„Nuo vakcinacijos pradžios iki kovo pabaigos sulaukėme 1742 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė VVKT viršininkas Gytis Andriulionis.

Anot VVKT vadovo, vien per kovą gautas 541 pranešimas, 150 iš jų – dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos, 63 – dėl „Moderna“, 326 – dėl kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos, dviejuose pranešimuose vakcinos gamintojas nenurodytas.

Pranešimų skaičius – sumažėjęs

Kaip spaudos konferencijoje sakė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, daugiausia pranešimų apie reakcijas į vakciną sulaukta vasarį – beveik 900, sausį jų buvo kiek daugiau nei 300.

„Vakcinacijos mastai su kiekvienu mėnesiu auga, (...) pranešimų srautas, atrodo, stabilizuojasi. Didžiausias pranešimų srautas buvo vasario mėnesį“, – teigė VVKT atstovė.

Pasak jos, gaunamų pranešimų kiekis apie įtariamas reakcijas sutampa su aktyviausiai skiepijama vyresnių žmonių grupe.

„Akivaizdu, kad šiuo metu daugiau vakcinuojama prioritetinės, susijusios su amžiumi, žmonių. (...) Atitinkamai tų pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas gaunama iš tų grupių, kurių yra vakcinacijos mastas didesnis. Tai ypač atkreipiamas dėmesys į 70–79 metų amžiaus grupę“, – kalbėjo R. Pilvinienė.

Jos teigimu, šioje amžiaus grupėje daugiausia pranešimų gauta dėl kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos – po beveik 33 tūkst. injekcijų sulaukta 128 pranešimų, tuo metu po kiek daugiau nei 61 tūkst. injekcijų „Pfizer“ ir ir „BioNTech“ vakcina sulaukta 33 pranešimų.

VVKT atstovės teigimu, mažiausia pranešimų gaunama dėl „Moderna“ vakcinos, kurios gaunami kiekiai Lietuvoje yra mažiausi.

Pastarąjį mėnesį 428 pranešimus pateikė moterys, 111 – vyrai.

R. Pilvinienės teigimu, pastarąjį mėnesį 428 pranešimus pateikė moterys, 111 – vyrai. Dviejų pranešimus pateikusių asmenų lytis nenurodyta.

Ir toliau dominuoja pranešimai apie nesunkias reakcijas

Tarnybos atstovės teigimu, 498 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 43 – kaip sunkūs. Daugiausia pranešimų dėl kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos – 298 nesunkios reakcijos ir 30 sunkų.

Pasak R. Pilvinienės, dažniausiai po skiepijimo pranešama apie karščiavimą ir su tuo susijusius reiškinius.

„Pastebėti reiktų, kad karščiavimas čia turima omenyje iki 38 laipsnių ir didesnis. Tokį karščiavimą dažniausia lydi galvos skausmas, bendras silpnumas, raumenų skausmai“, – kalbėjo ji.

VVKT atstovė, kad taip pat dažnai pranešama apie dūrio vietos skausmą.

Kaip teigė R. Pilvinienė, šį mėnesį pastebėta ir netikėtų nepageidaujamų reakcijų, kurios „dar nėra įrašytos į preparatų charakteristikų santrauką“.

„Kažko labai naujo neatsiskleidė. Tos netikėtos reakcijos yra tokios pačios, kokias pastebėjome ir praėjusį mėnesį. Tai yra veido, liežuvio, galūnių ar net viso kūno tirpimo pojūtis. (...) Buvo arterinio kraujo spaudimo padidėjimo atvejų, dažno širdies plakimo atvejų. Visoms trims vakcinoms tai buvo būdinga“, – sakė ji.

Taip pat iš paskiepytųjų tik kompanijų „AstraZeneca“ ar „Moderna“ vakcina gauta pranešimų apie tokias netikėtas nepageidaujamas reakcijas kaip nemiga, o iš paskiepytųjų tik „AstraZenecos“ – vienas pranešimas apie periferinio veido paralyžiaus atvejį.

