Troleibuse – akibrokštas

Rugsėjo 6-osios rytą iš Petrašiūnų į Kauno stoties turgų viešuoju transportu apsipirkti maisto produktų vykusi 83-ejų moteris kelionės pusiaukelėje, prie Dainų slėnio, keleivių kontrolės buvusi išprašyta iš 5-oju maršruto troleibuso.

Tikėtina, kad ji dėl žmogiškos klaidos darbuotojams pateikė ne savo, o namie likusiam neįgaliam sutuoktiniui priklausančią autorinę Kauno kortelę, suteikiančią galimybę naudotis nuolaida.

"Iš troleibuso išlipau pati, nesipriešinau. Keleivių kontrolei pasakius, kad autorinė Kauno kortelė priklauso ne man. Neneigiau ir to – gali būti, kad supainiojau ją su savo visiškai aklo 92-ejų vyro, nes neretai viešuoju transportu vežuosi jį kartu ir prie komposterio pažymiu abi korteles. Savąją šįkart pamiršau, palikau namie. Tačiau kontrolierė-konduktorė nenorėjo manimi patikėti. Ji rėžė: "Neprisigalvok, taip sako visi, kurie pakliūva į bėdą", – įvykių priešistorę pasakojo "Kauno dienos" redakcijoje su dukterimi Vida apsilankiusi garbaus amžiaus kaunietė Bronislava.

Pašiurpino elgesys

Kaip tikino senjorė, pastarosios detalės tebuvo vyšnia ant torto palyginus su tuo, kas vyko, kai ji buvo įlaipinta į tarnybinį keleivių kontrolės automobilį. Kontrolierė-konduktorė, esą pasidėjusi greta kompiuterio autorinę Kauno kortelę, priklausančią Bronislavos vyrui, ėmė pildyti administracinio nusižengimo protokolą, kad įrašytų siūlomą sumokėti baudą. Tuo metu moteris nusprendė pasiimti minėtą kortelę ir esą sulaukė staigaus keleivių kontrolės darbuotojos puolimo.

"Stambaus kūno sudėjimo kontrolierė-konduktorė, naudodama jėgą, griebė man už ant krūtinės sukryžiuotų rankų, prispaudė ir šaukdama grasino, jei neatiduosiu autorinės Kauno kortelės, kurios, jos teigimu, net neturiu teisės su savimi vežiotis, ji suplėšys mano rankinę. Gąsdino ir didelėmis piniginėmis baudomis", – prisiminė moteris.

Fizinių veiksmų ir riksmų seriją, pasakojo senjorė, papildė ir kontrolierės-konduktorės žodiniai pareiškimai, kad esą Bronislavos neįgalus vyras neturėtų važinėtis viešuoju transportu, nes neregiams tai neva nėra būtinybė.

"Pasakiau jai, kad kartais vežu vyrą pas gydytojus arba keliaujame pasėdėti ant suolelio gamtoje. Automobilio neturiu – ant pečių jo, juk nenusinešiu – naudojamės viešuoju transportu. Nors nugyvenau garbų amžių, tokio elgesio nebuvau patyrusi. Į tarnybinį keleivių kontrolės automobilį su manimi buvo įlaipintas ir galbūt neblaivus vyras. Sėsdamas jis mane stumtelėjo, liepdamas pasitraukti. Tačiau netrukus jam buvo leista išlipti", –  nemalonią situaciją prisiminė kaunietė.

Tirtėjo iš išgąsčio

Ilgai nelaukusi Bronislava ėmė telefonu skambinti dukrai Vidai ir trumpai nupasakojusi, kas nutiko, prašė nuvykti į senjorės namus ir paimti autorinę jos Kauno kortelę bei atvežti prie Dainų slėnio, kur stoviniavo keleivių kontrolės mikroautobusas, o jo viduje esą dėjosi kraupūs dalykai.

"Įvykio vietoje sulaukiau ir policijos pareigūnų. Jiems paaiškinau situaciją, kad supainiojau autorinę Kauno kortelę su savo vyro. Šie nenustebo, sureagavo ramiai ir pasakė: "Nieko tokio, moteris garbaus amžiaus, toks atvejis juk gali nutikti bet kam." Tada apsisuko ir nuėjo. Tačiau iš keleivių kontrolės automobilio man vis tiek nebuvo leista išlipti. Pasijutau kaip vagilė. Ar galima šitaip elgtis su žmogumi?! Juk turiu trejus metus galiojančią autorinę Kauno kortelę, kurią apsirikusi per klaidą palikau namie", – ašarojo pašnekovė.

Po kurio laiko, atvykus dukrai Vidai, senjorė pasakojo pateikusi kontrolierei-konduktorei namie pamirštą savo autorinę Kauno kortelę. Ji esą žvilgtelėjo ir kartu su dviem kolegomis vyrais, kurie visą laiką, moters teigimu, išliko korektiški, sėdo į tarnybinį automobilį ir nurūko žaibišku greičiu.

"Kai atvažiavau prie Dainų slėnio, mama tirtėjo iš išgąsčio ir gėrė širdies vaistus. Dvi dienas po įvykio gulėjo lovoje ir nieko nevalgė, kamavo stiprūs galvos skausmai. Neseniai mamai atlikta galvos operacija, jai negalima nervintis, reikia ramybės", – atviravo kaunietės dukra.

Iškart po minėto įvykio, praėjusį penktadienį, abi moterys nuvyko į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kauno miesto Centro policijos komisariatą. O rugsėjo 9 d. apsilankė ir bendrovėje "Kauno autobusai", kad pateiktų raštišką prašymą panaikinti administracinio nusižengimo protokole įrašytą 8 eurų baudą.

Grubaus elgesio nepastebėjo?

"Kauno dienai" antradienį susisiekus su keleivinio transporto kontrolės paslaugas Kaune užtikrinančios bendrovės "Dorsimus" Kauno padalinio vadovu Algiu Navicku, šis užsiminė, kad nuvežęs praėjusios savaitės ataskaitą į įmonę "Kauno autobusai", matė garbaus amžiaus kaunietės pateiktą skundą.

