-
Jau gavo prieštaravimų: pirmieji draudimai rūkyti balkonuose įsigalios vasarį 17
Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas, per pirmąsias sausio savaites gauta apie 170 prieštaravimų ir įvairių kitų paklausimų, susijusių su rūkymu balkonuose.
„Tik pavieniai prieštaravimai yra dėl to paties daugiabučio. Didžioji dauguma yra dėl skirtingų daugiabučių, tačiau yra prieštaravimų dėl rūkymo dvibučiuose, administraciniuose, poilsio ar kitos paskirties pastatuose, kurie nėra daugiabučiai, tačiau juose yra butų. Pastatuose, kuriuose yra butų, bet tie pastatai nėra daugiabučiai, draudimas negalioja“, – aiškino A. Bužinskas.
Jo teigimu, sostinės savivaldybės administracijos direktorius 28-iuose daugiabučiuose jau uždraudė rūkyti balkonuose, šis draudimas įsigalios vasario 5 dieną.
Anot Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjo Raimundo Endrikio, savivaldybė šiuo metu yra gavusi 24 prieštaravimus dėl rūkymo balkonuose.
„Visi prieštaravimai yra iš skirtingų daugiabučių. Šiuo metu yra parengti įsakymai dėl aštuonių namų uždraudimo rūkyti balkonuose“, – sakė jis.
Visi prieštaravimai yra iš skirtingų daugiabučių. Šiuo metu yra parengti įsakymai dėl aštuonių namų uždraudimo rūkyti balkonuose.
R. Endrikio teigimu, pirmieji draudimai įsigalios vasario 10 dieną.
Uostamiesčio savivaldybė BNS pranešė gavusi 13 prieštaravimų dėl rūkymo daugiabučių namų balkonuose, juos pateikė skirtingų daugiabučių gyventojai.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo patarėjo Mariaus Pankevičiaus teigimu, dviejuose daugiabučiuose draudimas rūkyti įsigalios vasario 8 dieną.
„Kiti pranešimai šiuo metu dar yra nagrinėjami“, – komentavo jis.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo įstatymo nuostatos, numatančios draudimą rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas.
Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju turi būti įrengti ženklai apie draudimą rūkyti balkonuose. Tą padaryti turi pastato administratorius, bendrija arba savivaldybė.
Jeigu kaimynai ir neprieštarauja, rūkaliai privalo užtikrinti, kad dūmai nepatektų į kitų namo gyventojų patalpas.
Nustačius pažeidimą, patalpos, kurioje buvo rūkyta, savininkas pareigūnams privalo nurodyti rūkiusiojo duomenis (vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą), o atsisakius tai padaryti, jam grės bauda.
Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.
Protokolus už pažeidimus gali surašyti ne tik policija, bet ir savivaldybių administracijų viešosios tvarkos pareigūnai.
-
G. Nausėda: Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai
„Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį rašė šalies vadovas.
Vis dėlto G. Nausėda Seimo apsisprendimą paskirti du iš trijų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus vadino svarbiu žingsniu, „kurio visi nekantriai laukėme“.
„Konstitucinio Teismo teisėjų pasikeitimas – įvykis, reikšmingas ne tik teisininkams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Su pagarba dėkoju kadenciją baigusiems Konstitucinio Teismo teisėjams Gediminui Mesoniui bei Vytui Miliui už jų nenuilstantį darbą ir atsidavimą vykdant konstitucinį teisingumą“, – teigė G. Nausėda.
„Noriu nuoširdžiai pasveikinti šiandien prisiekusius naujuosius Konstitucinio Teismo teisėjus“, – pridūrė jis.
Seimas ketvirtadienį paskyrė du naujus KT teisėjus – advokatę Giedrę Lastauskienę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Algį Norkūną.
Tačiau parlamentas atmetė Seimo Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą.
A. Kabišaičio kandidatūrą į KT teikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nieslen, G. Lastauskienės – prezidentas Gitanas Nausėda, LAT teisėjo A. Norkūno – laikinoji LAT pirmininkė Sigita Rudėnaitė.
