Beveik nejuto judesių

Prisimindama pirmagimės laukimo periodą, Simona pasakojo per nėštumą atlikdavusi visus būtinuosius tyrimus. Dvyliktąją nėštumo savaitę ją konsultavusi gydytoja pastebėjo nežymų uždegimą. Jis nesukėlė medikams nuogąstavimų dėl vaisiaus būklės įsčiose. Vis dėlto 25-ąją savaitę Simona pajuto silpnumą. Tuomet ji nuvyko į polikliniką Klaipėdoje atlikti tyrimo echoskopu.

„Mano gydytojos nebuvo, todėl apsilankiau pas kitą tada budėjusį gydytoją. Atliko echoskopiją ir nuramino, kad vaikui viskas bus gerai. Tačiau nustebau, kai pasakė, kad vaisiaus vystymasis atsilieka dviem savaitėmis. Tuomet man paaiškino, kad tokia paklaida atliekant tyrimą echoskopu gali būti. Kai laukiausi 30 savaitę, išsigandau, nes nejutau vaisiaus judesių įsčiose taip stipriai kaip anksčiau. Nuvykau į Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Mane paguldė, patikrino vaisiaus širdelės tonusus – juos aptiko. Maždaug po pusvalandžio gydytojai širdelės tonusų jau nebegirdėjo. Man tiesiog pasakė: nebėra vaiko! Supanikavau: kaip nėra, jeigu buvo?“ – prisiminė pašnekovė.

2017-ųjų gegužės 4-ąją moteriai buvo skubiai atlikta cezario pjūvio operacija. Medikams teko mažylę gaivinti. Dėl to naujagimė buvo perkelta į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos naujagimių skyrių, o jau kitą dieną be mamos pervežta stebėti į Kauno klinikas. Medikų prognozės nebuvo guodžiančios – moteris prisiminė išgirdusi dvi galimybes: arba pirmagimė bus ligonė, arba neišgyvens.

Didelė tikimybė, kad po šios operacijos Aistė galės vaikščioti savarankiškai. Ji jau primina pėdas ir dešimt sekundžių išstovi basomis. Tai didelis pasiekimas.

„Priimti tokią informaciją buvo sunku – emociškai jaučiausi silpnai, vėliau man diagnozavo depresiją. Gegužės 7-ąją mudu su vyru Mindaugu nusprendėme pakrikštyti Aistę, tikėdamiesi, kad ją išgelbės Dievulis. Tą pačią dieną dukrai buvo nustatyta ir pati blogiausia diagnozė – trečiojo ar ketvirtojo laipsnio kraujosruvos. To mes bijojome labiausiai, nes žinojome, kad jei taip bus, liekamųjų reiškinių mergaitė neišvengs. Tačiau po krikštynų įvyko stebuklas – Aistės būklė gerėjo, ji pradėjo savarankiškai kvėpuoti, valgyti ir po truputį priaugti svorio. Po dviejų mėnesių, praleistų Kauno klinikose, su Aiste sugrįžome namo į Klaipėdą“, – pasakojo Simona.

Negailestinga diagnozė

Aistės vystymąsi akylai stebėjo Klaipėdos medikai, padėdami jai prisivyti ir bendraamžių svorį. Vėliau Simona su dukrele  vykdavo į ankstyvosios reabilitacijos užsiėmimus Klaipėdoje ir Kaune. Įtarimų, kad kažkas ne taip, būta, tačiau viltasi, kad Aistė ją kūdikystėje kamuojančias problemas išaugs.

Dalijasi: Aistės mama nori, kad kuo daugiau tėvų sužinotų apie jos dukrai taikytą gydymą, ir, jei įmanoma, ryžtųsi palengvinti savo vaikams fizinę būtį. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Gydytojams nerimą kėlė įtampa dukros kūne, bet tuo metu jokios oficialios diagnozės neišgirdau. Kai mergaitei sukako aštuoni mėnesiai ir nuvykome pas vaikų neurologę Giedrę Maskolenkaitę Klaipėdoje, ji diagnozavo Aistei cerebrinį paralyžių. Tai patvirtino ir atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija“, – užsiminė pašnekovė.

Atlikus papildomus tyrimus, mažylei diagnozuotas spazminis kvadripleginis cerebrinis paralyžius, t.y. visų keturių galūnių paralyžius.

Dėl šios ligos sutrikusi ir Aistės psichologinė raida, mergaitei diagnozuotas žvairumas su astigmatizmu (regėjimo sutrikimu, kai tinklainėje susidaro neryškus vaizdas – aut. past.), įgimta optinio disko vystymosi yda.

Kaip pasakojo mergaitės mama, medikai nustatė ir tai, kad nuo fiziškai sveikos raidos vaikų žymiai atsilieka ir mažylės fizinė raida – stambioji, smulkioji motorika, kalba.

Didžiulės pastangos

„Būdama maždaug aštuonių devynių mėnesių Aistė pradėjo lankyti užsiėmimus Klaipėdos vaikų raidos ankstyvosios reabilitacijos centre. Čia susipažinau su nuostabia kineziterapeute Danute. Tomis dienomis, kai vykdavo užsiėmimai, dukra tapdavo ramesnė, nes atsipalaiduodavo raumenukai, dėl to vakarais nebūdavo tokia irzli. Po kurio laiko mergaitė ėmė valgyti ne tik trintą maistą. Kai sukako vieni metai, pirmą kartą atsisėdo. Dar po metų – pradėjo ropoti, o sulaukusi šiek tiek daugiau nei dvejų – atsistojo ir protarpiais, išlaikiusi pusiausvyrą, gebėjo kelias sekundes pastovėti savarankiškai“, – taip lauktus pirmuosius dukros pasiekimus vardijo Simona.

Dvejų su puse mergaitei apsilankius pas ortopedą Kaune, buvo pritaikyti specialūs įtvarai, kuriuos uždėjus, atsistoti kur nors įsikibus, atsiremti į sieną ar paeiti pasisukus šonu tapo šiek tiek lengviau. Tiesa, mažylė visa tai darydavo atsistojusi ant pirštų galiukų, nes dėl cerebrinį paralyžių lydinčio spastiškumo ji negalėjo priminti kulnų.

