„Rusijos agresija Ukrainoje aiškiai parodė, kad energetikoje labai svarbus yra saugumo dėmuo, kad energetika yra gyvybiškai svarbi nepriklausomybės užtikrinimo sąlyga. Atsirado būtinas poreikis kiek įmanoma greičiau atsiriboti nuo rusiškų energijos šaltinių. EK operatyviai pateikė labai aiškų planą, kuris panaikintų priklausomybę nuo Rusijos energetikos“, – pabrėžė M.Vaščega.

– Kokiomis priemonėmis numatyta pasiekti plane numatytus tikslus?  – „Kauno diena“ paklausė EK atstovybės Lietuvoje vadovo.

– Jei iki šiol energetikoje siekėme Žaliojo kurso tikslų ir daug šioje srityje nuveikėme, dabar įsitikinome, kad Žaliojo kurso tikslai reikalingi dar ir tam, kad užsitikrintume savo energetinę nepriklausomybę.

Būtina suprasti, kad, siekiant strateginių tikslų, reikia kiek įmanoma greičiau ne tik sumažinti, bet ir panaikinti priklausomybę nuo rusiškos naftos ir rusiškų dujų. Galvoje reikia turėti dar vieną svarbų dėmenį – Rusijai taikomas sankcijas, ypatingai jūros keliais gabenamai naftai. Turime surasti alternatyvius naftos tiekimo šaltinius ir kiek įmanoma labiau skatinti atsinaujinančios energijos plėtrą.

Kalbant apie dujas, situacija ta pati – būtina turėti kiek įmanoma daugiau įvežimo kanalų, t.y. suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų. Tą privalumą gali išnaudoti priėjimą prie jūros turinčios valstybės, tačiau ne visos jį turi. Tokioje situacijoje kuo greičiau turime rasti priemonių, kuo pakeisti 155 mlrd. kub. m dujų: toks yra metinis rusiškų dujų importas į ES. Manome, didžiąją dalį užduoties galima įvykdyti dar iki šių metų pabaigos: panaudojant jau esamus SDG terminalus, taip pat alternatyvius tiekimo kanalus. Kai kuriais atvejais prireiks papildomo laiko, pavyzdžiui, statant naujus terminalus. Be to, bus sudarytos sąlygos savanorišku pagrindu bendrai pirkti dujas. Komisija apsvarstys galimybę sukurti bendro pirkimo mechanizmą. Juo naudojantis bus galima derėtis ir sudaryti sutartis dėl dujų pirkimo dalyvaujančių valstybių narių vardu. Komisija taip pat apsvarstys teisėkūros priemones, kuriomis būtų reikalaujama, kad valstybės narės ilgainiui diversifikuotų dujų tiekimą.

– Akivaizdu, kad energetikos rinkos transformacijos uždaviniai yra epochos masto. ES su tokiais iššūkiais ekonomikoje dar nebuvo susidūrusi.

– Esame optimistiškai nusiteikę ta prasme, kad visi ES turi tą pačią nuostatą ir yra ganėtinai daug vienybės. Niekas nenori šioje geopolitinėje situacijoje likti priklausomas nuo rusiškų energijos išteklių. Aišku, užduotis tikrai nelengva, nes energijos rinka keičiama iš esmės. Efektyvaus energijos naudojimo srityje buvome nustatę labai aukštus energijos efektyvumo tikslus, kurie jau tada buvo ambicingi, bet dabar tos ambicijos turime pridėti. Viskas, ką pateikėme plane, yra suskaičiuota, pagrįsta ir, tikimės, tai bus įmanoma pasiekti.

– Kokie iššūkiai laukia Lietuvos, įgyvendinant tą strategiją, kokius namų darbus reikės padaryti?

– Lietuva energetinio atsiribojimo nuo Rusijos planą pradėjo vykdyti gerokai anksčiau: turi SDG terminalą, kurį statant reikšmingai prisidėjo EK, taip pat turi puikias naftos importo galimybes per Būtingę. Energijos tiekimo saugumo prasme Lietuva atrodo neblogai. Neseniai buvo atidaryta dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuri sukuria dujų tiekimo saugumo zoną Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Taigi, galima sakyti, kad esame gana saugūs.

Kitas labai reikalingas žingsnis saugumo įtvirtinimo kryptimi yra susijęs su atsinaujinančių energijos išteklių kūrimu, įsisavinimu. Tik tuomet būsime visiškai nepriklausomi, kai galėsime naudotis energijos šaltiniais, kurių nereikia importuoti. Visų pirma, tai saulė ir vėjas. Žinau, Lietuvos užmojai šioje srityje yra ambicingi, ypač saulė energetikos srityje, ir yra nuostata padaryti dar daugiau. Noriu pabrėžti, kad įgyvendinti šios srities projektus labai padeda EK. Būtent EK yra numačiusi, kaip palengvinti ir paspartinti terminus, per kuriuos galima gauti vėjo jėgainių, didelių saulės energetikos parkų statybos leidimus. Numatyti ir nauji finansavimo šaltiniai. Kitas prioritetinis žingsnis yra susijęs su Lietuvos elektros tinklo sinchronizavimu su Vakarų Europos elektros tinklu.

– Ar Lietuva pasirengusi statyti didžiulius atsinaujinančios energijos parkus?

– Kad būtų galima supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą, kiekviena šalis iš karto turėtų nustatyti vietas, kuriose iš esmės negali kilti aplinkos problemų. Būtent tokiose vietose bus galimybė gauti supaprastintus leidimus, kad kuo greičiau galėtų pradėti veikti atsinaujinančios energijos parkai. Šiandien tokių zonų dar neturime, bet kai jų atsiras, atsinaujinančiosios energijos plėtra įgaus naują pagreitį. Tai yra ir namų darbas Lietuvai.

– Galima suprasti, kad tokie planai atveria naujų galimybių ir verslui.

– Atsiveria naujų galimybių atsinaujinančių energijos išteklių instaliuotojams, saulės baterijų ir kitos įrangos gamintojams. Jau ir pastaraisiais metais vyksta sparti šio verslo sektoriaus plėtra, bet artimiausioje ateityje tos plėtros neabejotinai bus dar daugiau.

– Strategijoje atkreipimas dėmesys į biometano svarbą. Kaip, jūsų duomenimis, Lietuvoje įsisavinama ši energijos rūšis?

– Tai sritis, kurioje kiekviena ES valstybė narė gali nuveikti daugiau. Žemės ūkyje, gyvulininkystės fermose esančius energijos šaltinius, visą tą žaliavą reikia panaudoti kuo efektyviau. Lietuva, kaip pakankamai stipraus žemės ūkio šalis, tokių galimybių tikrai turi. Kaip žinome, biometano išgavimo technologija nėra kažkokia naujiena. Biometano panaudojimas bus svarbus dėmuo transformuojant energetikos sektorių.

Tikimės, kad įgyvendinant strategiją kainos stabilizuosis ir pasieks kiekvienam iš mūsų įprastą lygmenį.

– Kokie iššūkiai laukia Lietuvos pereinant prie visai netaršių transporto priemonių?

– Transportas yra viena iš sričių, kurioje pažanga Žaliojo kurso link Lietuvoje lėčiausia. Siekiant paspartinti, reikia efektyvesnės elektros infrastruktūros tinklo plėtros, kad elektra varomų automobilių įkrovimas nebūtų problema. Tam yra numatyta ES parama. Buvo sukurtas vadinamasis Atsigavimo ir ekonomikos stabilumo užtikrinimo fondas ir jame yra suplanuotos labai aiškios priemonės įkrovimo stotelėms ir kitai infrastruktūrai įrengti.

– Energetinės nepriklausomybės įgyvendinimo plane kalbama apie trumpalaikius elgsenos pokyčius, dėl kurių naftos paklausa galėtų sumažėti. ES narės raginamos pradėti namų ūkių ir pramonės objektų informavimo kompaniją. Kokie yra elgsenos pokyčiai, kokia motyvacija, kad jų atsirastų?

– Įžengėme į laikotarpį, kuris energetikos srityje yra labai nenuspėjamas, todėl svarbu panaudoti kiekvieną savo arsenale turimą energijos taupymo priemonę, kad energijos paklausa būtų maksimaliai mažinama, ypač pereinamuoju energetikos sektoriaus transformacijos laikotarpiu, kai dar pageidaujamu pajėgumu neveikia atsinaujinantys energijos šaltiniai. Elgsenos pokyčiai yra prasmingi ypač dabar, kai labai brangsta kuras, elektra. Atrodo, labai nedidelės pastangos, jei veikiama kartu, gali duoti gana įspūdingų rezultatų. Pavyzdžiui, jei visoje ES dviem laipsniais sumažintumėme šildymo temperatūrą, tai poveikis būtų labai didelis – būtų sutaupyta tiek dujų, kiek jų per visus metus tiekiama dujotiekiu „Nord Stream“. Tai parodo kasdienio taupymo svarbą ir pokyčius, kuriuos gali lemti ne tik globalios strategijos, bet ir kasdienė elgsena. Gali atrodyti, kad kasdieniai elgsenos pokyčiai yra nekomfortiški, bet turime neužmiršti, kad gyvename neeiliniais laikais ir kad kiekvienas galime prisidėti prie energetikos rinkų stabilumo.

