Nuo dvoko vimdė

Su "Kauno diena" susisiekusią Viktoriją žingsniuojant Jonavos gatve sustabdė nemalonus tvaikas, primenantis fekalijų smarvę, užuostas verslo centro vidiniame kiemelyje.

"Su bičiule keliavome pėsčiomis, o pailsėti nusprendėme užsukusios į "Kauno doko" vidinį kiemelį. Čia yra daug suoliukų, treniruoklių ir nedidelis amfiteatras su vaizdu į upę. Tik kažin, kam verslo centro atstovams toks vaizdas, jei patys jį gadina?", – retoriškai klausdama pasipiktinimo neslėpė kaunietė.

"Net vimdyti pradėjo, o nukreipusi žvilgsnį į Neries pusę pamačiau nuotėkų vamzdį, kuris, ko gero, ir yra to blogo kvapo kaltininkas. Iš jo į vandenį ėjo burbulai – vaizdas buvo šlykštus. Man pikta, kad į upę išteka tokio vamzdžio turinys. Manau, kad atidžiau patikrinus pasimatytų, jog visi aplink teršia ir tuo mėgaujasi", – tūžo Viktorija.

Susisiekėme su pastato atstovu, atsakingu už ūkio klausimus. Jis mus patikino, kad tai – išleistuvai. Abu apžiūrėjome – iš jų bėga švarus vanduo.

Atliks tyrimą

Apie kaunietei įtarimų sukėlusį vamzdį "Kauno dienos" žurnalistai informavo Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos specialistus. Nuvykę į minėtą vietą prie "Kauno doko", aplinkosaugininkai teigė abiejuose pastato galuose pamatę po vieną paviršinių nuotėkų (lietaus) išleistuvą.

"Susisiekėme su pastato atstovu, atsakingu už ūkio klausimus. Jis mus patikino, kad tai – išleistuvai. Abu apžiūrėjome – iš jų bėga švarus vanduo. Bet išleistuvas, žvelgiant nuo Jonavos gatvės žiedinės sankryžos pusės, esantis toliau, yra nutiestas į meldus. Toje vietoje yra tarsi užutėkis. Tikėtina, kad per karštas dienas vanduo užsistovėjo. Dėl to galimai iš meldų ir sklinda smarvė. Tačiau, kad įsitikintumėme, jog iš tiesų nėra daroma žala gamtai, į vietą nusiuntėme laboratorijos specialistus, jie atliks tyrimus", – teigė Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Raimundas Tamašiūnas.

"Verslo centre skundų dėl kvapo nesame gavę. Tačiau kreipėmės į bendrovę "Kauno vandenys", kuriai priklauso lietaus surinkimo sistema, kad ją patikrintų ir nustačius galimas problemas – jos būtų išspręstos", – dienraščiui sakė bendrovės "Žaliakalnio parkas", kuriai priklauso verslo centras "Kauno dokas", atstovė Loneda Gražulevičienė.

Tikrinami kas ketvirtį

Bendrovė "Kauno vandenys" apie situaciją prie "Kauno doko" sakė taip pat sužinoję tik iš žurnalistų, tačiau nuvykę patikrinti fakto, tvirtino, kad šis nepasitvirtino – paviršinių nuotėkų išleistuvas dvoko neskleidžia. Dėl nemalonaus kvapo kaltas esą gali būti Neries vanduo.

"Paviršinių nuotėkų išleistuvai imant mėginius tikrinami kas ketvirtį arba tikrinami ir valomi pasitvirtinus faktui. Kad išleistuvai neapsineštų, kas antrą savaitę yra valomos ir gatvėse esančios magistralinių lietaus nuotėkų tinklų surinkimo grotos", – akcentavo "Kauno vandenų atstovai".

Kauno aplinkosaugininkų užsakytų tyrimų rezultatus Aplinkos apsaugos agentūra turėtų pateikti maždaug per dvi savaites.

Antrasis atvejis, apie kurį pranešta, pastebėtas taip pat šalia Jonavos gatvės. Panoraminėje, iš aukštai fiksuotoje nuotraukoje gyventojų dėmesį patraukė objektas, panašus į vamzdį. "Gal galėtumėte pasidomėti, kas per vamzdis nutiestas per Nerį, ties Jonavos gatve, šalia parduotuvės "Šilas"?" – įtariai teiravosi miestiečiai.

Kaip paaiškėjo iš šią vietą apžiūrėjusių aplinkosaugininkų, tai – ne vamzdis, o upės vagoje natūraliomis sąlygomis susiformavęs vandens slenkstis, aiškiai pastebimas žvelgiant iš įvairių pusių.

Nerado, kur įvesti kodą

"Per gimtadienį gavau dovanų kuponą. Jį panaudoti nusprendžiau birželio 13 d. Tačiau bandydama elektroninėje pigu.lt parduotuvėje užsisakyti pasirinktą prekę – garų lygintuvą, neradau, kur galėčiau įvesti 40 eurų vertės dovanų kupone įrašytą kodą", – įvykio priešistorę prisiminė Živilė.

Susidūrusi su keblumais moteris iškart paskambino elektroninėje parduotuvėje nurodytu telefono numeriu. Atsiliepęs pigu.lt konsultantas kaunietei bandė aiškinti, kaip viską reikia atlikti.

"Buvau prisijungusi prie elektroninės parduotuvės sistemos, todėl paaiškinau, kad viską atlikus taip, kaip sakoma, apmokėti už prekę esu siunčiama į banką. Kai tai pasakiau, konsultantas pats atliko tai, ką buvo nurodęs man, ir pastebėjo, kad įvesti kupone nurodyto kodo iš tiesų nėra galimybės. Todėl pasiūlė sprendimo būdą – sumokėti už pirkinį visą sumą, o kai gausiu SMS su užsakymo numeriu, paskambinti pigu.lt konsultantams vėl ir padiktuoti jiems dovanų kupono kodą", – pasakojo pašnekovė.

Sulaukė akibrokšto

Sumokėjusi visą sumą – 61 eurą, kaip siūlyta, ir sulaukusi SMS, kurioje buvo nurodytas užsakymo numeris, Živilė teigė paskambinusi elektroninės parduotuvės atstovui ir padiktavusi savo 40 eurų vertės dovanų kupono kodą. Pasak jos, konsultantas patikino, kad pastaroji informacija bus perduota atsakingiems pigu.lt darbuotojams, kurie pasirūpins, kad moteriai būtų grąžinti 40 eurų.

"Pasiteiravus, kada atgausiu pinigus, pasakė, kad per tris keturias dienas. Tai išgirdusi pasitikslinau, ar tai reiškia, kad pirmiausia atsiimsiu prekę, o po to bus grąžinti pinigai. Atsakymas buvo: "Taip." Birželio 16 d. sulaukiau SMS, kad mano garų lygintuvas jau pristatytas į paštomatą ir galiu jį atsiimti. Tačiau vakare į elektroninį paštą gavau laišką su tokiu tekstu: "Laba diena, kolegos informavo apie Jūsų skambutį. Informuojame, kad užsakymui, kuris jau apmokėtas ir pristatytas į savitarnos terminalą, negali būti koreguojami duomenys, tarp jų ir nuolaidų kodai", – išsirutuliojusios nemalonios situacijos niuansus toliau dėstė Živilė.

Galiausiai paskambinusi telefonu tiesiai paklausiau – kada į mano sąskaitą bus pervesti pinigai.

Vilkino laiką

Po pastarojo akibrokšto kaunietė nieko nelaukdama paskambino gautame elektroniniame laiške nurodytu telefono numeriu ir paprašiusi sujungti ją su pigu.lt atstovu, atsiuntusiu jau minėto turinio laišką. Tačiau jai buvo pasakyta, kad tokios galimybės nėra ir pasiūlyta tiesiog atsakyti į gautą elektroninį laišką.

