Pasak VST vadovo Ričardo Pociaus, tai yra natūrali technikos ir darbuotojų kaita – pernai įsigyti 10 automobilių pakeis turimus senuosius, o nauji žmonės – praėjusiais metais į pensiją išėjusius 10 pareigūnų, galėjusių vairuoti tokias transporto priemones.

„Yra natūrali kaita, tai vyksta 30 metų kiekvienais metais, žmonės išeina į pensiją, išeina į kitus darbus. (...) Žmonės vietoje nestovi – vieni ateina, kiti išeina“, – komentavo R. Pocius.

Pareigūnams, kurie norėtų vairuoti specialiąsias transporto priemones, tačiau neturi tam reikalingo D kategorijos vairuotojo pažymėjimo, VST kursus žada finansuoti. Tačiau tokiu atveju jie turėtų įsipareigoti Tarnyboje dirbti bent trejus metus.

Anot R. Pociaus, kandidatuoti gali ir civiliai, tačiau prieš tai jie turėtų tapti statutiniais pareigūnais.

Pareigūnų, kurie vairuotų specialiąsias transporto priemones, pasak VST, atlyginimas siektų iki tūkstančio eurų, atskaičiavus mokesčius.

Praėjusiais metais Tarnybos automobilių parką papildė 9 mikroautobusai „Volkswagen Crafter“ bei konvojavimui skirtas sunkvežimis „Mercedes-Benz Atego“. 

Jo skaičiavimu, 2019 metais organų donorais tapo 3536 žmonės, tai beveik trečdaliu daugiau nei užpernai, kai tą padarė 2772 asmenys.

Anot Nacionalinio transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėjos Rasos Pekarskienės, tokį pokytį galima sieti su visuomenės sąmoningumu bei dažnesniu temos viešinimu.

„Po įvairių akcijų, televizijos laidų (tampa donorais – BNS). Pastebėjome, kad kai tik ši tema išeina į viešumą, tai per dieną vos ne po 100 naujų žmonių įkrenta į sistemą“, – teigė R. Pekarskienė.

Skaičiuojama, kad iš visų pernai mirusių žmonių potencialiais donorais pripažinti 107 – jiems diagnozuota smegenų mirtis, tačiau realiai organų donorais tapo 52 asmenys.

„Dalis netinkamais donorais tampa, nes medicininiai dalykai užkerta kelią donorystei – organai nesveiki ar netinkami transplantuoti. Dar viena dalis atkrenta, nes nesutinka artimieji. Dažniausia to priežastis, jog artimieji sako, kad nežinojo, kokia buvo mirusiojo valia“, – teigė Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė.

Pastebėjome, kad kai tik ši tema išeina į viešumą, tai per dieną vos ne po 100 naujų žmonių įkrenta į sistemą.

Praėjusiais metais padovanoti mirusiojo organų atsisakė maždaug trečdalis artimųjų.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovės pavaduotoja Jurgita Sejonienė sakė, kad gydytojai yra tinkamai pasirengę apie donorystės naudą informuoti mirusiųjų artimuosius, tačiau pabrėžė, jog tai – „emociškai sunkus sprendimas“. Anot medikės, didžiausią naudą daro visuomenės švietimas, tačiau staigaus pokyčio tikėtis neverta.

„Tas turi pasikeisti palaipsniui, tapti norma. Ir kai taps visuotine norma, tai kritiniu atveju bus lengviau susitaikyti ir priimti sprendimus“, – kalbėjo J. Sojonienė.

Iš visų pernai pripažintųjų potencialiais donorais užregistruotas vienas, kuris būdamas gyvas pasirašė sutikimą juo tapti. Nuo 2000 metų, kai įteisinta donoro kortelė, tai vos šeštas atvejis. Tiesa, iš jų realiai donorais tapo keturi – vieno žmogaus organai buvo netinkami transplantacijai, o kito valią tapti donoru užginčijo artimieji.

Pasak R. Pekarskienės, tokie atvejai reti, nes donoro kortelę turi dar gana nedaug žmonių, o didžioji jų dalis – jauno amžiaus.

