R. Mažeika atkreipė dėmesį ir į grėsmingą nėščiųjų situaciją.

„Visų būklės yra rimtos, yra patvirtinti labai sudėtingi plaučių uždegimai, apėmę visus plaučius. Taigi situacija tikrai yra rimta. Suprantu, kad visuomenė norėtų girdėti kažkokias geras naujienas, bet nesakyti tiesos šiandien nebegalime. Artėjame prie ribos, kada ligoninės bus perkrautos“, – perspėjo ligoninės vadovas.

Jo teigimu, iš viso Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jau gimdė 8 koronavirusu užsikrėtusios nėščiosios.

„Skaičius yra tikrai didelis. Keletui iš jų bei naujagimių buvo gelbėjamos gyvybės. Tarp nėščiųjų yra didelis sergamumas COVID-19 liga. Yra nemaža dalis pasveikusiųjų, tačiau pasaulio ekspertai dar neturi informacijos, kokias pasekmes turės COVID-19 liga ateityje naujagimiams ir vaikams“, – pabrėžė R. Mažeika.

Didžioji dalis iš 20 sudėtingos būklės hospitalizuotų asmenų priklauso 40-60 metų amžiaus grupei. Tarp nėščiųjų yra didelis sergamumas COVID-19 liga.

Nemažai koronavirusu sergančių nėščiųjų, taip pat atkreipė dėmesį medikas, patiria persileidimus.

„Šiais pavyzdžiais noriu pasakyti, kad jauni žmonės, kurie galvoja, jog jie neserga, kad serga besimptomėmis formomis – ne visai taip yra. Jaunimas turi labai rimtai žiūrėti į šią ligą ir viruso plitimą“, – akcentavo Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius, pažymėjęs, kad visi gydytojai, kiek įmanoma, yra mobilizuoti, o visos Telšių ir Šiaulių ligoninės yra atidariusios koronaviruso pacientams skirtus skyrius, kurie jau yra užimti daugiau nei 80 proc.

„Mes esame labai arti perkrovimo, labai. Visuomenė turėtų įsiklausyti į tą situaciją“, – pridūrė R. Mažeika.

Šiaulių medikai: miestas serga, ištraukėme blogą bilietą

„Ištraukėme blogą loterijos bilietą. Miestas vėl tapo koronaviruso židiniu. Per pastarąsias dvi savaites turėjome 1400 susirgimo atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tai yra didžiausias rodiklis Lietuvoje, o šalies vidurkį pagal sergamumą viršijame du kartus. Turint tokią aplinką, atitinkama yra ir ligoninės situacija, patiriame didžiulį spaudimą“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius.

M. Morkevičiaus/ ELTOS nuotr.

Ribojimų per mažai

R. Mažeikos teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad pastarųjų septynių parų užsikrėtimų augimas, lyginant su praėjusia savaite, yra apie 16 proc.

„Taigi užsikrėtusiųjų sparčiai daugėja, o apie 5 proc. jų patenka į ligoninę. Šiomis dienomis per parą daugiausiai buvome priėmę 21 pacientą, vidutiniškai per dieną hospitalizuojame 14-15 žmonių. Tokie skaičiai mums yra milžiniškas krūvis“, – pažymėjo ligoninės vadovas.

Pasak R. Mažeikos, šiuo metu koronaviruso pacientų gydymui ligoninėje yra skirti 5 skyriai, kai dar neseniai buvo vienas.

Per savaitę, profilaktiškai testuojant mūsų personalą, nustatėme net 65 užsikrėtimus koronavirusine infekcija.

„Dabar yra 120 lovų, iš jų 19 intensyvios reanimacijos skyriuje, bet jų greičiausiai nepakaks, tad artimiausiu metų reanimacija išsiplės dar 14 lovų. Su koronavirusu dirba visi mūsų gydytojai, pasiskirstę pagal kompetenciją ir patirtį, tad pajėgumai įtempti iki maksimumo“, – teigė direktorius.

Ligoninės vadovo teigimu, toks režimas susijęs su didele rizika, mat iškrinta patys medikai.