– Kažkada teko girdėti įdomų pavyzdį apie kasdienės elgsenos naudą: jei visas pasaulis atsisakytų elektrinių durų skambučių, galima būtų uždaryti kelis atominių elektrinių reaktorius.

– Apie tai nesu girdėjęs ir nesu tikras dėl skaičiavimo, bet tai yra geras pavyzdys. Reikia pagalvoti apie šildymą: gyvenantys šiaurinėje Europos dalyje turėtų stengtis šiek tiek pamažinti šildymą, o gyvenantys pietinėje Europoje turėtų pagalvoti, iki kokios temperatūros galima sumažinti patalpų vėsinimą. Energijos taupymas yra greičiausias ir pigiausias būdas įveikti dabartinę energetikos krizę ir sumažinti sąskaitas. Valstybės narės taip pat raginamos taikyti fiskalines priemones energijos taupymui skatinti, pavyzdžiui, sumažinti PVM tarifus efektyvaus energijos vartojimo šildymo sistemoms, pastatų izoliacijai, prietaisams ir gaminiams.

–  Ar skatinimas taupyti energiją gali tapti nauju daugiabučių renovacijos impulsu?

– Noriu pabrėžti, kad strategijoje taupymui skiriama labai didelė reikšmė. Tačiau kalbame ne tik apie trumpalaikius elgsenos pokyčius. Dar daugiau naudos atneš kitos priemonės – minėta daugiabučių renovacija ir visi aukštesni energijos taupymo tikslai.

– Kaip globalią strategiją pajus kiekvienas atskiras šeimos ūkis?

– Tikimės, kad įgyvendinant strategiją kainos stabilizuosis ir pasieks kiekvienam iš mūsų įprastą lygmenį.

Norėjo sutaupyti

Kauno marių paplūdimyje šeštadienį po pušimi kortuojančios dvi vidutinio amžiaus šeimos sakė planavusios važiuoti į Palangą, bet paskutiniu metu persigalvojusios.

„Pasirinkome Kauno marių pliažą. Aišku, jūra labiau traukia, bet ką ten ilgąjį savaitgalį būtume radę? Sausakimšą paplūdimį, eiles prie kavinių. O kiek išlaidų. Geriau paprasčiau, bet pigiau“, – reziumavo kaunietis Edmundas.

Neskuba: šeštadienį iki pietų besimaudančiųjų Kauno marių paplūdimyje nebuvo daug. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Apie 11 val. Kauno marių paplūdimyje žmonių dar neatrodė labai daug, bet jau matėsi, kad netrukus čia gali pasidaryti ankšta: bežiūrint pilnėjo automobilių stovėjimo aikštelė, o nuo Petrašiūnų paplūdimio link vedantis šaligatvis buvo pilnas spalvingo judėjimo – žmonės su savimi prie vandens nešėsi paplūdimio skėčius, kamuolius, čiužinius.

Panašus judėjimas vyko ir Lampėdžių paplūdimio teritorijoje. Du Lampėdžiuose ir du prie Kauno marių esantys paplūdimiai – gelbėtojų prižiūrimi pliažai Kauno mieste. Nemažai poilsiautojų pasirenka ir kitas vietas – Panemunės, Santakos parko paplūdimius, prie įvairių vandens karjerų esančias teritorijas.

Vengia varžyti teises

Gelbėtojai pasakojo, kad tam tikras šių metų išskirtinumas Kauno marių paplūdimyje – gausūs ukrainiečių būreliai. Pasak gelbėtojų, jaučiasi, kad jų įpročiai šiek tiek kitokie. Kartais vyrai atsineša nemažai alaus ir po kurio laiko ima dainuoti.

Viena mergina maudėsi be liemenuko. Paplūdimio taisyklės tokio atvejo nereglamentuoja. Matyt, svarbu, kad netrukdytų aplinkiniams.

Linksmai laiką paplūdimiuose leidžia ir Kaune gyvenantys studentai iš Pietryčių Azijos, kai kurių Europos šalių: gausiai vaišinasi alumi, šoka.

„Viena mergina maudėsi be liemenuko. Paplūdimio taisyklės tokio atvejo nereglamentuoja. Matyt svarbu, kad netrukdytų aplinkiniams. Pastabų jai nepasakėme, gal tokio pobūdžio pastabos šiais laikais būtų įvertintos kaip teisių varžymas. Gali į teismą paduoti“, – samprotavo gelbėtojas Artūras Armonas.

Pasitelkia humorą

Paradoksas: gelbėtojams kartais daugiau iššūkių suteikia ne taisyklių pažeidinėjimas vandenyje, bet elgesys ant kranto – chuliganiški veiksmai. Dažnai į pagalbą tenka kviesti policijos pareigūnus.

Didžiulę patirtį turintis Kauno paplūdimiuose dirbančių gelbėtojų vadovas Pranas Urbelis „Kauno dienai“ sakė, kad visada stengiasi neprarasti humoro – tai padeda slopinti įtampą konfliktinėse situacijose, kurias dažniausiai sukelia apsvaigę nuo alkoholio.

Budrus: patyrusio gelbėtojo P.Urbelio akiratyje – vanduo, pakrantės ir žmonių elgesys. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Jei matau, kad žmogus nekreipia dėmesio į pastabas ir plaukia nuo plūdurų dar toliau, paprašau paaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Dažnai išgirstu atsakymą, kad moka gerai plaukti ir nėra ko čia pergyventi. Tada pasakau, kad, deja, visi skendusieji save laikė gerais plaukikais“, – sakė P.Urbelis.

Sunkumai dėl keistuolių

P.Urbelis pasakojo apie Lampėdžių paplūdimio siaubu vadinama Joną, kuris prisistato teisininku, dažnai cituoja Konstituciją, visada su savimi turi alkoholio ir mėgsta dviprasmiškai replikuoti praeinančioms moterims.

„Toks asmuo drumsčia paplūdimio tvarką, blogai nuteikia aplinkinius ir yra galvos skausmas tiek mums, tiek policijos pareigūnams. Nors turi atsinešęs alkoholio, iškviestiems policininkas aiškina, kad negali gerti ir parodo dokumentą, neva įrodantį, kad serga kepenų ciroze. Jį jau porą kartų policija buvo išvežusi, bet vyrukas sugrįžta. Policiją į paplūdimį dėl jo jau teko kviesti net tris kartus“, – pasakojo P.Urbelis.

Teisininku prisistatantį Joną praėjusį ketvirtadienį P.Urbelis perspėjo: Jonai, artėja Joninės, negadink žmonėms šventinės nuotaikos, būsi atidžiai stebimas.

Pasak P.Urbelio, prevencinis darbas – labai svarbu. Gelbėtojai iš veidų pažįsta vadinamuosius nuolatinius pažeidėjus ir jų elgesys tiek ant kranto, tiek vandenyje stebimas atidžiau nei kitų.

Erdvės: ieškodami gaivesnių vietų, dalis kauniečių savaitgalį rinkosi į paplūdimius. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

43-ią sezoną gelbėtoju dirbančio P.Urbelio tvirtinimu, kalbant apibendrintai, elgesio kultūra paplūdimiuose padarė pastebimą pažangą: pramogautojai neleistinose vietose nepalieka šiukšlių, daug retesni nei prieš kelis dešimtmečius chuliganizmo atvejai.

Deja, visi skendusieji save laikė gerais plaukikais.

Saugumo sąlyga

Kauno marių paplūdimio vandenyje nemažai žolių, kurios mažina maudymosi malonumą.

Pasak P.Urbelio, šiuo atžvilgiu ši vasara neišskirtinė: kartais žolių Mariose būna ir daugiau.

Vandens temperatūra Kauno paplūdimiuose savaitgalį buvo apie 20–22 °C šilumos.

Nuo gegužės 15 d. pradėję veikti paplūdimiai iki pastarojo savaitgalio buvo apytuščiai. Tai galbūt viena priežasčių, kodėl šiais metais gelbėtojams dar neteko skubėti į pagalbą skęstantiesiems.

Prasidėjus karščiams ir pagausėjus pramogautojų, nelaimingų atsitikimų vandenyje rizika natūraliai didėja.

„Manau, kad mūsų darbo sėkmės rodiklis yra ne išgelbėtų skaičius. Kuo rečiau tenka gelbėti, tuo geresnis, manau, yra gelbėtų darbo rezultatas. Svarbu daryti viską, kad žmonės neperžengtų jų pačių gyvybei svarbios ribos – atidžiai stebėti, perspėti, laiku sulaikyti nuo rizikingų veiksmų“, – pabrėžė prevencijai ypatingą dėmesį skiriantis P.Urbelis.

Tarp Zapyškio ir Kulautuvos plaukiojančiam keltui „Nevėžis“ savaitgalio dienos paprastai būna pats darbymetis. 24 keleivius ir dešimt dviračių talpinantis keltas ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais pirmyn ir atgal plaukia po devynis kartus ir dažniausiai būna pilnas iškylautojų.

Tačiau nuo praėjusio ketvirtadienio „Nevėžis“ plūduriuoja be darbo – nors vandens kaip niekada daug ir vaga ypatingai gyli, tačiau prie Kulautuvoje esančių mobiliųjų prieplaukų švartuotis nėra prasmės, nes jos keleiviams nepasiekiamos – nebent valtelėmis ar plaukte.