Nors nugyvenau garbų amžių, tokio elgesio nebuvau patyrusi.

"Su informacija dokumente susipažinau. Išsamesnei analizei pateikta ir filmuota medžiaga. Skundas, kurį pateikė troleibuso keleivė, bus tiriamas. Tačiau vaizdo įraše nemačiau, kad tuo metu dirbusi kontrolierė-konduktorė būtų naudojusi fizinę jėgą senjorės atžvilgiu", – "Kauno dienai" tvirtino A.Navickas bei pridūrė, kad keleiviams galioja vienodos taisyklės ir esą darbo metu kontrolieriai-konduktoriai neturi laiko laukti, kol vienas ar kitas asmuo atveš Kauno kortelę kaip įrodymą. Esą faktas konstatuojamas realioje vietoje, realiu laiku.

Kaip dienraščiui sakė paslaugas iš įmonės "Dorsimus" perkančios bendrovės "Kauno autobusai" atstovai, konduktorė-kontrolierė taip pat parašė aiškinamąjį raštą, kuriame neigiamas faktas, kad prieš garbaus amžiaus moterį buvo naudotas fizinis smurtas.

"Konduktorė-kontrolierė teigė neužsipuolusi moters. Panaudotų veiksmų, kuriais remiantis, būtų galima manyti, kad ji sužalojo kaunietę bei bandė atimti jos rankinę ar grasino didelėmis baudomis, nematome ir vaizdo įraše", – pareiškė bendrovės "Kauno autobusai" viešųjų ryšių specialistė Patricija Elžbieta Zarankaitė.

Iš kur mėlynės?

Jei, kaip tvirtinama, įvykio metu nebuvo panaudota fizinė jėga, iš kur galėjo atsirasti mėlynių, kuriomis nusėtos garbaus amžiaus kaunietės rankos? – pasiteiravome. Pašnekovė spėjo, kad tam tikrų žymių ant moters kūno galbūt atsirado, kai ją stumtelėjo į keleivių kontrolės autobusiuką atvesdintas tą dieną taip pat nusižengęs minėto troleibuso keleivis.

"Vaizdo įraše matėme, kad greta atsisėsdamas šis vyras šiek tiek stumtelėjo garbaus amžiaus moterį. Tačiau menkai tikėtina, kad pastarasis veiksmas galėjo turėti įtakos mėlynių ant rankų atsiradimui. Situacija – išties dviprasmiška, nes į įvykio vietą atvykusi kaunietės dukra agresyviai bendravo su kontroliere-konduktore, įnirtingai brukdama bilietą, priklausantį jos mamai. O penktadienio vakarą paskambinusi į Keleivių kontrolės poskyrį grasino darbuotojai, tiesiogiai bendraujančiai su kontrolieriais-konduktoriais", – tikino P.E.Zarankaitė.

Bronislavos teigimu, kontrolierė-konduktorė, naudodama jėgą, griebė jai už ant krūtinės sukryžiuotų rankų, prispaudė ir šaukdama grasino.

Baudos nepanaikins

"Kauno autobusų" atstovės teigimu, autorinė Kauno kortelė, kurią kaunietė Bronislava pateikė kontrolierei-konduktorei, išduodama Keleivių aptarnavimo centre, gavus duomenis iš Registrų centro, liudijančius, kad asmuo yra pensinio amžiaus, ir galioja trejus metus. Esą dažnai pasitaiko atvejų, kai tokio tipo Kauno kortelėmis, kurių turėtojams suteikiama galimybė keliauti viešuoju transportu su nuolaida, manipuliuojama jas parduodant ar keičiantis tarpusavyje, todėl keleivių kontrolės darbuotojai akylai stebi, kad nesąžiningi keleiviai būtų išaiškinti, o ne jiems priklausančios autorinės Kauno kortelės – užblokuotos.

"Šiuo atveju senjorė kontrolierei-konduktorei pateikė ne sau priklausančią autorinę Kauno kortelę. Todėl jokių lengvinančių aplinkybių, net ir atsižvelgdami į moters amžių, darbuotojai netaikė. Įvertinę susiklosčiusią situaciją, priėjome prie išvados, kad garbaus amžiaus kaunietei kontrolierė-konduktorė nepadarė jokios žalos, todėl administracinio nusižengimo protokole numatyta 8 eurų bauda nebus panaikinta. Nebent keleivė šį protokolą dar kartą apskųs, tuomet persvarstysime įvykį iš naujo", – kalbėjo P.E.Zarankaitė.

Rugsėjo 6 d. rytą prie Dainų slėnio įvykęs incidentas žinomas ir Kauno pareigūnams. Kaip "Kauno dienai" patvirtino Kauno apskr. VPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazragytė, policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Kaip portalui sakė Nerijus, rankiniu greičio matuokliu sostinėje esančiame Laisvės prospekte, netoli Televizijos bokšto, jo transporto priemonės greitį fiksavęs policininkas, vyro manymu, nė nepajudino rankos, o matuoklis esą buvo nukreiptas žemyn. 

„Nors vaizdo įrašo kokybė ir nukentėjusi, matosi, jog pareigūnas, fiksuodamas mano automobilio greiti, net nepajudino rankinio greičio matuoklio, kad nukreiptų į mano transporto priemonę. Todėl drįsčiau abejoti, ar greičio rodmenys tikrai mano. Aišku, greitį viršijau, važiavau ne 60 km/val., o galbūt 90 km/val., bet tikrai ne 95 km/val., kaip parodė rankinis greičio matuoklis“, – svarstė į policijos akiratį kelyje patekęs vairuotojas.