„Per savaitę, profilaktiškai testuojant mūsų personalą, nustatėme net 65 užsikrėtimus koronavirusine infekcija. Dažniausiai užsikrečiama už ligoninės ribų, tiesiog miestas serga, o tada virusas atnešamas į darbovietę“, – sakė R. Mažeika. Anot jo, kadangi epidemiologų prognozės nieko gero nežada, ligoninė ruošiasi dar didesniems krūviams.

„Šiuo metu visame Šiaulių regione turime paruošę 340 lovų, įskaitant mažesnes Plungės, Mažeikių, Kelmės, Raseinių ligonines. Joms krūvis taip pat neabejotinai didės, tačiau svarbiausia, kad būtų kam tuos pacientus gydyti“, – pabrėžė R. Mažeika.

Jo, manymu, virusas išplito, nes priemonės pandemijai užkardyti pasirodė neefektyvios.

„Matau vienintelę išeitį – visuomenės gyvenimo ribojimų didinimą, atsižvelgiant į sergamumą. Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, jie per maži. Tuo pat metu reikėtų didinti testavimo apimtis ir prieinamumą, įskaitant profilaktinius tikrinimus. Naujajai sveikatos sektoriaus vadovybei čia teks dideli iššūkiai, ne tik valdant pandemiją, bet ir apskritai stiprinant sveikatos sektorių, mažinant joje politikos ir biurokratijos įtakas“, – sakė R. Mažeika.

Remigijus Mažeika. M. Morkevčiaus/ ELTOS nuotr.

Viruso pasekmės užsilieka ilgam

Didžioji dalis užsikrėtusiųjų koronavirusu Šiaulių ligoninėje guldomi į Infekcinių ligų skyrių.

„Mūsų skyrius ėmė plėstis nuo spalio pradžios. Šiomis dienomis COVID-19 pacientų skaičius skyriuje vyrauja nuo 80 iki 100, didžioji dalis gydosi pas mus, dalį perkeliame į atramines regiono ligonines, dalis pasveiksta, dalis, deja, miršta. Žmonės miršta po kelis kas savaitę“, – sako skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.

Infektologo teigimu, specifiniam koronaviruso gydymui naudojamas vienintelis patvirtintas antivirusinis vaistas remdesiviras.

„Deja, stebuklų jis nepadaro, tik pagreitinta sveikimą ir gulėjimo ligoninėje trukmę, bet tai nėra tas vaistas, kuris per kelias dienas panaikina dusulį ir kitus simptomus. Juo labiau kad praktiškai visus pacientus turime gydyti ir nuo gretutinių ligų, nuo plaučių uždegimo. Tam reikia nemažai laiko. Jei virusas lengvesnės formos, paprastai pakanka 5-6 dienų stacionarinio gydymo, o pacientas sveikti baigia namuose. Jei sunkesnės pneumonijos, tuomet reikia dviejų savaičių ar net mėnesio“, – sakė medikas.

Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu į ligoninę tenka guldyti vis jaunesnius pacientus, daugiausia nuo 40 metų, daugiau vyrus.

„Ypač virusas pavojingas tiems, kurie serga cukriniu diabetu, yra nutukę. Apskritai koronavirusas bjaurus dar ir tuo, kad nors dauguma ligonių pasveiksta, tam tikrų pasekmių jis negali atsiratyti ilgai. Tyrimais pagrįstų duomenų dar nėra, bet plaučių pažeidimas, priklausomai nuo gretutinių ligų, be pasekmių nelieka: sunkesnis kvėpavimas, nuovargis, bendras silpnumas gali varginti dar ilgai“, – sakė A. Kaušas.

Apskritai, kalbant apie visuomenėje sklandančius mitus, neturiu komentarų. Tas pats yra kalbėti, kad mėnulio nėra, nes ten nebuvau.

Infektologas nesiryžo prognozuoti, kaip situacija kis toliau, bet kol neturėsime savo rankose vakcinos, virusas vešės.