Į lankas išsiliejęs Nemunas apsėmė netik į prieplaukas nutiestus takus, bet ir gultus, suoliukus, šiukšliadėžes. Norint pasiekti prieplaukas pėsčiomis, tektų sušlapti maždaug iki kaklo.

Ketvirtus metu tarp Zapyškio ir Kulautuvos keleivius  keltu plukdantis B. Bukšnys sakė, kad per tą laikotarpį tokio potvynio vasaros viduryje nėra buvę.

Nuo 1964 metų įvairiais laivais Nemune plaukiojęs upeivis prisimena ir vandeningesnių metų, kai dėl pakilusio vandens lygio ne visi laivai praplaukdavo po Aleksoto tiltu.

Kada bus atnaujintas kelto „Nevėžis“ darbas, galėtų prognozuoti tik sinoptikai. B. Bukšnus atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis dienomis keltai nustojo veikti ne tik Nemune, bet ir kitose didesnėse upėse veikiantys.

– Paskelbta, kad galbūt sieksite Vilniaus mero posto. Kokios priežastys paskatino svarstyti tokią galimybę?

– Svarstyti apie kandidatavimą į merus skatina partijos kolegų pasitikėjimas. Antra priežastis – įvairių vilniečių, dažnai ir nepažįstamų nuomonė. Būnant miesto gatvėse ne tik iš pažįstamų, mažiau pažįstamų, bet ir iš visiškai nepažįstamų vilniečių dažnai sulaukiu klausimo, ar kandidatuosiu į Vilniaus merus. Tada aš visada klausiu – ar reikia? Ir mane nustebina ne tik palaikymas, bet ir, sakyčiau, konstruktyvus, tikslus esamos situacijos mieste įvertinimas, svarstymai apie tai, ko miestui trūksta. Trečia priežastis – Vilnius man labai rūpi kaip šį miestą mylinčiam gyventojui, kurio vaikai čia auga, kurio beveik visas gyvenimas susijęs su šiuo miestu. Negali stovėti nuošalyje, kai tikrai turi ką duoti Vilniui ir jo gyventojams. Partijos kolegų paprašiau dar mėnesio laiko galutiniam sprendimui priimti, nes norisi pasižiūrėti, kokią komandą galima suburti. Planuoju susitikti su Vilniaus miesto bendruomenių lyderiais, gyvai pajusti kasdienę problematiką. Apie galutinį sprendimą dėl kandidatavimo planuoju informuoti liepos pradžioje.

– Politikos senbuvis Viktoras Uspaskichas paskelbė pasitraukiantis. Ar buvo etapų, kai ir jūs buvote ties tokio apsisprendimo riba?

– Jei kalbame apie tokią ribą, tai arčiausiai jos buvo kelerių pastarųjų metų mano gyvenimo laikotarpis, kai dėl šeiminių priežasčių buvau neaktyvus visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Vyravo daugiau savi reikalai – namai, buitis ir visa kita. Turėjau savotišką priverstinę pertrauką. Aišku, stebėjau procesus, analizavau, bet gal su mažesniu įsitraukimu ir energija. Buvo proga į viską pasižiūrėti iš šalies.

– Pagal jau skelbtas kai kurias apklausas esate būsimų rinkimų favoritas. Tai turbūt įkvepia ir padeda kurti planus, ką nuveiksite, jei tapsite sostinės meru?

Akivaizdu, kad Kaunas padarė labai didelį proveržį ir, atrodo, proveržio pagreitis tik didėja.

– Apklausų rezultatai, kiek jų teko matyti, tikrai nuteikia gerai ir darbingai. Vieną apklausą ir patys buvome užsakę. Vilniečių apklausa atskleidė, ir tai man labai patinka, kad žmonės norėtų matyti Vilnių, kuris būtų lyginamas ne su Kaunu, ne su Klaipėda ar kitais Lietuvos miestais, bet siektų regioninės ir europinės lyderystės. Sostinė turi būti matoma europiniu, pasauliniu lygmeniu, to pastaruoju metu vilniečiai pasigenda. Manau, Vilnius nusileido arba grįžo į istoriškai primestą provincijos miesto lygmenį – šiuo atveju tapo ES pakraščio provincijos miestu. Bet Vilnius ir vilniečiai verti žymiai daugiau – mes tikrai turime ką parodyti ir turime būti matomi pasaulyje. Mano dėmesio centre ir kitos problemos, kurios man yra gerai žinomos ir pastaruoju laiku išlindo, tik kitu kampu – šildymo kainos. Priminsiu, kad, man būnant miesto vadovu, mes pirmieji Baltijos šalyse 2006 m. pastatėme biokuro katilą ir Vilnius 2010–2013 m. turėjo galimybę visiškai atsisakyti Rusijos dujų importo su išimtimi, jei būtų buvusi ypač šalta žiema. Tačiau dėl nacionalinės politikos, dėl Vyriausybės vykdomos politikos tai neįvyko ir šiandien tai grįžta didžiuliu bumerangu. Netgi kogeneracinė jėgainė, kurią vėluoja statyti valstybinė įmonė „Ignitis“, Vilniuje jau būtų veikusi 2016 m. ir ją už perpus mažesnę kainą būtų pastatę privatūs investuotojai. Bet tuo metu tai buvo didelė prezidentės įtaka ir nacionalinių politinių partijų veiksmai šį projektą sužlugdė. Dabartinė Vilniaus miesto savivaldybė su Remigijumi Šimašiumi priešakyje, nusiimdama atsakomybę, atidavė šį projektą Vyriausybei ir valstybinei įmonei „Ignitis“, o vilniečiai už šildymą dabar moka kaip niekada brangiai. Matau sprendimų, kaip iš tos situacijos galima išeiti. Dėmesys krypsta ir į transporto, susisiekimo problemas – paskelbtą karą vairuotojams. Aišku, visiems suprantama, kad automobilizacija yra problema, bet negali iškelti vienos interesu grupės, šiuo atveju dviratininkų, o visus kitus, tarp jų ir pėsčiuosius, vairuotojus, priversti jaustis kažkokiais antrarūšiais, blogiukais. Tai tik kelios rimtos problemos. Jos man yra gerai žinomos ir tikrai turėsime, ką pasiūlyti.

– Liberalias idėjas deklaruojančios partijos ne visada randa bendrą kalbą. Vieniems tai atrodo kaip paradoksas, kitiems – normali, suprantama situacija. Kaip jums atrodo, ar verta ieškoti susitelkimo galimybių? Gal visi kartu būtumėte stipresni?

– Esu už tai, kad ieškotume vienybės. Turiu tam patirties. 2002–2004 m. ėmiausi iniciatyvos sujungti tuometę Liberalų partiją, Centro sąjungą ir Moderniuosius krikščionis demokratus. Lygiai taip pat ne per seniausiai prijungėme prie mūsų partijos „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. Yra ne viena patirtis, parodanti, kad vienybėje – jėga. Manau, kad tikrai prasminga būtų galvoti apie liberalių jėgų suvienijimą, suprantant, kad mes turime daug ginčų, bet tuos ginčus juk galima turėti vienos partijos viduje. Ypač išskirčiau Liberalų sąjūdį. Dabar, vykstant teismo procesui, yra gera galimybė pripažinti padarytas klaidas. Didžiosios dalies veikėjų, dėl kurių kilo neregėtų problemų, dabar neliko Liberalų sąjūdyje. Todėl yra galimybė galvoti apie partijų suvienijimą, atsiribojant nuo praeities, pripažįstant padarytas klaidas. Lietuvai tikrai reikia modernios, visuomenę girdinčios, jos neskaldančios centro dešiniosios politinės jėgos. Reikia atmesti asmenines nuoskaudas ir panašius dalykus. Visada laikausi pozicijos, kad geras politikas negali pykti ilgiau kaip dvi valandas. Be abejo, norėtųsi, kad dabartinė Liberalų sąjūdžio vadovybė kritiškai ir dalykiškai įvertintų skandalingą laikotarpį, kuris visuomenėje sukėlė labai daug pagrįsto nepasitenkinimo, – turiu galvoje paskolos alkoholio dėžutėje istoriją.

– Kaip vertinate buvusių Liberalų sąjūdžio lyderių ir jų bičiulių verslininkų išteisinimą Vilniaus apygardos teisme?

– Aišku, šiuo atveju tai yra tik pirma teismo instancija. Kaip ir daugelį, teismo sprendimas mane labai nustebino. Reikia daug fantazijos, kad įspūdingos sumos alkoholio dėžutėje automobilyje šalia Seimo perdavimą įvertintum kaip normalią paskolą. Manau, kad kitos instancijos teismui įvertinus visas aplinkybes dviprasmybių neliks. Bet faktas yra faktas. Jau paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijoje viskas labai aiškiai pasakyta, kas vyko ir kaip vyko.

– VSD pažymoje kalbama apie įtakingos verslo grupės bandymą, liaudiškai kalbant, jus stipriai išterlioti, nustumti į šalį ir, kaip galima suprasti, tai buvo daroma išmaniai, atkakliai ir efektyviai. Ar artėjant rinkimams baiminatės sulaukti kažko panašaus?