Aštuoni pranešimai apie mirtis, jos su vakcinomis nesiejamos

Tarnybos atstovė teigė, kad apie kraujo krešėjimo atvejus per kovą gauti šeši pranešimai ir būtent tomis dienomis, kai skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina šalyje buvo laikinai sustabdytas.

„Tą pranešimų srautą paskatino ažiotažas kilęs aplink vakciną. (...) Slopstant susidomėjimui daugiau pranešimų apie situacijas, kurios būtų susiję su tromboemboliniais reiškiniais, negavome. Tai faktiškai per parą mus pasiekė šeši pranešimai“, – kalbėjo ji.

Vaistų kontrolės tarnyba per kovą gavo aštuonis pranešimus apie mirties atvejus – penkias moteris ir tris vyrus. Jiems buvo nuo 69 iki 91-erių metų.

R. Pilvinienė teigė negalinti pasakyti, ar visi pranešimai buvo dėl „AstraZeneca“ vakcinos.

„Man atrodo, kad vienas buvo ir nuo kitos vakcinos“, – kalbėjo VVKT atstovė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Europos vaistų agentūra dar praėjusį mėnesį nustatė, jog šios reakcijos nėra siejamos su pasiskiepijimu „AstraZeneca“ vakcina.

Be kita ko, Vaistų kontrolės tarnyba per kovą gavo aštuonis pranešimus apie mirties atvejus – penkias moteris ir tris vyrus. Jiems buvo nuo 69 iki 91-erių metų.

„Pranešta apie senyvų ir senų žmonių mirties atvejus. (...) Visos praneštos mirtys iš esmės buvo susijusios su prognozuojama šių pacientų gyvenimo baigtimi. Dalis pacientų buvo slaugomi namuose, jau lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai“, – sakė R. Pilvinienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mirtys su vakcinacija nėra siejamos.

VVKT atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad vienas iš šių žmonių buvo slaugomas Tauragės rajone įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose, kur vasarį nustatyta keliolika susirgimų pilnai paskiepytiems žmonėms.

„Tai buvo dviem vakcinos dozėmis paskiepytas žmogus, kuris mirė jau atėjus tam laikotarpiui, kai turėjo lyg ir būti susidaręs imunitetas. (...) Noriu pabrėžti, kad tai buvo senas, lėtinėmis ligomis sirgęs žmogus“, – sakė ji.

Iki šiol šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 415 tūkst. 942 asmenys, abiem – 180 tūkst. 563. Iš viso Lietuva yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus.

Spaudos konferencijos įrašas:

„Mes turėtume netrukus kreiptis į kolegas laišku dar kartą pasvarstyti šią galimybę suteikti MAP Ukrainai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras, naudodamas anglišką termino santrumpą (narystės veiksmų planas angliškai yra membership action plan).

„Mano įsitikinimas yra ir kaip tik dabar pradėjome šitą klausimą derintis su kolegomis iš Baltijos valstybių, kad NATO galėtų pakartoti savo pasiūlymą suteikti narystės priemonių planą Ukrainai“, – pridūrė G. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčia Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja).

Anot G. Landsbergio, tai būtų „stiprus ženklas Rusijai, kad Ukrainos pasirinkta transatlantinė kryptis yra įvertinta ir turi atgarsį tarp NATO valstybių“.

Pasak Ispanijos užsienio reikalų ministrės, nepaisant to, kad Ukraina nepriklauso Aljansui, jau dabar sąjungininkų santykiai su šia šalimi yra „vaisingi, teikiantys pagalbą ir yra NATO taikios kaimynystės vizijos simbolis“.

„Mes neieškome bėdų savo kaimynystėje. Mes norime taikos ir stabilumo“, – kalbėjo ji.

A. Gonzalez Laya taip pat teigė, kad Ukrainos klausimas turėtų būti aptartas NATO viršūnių susitikime birželį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino NATO paspartinti jo šalies stojimo į aljansą planą, pareiškęs, kad būtina nusiųsti signalą Rusijai, didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių.

NATO veiksmų plano Ukraina pirmą kartą apsisprendė siekti dar 2008 metais, tačiau tuomet Aljansas priėmė sprendimą jo kol kas nesiūlyti, nors patikino, kad Ukraina ateityje taps NATO nare.