„Privalome laikytis bendrųjų taisyklių, dviejų metrų atstumas, kaukių dėvėjimas ir rankų dezinfekcija, tai išties efektyvu ir nieko geresnio nėra sugalvota. Žinoma, užsikrėtusiųjų greičiausiai daugės, dauguma gydysis namuose, dviejų tūkstančių per dieną į ligonines nesuguldysi, tad didelė atsakomybė tenka šeimos gydytojams. Ką vertėtų žinoti gydantis namuose? Kuo dažniau kontaktuoti su gydančiu mediku, temperatūrą mušti tik tuomet, jei yra 38 laipsniai ir daugiau, o jei karščiavimas trunka ilgiau nei savaitę, nepraeina kvėpavimo sunkumai, jau būtina kviestis greitąją“, – patarė medikas.

Iš skeptiko tapo realistu

Šiomis dienomis Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriuje beveik visos vietos užimtos. Su skyriaus vedėju aplankėme keletą COVID-19 pacientų. 48 metų Ina, tos pačios ligoninės medicinos seselė, užsikrėtė lapkričio pradžioje, skyriuje guli jau dvidešimt dienų.

„Dėl plaučių uždegimo paūmėjimo reanimacijoje pragulėjau savaitę, dar dvi savaites skyriuje, jau kiek laiko praėjo, bet iki šiol jaučiuosi blogai, dėl bendro silpnumo praktiškai prikaustyta prie lovos. Atsibodo juodai“,  – sakė Ina.

Pacientė atkreipė dėmesį, kad jos vyras buvo didelis koronaviruso skeptikas. „Kiek ironiška, kaip kardinaliai apsivertė jo požiūris, jis dabar aplinkiniams aiškina apie realius viruso pavojus. Apskritai, kalbant apie visuomenėje sklandančius mitus, neturiu komentarų. Tas pats yra kalbėti, kad mėnulio nėra, nes ten nebuvau“,– sakė Ina.

Kitoje palatoje gulintis ir prie deguonies kaukės prijungtas 58-ių Stasys prisipažino, kad buvo ištrauktas iš mirties nagų.

„Jei ne personalas, kuriems esu be galo dėkingas, manęs jau nebebūtų. Tokiomis sąlygomis jie čia dirba pasigerėtinai“, – sakė koronavirusu užsikrėtęs vyras. Stasio teigimu, nors ligoninėje guli jau ne pirmą savaitę, iki šiol nueiti iki tualeto jam yra didžiausias žygdarbis

„Neduok Dieve, niekam tokios patirties nelinkėčiau. Žmona, tiesa, persirgo namie, jai buvo lengviau, mes vyrai, deja, esame silpnoji lytis“, – sakė Stasys. Dabar labiausiai jį vargina ne tik vis dar labai prasta sveikata, bet ir vienišumo jausmas. „Kol gulėjau reanimacijoje, artimieji patyrė tikrą košmarą ir iki šiol manęs nemato, lankyti mus yra uždrausta“, –teigė Stasys.

Praėjusią parą Šiaulių apskrityje fiksuoti 266 susirgimai COVID-19, mirė trys žmonės, priklausę 70-79, 80-89 metų amžiaus grupėms.

Iš Seimo pasitraukęs LVŽS lyderis stebisi pasirinktu būdu, kokiu Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė kandidatūras į jos būsimos Vyriausybės ministrus.

„Aš pasakysiu, kas mane labai nustebino... Per praėjusią kadenciją mes du kartus su prezidente Grybauskaite ir prezidentu Nausėda turėjome tą patį procesą: ministrų teikimas ir visą kita. Kiek aš pamenu, ir pirmuoju, ir antruoju atveju, tai premjeras suderindavo (su prezidentu – ELTA) kandidatus ir po to tik juos skelbdavo“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad dabartinė valdžia esą elgėsi visiškai kitaip.

„Aš suprantu, kad dabar įvyko kitaip. Dabar buvo paskelbti kandidatai, bet jie dar nėra suderinti. Ir ši situacija, kaip aš suprantu, yra tam tikra prasme spaudimas prezidentui. Toks spaudimas, kokio mes nedrįsome nei vienam, nei kitam prezidentui daryti“, – sakė jis.