– Norėčiau visuomenei priminti ir parodyti, kad skandalai, sukelti 2002, 2003 m. ir vėliau, buvo surežisuoti, sugalvoti, kaip aiškiai įvardijama VSD pažymoje, žinomoje ir įtakingoje verslo grupėje ir kad pagrindinis taikinys buvau aš. Dėl to, kad užėmiau svarbias pareigas ir daugeliu atveju laikiausi miestą ir miesto interesus ginančių pozicijų. Ir partijos suskaldymas (buvo suskaldyta tuometė Liberalų ir centro sąjunga, kurios buvau pirmininku), ir visų to laikotarpio etikečių („vagis“, „abonentas“) ant manęs klijavimas buvo, kaip atskleidžiama VSD pažymoje, verslo grupės viešųjų ryšių planas. VSD pažymoje aiškiai parodoma, kad netgi Seimo komisija, kuri susiejo mane su kažkokiu mistiniu abonentu, nerado korupcijos objekto. Na, bet rado subjektą – mane, kas yra visiškai absurdiška. Ir VSD pažymoje yra labai aiškiai nurodyta, kad tuo metu įtakingos verslo grupės vadovas darė spaudimą komisijos nariams balsuoti už neigiamas išvadas mano atžvilgiu. Naudojantis įtakinga žiniasklaidos grupe buvo išpilta tiek purvo, kad dalis žmonių apie mane susidarė visiškai iškreiptą nuomonę, to būtent ir siekė įtakinga interesų grupė. Bet baimių dėl galimo pakartotinio puolimo tikrai neturiu, nes su visais galiu sveikintis, visiems galiu drąsiai žiūrėti į akis, todėl jaučiuosi tvirtas. Dabar reikia kalbėti apie ateitį, nes kas buvo, dabar jau nebepakeisi. Svarbu, kad tiesa paaiškėjo. Ir tai yra ne kažkokiais mano norais, bet konkrečiomis ir jau paviešintomis VSD išvadomis paremtas faktas. Net tie, kurie gana giliai domisi politika, buvo paveikti prieš mane nukreiptos kampanijos, o dabar, pamatę VSD išvadas, apstulbę nuščiūva ir jiems tai būna tokia naujiena, kad iš pradžių teranda tik vieną žodį – -„vau“...

– Pastaraisiais metais dažnai galima išgirsti samprotavimų, kad Kaune darosi investuoti lengviau nei Vilniuje, kad Kauno ateitis – šviesesnė. Kaip atrodo jums?

– Kaunas yra mano gimtasis miestas, nuolat stebiu, kas jame vyksta. Pastaruoju metu Kaune ypač dažnai teko lankytis, nes mieste nestinga pasaulinio lygio renginių ir tai puikiai atitinka Kauno kaip Europos kultūros sostinės statusą. Teko lankytis ir Marinos Abramovič paskaitoje, lankyti muziejus. Akivaizdu, kad Kaunas padarė labai didelį proveržį ir, atrodo, proveržio pagreitis tik didėja.

Arba eilinė klaida, arba degalinės jau rengiasi artėjančioms Joninėms – maždaug taip galima apibendrinti stebinančią degalų kainą feisbuke komentavusiųjų samprotavimus.

„Nėra tokios kainos. Tikrai nieko nežinau. Kreipkitės į mūsų spaudos atstovą – čia tikrai tokių kainų nėra“, – „Kauno dienai“ sakė telefonu atsiliepusi K. Baršausko gatvėje esančios „Circle K“ degalinės darbuotoja.

Pasiteiravus, ar nebuvo padaryta paprasta klaida (vietoje skaičiaus „1“ švieslentėje uždegtas „7“), darbuotoja pabrėžė nieko nekomentuosianti ir nurodė skambinti „Circle K“ atstovei žiniasklaidai.

„Facebook“ grupės „Kur stovi policija Kaune“ nuotr.

Situaciją portalui kauno.diena.lt pakomentavo „Circle K Lietuva“ Degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius

„Birželio 21 d. Kaune, K. Baršausko gatvėje esančioje „Circle K“ degalinėje, kainų švieslentėje, įvyko techninė klaida, dėl kurios buvo nurodyta neteisinga kaina. Degalinės operacinėje sistemoje A95 benzino kaina buvo – 2,099 EUR, o švieslentėje ji buvo atvaizduota kaip 2,779 EUR.

Tai įvyko dėl techninio kainų stulpo LED šviesos elementų gedimo. Gavus informaciją apie gedimą, jį sutvarkėme, dabar švieslentėje nurodyta kaina atitinka degalinės operacinėje sistemoje nustatytą kainą – 2,099 EUR. Atsiprašome savo lankytojų dėl laikinų nepatogumų“, – teigė degalinės atstovas.

Patarėjas gudrauja?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) planuoja, kad nuo rugsėjo Kauno technikos profesinio mokymo centras (KTPMC), Vilkijos žemės ūkio mokykla bei Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras bus sujungti į Kauno technologijų mokymo centrą.

„Kauno dienos“ šaltiniai patvirtina, kad naujojo centro laikinuoju vadovu numatyta skirti dabartinį KTPMC direktorių Paulių Čepą.

ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, išgirdusi „Kauno dienos“ klausimus, nurodė kreiptis į savo patarėją Dainorą Luką.

„Kauno technologijų mokymo centro laikinasis vadovas, iki įvyks viešas konkursas užimti vadovo pareigas, bus paskirtas rugsėjo 1 d., kai pradės veikti naujas juridinis vienetas. Kas užims laikinojo vadovo pareigas, dar nepaskelbta. Šiuo metu į ministerijos sudarytą reorganizacijos darbo grupę įtraukti visi trys esami jungiamų profesinių mokyklų direktoriai“, – tikino D.Lukas.

Tačiau viešai skelbiamose Kauno įstaigų reorganizavimo sąlygose išskiriamas KTPMC vadovas.

„Naujai kuriamos viešosios įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vardu gali veikti viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas. Po reorganizavimo veiksiančio Kauno technologijų mokymo centro įstatus pasirašo viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas“, – teigiama dokumento projekte.

Pasigedo skaidrumo

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai  Eugenijus Jovaiša,  Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė,  Aušrinė Norkienė, Beata Petkevič išplatino viešą pareiškimą, kuriuo reiškiamas nepritarimas reformos imitacijai.

Kritikuoja: V.Targamadzės teigimu, susidaro įspūdis, kad reformos autoriai pamiršo, jog švietimas nėra vieno žmogaus, grupės ar partijos nuosavybė. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Parlamentarai pasigedo ne tik aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimai nederinti su įstaigų bendruomenėmis. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti reikalinga vien tam, kad būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę vadovybę. Seimo narių teigimu, taip atsitiktų ir su Kauno statybos ir paslaugų bei Kauno technikos profesinio mokymo centrais.

Seimo narės prof. V.Targamadzės teigimu, susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė apie demokratiją ir tarimąsi jau seniai negalvoja, taip pat pamiršo, kad švietimas nėra vieno žmogaus, grupės ar partijos nuosavybė.

„Deja, ši ministerijos reforma ir vėl iš esmės nuleidžiama iš viršaus,  profesinio mokymo pertvarka vyksta slapta, nediskutuojama su švietimo bendruomene, nepateikiama informacija net ir socialiniams partneriams bei visuomenei, o supažindinama su jau parengtu įsakymo projektu. Galbūt pasitarus su vienu ar kitu mokyklos direktoriumi“, – svarstė prof. V.Targamadzė.

Planuojama, kad profesinės mokyklos Lietuvoje bus reorganizuotos iki rugsėjo 1 d. Šiuo metu Lietuvoje veikia 56 profesinio mokymo įstaigos, po pertvarkos veiklą tęs 44.

Reorganizavus kai kurias profesinio mokymo įstaigas, 2023 m. tikimasi sutaupyti vos iki 152,2 tūkst. eurų. Ministerijos atstovų teigimu, šiais pokyčiais siekiama, kad visoje šalyje kitus mokslo metus profesinės mokyklos pradėtų sustiprėjusios, daugiau mokinių galėtų naudotis moderniausia profesinio mokymo infrastruktūra, o siūlomos mokymo programos būtų geriau pritaikytos prie darbo rinkos poreikių.

„Iki 2027 m. profesinio mokymo įstaigoms stiprinti yra numatyta apie 110 mln. eurų investicijų iš įvairių ES priemonių ir projektų. Iš jų beveik 39 mln. eurų numatyta profesinių mokyklų regionuose infrastruktūrai gerinti, pameistrystės plėtrai ir pedagogų kvalifikacijai tobulinti – 20 mln. eurų. 2,6 mln. eurų numatyta finansinėms paskatoms profesinio mokymo įstaigų mokiniams iš nepalankios socialinės aplinkos“, – teigė ministrės patarėjas D.Lukas.

Ryšiai su viceministre

Seimo narių įtarimus, kad reformos imitacija reikalinga tik norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina Kauno pavyzdys.

Dvi iš jungiamų įstaigų – KTPMC ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centras – yra panašaus dydžio įstaigos. Tiesa, pastaroji vertinama kur kas palankiau, nes čia daug dėmesio skiriama ir neįgaliųjų studijoms. Tačiau su bendruomene net nebuvo jokių diskusijų, kas turėtų vadovauti jungtiniam centrui.

Reorganizavimo sąlygose išskiriamas P.Čepo vaidmuo. Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas ir laikinai vadovauti naujai įstaigai.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, tuo aktyviai rūpinosi ŠMSM viceministrė Agnė Kudarauskienė. Anksčiau ji yra dirbusi skandalingai pagarsėjusiame Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre direktorės padėjėja. Keistas sutapimas, bet P.Čepas taip pat dirbo šiame centre.