Abejonių Nerijui esą kelia ir tai, kad minėtas rankinis greičio matuoklis fiksuoja vien tik greitį ir nefotografuoja. „Mano nuomone, prietaisą pareigūnas turėtų prisidėti bent prie akies, kad galėtų tiksliai nutaikyti tam tikros transporto priemonės kryptimi. Juolab kad mano automobilio priekyje važiavo autobusas, tad matyti transporto priemonę dar kebliau. Keista situacija...“ – įsitikinęs jis.

Už greičio viršijimą vairuotojas užsiminė gavęs pusę minimalios baudos 60 eurų. Tokio pobūdžio nusižengimas jo vairavimo patirtyje – pirmasis.

Fiksuodamas mano automobilio greiti, net nepajudino rankinio greičio matuoklio, kad nukreiptų į mano transporto priemonę. Todėl drįsčiau abejoti, ar greičio rodmenys tikrai mano.

Pasak Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vadėjos Julijos Samorokovskajos, paprašytos peržiūrėti vaizdo registratoriumi užfiksuotą epizodą kelyje, buvo pateikta minėto atvejo Laisvės pr. analizė.

„Pareigūnas, kuris atliko matavimą, paaiškino, kad matavimas buvo atliekamas pakėlus greičio matavimo prietaisą. Matavo tuo metu, kai vėliau sustabdytas automobilis rikiavosi, o ne jo stabdymo metu“, – tvirtino pareigūnų atstovė.

Kaip detalizavo ji, šiuo matavimo prietaisu greitis fiksuojamas prietaise esantį taikiklį nukreipus į automobilio plokštumą – dažniausiai valstybinį numerio ženklą, ir paspaudus matuoklyje įrengtą mygtuką. Matuojant greitį, kurį prietaisas gali fiksuoti 3-800 metrų atstumu, rankos padėtis turi būti pakelta. Greitis juo užfiksuojamas mažiau nei per sekundę.

Suknežintas ir apvogtas lengvasis automobilis BMW rastas Fabijoniškių mikrorajone, L. Giros gatvėje, netoli 80 numeriu pažymėto namo, kur Deimantas sako palikęs jį stovėti dar šiąnakt, kai apie 1 val. nakties parvyko iš darbo.

„Pastačiau automobilį už namo, kur stovėjo ir kitų vairuotojų transporto priemonės. Nežinau, kodėl vagys pasirinko būtent mano automobilį, nes šiame mikrorajone aš negyvenu. Tačiau apie 7 val. ryto ketinau važiuoti į darbą, kai priėjęs pamačiau, kas įvykdyta. Tamsintas galinis stiklas iškultas ir išmestas netoliese esančiame miškelyje. Taip pat dingo kuprinė su asmeniniais daiktais“, – portalui pasakojo Deimantas.

Nežinau, kodėl vagys pasirinko būtent mano automobilį, nes šiame mikrorajone aš negyvenu.

Vilnietis stebėjosi, jog ilgapirščiai pasirinko išdaužti būtent galinį jo transporto priemonės stiklą, nes ant priekinės sėdynės esą buvo palikti kur kas vertingesni daiktai. Tačiau jie nedingo. „Gal naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį L. Giros 80 namo gyventojai girdėjo veikiant automobilio signalizaciją ar tapo įvykio liudininkais?“, – viliasi jis.

Pasak Deimanto, pareigūnai nuo išdaužto stiklo paėmė pirštų antspaudų žymes. Įvykis bus tiriamas. Patirtas nuostolis siekia apie 550 eurų.

Apie pranešimą, gautą rugsėjo 12 d., 07.23 val., portalui patvirtino ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vadovė Julija Samorokovskaja. Jos teigimu, pareigūnams pranešta, kad išdaužtas L. Giros gatvėje, namo kieme, stovėjusio automobilio BMW galinis stiklas ir pavogta kuprinė, kurioje buvo asmeniniai daiktai. Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Liko pasibaisėjusi

"Teko lankytis rekonstruotame Kalniečių ir Draugystės parkuose – ten kur kas tvarkingiau. O Dainavos parke, rodos, higienos normų nepaisoma – abiejuose biotualetuose ne tik apteršta, bet ir viskas sulūžę. Be to, išvietėje, skirtoje neįgaliesiems, patiestas suteptas čiužinys. Čia tikriausiai nakvoja benamiai. Vadinasi, jau ilgą laiką biotualetai neprižiūrimi. Ten juk gali veistis parazitai!" – svarstė su "Kauno diena" susisiekusi Jolanta.

Pirmasis, bet lemtingas apsilankymas Dainavos parke, įsikūrusiame tarp V.Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės, įvyko vieną rugsėjo pradžios vakarų. Tuo metu, pasakojo pašnekovė, teritorijoje buvo daugybė mamų su vaikais. Tad biotualetai leidžiant laiką erdvėje po atviru dangumi – būtinybė.

"Grįžome į gūdžius sovietinius laikus! Pamačius tokią nešvarą tupyklų viduje, mane apėmė pasibjaurėjimas. Įeiti buvo įmanoma tik į neįgaliesiems skirtą biotualetą, kuriame, kaip minėjau, tįsojo čiužinys. Kitos išvietės užraktas ir viskas viduje buvo gerokai aplūžę ir apdergta. Kas atsakingas už tvarką šiuose biotualetuose? Taip būti neturėtų!" – piktinosi kaunietė.

Nosį riečia iš tolo

Nuotaiką, moters teigimu, gadino ne tik pamatytas pasišlykštėjimą keliantis tupyklų vidus, bet ir aplinka jų išorėje – čia esą ne tik gausu rudeninių lapų, bet ir nosį jau iš tolo riečia šlapimo kvapas. Jolanta įsitikinusi – kadangi biotualetuose trūksta higienos, tikėtina, gamtinius reikalus kai kurie žmonės atlieka ne tik išvietėse, bet ir prie jų esančios įrengtos sienos, lauke.

Kaip "Kauno dienai" sakė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis, Dainavos parke esantys du biotualetai tvarkomi du kartus per savaitę, švara čia rūpinasi miesto valdžiai tualetus nuomojanti bendrovė "TOI-TOI Lietuva".

