltui, nors ir ne visi jais patenkinti. Žinoma, daug draudimų nėra gerai, tai riboja ūkinę veiklą. Tačiau, manau, su Alkoholio kontrolės įstatymo pataisomis dar reikėtų palūkėti.

Andrius Kupčinskas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Alkoholinių gėrimų pardavinėjimo sąlygų suvienodinime nematyčiau grėsmės ar dar ko nors, kas apibūdinama kaip varžtų atlaisvinimas. Įstatymo pataisomis siekiama sudaryti adekvačias konkurencijos sąlygas. Dabar tenka girdėti įvairių absurdiškų situacijų – pavyzdžiui, kad karštą vyną kalėdinėse mugėse pardavinėjantys jį skiedžia.

Saulius Skvernelis

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys

Dabartiniuose apribojimuose dėl alkoholio yra ir pliusų, ir minusų. Vis dėlto, manau, klausimas dėl pakeitimų Alkoholio kontrolės įstatyme yra svarstytinas. Reikia, kad atsirastų teisinė logika. Nes dabar, kai jos nėra, atsiranda prieštaravimai – skirtingi ribojimai iš esmės tokiuose pačiuose renginiuose.

Lukas Savickas

Seimo Ekonomikos komiteto narys

Įstatymo projektą vertinčiau atsargiai, nes praėjusioje kadencijoje priimti reikšmingi alkoholio ribojimai ir reklamoje, ir prekyboje davė tam tikrų naudų. Visuomenė per kelių metų laikotarpį prie ribojimų priprato. Man, kaip politikui, tą klausimą teko ne kartą aptartį su rinkėjais įvairiose Lietuvos vietose ir neteko girdėti ar susidurti su atvejais, kad kas nors teiktų skundus ar priekaištautų, jog nuostatos dėl alkoholio apribojimo yra blogos, netinkamos.

Algirdas Sysas

Seimo Europos reikalų komiteto, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys

Tokiai iniciatyvai nepritariu, nes daug metų dirbu Priklausomybių komisijoje ir žinau, kokia situacija buvo ir kaip ji pakito sugriežtinus alkoholio pardavimą, prieinamumą. Kaip Seimo priklausomybių prevencijos komisijos narys iš praktikos žinau, kad be alkoholio niekas dar nenumirė, o nuo alkoholio miršta labai daug žmonių. Pardavimo sąlygų liberalizavimas, laiko ilginimas ir visos kitos priemonės gali pakenkti žmonių sveikatai.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Seimo pirmininko pavaduotoja

Pritariu siūlomiems pataisymams. Kiek žinau, didžioji dalis mūsų frakcijos yra tokios pačios nuomonės. Per muges ir panašiuose renginiuose prie alaus galėtų būti ir šiek tiek stipresnių gėrimų. Nemanau, kad mugėse ir kituose renginiuose šiek tiek padidinus leistiną alkoholio koncentraciją parduodamuose gėrimuose, atsirastų kažkoks pavojus. Padidinimas labai nežymus. Paprastai tokių renginių aplinka būna kultūringa. Ir, aišku, reikia atsakingo vartojimo. Dar yra kolegų liberalų siūlymų dėl prekybos alkoholiu laiko pailginimo. Dėl tokio planuojamo pakeitimo pasisakau prieš, motyvuodama tuo, kad žmonės jau yra įpratę, įprotis yra susiformavęs ir jis gana gerai veikia.

Reguliavimas turi būti tolygus

Diskriminacinę situaciją pastebi ir asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ vadovas Martynas Tyla. Jis sako matantis barjerą renginių metu prekiauti vynu ar alkoholiniais kokteiliais.

„Renginiuose užtikrinamas dalyvių ir žiūrovų saugumas, taikoma praėjimo kontrolė, kitos griežtos apsaugos priemonės. Nepaisant to, galime prekiauti tik alumi ir sidru.

Žmonėms ribojamas pasirinkimas, o renginių organizatoriams – galimybė rinktis tiekėjus organizuojant renginį. Nesame už alkoholio vartojimo skatinimą, tačiau tikime, kad reguliavimas ir prieinamumas turi būti tolygūs, nediskriminuoti tam tikrų sričių“, – situaciją komentuoja M. Tyla.

Jis pastebi, kad dauguma renginių organizatorių dabar yra ribojami, renkantis tiekėjus.

„Svarbu suprasti, kad alkoholiniai gėrimais galėtų būti išpilstomi tik iš gamyklinės pakuotės. Vadinasi, renginių metu nebūtų galimybės piktnaudžiauti stipriaisiais alkoholiniais gėrimais.

Net ir dabar, jei renginys vyksta teritorijoje, kurioje veikia nuolatinė viešojo maitinimo įstaiga, prekyba įvairiais gėrimais neribojama. Tačiau laikinai prekybai toks apribojimas yra taikomas be aiškaus pagrindimo ir racionalių priežasčių̨“, – teigia M. Tyla

Paskaičiuota, kad pirkdamas gerą automatą, vargšelis Jonas nuo šeimos biudžeto turėtų atsegti 4 proc. euriukų. Nežlugdanti suma, bet tik ne vargšeliui Jonui. Jam teks tartis su visais savo šeimos sluoksniais – sūnumi, sutuoktine, uošve ir net kaimynu Fedia, nes uošvė su juo paflirtuoja, ir anas jai yra kone pagrindinis patarėjas. Dabar primeskime. Sūnui reikia naujesnio telefono. Žmona būtinai užsimanė atostogų į Turkiją. Ir uošvienė kartu norėtų, mat tarp senjorų plinta nauja vakarietiška mada – gyventi oriai.

Vargšelis Jonas galvoja, kad tos vakarietiškos mados vien tik problemas kelia. Jo nuomone, oraus gyvenimo madų galima vaikytis gyvenant kur nors Šveicarijoje, o Lietuvoje orus gyvenimas gaminamas mažais kiekiais, yra tik pasipuikavimo būdas ir dalijamas kaip deficitinė prekė sovietmečiu. Net Fedia iš uošvienės juokiasi, sakydamas, kad lietuviai negalės įpirkti oraus gyvenimo. O jei dar nuo šeimos 4 proc. atsegsi, tai net degtinei gali pritrūkti. Todėl geriau turėti kačergą ir degtinės dėžę negu automatą ir kiauras kelnes. Taip sako Fedia ir uošvienė tiki. Tačiau į Turkiją vis tiek nori. Tai važiuok pas Fedios gimines į Kislovodska. Ne – į Turkiją, ir viskas.

Jonas geras žmogus. Jis norėtų sukurti gerą gyvenimą sūnui ir žmonai. Tačiau kaip tada atsegti 4 proc.? Jonas ne kartą girdėjo, kad gyvenimas Lietuvoje dabar geras kaip niekad. Bet uošvė sako, kad tai ne prieš gera. Tai ženklas, kad tuoj viskas pablogės, nes Lietuvoje gyventi ilgai ir laimingai nerealu. Galima tik trumpai ir laimingai arba ilgai ir nelaimingai. Ir liko Jonas prie kačergos. „Mažu kaip nors apsiginsim“, – vylėsi jis.