„Jeigu skiepijimas vyktų taip, kaip šiomis dienomis vyksta, tai reikėtų sulaukti rugsėjo pradžios“, – LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ pirmadienį teigė ministras.

Taip jis kalbėjo, remdamasis pirmadienį paskelbtais Statistikos departamento skiepijimo scenarijais.

Jie rodo, jog skiepijimo apimtis grįžus į maždaug balandžio mėnesio lygį, mažiausiai viena doze 70 proc. vyresnių nei 12 metų žmonių būtų paskiepyta dar rugpjūčio pradžioje.

Vis dėlto, jei skiepijimo apimtys ir toliau menks, norimos gyventojų dalies paskiepyti nepavyks niekada.

„Šiuo metu bent viena doze yra paskiepyti 1,21 milijono iš 2,45 milijono 12+ metų amžiaus asmenų (apie 49 procentus). Skiepijimo tempai paskutiniu metu sparčiai krenta“, – nurodo Statistikos departamentas.

Skiepijimo tempai paskutiniu metu sparčiai krenta.

Savo ruožtu A. Dulkys sako, kad žmonės nuo šiol bus skatinami vakcinuotis, sudarant galimybes pasiskiepyti be išankstinės registracijos.

„Man atrodo, kad dabar viena svarbiausių žinučių, kurią norisi pasiųsti, yra tai, jog vakcinos tikrai bus labai mobilios. Tarkim, nuo pirmadienio Šiaulių „Akropolyje“ atsidarys vakcinavimo centras. Jau kalbamės su Kauno, Klaipėdos, Vilniaus („Akropoliais“ – BNS)“, – teigė ministras.

„Nuo liepos 4 dienos bus speciali Kraujo centro palapinė Palangoje prie tilto, jau yra gautas leidimas. Mobilieji autobusiukai savivaldybėse plečia savo tinklą. Man atrodo, dabar svarbiau ne tiek matoma reklama, kiek gyvas įtikinimas ir galimybės sudarymas“, – pridūrė jis.

A. Dulkys taip pat akcentavo kiekvieno žmogaus indėlį į vakcinacijos sėkmę.

„Kiekvienas artimojo žodis, šeimos gydytojo žodis, tikinčiojo žodis kaimyno per tvorą žodis – viskas dabar turi labai didžiulę svarbą. Tad sutikę savo pažįstamus, artimuosius kvieskime vakcinuotis ir atkreipkime dėmesį, kad reikia tikėti mokslu“, – sakė ministras.

Paklaustas apie vyriausiųjų žmonių skiepijimą, A. Dulkys teigė, kad Lietuvos rezultatus vis dar galima pagerinti. Jo teigimu, tą rodo ir Nacionalinio kraujo centro palapinės, kur „eilėse stovi ir labai daug pagyvenusių žmonių“.

Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuva pagal 80-ies ir vyresnių žmonių skiepijimą yra viena iš prasčiausius rezultatus rodančių valstybių Bendrijoje – šalyje paskiepyta kiek daugiau nei pusė šios amžiaus grupės žmonių.

„Suplanavę esam nuomotis konteinerinio tipo namelius, kuriuose galėtų apsigyventi po keturis asmenis. Juose apsigyventi galėtų apie 800 migrantų“, – BNS pirmadienį sakė V. Mačaitis.

Taip VSAT vado pavaduotojas kalbėjo pirmadienį Užsieniečių registracijos centre (RC) lankantis Seimo Žmogaus teisių komiteto nariams.

Pasak pasieniečio, nuomotis iš viso ketinama 415 namelių – jie būtų skirti ne tik apgyvendinimui, bet ir sandėliavimui, kitiems poreikiams. V. Mačaitis teigė, kad stovyklos iš tokių namelių būtų įrengiamos VSAT padalinių teritorijoje, tačiau kur tiksliai – dar nenuspręsta.

„Užsieniečių registracijos centre jie tikrai nebūtų įrengiami, nes vietoje palapinių miestelio projektuojame naują multifunkcinį centrą, kurį turėtume per kitus metus pastatyti. (...) Mes norėtume, kad būtų mūsų padaliniuose, kurie yra prie sienos – tai gali būti ir Vilniaus rajone, ir Šalčininkų rajone. Tokius variantus svarstome“, – aiškino VSAT vado pavaduotojas.