„Aš asmeniškai siečiau su tuo, kad korteles pasirašo jauni žmonės – nuo 18 iki 45 metų“, – teigė ji.

„Apskritai smegenų mirtis pati yra reta – 40 tūkst. mirčių (per metus – BNS) ir tik 107 smegenų mirtys. Išskirtinė ta mirtis turi būti“, – pridūrė ji.

Nacionalinis transplantacijos biuras atkreipė dėmesį ne tik į visuomenės, bet ir donorų senėjimą – smegenų mirtis konstatuojama vis vyresniems žmonėms. Pavyzdžiui, vyriausiam 2019 metų kepenų donorui buvo 77 metai. Šis atvejis, anot biuro, paneigia visuomenėje egzistuojantį mitą, kad vyresnių žmonių organai transplantacijai netinkami.

Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva praėjusių metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė valstybės institucijų ekspertų ir nevyriausybinių organizacijų darbo grupę, sieksiančią skatinti organų donorystę.

„Jai keliami uždaviniai didinti žmonių informuotumą, taikyti gerąsias kitų šalių praktikas, keisti požiūrį ir griauti visuomenėje nusistovėjusius mitus apie organų donorystę“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.

„Ši darbo grupė vertins galimybes keisti įstatyminę bazę, pritaikant kitų šalių patirtį, analizuos, kokios pagalbos reikia medikams, kuriems tenka ypatingai sunkus uždavinys kalbėti apie donorystę su pacientų artimaisiais“, – pridūrė ji.

Sutikimus donorystei Lietuvoje šiuo metu yra pasirašę apie 32 tūkst. žmonių, o organų ir audinių transplantacijos laukia apie 400 žmonių.

Pasak „Lietuvos kino“ vadovo Arūno Stoškaus, tokia idėja kilo „iš ūkiškumo“, įvertinus sukauptą archyvą ir turimą infrastruktūrą.

„Sutvarkius šitas patalpas būtų galima saugoti filmų kopijas, renovuotas kino sales pritaikyti peržiūrom, retrospektyvom, edukaciniais tikslais, nes yra 200 vietų salė, yra mažesnės salės“, – penktadienį po spaudos konferencijos žurnalistams sakė A. Stoškus.

Likviduojamo „Lietuvos kino“ archyve šiuo metu sukaupta apie 13 tūkst. filmų kopijų, kurios sudaro maždaug 65 tūkst. saugomų vienetų. Pasak A. Stoškaus, į Lietuvos centrinį valstybės archyvą (LCVA) jau išvežta apie keturis tūkstančius su Lietuvą susijusių filmų kopijų.

„Lietuvos kine“ likusių kino juostų, anot bendrovės vadovo, LCVA priimti nebegali, todėl būtų prasminga naujai steigiamai nacionalinei filmotekai priskirti ir archyvo funkciją.

„Centrinio archyvo yra ribotos galimybės. Pas juos dar liko vietos, bet labai nedaug. Jei vežtume, kas liko, jie nebeturėtų vietos priimti naujai sukurtų filmų“, – komentavo A. Stoškus.

„Kol kas pateiktoje (nacionalinės fimotekos – BNS) koncepcijoje nėra įtraukta archyvo funkcija. (...) Filmoteka be archyvo greičiau atliktų tik edukacinę funkciją. Archyvų saugojimas turėtų būti filmotekos reikalai“, – pridūrė jis.

Likviduoti „Lietuvos kiną“ Vyriausybė nusprendė 2018 metų gruodį. Planuota, kad lėšos gautos likviduojant „Lietuvos kiną“ būtų panaudotos steigiant nacionalinę filmoteką. Ją įkurti pavesta Lietuvos kino centrui.

„Lietuvos kinas“ šiuo metu valdo Naglio kino teatrą Palangoje, kino teatrą „Jūratė ir Kastytis“ Klaipėdoje, poilsinį namelį Molėtuose bei Vilniuje esančią „Ozo kino salę“.

