Apie tai rašoma Vyriausybės nutarimo projekte, kuriame siūloma netekusiu galios pripažinti ankstesnį Ministrų kabineto sprendimą padovanoti „iki 90 tūkst. vienetų pediatrinių „Comirnaty“ vakcinos dozių“.

Anot dokumento, Hondūro nota, kuria atsisakoma minėtų skiepų, gauta gegužės 9-ąją.

Kaip vėliau BNS nurodė Užsienio reikalų ministerija, savo atsisakymą priimti dovanojamas vakcinas Hondūras motyvavo tuo, kad per „Covax“ programą sulaukė pakankamo vakcinų kiekio.

Hondūro teigimu, jo pakanka patenkinti dabartinius šalies gyventojų imunizacijos poreikius.

Lietuva „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtas vakcinas buvo apsisprendusi skirti balandžio viduryje. Tokį žingsnį Vyriausybė grindė šios Centrinės Amerikos valstybės pagalbos prašymu.

Tą jis ketvirtadienį Vilniuje pareiškė bendrame pasisakyme žiniasklaidai drauge su norvegų gynybos ministru Bjornu Arildu Gramu.

„Artėjančiame Madrido viršūnių susitikime mes tikimės esminių sprendimų, kurie stiprins NATO rytinės dalies gynybą. Manyčiau, kad tai yra bendras interesas, kartu turime siekti bendrų tikslų, – teigė Lietuvos ministras. –  eFP pajėgos turėtų būti didinamos iki brigados dydžio ir tikimės Norvegijos paramos.“

Ispanijoje, Madride, birželį vyks Aljanso lyderių susitikimas. Jame Lietuvos atstovai tikisi, jog NATO peržiūrės Rytinio flango gynybos planus ir įsipareigos iš batalionų į brigadas transformuoti Baltijos šalyse, Lenkijoje dislokuotas priešakines pajėgas.

A. Anušauskas padėkojo Norvegijai už indėlį į Lietuvos saugumą ir papildomai atsiųstus karius po to, kai į Ukrainą vasario pabaigoje įsiveržė Kremliaus pajėgos.

Oslo pajėgos Lietuvoje, kurias sudaro apie 200 karių, tarnauja NATO tarptautiniame batalione Rukloje.

Savo ruožtu praėjusį mėnesį gynybos ministro pareigas pradėjęs eiti B. A. Gramas teigė, kad Lietuva yra gera priimančioji šalis.

„Geri Norvegijos ir Lietuvos santykiai yra ilgalaikiai, (...) ir tai ypač svarbu dabartinėmis aplinkybėmis, kurias išgyvename Europoje“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, šalies indėlis į tarptautinį NATO batalioną Norvegijai taip pat labai svarbus, nes tai užtikrina regiono stabilumą ir situacijos nuspėjamumą.

„Tai kol kas yra didžiausi užsienyje mūsų dislokuoti pajėgumai“, – sakė B. A. Gramas.

„KAM internetinė svetainė kai tik buvo paleista, jei neklystu, gegužės pirmom dienom, po penkių dienų jau patyrė masyvią kibernetinę ataką“, – žurnalistams trečiadienį teigė jis.

Ministras neįvardijo, kas įtariamas surengęs ataką ir kokie jos padariniai.

„Aišku, mes turime galimybių tai atremti, bet pats faktas, kad tai vyksta nuolat“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Aišku, mes turime galimybių tai atremti, bet pats faktas, kad tai vyksta nuolat.

KAM duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras fiksavo 1020 kibernetinių incidentų. Jų skaičius didesnis nei prieš metus per tą patį laikotarpį, kai fiksuoti 981 incidentai.

Ministro teigimu, atakų ne tik daugėja, bet jos tampa ir sudėtingesnės.

Tuo metu pernai kibernetinių atakų skaičius išliko panašus kaip ir 2020 metais.

A. Anušausko teigimu, Lietuva turėtų daugiau investuoti į kibernetinį saugumą, nes „krašto apsauga negali visų valstybės institucijų aprūpintu tuo, ko reikia“.

Kaip žurnalistams antradienį Seime sakė savarankiškai atlikto lenkų tautybės gyventojų surašymo koordinatorius, Seimo nario Česlavo Olševskio patarėjas Valdemaras Urbanas, „kai kuriose vietovėse tie skaičiai turi nemažų skirtumų“.

„Kodėl yra tokie skirtumai? Galimai dėl to, kad (Statistikos departamento – BNS) duomenys, surinkti iš registrų, neatspindi realios situacijos“, – kalbėjo jis.