Anot pareigūno, sprendimą dėl namelių vietos tarnyba turėtų priimti artimiausiu metu. Patį nuomos konkursą planuojama paskelbti per artimiausias savaites, o jį pasirašyti – dar rugpjūtį.

„Žiemai namelius turėtume turėti“, – aiškino pasieniečių vado pavaduotojas.

Izoliavimo vietos ir kalbos barjeras – didžiausios problemos

Išaugus neteisėtų migrantų srautams iš Baltarusijos, Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje įrengtas palapinių miestelis.

Jį sudaro du blokai – vienas skirtas migrantų izoliavimui, kitas – apgyvendinimui, teritorijoje taip pat yra dušai, prausyklos, tualetai, maitinimui skirtos patalpos.

Mes norėtume, kad būtų mūsų padaliniuose, kurie yra prie sienos – tai gali būti ir Vilniaus rajone, ir Šalčininkų rajone. Tokius variantus svarstome.

Izoliavimui skirtame bloke telpa maždaug 60 žmonių, apgyvendinimui skirtame bloke – apie 300 užsieniečių.

Šiuo metu apgyvendinimo bloke yra 27 žmonės, o izoliacijos – 47. Čia gyvena vien viengungiai vyrai.

„Izoliacijos vietų praktiškai nebėra, nes kol viena grupė nebaigė karantinuotis, mes negalime įkelti kitos grupės“, – BNS informavo URC vadovas Aleksandras Kislovas.

Be kita ko, apgyvendinimui skirtame bloke kiekvienoje iš palapinių gali įsikurti iki 15 žmonių, tačiau dabar juose gyvena maždaug po 10 užsieniečių.

Pasak A. Kislovo, šiuo metu iš viso centro patalpose gyvena kiek daugiau nei 200 neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų, o vietų čia užtektų dar maždaug 400 žmonių.

Vis dėlto, centro vadovas pabrėžia, kad apgyvendinimas tiek palapinių miestelyje, tiek kitose patalpose priklauso nuo žmonių lyties, šeiminės padėties, taip pat ir teisinio statuso – ar jam taikomas sulaikymas, ar alternatyvi sulaikymo priemonė.

Be to, prieš apgyvendinimą migrantai dar turi būti laikinai izoliuojami, o tokių vietų šiuo metu ima mažėti.

„Šiuo metu yra likusios trys patalpos. Viena grupė galėtų būti izoliuota iki 20 asmenų, kitos dvi grupės galėtų būti iki keturių asmenų“, – teigė URC vadovas.

Jis pridūrė, kad blogėjant situacijai, galimi įvairūs sprendimo būdai, pavyzdžiui, palapinių miestelio perplanavimas – dalyje apgyvendinant viengungius vyrus, o dalyje – viengunges moteris.

„Vienas sunkiausių iššūkių yra karantinavimas ir būtent vertėjų trūkumas. Užsieniečių yra nemažai, jie kasdien turi klausimų, pradedant nuo teisinių, baigiant socialiniais. Tas komunikavimas be vertėjų apsunkina bendravimą, bet mes bendraujam per „Google“ vertėją, kitų asmenų pagalba“, – aiškino A. Kislovas.

Jis taip pat teigė, kad praėjusią savaitę nustatyti du koronaviruso atvejai užsieniečiams, jie perkelti į Abromiškių reabilitacijos ligoninę.

Iš URC pasišalina maždaug trečdalis migrantų

Dauguma migrantų – iš Irako, jie nekalba jokia užsienio kalba.

Seimo delegacijos nariams neteisėti migrantai ant popieriaus lapo angliškai buvo užrašę tekstą, prašydami pagalbos juos perkeliant į kitą apgyvendinimo vietą.

A. Kislovas teigė, kad jie nori būti perkelti, pavyzdžiui, į Ruklą, kur užsieniečiams taikomos laisvesnės kontrolės priemonės.