„Lietuvos kinas“ įsteigtas 1990 metų gruodį, kai buvęs Respublikinis kino ir video susivienijimas „Lietuvos kinas“ buvo reorganizuotas į valstybės įmonę. Nuo 2003 metų bendrovė įgijo uždarosios akcinės bendrovės statusą. Vienintelis jos akcininkas – Kultūros ministerija.

„Iš eismo pusės saugos, manau, tai neturi įtakos, tai klausimas, kam reikalingas tas ženklas – kad šioje vietoje pristabdyti, o toliau važiuoti su didesniu greičiu? Tai, manau, netinka tada“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

„Ar mes palaikom? Manau, kad ne. Dėl to, kad tas žinojimas, kad mieste stebima ir yra kontroliuojama, tai sudrausmina vairuotojus šitame etape“, – pridūrė jis.

Susisiekimo viceministras neatmeta galimybės, jog įspėjamieji ženklai prieš tokius greičio matuoklius galėtų būti įrengiami ateityje, tačiau tikina, kad apie pokyčius dar reikia diskutuoti.

„Praktika šalyse yra skirtinga – yra šalys, kur visur stato, yra šalys, kur nestato (...) Galim panagrinėti“, – teigė V. Kondratovičius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas trečiadienį įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą.

Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Juo siekiama, kad policija, užfiksavusi greičio viršijimą arba kitokį pažeidimą vadinamuoju trikoju, galėtų bausti tik tokiu atveju, jeigu matuoklis būtų pažymėtas Kelių eismo taisyklėse numatytu informaciniu ženklu „Automatinė eismo kontrolė“.

„Šiuo metu iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos matyti, kad vairuotojus gąsdina nauja greičio kontrolės sistema: vairuodami jie jaučia įtampą, daugiau dėmesio skiria ne koncentracijai į kelią, vairavimą, o žvilgčiojimui į kelkraščius, ieškant greičio matuoklių“, – aiškinamajame rašte dėsto D. Gaižauskas.

Nepritaria ir policija

Lietuvos Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad tokie siūlymai „kelia abejonių“.

„Kelių eismo taisyklės galioja visame kelyje, visuose Lietuvos keliuose, nepriklausomai, ar stovi greičio matuoklis, ar nestovi. Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sakė pareigūnas.

Lazerinių mobiliųjų matuoklių buvimo vietos šiuo metu nėra nepažymėtos, taip pat šie vadinamieji trikojai gali būti kilnojami vis į kitą vietą.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat sukritikavo D. Gaižausko siūlymus.

„Aš tai siūlyčiau priimti, kad reikėtų sudėti ženklus, kad reikia greičio laikytis, taip pat nežymėtus policijos automobilius pažymėti, visiems vagims nusiųsti elektroninius laiškus, kad mes juos stebime. Nes kitaip jie sau pavojų sukels.

Suprantu, rinkimai artėja, dar matyt ne tokių pasiūlymų bus. Siūlau, kurie priiminės sprendimus, pažiūrėti į akis artimųjų, tų 50 žūstančių per metus dėl per didelio greičio ir gal populizmas praeis.

Tiesiog reikia vairuoti saugiai“, – rašė E. Šileris.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis anksčiau BNS teigė, kad informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš šiuos matuoklius neįrengti leidžia Kelių eismo taisyklės, kadangi šie matuokliai nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.

Vien Vilniuje lazerinis mobilusis greičio matuoklis lazerinis maždaug per savaitę užfiksavo apie 700 atvejų, kai viršytas leistinas greitis.

Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji trikojai pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.

Šie lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik beveik 1,3 mln. eurų. Juos Lietuvos policija įsigijo iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“.

„Labai intensyviai nenaudojome, reikia susipažinti su prietaisu, bet maždaug apie 700 pažeidimų jau užfiksuota. (...) Tai nėra mažai“, – per spaudos konferenciją žurnalistams pirmadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.

Anot jo, prietaisas automobilius fiksuoja 70–80 metrų atstumu, o nuotrauką padaro 30–15 metrų atstumu. Vadinamasis trikojis registruoja tuos pažeidėjus, kurie leistiną greitį viršija ne mažiau kaip 20 kilometrų per valandą.