Pernai oficialų gyventojų surašymą atlikęs Statistikos departamentas tautybės duomenis ėmė iš valstybės registrų, taip pat vykdė specialų tautybės statistinį tyrimą.

Tačiau, pasak V. Urbano, pastarasis procesas „nebuvo sėkmingas, patyrė fiasko“, nes jame dalyvauti galima buvo tik internetiniu būdu.

Duomenys tikrai džiugina ir daug kur lenkia Statistikos departamento skelbiamus skaičius lenkų tautybės aspektu.

Lietuvos lenkų sąjungos duomenimis, Vilniaus rajone gyvena 46 tūkst. 231, tuo metu Statistikos departamento duomenimis – 45 tūkst. 18 lenkų tautybės žmonių. Tuo metu Šalčininkuose – atitinkamai 23 tūkst. 477 ir 22 tūkst. 933 lenkų tautybės žmonių.

Lietuvos lenkų sąjunga teigia surašymą vykdžiusi „tradiciniu būdu“, tai yra lankant žmones ir pasiūlant užpildyti tautybės deklaraciją.

„Duomenys tikrai džiugina ir daug kur lenkia Statistikos departamento skelbiamus skaičius lenkų tautybės aspektu. Gavę galutinius skaičius iš visų Vilniaus krašto vietų, kur vyko surašymas, matyt, kreipsimės Statistikos departamentą, siekiant kartu palyginti skaičius ir išgryninti realią situaciją atskirose vietovėse“, – sakė V. Urbanas.

Pasak Lenkų sąjungos vykdyto surašymo koordinatoriaus, kai kuriose vietose skirtumai yra „nuo kelių iki keliolikos procentų“.

„Tai šitose vietose mes turime kelti klausimus, sėsti kartu ir žiūrėti, kodėl neatitikimai tokie ženklūs“, – teigė V. Urbanas.

Jis pabrėžė, kad neįmanoma visose vietovėse apklausti žmonių, todėl „tenka pasikliauti ir Statistikos departamento skaičiais“.

Departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena 6,5 proc. lenkų tautybės žmonių, tačiau, pasak V. Urbano, šis skaičius „nėra iki galo tikslus“.

„Lenkų tautybės žmonių, kurie nėra įtraukti į registrus, tikrai yra. (...) Sudėtinga pasakyti tikslų skaičių“, – kalbėjo jis.

Pasak koordinatoriaus, nors, remiantis oficialiais duomenimis, per dešimtmetį lenkų tautybės žmonių sumažėjo 0,1 proc. punkto, Lietuvos lenkų sąjungos atliktas surašymas rodo priešingą tendenciją.

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovė Rita Tamašunienė teigė, kad lenkų gyventojų Lietuvoje „tendencijos yra gerėjančios“.

Turkija praėjusią savaitę pareiškė neturinti „teigiamos nuomonės“ dėl abiejų Šiaurės valstybių galimybės įstoti į NATO dėl numanomų ryšių su kurdų organizacijomis, tačiau vėliau pareiškė esanti atvira pokalbiams šiuo klausimu.

„Turkijos prieštaravimai, kuriuos ji išsakė, yra ne dėl šių šalių narystės, tai yra Turkijos pageidavimai, kuriuos ji norėtų išspręsti su šiomis šalimis dvišaliu pagrindu“, – pirmadienį žurnalistams sakė politikas.

„Iki oficialaus Švedijos ir Suomijos priėmimo, manau, tokie dalykai tikrai yra išlyginami ir suderami“, – pridūrė jis.

Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį ėmėsi svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Aljanso.

Iki oficialaus Švedijos ir Suomijos priėmimo, manau, tokie dalykai tikrai yra išlyginami ir suderami.

Tokį istorinį šalių žingsnį paskatino vasario pabaigoje Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

A. Anušausko teigimu, daugiau šių šalių narystei prieštaraujančių NATO narių neturėtų būti, nes „tai turi daug politinių pasekmių“.

„Šalys tokiais dalykais nelinkusios piktnaudžiauti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dar savaitgalį pareiškė, kad blokas įvertins galimybes suteikti Suomijai ir Švedijai saugumo garantijų pereinamuoju laikotarpiu tarp stojimo paraiškos pateikimo ir įstojimo į aljansą.

Skandinavijos šalių tapimas NATO narėmis ypač svarbus Baltijos šalims, nes dėl to turėtų sumažėti Baltijos šalių pažeidžiamumas per vadinamąjį Suvalkų koridorių, mat sąjungininkams atsirastų daugiau galimybių į Lietuvą, Latviją ar Estiją siųsti karius.

Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę Seimo darbo grupei baigus derinti dokumento projektą – išsiskyrus nuomonėms, nutarta konkrečias nuostatas dėl visuotinio šaukimo ir gynybos finansavimo procento pakeisti abstraktesnėmis.

„Manau, leiskit konkretizuoti Vyriausybei ir krašto apsaugai, nes reikalas tame, kad politinis partijų susitarimas yra politinis susitarimas, tai nėra Vyriausybės programa, kuri tvirtinama Seime, tai yra partijų apsisprendimas dėl tam tikrų nuostatų, kurios turi būti priimtinos visoms politinėms jėgoms, kurios pasirašo šį dokumentą“, – pirmadienį žurnalistams teigė A. Anušauskas.

Ministro teigimu, nepaisant to, kad išsiskiria politikų nuomonės ir dokumente įtvirtinamos abstraktesnės formuluotės, pačio susitarimo „faktas, principai yra svarbūs, nes dėl gynybos išlaidų didinimo dauguma partijų tikrai sutaria“.

Vietoj privalomo visuotinio šaukimo siūloma susitarime įrašyti, kad „siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą“.

Pagal projektą, dokumente taip pat būtų konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. BVP dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.

Susitarimo projekte dar numatyta įtvirtinti siekį sukurti naują kariuomenės rūšį – kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją – ne mažiau kaip 20 tūkst. karių, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą, rengti gyventojus rezistencijai ir ginkluotam pasipriešinimui.

Šis susitarimas turėtų galioti iki 2030 metų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys praėjusią savaitę pareiškė, kad, nesutarus dėl 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugai ir visuotinio privalomo šaukimo, nacionalinio susitarimo reikšmė mažėja.

Dvi savaites susitarimo projektą vertins parlamentinių partijų struktūros, jį pasirašyti ketinama pirmoje birželio pusėje.

Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą Ukrainoje.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

Vykstant karui kaimynystėje, Seimas šiemet beveik 300 mln. eurų padidino krašto apsaugos finansavimą ir jis pasiekė daugiau nei 2,5 proc. BVP.

Tai numatyta parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

„Šiuo metu Gaižiūnų karinio poligono žemės sklype numatoma amunicijos sandėlių saugumui užtikrinti reikalingos infrastruktūros objektų statyba, sprogdinimo aikštelės saugos zonos sutvarkymas“, – rašoma dokumente.

Dėl to 14 hektarų miško žemės ploto minėtame sklype būtina paversti kitomis naudmenomis.

Miškų valstybės kadastro duomenimis, iš viso Gaižiūnų poligone yra 897,8 hektaro miško žemės ploto.

Čia negali vykti intensyvus kovinis rengimas, reikia sukurti infrastruktūrą, įrengti kelius sunkiasvorei karinei technikai.

„Norint plėsti pratybų įvairovę ir gerinti sąlygas Lietuvos kariuomenės poligonuose, miško žemės plotus karinių poligonų teritorijose būtina paversti kitomis naudmenomis“, – teigiama projekte.

Gaižiūnų ir Pabradės poligonų plėtra Seimo yra pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Šiuo metu Gaižiūnų poligone iki kitos savaitės vidurio vyksta tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2022 I“.

Nepaisant dviejų Lietuvoje esančių poligonų plėtros, planuojama įrengti ir trečiąjį – Rūdninkų – karinį poligoną Šalčininkų rajone.

Jos duomenimis, balandžio mėnesį išpilta 36,2 tūkst. dozių, o dar 10,4 tūkst. – gegužę.

„Kol kas dėl pasibaigusio galiojimo esame utilizavę tik „Modernos“ vakcinas“, – BNS sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus.

Gegužės mėnesį dar planuojama sunaikinti 21,6 tūkst. vakcinų dozių.

„Toliau dedamos visos pastangos siekiant surasti šalis, kurioms būtų galima vakcinas donuoti“, – teigė ministerijos atstovas.

Praėjusį mėnesį SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė BNS teigė, kad kol kas vienintelis būdas padovanoti vakcinų – dvišaliai susitarimai, nes tarptautinė dalijimosi vakcinomis iniciatyva COVAX „yra perpildyta vakcinomis ir nebegali jų priimti“.

Iš viso į Lietuvą pristatyta beveik 7,96 mln. vakcinos dozių, 1,11 mln. iš jų – jau paaukotos kitoms šalims. Šiuo metu nepanaudota maždaug 2,37 mln. vakcinos dozių.