„Čia, Užsieniečių registracijos centre, jie karantino metu turi galimybę išeiti dviem valandoms, yra pareigūnų kontrolė“, – kalbėjo centro vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu URC gyvenantiems užsieniečiams būti perkeltiems į kitą vietą nėra net ir teorinės galimybės, nes jiems apgyvendinimas skirtas teismo sprendimu.

Per savaitgalį pabėgo šeši užsieniečiai. Kuo didesnis migrantų skaičius, tuo daugiau pasišalinimo atvejų.

„Norint, kad žmonės būtų perkelti, jiems neturėtų būti taikomi teismo apribojimai. Jei užsienietis apgyvendintas URC teismo sprendimu, jis turi gyventi teismo sprendimu ten, kur jam nurodyta“, – aiškino A. Kislovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad ir centre gyvenantys užsieniečiai pabėga i kitas Europos Sąjungos šalis.

„Per savaitgalį pabėgo šeši užsieniečiai. Kuo didesnis migrantų skaičius, tuo daugiau pasišalinimo atvejų. Šiai dienai turėtume kalbėti apie 30 proc. pasišalinimo atvejų“, – sakė jis.

„Gyvenimas ne šiltnamio sąlygomis“

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius po apsilankymo teigė, kad situacija šalyje šiuo metu kelia „daug iššūkių“.

„Pareigūnai deda dideles pastangas, bet akivaizdu, kad nėra iki galo pasiruošta didesniam žmonių skaičiui“, – kalbėjo jis.

Pasak politiko, šis klausimas plačiau bus aptariamas ir komitete.

„Čia toli gražu, kad nėra šiltnamio sąlygų, o yra situacija ant humanitarinės krizės slenksčio. Akivaizdu, kad siekiama užtikrinti bazinius humanitarinius poreikius, bet tas standartas yra minimalus. Toks įspūdis apsilankius“, – kalbėjo jis.

Čia toli gražu, kad nėra šiltnamio sąlygų, o yra situacija ant humanitarinės krizės slenksčio. 

Komiteto narys Tomas Bičiūnas atkreipė dėmesį į ilgai trunkančias teisines procedūras, susijusias su prieglobsčio suteikimu arba nesuteikimu.

„Sistema yra tobulintina, nes žmogus ilgai tikrai čia neturėtų užsibūti. Kaip vadas sakė, yra tokių, kur iki dviejų metų gyveno čia“, – kalbėjo jis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu svarstomi trys galimi nelegalios migracijos scenarijai iš Baltarusijos, apimantys nuo 500 iki 10 tūkst. migrantų per dieną.

Pasak ministrės, esant šiems scenarijams, suvaldyti migrantų srautui nebepakaktų vien ministerijai pavaldžių tarnybų, o reikėtų ir savivaldybių pagalbos.

VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti beveik puspenkto šimto neteisėtų migrantų, tai yra kelis kartus daugiau nei pernai per visus metus. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė anksčiau yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas.

„Skiepijimo apimtys tikrai mažėja gal jau kelias savaites, tačiau tai vyksta visoje Lietuvoje. Be mūsų loterijos mieste jos gal ir dar sparčiau būtų sumenkusios“, – BNS sakė Marijampolės mero patarėja, vakcinavimo koordinatorė Agnė Pavelčikienė.

Pasak jos, jei nebūtų loterijos, pastarosiomis savaitėmis besiskiepijančių būtų maždaug penktadaliu mažiau.

„Mes paklausiam žmonių, ar paskatino loterija ateiti, tai atsako, kad taip, nes iki tol atidėliojo, galvojo rudenį skiepytis ar tiesiog vėliau. Aišku, tikėjomės didesnio aktyvumo, nėra ko slėpti, bet gerai ir tiek“, – aiškino mero patarėja.

Remiantis Statistikos departamento BNS pateiktas duomenimis, pirmąją masinės vakcinacijos savaitę pirmąja doze pasiskiepijo per tūkstantį marijampoliečių, praėjusią savaitę, ėmus rengti loteriją – kiek daugiau nei 500. Per pirmas keturias šios savaitės dienas kol kas pirmąją dozę gavo per 300 Marijampolės gyventojų.