„Sužinojome ir apie Kauno vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ vaikams, sergantiems spastinio tipo cerebriniu paralyžiumi, taikomą gydymą botulino toksino injekcijomis. Botulino toksinas turi raumenis atpalaiduojančių savybių. Injekcijos nedideliais kiekiais leidžiamos į pažeistą kojos raumenį, norint atpalaiduoti stiprų jo susitraukimą. Vaiko judesiai tampa laisvesni, todėl jis gali lengviau atlikti tam tikrus veiksmus. Dvi savaites po šių injekcijų Aistės kojos būdavo sugipsuojamos, kad įgautų tinkamą padėtį. Kai botulino toksinas suveikdavo, dukra gebėdavo paeiti kelis žingsnius savarankiškai primindama kulnus“, – pasakojo Simona.

Tokio tipo injekcijos, sakė ji, maždaug trejų metų sulaukusiai dukrai buvo atliktos tris kartus. Tačiau botulino toksino veikimas – ribotas.

Pokyčiai: po operacijos Aistė nebepatiria tokių aštrių skausmų, tačiau jos dar laukia ilga reabilitacija. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Lemtingas susitikimas

„Antrosios ir trečiosios injekcijų veiksmingumas buvo mažesnis nei pirmosios, todėl pradėjome ieškoti kito galimo sprendimo. Žinojome, jei botulino toksino injekcijos nepadės, Aistei reikės Achilo sausgyslių ilginimo operacijos, kad ji gebėtų atsistoti primindama kulnus, o ne ant pirštų galų. Kai su dukra nuvykau į Palangos vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos Gintaras“, visiškai netikėtai susipažinau su nuostabaus berniuko Džiugo mama. Lietuvoje jam buvo atlikta selektyvinės dorzalinės rizotomijos (SDR) operacija. Sužinojau, kad ją atlikus atpalaiduojami cerebriniu paralyžiumi sergančio vaiko kojyčių raumenukai iki juosmens. Ši operacija neturi poveikio rankų spastiškumui sumažinti“, – pasakojo klaipėdietė.

Tuomet laukė kitas žingsnis – kreiptis į medikus, kad šie įvertintų, ar mažoji Aistė yra tinkama SDR operacijai. Netrukus Simona su dukrele nuvyko į Vilniaus Santaros klinikas pirminės konsultacijos pas vaikų neurochirurgą Ramūną Raugalą.

„Jis pasakė, kad labai tikėtina, jog Aistei galėtų būti atlikta SDR operacija. Tačiau, kad būtų galima tuo tvirtai įsitikinti, pirmiausia buvo būtina atlikti tam tikrus galvos smegenų ir stuburo tyrimus. Juos atlikus paaiškėjo, kad dukrą galima operuoti“, – pasakojo mažosios Aistės mama. Mergaitei operacija buvo atlikta vasario 28-ąją.

Pirmieji pokyčiai

Pasak Simonos, SDR operacija truko maždaug keturias valandas. Parą po jos mergaitė praleido reanimacijos skyriuje.

Kalbėdama apie jau dabar matomus pokyčius Simona sakė, kad po operacijos dukra nebepatiria tokių aštrių kojų skausmų. Nors mažylė pati ir negali to patvirtinti, nes vis dar geba pasakyti tik kelis atskirus žodelius, mama jaučia pagerėjimą, nes Aistė nebebūna tokia nervinga.

„Anksčiau vakarais dukra dėl ją kamavusių raumenų skausmų išreikšdavo savo emocijas nevalingais judesiais – imdavo mane mušti. Toks elgesys liovėsi. Aistei kildavo problemų ir tuštinantis. Dabar ir šios problemos nebeliko. Be to, operavęs gydytojas pasakė, kad yra didelė tikimybė, jog po šios operacijos Aistė galės vaikščioti savarankiškai. Ji jau primina pėdas ir dešimt sekundžių išstovi basomis. Tai didelis pasiekimas“, – sakė pašnekovė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Už savo dukrelės gydymo sėkmės istoriją Simona sakė norinti padėkoti abiem medikams – konsultavusiam vaikų neurochirurgui R.Raugalui ir Aistę operavusiam Vilniaus Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovui profesoriui Sauliui Ročkai.

Neurochirurgas: ši operacija tinka ne visiems

Mažajai Aistei viltį lengviau judėti padovanojęs Vilniaus Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas profesorius S.Ročka sutiko papasakoti apie atliktą SDR operaciją ir kaip po jos gali pasikeisti cerebriniu paralyžiumi sergančių žmonių gyvenimo kokybė.

„Ši operacija yra skirta spastikai gydyti – kai per daug įsitempusios rankos ir kojos, ir tai trukdo gyventi. Spastika, būdinga cerebrinio paralyžiaus diagnozei, atsiranda tada, kai sutrinka bendradarbiavimas tarp galvos ir nugaros smegenų. Dėl to nugaros smegenys per daug aktyviai reaguoja į bet kokį dirgiklį – judesys išprovokuoja per daug stiprų atsaką“, – aiškino neurochirurgas.

Pasak jo, atliekant SDR operaciją, pakeičiamas tokius judesius išprovokuojančio atsako jutiminės informacijos patekimo į nugaros smegenis būdas. Tuomet motorinis, t.y. judesių, atsakas sumažėja.

„Operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą – vaikas užmiega. Tuomet toje vietoje, kurioje yra nervai, einantys į kojas, padaromas langiukas į stuburą. Taip jutiminiai nervai atskiriami nuo motorinių – atsakingų už judėjimą nervų. Operacijos metu stimuliuojant jutiminius nervus surandami tie, kurie yra patys jautriausi, – jie perkerpami. Taip sumažinama spastika kojose“, – pasakojo S.Ročka.

Profesoriaus teigimu, po SDR operacijos mažiausiai pusę metų būtinas intensyvus reabilitacinis gydymas, kurį atlieka specialistai – kineziterapeutai ir kt. Žmogus, sergantis cerebriniu paralyžiumi, spastiką jaučia visą laiką. Ja jis naudojasi, kad judėtų, vaikščiotų. Atpalaidavus spastiką, tokiam žmogui reikia mokytis vaikščioti iš naujo. Tai ilgas procesas, kurį šiuo metu išgyvena ir mažoji Aistė.

