Šiaurės prospekte, netoli „Regitros“, atsirasianti autobusų stotelė bus pavadinta Pievų stotele.

Klausimų kilo dėl Pievų gatvės ir ne Pievų gatvėje planuojamos stotelės. Iš esmės Pievų gatvė susijungia su Šiaurės prospektu, į šią gatvę išsukama iš karto už „Regitros“.

O planuojama stotelė yra šiek tiek tolėliau už šios sankryžos.

Pasiaiškinę detales ir nusprendę, kad nėra kitų vertų dėmesio alternatyvų, komisijos nariai pritarė siūlymui stotelei suteikti tokį pavadinimą.

Ragainės gatvėje, esančioje naujai suplanuotame gyvenamajame kvartale, siūloma įrengti autobusų stotelę, kuriai būtų suteiktas Ragainės pavadinimas.

Tarybos nariai pritarė Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko ataskaitai ir kadenciją baigusiam uostamiesčio vadovui padėkojo plojimais.

„Mes visa tai padarėme kartu“, – vardindamas nuveiktus darbus akcentavo V. Grubliauskas.

Jis priminė, kad ši taryba turėjo įveikti daugybę išbandymų – prasidėjus koronaviruso pandemijai, uostamiestis buvo priešakinėse linijose.

Meras priminė, kaip taryba išmoko dirbti nuotoliniu būdu per karantiną, sutelkė pečius rūpinantis Ukrainos karo pabėgėliais, susitarė miesto ligoninių sujungimo klausimais.

„Galvoju – ar pirma atsiprašyti, ar padėkoti? Pirmiausia gal norėčiau padėkoti jums visiems. Didžiuojuosi, kad turėjau galimybę dirbti kartu su jumis drauge“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Tarnyba baigėsi, bet tarnystė miestui tęsiasi. Branginkite žmones ir mylėkite Klaipėdą.

Dvylika metų uostamiesčiui vadovavęs V. Grubliauskas padėkojo ne tik politikams, bet ir savivaldybės administracijai už darbą.

„Tarnyba baigėsi, bet tarnystė miestui tęsiasi. Branginkite žmones ir mylėkite Klaipėdą“, – taip į būsimą merą Arvydą Vaitkų kreipėsi V. Grubliauskas.

Paskutinis klausimas, kurį sprendė taryba, ar pritarti siūlymui padidinti vicemerų pareigybių skaičių.

Tokiu sprendimu nustatoma, kad mero politinio, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius didėja iki aštuonių. Atsiranda trys vicemerų pareigybės, taip pat savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus pareigybė.

„Gyvenimas parodys, kur ko trūksta, o kur ko per daug. Būsimam merui nepavydžiu, bet linkiu kuo geriausios kloties“, – palinkėjo V. Grubliauskas.

Taryba pritarė siūlymui ir padėkojo V. Grubliauskui už darbą.

„Prieš dvylika metų, kai mano dukra į inauguraciją atnešė trimitą, ji tuo metu ėjo į pirmąją klasę. Dabar ji eina jau į dvyliktą. O aš šiandien baigiu savo dvyliktąją klasę. Nenoriu sakyti, kad būsimas meras dar tik pradeda savo pirmąją klasę, bet jam daug kas bus nauja. Jūs turite dar laiko. Kokius ketverius metus. Linkiu išmintingų sprendimų ir kilnios tarnystės miesto labui“, – įteikdamas A. Vaitkui Klaipėdos miesto vėliavą kalbėjo V. Grubliauskas.

Plūsta gydančio vandens

Legendomis apipintas Lopaičių miškas, esantis Rietavo savivaldybės administruojamoje teritorijoje, maždaug už 70 kilometrų nuo Klaipėdos, išgarsėjo prieš kelis dešimtmečius, kai miškininkai ėmėsi populiarinti šią keistoką vietą.