Situacija, kaip aš suprantu, yra tam tikra prasme spaudimas prezidentui. Toks spaudimas, kokio mes nedrįsome nei vienam, nei kitam prezidentui daryti.

R. Karbauskio teigimu, visi „valstiečių“ buvimo valdžioje metu tvirtinti ministrai, išskyrus galbūt vieną atvejį, buvo suderinti su prezidentu.

„Mes paprasčiausiai įvardindavome kandidatus tada, kada buvo aišku, jog jie bus patvirtinti. Buvo, jei neklystu, tik vienas atvejis, kada buvo ne taip“, – tikino LVŽS lyderis.

I. Šimonytė kandidatų į ministrus sąrašą paviešino, dar iki ją oficialiai prezidentui skiriant į ministres pirmininkes. Iki šio sąrašo paskelbimo I. Šimonytė ne kartą buvo susitikusi su prezidentu G. Nausėda. Kaip yra teigusi Prezidentūra, sąraše įvardintos pavardės buvo aptartos, o kai kurie kandidatai, kurie buvo I. Šimonytės ir prezidento aptarti vykusių susitikimų metu, kandidatų sąraše neatsidūrė.

Pradėjo susitikimus su partijos skyriais

R. Karbauskis teigia, kad jau spėjo susitikti su keliais partijos skyrių atstovais. Jie, pasak „valstiečių“ lyderio, džiaugiasi, kad partijos lyderis dabar turės daugiau laiko tiesioginiam bendravimui.

„Jei šnekėti apie partinę veiklą, tai (laiko – ELTA) bus daugiau. Aš jau vakar sugebėjau susitikti su dviem mūsų partijos skyrių vadovais. Šnekėjomės apie artėjančius savivaldos rinkimus, aš tam neturėjau labai ilgai laiko. Žmonės dabar džiaugiasi, kad jie gali susitikti ir šnekėtis, o aš tam galiu skirti laiko – stiprinti partijos skyrius, ruoštis savivaldos rinkimams“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ sakė R. Karbauskis.

Žmonės dabar džiaugiasi, kad jie gali susitikti ir šnekėtis, o aš tam galiu skirti laiko.

Dar vienas laukiantis darbas, pasak LVŽS lyderio, – suformuoti šešėlinę Vyriausybę, vadovaujamą Sauliaus Skvernelio.

„Aš esu gavęs kandidatus į tos Vyriausybės narius, dabar partijos taryba tai svarstys ir tvirtins“, – teigė R. Karbauskis.

Vis dėlto jis pažymėjo dar laukiantis savo išėjimo iš Seimo rezultatų – kad „valstiečių“ frakcija gautų pažadėtus postus komitetuose ir Seimo valdyboje.

„Jei šnekėtume apie rezultatą, kaip įvykį, tai jo dar nėra, nes dar nėra sprendimų, kurie atstatytų LVŽS teises, kaip didžiausios opozicinės frakcijos teises Seime – Seimo vadovybėje dar nepaskirtas žmogus, Audito komitetas dar neturi LVŽS nario pirmininko pozicijoje. Tai yra dar neįvykę dalykai, nors apie tai šneka valdančioji dauguma. (...) Dabar aš išėjau, tikiuosi, kad tai bus išspręsta“, – pridūrė R. Karbauskis.

„Turėkime galvoje, kad Vyriausybė yra palikusi tam tikrą laiką sau ir sprendimui koreguoti, ir pakeisti, jei kitos savaitės pradžioje matysime, kad skaičiai nemažėja, rizika išlieka didelė. Gali atsitikti taip, kad ši nuostata iš karantino sąlygų bus panaikinta“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė A. Veryga.

Vyriausybė, priėmusi nutarimą dėl karantino Lietuvoje pratęsimo, numatė galimybę nuo gruodžio 10 d. griežtai apibrėžtomis sąlygomis lankytis muziejuose ir galerijose, taip pat dalyvauti ekskursijose, primena ELTA.