Ar ateityje mergaitei prireiks papildomų operacijų, priklausys nuo to, kaip jai seksis. Gydytojas pastebėjo, kad, atlikus neurochirurginę SDR operaciją, ortopedinių operacijų poreikis žymiai sumažėja. Visų pacientų, kuriems atlikta SDR operacija, būklė yra stebima, jie konsultuojami.

„Ši operacija tinkama ne visiems cerebriniu paralyžiumi sergantiems žmonėms, o tik tiems, kurių spastika yra vyraujanti kojose. Ji neatliekama rankų ar kitų kūno dalių spastiškumui sumažinti. Operuojami tik tie pacientai, kurie gali valdyti kojas, t.y. jie turi mokėti vaikščioti esant spastikai arba savarankiškai judėti pasitelkdami pagalbines priemones. Tikrai negalėtume padėti tiems pacientams, kurie patys negali vaikščioti, nes, atlikus SDR operaciją, kojose sumažinama, o ne padidinama jėga. Dar vienas svarbus dalykas – tie pacientai, kuriems galima ši operacija, turi gebėti savarankiškai sėdėti, t.y. turi gerai kontroliuoti liemenį ir galvą. Jei pacientui, kuris nevaldo kojų, būtų sumažinta spastika kojose, efektas būtų atvirkštinis – jis nebegalėtų sėdėti neįgaliojo vežimėlyje ar kitur“, – akcentavo pašnekovas.

Neurochirurgas paaiškino, kad pacientas turėtų būti pakankamai sąmoningas, t.y. galėti bendradarbiauti su reabilitologais ir pats norėti, kad jo sveikimas po operacijos progresuotų. Paciento kognityvinės funkcijos turėtų būti adekvačios.

Paklaustas apie SDR operacijos riziką, profesorius teigė, kad ji yra tokia, kaip ir kiekvienos atviros chirurginės operacijos: infekcijos rizika, kad pjūvio vieta gali supūliuoti. Per šią operaciją atveriamas kietasis smegenų dangalas. Paskui jis labai kruopščiai susiuvamas, tačiau yra rizika, kad smegenų skystis gali pradėti bėgti per kažkur likusią skylutę. Tai gali išprovokuoti galvospūdžio sumažėjimą su visomis komplikacijomis. Dar viena – tiek judesių, tiek jutimų pakitimo rizika.

Kalbėdamas apie amžiaus ribas, kada galima atlikti SDR operaciją, profesorius užsiminė, kad tipinis pacientų amžius yra 4–10 metų vaikai.

„Suaugusiam žmogui dažniausiai visos šios problemos jau yra įsisenėjusios – jei sąnarys nejuda, tai spastikos sumažinimas nepadės. Todėl suaugusiajam SDR operacija atliekama retai, bet jei padėti galima, kodėl gi ne“, – sakė profesorius ir pridūrė, kad Vilniaus Santaros klinikose kol kas nebuvo atvejų, kad SDR operacija būtų atlikta cerebriniu paralyžiumi sergančiam suaugusiam žmogui.

Neurochirurgo teigimu, SDR operacijos Lietuvoje yra atliekamos tik Vilniaus Santaros klinikose. Pirmoji atlikta 2017 m. Tuomet sostinės medikams talkino profesorius iš Vengrijos. Iki šiol šioje gydymo įstaigoje jau atlikta daugiau kaip dešimt tokių operacijų. Visos jos sėkmingos – be komplikacijų.

Pasak S.Ročkos, SDR operacijos yra retos kaip ir visa neurochirurgija. Vilniaus Santaros klinikose tokias operacijas atlieka jis vienintelis.

Dalijasi patirtimi

Simonos didžiausias noras, kad dukra būtų laiminga: „Mes, tėvai, džiaugsimės viskuo, ką jai pavyks pasiekti!“

Savo patirtimi auginant cerebriniu paralyžiumi sergančią dukterį moteris dalijasi mergaitės vardu pavadintame labdaros ir paramos fondo puslapyje. Skelbdama įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ mažylės mama kitiems pasakoja ir apie atliktą SDR operaciją. Visa tai – kad kuo daugiau tėvų sužinotų apie tokią galimybę, ir, jei įmanoma, ryžtųsi palengvinti savo vaikams fizinę būtį.

Moteris neslėpė: tikisi, kad dabar, kai po operacijos Aistės kojose sumažėjo spastiškumo, pagerės ne tik mažylės gebėjimas judėti, bet ir susikaupti, be skausmo atlikti tam tikrus veiksmus, užduotis ar netgi kalbėti.

„Gydytojas pasakė, kad pusę metų po operacijos būtina intensyvi reabilitacija. Jei to nebus, pagerėjimas bus juntamas, bet maksimalaus rezultato pasiekti nepavyks. Dabar su Aiste lankomės Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos Gintaras“, o vėliau vyksime į Kauno vaikų reabilitacijos ligoninę „Lopšelis“, – pasakojo Simona.

Nors įvardytas reabilitacijos procedūras kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, Simona sakė, kad vien nemokamų užsiėmimų mergaitei nepakaks. Todėl su dukrele ji norėtų apsilankyti ir Visagine, kur iš Slovakijos atvykę specialistai rengs intensyvią dvi savaites truksiančią reabilitaciją vaikams. Reabilitacijos kaina, be apgyvendinimo ir maitinimo, pasak pašnekovės, siekia 2,6 tūkst. eurų. Moteris užsiminė apie įvairių tipų reabilitaciją privačioje Vaiko raidos klinikoje Kaune. Jos kaina už du vizitus po dešimt dienų – 2,9 tūkst. eurų.

Tokios sumos iš asmeninių lėšų šeima neįstengs surinkti. Tad visas viltis deda į geros valios žmonių pagalbą lydint mažąją Aistę geresnės savijautos link.

Norintys ir galintys prisidėti gali tai padaryti:

Aistės labdaros ir paramos fondas:

Simona Zaborienė

LT127300010124451325

Įmonės kodas: 306023610

paypal: paramaaistei@gmail.com

Ringaudų Venecija

Apsemtų teritorijų vaizdais Ringauduose, Bajorų kaime, praėjusį savaitgalį gyventojai pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“.

„Atrodo, teks pirkti gondolą ir pervadinti Bajorų kaimą į Ringaudų Veneciją“, – prie nuotraukų rašė jie.