"Vienas iš biotualetų jau kurį laiką yra sugadintas. Manome, kad tai vandalų darbas, bet artimiausiu metu jis bus pakeistas nauju. Atsižvelgdami į gyventojų spėjimus, jog Dainavos parko neįgaliesiems skirtame tualete galbūt nakvoja asocialūs asmenys, nusiųsime į vietą Viešosios tvarkos skyriaus atstovus atlikti kelis patikrinimus", – žadėjo pašnekovas.

A.Pakalniškis teigė, kad miesto valdžia paragins rangovus – įmonę "TOI-TOI Lietuva" kur kas labiau rūpintis higiena biotualetuose.

Kalti parko lankytojai?

"Pagrindinė problema, nuo kurios negalime apsaugoti nuomojamų biotualetų, – benamiai ir, žinoma, vandalai. Ne kartą esame susidūrę su atvejais, kai įrengti biotualetai yra stipriai apgadinami ar net sudeginami. Vieną dieną išvalome ir sutvarkome, o kitą jau sulaukiame žmonių skundų, kad tualetai – sulaužyti, sugadinti. Žinoma, susiklosčius pastarosioms aplinkybėms, biotualetus remontuojame arba pakeičiame naujais, nes tai numatyta nuomos sutarties sąlygose", – aiškino miesto valdžiai biotualetus nuomojančios ir tvarką juose prižiūrinčios bendrovės "TOI-TOI Lietuva" atstovai.

Jie pabrėžė, kad prie apterštų tupyklų vaizdo ne tik Dainavos, bet ir kituose rekonstruotuose Kauno parkuose gerokai prisideda ir čia besilankantys žmonės. Galima numanyti, kad ne visi jie esą naudojasi biotualetais taip, kaip dera. Priešingai, įsitikinę "TOI-TOI Lietuva" atstovai, dažnai gamtiniai reikalai atliekami tiesiog ant biotualeto kraštų.

Vienas iš biotualetų jau kurį laiką sugadintas. Manome, kad tai  vandalų darbas, bet artimiausiu metu jis bus pakeistas nauju.

Pagal Kauno valdžios užsakymą, tris kartus kiekvieną savaitę surinkti išmėtytas atliekas nuo žaliųjų plotų Dainavos parke ir ištuštinti čia esančias šukšliadėžes, taip pat šiltuoju metų laiku, esant poreikiui, du kartus pjauti žolę, įsipareigoję bendrovės "Kauno švara" darbuotojai.

Kaip sakė "Kauno švaros" viešųjų ryšių specialistas Jonas Tumpa, įmonė palaiko tvarką ne tik šiame, bet ir kituose mieste esančiuose parkuose: Antakalnio, Naugardiškių, Ramybės, Vytauto, Draugystės, Kalniečių, Girstučio, Panemunės, Pažaislio miško, Santarvės, Ąžuolyno, Neries krantinės ir Nemuno salos. Taip pat – Kauno miesto santakoje ir Čečėnijos aikštėje.

Primename, kad Dainavos parkas – pirmasis atnaujintas parkas Kaune. Pasibaigus rekonstrukcijai gyventojams čia leista vėl apsilankyti 2018-ųjų rugpjūtį.

Rasta įtartina lėkštė

„Auginame du mažus šunis. Kartais jie išsikasa ir išlenda pro tvoros apačią, bet dėl to kaimynai niekuomet mums nepriekaištaudavo. Todėl nustebino, jog kažkas ėmėsi tokių sveiku protu nepaaiškinamų priemonių ir galimai norėjo nunuodyti keturkojus“, – stebėjosi prie vartų į namo kiemą vienkartinę lėkštę su įtartinu turiniu radusi Karolina.

Nors, kaip pasakojo pašnekovė, nelaimės išvengti šį kartą pavyko ir augintiniai ėdalo su „priedais“ užkrimsti nespėjo, tačiau moteris neslėpė bijanti net pagalvoti, jei piktavaliai būtų sumanę vienkartinę lėkštę prie vartų palikti ryte ar dienos metu. Tikriausiai pabaiga būtų buvusi visai kitokia.

Karolinos augintiniai

Patarė žiūrėti mažiau filmų

Apie prie namo Miškinių kaime rastą šunų ėdalą, tikėtina, su žiurkių nuodais, antradienį nuspręsta pranešti policijai. Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Karolinos brolis Tadas, į įvykio vietą kviesti pareigūnai atvyko po vidurnakčio.

„Paklausė, ar su kuo nors pykstamės, atsakiau, kad ne. Po pastarojo atsakymo sekė dar vienas klausimas – ar mūsų šunys kokiu nors būdu gali išeiti iš nuosavo kiemo, atsakiau, jog taip. Jie retkarčiais išsikasa urvą po vartų apačia ir išlenda, nes yra nedidelio ūgio. Po tokio mano atviravimo, policininkai pasakė, kad galime būti nubausti už gyvūnų nepriežiūrą“, – detalėmis iš pokalbio su pareigūnais dalijosi Tadas.

Po tokio mano atviravimo, policininkai pasakė, kad galime būti nubausti už gyvūnų nepriežiūrą.

Tada vyras teigė pasiteiravęs, ar pareigūnai tirdami galimo pasikėsinimo nunuodyti jų šunis atvejį, imsis kokių nors priemonių, pavyzdžiui, nuo rastos lėkštės su įtartinu ėdalu bus paimti pirštų antspaudai, policininkai esą didelio suinteresuotumo nerodė.

„Vienas iš pareigūnų tik pasakė, kad žiūrėčiau mažiau kino filmų... Bet nepasimečiau situacijoje ir pasakiau policijai, jog greta gyvenantis kaimynas yra įsirengęs tris vaizdo kameras, o viena iš jų galimai fiksuoja ir veiksmą prie mūsų kiemo vartų. Tačiau pareigūnai teigė kaimynų nežadinsiantys. Tirti atvejį imsis įgaliotinis, jei jis nuspręs, bus paprašyta kaimynų pateikti turimą vaizdo medžiagą“, – atviravo pašnekovas.

