Vien gulėti prie jūros ir degintis saulėje, pripažinkite – gana nuobodu.

Gerokai turiningiau ir sveikiau laiką prie vandens leistumėte, jei turėtumėte draugų ir pažįstamų, su kuriais galėtumėte pažaisti paplūdimio tinklinį. Pakanka turėti kamuolį, tinklą ir bent du tris bendraminčius.

Šių laikų tinklinio kūrėju laikomas Williamas George'as Morganas, Helioto (JAV) koledžo kūno kultūros mokytojas. 1895 m. buvo sukurtos pirmosios 10 punktų taisyklės. Pirmą kartą žaidimas pademonstruotas (sužaistas) 1896 m. Springfilde.

Kitąmet švęsime 100-metį, kai buvo atitverta pirmoji tinklinio aikštelė ant smėlio. Kiek vėliau buvo pakabintas tinklas. Pirmosios varžybos surengtos Havajų salų Vaikikio paplūdimyje.

Pliažo tinklinį išpopuliarino buriuotojai, kurie mušinėdavo kamuolį laukdami, kol vandenyne kils vėjas.

Pirmieji privatūs paplūdimio tinklinio klubai buvo įsteigti 1922 m. Santa Monikoje. Komandas iš pradžių sudarė po šešis žaidėjus, vėlesnės taisyklės jų skaičių sumažino iki dviejų.

Tačiau prie jūros laiką leidžiantys klaipėdiečiai gali nepaisyti jų. Abipus tinklo gali varžytis ir trijulės, ir ketvertukai, ir net šešetukai. Gali būti net nevienodas žaidėjų skaičius, jei, pavyzdžiui, yra neporinis žmonių skaičius.

Europoje paplūdimio tinklinis pradėtas žaisti 1930-aisiais. Tarptautinė tinklinio federacija įkurta 1947 m. balandžio 20 d.

Pagal oficialias taisykles smėlio aikštė turi būti 16 m ilgio ir 8 m pločio. Nugali tie, kurie laimi du setus. Pirmuose dviejuose setuose reikia pelnyti 21 tašką, trečiame – 15. Visuose setuose komandas turi skirti bent du taškai. Paplūdimio tinklinio taisyklės panašios į klasikinio tinklinio.

Kamuolį į varžovų pusę galima permušti bet kuria kūno dalimi – net galva ar koja.

1996 m. paplūdimio tinklinis buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą.

Česka (397 719; dar yra kojų paplūdimio tinklinis, kurį reikia žaisti be rankų)