A. Kabišaičio nepaskyrimas reiškia, kad toliau lieka pareigas eiti kadenciją baigęs KT pirmininkas Dainius Žalimas.
Pirmą kartą dėl kandidatų į KT Seimas balsavimo pernai balandį. Tuomet pritarimo nesulaukė visi trys pasiūlyti teisininkai. Be G. Lastauskienės bei A. Norkūno atmesta ir buvusios KT kanclerės Ingridos Danielienės kandidatūra.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo bei teisėjų G. Mesonio ir V. Miliaus kadencija baigėsi praėjusių metų kovo 19 dieną. Jie eina pareigas, kol bus paskirti nauji teisėjai.
KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.
-
Antavilių pensionato atstovė: koronavirusu iš viso serga 196 gyventojai ir 58 darbuotojai 1
„Per praėjusią parą susirgo 11 darbuotojų ir 42 gyventojai. (...) Šiuo metu serga 196 gyventojai ir 58 darbuotojai. Iš viso pensionate yra 273 gyventojai ir 153 darbuotojai, bet ne visi jie tiesiogiai dirba su globotiniais. Tiesiogiai dirbančių turim apie 120“, – BNS trečiadienį sakė B. Šarakauskienė.
Savo ruožtu Nacionalinis sveikatos centras (NVSC) teigia, kad pensionate serga 222 gyventojai ir 69 darbuotojai.
Pensionato direktoriaus pavaduotoja teigė, jog aiškinsis, kodėl nesutampa sergančiųjų skaičiai.
Vėliau NVSC informavo, jog centro pateikti skaičiai nurodo ne sergančiųjų, o bendrą užsikrėtusiųjų skaičių.
„Tai yra visi su protrūkiu siejami atvejai, nevertinant, ar žmonės šiuo metu serga, ar jau yra pasveikę“, – BNS sakė NVSC atstovė Justina Petravičienė.
Anot B. Šarakauskienės, šiuo metu globotinius prižiūri 68 darbuotojai, jiems talkina savanoriai.
„Poilsio dienomis buvo po 11 savanorių, šiandien yra trys, vakar panašiai irgi tiek buvo. (...) Bet atsiranda vis daugiau darbuotojų, kurie pasveiksta, grįžta į darbą, tai po truputį darbuotojų situacija gerės, tik globotinių situacija negerėja, kas labiausiai liūdina“, – teigė pensionato direktoriaus pavaduotoja.
Anot pensionato direktoriaus pavaduotojos, infekcinė liga pradėjo plisti prieš Kalėdas, susirgimą nustačius keturiems gyventojams.
„Prasidėjo nuo keturių asmenų, nuo vieno skyriaus, po to atsirado kituose skyriuose. Tiesiog plinta liga, darom tyrimus kas tris dienas“, – sakė B. Šarakauskienė.
Jos teigimu, koronavirusas įstaigoje greičiausiai paplito nuo darbuotojų, nors šie ir saugojosi, dėvėjo apsaugos priemones, laikėsi infekcijų kontrolės reikalavimų.
„Tik nuo darbuotojų (...). Jie naudoja visas priemones, mus NVSC ir tikrina, ir konsultuoja, turim pakankamai priemonių“, – kalbėjo ji.
J. Petravičienės teigimu, epidemiologai taip pat mano, jog gyventojai ir darbuotojai užsikrėtė nuo besimptomių darbuotojų. Pasak jos, specialistai Antavilių pensionate pastaruoju metu lankėsi tris kartus.
„Įstaigoje buvo lankomasi siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai organizuotas personalo darbas, tinkamai formuojamos darbuotojų komandos, sutvarkytas zonų skirstymas įstaigoje“, – sakė ji.
Tai – antras kartas, kuomet įstaiga tapo koronaviruso židiniu. Pirmieji ligos atvejai čia nustatyti pernai pavasarį.
-
Kaune nuo COVID-19 pradedama skiepyti „Modernos“ vakcina 5
Kauno savivaldybės teigimu, pirmiausiai vakcinos sulauks socialinės globos įstaigų gyventojai, slaugos ligoninių pacientai, jų personalas, socialiniai specialistai, teikiantys pagalbą žmonėms namuose, taip pat mobiliajame punkte, karščiavimo klinikoje ir mobiliose komandose dirbantys medikai.
Skiepyti slaugos ir globos įstaigų pacientų bei darbuotojų vyks Kauno miesto poliklinikos medikų mobiliosios komandos. Pirmoji vieta – Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė.