Pasak jo, pareigūnai tik nufotografavo lėkštę su šunų ėdalu, galimai apibarstytu žiurkių nuodais, tačiau radinio esą neišsivežė.

Aptiko dar vieną šunį

Trečiadienio rytą Karolina teigė apėjusi dalį gatvės teritorijos ir prie vieno iš krūmų, augančių netoliese, pamatė gulintį kažkieno šunį. Moteris neatmeta tikimybės, jog šis keturkojis taip pat galėjo būti piktadarių taikinys, į kurio gyvybę pasikėsinta mėginant nunuodyti.

„Ketinome keturkojį apžiūrai nuvežti patys, bet prisiartinus, jis ėmė urgzti. Tad informavome atsakingas tarnybas. Taip pat brolis užsiminė, jog eis pas jau minėtą kaimyną ir paprašys peržiūrėti įrašus jo vaizdo kamerose. Jei atpažinsime tą, kuris šitaip piktavališkai elgiasi kėsindamasis į šunų gyvybes, vėl kreipsimės į policiją“, – atviravo Karolina.

Pareigūnų žodžių nepatvirtino

Kaip portalui kauno.diena.lt sakė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja, rugsėjo 10 d., 23.42 val. buvo gautas pranešimas, kuriame manoma, jog kažkas ketino nunuodyti šunis, nes prie vartų į kiemą buvo rasta lėkštė, kaip įtariama, su nuodais.

„Atvykusius į įvykio vietą pareigūnus pasitikęs pranešėjas nurodė, jog prie namo vartų rado lėkštę su šunų ėdalu, kurioje galimai ir žiurkių nuodai. Kas galėjo taip pasielgti, nežino. Pretenzijų šiuo metu neturima niekam. Įvykis, tikėtina, buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Pareigūnų surinkta informacija perduota Vilniaus miesto II-ajam Policijos komisariatui“, – detalizavo Vilniaus apskr. VPK atstovė.

Paklausus, ar policija minėtą įvykį nušvietusiems gyventojams buvo užsiminusi, jog šie gali būti nubausti už šunų nepriežiūrą, nes, kaip jau minėta anksčiau, nedidelio ūgio keturkojai kartais išsikasa urvą ir pralenda pro tvoros apačią, pašnekovė nuo komentarų susilaikė.

„Šiame įvykyje nedalyvavau, komentuoti negaliu. Jei gyventojų netenkina pareigūnų veiksmai ar elgesys, jie visada gali raštu kreiptis į įstaigos vadovą, kuris esant įtarimams lieps atlikti tarnybinį patikrinimą“, – aiškino J. Samorokovskaja.

 Gyvūnų apnuodijimo atvejų – ne vienas

Pareigūnų atstovės teigimu, nors pranešimai apie galimus gyvūnų nuodijimo atvejus – nedažni. Tokių vis dėl to pasitaiko. Pernai jų sulaukta keturių. Dėl vieno buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Tuo atveju, jei šuo yra nunuodytas, pareigūnai surenka su įvykiu susijusią informaciją. Tačiau ekspertizę mirties priežasčiai nustatyti, turi atlikti gyvūno savininkai. Vėliau, jei dokumentai su išvadomis pateikiami policijai, pareigūnai tęsia tyrimą ir ieško kaltininko“, – kalbėjo J. Samorokovskaja.

Primename, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais ir jų kankinimą taikoma tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tada, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas, o administracinė – kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, jog Žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 300 iki 1750 eurų.

Remiantis baudžiamuoju kodeksu, tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Pasisiūlė padėti

Prisimindamas detales iš rugpjūčio pabaigoje daugelį Lietuvos žmonių sukrėtusio ir bendroms paauglio paieškoms suvienijusio įvykio, daugiau kaip dvidešimt metų kinologu dirbantis Baltijos kinologijos centro K-9 instruktorius Sigitas Tarvydas užsiminė apie nelaimę sužinojęs socialinio tinklo „Facebook“ grupėje. Būtent čia aktyviai besidalijama žinia paskatino jį susisiekti su Nemune nuskendusio jaunuolio artimaisiais.

„Su penkiolikmečio mama susisiekiau taip pat per socialinį tinklą. Pasakiau, kad mano automobilis sugedęs ir pats atvykti negaliu. Tad paauglio artimieji nieko nelaukdami patys atvažiavo į Garliavą manęs pasiimti ir nusivežė į įvykio vietą. Žinoma, Malinua tipo belgų aviganę Ersą, kartu su manimi vykusią ieškoti jaunuolio, darbui psichologiškai pradėjau ruošti dar prieš išvykdamas iš namų, nes ji apmokyta ieškoti ne tik skenduolių bei užkastų lavonų, bet ir surasti žmones po griuvėsiais. Atvykus į įvykio vietą, drauge su gelbėtojais ir kalyte sėdome į valtį ir išplaukėme“, – pasakojo kinologas.

Sigitas Tarvydas su kalyte Ersa

Paklaustas, kokiu būdu šuo, dalyvaujantis nuskendusių žmonių paieškose, aptinka numanomą skenduolio buvimo vietą, kinologas užsiminė, jog žmogaus kūnas išskiria tam tikras mikro daleles – „burbuliukus“, kuriuos apmokytas keturkojis užuodžia.

„Atlikti šį veiksmą geba visi šunys, tačiau Ersa yra išmokyta sureaguoti, nurodydama mums, kinologams, iš kur kyla po vandeniu gendančio organizmo mikro dalelės“, – paaiškino specialistas.

Žaibiška šuns reakcija

Vyras prisiminė, jog trečiąją paieškų dieną prasidėjus kelionei, vos už 250 metrų, belgų aviganė pradėjo žymėti teritoriją – buvo pasirengusi šokti į upę, persisvėrė net per valties bortą.