„Tai yra toks pažeidimas, už kurį numatyta bauda nuo 30 eurų. Tie, kurie padarė (pažeidimą – BNS) pirmą kartą, jiems bus 15 eurų baudos“, – teigė D. Šalomskas.

Policija yra parengusi ir planuoja viešai išplatinti žemėlapį, kuriame bus nurodytos vietos, kur nežymėti lazeriniai mobilieji greičio matuokliai bus statomi. Tokių vietų bus daugiau nei 20.

„Mūsų apskrities žmonės galės patys pasižiūrėti, kur jų gali laukti matuoklis“, – sakė sostinės Kelių policijos valdybos viršininkas.

Nėra tikslas nubausti, mūsų tikslas – kad žmones save kontroliuotų.

Pasak D. Šalomsko, pareigūnai nesureikšmina uždarų grupių feisbuke, kur vairuotojai dalijasi informacija apie kintančias greičio matuoklių vietas.

„Nėra tikslas nubausti, mūsų tikslas – kad žmones save kontroliuotų“, – komentavo pareigūnas.

Reaguodamas į Kaune automobiliais specialiai užstatomus greičio matuoklius, D. Šalomskas sakė, kad pareigūnams neturėtų kilti problemų, sprendžiant tokias situacijas.

„Jei jis bus pastatytas draudžiamoje vietoje, be abejo, pareigūnai imsis priemonių, kad jis ten nestovėtų. Jei bus leidžiamoje vietoje, mes neturėsime teisinių priemonių jo patraukti. Bet mes puikiai galime patraukti matuoklį“, – sakė jis.

Vilniaus apskričiai skirti septyni naujieji greičio matuokliai. Vilniaus mieste ir rajone, planuojama, veiks vienas „trikojis“, likusius šešis naudos kitų apskrities rajonų pareigūnai.

„Šios savaitės antroje pusėje pradės intensyviau naudoti jau ir rajonų policijos komisariatai“, – komentavo D. Šalomskas.

Nauja greičio kontrolės priemone pasipiktinę vairuotojai internete sukūrė peticiją, kuria siekia, jog prieš šiuos greičio matuoklius būtų įrengti apie juos įspėjantys ženklai. Ją pasirašė beveik 6 tūkst. žmonių.

Pasak policijos, informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš šiuos matuoklius neįrengti leidžia Kelių eismo taisyklės, kadangi jie nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.

Greičio viršijimai lazeriniais mobiliaisiais matuokliais matuojami nuo sausio.

Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji trikojai pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.

Šie lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik beveik 1,3 mln. eurų. Juos Lietuvos policija įsigijo iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“.

Į sprogmenį panašus daiktas Kyvės gatvėje aptiktas apie dešimtą valandą.

Vidurdienį jį apžiūrėję „Aro“ išminuotojai nustatė, kad rastas daiktas nėra sprogmuo ir pavojaus nekelia bei daiktą išsivežė.

Pasak projekto iniciatorės Socialdemokratų darbo frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės, tokia diena būtų skirta „pagerbti senelius, siekiant stiprinti glaudų ryšį tarp kartų“.

„Ne paslaptis, kad daugiau laiko vaikai dabar praleidžia prie kompiuterių, prie planšečių. Net bendravimas su draugais nebėra toks artimas, kai vienas su kitu bendraudavo susitikę. (...) Tai riboja ir anūkų bendravimą su seneliais“, – teigia R. Šalaševičiūtė.

„Jei taip gaunasi, kad bendravimo yra nedaug, tai kad nors tą dieną (susitiktų ir pabendrautų – BNS)“, – pridūrė ji.

Tyrimais įrodyta, jog senelių ir anūkų bendravimas mažina depresijos simptomus abiem bendraujančioms pusėms.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog senelių ir anūkų ryšio svarbą išskiria ir mokslininkai.