"Taip ir padariau – į gautą laišką atsakiau prašydama skubiai su manimi susisiekti ir paaiškinti situaciją. Tačiau atsakymo nuo birželio 17 d. iki dabar taip ir nesulaukiau. Kasdien skambindavau pigu.lt konsultantams teiraudamasi dėl man nutikusios situacijos. Kitame laido gale išgirsdavau vis kito konsultanto balsą, kuris pasakydavo tą patį, kad pateiktą informaciją perduos atsakingiems darbuotojams. Tiesa, vieną kartą žadėjo atsiųsti kažkokį raštą, kurį turėsiu pasirašyti, tačiau nesulaukus ir jo teko skambinti vėl. Buvo teigta ir tai, kad mano prašymas laukia eilėje, ir su manimi būtinai per dvi tris darbo dienas susisieks atsakingas darbuotojas. Galiausiai paskambinusi telefonu tiesiai paklausiau – kada į mano sąskaitą bus pervesti pinigai. Pasakė: "Rytoj." Tačiau ir kitą dieną susisiekusi su pigu.lt konsultantais išgirsdavau tą patį", – apmaudo neslėpė Živilė.

Pašnekovė pridūrė, kad, be viso to, kiekvieną kartą susisiekus su pigu.lt atstovais, buvo prašoma ne tik pasakyti prekės užsakymo numerį, bet ir vėl iš naujo nupasakoti nutikusią problemą. Kai pastarieji niuansai galutinai perpildė kantrybės taurę, kaunietė neapsikentusi rėžė, kad elektroninės parduotuvės darbuotojai perklausytų pokalbius su klientais, užuot vis to paties klausinėję ir greičiau į sąskaitą pervestų pinigus.

"Tada man pasiūlė, kad grąžinčiau įsigytą prekę, o tokiu būdu esą bus sugrąžinti ir sumokėti pinigai. Pasakiau, kad toks variantas mums netinka, nes pirkiniu esame patenkinti. Kita vertus, jei dabar yra tiek vargo norint atgauti pinigus, kur garantija, kad nebus problemų atsiimant visą sumą?" – svarstė Živilė.

Sulaukė dokumento

Siekdami išsiaiškinti moteriai iškilusią problemą dėl iki šiol neatgautų 40 eurų, kurių vertės dovanų kupono jai taip ir nepavyko aktyvuoti, "Kauno dienos" žurnalistai antradienio rytą elektroniniu laišku kreipėsi į pigu.lt atstovus.

Nors sureaguota operatyviai ir pažadėta pasidomėti aprašyta situacija bei atsakyti į pateiktus klausimus, atsakymų sulaukta tik vakare. Tačiau, kaip pavyko sužinoti, per tą laiką, kol žurnalistams buvo rengiami atsakymai, kaunietė pagaliau sulaukė ilgai žadėto atsiųsti susitarimo dokumento, kurį reikėjo pasirašyti.

"Ką tik nusiunčiau pasirašytą susitarimą. Jame parašyta, kad pinigus turi sugrąžinti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Šiandienos neskaičiuoju, nes jau baigėsi darbo valandos. Vadinasi, pinigus pervesti turėtų vėliausiai iki liepos 8 d.", – antradienio pavakarę vylėsi Živilė.

Įsivėlė klaida?

Dienraščiui raštu pateiktame atsakyme elektroninės parduotuvės pigu.lt Komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė patvirtino – birželio 13 d. gauto dovanų kupono kodo kaunietei nepavyko pritaikyti ne atsitiktinai, o dėl sisteminės klaidos.

Kaip tikino pašnekovė, tai gana retas atvejis ir esą tądien daugiau panašių klientų kreipinių nesulaukta.

"Apgailestaujame, kad užtruko klausimo sprendimas. Išsiuntėme klientei e. paštu reikalingą pinigams pervesti susitarimą. Klientei jį pasirašius ir atsakius į mūsų laišką, pervesime į nurodytą sąskaitą kupone nurodytą sumą. Atsiprašėme klientės, sieksime stiprinti komunikaciją, kad ateityje panašių nesusipratimų nepasikartotų", – tikino pigu.lt atstovė.

Dėmesį patraukė ryškus apklotas

„Toks vaizdas jau tapo kasdienybe. Šis žmogus nuolat miega prigulęs greta prie kapo pasodinto kadagio jau maždaug nuo šv. Velykų. Kartais užsiklojęs, kartais – ne. Šį rytą vedžiojant šunį reginys šventoriaus teritorijoje ypatingai patraukė mano dėmesį, nes čia įsikūręs asmuo veidą ir didžiąją dalį kūno buvo prisidengęs ryškiu apklotu, kyšojo tik batai. Šalia buvo padėti ramentai. Priėjau pažiūrėti, – pajudėjo, supratau, kad gyvas“, – pasakojo Kauno senamiestyje gyvenanti Sonata.

Pašnekovė užsiminė, jog galimai benamis žmogus prie monsinjoro V. Jalinsko kapo sugrįžta kas vakarą pernakvoti, o dienomis sėdi ant netoliese esančio suoliuko. „Anksčiau manydavau, kad atokvėpiui prigulė koks nors žolę pjovęs darbininkas, tačiau, kai toje pačioje vietoje gulint žmogų ėmiau pastebėti kone kasdien, supratau, kad tai tikriausiai nuolatinė jo buvimo vieta, o ne atsitiktinis atvejis“, – sakė kaunietė.

Ramybės nedrumsčia

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams susisiekus su Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos raštinės darbuotoja-savanore, moteris neslėpė – vieną kartą ir jai jau minėtoje vietoje teko pastebėti paliktus tam tikrus daiktus, uždengtus audeklu.

„Kasdien savanoriauti raštinėje ateinu nuo 10 valandos, tikriausiai todėl prieigose miegančio žmogaus jau nebepamatau, bet šitų vargšiukų visada yra. Tačiau ne mūsų valioje spręsti šią situaciją. Prižiūrėti tvarką turėtų ne kunigai, o Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Rimties šis žmogus nedrumsčia, elgetos, kurie būna prie Kauno katedros taip pat yra šiek tiek aprimę – jie netriukšmauja ir jau negirtauja“, – teigė pašnekovė.

Miręs šventikas – vargšų globėjas

Kalbėdama apie prie monsinjoro V. Jalinsko kapo miegančio galimai benamio žmogaus atvejį raštinės darbuotoja-savanorė užsiminė apie simbolinį dalyką – pernai į amžinybę iškeliavęs kunigas buvo visų vargšų žmonių globėjas.

„Jis visus paguosdavo, visiems rasdavo gerą žodį. Nežinau, ar šis, prie kapo miegantis žmogus, V. Jalinską pažinojo, gali būti ir taip, kad jam tiesiog patogus čia augantis kadagys“, – svarstė moteris.

Uždrausti ir išvaryti negali

„Viešosios tvarkos skyrius neturi teisės imtis procesinių prievartos priemonių – negali žmogaus sulaikyti, uždaryti, nustatyti jo asmenybę. Visa tai atlieka policijos pareigūnai, tais atvejais, jei yra pranešama, kad asmuo, nesvarbu, benamis jis ar turintis gyvenamąją vietą, daro pažeidimą – triukšmauja, keikiasi, girtauja viešoje vietoje, elgetauja, šlapinasi ir panašiai. Jei žmogus pažeidimo nedaro, o tik miega prie arkikatedros ar paplūdimyje prie jūros, negalima riboti jo laisvės, tai teisiškai nėra draudžiama“, – žurnalistams sakė Kauno miesto Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas pridurdamas, jog apie šventoriuje miegantį asmenį skundų miesto valdžia iki šiol nėra gavusi.

Jei žmogus pažeidimo nedaro, o tik miega prie arkikatedros ar paplūdimyje prie jūros, negalima riboti jo laisvės, tai teisiškai nėra draudžiama.

Pašnekovas pridūrė, jog Viešosios tvarkos skyriaus specialistai visuomet sprendžia problemas humanišku keliu, o ne grasindami ar bausdami, nes benamiai – socialiai pažeidžiami asmenys – baudas iš jų išreikalauti sunku.

„Geranoriškai pasikalbame. Dažniausiai įteikiame jiems informaciją lankstinuke, kur rasti nakvynės namus ir kitas organizacijas, suteikiančias globą, pagalbą. Tačiau, jei Kauno arkikatedros vadovai kreipsis prašydami pagalbos, nes jiems ims trukdyti šis miegantis žmogus, mes taip pat kuo galėdami padėsime – atvažiuosime su juo pasikalbėti, nors teritorija ir yra privati, nepriklausanti miesto valdžiai. Pasakysiu darbuotojams, kad atkreiptų papildomą dėmesį“, – kalbėjo R. Vilimas.