„Kauno dienos“ kalbinti Bajorų kaimo gyventojai pasakojo, kad pastarąsias tris savaites labiausiai apsemtos Svidrių, Prezidento ir Miglių gatvės.

„Gyvenu Svidrių gatvėje. Problemos dėl lietaus vandens šioje vietoje buvo visą laiką, kai atsikrausčiau – nuo 2015 m. Kiekvienais metais laužau automobilį važiuodamas pro „upę“, bet šiais metais labai stipriai tvinsta. Sekmadienį apžiūrėjome drenažinį šulinį. Manėme, kad laikosi įšalas, tačiau ir ten pilna vandens. Bandėme siurbti vandenį, bet jis sugrįžta atgal. Kai pirkome sklypus, mums suteikė statybos leidimus. Planuose buvo nurodyta, kad drenažas įrengtas, tačiau, atrodo, kad jis tiesiog neveikia. Sklype aplink namą drenažą man įrengė tuo užsiimantys specialistai“, – pasakojo Andrius.

Skaitytojo nuotr.

Paklaustas, galbūt šie kažką pažeidė, vyras teigė, kad bėda – ne jo sklype. Priežastis esą kitur – toliau, nes semiamas visas kaimas. Vieta, kur stovi jo namas, – drenažo magistralės pabaigoje.

„Pagrindinė drenažo magistralė eina per Bajorų kvartalą, kur dabar statomi namai. Reikia klausti atsakingų žmonių, gal jie nukirto drenažą, ar jis užsikimšęs nuo statybų“, – svarstė Andrius.

Ringaudiškis užsiminė, kad jo namas stovi aukštesnėje vietoje, tačiau kaimyno, kuris gyvena žemiau, sklypas dar labiau apsemtas. Jo sklypo teritorijoje yra gręžinys ir siurbliai. Iki visiško gręžinio apsėmimo, nuogąstavo pašnekovas, beliko 5–10 cm.

„Jei gręžinys būtų užpiltas, liktume be geriamojo vandens“, – užsiminė jis.

Ieškodamas problemos priežasties, Andrius dar 2019 m. kreipėsi į jam ir kaimynams dujas įvedusią įmonę, manydamas, kad jos atstovai atlikdami darbus kažką pažeidė. Tačiau jie apžiūrėję patikino, kad tai – ne jų kaltė.

Skaitytojo nuotr.

Lyg gyventų saloje

„Jei brėžtume liniją, nuo lietaus atsirandančios balos būtų vienoje tiesėje, kurioje yra pagrindinis melioracijos įvadas. Jei vanduo pakils dar bent 5–10 cm, apsems namą. Gyvenu tarsi saloje – vanduo iš visų pusių, kuris kasdien kyla. Praėjusią savaitę kaimynė kreipėsi dėl drenažo sistemų, buvo atvykę kažkas iš valdžios. Taip pat rašėme prašymą ir rinkome parašus, kad įvestų nors centralizuotą nuotekų sistemą, nes šiuo metu turime vietinius valymo įrenginius, bet jie yra pilni – niekas nebesivalo. Įdėjau siurblį, kad jis pumpuotų vandenį ir galėčiau naudotis bent vonios kambariu. Jei siurblys nepumpuotų,  nuleidus unitazą, turbūt viskas sugrįžtų į dušo kabiną“, – atviravo Andriaus kaimynas Julius.

Įdėjau siurblį, kad jis pumpuotų vandenį ir galėčiau naudotis bent vonios kambariu. Jei siurblys nepumpuotų,  nuleidus unitazą, turbūt viskas sugrįžtų į dušo kabiną.

Prezidento gatvėje gyvenantis Šarūnas su kaimynais mano, kad visos bėdos – dėl prastai veikiančios drenažo sistemos. „Pernai suradome, kur užsikimšęs drenažas, atkasėme ir išplovėme. Šiemet, atrodo, kad visas vanduo pakilo ir subėgo iš kitos gatvės pusės. Kažkur kitoje gatvės pusėje neveikia drenažas. Dabar apsemti du trečdaliai mano sklypo. Seniūnija atvežė siurblį – pumpuojame vandenį į laukus – kol kas po truputį slūgsta. Prie namo privažiuoti galiu, gatvė neapsemta, bet sklypo galas su visais augalais – nuskendęs“, – pirmadienį pasakojo ringaudiškis.

Skaitytojo nuotr.

Prieš kelias savaites per pirmąjį atlydį vanduo buvo apsėmęs gręžinį, tačiau pasitelkus specialistus jis buvo išpumpuotas.

„Jei vanduo ir toliau kils, apsems nuotekų valymo įrenginius ir nustos veikti kanalizacija“, – svarstė pašnekovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ieško sprendimo

Ringaudų seniūnė Rūta Slivinskienė „Kauno dienai“ pasakojo, kad šio kaimo teritorijoje susikaupęs vanduo siurbliais pumpuojamas jau tris savaites. „Tai melioracijos problema. Ji Lietuvoje netvarkoma nuo sovietinių laikų. Skęsta Kaunas, skęsta Kauno rajonas, skęsta visa Lietuva, nes niekas neinvestuoja pinigų į melioraciją. Tai yra atsakymas. Kai mokiausi universitete, irgi apie tai kalbėjome, kad kažkada ateis į Lietuvą ši didelė bėda. Ir ji atėjo“, – sakė Ringaudų seniūnė.

R.Slivinskienė buvo nuvykusi į Bajorų kaimą su žemės ūkio specialistu, kuris bandė rasti sprendimą, kad vandens perteklius būtų greičiau pašalintas.

„Žemės ūkio skyrius padeda, kiek įmanoma. Yra kelios vietos, kurios pernai buvo sutvarkytos ir šiemet ten neskęsta. Dabar taip pat priimsime tinkamą sprendimą ir išspręsime šią bėdą, nes mums rūpi žmonės ir jų gerovė“, – žadėjo pašnekovė ir pridūrė, kad prie esamos keblios situacijos prisideda ir nepalankios oro sąlygos – šiuo metu šalyje tvinsta ir upės.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Tomas Didžiulis aiškino, kad sklypai apsemiami dėl įvairių priežasčių: neprižiūrimų, medžiais ir krūmais apaugusių žemės sklypų, kai šaknys užkemša drenažo sistemas; vedant komunikacijas ar statant pastatus pažeidžiamų drenažo tinklų; drenažo sistemose įvykusių gedimų, nes didžioji drenažo sistemų dalis nutiesta prieš 50 ar 60 metų; savavališko lietaus tinklų pajungimo į drenažo sistemas.