Ministerijos atstovams tai atrodo nereikšminga smulkmena. „Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybę žmonių“, – tikino D.Lukas.

Nors jis ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Kad P.Čepas turi įtakingų užtarėjų ne tik tarp konservatorių, bet ir tarp Darbo partijos atstovų, patvirtino ir kai kurie ministerijos darbuotojai. Tai buvo juntama dar ir tada, kai ŠMSM vadovavo Darbo partijos atstovė Audronė Pitrėnienė.

Karjera prie „darbiečių“

Prieš tapdamas KTPMC vadovu, P.Čepas vadovavo nedidelei, ekspertų teigimu, merdinčiai, Mechanikos mokyklai, kuriai net nepavyko gauti ES pinigų sektoriniams centrams steigti.

2016 m., kai ŠMSM vadovavo A.Pitrėnienė, nuspręsta Mechanikos mokyklą sujungti su du kartus kartus didesniu ir ne vieną ES projektą įgyvendinusiu Kauno statybininkų rengimo centru. Taip atsirado KTPMC. „Šias jungtuves galima palyginti kaip kiosko su „Maxima“, – vaizdžiai komentavo „Kauno dienos“ kalbintas švietimo ekspertas.

Tuomet daugeliui netikėtai sujungtų įstaigų vadovu tapo P.Čepas. Per susitikimą su tuomete ministre viešai net buvo užduotas klausimas, kodėl jis paskirtas, nors tuo metu kur kas didesnis ir modernesnis buvo Kauno statybininkų rengimo centras, įgyvendinęs ne vieną ES projektą ir sukūręs šiuolaikišką studijų bazę. Mechanikos mokykla tokiais pasiekimais negalėjo pasigirti. Sutrikusi A.Pitrėnienė tuomet į klausimą taip ir neatsakė.

Tai, kad būdama valdžioje, Darbo partija rodė ypatingą interesą profesinėms mokykloms, patvirtina ir skandalas, susijęs su A.Pitrėnienės pirmtako Dainiaus Pavalkio patarėju Andriumi Stankevičiumi. Būdamas įtakingu ministro patarėju, jis tuo pat metu „mokėsi pjaustyti mėsą“ Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre ir nevengė rūpintis šios įstaigos interesais, todėl net buvo pramintas mėsininku. Kilus skandalui, A.Stankevičius pasitraukė iš patarėjo pareigų.

Įtakingi užtarėjai?

Susidaro įspūdis, kad P.Čepo karjera anksčiau aktyviai rūpinosi Darbo partijos atstovai, o dabar jį savo globon paėmė konservatoriai. Čia svarbi ir dar viena linija – skandalingai pagarsėjęs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kauno dienos“ šaltinių teigimu, būtent iš pastarojo P.Čepas šoktelėjo į Mechanikos mokyklos direktorius, o čia susipažino su buvusiu policininku, tuomečiu Darbo partijos Kauno skyriaus pirmininko Vydo Gedvilo pavaduotoju Albinu Antanu Anužiu. Pastarasis bičiuliavosi su Palangos buvusiu policijos komisaru ir politiniu veikėju Edmundu Krasausku. Jo žmona Genoveita tuo metu pas „darbietę“ A.Pitrėnienę dirbo viceministre.

Tad nenuostabu, kad 2016 m. P.Čepas tapo KTPMC direktoriumi, o ši įstaiga – vos ne Darbo partijos kontora. Čia prieglobstį rado ne tik A.A.Anužis, bet V.Gedvilo buvę padėjėjai Seime Laura Kižė ir Vladas Kaftaniukas. Įdarbinti ir buvę Karaliaus Mindaugo mokymo centro darbuotojai.

Įdomus sutapimas: pas Darbo partijos atstovę A.Pitrėnienę dirbusi viceministrė G.Krasauskienė – buvusi Karaliaus Mindaugo mokymo centro darbuotoja, o į valdžią atėjus konservatoriams, ŠMSM viceministre įdarbinta A.Kudarauskienė, taip pat dirbusi tame pačiame centre, kuriam vadovavo skandalingai pagarsėjusi Laimutė Anužienė.

Priminsime, kad 2017 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, jog A.Pitrėnienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, kai, baigusi eiti ministrės pareigas, per kelis mėnesius įsidarbino Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Palangos skyriuje, dėl kurio, būdama ministre, priėmė palankių sprendimų.

Kažkiek prisimena

Seime tris kadencijas dirbusio, Seimo pirmininku, vicepirmininku buvusio, Seimo švietimo ir mokslo komiteto veikloje dalyvavusio V.Gedvilo paklausėme: ar gali būti atsitiktinumas, kad net trys artimi jo partijos bičiuliai dabar darbuojasi Kauno technikos profesinio mokymo centre (KTPMC)?

„Aš jau nesu partijoje ir nieko bendra su jais neturiu. Kai manęs į Seimą nebeišrinko, jie kažkaip nuėjo savo keliais ir įsidarbino“, – sakė V.Gedvilas.

Paklaustas apie KTPMC vadovą P.Čepą, iš pradžių tikino jo nepažįstantis.

„Anksčiau gyvenau netoli to centro, gerai pažinojau buvusį jo direktorių. P.Čepą kažkiek prisimenu. Esu matęs jį gal vieną, gal du kartus“, – vis dėlto užsiminė V.Gedvilas.

Pasiteiravus, ar gali būti, kad 2016 m., baigdamas paskutinę savo darbo Seime kadenciją, pasirūpino jam talkinusiais politiniais bendražygiais – įdarbino juos KTPMC, V.Gedvilas patikino, kad to nebuvo.

„Šitą versiją galite atmesti. Jokio pokalbio, jokio prašymo nebuvo, tikrai nekalbėjau dėl jų“, – tvirtino buvęs aukšto rango politikas.

Paprašęs patikslinti, kokia yra planuojamos publikacijos tema, ir išgirdęs, kad viena potemių – pasiaiškinti, ar, naudojantis pertvarkymais, vadovų galimai neieškoma ne pagal profesines kompetencijas, bet pagal artimas pažintis, V.Gedvilas svarstė: „Kad ir kokią paimtumėte mokyklą, tų giminių, pažįstamų, artimų draugų rasite – visur pilna, kad ir kur pažiūrėtumėte.“

Jis tikino, kad faktas, jog P.Čepo vadovaujamoje mokymo įstaigoje vykdavo Darbo partijos renginiai, įdarbinti jo patarėjai, esą nerodo tos mokyklos ir Darbo partijos bendradarbiavimo.

„Žinote, kai rinkimai vyksta, lankaisi, važinėji į mokyklas, ir ne tik į tą mokyklą. Pervažiuoji visą Kauną… Gal ir ten darėme kokį susitikimą ar suėjimą… O kas ten vyko po manęs, nežinau…“ – atsiribojo V.Gedvilas.

Šeimininkauja verslas?

Prieš keletą savaičių „Kauno diena“ sulaukė skundo apie dabar KTPMC esą klestinčią netvarką ir ne studijoms, o verslui naudojamas dirbtuves, į kurias investuoti ES milijonai.

Vien į Taikos prospekte įsikūrusį Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų sektorinį praktinio mokymo centrą investuota 16 mln. litų (apie 4,6 mln. eurų).

„Nežinome, kokiais būdais šios dirbtuvės buvo išnuomotos UAB. Taip pat neaišku, kaip vykdoma elektros suvartojimo apskaita. Tiesiog matome, kad dirbtuvėse dideliais kiekiais gaminamos durys. Bet juk ES milijonai buvo skirti ne verslui, o studijoms. Čia buvo nupirktos CNC programuojamos staklės. Vien į jas investuota apie 1 mln. litų. Dabar nieko neinvestavusiam verslui labai patogu. Man sunkiai suvokiama, kaip tai toleruoja P.Čepas. Kyla įvairių įtarimų“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Dabar keistesni dalykai dedasi Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre, įsikūrusiame V.Krėvės prospekte. Į jį investuota daugiau nei 1,1 mln. eurų, gautų iš ES. Tuomet buvo nupirkta dešimt automobilių keltuvų ir visa kita servisui reikalinga įranga.

Veikla: Variklinių transporto priemonių remonto sektorinis praktinio mokymo centras vadinamas neoficialiu servisu.

„Anksčiau šį neoficialų servisą buvo ypač pamėgę turgininkai. Jie čia varydavo savo automobilius, kurie mokyklos teritorijoje stovėdavo savaitėmis, nes užtrukdavo, kol ieškodavo pigesnių detalių. Pašaliniai automobiliai mokyklos teritorijoje sulaukdavo nereikalingo dėmesio. Dabar veikiama operatyviau. Dažniausiai apie šį neoficialų servisą sužinoma per pažįstamus. Tiesa, jokių kasos čekių čia negausite, už viską reikia mokėti grynaisiais. Meistrai pasiveda į šoną ir susimoki“, – pasakojo buvęs KTPMC darbuotojas.

Skundo autoriai „Kauno dienai“ nurodė, kad KTPMC direktorius P.Čepas nepamiršta pasirūpinti ir savo gerove. Į darbą ir iš jo jis važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu „VW Touran“. Tiesa, prieš atvykstant svečiams iš ministerijos ar kokiai nors komisijai, ant tarnybinio automobilio uždedamas magnetinis užrašas su įstaigos pavadinimu.