Pažadėjo suteikti pagalbą

Be viso to, Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pažadėjo informuoti socialinį darbuotoją, kuris nueis pabendrauti su prie kunigo kapo prieglobstį radusiu galimai benamiu vyru.

„Būna atvejų, kai socialinis darbuotojas asmenis, neturinčius pastogės, aprūpina maistu, rūbais ar jiems net padaro dokumentus bei nurodo, kur galima rasti organizaciją, suteikiančią nakvynę, ar padeda surasti giminaičius. Gal bent taip padėsime žmogui“, – vylėsi pašnekovas.

Užtvindyti sklypai

„Kranto 19-osios gatvės pabaigoje dėl trūkusio kanalizacijos vamzdžio, kuris miesto dar tarybiniais laikais nutiestas per mūsų valdą, vandeniu užsemta teritorija. Dvejose vietose vanduo veržėsi fontanais, o dabar Kranto 20-ojoje gatvėje vandens tiek, kiek ežere!“ – antradienį skundėsi Žemuosiuose Šančiuose gyvenanti Jūratė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).

Kaip teigė pašnekovė, „ežeras“ vandeniu pildytis pradėjo nuo birželio 9 dienos ir kasdien vis didėja.

„Link Nemuno iškasėme griovį, tai jis dabar jau prisipildė vandeniu per visą kaimyno sklypo ilgį. Pranešėme „Kauno vandenų“ avarinei tarnybai, nusiuntėme nuotraukas ir aplinkosaugininkams. Avarinės tarnybos darbuotojai atvažiavę tik atkėlė kanalizacijos šulinio dangtį ir apžiūrėjo, ar tvarkinga. O prakiurusio vamzdžio netikrino, nes vanduo tuo metu iš jo nebėgo. Dabar, po lietaus, – vėl „ežeras“, – pasakojo Jūratė.

Savo sklype mes taip pat negalime apžiūrėti, kuriose vietose bėga vanduo, nes apsemta – plaukioja ne tik fekalijos, tualetinio popieriaus skautės, bet ir celofanų atplaišos. Kvapas – baisus!

Paviršiuje plaukiojo fekalijos

Dėl netvarkingos nuotekų sistemos, kai palijus  dideliu spaudimu veržėsi vanduo, gyventojos tvirtinimu, Kranto 19-ojoje gatvėje neseniai buvo sulaužytas šulinys, suardyta asfalto danga.

„Iš naujo padarė šulinį, bet praėjus gal porai dienų, lyjant lietui, vėl į paviršių buvo iškeltas jo dangtis, o kaimyno sklypas ir rūsys apsemtas iki kelių. Sakė, kad aplink plaukiojo žmogaus fekalijos. Savo sklype mes taip pat negalime apžiūrėti, kuriose vietose bėga vanduo, nes apsemta – plaukioja ne tik fekalijos, tualetinio popieriaus skautės, bet ir celofanų atplaišos. Kvapas – baisus! Tai – ekologinė bomba! Jei ne iškastas jau minėtas griovys, būtumėme apsemti iki durų! Nežinau, ką daryti, mano nuomone, „Kauno vandenys“ turi pakeisti vamzdį, kuris nelegaliai buvo nutiestas tarybiniais laikais“, – širdo kaunietė, siūlydama būdą, kaip spręsti esamą problemą.

Atvykę į vietą negalėjo paimti sėminių tyrimui

Antradienį dienraščio „Kauno diena“ žurnalistų kalbinta Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos valdybos viršininkė Jurgita Sadauskaitė sakė, jog problema Žemuosiuose Šančiuose aplinkosaugininkams yra žinoma, nes specialistai buvo nuvykę į įvykio vietą Kranto 19-ojoje gatvėje.

„Kadangi lietaus nuotekų sistema ir buitinių nuotekų tinklas yra arti vienas kito, esant dideliam kritulių kiekiui, įvyksta persipylimai ir tokios avarijos kaip ši, nes trasos kai kuriose vietose yra senos“, – aiškino Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos atstovė.

Kalbėdama apie jau minėtą specialistų vizitą, J. Sadauskaitė užsiminė, kad apie įvykį pranešęs asmuo prašė, jog būtų pasemti mėginiai, bet nuvykę aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai esą nepastebėjo jokio bėgimo iš vamzdžio ar kitos vietos.

„Apie nelaimę pranešęs vyriškis, su kuriuo šnekėjau, pažadėjo atsiųsti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip antradienį 5 val. ryte iš šulinio dėl užsikišusių trasų veržėsi fekalijos. Jis norėjo, kad mes paimtumėme sėminius, tačiau tam turi būti šaltinis, iš kurio bėga, šiuo metu bėgimo jau nebuvo. Ryte apie tokią avariją telefonu mums nebuvo pranešta, apie tai sužinojome maždaug apie pietus. Pažadėjau žmogui, kad pranešiu „Kauno vandenims“, jog šie atvažiavę su technika nuplautų bent paviršinę taršą. Taip pat kreipsimės ir į Kauno miesto savivaldybę prašydami, kad artimiausiu metu būtų atlikti nuotekų trasos testavimo darbai ir priimti sprendimai dėl trasos atnaujinimo“, – teigė ji.

Ieško priežasties

Kaip „Kauno dienai“ sakė bendrovės „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus vadovo pareigas laikinai atliekantis Rimas Stunžėnas, situacija Kranto 19-ojoje gatvėje po gyventojų kreipimosi į avarinę tarnybą bendrovei taip pat yra žinoma.

„Dėl gausaus lietaus tinkluose sukilus nuotekų lygiui, tinklų atkarpa buvo tikrinama TV diagnostine įranga. Šiuo metu yra nustatinėjama priežastis – kodėl paviršinis vanduo patenka į buitinių nuotekų tinklą. Rangovams jau parengta užduotis, kad tinklai būtų pakartotinai plaunami, tikrinami ir nustačius tikslius defektus, atkarpa būtų perklojama“, – akcentavo R. Stunžėnas.

Paklaustas apie Žemųjų Šančių gyventojų paminėtą informaciją dėl dar tarybiniais laikais per teritoriją galimai nelegaliai nutiesto vamzdžio, „Kauno vandenų“ atstovas sakė negalintis to patvirtinti ar paneigti, tačiau pažadėjo pasidomėti.

Pasak Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės, įvykus tokio pobūdžio avarijai nuotekų tinkluose kaip Kranto 19-ojoje gatvėje, gyventojai turėtų nedelsdami skambinti skubios pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį bei kviesti avarinę tarnybą. Taip pat, pabrėžė J. Sadauskaitė, tokiais atvejais galima kreiptis tiesiogiai į Aplinkos apsaugos agentūros laboratoriją dėl sėminių paėmimo.

Paliko nebaigtus darbus

„Maždaug prieš dvejus metus Aleksote buvo remontuojamos daugelis mikrorajono gatvelių – Žemoji, Kiečių, Sniegenų ir kitos. Tuo pat metu bendrovė „Kauno vandenys“ tvarkė lietaus nuotekų sistemą. Pamažu visos gatvelės buvo gražiai perasfaltuotos – net ir tos, kurios, mano nuomone, nebuvo prastos būklės. Tuo tarpu Ilgosios gatvės danga buvo nuskusta ir darbai prieš dvejus metus sustojo“, – pasakojo su „Kauno diena“ susisiekusi kaunietė Inga.

Pasak moters, dabar Ilgoji gatvė tapo Aleksoto piktžaizde.

„Čia važiuoti automobiliais – didelė problema. Kelio dangos beveik nėra. Per rudenį ir žiemą gatvelės gruntą išplovė lietus ir sniegas. Iš pagrindinės Veiverių gatvės įvažiuoti į Ilgąją neapgadinus automobilio, galima sakyti, neįmanoma“, – keblią situaciją nupasakojo pašnekovė.

Ieško pagalbos

Kai darbai sustojo, gyventojai iš pradžių metus laukė sugrįžtančios technikos, tačiau jų kantrybė trūko, todėl kreipėsi į savivaldybę.