„Šokti į vandenį jai neleidau dėl pernelyg pavojingų Nemune tą dieną siautusių srovių, tačiau pranešiau čia dirbusių specialiųjų tarnybų atstovams. Vieta buvo pradėta šukuoti kateriais, į paieškas leidosi narai. Tačiau vandens srovė buvo apgaulinga – kaip dabar aišku, penkiolikmečio kūną ji nuplukdė kur kas toliau nuo numanomos skendimo vietos – Šilinės kaimo, o netoliese veikė žemsiurbė, įtvirtinta trosais su paviršiuje styrančiais plūdurais...“, – mintimis dalijosi S. Tarvydas.

Po to, atviravo kinologas, darbas buvo tęsiamas palei upės pakrantę, nors Ersa jau buvo gerokai nuvargusi ir ilgą laiką tiesiog tysojo valtyje, po kurio laiko vėl sureagavo žaibiškai ir ėmė uostyti vandens kvapą netoli vieno iš jau minėtų žemsiurbės plūdurų.

„Belgų aviganė pradėjo demonstruoti aiškų susidomėjimą vienu iš plūdurų. Sąmoningai plaukėme prie kito iš jų, nes, mes, kinologai, žinome – ne visada šuns nuojauta būna neklystanti, turime mokėti ją „perskaityti“ ir padaryti išvadas. Tačiau atsidūrę netoliese, pastebėjome, jog Ersa į plūdurą reagavo ne taip įnirtingai kaip į pirmąjį, kurį pastebėjo“, – kalbėjo pašnekovas.

Netrukus valtimi kinologas su kalyte bei gelbėtojais grįžo į prieplauką ir specialiųjų tarnybų atstovams krante pasakojo, kas nutiko.

Kalytė Ersa

Vakare nurodė tikslią vietą

„Dar ilgai tyrinėjome įvairias vietas Nemune, nes Ersa mums rodė, jog turime plaukti toliau. Tačiau gelbėtojas sakė, jog išlaukę, grįšime tik vidurnaktį, nes buvo pradėję temti. Atplaukęs valtimi į krantą ir apibendrinęs kalytės nuojautas, ten buvusiems žmonėms pasakiau, jog paauglio kūnas, tikėtina, bus maždaug už 2 kilometrų nuo žemsiurbės, – prieš molynę. Spėjimas pasitvirtino – šeštadienio rytą iš prieplaukos pajudėjus baidarėms, penkiolikmečio kūnas buvo rastas vietoje, kurią nurodžiau penktadienį“, – pasakojo S. Tarvydas.

Nors Baltijos kinologijos centro K-9 instruktorius su kalyte Ersa penkiolikmečio paieškas vykdė tik vieną dieną – penktadienį, šeštadienį, kaip vėliau paaiškėjo, beveik tuo pat metu, kai buvo rastas vaikino kūnas, keturkojė būdama namie, už maždaug 70 kilometrų, pradėjo kaukti. Nors, pasak specialisto, belgų aviganė niekada anksčiau nėra taip elgusis, o priešingai, visuomet keistai žvelgdavo į kaukiančius šunis. Vis dėlto, neatmeta tikimybės vyras, Ersa visa esybe buvo tarsi įaugusi į šią paieškų istoriją.

Pasak kinologo, spėjama, jog jaunuolis nuskendo patekęs į sūkurį, iš kurio gniaužtų būtų sunku išsivaduoti ir geriausiems plaukikams, nes srovės jėga gali žaibiškai įtraukti žmogų. „Narui panirus po vandeniu, jam atrodė, jog jis stovi vienoje vietoje, tačiau mes būdami valtyje matėme, jog naras sukosi dideliais ratais, o paviršiuje rodėsi burbulai. Jis net pametė plaukmenį, kurio taip ir nepavyko pagauti. Ten, apačioje, po vandeniu, yra tikras pragaras“, – neslėpė jis.

Primename, kad tragiška nelaimė, kai Nemune, netoli Šilinės kaimo, Jurbarko rajone, nuskendo paauglys, įvyko rugpjūčio 27-ąją. Po keturias dienas trukusių paieškų paauglio kūnas buvo rastas nuo skendimo vietos nutolęs apie 2,5-3 kilometrų atstumu, Skirsnemunėje. Rugpjūčio 31-osios rytą jį pastebėjo teritoriją šukavę gyventojai savanoriai.

Praėjusį trečiadienį penkiolikmečiui atgulus į amžinojo poilsio vietą Švenčionyse esančiose kapinėse, netekties skausmo kamuojama jaunuolio mama su portalo kauno.diena.lt redakcija pasidalijo širdį veriančiu laišku, kuriame asmeniniai jos prisiminimai apie sūnų ir padėka kinologui S. Tarvydui bei visiems prie paieškų prisidėjusiems žmonėms.

„Praradau didžiausią dalį savęs – savo širdį, gyvenimo prasmę.

Sūnus buvo mano geriausias draugas, mano patarėjas – visur ir visada kartu. Jis žinojo visas mano paslaptis ir mane padrąsindavo. Lepinome jį kaip tik įmanydami, bet tuo pat metu ir auklėjome taip, kad jis užaugtų tikru vyru, kuriuo didžiuojamės. Mūsų sūnus nebuvo mamyčiukas – tai buvo vaikas, nekurstęs pykčių ar barnių šeimoje. Dabar susimąstau, kad sūnus buvo siųstas mums dangaus, kad saugotų ir globotų.

Nuo pirmos klasės iki šiol jis buvo pirmūnas. Gerbė suaugusiuosius, brangino draugus, mokėjo užjausti bei apginti silpnesnįjį. Turėjo gyvenimo planų ir siekių. Jis buvo subrendęs ne pagal tikrąjį amžių. Mes, tėvai, nežinojome, kas yra sudėtinga paauglystė, apie kurią kartais tekdavo nugirsti iš bendraamžius vaikus auginančių tėvų.