Ukraina praeitą savaitę pranešė, kad Rusija stiprina savo karines pajėgas prie abiejų šalių sienos ir Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje. JAV pajėgų Europoje parengties lygis buvo padidintas reaguojant į „pastarojo meto Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje eskalavimą“.

Rusija savo ruožtu pareiškė abejojanti, ar NATO sprendimas suteikti narystės veiksmų planą padėtų Ukrainai išspręsti savo „vidaus problemą“.

Be to, pastaruoju metu padažnėjo pranešimų apie ginkluotus susirėmimus palei Kijevo vyriausybės ir separatistų pajėgų sąlyčio liniją Rytų Ukrainoje.

Šis nuo 2014 metų besitęsiantis konfliktas nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

„Manau, kad tas laikas sutaps – tą dieną, kai turėsime vakcinas ir galėsime pasiūlyti visiems Lietuvos žmonėms, imuniteto pasas pradės veikti. (...) Jis leis mums laisviau žiūrėti į naujas veiklas ir naujų veiklų atidarymą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniuje viešinčia Ispanijos užsienio, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja).

Pasak G. Landsbergio, galimybė pasiūlyti vakcinas visiems žmonėms priklausys nuo vakcinų tiekimo, tačiau ministras tikisi, ką tą pavyks padaryti iki vasaros pradžios.

„Sunku pasakyti, priklauso, kaip atvyksta vakcinos. Iki vasaros pradžios turėtume pasiūlyti visiems norintiems žmonėms“, – kalbėjo jis.

Anot užsienio reikalų ministro, šiuo metu dėl nacionalinio imuniteto paso Vyriausybėje vyksta „rimta diskusija“.

„Aš džiaugiuosi, kad tos diskusijos yra ne tik teorinės, bet ir yra kalbama apie realius instrumentus, kuriuos patvirtinus, galėtume užtikrinti žmonėms didesnę laisvę judėti ar kažkur dalyvauti“, – sakė G. Landsbergis.

Savo ruožtu A. Gonzalez Laya spaudos konferencijoje sakė, kad Ispanija tikisi pasiekti visuomenės imunitetą iki vasaros.

„Tai įvyks, jei viskas vyks pagal planą – jei gausime būtinas vakcinas per artimiausius mėnesius tokia apimtimi, kokia gauname dabar“, – sakė ji.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad Ispanija prioritetą teikia Europos Komisijos pasiūlytam Skaitmeniniam žaliajam pažymėjimui, leisiančiam laisviau keliauti po Bendrijos šalis.

„Mes norime turėti europinę sistemą. (...) Tai yra būdas palengvinti grįžimą prie tvarkingo ir saugaus judėjimo. Ispanijai – šaliai, kurią kasmet aplanko per 90 mln. turistų – šis pažymėjimas yra būtinas norint tvarkingai atkurti keliones“, – kalbėjo A. Gonzalez Laya.

Europos Komisija praėjusį mėnesį pareiškė iki vasaros pradžios ketinanti sukurti imunizacijos pažymėjimų sistemą, leidžiančią laisviau keliauti skiepytiems, persirgusiems žmonėms, taip pat numatančią vieningas taisykles neigiamą COVID-19 testą turintiems keliautojams.

Paklausta apie Rusijos „Sputnik V“ vakciną, Ispanijos ministrė neatsakė, ar šalis ją pirktų, tačiau pridūrė, kad pasitiki Europos vaistų agentūros sprendimais.

„Situacija nėra gerėjanti. Atvejų skaičius auga, deja, stabiliai auga. Teigiamų tyrimų procentas taip pat yra aukštas. (...) Gaila, bet vertinant šitas tendencijas, per septynias–dešimt dienų gali būti, kad turėsime „juodojoje zonoje“ visą Lietuvą“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė ministras.

„Juodąja zona“ Lietuvoje laikomas toks sergamumas COVID-19, kai per pastarąsias keturiolika dienų naujų užsikrėtimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia daugiau nei 500 atvejų, o teigiamų testų dalis – daugiau kaip 10 procentų.