„Pernai vasarą pati paskambinau į savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių. Man pasakė, kad susisiekčiau su „Autokausta“. Jų atstovas nupasakojo situaciją ir sužinojau, kad miesto valdžia pasamdė „Autokaustą“, jie sėkmingai vykdė projektą, tačiau tada bendrovės „Kauno vandenys“ atstovai esą neįrengė kvartale lietaus nuotekų sistemos ir paprašė luktelėti, kol bus pakeista lietaus nuotekų sistema, kad vėliau netektų ardyti naujai išlieto asfalto. Tačiau „Autokausta“ laukti nesutiko ir sutartį nutraukė. Kiek čia tiesos, nežinau“, – kalbėjo Inga.

Skundų nerašėme, automobilį suremontavome už savo lėšas, bet, manau, jog tokie esame ne vieni.

Iššūkis vairuotojams

Kauno savivaldybės atstovai buvo pažadėję išspręsti prastos būklės Ilgosios gatvės situaciją artimiausiu metu, bet gatvės tvarkymo darbai taip ir nebuvo atnaujinti.

„Vieną kartą buvo atvažiavę kelininkai, kurie prie įvažiavimo iš Veiverių gatvės į Ilgąją dar labiau nuskuto kelio dangą, kad vairuotojai galėtų lengviau čia įvažiuoti. Daugiau nieko. Važiuodami pro tą vietą neseniai pramušėme automobilio dugną. Teko vykti į autoservisą ir už transporto priemonės taisymą sumokėti 500 eurų. Skundų nerašėme, automobilį suremontavome už savo lėšas, bet, manau, jog tokie esame ne vieni“, – apmaudo neslėpė kaunietė.

Neįvertino turimo biudžeto

„Kauno diena“ kreipėsi į bendrovę „Autokausta“ dėl nebaigtų darbų Aleksote. Kaip teigė projektų vadovas Gintaras Tribandis, „Autokausta“ buvo laimėjusi bendrovės „Kauno vandenys“ skelbtą konkursą dėl lietaus nuotekų įrengimo, tačiau projektui įsibėgėjant paaiškėjo, jog tam, kad būtų galima tęsti pradėtus darbus, reikia iškelti ir geriamojo vandens tinklus. Tačiau, pašnekovo teigimu, „Kauno vandenys“ nusprendė skelbti naują konkursą minėtiems darbams atlikti.

Pastarąjį faktą patvirtino ir „Kauno vandenų“ Techninio projektų skyriaus specialistai. Jie aiškino, jog pradėjus projektuoti paviršinių nuotekų (lietaus, aut. past.) liniją Ilgojoje gatvėje, paaiškėjo, kad dėl gausaus esamų komunikacijų kiekio ir esą neracionalaus jų išdėstymo, būtina perkloti vandentiekio liniją.

„Rengiant pirminius rangos darbų pirkimo dokumentus, ši problema nebuvo žinoma, todėl nebuvo įvertintas ir projekto biudžetas. Paaiškėjus problemai, buvo nuspręsta Ilgosios gatvės vandentiekio ir lietaus nuotekų tinklus statyti kitu projekto vykdymo etapu. Konkursas šiems darbams bus skelbiamas šių metų trečiajame ketvirtyje. Įmonė deda visas pastangas, kad darbai Ilgojoje gatvėje prasidėtų kaip įmanoma greičiau“, – sakė bendrovės atstovai.

Terminas – preliminarus

„Ilgoji gatvė Aleksote išties yra įtraukta į prioritetinių sąrašus, niekas jos nepamiršo. Kai tik „Kauno vandenų“ atstovai įrengs lietaus nuotekų tinklą, gatvę asfaltuosime“, – patikino ir Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pasak jo, atnaujinti pradėtus darbus planuojama dar šiemet, tačiau jei užtruktų viešųjų pirkimų ir kitos privalomosios procedūros, Ilgosios gatvės asfaltavimą teks atidėti kitiems metams.

Prieš daugiau nei metus į amžinybę iškeliavus žmonai Julijai, vyro pašonėje liko ne tik du vyresnieji sūnūs. Ant rankų teko sūpuoti ir naujagimį jaunėlį.

E.Venskutonis atviras – reikėjo nemažai laiko apsiprasti su pakitusiomis gyvenimiškomis aplinkybėmis – daug ką prisiminti ir daug ko mokytis iš naujo. Šiuo šeimai nelengvu periodu dešimtmečio Danieliaus, aštuonerių Justino ir vos daugiau nei vienų metukų mažylio Kristupo tėčiui itin padėjo jo paties mama ir žmonos tėvai. Jei ne jie, sako vyras, būtų vargiai įmanoma suspėti ne tik uždirbti pinigus būtiniausioms reikmėms ir įsipareigojimams, bet ir skirti pakankamai dėmesio sūnums. Tarp šių dviejų prioritetų tenka laviruoti nuolat, tačiau, regis, bendromis jėgomis pavyksta.

Sulaukia pagalbos

– Evaldai, vienam teko atsakomybė auginti tris sūnus. Kaip dabar atrodo jūsų kasdienė rutina?

– Mažylis atsikelia gana anksti – apie 6.30 val. Pagirdome jį pienu, o vėliau sūnus dar maždaug pusantros valandos pamiega. Vyresnieji vaikai keliasi apie 8.20 val., nusiprausia, išsivalo dantis, pavalgo pusryčius ir eina prie kompiuterio, nes prasideda nuotolinės pamokos. Pasibaigus joms, su sūnumis pavalgome, tada jie ruošia namų darbus.

Kai pasikeičia gyvenimo sąlygos, manau, kad pirmiausia reikia pažvelgti į savo turtą – vaikus.

Pas mus namuose yra įprasta, kad vaikai kasdien privalo paskaityti pasirinktą knygą. Aišku, būna ir sukčiavimo dienų, bet vyriausiojo sūnaus ypač versti nereikia, jis daug skaito. Su viduriniuoju šiuo klausimu yra šiek tiek sunkiau, bet į kasdieninę rutiną vis tiek įtraukiame skaitymą – bent 50–60 puslapių per dieną. Paskui prasideda vaikų laisvas laikas – jie žaidžia įvairiausius žaidimus kartu arba atskirai, o kartais tiesiog siaučia namuose (šypsosi). Mažylio dienos rutina – šiek tiek paprastesnė. Jis miega du kartus per dieną, valgo, žaidžia, einame į kiemą. Sūnus tik prieš maždaug tris mėnesius pradėjo vaikščioti, tai pernelyg toli nuo namo nežingsniuojame. Be to, pastaruoju metu oras buvo gana vėsus. Tad laiką dažniausiai leisdavome namo kieme.

Pats užmiegu gana vėlai. Žinoma, priklauso nuo to, kada atsikeliu, bet pabudęs nusiprausiu, pavalgau ir sėduosi prie kompiuterio tvarkyti suplanuotų reikalų – atsakau į gautus laiškus. Paskui tvarkau aplinką prie namo arba viduje, nes neseniai atsikraustėme gyventi į naują vietą Vilniaus rajone – turimų padaryti darbų čia gausybė. Taip pat važiuoju į miestą pirkti maisto produktų arba tvarkyti su darbu susijusių reikalų. Kitaip tariant, priklausomai nuo situacijos, darau tai, ką tuo metu reikia daryti.

– Ar buityje jums gelbsti dar kieno nors papildomos rankos?

– Didžiausi pagalbininkai yra mano mama ir uošviai. Pakaitomis prižiūrime mažiausiąjį sūnų, nes ne visada galiu būti namie. Kaip ir minėjau, tenka pasirūpinti maisto atsargomis, tvarkytis namuose arba vykti į darbo susitikimus. Jei būčiau visiškai vienas, vargu, ar viską suspėčiau – nukentėtų arba laikas, skirtas vaikams, arba darbui.

Atranda laiko ir sau

– Tada, kai atsakomybė pasirūpinti trimis savo vaikais užgulė ant jūsų vieno pečių, jauniausias sūnus buvo dar visai mažytis. Juk tokius kūdikius reikia ne tik prausti, keisti sauskelnes, bet ir maitinti motinos pienu...