Šiuo metu Ringaudų seniūnijoje baigiamos vykdyti avarinių darbų rangovo viešųjų pirkimų procedūros. Pasirašius sutartį bus nustatytos tikslios priežastys ir pradėti darbai.

„Pareigūnai kruopščiai ruošiasi artėjantiems Vasario 16-osios renginiams, vertina ir socialiniuose tinkluose pasirodančią informaciją. Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimų vykti jokiems mitingams. Tačiau pareigūnai, įvertinę visas galimas grėsmes, renginiams skirs didžiulį dėmesį – stiprins savo pajėgas, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir piliečių saugumas. Atvykstantieji į minėjimą bus iš anksto perspėjami, kad nesineštų triukšmą sukelti galinčių priemonių – būgnų, švilpynių, kurios trukdytų renginiams. 30 metų vykdant renginius, trukdžių nebūdavo, todėl norėtųsi, kad renginiai ir toliau vyktų ramiai – be priešiškai nusiteikusių asmenų, nes už tai gresia atsakomybė“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovas Tomas Bražėnas.

Sausio 13-osios protestas Vilniuje. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak jo, Vilniaus apskrities VPK viršininkas Saulius Gagas yra minėjęs, kad kuriamos pareigūnų grupės, dirbsiančios ir prie įvažiavimų į Vilnių, nes neatmetama tikimybė, kad tam tikri piktybiškai nusiteikę asmenys gali atvykti ir iš kitų miestų. 

„Esant poreikiui pareigūnai gali pasirinktinai stabdyti transporto priemones ir tikrinti, ką žmonės vežasi. Jei bus aptikta neleistinų, taikų renginį sutrukdyti galinčių priemonių, perspės, kad jų su savimi turėti negalima“, – dar kartą pabrėžė T. Bražėnas.

Esant poreikiui pareigūnai gali pasirinktinai stabdyti transporto priemones ir tikrinti, ką žmonės vežasi.

Jei, pavyzdžiui, paaiškino pašnekovas, ekipažai pastebės autobusiukus, kuriais vyksta daug žmonių su vėliavomis, būgnais ir panašia atributika, tikėtina, kad tokios transporto priemonės bus sustabdytos, o pareigūnai pasiteiraus, kur ir kokiu tikslu žmonės vyksta. Atvažiuoti į Vilnių jiems bus leidžiama, tačiau žmonės bus įspėti, kad laikytųsi tvarkos ir nesivežtų draudžiamų daiktų.

Pareigūnai skirs didelį dėmesį ne tik Vasario 16-osios renginių saugumui, bet ir konkrečioms vietoms – užtikrins, sklandų atvykstančio ir išvykstančio transporto judėjimą. Taip pat stebės, kad nebūtų žmonių susibūrimų, susistumdymų ir kitų panašaus pobūdžio neramumų.

Sausio 13-osios protestas Vilniuje. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Viena tokių vietų, kurią ketinama akylai stebėti – sostinės Pilies gatvė, nes Signatarų namų balkone planuojama Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kalba. Gatvė – siaura, todėl ketinama palikti tam tikrus pravažiavimus, jei prireiktų čia patekti specialiųjų tarnybų, tarkime, greitosios medicinos pagalbos automobiliams.

„Vilniaus senamiestis nėra didelis. Transporto priemones pasistatyti sunku. Tad tikriausiai jau visi vilniečiai žino, kad automobilius turės pasistatyti toliau. Patekimas į didžiąją dalį senamiesčio automobiliais, kol vyks Vasario 16-osios renginiai, bus apribotas“, – akcentavo Vilniaus apskrities VPK atstovas.

Pareigūnai, patruliuodami mieste, stebės situaciją ir pagrindinėse aikštėse, prie Seimo bei kitose vietose. Taip pat žadama užtikrinti ir žiniasklaidos atstovų saugumą.

Sausio 13-osios protestas Vilniuje. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Visi renginiai bus filmuojami, o medžiaga analizuojama. Tokiu būdu galima išsiaiškinti pažeidimus padariusius asmenis, nustatyti jų tapatybes ir patraukti atsakomybėn, kuri numatyta administracinių nusižengimų kodekse“, – teigė T. Bražėnas.

Artėjant Vasario 16-ajai Vilniaus apskrities pareigūnai, bendradarbiaudami su Policijos departamentu, svarbia informacija apie tvarką ketina dalytis socialiniuose tinkluose, informuoti visuomenę per renginius.

„Žmonėms vis priminsime, kad būtų sąmoningi. Norint, kad tokie renginiai būtų saugūs, kiekvienas turime elgtis saugiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Tikslaus skaičiaus, kiek pareigūnų ketinama pasitelkti, jis neįvardijo. Tačiau pabrėžė, kad jų bus tiek, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka, visuomenės saugumas ir rimtis. Esant poreikiui, numatyta, kad papildomos pareigūnų pajėgos atvyktų ir iš kitų šalies apskričių.

„Norėčiau, kad tų žmonių, kurie galvojo, kad švilpimo, rėkimo ir būgnų trankymo per Sausio 13-osios minėjimą pareigūnai nepastebės ir jie liks nenubausti, iliuzijos subliūkštų – pareigūnai tikrai pastebės ir sukontroliuos. Renginiai – filmuojami. Atsakomybė už netinkamus veiksmus gali pasivyti ne tą pačią dieną, o ir vėliau“, – įspėjo Vilniaus apskrities VPK atstovas.

Kaip pasakojo su portalo kauno.diena.lt žurnalistais susisiekusi Rosita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), nemalonus incidentas Kaune, Šiaurės prospekte, netoli 37 numeriu pažymėto daugiabučio, įvyko vasario 6-osios popietę.