Kasryt atsikėlę su sūnumi aptardavome dienos planus, palinkėdavome vieni kitiems geros dienos, apsikabindavome, o vakarais papasakodavome, kaip praėjo mūsų diena. Jeigu jis žadėdavo vasarą sugrįžti namo 21.30 val., tai jau 21.25 val. pranešdavo, jog netrukus pareis. Pažįstu visus sūnaus draugus – žinojau, kur ir su kuo jis leidžia laiką, bet niekada neribojau sūnaus laisvės ir asmeninio gyvenimo. Tiesiog stengiausi visada būti šalia ir jis tai žinojo.

Mus siejo ypatingas ryšys, kuris niekada nenutrūks. Jis visada liks mano mažu sūneliu su didele širdimi.

Sūnus mėgdavo važinėtis dviračiu, žaisti krepšinį. Pastaruoju metu buvo pamėgęs važinėjimąsi paspirtuku, mokydavosi su juo atlikti triukus bei mokydavo draugus. Jis neskirstydavo žmonių į turtingus ar vargšus, niekam nepavydėdavo. Galėjo turėti viską, bet niekada iš mūsų nieko nereikalavo, o vis taupydavo. Sūnus buvo rimtas ir nenutrūktgalvis – man vairuojant automobilį, visada stebėdavo, kad neviršyčiau greičio. Net einant per gatvę saugodavo.

Sūnus buvo puikus plaukikas, bet pastaruosius trejus metus neidavo maudytis į Nemuną. Jam nepatikdavo žolėmis apaugęs šios upės dugnas. Tą lemtingą dieną maudytis Nemune jis taip pat neplanavo – su seneliu ir draugu nudažė tvorą, papietavo ir išvažiavo važinėtis paspirtuku. Netikėtai man parašė, kad visi draugai eina prie Nemuno, kviečia ir jį. Sūnus užsuko namo pasiimti maudymuisi skirtų reikmenų, pasakė, kad tik pabraidys sekluma. „Mamyte, man nieko nenutiks, aš juk žuvytė, išplauksiu“. Apsikabinome, įspėjau sūnų, kad saugotų save, juk aš turiu tik jį vieną. Mes ilgai kalbėjomės. Sūnus žinojo ir suprato, kokie pavojai tyko upėje. Dar dieną prieš nelaimę jis pasakojo, kad draugai maudėsi Nemune, o jis sėdėjo ir juos stebėjo.

Tądien sūnus sėdo ant dviračio ir išvažiavo pro kiemo vartus. Kaip įprasta, po valandos turėjo su manimi susisiekti ir pranešti, kad jam viskas gerai, bet nepraėjus nė valandai, sulaukiau jo draugų skambučio su bauginančia žinia – mano sūnus nuskendo.... Atrodo, iki šiol esu užstrigusi tame laike…

Kaip man pasakojo mačiusieji įvykį, su draugu jis braidė. Kai sūnus pradėjo skęsti jo draugas šaukėsi pagalbos, iš kitapus kranto kiti jau skubėjo padėti... Edvinas neišleido nė garso, tačiau ilgai su vandens srove grūmėsi pats. Ne veltui krepšinio treneris vadino jį tikru kovotoju…

Vykdydami paieškas iš narų sužinojome, kad visai šalia tos vietos, kur baigiasi sekluma, yra didžiulė duobė, kuri tiesiog siurbia į save milžiniška jėga. Čia atsidūrę narai nematė Nemuno dugno. Visas paras, kol vyko sūnaus paieškos, budėjau prie Nemuno, netoli vietos, kur vėliau radome kūną. Sūnus visada buvo šalia. Mus siejo ypatingas ryšys, kuris niekada nenutrūks. Jis visada liks mano mažu sūneliu su didele širdimi. Sūnus žinojo, jog jo buvimas man reiškia daug. Vis dar sunku suvokti, kad nesusigrąžinsiu ir neatsuksiu laiko atgal. Esu be galo dėkinga visiems, kurie padėjo, kurie meldėsi ir palaikė.

Tesaugo Dievas jūsų šeimas.“

Akiai nepriimtinus vaizdus moteris pasakojo užfiksavusi ne tik greta vieno iš Kauno Ąžuolyno parke esančių pėsčiųjų ir dviračių takų, kuriuo kasdien net kelis kartus žengia dažnai čia pasivaikščioti ateinantys jos tėvai, bet ir ant žolės.

„Mama užsiminė, jog pastaruoju metu minėtoje teritorijoje, esančioje netoli „Ąžuolyno Sporto ir sveikatingumo centro“ bei aptvertos statybvietės, kur šiuo metu kyla naujas pastatas, dedasi chaotiški dalykai. Vairuotojai čia ant žolės ir pėsčiųjų bei dviračių tako palieka savo automobilius. Neįmanoma praeiti. Negana to, mano tėvai ėmė baimintis dėl asmeninio saugumo. Jie pasakojo, jog ne kartą teko matyti neatsakingai lokacijoje zujančius vairuotojus“, – kalbėjo kaunietė Jolita.

Paklausta, ar šioje Kauno Ąžuolyno parko vietoje tądien, kai buvo fiksuoti redakcijai atsiųsti vaizdai, teko sutikti vairuotojų ir pasiteirauti, ar jie turi leidimus, suteikiančius teisę palikti čia savo transporto priemones, pašnekovė tikino, jog tokių, deja, nematė.

Net ir turėdami leidimus, to daryti jie negalėtų. Čia – savivalė!

„Visa tai fotografavau antradienio vakarą, po darbo valandų ir nepastebėjau teritorijoje nei darbininkų, nei kitų pavienių asmenų, einančių automobilių link. Pasidomėjau, jog lengvuosius automobilius ant žolės, prie ąžuolų, pastatę vairuotojai šiurkščiai pažeidžia įstatymą. Net ir turėdami leidimus, to daryti jie negalėtų. Čia – savivalė!“ – tūžo moteris.

Portalui kauno.diena.lt susisiekus su VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ vadovu Justu Limanausku, jis patikino, jog pastaruoju metu nebuvo išduotas nė vienas tokio pobūdžio leidimas, Kauno Ąžuolyno parko ribose, įgalinantis vairuotojus.