– Laimė, gyvename tokiu metu, kai galime rasti sprendimus esant bet kokiai situacijai. Mums kaip motinos pieno alternatyva gelbėjo pieno mišinys. Jį, tik vis kitokios sudėties, – su daugiau mineralų ir vitaminų, mažyliui maitinti naudojame iki šiol. Manau, kad sūnus gauna viską, ko reikia, nors pienas ir nenatūralus. Tikiuosi, kad visų naudingų medžiagų jam gana.

– Su kokiais dar iššūkiais tuo metu jums teko susidurti?

– Naujos gyvybės atsiradimas namuose yra viso įprasto gyvenimo ritmo pokytis. Mažas žmogutis šeimoje pareikalavo performuoti įpročius, kitaip suskirstyti prioritetus, kad prisitaikytume prie mažylio gyvenimo ritmo. Keitėsi daugybė dalykų – nuo naujų baldų, tokių kaip lovytė, vystymo staliukas, namuose atsiradimo iki grįžimo į sauskelnių laikus. Turėjau priprasti prausti mažylį, keisti jam sauskelnes ir maitinti – viską teko prisiminti.

– O asmeniniam laisvalaikiui dabar laiko ar užtenka?

– Atrandu laiko ir sau. Aišku, gal ne visada tada, kai norėčiau, bet atrandu, nes kitaip, tikriausiai, pats nekaip jausčiausi. Kai dar nebuvo karantino ir pasaulis sukosi įprastu ritmu, neretai rasdavau ir žmogų, kuris drauge su manimi nueidavo, pavyzdžiui, į kiną. Esu įsitikinęs, rasti laiko atokvėpiui galima ir namie – žiūrint filmą ar tiesiog tinginiaujant.

Sulaukė dėmesio

– Kai prieš metus dienraščio žurnalistai su jumis kalbėjosi po skaudžių gyvenimo įvykių, jūs prašėte, kad kuo daugiau žmonių suteiktų ne paramą, o darbo pasiūlymų. Ar pavyko jų sulaukti daugiau, nei įprastai tuo metu būdavo?

– Taip, kaip vaizdžiai sakoma, prašiau ne žuvies, o meškerės. Mano veikla – sezoninė – vienais metais gali būti vienoks renginių skaičius, kitais – kitoks. Renginių kiekis išties didėja. Praėjusiais metais taip pat stebėjau tokią tendenciją. Nežinau, ar renginių skaičiaus augimas buvo juntamas dėl to, kad visuomenės prašiau duoti man daugiau darbo, ar mano ilgametė patirtis davė tokį rezultatą – sunku prognozuoti. Tačiau tam tikras intencijas jutau – kai kurie žmonės paskambinę sakydavo, kad nori man duoti darbo, jog šiek tiek pagelbėtų. Kiti priešingai – nieko nesakydavo, bet kalbėdamasis aš nujausdavau, kokios minties linkme vystomas pokalbis. Buvo malonu jausti palaikymą, kuris man – labai svarbus.

– Ar padidėjęs veiklos, susijusios su renginių vedimu bei jų organizavimu, krūvis jums padėjo?

– Darbas man – tokia veikla, kuri neleidžia galvoti apie pašalinius dalykus, nes tuomet, kai pasineriu į darbus, susikoncentruoju į rezultatą. Nesvarbu, ar tai būtų mano darbas, susijęs su renginių vedimu ir organizavimu, ar bet kuri kita veikla. Kai joje esu, turiu susikaupti ir atiduoti save tai konkrečiai veiklai 100 proc. Priešingu atveju, ims ryškėti nekokybiški rezultatai, o kadangi nekokybiškumo aš nepateisinu, visada atsakingai sutelkiu dėmesį į veiklą, kurią darau.

Sustabdė karantinas

– Tačiau karantinas šalyje vėl sujaukė užimtumo planus. Kokią įtaką renginių nebuvimas turėjo jūsų ketveriukei?

– Finansinė padėtis yra labai jautri tema visada – ypač tokiu sunkmečiu kaip šis. Stengėmės kuo daugiau sutaupyti ir kuo mažiau išleisti. Turiu rezervą pinigų, kuriuos skiriu paskolos, komunalinių mokesčių ir kitų įmokų sumokėjimui bei maistui. Tačiau kiekvienas rezervas turi ypatybę baigtis, dėl to stengiausi laviruoti, kad pavyktų išgyventi periodą, kai nebuvo renginių. Sudėtinga, ir aš iki šiol labai tai jaučiu. Matau, kaip sąskaita tuštėja, baisu, kad netrukus visai baigsis pinigai. Palyginti pastarųjų mėnesių statistiką su praėjusiais metais, dėl karantino netekau galimybės suorganizuoti maždaug 10–14 renginių.

– Ar dėl pastarųjų priežasčių daug kartų teko pasakyti "ne" sūnų norams?

– Jei kalbėsime apie maistą, stengiuosi jo neriboti, jei tai, žinoma, nėra kokie nors saldumynai, kurie nėra žmogui gyvybiškai itin reikalingi. Jau maždaug dvejus metus šeimoje turime tradiciją – saldumynų penktadienį, kurios tikslas visą savaitę suvalgyti kuo mažiau saldėsių, kad penktadienį būtų galima atsigriebti (šypsosi). Vaikai sąžiningai laikosi šio pažado – būna ir tokių penktadienių, kai net jie patys pamiršta, kad tai – saldumynų valgymo diena. Vadinasi, saldumynai nėra prioritetinis dalykas.

– Dar prieš pokalbį užsiminėte, kad ir šį kartą norėtumėte paprašyti ne "žuvies, o meškerės" – galimybės užsidirbti…

– Man aktualus kiekvienas renginys, kuris mano šeimos biudžetą papildytų finansais. Šiemet, kai bus galimybė, stengsiuosi surengti kuo daugiau renginių, kad atsigriebčiau tai, ką praradau dėl karantino ribojimų. Šios srities veikla man sekasi gerai – tai liudija žmonių atsiliepimai internete ir sutarčių kiekis. Turiu savo klientų auditoriją, kuriai tinka mano renginių formatas. Tad, jei yra žmonių, kurie šiuo metu dvejoja ir nėra apsisprendę, kaip susiplanuoti renginį, ką pasirinkti, mielai kviečiu pasikalbėti su manimi. Nieko nepardavinėsiu, o tiesiog pakonsultuosiu.

Padeda išlaikyti pusiausvyrą

– Evaldai, o kaip jums pavyksta ir dirbti, ir skirti dėmesio vaikams?

– Išlaikyti pusiausvyrą padeda mano mama ir uošviai. Taip atlieku savo darbus, o kai žinau, kad bus laisva diena, popietė arba vakaras, paklausiu vaikų, ką veiksime – ar kur nors važiuosime? Laisvalaikį susiplanuojame labai greitai – pasikviečiame į svečius draugų ir susiorganizuojame, pavyzdžiui, stalo žaidimų vakarą. O jei geras oras, kartu su vaikais važiuojame į miestą, išsinuomojame elektrinius paspirtukus, nueiname į kavinę, papietaujame, suvalgome ledų. Žinau, kai grafike nėra renginių ir susitikimų, tą laiką visada skiriu vaikams.

– Ką patartumėte tiems tėčiams, kurie pateko į panašią situaciją kaip jūsiškė? Iš kur semiatės ryžto ir optimizmo?

– Kai pasikeičia gyvenimo sąlygos, manau, kad pirmiausia reikia pažvelgti į savo turtą – vaikus. Mano vaikai man yra didžiausias turtas. Suprantu, kad tik dėl jų neturiu teisės palūžti ir sustoti. Būtent dėl jų aš tęsiu savo veiklą ir gyvenu. Turiu stengtis, kad užauginčiau sūnus. Jie yra pagrindinė mano gyvenimo priežastis.

Antroji atžala

"Karolina – mūsų šeimos pagrandukė. Ji turi beveik 20-ia metų vyresnį brolį Dovydą, bet esame dar gana jauni tėvai, nes vyresnėlio susilaukėme būdami aštuoniolikos. Kai sužinojau apie antrąjį nėštumą, abu su vyru labai laukėme gimstant jaunėlės. Nors gydytojai manęs klausė, ar noriu atlikti genetinius tyrimus, atsisakiau, nes jie nebūtų pakeitę apsisprendimo gimdyti. Laukėme vaiko, nesvarbu, koks jis būtų", – prisiminė Rasa, su vyru Sauliumi auginanti antrąją savo atžalą – aštuonerių metų dukrą Karoliną.