Sklido gandai ir kalbos, kad Lopaičiuose esantis šaltinis esą yra stebuklingas, gydantis ligas.

Geru oru savaitgaliais norinčiųjų pasisemti iš šaltinio vandens išsirikiuoja eilutė. Gausiai čia plūdę žmonės iki šiol tiki, kad šio šaltinio vanduo padeda įveikti net sunkiausius negalavimus.

Ištyrus šaltinio vandenį paaiškėjo, kad jis nepaprastai švarus, ilgai gali stovėti nesugedęs.

Todėl dauguma atvykusiųjų tempia su savimi sunkius nešulius – indus, pilnus šaltinio vandens.

Prieš dešimtmetį miškininkai buvo įrengę medinius takus ir lieptus.

Lopaičiai nuo tada tapo ne tik gausybės šaltinio vandens gerbėjų lankomi. Daugybė žmonių čia atvyksta tiesiog pasivaikščioti su šeimomis ir bičiuliais.

Tačiau laikas ir lankytojų minios padarė savo „darbą“. Sutrešę mediniai takai pernai buvo išardyti, tad žiemą, pažliugus gruntui, link šaltinio jau pėdina tik vienas kitas lankytojas, nes sunku įkopti į stačius šlaitus, sudėtinga pereiti čia tekančio gana sraunaus upelio vagą.

Mediniai takai supuvo

Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas Romualdas Zebčiukas pasakojo, kad medinius takus, vedančius šaltinio ir Lopaičių piliakalnio link, urėdija įrengė maždaug prieš dešimtį metų.

„Takeliai buvo mediniai, o medis pūva. Bet panašu, kad viskas krypsta į gerąją pusę, finansavimą, viliuosi, gausime“, – gera naujiena pasidžiaugė R. Zebčiukas.

Medinius takus visą tą laiką prižiūrėjo Tverų girininkijos vyrai, takai ne kartą buvo remontuoti, tačiau sutrešo. Mediniai poliai, laikantys lieptus ir takus, buvo sukalti į šlapią gruntą upelio šlaituose.

Iš pradžių takai buvo tik atitverti, uždėtos lentelės, kad pėstieji jais nevaikščiotų, nes tai yra pavojinga.

„Takai supuvo, lentos ėmė lūžinėti. Prisidėjo ir lankytojai, jie lentas lupo ir klojo po kojomis. Tačiau vinimis į viršų. Baisu. Mes galiausiai nuardėme. Net vasarą, kai miškuose jau sausa, šioje vietoje laikydavosi drėgmė, medis neatlaikė“, – patikino R. Zebčiukas.

Lėšos: gausybės lankytojų sulaukiančios teritorijos atgaivinimui ieškoma pusės milijono eurų. Tiek pinigų reikia vien kilometro ilgio naujiems takams nutiesti. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Reikės pusės milijono eurų

„Medis jau atitarnavo. Šiais laikais medį keičiame į metalą. Ten, kur tikrai yra įdomūs objektai, reikėtų pasistengti, o Lopaičiai yra išskirtinis objektas. Bėda ta, kad reikia didelės sumos, gal net daugiau nei pusės milijono“, – patikino R. Zebčiukas.

Telšių regioninis padalinys turi ne vieną objektą, kurį reikia prižiūrėti.

„Negali viso miškų ūkio paleisti vien rekreacijai. Mes juk turime mokesčius mokėti, turime vykdyti tiesiogines pareigas“, – priminė urėdijos atstovas.

Lopaičių problemai spręsti pečius suremia Valstybinė miškų urėdija, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba ir Rietavo savivaldybė.

Kokiomis dalimis bus surinkta reikiama pinigų suma, dar aiškinamasi.

„Bet šį kartą takus reikėtų daryti ilgaamžius. Polius – tik metalinius, o tako viršų vertėtų gaminti iš ąžuolo“, – sakė urėdijos atstovas.