„Tyrimais įrodyta, jog senelių ir anūkų bendravimas mažina depresijos simptomus abiem bendraujančioms pusėms, senelių įsitraukimas į anūkų ugdymą statistiškai padidina vaikų galimybes lengviau išgyventi kritinius laikotarpius, ilgina pačių senelių gyvenimą“, – rašoma dokumente.

Siūlymą  įtraukti Senelių dieną į atmintinų dieną sąrašą parlamentarė užregistravo drauge su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nare Irena Degutiene ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nare Aušrine Norkiene.

Tai nėra pirmas kartas, kai bandoma skirti dieną seneliams. Prieš maždaug dešimtmetį Močiučių ir senelių dieną siekė įtvirtinti tuometis konservatorius Evaldas Jurkevičius.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 60 atmintinų dienų.

Geologų duomenimis, iš naujai aptiktų smegduobių 15 susiformavo pernai, kitos 30 susidarė ankstesniais metais, bet dar nebuvo registruotos. 2018 ir 2017 metais naujų smegduobių fiksuota po devynias.

Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė sako, kad nors smegduobių šiemet ir daugiau, jos savo dydžiu nėra išskirtinės.

„Jeigu visos 15 būtų tokios, kurios keltų pavojų ar riziką kam nors, tai būtų labai daug ir baisu. Bet tie reiškiniai, tai pusės metro, metro gylio. Skersmuo irgi nedidelis“, – BNS komentavo R. Kanopienė.

Daugiausia smegduobių atsiranda labai sukarstėjusiose Biržų rajono vietovėse.

Lietuvos geologijos tarnyba pastebi ryškėjančią naują tendenciją – kuomet užlyginant smegduobes, plečiamas dirbamos žemės plotas.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento, patikrinę Širvėnos kraštovaizdžio draustinio teritoriją, aplinkosaugininkai rado vieną galutinai užverstą ir vieną pradėtą užversti smegduobę. Sklypo savininkui teko atlyginti aplinkai padarytą žalą, kuri siekė 140 eurų, bei sumokėti 75 eurų baudą. Jis taip pat įpareigotas pašalinti į smegduobes supiltą gruntą.

Dar aplink 23 smegduobes, anot aplinkosaugininkų, ūkininkai nesilaikė reikalavimo 25 metrų spinduliu nevykdyti jokios ūkinės veiklos, išskyrus šienavimą. Jie šioje teritorijoje arė žemę. Už pažeidimus sklypų savininkams skirtos septynios administracinės baudos, siekiančios nuo 150 iki 500 eurų.

„Mes pasvarstysime kandidatūrą, yra tikrai rimta, bet tai nėra vienintelė kandidatūra, kurią svarstome“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Plungėje viešintis G. Nausėda.

Jis taip pat akcentavo, kad yra ir „alternatyvių sprendimo būdų“.

„Mes neketiname skubėti ir, ramiai apsvarstę visas alternatyvas, priimsime sprendimą“, – sakė prezidentas.

Antradienį koalicinė taryba pritarė 29-erių premjero patarėjo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario L. Savicko kandidatūrai į ekonomikos ir inovacijų ministrus.

Mes neketiname skubėti ir, ramiai apsvarstę visas alternatyvas, priimsime sprendimą.

Premjeras S. Skvernelis tąkart sakė, kad iki kadencijos pabaigos 2020 metais Vyriausybė inicijuos diskusiją dėl ekonomikos ir energetikos ministerijų sujungimo.

L. Savickas premjero patarėju ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais dirba nuo S. Skvernelio Vyriausybės darbo pradžios 2016 metų gruodį.

Šiemet jis su „valstiečių“ sąrašu buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, tačiau šiai partijai nepriklauso.

L.Savickas yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.

Po studijų į Lietuvą grįžęs L. Savickas dirbo užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu, programos „Kurk Lietuvai“ metu įgyvendino projektus šioje agentūroje bei Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat dirbo asociacijos „Investuotojų Forumas“ politikos bei viešųjų reikalų vadovu.

L.Savickas yra vienas iš „Kurk LT alumni tinklo“ steigėjų, Pasaulio ekonomikos forumo Global Shapers ir kitų visuomeninių iniciatyvų narys.