Mintimis sugrįžusi į mergaitės laukimo laiką, moteris pasakojo, kad nėštumas praėjo sklandžiai, todėl nebuvo kilęs nė menkiausias įtarimas, kad vaisiui, besivystančiam įsčiose, kas nors galėtų būti ne taip.

Medikų ir tėvų indėlis

"Gimdymas prasidėjo dviem savaitėmis anksčiau. Tada sužinojome, kad Karolina gimė turėdama Dauno sindromo genetinį sutrikimą. Iš pradžių mus ištiko šokas. Mėnesį bandėme apsiprasti su emocijomis, kurios apėmė išgirdus pastarąją žinią. Nors kilo klausimų, kodėl, už ką ir kam, tačiau su tuo gana greitai susitaikėme ir grįžome į įprastą gyvenimo ritmą. Mes neįvardijame, kad auginame neįgalų vaiką. Dukra beveik tokia pati kaip visi, jai tik prasčiau sekasi mokytis – šis procesas vyksta gana lėtai", – atviravo pašnekovė.

Mergaitė pakankamai aiškiai kalba – kiti gali suprasti žodžius, kuriuos ji išartikuliuoja. Vaikšto lyg bet kuris sveikos fizinės raidos vaikas, yra labai lanksti, lanko sportinės gimnastikos užsiėmimus, su grupe dalyvauja jų varžybose ir jau beveik išmoko savarankiškai plaukioti baseine. Prie pastarojo nuopelno itin prisidėjo ir tėtis Saulius.

Tiesa, Rasa neslėpė, kad pagrandukės Karolinos adaptacijai ir bendrai fizinei būklei gerinti pastangų tikrai prireikė. Pasak jos, jei ne šiuolaikiniai medicinos laimėjimai, mergaitė galbūt ir nebūtų išlikusi, nes vos penkių dienų mažylei buvo atlikta dvylikapirštės žarnos atrezijos operacija, o suėjus trims mėnesiams dėl įgimtos ydos operuota ir širdis.

"Laimė, Karolinai greitai pavyko sustiprėti – praėjus trims mėnesiams po širdies operacijos, kartu su dukra išvykome slidinėti į kalnus. Tai sužinoję gydytojai dėl pastarojo mūsų sprendimo gūžčiojo pečiais, bet pasakėme, kad auginame ne ligonį, o vaiką, ir mūsų optimizmas jai tik padeda labiau vystytis ir per daug neišsiskirti iš bendraamžių. Nuo tada, kai dukrai buvo šeši mėnesiai, iki šiol, ji su mumis kartu keliauja nuolat – ir po Europą, ir JAV – visur, kur tik gali", – sakė mergaitės mama.

Visuomenės požiūris

Paprašyta prisiminti, su kokiais dar keblumais be anksčiau jau minėtų šeimai teko susidurti auginant Dauno sindromą turinčią dukrą, moteris tarstelėjo, kad sunkių akimirkų, kurios būtų smarkiai įsirėžusios į atmintį, regis, lyg nėra, nes stengiasi į jas nesusikoncentruoti. Vis dėlto ją labiausiai iki šiol  trikdo visuomenės mąstymo stagnacija, nes į vaikus, kurių fizinė raida – kitokia, vis dar žvelgiama pasitelkiant stereotipų kupiną prizmę.

"Netgi Pedagoginėje, psichologinėje tarnyboje (PPT), kurioje lankėmės prieš vesdami dukrą į pirmąją klasę, ją vos valandą matę specialistai iš anksto padarė tam tikras išvadas. Tada jiems paaiškinau, kad mergaitė yra kukli, nebendrauja, nenori rodyti, ką moka, nes dar nespėjo apsiprasti. Sunkiausia buvo kitiems įrodyti, kad Karolina gali daugiau, nei jie galvoja. Mane bandė įkalbėti, kad dukrą vestume į specialią mokyklą, bet nutarėme, jog mergaitė lankys bendrojo ugdymo įstaigą, kadangi jau nuo pusantrų metų ėjo į privatų dienos centrą, o sukakus dvejiems pradėjo lankyti valstybinį darželį, kuriame puikiai pritapo būdama kartu su fiziškai sveikos raidos vaikais", – kalbėjo Rasa.

Kai buvo žengtas pastarasis žingsnis ir Karolina atėjo į pirmąją klasę bendrojo ugdymo įstaigoje – Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijoje, klasiokai mergaitę į savo būrį priėmė šiltai. Tiesa, mokytoja tikėjosi, kad ypatinga mokinė visko išmoks taip pat greitai kaip kiti vaikai. Tačiau ilgainiui pedagogei vis dėlto teko keisti pirminę ugdymo taktiką, nes procesas mokant mergaitę vyko kur kas lėčiau ir sudėtingiau – jai pritaikyta individuali mokymosi programa.

"Dukra turi nepalaužiamo užsispyrimo. Dažnai sako: "Aš nemoku." Tada jai paaiškinu, kad viskas gerai, tam ir mokomės, kad išmoktume. Karolinai sunku tai suvokti, tačiau ji visad džiaugiasi, kai pavyksta padaryti tai, ko ji manė nesugebanti. Mergaitę labai motyvuoja pagyrimai ir pasidžiaugimai jos pasiekimais. Tai skatina Karoliną mokytis toliau. Žinoma, jos atveju prireikia gerokai daugiau kantrybės laukiant rezultato", – neslėpė pašnekovė.

Mokosi virtualiai

Prasidėjus karantinui, kai ugdymo įstaigos užvėrė duris ir mokiniai ėmė mokytis nuotoliniu būdu, šį iššūkį priėmė ir Karolina. Nors, atviravo mergaitės mama, buvo neramu, tačiau, pasitarus su privačia logopede, nuspręsta ryžtis. "Kai pirmą kartą nutarėme išmėginti virtualiąją komunikaciją, filmavau ir fotografavau procesą, o vėliau medžiagą nusiunčiau dukros mokyklos mokytojoms sakydama: "Nebijokite jungtis su Karolina, ji puikiai valdo šiuolaikines technologijas", – pasakojo vilnietė.

Ir iš tiesų apsirikta nebuvo, mergaitė iki šiol mokosi nuotoliniu būdu po 30 ar 45 minutes – kasdien net po dvi pamokas padedant penkioms skirtingoms specialistėms (privačiai logopedei, mokyklos logopedei, specialiai pedagogei, socialinei pedagogei, anglų kalbos mokytojai – aut. past.) ir mokytojai su klase. Pasak mamos, pastarojo tipo pamokos, kai tenka virtualiai komunikuoti su klasiokais, Karolinai yra šiek tiek sunkesnės esą dar ir todėl, kad dukra sulaukia kur kas mažiau dėmesio nei įprastai.

"Ji pripratusi gauti asmeninį dėmesį, nes mokykloje turi padėjėją, kuri moko mergaitę individualiai pagal specialią programą, todėl dukrai yra sudėtingiau dalyvauti per karantiną vykstančiose bendrose klasės pamokose. Ji yra labiau jų veiklos stebėtoja. Kol klasiokai kalbasi, Karolina atlieka atsiųstas užduotis ir pamokos pabaigoje parodo, ką padarė. Būna lengviau, būna sunkiau, bet viskas gana neblogai", – šypteli Rasa.

Mergaitę labai motyvuoja pagyrimai ir pasidžiaugimai jos pasiekimais. Tai skatina Karoliną mokytis toliau.

Mergaitė lavina skaičiavimo įgūdžius, mokosi rašyti atskiras raides. Per karantiną netgi išmoko taisyklingai parašyti Š ir Ž raides bei dviskiemenius žodžius ir trumpus sakinius. Pasak pašnekovės, prieš kurį laiką privati logopedė esą atsisakė mergaitę mokyti rašyti rašytines raides, o mokytojos atsiųstose užduotyse buvo prašoma rašyti pastarosiomis. Moteriai pasakius, kad dukrai spausdintines raides rašyti lengviau, prieita prie kompromiso, kad šiuo metu ketinama siekti tokių tikslų, kurie pasiekiami, o jei ateityje paaiškės, kad galima siekti daugiau, taip ir bus.