Visoje šalyje pirmąją masinės vakcinacijos savaitę pirmą skiepą gavo per 100 tūkst. žmonių, antrąją – maždaug perpus mažiau – kiek daugiau nei 54 tūkst. gyventojų.

Lyginant pirmąsias šios ir praėjusios savaitės dienas, besiskiepijančių apimtys taip pat yra sumenkusios.

Nuo rankšluosčių iki skrydžio oro balionu

Loteriją pirmąja doze paskiepytiems žmonėms savivaldybė nuo birželio 7 dienos nusprendė rengti, siekdama paskatinti žmones aktyviau vakcinuotis.

Kiekvieną savaitę burtų keliu išrenkama keliasdešimt pasiskiepijusių loterijos nugalėtų, kuriems įteikiami įvairiausi prizai: skrydžiai oro balionu, pramogos vandens batutų parke, masažai, prekybos vietų čekiai, bilietai į kino filmus, abonementai į viso sezono futbolo varžybas, rankšluosčiai, darbo drabužiai.

Marijampoliečiai apdovanoti jau du kartus, liepos pradžioje planuojama rengti finalinę loteriją, kurioje dalyvaus visi per šį prizų dalinimo laikotarpį pasiskiepiję ir dovanos negavę gyventojai.

„Pagrindinis prizas bus elektrinis paspirtukas“, – kalbėjo A. Pavelčikienė.

Tai ne pirma Marijampolės rengiama akcija, siekiant paskatinti skiepijimąsi. Dar prieš masinę vakcinaciją savivaldybė kvietė pasiskiepyti senjorus bei juos atlydėjusius artimuosius.

Mero patarėja teigė, kad savivaldybė panašias akcijas planuoja rengti ir ateityje.

„Tarsimės, bet po šio mėnesio galvojam gal išvažiuojamuosius skiepijimus daryti, nes matom, kad dabartinė tvarka praranda prasmę, išsisemia. Gal prie švenčių derinsimės“, – aiškino ji.

A. Pavelčikienės teigimu, šią savaitę maždaug penktadalis besiskiepijančiųjų buvo vaikai, tačiau vakcinavimo centruose pastaruoju metu dominuoja vidutinio amžiaus žmonės.

Marijampolėje šiuo metu paskiepyta per 43 proc. gyventojų. Pastarąją savaitę čia nustatoma vidutiniškai po du naujus COVID-19 atvejus.

„Premjerė planuoja atostogauti vieną, dvi savaites liepos arba rugpjūčio mėnesį. Atostogas planuoja Lietuvoje, kad esant reikalui bet kada galėtų grįžti į Vilnių“, – BNS informavo jos atstovė Rasa Jakilaitienė.

Ji pridūrė, kad tikslus atostogų laikas dar nėra nežinomas, „bet labiau į liepos pabaigą“.

Kitą savaitę atostogų išeina teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska – ji ilsėsis nuo birželio 23 iki liepos antros dienos. Politikė taip pat atostogas suplanavusi rugpjūčio 12–25 dienomis.

Šį mėnesį dar taip pat ilsėtis ketina susisiekimo ministras Marius Skuodis – politikas dvi savaites atostogaus nuo birželio 28 dienos.

Kiek vėliau, nuo liepos 5 dienos, ilsėtis ketina švietimo mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji atostogaus iki liepos 9 dienos, dar kartą ministrė poilsį suplanavusi liepos 19 – rugpjūčio 2 dienomis.

Liepos 7-ąją atostogų išeis ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

A. Armonaitė ilsėsis tris savaites, o A. Bilotaitės atostogos tęsis beveik dvi savaites – iki liepos 20 dienos. Vidaus reikalų ministrė yra suplanavusi dar dvejas atostogas: rugpjūčio 13–20 dienomis bei gruodžio 27–30 dienomis.

Liepos 19-ąją atostogų išeis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Tiek A. Anušauskas, tiek M. Navickienė atostogaus po tris savaites. Tiesa, socialinių reikalų ir darbo ministrė dar vienų atostogų savaitei išeis rugpjūčio viduryje – nuo 16 iki 20 dienos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atostogas pradės liepos 23 dieną ir ilsėsis kiek daugiau nei dvi savaites – iki rugpjūčio 6 dienos.