Tai, kad P.Čepo tarnybinis automobilis nepaženklintas, užfiksavo ir „Kauno dienos“ fotografė.

Važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu

„Kauno diena“ pabandė telefonu pakalbinti Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) direktorių dr. P.Čepą.

– Kaip paaiškintumėte, kad jūsų tarnybinis automobilis nepažymėtas centro logotipu?

– Nei privalau aiškintis, nei ketinu aš to daryti… Jei čia matau… į vienus vartus… Jei turite klausimų, surašykite raštu… Nes čia tas principas – mačiau, nepažymėtas… Viena boba sakė, viena nesakė… Ar ten jūs buvote ar nebuvote, aš nežinau, kokį jūs automobilį matėte ar nematėte... Kaip jūs lankėtės valstybinėje įstaigoje, nesuderinęs su administracija...

Užfiksuota: į darbą ir iš jo KTPMC direktorius važinėja neženklintu tarnybiniu automobiliu „VW Touran“. Tiesa, prieš atvykstant svečiams iš ministerijos ar kokiai nors komisijai, ant tarnybinio automobilio uždedamas magnetinis užrašas su įstaigos pavadinimu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jei turite klausimų, tai aš mielai į juos atsakysiu, tik paprašysiu juos pateikti raštu, kad čia nebūtų interpretacijų, pareiškimas, kad turite skundų… Nei jūs teismas, nei kažkokia kitokia teisėsaugos institucija…

Kiti klausimai P.Čepui buvo išsiųsti raštu.

– Ar tai sutapimas, ar kažkokios kitos priežastys, kad aplink jus susibūrė artimų V.Gedvilo kolegų būrelis? Gal jūsų įstaigoje yra ir kitų partijų lyderių padėjėjų, pavaduotojų ar jums svarbūs tik Darbo partijos atstovai?

– Kauno TPMC darbuotojai dirba darbo sutartyse numatytomis sąlygomis. Darbuotojai nediferencijuojami lyties, religijos, priklausymo politinėms partijoms ar kitais pagrindais. Kauno TPMC nerenka ir nekaupia informacijos apie buvusio Seimo nario, Seimo pirmininko V.Gedvilo artimus bičiulius ar kolegas.

– Kaip teigia informacijos šaltiniai, jūsų vadovaujamoje įstaigoje ne kartą vyko Darbo partijos renginiai (ar juos apmokėdavo?). Iš kur toks dėmesys Darbo partijai ir jos poreikiams?

– Kauno TPMC nuolat vyksta planiniai edukaciniai, kultūriniai renginiai, pilietinės akcijos ir iniciatyvos. Partijų politiniai renginiai Kauno TPMC nevykdomi.

– Šaltinių tvirtinimu, Variklių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre aptarnaujami ir privatūs automobiliai. Kokiu pagrindu? Ar tai suderinta (kaip?) su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM)?

– Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniame praktinio mokymo centre paslaugos yra teikiamos vadovaujantis Paslaugų teikimo Medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų ir Variklinių transporto priemonių remonto sektoriniuose praktinio mokymo centruose tvarkos aprašu, paslaugų teikimo tvarka suderinta su Lietuvos Respublikos ŠMSM.

– Numatyta, kad būtent jūs planuojamas skirti laikinuoju naujos įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vadovu. Šaltinių duomenimis, jūsų kandidatūros pasirinkimą lėmė ir tai, kad buvote dabartinės ŠMSM viceministrės A.Kudarauskienės kolega, kai abu dirbote Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre.

– Laikinąjį naujos įstaigos vadovą skiria Lietuvos Respublikos ŠMSM. Sprendimo dėl laikinojo vadovo paskyrimo Kauno TPMC nėra gavęs.

Grėsmė turtui?

Kačerginėje esantis „Nemuno žiedas“ yra vienintelė žiedinių lenktynių trasa Lietuvoje, tačiau jo veikla labai komplikuota.

Gegužės pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl „Nemuno žiede“ esančių atraminių sienelių (atitvarų), kurioms prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, kaip pabrėžia nutartį priėmusi teisėja, lenktynių trasoje atitvarams kyla grėsmė: dideliu greičiu lekiantys automobiliai juos gali apdaužyti, aplamdyti ar net sunaikinti.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašoma uždrausti disponuoti, modifikuoti ar bet kuriuo kitu būdu naudoti ir valdyti atitvarus.

Atitvarai priklauso prieš kelerius metus trasą pagal panaudą valdžiusios ir vėliau bankrutavusios viešosios įstaigos „Nacionalinis žiedas“ vadovui Arūnui Samochinui.

Pirko aukcione

Konstatuojamoje teismo nutarties dalyje pabrėžiama, kad A.Samochinas atitvarus pirko aukcione iš „Nacionalinio žiedo“ ir tai buvo padaryta teisėtai.

„Ieškovas įrodė, kad teisėtai per varžytines iš trečiojo asmens įsigijo atitvarus“, – sakoma teismo medžiagoje.

A.Samochinas įsitikinęs, kad, teismui nusprendus atitvarams taikyti apsaugos priemones, trasos veikla turėtų būti stabdoma.

Tačiau objektą valdančios biudžetinės įstaigos Lietuvos sporto centras (LSC) vadovas Linas Tubelis „Kauno dienai“ pabrėžė, kad numatyti renginiai dėl atitvarų stabdomi nebus, o teismo sprendimas apskųstas aukštesnei teismo instancijai.

Tikras absurdas, kai valstybinės įstaigos vadovas ignoruoja teismo sprendimus ir lyg niekur nieko toliau vykdo veiklą.

Vadina savivaliavimu

Biudžetinės įstaigos LSC sprendimą nestabdyti lenktynių trasos veiklos A.Samochinas vadina savivaliavimu.

„Tai tikras absurdas, kai valstybinės įstaigos vadovas ignoruoja teismo sprendimus ir lyg niekur nieko toliau vykdo veiklą“, – neslėpė apmaudo A.Samochinas.

Prieš kelerius metus, anot A.Samochino, lenktynių trasą juosiančius atitvarus jis nusipirko už 22 400 eurų.

Jaučiasi ignoruojamas

Paklaustas, ar nebandė su LSC susitarti geruoju, o ne per teismus, A.Samochinas tikino siekęs geranoriškos, abiem pusėms tinkančios išeities.

Patikinimas: A.Samochinas pabrėžia siekiantis ne konfrontacijos, bet pozityvių sprendimų. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Bandžiau spręsti be konfliktų, bet su manimi buvo nesiskaitoma, buvau ignoruojamas. Galėtume derėtis, kaip elgtis su atitvarais: demontuoti ar palikti trasoje, bet su manimi net nesikalba“, – apgailestavo A.Samochinas.

Jis tikino, kad, būdamas trasą pagal panaudą valdžiusio „Nacionalinio žiedo“ vadovu, turėjęs rimtų trasos atnaujinimo planų, tačiau perspektyvas suardė NSC pastangos skelbti „Nacionalinio žiedo“ bankrotą.

Įžvelgia interesų

Paklaustas, dėl ko, jo nuomone, vienintelė Lietuvoje tokia lenktynių trasa dešimtmečiais murkdosi ūkiniuose nesutarimuose ir problemose, A.Samochinas samprotavo, kad problemų kelia įtakingų žmonių grupiniai interesai.

„Manau, kad ten labai daug asmeninių interesų, gal veikia interesų grupės. 74 ha sklypas, vaizdinga vieta... Kačerginėje gyvena veiklūs, turtingi, įtakingi žmonės, manau, jie nenori, kad ten būtų lenktynių trasa, galbūt galutinis tikslas – kad ten būtų kotedžų kvartalas. Manau, yra dirbtinis lenktynių trasos veiklos varžymas, – neturiu kito paaiškinimo“, – sakė A.Samochinas.

Anot jo, teisinantis, kodėl lenktynių trasa nesulaukia valstybės investicijų, nuolat buvo kartojama, kad valstybės biudžete dėl krizės nėra pinigų.

„Krizė seniai baigėsi, bet jokių pozityvių pasikeitimų nematyti, pinigų valstybėje yra, bet jie dažnai skiriami nereikšmingiems dalykams, dar kažkam, bet į vienintelę lenktynių trasą šalyje neinvestuojama“, – apgailestavo A.Samochinas.

Išsakė įtarimų

Lenktynių trasą Kačerginėje šiuo metu valdančios biudžetinės įstaigos LSP vadovas L.Tubelis „Kauno dienai“ tvirtino, kad atitvarus abejotinomis priemonėmis bandoma pasisavinti, tačiau nekonkretizavo, kaip tai bandoma padaryti.

„Jūs daug ko nežinote. Matyt, man komentuoti daug nereikėtų, kol vyksta teismo procesas. Tas sprendimas dėl atitvarų yra apskųstas, ir aš, kad nepakenkčiau tiems visiems reikalams, daugiau nekomentuosiu“, – kalbėjo LSC vadovas.

Jis pabrėžė – pagrindinis jo vadovaujamos biudžetinės įstaigos tikslas yra atnaujinti lenktynių žiedą, tačiau neslėpė, kad situacija nėra gera.