Teritorija – trijų savininkų

Rietavo meras Antanas Černeckis tikino, kad savivaldybė mėgina gauti šiam projektui ES lėšų.

„Miškų urėdija turi paruošusi projektą. Turime išspręsti problemą dėl lėšų panaudojimo tinkamumo, kadangi teritorija priklauso skirtingiems savininkams“, – tikino Rietavo meras.

Lopaičių piliakalnio prieigos, šaltinis, šventvietė ir dolmenas yra skirtingų miško savininkų nuosavybės objektai.

Piliakalnis ir jo prieigos priklauso urėdijai. Teritorija, esanti arčiausiai centrinio įėjimo į mišką, priklauso privačiam asmeniui. Trečioji gausiai lankomo miško dalis, esanti šlaitu į viršų nuo šaltinio, priklauso dar kitam privačiam asmeniui.

Vėjovartos urėdijos teritorijoje pašalinamos nelaukiant, o štai privatininko miške miškininkams nevalia net svetimo šapo paimti.

Gal todėl lankytojams akis bado išvirtę medžiai, nulūžusios ir pavojingai virš takų pakibusios šakos?

„Mes savo valstybiniame miške išvalome viską. O štai privačiame negalime nieko daryti. Šaltinis yra riba tarp valstybinio ir privataus miško“, – teigė Valstybinės miškų urėdijos Telšių regioninio padalinio vadovas R. Zebčiukas.

Vienas privataus miško savininkas su rekreacinį objektą prižiūrinčiais miškininkais sutaria, savo valdas prižiūri, o trečiasis šios teritorijos miškų savininkas esą į kalbas nelabai leidžiasi.

Trys institucijos mėgins atgaivinti taką – savivaldybė, Miškų urėdija ir Varnių regioninis parkas.

Driektųsi 640 metrų

„Trys institucijos mėgins atgaivinti taką – savivaldybė, Miškų urėdija ir Varnių regioninis parkas. Tačiau dėl to, kad yra privačių žemių, reikės susitarti, bet sprendžiame ir mėginame tai padaryti. Didžiausias klausimas dėl privačioje teritorijoje numatytų takų. Valstybės lėšų nevalia tam naudoti. Galvojama net išsinuomoti miško dalį“, – kalbėjo Rietavo meras A. Černeckis.

Iš viso reikėtų nutiesti 640 metrų ilgio taką su poliais, kalamais į upelio šlaitą.

„O iš viso takai ir laiptai sudarytų beveik kilometrą. Dideli atstumai, tačiau tam ir daroma, kad būtų kur pasivaikščioti“, – skaičiavo A. Černeckis.

Ar pavyktų dar šią vasarą pradėti darbus, kol kas nėra aišku.

„Ilgiausiai užtrunka pasiruošimas, lėšų suradimas. Ruošiamės visų institucijų susitikimui. Vyksta intensyvus procesas“, – sakė Rietavo meras.

Unikali senovės šventvietė

Lopaičių piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Pagal vieną versijų, Lopaičių piliakalnio viršuje XIII amžiuje galėjo stovėti Didžiojo žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis Tvarmenė, o šalia buvo senovės gyvenvietė.

Čia galėjo lankytis ir karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į savo pilį Vorutą.

Lopaičiai laikomi dalimi etnomitologinio komplekso, kurį galima pavadinti didžiausia Lietuvoje senąja šventykla po atviru dangumi.

Spėjama, kad čia yra buvusios senovės žemaičių žynių valdos.

Lankytojams informacinės lentelės skelbia, kad akmenys šiame miške išdėlioti ne šiaip sau. Observatorija vadinama nedidelė dauba, kuri sudaro lygų apskritimą ir turi šlaituose išlikusius įvairaus dydžio akmenis.

Miške yra Norų akmuo, kur atvykėliai palieka akmenuką ar pinigėlį, prašydami savo norų išsipildymo.