Pašnekovas pridūrė, jog net ir tuo atveju, kai leidimai išduodami, jais suteikiama teisė tik įvažiuoti į Kauno Ąžuolyno parko teritoriją, bet jokiu būdu nepalikti savo transporto priemonių stovėti.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Justinos Kazragytės pateiktais duomenimis, nuo šių metų sausio 1 d. yra registruoti trys pranešimai apie Kaune, Perkūno alėjoje, ne vietoje pastatytus automobilius.

„Visuomet pastebėjus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apie juos galima informuoti naudojantis elektroninių policijos paslaugų portalu www.epolicija.lt nurodant pažeidimo laiką, adresą bei pateikiant vaizdinę informaciją. Taip pat apie bet kokį pastebėtą teisės pažeidimą galima pranešti skubios pagalbos telefonu 112“, – akcentavo ji.

Primename, jog remiantis Kelių eismo taisyklėmis, vairuotojams draudžiama palikti stovėti automobilius ant vejos ar šaligatvio, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui, stovėjimui neskirtose teritorijose. Minėto pobūdžio pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų.

Išaugo eismo dalyvių skaičius

Pastarosiomis dienomis Kauno gatvėse pareigūnai pastebi chaotišką pėsčiųjų ir vairuotojų elgesį. Minėta situacija, pasak jų, gerokai paūmėjo mieste išaugus eismo dalyvių skaičiui. Tai – esą vienas iš aspektų, dėl kurio rytais ir vakarais patenkama į milžiniškas spūstis ir prailgsta kelionės laikas.

„Manome, jog vairuotojai, rudenį atvykę iš kitų, dažnu atveju mažesnių, Lietuvos miestelių, Kauno nepažįsta taip gerai, kaip nuolat čia gyvenantieji. Todėl jiems gerokai sunkiau orientuotis gatvėse perprantant eismo niuansus. Dėl šios priežasties naujieji eismo dalyviai važiuoja lėčiau, akylai stebėdami, į kurią pusę pasukti ir panašiai. Kol šie pripras prie eismo sąlygų didmiestyje, praeis mėnuo arba du“, – įsitikinęs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius.

Pataria atsidurti kito kailyje

Paklaustas, kaip turėtų elgtis eismo dalyviai, kad Kauno gatvės iš spūsčių išsivaduotų kuo įmanoma greičiau, pašnekovas akcentavo, kad būtina paistyti Kelių eismo taisyklių (KET), nepamiršti pagarbos vienas kitam, nesvarbu, prie kokios transporto priemonės vairo sėdima – automobilio, dviračio ar motociklo. Taip pat kelionės metu pageidaujama neblaškyti savo ir kitų dėmesio naudojantis mobiliaisiais telefonais ar kitais įrenginiais, tai, pabrėžia policijos atstovai, nūdienoje yra opi problema.

Jei šiltuoju metų laiku kelionė užtruko apie pusvalandį, dabar jos laikas gali prailgti dvigubai.

„Skirtingoms eismo dalyvių grupėms visuomet patariame apsikeisti vaidmenimis. Jei vairuoji automobilį, pamėgink įsivaizduoti, kad atsiduri pėsčiojo kailyje ir, pavyzdžiui, vairuotojas nestabteli ties perėja tavęs praleisti arba vienas sustoja, o kitas ne. Juk tai – nesaugu. Todėl vairuotojai turėtų būti atsakingesni. O tuo tarpu pėstiesiems privaloma pereiti gatvę ne bet kur, o tik tose vietose, kur leidžiama tai padaryti. Juk pėstieji – labiausiai pažeidžiama eismo dalyvių grupė ir patekę į nelaimingas situacijas, nukenčia daugiausiai“, –pabrėžė V. Lukošius.

Esą pastebima, jog pėstieji dažnai nepaiso šviesoforo signalų ir skubėdami bėga per gatves šviečiant raudonai, nors turėtų sulaukti žalios šviesos. Taip pat dažnas iš jų, policijos teigimu, lekia per pėsčiųjų perėją dviračiu, nors turėtų nuo šios dviratės transporto priemonės nulipti ir tik tuomet eiti. Pamirštama, kad ir paspirtuką taip pat privaloma vežtis tik greta.

Patarė kitaip planuoti keliones

Rudens rytais maždaug nuo 7.30 val., o vakarais nuo 16 val. Kauno gatves ima kaustyti pikas. Todėl, pabrėžė V. Lukošius, savo kelionę rekomenduojama planuoti kiek kitaip nei, tarkime, vasarą, kai eismo srautas netoks intensyvus.

„Jei šiltuoju metų laiku kelionė užtruko apie pusvalandį, dabar jos laikas gali prailgti dvigubai. Todėl iš namų patariama išeiti ar išvažiuoti kur kas anksčiau. Priešingu atveju, tikėtina, vairuotojai pateks į spūstis, mėgins lenkti kitas transporto priemones ir nervinsis, o situacija kelyje taps dar labiau chaotiška. Todėl geriausia rinktis galbūt ne visada trumpiausią, bet patogiausią maršrutą, kurio atkarpose būtų galima tikėtis didesnio pralaidumo ir mažesnių spūsčių. Jei eismas pasiskirstytų tokiu būdu, situacija pagerėtų“, – spėjo Kauno apskrities Kelių policijos valdybos viršininkas.

Pasak pašnekovo, eismo situaciją miesto gatvėse šiuo metu akylai stebi pareigūnai. Šiuo klausimu žadama vykdyti ir prevencines priemones. Jei į drausminimus eismo dalyviai neatsižvelgs, policija ketina imtis griežtesnių priemonių.

V. Lukošius priminė, jog eismo sąlygas vis dar sunkina remonto darbai prie „Megos“ bei Ateities plente, dėl to Taikos, Pramonės bei Savanorių prospektuose nusidriekia spūstys.