Turime ir dar vieną miestą – Kaune taip pat situacija pradėjo blogėti.

Šiuo metu naujų susirgimų rodiklis, remiantis Statistikos departamento informacija, siekia 382,3 atvejo, o teigiamų testų dalis – 7,5 procento.

Anot ministro, taip pat kelia nerimą tai, kad „teigiamų atvejų tarp simptominių pacientų yra apie 40 procentų“.

„Vadinasi, koronavirusas pradeda dominuoti tarp simptomus jaučiančių asmenų, tai yra labai rimtas signalas“, – kalbėjo jis.

A. Dulkio teigimu, padėtis prastėja ir ligoninėse, kur gydoma beveik tūkstantis pacientų.

„Sudėtingiausia situacija – Vilniuje. Per savaitę daugiau nei 30 proc. pakilo hospitalizuotų asmenų skaičius. Turime ir dar vieną miestą – Kaune taip pat situacija pradėjo blogėti“, – sakė jis.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomas 961 COVID-19 pacientas, 107 iš jų – reanimacijoje. Deguonis papildomai tiekiamas 804 ligoniams, 58 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

„Be jokios abejonės, matome išaugusius besiregistruojančiųjų srautus ir labai stipriai išaugusius. Karštojoje linijoje iš tikrųjų karšta darosi, grįžtame į rudens laikus, kai turėjom po 8–9 tūkst. o kartais ir 10 tūkst. skambučių į dieną“, – BNS antradienį sakė Karštąją koronaviruso liniją 1808 administruojančios Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.

„Aš labai didelio optimizmo neturiu, žiūrėdamas į tuos skaičius“, – pridūrė jis.

Anot Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus, per šventines dienas nuo penktadienio iki pirmadienio sulaukta per 18 tūkst. skambučių, pusė iš jų – penktadienį.

„Skambina tie, kurie negali užsiregistruoti, dalis skambina pasikonsultuoti, dalis pasiteirauti, kaip užsiregistruoti. (...) Dalis skambučių yra pasikartojantys, tą reikia turėti omeny, čia ne unikalūs numeriai. Realiai unikalių skambučių galima sumažinti trečdaliu. Tai maždaug kas antras skambutis baigiasi registracija“, – teigė N. Mikelionis.

Jis atkreipė dėmesį, kad per šį laikotarpį – tiek telefonu, tiek internetu – tyrimams mobiliuosiuose punktuose registravosi apie 18 tūkst. žmonių.

„Su simptomais registravosi kiek daugiau nei 4 tūkst. žmonių, didžiausia dalis, žinoma, yra profilaktiniai – tam tikros kategorijos, pavyzdžiui, mokytojai, tokių mes turėjom per 9 tūkst. registracijų. Toliau yra kontaktiniai, serologiniai tyrimai antikūnų, iš židinių žmonės“, – kalbėjo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius.

Anot N. Mikelionio, išaugęs besiregistruojančiųjų skaičius – dar vienas priminimas, kad „budrumą reikia išlaikyti“.

„Šį šeštadienį turėjom 3 tūkst. skambučių, kas yra tikrai daug. Šiaip šeštadieniais būdavo apie tūkstantį skambučių. Tai pora kartų išaugęs skaičius“, – kalbėjo jis.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 686 nauji COVID-19 atvejai, pastarųjų septynių dienų naujų susirgimų vidurkis siekia beveik 810 atvejų.

Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 382,3 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,5 procento.

Nors Lietuva šiame sąraše į lyderių dešimtuką patenka pirmą kartą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį į tai, jog indekse vertinami baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia detalesnės informacijos apie lyčių lygybę šalyje.

Pasaulio ekonomikos forumo indekso duomenys rodo, kad Lietuva lyčių nelygybę yra sumažinusi 80,4 procento. Lietuvos rezultatas 0,059 punkto geresnis nei 2020-aisiais, kai skelbtas naujausias lyčių atotrūkio indeksas.

Lietuvos rezultatai, anot Pasaulio ekonomikos forumo, šiemet yra tarp penkių didžiausią pažangą padariusių šalių. Be Lietuvos taip pat išskiriama Serbija, Rytų Timoras, Togas, Jungtiniai Arabų Emyratai.