Dauno sindromo sutrikimas Karolinai netrukdo mokytis nuotoliniu būdu kartu su kitais.

Aktyvus laisvalaikis

Pasibaigus pamokoms, į pagalbą Rasai pakaitomis ateina abi Karolinos močiutės. Su jomis kartu šeimos pagrandukė gamina valgyti, piešia, stato dėliones iš lego ar žaidžia ne tik su lėlėmis, bet ir lavinamuosius žaidimus.

"Ir, žinoma, visa šeima einame į gamtą. Savaitgaliais keliaudami po Lietuvą aplankome pažintinius maršrutus įvairiuose miestuose. Pėsčiomis nueiname po 4–7 km. Dar prieš paskelbiant karantiną dukrą vesdavome ne tik pas logopedę, bet ir į dailės būrelį, gimnastikos užsiėmimus bei baseiną – visos dienos pasibaigus pamokoms būdavo užimtos veiklomis. Tad ir dabar namuose stengiamės neužsisėdėti", – šypteli pašnekovė.

Rasos teigimu, dukra yra labai sociali – turi daug draugų tiek mokykloje, tiek už jos ribų. "Kai ateidavome į mokyklą, su Karolina labai daug kas sveikindavosi, apsikabindavo – ne tik klasiokai, bet ir kitų klasių mokiniai ar net vyresnieji. Tai mus, tėvus, visad labai stebina – kada dukra spėja su visais susipažinti ir susidraugauti, juk mokykloje ji praleidžia tik tą pusdienį, per kurį mokosi", – džiaugėsi moteris.

Todėl karantinas dėl pastarosios priežasties mergaitei tapo savotišku iššūkiu. Kai realų bendravimą teko pakeisti virtualiuoju, dabar didžiąją laiko dalį Karolina kalbasi su močiutėmis ir draugėmis mobiliuoju telefonu, tačiau jau su nekantrumu laukia, kada galės vėl visus pamatyti bei, žinoma, pratęsti gimnastikos, plaukiojimo baseine bei dailės užsiėmimus, apie kuriuos kasdien vis užsimena.

„Bendravau su policijos atstovais, maloniai apsitarėme. Per reidus jie bandys naudoti vienkartinius kontaktinių alkotesterių antgalius, kuriuos kiekvienas pilietis išsipakuos pats ir antrą kartą jie nebebus naudojami. Teorinės užsikrėtimo galimybės tikrai negalima atmesti, juk (tikrinant blaivumą bekontakčiu daugkartiniu alkotesteriu, – aut. past.) kvėpuojama iš arti, o ypač, kai žmogus iškvepia, kai pučia į alkotesterį. Be to, po to kitas žmogus būna šalia to įrenginio, galbūt gali ir prisiliesti. Todėl atmesti riziką tokiu būdu užsikrėsti COVID-19 infekcija tikrai negalima. Tokia yra mano asmeninė nuomonė“, – portalo žurnalistams ketvirtadienį sakė prof. S. Čaplinskas.

Paklaustas, kas pakurstė rūpestį pastaruoju klausimu, pašnekovas pasakojo, jog jam pačiam teko važiuojant keliu nuo Nemenčinės pusės ir būti sustabdytam pareigūnų, kad šie patikrintų blaivumą. „Tikrinti vairuotojų blaivumą – būtina, pasisakau už tokias akcijas, tačiau tai turi būti daroma saugiai visomis prasmėmis“, – akcentavo ULAC direktorius.

Tikrinti vairuotojų blaivumą – būtina, pasisakau už tokias akcijas, tačiau tai turi būti daroma saugiai visomis prasmėmis.

„Vairuotojų blaivumo tikrinimas bekontakčiais daugkartiniais alkotesteriais laikinai yra sustabdytas. Kreipėmės į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistus, kad jie dar kartą pateiktų savo nuomonę, ar nuotoliniai detektoriai yra nesaugūs ir jais gali plisti infekcija. Kol negausime išvadų, laikinai nuotolinių detektorių nenaudosime. Naudosime įprastus alkotesterius, kur pats vairuotojas gali išsiimti ir įsidėti kištuką, kuris iškart po to išmetamas“, – patikino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.

Pasak jo, policijos pareigūnai anksčiau nebuvo gavę jokių specialistų parengtų rekomendacijų, kaip būtų saugiausia tikrinti vairuotojų blaivumą. Be to, visi reidai buvo sustabdyti, juos leista atnaujinti tik nuo gegužės 18 dienos.

„Klausimas, ar reikia, kiekvienam veiksmui išrašyti konkrečias rekomendacijas. Manyčiau, kad Lietuvoje ir taip yra paruošta konkrečių, specifinių rekomendacijų. Vis dėlto, (dabartinėje situacijoje, – aut. past.) turėtų veikti sveikas protas ir universalūs dėsniai. Jei kalbama apie tai, kokios turi būti saugos priemonės, kad pavyktų išvengti infekcijų, kurios plinta kraujo keliu, tai turbūt tikrai nereikia atskirai rašyti rekomendacijų virusiniam hepatitui B, ŽIV infekcijai ar dar kokiai nors infekcijai – tai bus universalu. Lygiai taip pat ir čia, kai kalbama, kaip išvengti oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų – tas pats galioja ir gripui, ir tymams ar kitoms infekcijoms. Vienu atveju yra skiepai, šiuo atveju (nuo COVID-19, – aut. past.) skiepų nėra – imlumas visuotinis“, – atsakydamas į R. Matonio teiginį, kad pareigūnams nebuvo suteiktos rekomendacijos, kaip elgtis užtikrinant saugumą, kai tikrinamas vairuotojų blaivumas, akcentavo prof. S. Čaplinskas.

Atsižvelgiant į tai, pašnekovo teigimu, kiekviena organizacija pastaruosius principus turėtų pritaikyti savo veiklos specifikai. „Specialistų atsakymas (dėl bekontakčių daugkartinių alkotesterių, – aut. past.) galbūt bus toks, kad rekomenduos juos naudojanti dezinfekuojant, sunku pasakyti. Aš tiesiog išreiškiau savo nuogąstavimą“, – teigė ULAC direktorius.

"Sodrai" neįtiko

Lukrecija (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasakojo, kad kovo viduryje, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, nuvykus į šeimos kliniką jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nes moteris augina mažametę dukrą, lankančią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, veikiančią dienos centro principu, kur sudaryta sutartis su fiziniu asmeniu, dirbančiu pagal individualios veiklos pažymą.

Pagal tokio pobūdžio sutartį esą įsipareigojama vaikus lavinti remiantis ikimokyklinio ugdymo programa bei sudaryti galimybes tenkinti jų saviraiškos poreikius.

"Pagal esamą tvarką šeimos klinikoje man buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Už pirmąsias dvi savaites kovo mėnesio nedarbingumo išmoką gavau. Nė nenumaniau, kad dėl to gali kilti kokių nors problemų. Kitos dalies išmokos taip ir nesulaukusi, ėmiau mąstyti, kas blogai? Gal darbdavys už mane nesumokėjo kokių mokesčių, o gal šiuo metu labai daug laukiančiųjų, todėl nesuspėjama išmokėti pinigų laiku? Išsiunčiau užklausą "Sodrai", – atviravo kaunietė.

Kitą dieną Lukrecija sakė sulaukusi "Sodros" atstovų skambučio, kurio metu jai buvo pažerta daugybė klausimų, pavyzdžiui, kodėl dukra ėjo į darželį, nors jai dar nebuvo dvejų metų. Tada moteris sakė paaiškinusi, kad neseniai gavo netikėtą darbo pasiūlymą, o kadangi vietos valstybiniame darželyje savo atžalai dar nebuvo gavusi, sudarė sutartį su jau minėtu darželiu, veikiančiu dienos centro principu, kurį dukra sėkmingai lankė nuo sausio.