„Apie 16 val. grįžau namo ir pastačiau savo automobilį aikštelėje. Priekinis dešinysis jo ratas įsmuko į aikštelės dangą, nes ji pradėjo trūkinėti. Mašina pasviro ir pamačiau, kad ratas – jau duobėje. Prieš kurį laiką šioje vietoje buvo atliekami vamzdynų remonto darbai. Aikštelė buvo jau beveik sutvarkyta. Joje nebuvo jokių ženklų ar kitokios informacijos, kad ten statyti ar važiuoti negalima“, – detalizavo kaunietė.

 Aikštelė buvo jau beveik sutvarkyta. Joje nebuvo jokių ženklų ar kitokios informacijos, kad ten statyti ar važiuoti negalima.

Pasak moters, teritorijoje vamzdynų remonto darbus vykdžiusi bendrovė „Detas“ jau anksčiau buvo sulaukusi gyventojų pastabų. Jie kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę skųsdamiesi, kad ši, maždaug tris automobilius talpinti galinti stovėjimo aikštelės dalis, ilgą laiką buvo aptverta, joje iškasta duobė, o darbai esą nevyko kelis mėnesius. 2021 metų gruodį iš Eigulių seniūnijos gautame atsakyme teigta, kad duobė užkasta, jos paviršius išlygintas, tačiau neuždėtas apie 35 cm aukščio dangos sluoksnis. Žadėta, kad darbai bus baigti nedelsiant, kai tik kelias dienas bus fiksuojama teigiama oro temperatūra.

Rositos nuotr.

Apie nelaimingą įvykį vasario 6-osios popietę Rosita teigė pranešusi pareigūnams. Jis buvo registruotas, o kitą dieną moteris apie incidentą informavo ir įmonės „Detas“ atstovus. „Susisiekus telefonu jie man minėjo, kad neturi kelto ir negali iškelti mano automobilio. Tačiau, kai pasakiau, kad kreipsiuosi į spaudą ar savivaldybę, greitai, maždaug po 20 minučių, atvažiavo. Ir iškėlė mano automobilį iš duobės“, – atviravo pašnekovė.

Rositos nuotr.

Rositos teigimu, per incidentą buvo apgadintas priekinis jos transporto priemonės bamperis – aplūžusios ir įtrūkusios plastmasinės jo detalės. Transporto priemonė drausta tik civiliniu draudimu. Todėl žala – nekompensuojama. „Buvo atvažiavęs bendrovės atstovas, kuris reguliavo vykdomus darbus. Jis minėjo, kad direktorius mano automobilio taisyti nesutinka ir pasakė, kad apgadintą bamperį sutvarkys savomis lėšomis. Darbuotojas parašė raštišką pasižadėjimą, kad sutvarkys per porą savaičių, bet dar kol kas į mane nesikreipė, kad paimtų automobilį“, – trečiadienį pasakojo kaunietė.

Rositos nuotr.

Smegduobė, į kurią įvažiavo moteris, vis dar yra, tačiau bendrovė „Detas“ minėtoje vietoje pastatė du įspėjamuosius juosta pažymėtus stulpelius, kad ten niekas nestatytų savo automobilio. „Akivaizdu, kad kažkas buvo blogai sutvarkyta. Įmonės atstovai aiškino, kad galbūt gruntą išplovė lietaus vanduo. Bet seniau nei išplaudavo, nei mašinos įkrisdavo“, – kritikos negailėjo Rosita.

Trečiadienį portalo kauno.diena.lt žurnalistai susisiekė su bendrovės „Detas“ direktoriumi Egidijumi Račkausku. Jis teigė sužinojęs apie kaunietei automobilių stovėjimo aikštelėje nutikusią situaciją, dėl kurios buvo apgadintas jos automobilis. Pasak pašnekovo, atitirpus sniegui ir išėjus įšalui, šiek tiek nusėdo gruntas. „Dėl to moters automobilis atsirėmė bamperiu į žemę. Ji kreipėsi į draudimo bendrovę, bet kadangi žala – maža, jos neatlygins. Todėl ji susitarė su mano įmonės darbų vykdytoju, kad jis pataisys, nes turi draugų, kurie užsiima plastmasių remontu. Padarys bamperį ir uždės atgal. Gyventojai tai nekainuos“, – akcentavo E. Račkauskas.

Nė nemanėme, kad ten gali nusėsti gruntas ir įkristi mašina. Kodėl taip įvyko, aiškinsimės – gal po žeme trūkęs koks nors vamzdis. Šiandien arba rytoj atkasime ir vėl iš naujo sutvarkysime, o pavasarį išasfaltuosime.

Bendrovės direktorius užsiminė, kad automobilių stovėjimo aikštelę reikia asfaltuoti, tačiau asfaltavimo darbus galima atlikti tik pavasarį. „Ji iki viršaus buvo užtankinta. Jei aikštelę užtversime, žmonėms bus bėdų, nes neturės kur prie daugiabučių pastatyti automobilių. Tam ir nuėmėme tvorą, kad žmonės galėtų statyti. Nė nemanėme, kad ten gali nusėsti gruntas ir įkristi mašina. Kodėl taip įvyko, aiškinsimės – gal po žeme trūkęs koks nors vamzdis. Šiandien arba rytoj atkasime ir vėl iš naujo sutvarkysime, o pavasarį išasfaltuosime“, – žadėjo įmonės „Detas“ direktorius.

Rositos nuotr.

Pasiteiravus apie tai, ar tikrai, kaip teigė iš bendrovės darbuotojo išgirdusi kaunietė, E. Račkauskas neketina kompensuoti pinigų, kuriuos jo darbuotojas išleis apgadinto automobilio remontui, pašnekovas patikino, kad išlaidas padengs. Šitaip esą pagrasino tik todėl, kad darbuotojai atsakingiau žiūrėtų į darbą ir nepridarytų problemų, nes už jas atsakyti teks patiems, jei paaiškėtų, kad tai – jų kaltė.

Netrukus po pastarojo pokalbio su portalo redakcija susisiekė Rosita ir teigė sulaukusi atsakingo „Detas“ atstovo skambučio. Jis žadėjo šiandien, trečiadienį, atvažiuoti ir įvertinti automobiliui padarytą žalą.