Upelio pakrantėje esą yra falo formos akmuo, kuris vadinamas Vaisingumo akmeniu. Ant jo pasėdėjus po kurio laiko esą galima patirti vaisingą ir laimingą gyvenimą.

Lopaičiuose yra vienintelis Lietuvoje dolmenas. Tai stalo pavidalo akmenų sankaupa, kurią senovėje žmonės statė maldų vietose ir ten, kur mirė ar buvo palaidotas žynys.

Valdančioji koalicija Klaipėdos rajono taryboje turės 18 mandatų iš 27.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 11 mandatų, socialdemokratai taryboje turės du atstovus, tiek pat politikų atstovaus Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“.

„Rinkėjai aiškiai pasakė – tarybos daugumoje nori matyti kairiąsias politines jėgas. Mes sulaukėme daugiau nei dvigubai didesnio palaikymo nei dešinieji. Todėl, formuojant koaliciją, mano užduotis buvo įsiklausyti į tokią rinkėjų valią“, – tikino Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Meras akcentavo, kad pastaruosius metus su dviem politinėmis jėgomis – socialdemokratais bei Tautos ir teisingumo partija pavyko dirbti užtikrintai ir stabiliai.

„Manau, kad per rinkimus tai gyventojai ir įvertino. Todėl toks tęstinumas yra natūralus ir lauktas žmonių. Sveikinu prie mūsų koalicijos prisijungusius demokratus, neabejoju, kad jų tikslai yra tokie, kaip ir mūsų – kad Klaipėdos rajonas tvirtai žengtų į priekį“, – teigė B. Markauskas.

Koalicijos susitarimu, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga į vicemerų pareigas deleguoja Violetą Riaukienę ir Vytautą Butkų.

Į Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos bei Švietimo, kultūros ir sporto pirmininkus – Raimundą Daubarį ir Loretą Motuzienę.

Tautos ir teisingumo sąjunga į administracijos direktorius siūlo Sigitą Karbauską.

Socialdemokratai į Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkus deleguoja Vaclovą Dačkauską, o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto pirmininkus – Edmundą Zbarauską.

Į apžiūras – su rangovu

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad po žiemos uostamiesčio gatvių būklė nėra prasta.

„Situacija po žiemos nėra bloga, vykdome gatvių apžiūras kartu su rangovais. Žiemos metu šaltu asfaltu remontavome avarines duobes. Šiaurinėje miesto dalyje daugiausia duobių buvo remontuota gatvėse, kuriose vyksta intensyvus eismas. Tai – Liepojos gatvė, Šiaurės prospektas, Garažų ir Bangų gatvės“, – pasakojo I. Kubilienė.

Šiomis gatvėmis dėl vykstančių statybų važinėja statybinė technika ir krovininis transportas, todėl danga susidėvi greičiau.

Duobės tvarkomos ir P. Lideikio, Burių gatvėse.

„Taip pat duobės remontuotos individualių namų rajonų arba susisiekimo su šiais rajonais gatvėse – Paribio, Verpėjų gatvėse“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Į skundus reaguoja

Skundas gautas ir dėl duobės automobilių aikštelėje Pušyno gatvėje. I. Kubilienė patikino, kad tai yra žvyruota vieta, duotas nurodymas greideriuoti.

Skųstasi ir dėl duobės Laukininkų gatvėje, tačiau jau yra nurodymas sutvarkyti probleminę vietą.

„Pietinės miesto dalies kelių būklė gera, prastesnė situacija – daugiabučių namų kiemuose, įvažose ir tose gatvėse, kurios laukia remonto. Projektai jau parengti. Pavyzdžiui, Šilutės plento ruožo nuo Rimkų iki Smiltelės gatvės remontui“, – paaiškino I. Kubilienė.

Prastesnė situacija – daugiabučių namų kiemuose, įvažose ir tose gatvėse, kurios laukia remonto.