Keturi ministrai atostogų išeis rugpjūčio 2 dieną, tai: aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kultūros ministras Simonas Kairys, energetikos ministras Dainius Kreivys ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.

S. Gentvilas ir S. Kairys ilsėsis dvi savaites, o D. Kreivys ir G. Skaistė – tris.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dviejų savaičių atostogų išeis rugpjūčio 9 dieną.

Žemės ūkio ministras trijų savaičių atostogas suplanavęs nuo rugpjūčio 16 dienos.

„Dabar turimais duomenimis, tų asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra susijusios, kol kas nėra nustatyta, kad būtų susijusios su tuo pirmuoju Klaipėdoje nustatytu atveju“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Anot jos, abu asmenys juto simptomus, susirgimai nustatyti Vilniuje.

J. Petravičienės teigimu, vienas „Delta“ atmaina užsikrėtęs žmogus COVID-19 susirgo po kontakto su sergančiuoju, grįžusiu iš užsienio. Manoma, kad kito asmens užsikrėtimo aplinkybės taip pat yra panašios.

„Pirmuoju atveju socialinėje aplinkoje nustatyti trys didelę riziką turėję asmenys, jiems liga nebuvo patvirtinta. Kitu atveju sąlytį turėjusių asmenų nebuvo nustatyta“, – aiškino NVSC atstovė.

Vienam žmogui liga nustatyta gegužės 27 dieną, kitam – gegužės 28 dieną. J. Petravičienė pabrėžė, kad daugiau informacijos apie atvejus suteikti negali, nes NVSC specialistai informaciją apie „Delta“ mutaciją gavo „labai neseniai“.

„Specialistai tikslina anksčiau epidemiologinės diagnostikos metu surinktą informaciją, kad įvertintų visas sąlygas ir aplinkybes, kurios galėjo būti nenustatytos, kai diagnostika iš pradžių buvo atlikta užsikrėtusiems žmonėms“, – teigė centro atstovė.

Iš viso Lietuvoje sekoskaitos metu patvirtinti trys „Delta“ atmainos, kilusios iš Indijos, atvejai.

Apie pirmąjį šios atmainos atvejį pranešta ketvirtadienį, jis nustatytas į Lietuvą iš Uzbekistano atvykusiam žmogui, atlikus profilaktinį tyrimą ir būnant izoliacijoje.

Pasaulio sveikatos organizacija „Delta“ atmainą, kuri pirmą kartą spalio mėnesį aptikta Indijoje, yra priskyrusi prie susirūpinimą keliančių atmainų. Ji plinta sparčiau, yra atsparesnė vakcinoms.

„Aš nemanau, kad čia yra kažkokia konkurencija. Mūsų abiejų šalių, taip pat ir Lenkijos, pozicija yra labai aiški – mes padedame Baltarusijos žmonėms, kuriuos persekioja režimas dėl įvairių priežasčių. Ir tai yra įvairūs žmonės, tai yra ne tik verslo žmonės, tai yra žurnalistai, tai yra pilietinės visuomenės aktyvistai“, – penktadienį spaudos konferencijoje Rygoje sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.

„Mes tiesiog turime suteikti prieglobstį žmonėms, kurie bėga nuo režimo ir padaryti viską, kad jie galėtų jaustis saugiai“, – pridūrė ji.

Taip I. Šimonytė kalbėjo po susitikimo su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu, paklausus apie didesnį Lietuvoje nei Latvijoje besisteigiančių Baltarusijos įmonių skaičių.

Lietuvos ministrės pirmininkės teigimu, demokratinio pasaulio žmonių pareiga yra „sudaryti galimybes tiems žmonėms saugiai kažkur sulaukti tų laikų, kai jie galės grįžti į savo namus“. Ji taip pat teigė, kad situacija nėra panaši į tą, kai šalys konkuruoja dėl išsivysčiusių šalių investicijų.

Mūsų abiejų šalių, taip pat ir Lenkijos, pozicija yra labai aiški – mes padedame Baltarusijos žmonėms, kuriuos persekioja režimas dėl įvairių priežasčių.