Tuo tarpu medikai dirbantys mobiliajame punkte, karščiavimo klinikoje bei mobiliosiose komandose bus skiepijami Centrinio pašto pastate, esančiame Laisvės alėjoje.
Kompanijos „Moderna“ pirmoji vakcinų siunta į Lietuvą atgabenta antradienį, joje – 2 tūkst. 400 dozių. Vakcinos pristatytos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlius, o iš ten – į Kauno miesto polikliniką.
Pasak šios įstaigos vadovo Pauliaus Kibišos, pirmąją vakcinos siuntą planuojama panaudoti per artimiausias penkias darbo dienas, paskiepijant vidutiniškai po 480 žmonių.
Iki šiol Lietuvoje naudotos tik „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos. Pirmoji jų siunta į Lietuvą atgabenta gruodžio pabaigoje. Šiomis vakcinomis skiepijami medikai, kiti ligoninių darbuotojai, savanoriai, sunkūs ligoniai, slaugos ir globos įstaigų gyventojai bei darbuotojai. Iš viso Lietuvą jau pasiekė kiek daugiau nei 66 tūkst. šių bendrovių skiepų dozių.
Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuvoje pirmąja doze jau paskiepyta beveik 25 tūkst. žmonių.
Skiepijant tiek „BioNTech“ ir „Pfizer“, tiek „Moderna“ vakcinomis, reikia dviejų dozių.
Po pirmojo „BioNTech“ ir „Pfizer“ skiepo antrasis turi būti suleidžiamas po trijų savaičių, o po pirmojo „Moderna“ skiepo antrasis turi būti suleidžiamas po keturių savaičių.
Paskiepijus globos įstaigų, slaugos ligoninių pacientus bei personalą, socialinius darbuotojus ir priešakinėse linijose dirbančius medikus, toliau pagal prioritetinę tvarką eilė ateis koronaviruso tyrimus atliekančių laboratorijų darbuotojams, ligos židiniuose dirbantiems Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams, o galiausiai – ir pirminės sveikatos priežiūros medikams.
-
Per antradienį nuo COVID-19 ketinama paskiepyti apie dešimtadalį globos įstaigų darbuotojų
„Šiandien yra džiugi diena, kai pradedame skiepyti globos įstaigų gyventojus ir darbuotojus. (...) Planuojame, kad šiandien globos įstaigose bus paskiepyta apie 6 proc. gyventojų, apie 9 proc. darbuotojų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministrė.
Pasak jos, intensyviausiai skiepyti planuojama trečiadienį bei ketvirtadienį. Pirmąja doze globos įstaigos gyventojus ir darbuotojus ketinama paskiepyti per penkias dienas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, Lietuvoje slaugos ir globos įstaigose gyvena apie 13 tūkst., o dirba per 8 tūkst. žmonių. Maždaug 40 proc. iš jų jau yra persirgę COVID-19, todėl skiepijami nebus.
Be to, prieš vakcinavimą bus atliekami antikūnų greitieji testai, siekiant nustatyti, ar žmogus šia liga nepersirgo to nežinodamas. Nustačius teigiamą testo rezultatą, tokie žmonės taip pat nebus skiepijami.
Anot ministerijos, dviem vakcinos dozėms skirta 20 tūkst. skiepų.
Iš viso šalyje yra per 200 slaugos ir globos įstaigų, 35 iš jų yra pavaldžios SADM.
M. Navickienės teigimu, kol kas nesiskiepyti nuo COVID-19 svarsto apie penktadalį ministerijai pavaldžių globos įstaigų gyventojų ir maždaug dešimtadalis darbuotojų.
„Bendrą visų įstaigų vaizdą turėsime kitą savaitę. (...) Dirbame su kiekviena įstaiga, aiškindami skiepų naudą“, – sakė ji.
Anot SADM, šiuo metu COVID-19 serga beveik 600 darbuotojų bei daugiau nei 1,3 tūkst. globotinių.
Ministrės teigimu, galimi piktnaudžiavimo atvejai skiepijant nuo COVID-19 slaugos ir globos įstaigų gyventojus bei darbuotojus kol kas kardomi informaciniu būdu.