Nemalonus incidentas 23-iojo maršruto Rokai-Domeikava autobuse įvyko vasario 7 dieną 16.23 val. Kaip pasakojo su portalo kauno.diena.lt redakcija susisiekęs Tomas (tikrasis vardas ir pavardė yra žinomi – aut. past.), tuomet jis viešojo transporto stotelėje „Jiesios plentas“ įlipęs į autobusą paprašė vairuotojo parduoti jam bilietėlį su nuolaida – už 0,50 euro centų, nes yra studentas.

„Padavęs eurą iš vairuotojo gavau bilietėlį už eurą. Paklausiau: kodėl už eurą? Juk prašiau už 0,50 euro centų. Jis atsakė, kad negirdėjo. Kai paprašiau pakeisti gautą bilietėlį, vairuotojas panoro, kad pateikčiau pažymėjimą, pagal kurį mano bilietėliui turėtų būti taikoma nuolaida. Išsitraukiau ir parodžiau, bet bilietėlio vairuotojas nepakeitė. Tik pasakė, kad kitą kartą įlipęs parodyčiau pirštu į kainą, užklijuotą ant vairuotojo kabinos stiklo, kur surašytos visos trys kainos. Daugiau jam nieko nesakiau. Mane papiktino toks vairuotojo požiūris į darbą ir keleivius. Buvau pasiėmęs tik eurą – namo nuo miesto centro teko sugrįžti pėsčiomis. Patyriau pažeminimą ir patyčias. To būti negali!“ – piktinosi kaunietis, pridurdamas, kad tuo metu, kai autobuse rutuliojosi veiksmas, vairuotojo kabinoje garsiai grojo muzika.

Tomo nuotr.

Tomas įsitikinęs – autobuso vairuotojas bilietėlį už eurą jam pardavė piktybiškai, nes priėjus prie kabinos pažymėjimo pateikti jis neprašė. O paprašytas pakeisti parduotą bilietėlį į bilietėlį su nuolaida, to nepadarė, nes, svarstė kaunietis, kainos skirtumą  vairuotojui greičiausiai tektų padengti iš savo lėšų.

„Kiekvieną rytą perku, jei paprašo pažymėjimo, visada parodau, bet dažniausiai neprašo, nors įlipę kontrolieriai visada patikrina. Gal vairuotojas ir negirdėjo, ką jam sakiau, bet toks paaiškinimas, kad: kitą kartą parodyk pirštais, – ne pasiteisinimas. Jis turi bendrauti su žmogumi, o ne ignoruoti“, – plūdo Tomas.

Mano vietoje galėjo būti ir koks nors vaikas, kuriam tie 0,50 euro centų, gauti grąžos, galbūt būtų skirti sugrįžti namo.

Šio incidento detales ir vairuotojo nuotrauką jis užsiminė pateikęs ir kaunoautobusai.lt interneto svetainėje. Kauniečio teigimu, dėl tokio savo elgesio vairuotojas privalo būti nubaustas. „Kreipsiuosi visur – ir į vartotojų teises. Man nepatiko toks pažeminimas. Piktinuosi dar ir dėl to, kad mano vietoje galėjo būti ir koks nors vaikas, kuriam tie 0,50 euro centų, gauti grąžos, galbūt būtų skirti sugrįžti namo. Galvojau, kad smagiai pasivaikščiosiu be piniginės ir grįšiu, bet kelionė tapo tokiu košmaru...“ – neslėpė pašnekovas.

Išgirdę apie kauniečiui susiklosčiusią situaciją, bendrovės „Kauno autobusai“ atstovai pateikė savo versiją. „Pasikalbėjau su vairuotoju. Jis apibūdino tai kaip „klasiką“. Įlipo jaunuolis – jo abejose ausyse buvo ausinės, o burną ir nosį, kaip priklauso, dengė apsauginė kaukė. Ar keleivis kažką sakė, ar ne, vairuotojas teigė negirdėjęs. Kai jaunuolis padėjo eurą, vairuotojas išmušė bilietą, o tada keleivis pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl bilietas už tokią kainą. Vairuotojas paaiškino, kad pirmiausia jaunuolis turėjo parodyti pažymėjimą arba bent besti pirštu į kainą, užklijuotą ant kabinos stiklo, kokio bilieto jis nori. Tačiau nei vieno, nei kito nepadarė. Keleivis tikino, kad vairuotojui sakė kainą ir pridūrė dabar galintis parodyti pažymėjimą. Tačiau vairuotojas jaunuoliui atsakė: labai gaila, bet aš jau negaliu pakeisti bilietėlio. Vairuotojas dėl to nesijautė kaltas, nes keleivis nei parodė pažymėjimą, nei kabinos stikle nurodė, už kokią kainą jis pirks bilietėlį“, – detalizavo bendrovės „Kauno autobusai“ Transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

Pasak jo, šis vyresnio amžiaus vairuotojas, vasario 7-ąją vairavęs 23 maršruto autobusą, pripažino, kad tuo metu, kai vyko pokalbis su kauniečiu Tomu, kabinoje grojo radijas. Tačiau pabrėžė, kad tai netrukdo jam susikalbėti su keleiviais – problemų nekyla.

R. Stankaitis patarė keleiviams, įlipantiems į viešąjį transportą, turėti pasiruošus lygią bilietėlio kainos sumą, o jei paduodamas, kaip šiuo atveju, euras – žmogus turėtų parodyti pažymėjimą arba, kaip jau minėta, besti pirštu į kainą ant kabinos stiklo. Tačiau abiem atvejais reikia įsitikinti, ar tuo metu, kai keleivis rodo, vairuotojas mato.

Vairuotojas dirba darbą, kuris yra vairuoti. Keleivis turi pasirūpinti, kad jam būtų parduotas tinkamas bilietas.

„Konfliktai kyla tada, kai keleivis elgiasi ne taip, kaip jam priklauso. Jei padėjo eurą, vairuotojas neturi laiko klausinėti, ar tikrai reikia bilietėlio už eurą, ar nereikia nuolaidos. Vairuotojas dirba darbą, kuris yra vairuoti. Keleivis turi pasirūpinti, kad jam būtų parduotas tinkamas bilietas“, – aiškino „Kauno autobusų“ atstovas.

Pašnekovo teigimu, toks atvejis, kai parduodamas brangesnis bilietėlis, yra retas. Ypač dabar, kai atsirado nauja elektroninio bilieto „Žiogas“ sistema. „Žinau, kad seniau vairuotojai per pamainą suprekiaudavo bilietėlių ir už 100 eurų, tai dabar suma penkiskart, jei ne daugiau, mažesnė“, – kalbėjo R. Stankaitis.