„Kiek aš suprantu, didžioji tų žmonių dalis tikrai nori grįžti į Baltarusiją tada, kai ji bus laisva. (...) Mūsų tikslas nėra konkuruoti tarpusavyje, kuris daugiau kažkokių konkrečių žmonių prisitrauks. Jūs matote, kad daug Baltarusijos žmonių rado savo vietą ir Vilniuje, ir Varšuvoje, ir Latvijoje“, – aiškino premjerė.

„Jei tik galime šitame procese pasidalinti kažkokia patirtimi, sprendimais, galbūt ir kažkokiais finansiniais įsipareigojimais, kurių reikia, nes Lietuvos Vyriausybė yra skyrusi lėšų šitiems procesams ir bendradarbiauja su kitom valstybėmis narėmis, su Europos Komisija, tai manau, kad čia turime bendradarbiauti“, – teigė ji.

Savo ruožtu K. Karinis akcentavo, kad abi šalys yra „suinteresuotos padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei“.

„Tai, kokiu būdu esamas režimas elgiasi, jokiu būdu nėra palaikytina ir mes bendromis jėgomis palaikome sankcijas A. Lukašenkos režimui“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, Latvijos premjeras pabrėžė, kad greičiausiai daugiau Baltarusių renkasi Lietuvą dėl artimesnių istorinių ryšių.

„Lietuvos ir Baltarusijos istoriniai ryšiai yra glaudesni nei Latvijos ir Baltarusijos“, – kalbėjo K. Karinis.

Kelis mėnesius trukusių masinių protestų banga per Baltarusiją nuvilnijo po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų. Juose nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis Aliaksandras Lukašenka paskelbė užsitikrinęs šeštą kadenciją, tačiau opozicija ir Vakarų demokratijos rinkimus laiko suklastotais.

Istoriniai protestai, per kuriuos žuvo mažiausiai keturi žmonės, šiuo metu yra aprimę, tačiau žurnalistai bei aktyvistai ir toliau yra suimami bei teisiami. Be to, dalis Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovų buvo privesti palikti šalį.

Toks kreipimasis šią savaitę pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijai. Jame siūloma skiepyti užsienyje gyvenančius lietuvius, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat turistus, kurie atvyksta į Lietuvą ilgiau nei vienai savaitei.

„Sulaukiame daug klausimų tiek iš užsienio lietuvių, tiek iš Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dėl galimybės vakcinuotis, tad bendras tikslas yra – kad tie, kas yra Lietuvoje, būtų maksimaliai apsaugoti ir taip būtų valdomas ligos plitimas“, – BNS sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis.

Anot jo, tai ypač aktualu vasarą, kai į šalį atvyksta daugiau žmonių.

„Kuo daugiau turėsime vakcinuotų žmonių, tuo būsime saugesni, todėl turime suteikti galimybę tiems, kas nori, būdami Lietuvoje, pasiskiepyti. Ir kuo aiškesne tvarka“, – aiškino viceministras.

Paklaustas, ar taip nėra bandoma šalyje įtvirtinti vakcinų turizmo, V. Jurgutis teigė, kad tai „ne čia yra pasiūlymo esmė“.

„Be jeigu atsirastų žmonių, kurie dėl to savo kažkokius planus pakoreguotų, tai tame nematome didelės problemos“, – aiškino jis.

Kiek anksčiau šią savaitę Seimo narė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama sudaryti galimybę Lietuvoje nuo koronaviruso pasiskiepyti užsienyje gyvenantiems tautiečiams.

Tuomet sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta BNS teigė, užsienio lietuvių skiepijimo klausimas šiuo metu sprendžiamas, tačiau tam reikia pasiruošti.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vakcina nuo koronaviruso gali būti skiepijami tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti žmonės ar kiti Lietuvos gyventojai, tarp jų – ir užsieniečiai.

„Planuojama, kad pirmieji europiečiai pasieniečiai į Lietuvą prie Baltarusijos sienos atvyks nuo liepos 1 dienos. (...) Apie dešimt pareigūnų galėtų būti“, – BNS ketvirtadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas R. Liubajevas.