"Tada manęs paklausė: "Kas tai per darželis? Kodėl nematome, kad vaikas jį lanko? Ar galėtumėte atsiųsti sutartį?" Pasakiau, žinoma, kad galiu. Taip ir padariau. Tačiau kitą dieną jutau nerimą, todėl paskambinau į "Sodrą" pasiteirauti, ar atstovai gavo mano siųstą sutartį. Man pasakė, kad sutartį gavo, tačiau į ją esą dar reikės pasigilinti, nes, "Sodros" darbuotojų teigimu, darželis, į kurį leidžiu savo dukrą, nėra darželis, nes neturi juridinio statuso", – niuansus vardijo mažametės mama.

Labai keista, kad valstybė taip klasifikuoja darželius. Kodėl mūsiškio veikla per karantiną taip pat buvo sustabdyta, jei tai – ne darželis?

Neguodžiantys pavyzdžiai

Ji užsiminė rankų nenuleidusi ir į "Sodrą" pasiteirauti, gal jau yra priimtas dėl jos sprendimas, kitą dieną skambinusi vėl. "Man pasakė: "Jūs nežinote? Atsakymas neigiamas." Paklausiau, kaip suprasti, – neigiamas, juk aš negavau jokio pranešimo, kad nedarbingumo išmokos man nebus mokamos. Tada specialistė, patikrinusi informaciją pagal asmens kodą, pasakė, kad vis dėlto oficialus sprendimas dėl mano atvejo dar nepriimtas, tačiau pabrėžė, kad, esant analogiškoms situacijoms, sprendimai dėl išmokų mokėjimo buvo neigiami", – pasakojo Lukrecija.

Moteris užsiminė, kad su ja bendravusios "Sodros" specialistės pasiteiravusi, kada bus priimtas oficialus jos atvejo sprendimas, nes šiuo metu ji nežino, kaip elgtis toliau – nutraukti nedarbingumą ar jį tęsti, nes jei išmokos nebus mokamos, ji patiria finansinių nuostolių. Kaunietė teigė išgirdusi naujas detales – esą dabar vykdomas šeimos klinikos, kurioje jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, patikrinimas.

Ieško kabliukų?

"Tada "Sodros" specialistės paklausiau, kodėl tikrinama mano šeimos klinika, jei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas? Be to, mano dukra per šį laikotarpį sirgo ir mes ten lankėmės. Sudvejojusi tarstelėjau, kad tikriausiai tokiu būdu "Sodra" ieško kabliukų, kad galėtų man nesumokėti nedarbingumo išmokos. Ji man atsakė: "Na, taip." Šis teiginys mane tiesiog šokiravo, buvau apstulbusi, kad pati "Sodros" darbuotoja tai patvirtino. Nebeturėjau ką pasakyti. Jokiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose nebuvo parašyta, kad darželiai, kokiu nors būdu bus klasifikuojami, o mūsų darželis nebus priskirtas darželiui ir dėl to aš negausiu išmokos", – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Pasak jos, tokiu pagrindu veikiančių darželių-dienos centrų, kuriuose nedidelėmis grupėmis ugdomi mažamečiai, Lietuvoje yra gausu, tačiau, kaip spėja kaunietė, pastarosios įstaigos neturi darželio statuso.

"Sodrai" užkliuvo darželio, kurį lanko dukra, statusas, nes sutartis sudaryta su asmeniu, teikiančiu ikimokyklinio ugdymo paslaugas pagal individualią veiklą. Jokiose Vyriausybės atmintinėse nebuvo parašyta, kad nedarbingumo pažymėjimai bus išduodami tik tiems tėvams, kurių vaikai lanko valstybinius arba privačius darželius. To nežinojo net gydytojai. Manęs tiesiog paklausė: "Ar dukra lanko darželį?" Pasakiau, kad lanko, nes mes turime sutartį, viskas yra oficialu. Labai keista, kad valstybė taip klasifikuoja darželius. Kodėl mūsiškio veikla per karantiną taip pat buvo sustabdyta, jei tai – ne darželis?" – svarstė Lukrecija ir pabrėžė, kad nuo kovo pabaigos iki dabar, gegužei perkopus į antrą pusę, moteris daugiau negavo jokios nedarbingumo išmokos.

Sulaukė blogos žinios

Praėjus kelioms dienoms po pokalbio redakcijos žurnalistus pasiekė pašnekovės žinia. Ji sakė sulaukusi Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo Kauno skyriaus sprendimo, kuriuo nusprendžiama neskirti kaunietei ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo kovo 30 iki gegužės 1 dienos.

Dokumente rašoma, kad taip nuspręsta dėl to, kad Lukrecija esą šeimos gydytojui pateikė klaidingą informaciją, jog jos dukra lanko priešmokyklinę (ikimokyklinę) ugdymo įstaigą, uždarytą įvedus COVID-19 plitimą ribojantį režimą.

"Taip išeina, kad kompensuoja tik tiems, kas lanko valstybinius ir privačius darželius. Žinoma, aš kovosiu iki galo. Vien jau tai, kad sprendimas suformuluotas taip, kad aš esą pateikiau klaidingą informaciją, jog mano dukra lanko darželį, nes, pasak jų, nelanko. Taip nepaliksiu. Jau konsultavausi su teisininku", – ryžto nestokodama kalbėjo pašnekovė pridurdama, jog sprendimą skųs.

Skiriama ne visada

Dėl kaunietei nutikusios situacijos ir iki šiol finansinę gerovę gaubiančios nežinios "Kauno diena" teiravosi "Sodros" atstovų. Pasak Komunikacijos skyriaus vedėjo Sauliaus Jarmalio, teisės aktai numato galimybę mokėti ligos išmokas tėvams atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, jeigu ugdymo ar nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centrai – aut. past.) uždaryti dėl karantino.

Jis pabrėžė, kad, norint gauti išmoką, reikia būti apdraustajam, t.y. tuo metu turėti darbą ar vykdyti savarankišką veiklą ir būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

"Sprendimas skirti išmoką arba neskirti priimamas per 10 darbo dienų pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu pažymėjimas buvo pratęstas, per 10 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui, jei yra gauti visi reikiami dokumentai ir duomenys. Priėmus sprendimą, gyventojas apie jį informuojamas per asmeninę "Sodros" paskyrą gyventojui. Paaiškėjus, kad išmokos skirti nėra pagrindo, ji neskiriama, net jeigu išduotas nedarbingumo pažymėjimas", – niuansus vardijo pašnekovas.

Registro reikšmė

Gilindamasi į kaunietei Lukrecijai iškilusią problemą dėl to, kad, kaip jau minėta, "Sodrai" neaiškumų sukėlė ugdymo įstaigos, į kurią moteris veda savo dukrą, statusas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė pabrėžė, kad tai, ar vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą (vaiko negalios atvejais – aut. past.), įrodo atitinkamos programos mokymosi sutartis.

"Tačiau mokymosi sutartis gali būti sudaroma tik tarp vaiko atstovų ir švietimo teikėjo. Švietimo teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas, nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą. Tokie švietimo teikėjai registruojami Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR). Taigi jeigu įstaigos ar fizinio asmens nėra šiame registre, net jeigu ir sudaryta ugdymo sutartis, nelaikoma, kad vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ar specialiojo ugdymo programą. Tai reiškia, kad "Sodra" teisingai pritaikė galiojančius teisės aktus", – akcentavo pašnekovė.

Inicijuos pakeitimus

Vis dėlto, kaip paaiškėjo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skubos tvarka inicijuos įstatymo pakeitimus, kad karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti vaikus iki 7 metų, būtų galima skirti nedarbingumą ir ligos išmoką, neatsižvelgus į švietimo teikėjo registraciją ar ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Dėl pradinio ir specialiojo ugdymo nuostatos liktų tos pačios.

"Keičiant nuostatas būtų peržiūrimi karantino metu priimti sprendimai dėl tėvų, kurie kreipėsi ligos išmokos, bet gavo neigiamą atsakymą, nes vedė vaikus į įstaigas, kurios nėra registruoti švietimo teikėjai. Pabrėžtina, kad tokie keitimai galiotų tik ekstremaliosios situacijos ar karantino metu ir baigtųsi atšaukus bent vieną iš jų", – sakė E.Samoškaitė.