Užlopė 600 kv. metrų

„Žiemos periodu duobės užtaisomos šaltu asfaltu, tačiau šaltas asfaltas nėra toks patvarus kaip karštas, todėl efektas būna laikinas. Dangos tvarkymas karštu asfaltu prasideda balandžio pradžioje, kai įmonės pradeda jį gaminti. Tuomet dangą jau galima sutvarkyti kokybiškai. Šiais metais nuo sausio iki kovo šaltu asfaltu suremontuota daugiau nei 600 kv. m duobių“, – akcentavo I. Kubilienė.

Taip pat planuojamas dalies Bangų gatvės remontas. Darbai atsieis apie 300 tūkst. eurų.

Sutartis pasirašyta praėjusių metų gale, Bangų gatvės remontas prasidės kitą savaitę.

Taip pat bus remontuojama Laukininkų gatvė, kur darbų vertė siekia apie 300 tūkst. eurų.

Numatyta tvarkyti kiemus J. Janonio, Malūnininkų, Švyturio, Smilties Pylimo, Sportininkų gatvėse.

Tam skirta 830 tūkst. eurų.

Numatyta remontuoti automobilių stovėjimo aikšteles Statybininkų prospekte nuo 9 iki 27 namo. Žardininkų gatvėje vyks darbai nuo 2 iki 18 namo. Šiose vietoje bus tvarkomi ir šaligatviai.

Šiems darbams numatyta per 890 tūkst. eurų.

Klaipėdietis Aurimas baltą danielių užfiksavo Šilalės rajono laukuose.

„Nežinau, kokia matematiškai yra tikimybė pamatyti danielių albinosą, bet man šiandien jį pavyko ne tik pamatyti, bet ir nufilmuoti“, – džiaugėsi vyras.

Iš pradžių jis manė, kad išvydo baltą stirną, tačiau vėliau socialiniame tinkle komentatoriai paaiškino, kad nuotraukose ne stirna, o danielius.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos specialistas Erlandas Paplauskis paaiškino, kad baltų danielių patelės atsiveda, tai nėra labai retas reiškinys.

„Baltas – tai dar nereiškia, kad albinosas“, – akcentavo ekologas.

Baltas – tai dar nereiškia, kad albinosas.

Baltos spalvos kailiu gyvūnas gali gimti dėl leukizmo. Tai tokia organizmo būklė, kai odoje, plaukuose, plunksnose melanino yra žymiai mažiau nei norma arba jo visai nėra.

Leukizmą sukelia recesyvinis alelis. Gyvūnams leukistams būdingas baltas kailis, tačiau akys ir kiti organai ar audiniai paprastai normalios spalvos. Gyvūnams albinosams būdingos raudonos akys.

Tačiau yra manančių, kad visiškai balti danieliai jau galėtų būti vadinami porūšiu.

„Baltų gimsta visai daug, nėra tai jokia retenybė. Gimsta juodi, rusvi ir balti danieliai“, – patikino žvėryno Karklėje įkūrėjas Antanas Bosas.

E. Paplauskis paaiškino, kad gamtoje išgyvena tie gyvūnai, kurie turi maskuojamąsias spalvas. Sibire vyrautų balta gyvūno spalva.

„Pas mus sunku būti baltiems. Sunku sėlinti, iš toli matosi. O kai gyvūnas auga namuose, baltus puoselėja ir atsiranda visokių dalmantinų. Gyvūnai prisitaiko ne prie gamtos, o prie žmogaus estetikos, tai jiems padeda išgyventi ir palikti palikuonis“, – patikino E. Paplauskis.

Biologas tvirtino, kad gamtoje gimsta visokių palikuonių, o mutacijos yra natūralus dalykas.

„O dominuoti ima ta spalva, kuri padeda išgyventi. Danieliams gamtoje grėsmę kelia plėšrūnai. Baltam jaunikliui sunkiau išlikti nepastebėtam. Toks visada bus pirmas taikinys. Žolėdžiams geriau yra maskuojamoji spalva. Nieko čia mistiško nėra“, – kalbėjo ekologas.