Taip jis kalbėjo po Varšuvoje vykusio „Frontex“ Valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame Lietuvos atstovas pristatė naujausią informacija apie išaugusius neteisėtų migrantų srautus Baltarusijos pasienyje.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, vien per pirmąją birželio pusę į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti kiek daugiau nei 200 neteisėtų migrantų, o iš viso per 2021 metais – beveik 400. Tai daugiausiai Irako piliečiai. Šis kiekis yra penkis kartus didesnis nei per visus 2020-uosius.

Anot pasieniečių vado, iki liepos vidurio iš viso į Lietuvą turėtų atvykti apie 30 papildomų pareigūnų – tiek iš kitų šalių pasienio tarnybų, tiek iš „Frontex“ nuolatinio korpuso.

„Bus kombinuota komanda. Labai formalus skirtumas: nuolatinio korpuso pareigūnai dėvės „Frontex“ uniformą, o kiti pasieniečiai – savo šalies pasieniečių uniformas“, – aiškino R. Liubajevas.

Jo teigimu, Lietuvos pasieniečiams talkinti turėtų kolegos iš Suomijos, Latvijos ir Estijos, kadangi iš šių šalių pajėgas dislokuoti būtų paprasčiausia.

„Frontex“ ir kitų šalių pareigūnai kartu patruliuos pasienio ruože, padės sulaikyti neteisėtus migrantus.

Talkins ne tik pareigūnai, bet ir speciali technika

Pasak R. Liubajevo, „Frontex“ misijos pareigūnai į Lietuvą turėtų atvykti iki liepos vidurio. Jie padėtų ne tik valdant neteisėtų migrantų srautus. Dalis jų bus dislokuojama į kontrolės punktus, kad padėtų atlikti asmenų ir transporto priemonių, vykstančių per sieną, kontrolę, siekiant užkardyti neteisėtą migraciją.

„Šiuo metu kaip tik Lietuvoje yra ekspertų grupė, kuri derina techninius, logistinius akcentus dėl šių ES pareigūnų dislokavimo. Taip pat planuojama dislokuoti ir transporto priemones“, – teigė VSAT vadas.

Jo teigimu, į Lietuvą turėtų būti atgabentos kelios transporto priemonės, galbūt ir mobili sienos stebėjimo įranga.

R. Liubajevas sako, kad tai nebus alternatyva šalyje diegiamoms stebėjimo sistemoms – minėtoji mobili įranga būtų naudojama tuose ruožuose, kur fiksuojama daugiausia pažeidimų.

„Tos mobilios sistemos nėra labai galingos, jos būtų panaudojamos tik tuose ruožuose, kur vyksta pažeidimai, tai kalbėti apie kažkokį ilgesnį ruožą, būtų sudėtinga“, – aiškino jis.

Jei reikės, į Lietuvą bus siunčiama daugiau pasieniečių

Pasieniečių vadas pabrėžė susitikime iš kolegų bei Europos Komisijos atstovų dar kartą išgirdęs patikinimą, kad Lietuva nebus palikta viena spręsti neteisėtų migrantų problemos.

„Ko gero, pirmą kartą per pakankamai ilgą laikotarpį „Frontexo“ Valdančiosios tarybos posėdžio metu buvo kalbėta ne tik apie problemas prie Europos Sąjungos pietinių sienų, bet apie iššūkius prie sausumos rytinių sienų“, – sakė pareigūnas.

Mes matome, kad vieną dieną gali būti virš 50 nelegalių migrantų, o kitos dienos – ramios.

„Informacija iš esmės buvo žinoma, bet buvo naudinga detaliau papasakoti apie problemas“, – pridūrė jis.

R. Liubajevas pabrėžė, kad esant reikalui į Lietuvą galėtų atvykti ir daugiau kolegų pasieniečių.

„Susitarėme, kad vertinsime situaciją. Jei bus poreikis mums skirti daugiau pareigūnų ar techninių priemonių, tai visą laiką tą galėsime suderinti su „Frontex“ ir gauti papildomų pajėgumų“, – aiškino VSAT vadas.

Vis dėlto, jis teigė, kad šiuo metu suplanuotų resursų pakanka, tačiau situacija sunkiai prognozuojama.