Didžiausia įtaka – pokyčiai Vyriausybėje

Pagal ekonominių galimybių lygybę Lietuva užėmė 12 vietą, lygias galimybes gauti išsilavinimą – 51 vietą, sveikatą ir išgyvenimą – pirmą vietą (dalijasi su dar 28 šalimis), o pagal politinį įgalinimą – 22 vietą.

Latvija reitinge užėmė 20, Estija – 46, Lenkija – 75 vietą 156 valstybių sąraše.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Donatas Paulauskas BNS teigė, kad Lietuvos rezultatus į viršų gerokai kilstelėjo „moterų dalis politikoje, konkrečiai – Ministrų kabinete“.

„Prisiminkime, ką turėjome anksčiau. Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus,  atsispindi ryškiai valstybės indekse“, – sakė D. Paulauskas.

„Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad politinis įgalinimas dar yra ta sritis, kur lyčių lygybės yra mažiausiai iš visų tų keturių – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje“, – pridūrė jis.

Ragina žvelgti plačiau

Tarnybos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais pasaulyje  fiksuotas „lyčių lygybės regresas, o Lietuvoje atvirkščiai – padidėjo“. Vis dėlto, jo teigimu, išskyrus šiuos metus, Lietuvoje lyčių lygybės rodiklis beveik nekinta.

„Jei lyginu ir žvelgiu per metus nuo pat tada, kada skaičiuojamas indeksas, tai iš esmės nematau jokio progreso pagrindiniuose lyčių lygybės rodikliuose“, – kalbėjo D. Paulauskas.

Prieš metus turėjome nulį ties moterų ministrių rodikliu. Suprantama, kai toks kontrastas, kai iš nulio peršokame į 43 procentus,  atsispindi ryškiai valstybės indekse.

Indekso išvadose teigiama, kad pagal dabartines tendencijas, lyčių nelygybė išnyks ne po 99,5, kaip tikėtasi pernai, o po 135,6 metų.

Tai siejama su COVID-19 pandemija ir jos įtaka bei sumažėjusiu politiniu įgalinimu.

D. Paulauskas taip pat atkreipia dėmesį, jog Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame indekse dominuoja baziniai rodikliai, kurie neatskleidžia platesnio vaizdo ir problemos masto.

„Jis apima bazinius rodiklius, neparodo įvairių niuansų. (...) Europa turi savo bendrus tyrimus, rodiklius, kur gali giliau eiti į vertinimą. Pavyzdžiui, šitas globalus indeksas neapima laiko panaudojimo dimensijos – kaip moterys ir vyrai naudoja laiką vaikų priežiūrai, buičiai, laisvalaikiui. Europos Sąjunga žiūri į šitą statistiką ir mato, kad moterys dar labai dažnai daugiau laiko skiria tam laiko“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas.

„Mes turime platesnę informaciją ne tik apie tai, kas vyksta viešame gyvenime, bet ir  privačioje erdvėje. Tai irgi labai svarbu. Taip pat yra galios sritis, čia matuojama politinė galia, tuo metu ES matuoja ir politinę, ir ekonominę, ir socialinę. Socialinė galia – žiūri, kiek moterų vadovauja visuomeninės svarbos organizacijose“, – pridūrė jis.

Kaip teigė D. Paulauskas, remiantis pernai paskelbtu Europos lyčių lygybės instituto indeksu, Lietuvoje lyčių atotrūkis siekė 56,3 proc. ir atsiliko nuo ES vidurkio, kur šis rodiklis siekia 67,9 procento.

Latvija Pasaulio ekonomikos forumo reitinge užėmė 11, Estija – 26, Lenkija – 40 vietą.

Reitingo viršūnėje, kaip ir 2020-aisiais, atsidūrė Islandija, antroje vietoje liko Suomija, trečioje – Norvegija.

Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Pokyčius numatoma pradėti antrąjį šių metų ketvirtį.

Kaip BNS informavo ministerija, vienos veiklą administruojančios tarnybos įkūrimas leistų „užtikrinti ne tik paslaugų kokybę, bet ir vieningos politikos formavimą, brigadų budėjimo vietų tinkamą išdėstymą, programinės ir techninės įrangos naudojimą“.