Ar dažnai gimsta baltų danielių, E. Paplauskis tikino nežinantis.

„Jei auga nelaisvėje, baltus išsaugoja žmonės ir jų genų daugėja kultūroje, nes ir pasikryžmina. O gamtoje mažėja, nes jie nepalaikomi“, – paaiškino ekologas.

Klaipėdiečiai uostamiesčio vairą patikėjo politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderiui A. Vaitkui. Konservatoriaus Audriaus Petrošiaus populiarumas tarp klaipėdiečių buvo kone perpus mažesnis.

„Bet kokiu atveju, istorinis pasirodymas“, – BNS žurnalistams uostamiestyje sakė A. Petrošius.

„Jokio skausmo čia nėra, principas buvo parodyti, kad mes galime kovoti, kad jauni ryškūs žmonės gali rinktis ateitį ir turi pasirinkimą“, – pridūrė jis. A. Petrošius tvirtino pasirodymą rinkimuose vertinantis gerai.

Netrukus politikas išvyko pasveikinti A. Vaitkaus su pergale.

„Sveikinu su puikiu pasirodymu, linkime gerų darbų Klaipėdai, galite pradėti nuo pelėsio, kaip sakant, tvarkymo, bet norėtųsi, kad tie darbai būtų kuo labiau dideli. Linkiu visokeriopos sėkmės ir pats, kaip Seimo narys esu pasiruošęs bendradarbiauti ir ištiesti ranką, kad darbas klaipėdiečiams ir Klaipėdai būtų pastebimas“, – sakė A. Petrošius, atvykęs į A. Vaitkaus štabą.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Ačiū, viskas įrašyta. Dabar teks dirbti“, – atsakė A. Vaitkus.

V. Vaitkus iš pradžių sakė, kad pergalę skelbs tik sulaukęs galutinių rezultatų.

„Aš vis dėlto linkęs palaukti paskutinės minutės, kol bus visi rezultatai suskaičiuoti“, – BNS žurnalistams sakė jis.

Tačiau likus suskaičiuoti paskutinės apylinkės balsus V. Vaitkus patvirtino savo pergalę.

„Kai lipi į Everestą kelis mėnesius iš eilės ir įkopi, visada būna bet kurio alpinisto noras nusileisti sveiku į žemę. Dabar nusileidau, emocijų viduj labai daug, nesinorėtų tuo perdėtai džiaugtis, daugiau suprantu, kiek laukia darbų“, – sakė politikas.

Klaipėdos miestui tris kadencijas vadovavęs Vytautas Grubliauskas naujai išrinktam Klaipėdos merui linkėjo nepamiršti duotų pažadų rinkėjams.

Būsimo mero laukia daug sprendimų, kurių reikės nedelsiant. Turime sutarčių, svarbių tarptautiniam kontekste, tad linkiu sėkmės.

„Nes klaipėdiečiai to tikrai nepamirš. Linkėčiau kuo greičiau perimti darbus, o jų tikrai bus sunkių. Būsimo mero pečius užgrius tikrai nemažas krūvis. Reikėtų atsipūsti gal tik trumpam ir imtis komandos formavimo klausimų, koalicijos sudarymo. Tiek metų teko dirbti meru ir žinau, koks iš tiesų krūvis tenka miesto merui. Būsimo mero laukia daug sprendimų, kurių reikės nedelsiant. Turime sutarčių, svarbių tarptautiniam kontekste, tad linkiu sėkmės“, – palinkėjo V. Grubliauskas.

Vis tik V. Grubliauskas stebėjosi tuo, kiek daug ir kiek lengvai šios politinės kampanijos dalyviai žadėjo.

E. Ovčarenko/BNS nuotr.

„Pažadų buvo daug. Kartais net nepasveriant išarto žodžio prasmę“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Klaipėdos rajone rinkėjų balsų atotrūkis taip pat buvo žymus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas V. Markauskas pergalę išplėšė didžiule persvara.