„Mes matome, kad vieną dieną gali būti virš 50 nelegalių migrantų, o kitos dienos – ramios. Sudėtinga prognozuoti, todėl vykdysime monitoringą. Jei matysime, kad atsiranda poreikis sustiprinti sienos stebėjimą, dėl to spręsime“, – kalbėjo pasieniečių vadas.

Be kita ko, jis akcentavo, kad nors ES kontekste Lietuvoje migrantų srautai „nėra labai įspūdingi“, tačiau Bendrija turi vertinti tendenciją, kad kaimynystėje turime „neprognozuojamą valstybę, kuri atvirai deklaruoja pagalbą nelegaliems migrantams“.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė patobulintam 2021 metų biudžeto projektui, jame 11,5 mln. eurų numatyta sienos su Baltarusija stebėjimo sistemoms įrengti.

Dar 4,3 mln. eurų dėl išaugusios nelegalios migracijos taip pat turėtų būti skirta valstybės sienos su Baltarusija kontrolei sustiprinti ir palapinių miesteliui Užsieniečių registracijos centre. Biudžeto pakeitimams dar turi pritarti Seimas.

VRM duomenimis, šiuo metu 61 proc. Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalis) stebima naujoviškomis sienos stebėjimo technologijomis: 100 proc. – jūros sienos (119,65 km), 100 proc. – išorės sienos su Rusija, 38,6 proc. – išorės sienos su Baltarusija.

Siekiant visiško sienos su Baltarusija stebėjimo, VSAT skaičiavimu, papildomai reikia 38 mln. eurų.

2014–2020 metais sistemoms įrengti ir atnaujinti buvo skirta 47,84 mln. eurų, iš jų: 32,3 proc. – ES lėšų, 67,7 proc. – nacionalinio biudžeto lėšų.

Lietuva su Baltarusija turi 678,8 kilometro ilgio sieną.

„VESK įvertins situaciją. (...) Viena vertus, dabar atrodo, kad tam būtinybės neturėtų būti, nors, kaip ir minėjau, vis tiek sargumas turi išlikti, nes turime dar nepakankamai daug žmonių, kurie yra pasiskiepiję, kad galėtume jaustis ramūs dėl mutacijų, kurios naujai atsiradusios plinta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, jei kitos savaitės pradžioje VESK nuspręs, kad karantino tęsti nebereikia, atskiros nuostatos ar rekomendacijos bus perkeliamos į kitus teisės aktus.

Kalbėdama apie mutacijas, premjerė teigė, kad mutavęs koronavirusas sparčiai plinta Jungtinėje Karalystėje, su kuria Lietuvą sieja „glaudūs asmeniniai ryšiai“.

Turime dar nepakankamai daug žmonių, kurie yra pasiskiepiję, kad galėtume jaustis ramūs dėl mutacijų, kurios naujai atsiradusios plinta.

„Turbūt yra labai daug šeimų, kurios turi išvykusių giminaičių, kurie galbūt norėtų parvykti ar patys norėtų nuvykti apsilankyti. Nėra neegzistuojančios rizikos, todėl to saugumo vis tiek reikės laikytis, ar karantino režimas bus, ar nebus“, – aiškino ji.

Galimybių pasas nebeteks prasmės

I. Šimonytė taip pat teigė, kad nutraukus karantiną galimybių pasas greičiausiai nebeteks prasmės.

„Tai nereiškia, kad visi turėtų laukti karantino pabaigos ir nuspręsti nesiskiepyti. Nes jei situacija epidemiologinė pablogės, reikės grįžti su visais epidemiologiniais apribojimais ir visais galimybių pasais“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Ji pridūrė, kad „erdvės plisti mutacijoms tarp nepasiskiepijusių žmonių yra daug“, todėl ragino žmones vakcinuotis, jog ši erdvė neužsipildytų ir nereiktų grįžti prie apribojimų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 42,6 proc. žmonių.

Šiuo metu Lietuvoje deklaruoti 54 tūkst. 804 sergantieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 3321 asmuo. Šalies ligoninėse gydoma 316 COVID-19 pacientų.