Gerų naujienų – kukliai

– Teismo nutartyje prašoma žiedinių lenktynių trasoje esantiems atitvarams taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ar tokia teismo pozicija negali paralyžiuoti lenktynių žiedo veiklos? – „Kauno diena“ pasiteiravo L.Tubelio.

– Tai ne atitvarai, bet atraminė tvorelė. Ji yra neginčijama trasos dalis, per ją automobiliai nevažiuoja.

– Bet gali trankytis į ją, pažeisti...

– Bet gali nukristi ir plyta ant mašinos…

Bet gali nukristi ir plyta ant mašinos…

– Teismo nutartyje teigiama, kad A.Samochinas atitvarus įsigijo teisėtai.

– Tai ilga istorija, mes traktuojame vienaip, jie – kitaip… Trasa, teismo sprendimu, neuždaryta, kol kas veiklos nestabdome ir net tokių  svarstymų nebuvo.

– Kodėl, jūsų manymu, lenktynių žiedas neišbrenda iš problemų?

– Tai yra ankstesnių valdytojų, eksploatuotojų sukurtos problemos.

– Jei teismas įpareigotų išmontuoti tuos atitvarus, ar tai paralyžiuotų lenktynių trasos veiklą?

– Ne, tikrai ne… Manau, teismo procesas nebus labai greitas...

– Ką pozityvaus lenktynių trasoje pavyko įgyvendinti pastaruoju metu?

– Kas nepavyko – nepavyko, bet šnekėsiu apie tai, kas pozityvu. Pagal tai, kokia trasos būklė, mūsų veikla yra patenkinama. Kiek dar turėjome pinigėlių iki visų tų kainų padidėjimų, praėjusiais ir užpraėjusiais metais tą trasą šiek tiek paremontavome. Be to, kartu su Kelių direkcija yra planų atnaujinti asfalto dangą – vyksta tokių diskusijų. Pagrindinis pozityvus dalykas – normalūs, dalykiški santykiai su trasos naudotojais: su sportininkais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis; priekaištų jie mums neturi. Anksčiau, kiek žinau, būdavo kitaip.

Užkūrė kepsninę

Penktadienis. Darbo diena. 14 val. Girionyse miško keliuku į nuošalią vietą prie Kauno marių rieda lengvieji valdiški automobiliai. Kai kurie jų atriedėjo net iš Klaipėdos. Štai ir pavėsinė, suoliukai, marių pakrantė. Netrukus poilsio aikštelėje šurmuliuoja kelios dešimtys žmonių: dauguma jų arba visi yra valstybės valdomos akcinės bendrovės  „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) darbuotojai. Pagal įmonėje patvirtintą tvarką penktadieniais darbo diena jiems turėtų baigtis 15.45 val.

Šalia pavėsinės pastatoma kepsninė. Apie 14.30 val. tarp pušų jau sklando kvapnus dūmelis. Ant suolų ir pavėsinės stalo išdėliojami iš automobilių sunešti užkandžiai, gėrimai, tarp jų – alus ir brendis. Nuotaika, atrodo, puiki. Kelios dešimtys kolegų linksmai bendrauja, gurkšnoja.

Linksma: poilsio aikštelėje darbo metu bendravo, užkandžiavo, gurkšnojo kelios dešimtys biudžetinės įstaigos darbuotojų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Valstybės valdomos bendrovės, kaip įtariama, tarnybiniai automobiliai stovi netoliese: jie, tikėtina, pasitarnaus, jei pobūviui ko nors pristigs.

„Kauno dienos“ žurnalistams pasisveikinus ir pasiteiravus, kas vadovauja darbo metu vykstančiam jaukiam kolegų susibūrimui, draugiškai nusiteikę žmonės nurodė netoli pavėsinės su bičiuliais besišnekučiuojantį Rolandą Šlepetį. Jis – LTG Verslo saugumo vadovas, kuris tarsi turėtų rūpintis, kad kiti darbuotojai nepažeidinėtų nustatytos tvarkos.

Renginys miške prasidėjo apie 14 val. Buvo kepami šašlykai, užkandžiaujama, vaišinamasi alumi, brendžiu.

Dangstė savo personą

R.Šlepetys, be to, yra Specialiųjų tyrimų tarnybos įkurtos organizacijos Skaidrumo akademija vienas mentorių, akademijos nariams teikiantis ekspertines įžvalgas ir gerąsias patirtis apie skaidrumo įmonėse standartus.

Tačiau su netikėtai pasirodžiusiais „Kauno dienos“ žurnalistais skaidrumo jis vengė: nenorėjo atskleisti savo tapatybės ir pareigų, reikalavo pateikti pažymėjimus, vengė atsakyti į klausimus.

Susidarė įspūdis, kad specialistas dangstėsi ir slapukavo.

Dangstėsi: vienas iš pikniko šile organizatorių LTG Verslo saugumo vadovas R.Šlepetys (centre) žurnalistams nenorėjo prisistatyti. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Kiek pasvarstęs, jis ir šalia buvę dar keli kolegos dėstė, kad LTG nekepa bandelių, tad, suprask, nebūtina nuolat stovėti šalia konvejerio, o darbo valandų reglamentas kartais gali būti kaip ir savotiškas formalumas, kurio esą nebūtina mirtinai laikytis.

Be to, samprotavo prisistatyti pabrėžtinai vengiantys pašnekovai, LTG šaliai yra labai reikšminga įmonė, tad tiesmukiškai taikyti kažkokius valandų standartus galbūt nėra prasminga ir pan. Dar buvo miglotai užsiminta apie nuotolinio darbo specifiką ir perspektyvas.

R.Šlepetys ir šalia jo buvę keli kolegos nepateikė dalykiškų paaiškinimų apie piknike pastebėtą alkoholį, netoliese sustatytus ir, kaip reikalauja tarnybinių automobilių naudojimo taisyklės, logotipais nepažymėtus tarnybinius automobilius. Nekomentavo, kaip į darbo valandų grafiką integruojamas šašlykų kepimas, gurkšnojimas, buvimas atokiame gamtos kampelyje.

„Čia vyksta timbildingas (komandos kūrimas – red. past.)“, – po kurio laiko pridūrė R.Šlepetys.

Dideli nuostoliai

Darbo metu šile prie Kauno marių surengtas pobūvis su vaišėmis nesuprantamai ir drastiškai atrodo LTG slegiančios krizės kontekste.

Bendrovės LTG akcininkas yra Lietuvos valstybė – jai priklauso 100 proc. akcijų. Gegužės mėnesį beveik 2 tūkst. LTG darbuotojų buvo įspėti apie atleidimą.

Skelbiama, kad tokių priemonių verčia imtis po Rusijos Ukrainoje pradėto karo pritaikytų tarptautinių sankcijų poveikis, dėl kurio LTG praras ir jau praranda didžiausius per savo veiklos istoriją krovinių kiekius ir neteks 150 mln. eurų pajamų.

Aiškindama apie didelės dalies darbuotojų atleidimo būtinybę bendrovė nurodo, kad tenka mažinti sąnaudas ir didinti veiklos efektyvumą.

„Dabar yra būtini šie skausmingi sprendimai. Mažindami komandą privalome užsitikrinti galimybes jos augimui ateityje, kai atrasime nišų tolesnei veiklai“, – apie pokyčių prasmę žiniasklaidai neseniai kalbėjo LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Atliks tyrimą

„Kauno diena“ LTG paprašė pakomentuoti penktadienio popietės renginį, paaiškinti svarbias aplinkybes.

Paprašėme informuoti, kokie buvo Girionyse vykusio renginio darbiniai tikslai, užduotys? Kaip pavyko tas užduotis įgyvendinti?

Kieno iniciatyva, nurodymu vyko renginys miške? Kas dalyvavo renginyje? Kokios buvo R.Šlepečio, tarnybinės užduotys?

Kaip į pikniko vietą suorganizuotas nuvykimas ir parvykimas? Kokiomis transporto priemonėmis buvo naudojamasi?

Laipsniai: šile pramogaujančiųjų aplinkoje buvo ir alkoholio butelių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Atkreipėme LTG dėmesį, kad šalia pikniko vietos esančioje automobilių aikštelėje stovėjo ne vienas, redakcijos žiniomis,  LTG priklausantis automobilis (pridėjome kelias nuotraukas). Teiravomės, kiek iš viso tarnybinių automobilių vyko į renginį miške? Kokie motyvai, LTG nuomone, pateisintų tarnybinių automobilių naudojimą tokiais tikslas – t.y., kaip galima spėti, piknikui organizuoti?

Priminėme, kad pagal Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisykles tarnybinius automobilius privaloma pažymėti įstaigos logotipais. Paprašėme paaiškinti, dėl kokių priežasčių logotipų nebuvo ant į mišką atvykusių tarnybinių LTG automobilių?

Paprašėme paaiškinti, kaip kelionė į aptariamą renginį deklaruota kelionės lapuose? Prašėme pateikti tokio lapo pavyzdį, kelionės maršruto pavyzdį.

Klausėme, kokiomis lėšomis finansuotas renginys Girionių šile? Kiek tai kainavo?

„Bendrovėje LTG darbo diena penktadienį, kaip nurodoma Tvarkos taisyklėse, baigiasi 15.45 val. Renginys miške prasidėjo apie 14 val. Buvo kepami šašlykai, užkandžiaujama, vaišinamasi alumi, brendžiu. Kaip tai suderinama su darbo tvarka ir kitais ne tik biudžetinių įstaigų darbuotojams keliamais reikalavimais?“ – teiravomės LTG nusiųstame laiške.