„Noriu padėkoti visiems balsavusiems ne tik už mane, bet ir visą mano komandą. Taryboje turėsime net 11 mandatų, o tai pirmas kartas rajono istorijoje, kai viena partija sulaukia tokio gyventojų pasitikėjimo. Toks žmonių palaikymas rodo, kad visus šiuos metus ėjome ir einame teisingu keliu. Gyventojai pamatė, jog pokyčiai galimi ir įmanomi. Ir tas jų tikėjimas, jog ir toliau tai tęsis, tik dar labiau įpareigoja. Ačiū visiems“, – rinkėjams padėkojo B. Markauskas.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Klaipėdoje incidentų sekmadienį nefiksuota, tik vienas rinkėjas įsivėlė į diskusiją prie rinkėjų registracijos stalelio.

Rinkėjo buvo prašoma pasirašyti rinkėjų sąraše, tačiau žmogus ėmė piktintis dėl to, jog kitos lapo eilutės buvo uždengtos juodu trafaretu.

„Paaiškinome viską, tačiau žmogus nenusileido. Pareiškęs, kad gal būt pasirašo kone ant paskolos lapo, išėjo nebalsavęs“, – patikino Klaipėdos miesto savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Buvo nupieštas gaidys ir kanapės. Buvo parašyta „Už Lietuvą!“. Automobilis nebuvo paženklintas, kaip priklauso.

Klaipėdos rajone rinkimų diena taip pat praėjo ramiai. Šios rinkimų komisijos pirmininkas Zigmas Bitinas tikino, kad nustebino rinkėjų prastas aktyvumas.

„Išankstiniuose rinkimuose aktyviai balsavo, o šiandieną vangiai. Nežinau kur čia priežastis, gal nuo gero gyvenimo?“ – juokavo Klaipėdos rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Z. Bitinas.

Pažeidimų ar incidentų rajone sekmadienį nefiksuota.

„Pirmajame ture kartojosi pranešimai apie pažeidimus. Skųstos visos partijos. Daugiausia dėl reklaminių plakatų, kurių buvo daug ant privačių namų, sklypų tvorų. Teko aiškintis, tikrinti, ar yra privačių asmenų sutikimai, ar jie leido kabinti plakatus. Paaiškėjo, kad be pažeidimų. Registruotas tik vienas pažeidimas dėl Seimo Petro Gražulio automobilio“, – prisiminė Z. Bitinas.

Feisbuko nuotr.

P. Gražulis užkliuvo dėl automobilio, kuris po Gargždų centrą sukinėjosi su specialiais piešiniais.

„Buvo nupieštas gaidys ir kanapės. Buvo parašyta „Už Lietuvą!“. Automobilis nebuvo paženklintas, kaip priklauso. Mes viską surašėme, sprendimą toliau turės priimti VRK“, – pasakojo Z. Bitinas.

Klaipėdoje dėl miesto mero posto rungiasi Arvydas Vaitkus ir Audrius Petrošius. 21 val. pirmavo A. Vaitkus.

Klaipėdos rajone antrame ture susirungė Bronius Markauskas ir Justas Ruškys. 21 val. duomenimis, šiuose rinkimuose pirmauja B. Markauskas.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Atvykę pareigūnai išsiaiškino, kad 1981 m. gimęs vyras, kuriam nustatytas 2,37 prom. girtumas, sužalojo 1952 m. gimusį vyrą, kuris, suteikus med. pagalbą, gydomas ambulatoriškai.

Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Už tai gresia viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Įvykis fiksuotas 22.48 val.

Mažojo kaimelio rajone esančiuose namuose rastas mirusio 1984 m. gimusio vyro kūnas.

Šalia kūno rastas ir paimtas legaliai laikytas lygiavamzdis šautuvas „SUHL“.

Įtariama savižudybė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.