„Mes esame pavedę Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentui informuoti kiekvieną įstaigą, kurioje yra ir bus vykdomas vakcinavimas, kad visos žmonių eilės bus peržiūrimos, stebimos. (...) Kardome kol kas informaciniu būdu“, – sakė M. Navickienė.
Anot jos, ministerija smerkia „bet kokį norą pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir gauti skiepą, kada jis nepriklauso“, o žiniasklaidoje paviešinti galimi piktnaudžiavimo pavyzdžiai medicinos įstaigose, siekiant anksčiau gauti skiepą, taip pat turėtų atgrasyti nuo tokio elgesio.
Dėl nesiskiepijusių darbuotojų darbo tarsis su ekspertais
Vieni pirmųjų šalyje pradedami skiepyti specialiųjų socialinės globos namų „Tremtinių namai“ gyventojai ir darbuotojai.
Kaip BNS sakė įstaigos direktorius Artūras Melianas, per antradienį planuojama paskiepyti visus žmones, kurie nėra persirgę koronavirusu ir sutinka būti skiepijami.
„Tvarkingai pasiruošėme sąrašus, sutikimus. Pas mus pamaininis darbas, tai tik reikėjo, kad žmonės atvyktų ne darbo metu, kai kurie gyvena tolokai, bet viskas tvarkoje, susitvarkėme“, – teigė jis.
Anot įstaigos vadovo, nesiskiepyti ketina keli žmonės.
„Tai vienetiniai atvejai. (...) Jie nori pasitarti su gydytojais, artimaisiais ir panašiai“, – kalbėjo A. Melianas.
Tuo metu Kauno Panemunės socialinės globos namų direktorė Silvija Gružauskienė teigė, kad gyventojai ir darbuotojai bus skiepijami artimiausiomis dienomis, tačiau kada tiksliai, dar nežino.
„Šią savaitę bus skiepijami, tokią informaciją turime. Šiandien – dar ne, kol kas neturiu informacijos ir dėl rytojaus“, – BNS antradienį sakė ji ir pridūrė, kad skiepijimo procesui įstaiga yra pasiruošusi.
Pasak S. Gružauskienės, įstaigoje koronavirusu prasirgo daugiau nei pusė globotinių bei darbuotojų.
„Šiai dienai turime 15 gyventojų, kurie yra sveiki ir kuriuos galėtumėte paskiepyti, o tokių darbuotojų turime apie 23“, – sakė ji.
Globos namų direktorės teigimu, keletas žmonių skiepo atsisakė. Pasak S. Gružauskienės, dar nėra aišku, kaip dėl to keisis jų darbas.
„Jie turbūt testuosis kaip ir dabar kas savaitę. (...) Galvosime, pažiūrėsime, kaip mes čia darysime, kadangi dar neturime nei gyventojų, nei darbuotojų vakcinacijos, viskas dar tokiam karštam lygmeny, nuolat atnaujiname sąrašus, darbuotojai nuomonę pakeičia“, – sakė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikisi, kad prasidėjusi vakcinacija pakeis skeptikų nuomonę ir paskatins juos skiepytis. Ji taip pat teigė, kad su sveikatos ekspertais tarsis dėl nepasiskiepijusių žmonių tolesnio darbo su globos įstaigų gyventojais.
„Mes tarsimės su ekspertų taryba tais klausimais, negalime vienašališkai nuspręsti, manau, kad reikės matyti tiek tokių darbuotojų skaičių, tiek jų veiklos pobūdį. Vertinsime pasikalbėję su ekspertais“, – sakė M. Navickienė.
„Jei jie dirba su gyventojais, kurie pasiskiepiję, tai gal tos rizikos mažesnės. Šioje vietoje nenorėčiau priiminėti sprendimo, kol nesame to susiderinę su ekspertų taryba“, – pridūrė ji.
Antradienį Lietuvą pasiekė ir kompanijos „Moderna“ vakcinų siunta, joje – 2,4 tūkst. dozių.
Statistikos departamento duomenimis, iki šiol Lietuvoje pirmąja vakcinos doze jau paskiepyta beveik 25 tūkst. žmonių. Jie skiepijami „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina.
Antradienį Lietuvą pasiekė ir kompanijos „Moderna“ vakcinų siunta, joje – 2,4 tūkst. dozių.