Pabrėžė aukštus standartus

Redakcijai atsiųstame komentare LTG Ryšių su visuomene vadovės Lauros Gabrilavičiūtės komentare rašoma:

„Jūsų aprašyta situacija bendrovei yra žinoma – tuo metu turėjo vykti komandos formavimo renginys. Norime pabrėžti, kad bendrovėje galioja nulinės alkoholio tolerancijos politika. Alkoholio vartojimas tiek darbo metu, tiek ir viešoje vietoje yra nepateisinamas. Atsiprašome dėl tokio darbuotojų elgesio, į jį reaguojame iškart. Užtikriname, kad alkoholiui įsigyti įmonės lėšos nebuvo panaudotos.

Dėl šios situacijos nedelsdami imamės veiksmų ir vidaus auditas pradeda vidinį tyrimą – jis atsakys į kylančius klausimus ir leis priimti šioje situacijoje reikalingus sprendimus. Kai tik turėsime tyrimo rezultatus ir priimsime sprendimus, apie juos informuosime.

„Lietuvos geležinkelių“ darbuotojams keliami aukščiausi elgesio standartai – darbuotojai privalo laikytis tiek teisės aktų reikalavimų, tiek įmonių grupėje galiojančio etikos kodekso, vertybių ir kitų taisyklių. Bet koks tam prieštaraujantis elgesys yra netoleruotinas. Darkart dėl to atsiprašome, apie sprendimus informuosime tada, kai jie bus priimti.“

Į piknikus reikia važiuoti savo arba viešuoju transportu.

Turtas – mokesčių mokėtojų

Pobūvio šile ypatumus „Kauno dienai“ pakomentavęs Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Bagdonas pabrėžė, kad visų valstybei priklausančių įstaigų turtas yra pirktas mokesčių mokėtojų lėšomis.

„Kalbant apie galimus pažeidimus, reikėtų situaciją išanalizuoti išsamiau, bet būtina pabrėžti, kad tarnybinių automobilių naudojimo tokiems tikslams tikrai nepateisinčiau, nes tie automobiliai yra skirti darbo reikalams. Į piknikus reikia važiuoti savo arba viešuoju transportu.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Siūlyčiau įstaigos vadovui labai rimtai apgalvoti, ar tinkamai elgiasi darbuotojai. Jei darbo metu įmonė organizuoja piknikus ir tai vadina timbildingu, tai man atrodo, kad vadovas ne visiškai tiksliai interpretuoja komandos stiprinimo galimybes. Tokius dalykus galima suorganizuoti ir po darbo, laisvalaikio metu ir nenaudoti biudžeto lėšų. Raginčiau visus valstybinių įstaigų vadovus neužmiršti, kad jiems patikėtas turtas yra nupirktas mokesčių mokėtojų lėšomis ir tą turtą privaloma naudoti atsakingai, nes tokios ir panašios situacijos sukelia pagrįstą mokesčių mokėtojų pyktį, kad neracionaliai, neefektyviai naudojamos jų sumokamos lėšos“, – atkreipė dėmesį Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininko pavaduotojas A.Bagdonas.

Kai kuriose degalinėse Kaune trečiadienį litras A95 benzino jau kainavo 2,119 Eur, litras dyzelino – 1, 989 Eur.

Situaciją ir tendencijas degalų rinkoje „Kauno dienai“ komentavęs ekonomistas M. Dubnikovas pabrėžė, jog degalų rinka pastaruoju metu ypač nestabili, sujaukta, nenuspėjama.

„Pagrindinė spartaus brangimo priežastis yra naftos kainų pakilimas – prieš gerus metus naftą kainavo gerokai pigiau. Degalus reikšmingai brangina ne tik naftos kainų įtaka. Labai svyruoja pačių degalų rinka, nes Rusija yra ne tik pačios naftos, bet ir perdirbtos naftos produktų – benzino, dyzelino – tiekėja. Pakankamai rimtas tokios produkcijos tiekėjas yra ir Baltarusija. Savo kaina duoda ir rusiškai naftai Europoje taikomas embargas. Dar nepamirškime, kad Lietuvoje buvo padidintas akcizas dyzelinui. Visos šios aplinkybės lemia, kad turime tuos du eurus už litrą“, – degalų kainų didėjimo priežastis vardijo M. Dubnikovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Paklaustas, ar galėtų prognozuoti, ties kuriuo tašku kainų didėjimas bent kurį laiką stabilizuosis, ekonomistas kalbėjo apie nežinia kada iškrisiančią „laukinę kortą“.

„Svarstant, kada kaina galėtų stabilizuotis, reikia pabrėžti, kad nafta nėra rinkos prekė absoliučiąja prasme. Nėra taip, kad tik rinka nustatinėja jos kainas. Mes juk turime šioje srityje žaidėją – naftą eksportuojančių šalių organizaciją OPEK, kuri iš esmė yra kartelis. Kartelis bet kurią akimirką gali nuspręsti padidinti naftos gavybą, bet atspėti, kada gali būti tokie nutarimai, nėra jokių šansų. Tačiau kartelis yra suinteresuotas rinkos stabilumu, todėl kažkuriame taške, nesakau, kad šiame, bet jei kainos dar aukščiau kiltų, jie įsijungtų ir padidintų gavybą, kad kaina būtų stabilizuota, kad eksportuotojai nepatektų į situaciją, kai vartotojai negrįžtamai nusisuks nuo naftos ir naftos produktų. Tai čia yra ta, kaip sakau, nenuspėjama laukinė korta, kuri kažkuriuo momentu turėtų iškristi.

M. Dubnikovo pastebėjimais, didėjančiomis kainomis vairuotojus nuolat gluminančios degalinės šioje situacijoje nepiktnaudžiauja ir nesiekia išspausti maksimaliai daugiau naudos.

Degalus reikšmingai brangina ne tik naftos kainų įtaka.

„Pati palankiausia situacija degalinėms yra tada, kai kainos stabilios. Pirma, lenktyniavimas su kainomis yra labai rizikingas, antra, didėjant kainoms vartojimas ilgainiui mažėja ir vis mažiau litrų gali būti parduodama. Mažiau parduodamų litrų reiškia, kad mažiau klientų atvažiuoja į degalinę, o degalinių verslas nėra tik degalų pardavimas. Pavyzdžiui, kai kurios degalinės daugiau uždirba iš savo parduotuvių, nei iš kuro pilstymo ir jos suinteresuotos turėti kuo daugiau klientų. Todėl aš piktnaudžiavimo nematau. Gal kartais susidaro palankios situacijos, kai nupirkus pigiau ir staiga pakilus kainoms, gali parduoti brangiau. Bet degalinių konkurencija Lietuvoje yra pakankamai nuožmi. Tad manau, kalbėti apie piktnaudžiavimą tikrai neverta“, – patikino M. Dubnikovas.

„Superkame automobilius“, „Kondicionierių pildymas“ – dažniausiai tokie užrašai matomi ant šalikelėse paliktų automobilių.

„Transporto priemones mėginama palikti matomose miesto vietose – judriausiose gatvėse arba prie prekybos centrų. Viena svarbi detali – tai vietos, kuriose automobilių stovėjimas neapmokestintas“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.

Piktybiškiems pažeidėjams, nepatraukusiems neeksploatuojamų transporto priemonių, surašomi protokolai, skiriamos baudos.

Anot jo, tokių pažeidimų šiuo metu Kaune daugėja. Informaciją apie ne vietoje paliktus ir ne pagal paskirti naudojamus automobilius Viešosios tvarkos skyriaus specialistai surenka reguliariai rengiamų reidu metu, taip pat nuolat sulaukia pranešimų iš gyventojų ir įmonių.

„Piktybiškiems pažeidėjams, nepatraukusiems neeksploatuojamų transporto priemonių, surašomi protokolai, skiriamos baudos. Išskirtiniais atvejais, ypač kai nenustatomi transporto priemonės savininkai, bešeimininkiai automobiliai nutempiami į transporto priemonių saugojimo aikštelę. Šiuo metu skyriuje vykdomi procesiniai veiksmai dėl devynių automobilių su reklaminiais užrašais. Du iš jų buvo nutempti, keturių transporto priemonių savininkams buvo skirtos administracinės nuobaudos“, – informavo G.Gatulis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Už reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą numatyta bauda nuo vieno 140 iki 300 eurų, už pakartotinį nusižengimą – nuo 560 iki 900 eurų.

G.Gatulis atkreipė dėmesį, kad ne vietoje paliktos Transporto priemonės vežamos į Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomą stovėjimo aikštelę ir saugomos tol, kol atsiranda teisėtas savininkas arba teismas priima sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu turtu ir perduoti valstybei ar savivaldybei, kuri transporto priemonę utilizuojama ar realizuoja teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasiteiravus, ar neeksploatuojamą transporto priemonę su reklaminiu užrašu galima pastatyti privačioje valdoje, G.Gatulis paaiškino: „Jei akivaizdžiai matosi, kad tai privati valda ir tai nėra bendrojo naudojimo vieta. Transporto priemonėms su reklamomis ir privačioje valdoje reikalingas savivaldybės leidimas reklamai skleisti.“