„Vasario 7-osios rytą, maždaug 8.15 val., išvažiavau iš namų, esančių Ringaudų seniūnijos teritorijoje, kryptimi nuo Poderiškių kaimo link Noreikiškių, Tiesiąja gatve. Buvo šlabdriba. Greičio tikrai neviršijau – važiavau gal 40-50 km/val. greičiu. Netoli kelio A5 Marijampolė-Kaunas esančio viaduko pamačiau mano kelio pusėje, priešpriešine eismo juosta, tiesiai į mano „Ford Focus“, atvažiuojantį juodos spalvos „Volkswagen Passat“ automobilį – vadinamąjį universalą. Išsigandusi galimo tiesioginio susidūrimo, pasukau vairą į dešinę pusę. Šone – laukai, tačiau juose buvo sustumtas sniegas. Pagavusi sniego ir ledo mano mašina tapo nevaldoma ir rėžėsi į kairėje pusėje esančius atitvarus. Dėl to keleivio pusėje sprogo padanga. Laimė, kad savo automobiliu gana sėkmingai palindau po atitvarais – nesusižalojau, bet automobilis – apgadintas“, – atviravo su portalo kauno.diena.lt žurnalistais pirmadienį bendravusi Vilma.

Įvykus nelaimei moteris sakė negalėjusi išlipti iš savo automobilio, nes jo durys rėmėsi į atitvarus. Tuomet jai į pagalbą atskubėjo dvi pakeleivingų transporto priemonių vairuotojos. „Išlipau per keleivio pusės dureles. Paskambinau pareigūnams ir vyrui. Šalia vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra autoservisas. Jame yra vaizdą į gatvės pusę fiksuojančios stebėjimo kameros. Jų įrašuose matyti, kai man pravažiavus, „praskrido“ juodas „Volkswagen Passat B8“. Vaizdo medžiaga perduota ir pareigūnams“, – detalizavo pašnekovė.

Vis dar esu šoko būsenoje. Atsitiko taip, kaip turėjo atsitikti, galbūt išvengiau didesnės nelaimės.

Vilma viliasi, kad atsiras eismo įvykį pirmadienio rytą mačiusių vairuotojų, kurie turi vaizdo registratorius ar gali suteikti kitos reikšmingos informacijos. Minėtų pilietiškų moterų, kurios išlipo padėti, kontaktų ji taip ir nespėjo užsirašyti. „Vis dar esu šoko būsenoje. Atsitiko taip, kaip turėjo atsitikti, galbūt išvengiau didesnės nelaimės. Jei atsiras žmonių, mačiusių įvykį ir galinčių paliudyti policijai ar turinčių vaizdo registratorius, susitarsime dėl atlygio priklausomai nuo to, kiek vertinga bus suteikta informacija“, – žadėjo kaunietė.

Informacija apie įvykį jos vyras pasidalijo ir socialiniame tinkle „Facebook“. Ten rašę internautai, pasakojo Vilma, užsiminė, kad panašus automobilis matytas ir praėjusią savaitę. Jį vairavęs žmogus esą vos nepartrenkė moters. „Galbūt rajone yra atsiradęs kelių erelis. Jei žmonės susivienys, manau, kad pavyks išsiaiškinti, kas jis toks“, – tarstelėjo moteris.

Kauno apskrities pareigūnai patvirtino vasario 7 dieną sulaukę pranešimo apie Kauno rajone, Miriniškių kaime, Tiesiosios ir Sutkynės gatvių sankryžoje, nuo kelio nuvažiavusį ir į atitvarus besirėžusį automobilį. Policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Kaimynės Kristina ir Aurelija, vasario 2-osios rytą Kauno senamiestyje vaikštinėjusios su nedidelio ūgio augintiniais ir pamačiusios minėtą šulinį, esantį Vilniaus, L. Zamenhofo ir Mapų gatvių sankryžoje, gerokai išsigando. „Netyčia koks nors smulkus gyvūnas gali įkristi į kanalizaciją“, – įspėjo pilietiškos kaunietės.

Moterys svarstė, kad šulinį galėjo atidengti sniegą valanti technika. „Kai dabar prisnigę, nelabai matosi, bet tarpas ten – didelis. Kas iš to, kad Vilniaus gatvė atverta? Įjungė gatvės žibintus, pastatė šiukšliadėžes ir paliko likimo valiai. Kartkartėmis galėtų ir praeiti kas nors, kas prižiūri šią gatvę“, – piktinosi kaunietės.

Skaitytojų nuotr.

Taip pat Kristina ir Aurelija pabrėžė, kad rekonstruojama Vilniaus gatve vakarais zuja automobiliai. „Vakarais čia pravažiuoja tikrai daug mašinų. Labai patogu – nėra jokių ženklų. Gal transporto priemonės ir išvarto nepritvirtintus šulinių dangčius?“ – kitą galimą variantą svarstė kaunietės.

Skaitytojų nuotr.

Apie gyventojų išsakytas problemas portalo kauno.diena.lt žurnalistai trečiadienį informavo ir Kauno miesto savivaldybę. Ketvirtadienio rytą su redakcija susisiekusios Kristina ir Aurelija užfiksavo, kad ant šulinio Vilniaus, L. Zamenhofo ir Mapų gatvių sankryžoje atsirado įspėjamasis ženklas, kelio darbų vietoje žymintis eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją.

Kaip žurnalistams teigė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius, vasario 2 dieną bendrovės „Kauno vandenys“ specialistai nuvyko į Senamiestį ir šulinio dangtį atstatė į vietą.

Kalbėdamas apie Vilniaus gatve pravažiuojančius automobilius, pašnekovas pažymėjo, kad, kaip ir anksčiau, šia gatve gali važiuoti tik leidimus turintis aptarnaujantysis transportas bei vietos gyventojai, kurie neturi kito įvažiavimo į kiemus. Visiems kitiems važiuoti šioje arterijoje yra draudžiama.

Jei pastarieji įkliūtų pareigūnams, už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą jiems galėtų grėsti bauda nuo 30 iki 90 eurų.