„Tai taip pat gerintų šių paslaugų prieinamumą ir operatyvumą, nes nebeliktų ribų tarp greitosios medicinos pagalbos įstaigų aptarnaujamų teritorijų“, – nurodoma ministerijos atsakyme.

SAM duomenimis, šiuo metu greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 47 įstaigos ir dvi privačios įmonės.

Pagal esamą greitosios medicinos pagalbos brigadų išdėstymą 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos sulaukia vėliau nei nustatytas laikas.

„Pagal esamą greitosios medicinos pagalbos brigadų išdėstymą 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos sulaukia vėliau nei nustatytas laikas. Dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų turi tik po dvi brigadas, joms išvykus į kvietimus teritorija lieka nepadengta“, – informuoja ministerija.

Tinklo pertvarką palaiko ir Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, tačiau jos vadovas Zdislavas Skvarciany atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip jį vyks.

„Tinklo pertvarka yra reikalinga, nes mūsų GMP šiuo metu yra labai decentralizuota, paslaugų teikimas kartais labai skiriasi. Tačiau klausimas, kokiu būdu tai bus daroma, mes dabar to nežinome, nes kol kas iš ministerijos neatėjo daugiau informacijos ir nebuvo aptarinėjamas šis klausimas“, – sakė jis.

Z. Skvarciany teigimu, sistemos pertvarka svarstyta ir su praėjusios kadencijos Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės atstovais, tačiau vieningas sutarimas, kaip ji turėtų atrodyti, nebuvo rastas.

GMP centralizavimas pradėtas nuo praėjusių metų spalio mėnesį Bendrajam pagalbos centrui (BPC) palaipsniui perimant administruoti greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinių atskiruose regionuose numerius.

Remdamasis sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų patvirtintu grafiku, BPC skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje visiškai perėmė praėjusią savaitę.

Vyriausybė yra nusprendusi, kad nuo šių metų spalio 1 dienos visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112.

Per dešimtmetį Luko vardu pavadinta 30 berniukų, Emilijos – 26 mergaitės.

Velykiniams berniukams taip pat dažnai duoti Nojaus (28), Mato (28), Dominyko (21), Kajaus (19), Domo (17), Emilio (14), Dovydo (13), Jono (12), Jokūbo (12), Igno (12), Arno (11), Kristupo (11), Gusto (11), Adomo (11), Roko (11), Beno (10) vardai.

Mergaitėms – Viltės (19), Gustės (16), Kamilės (15), Lėjos (15), Gabrielės (14), Gabijos (14), Ievos (13), Saulės (12), Godos (12), Ugnės (12), Urtės (11), Elzės (11), Evos (11), Smiltės (10), Austėjos (10), Aistės (10) vardai.

„Pastarąjį dešimtmetį per Velykas gimusioms mergaitėms daugiausiai buvo suteiktas Emilijos vardas, kuris kasmet puikuojasi ir populiariausių mergaičių vardų dešimtukuose. Tačiau po jos esantys Viltės, Gustės ar Kamilės vardai ne visuomet atsiduria topuose, tad galima sakyti, kad tai tam tikras velykinių mergaičių vardų išskirtinumas“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Anot jo, nuo 2010-ųjų kasmet per šią šventę Lietuvoje įregistruojama vidutiniškai po 150 naujagimių.

„Tam tikra išimtis buvo 2019 metais, kai įregistruota per 220 gimimų. O štai praėjusiais metais per Velykas, kurios buvo balandžio 12–13 dienomis, šalyje įregistruoti 132 naujagimiai. Tačiau tai nebuvo mažiausias per Velykas gimusių naujagimių skaičius – mažiausiai vaikų per dvi šventines dienas šalyje gimė 2017-aisiais – iš viso 129 kūdikiai“, – kalbėjo M. Samkus.

Kaip rodo pernai gruodžio viduryje surinkti Registrų centro duomenys, praėjusiais metais populiariausi berniukų vardai buvo Benas, Markas, mergaičių – Lėja, Amelija.