Kultūros ministerija detalizuoja, kad muziejai ir galerijos galės būti lankomi ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, kai užtikrinamas 10 kvadratinių metrų muziejaus ar galerijos lankomas plotas vienam lankytojui ir laikomasi ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių. Taip pat nuo gruodžio 10 d. bus leidžiama rengti ekskursijas, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 2 asmenys, išskyrus šeimos narius.

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas Raimundas Balza Eltai džiaugėsi tokiu Vyriausybės sprendimu. Jo teigimu, pasirinktas terminas yra protingas, kadangi muziejininkai turės galimybę deramai pasiruošti siekdami užtikrinti lankytojų saugumą.

„Sąžiningai galiu pasakyti, kad tikrai skaičiuoju (dienas – ELTA), laukiam sklandaus pasikeitimo, nes ši situacija reikalauja aiškumo. Ir žmonėms aiškumo reikia, ir komandai. (...) Optimistiškai skaičiuojant, jei viskas bus gerai, labiausiai tikėtina, kad apie gruodžio 8-10 dieną gali būti pasikeitimas. Dar maždaug pora savaičių“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Veryga.

Vis dėlto jis patikino, kad dabartiniai sprendimai, susiję su pandemijos valdymu, niekaip nėra susiję su valdžios pasikeitimu. A. Verygos teigimu, antrojo karantino režimas yra švelnesnis, nes atsirado daugiau žinių apie koronavirusą.

Laukiam sklandaus pasikeitimo, nes ši situacija reikalauja aiškumo. Ir žmonėms aiškumo reikia, ir komandai.

„Aš tikrai tokios nuostatos neturiu. Man atrodo, kad mes darbą privalome padaryti gerai iki paskutinės dienos. (...) Kad reagavimas į šią situaciją dabar yra tikrai kitoks į šią situaciją nei pavasarį, – taip, to niekas neneigs, bet aš to nesiečiau su valdžių pasikeitimu. Ir daugiau žinojimo apie patį virusą atsiradę, galbūt ir nuostatos pasikeitusios lemia sprendimus, kurie dabar yra kitokie“, – kalbėjo laikinasis sveikatos apsaugos ministras.

Tuo pačiu A. Veryga pabrėžė matąs „daug kitų dalykų, kurie nėra sveiki ir trukdys atėjusiai valdžiai dirbti“.

„Kalbu ne apie politikus, o apie valstybės tarnautojus, kurie jaučia labai daug baimės dabar, netikrumo, yra dėl daugybės dalykų kaltinami nuolat – kad kažkas yra ar buvo neteisingai daroma. Šitą aš labai jaučiu, žmonės vengia priiminėti sprendimus, stengiasi juos perduoti kažkam kitam, nenori, kad pas juos apsilankytų tarnybos, kad jie būtų smerkiami ar kaltinami“, – pridūrė A. Veryga.

„Pokalbis buvo pakankamai ilgas ir, prezidento vertinimu, labai įdomus. Prezidento vertinimu, kandidatė yra labai drąsi ir ryžtinga, pasirengusi įgyvendinti tuos pokyčius, kurie yra svarbūs Teisingumo ministerijoje. Pagrindinis klausimas, kuris kilo pokalbio metu – ar ji vis tik turėtų pakankamai patirties įgyvendinti šiuos pokyčius ir, ar turėtų pakankamą autoritetą teisininkų bendruomenėje“, – ketvirtadienį po G. Nausėdos ir E. Dobrovolskos susitikimo surengtoje spaudos konferencijose sakė šalies vadovo patarėjas A. Bubnelis.

Pasak jo, prezidento lūkestis yra aukštesnė teisėkūros kokybė ir didesnė ministerijos lyderystė, o siekis – didinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema.

Paklausus, kaip šalies vadovas vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusią kritiką E. Dobrovolskai, A. Bubnelis teigė, kad prezidentas mato įvairias nuomones apie kandidatę.

„Prezidentas girdi diskusijas, kurios vyksta visuomenėje. Apie kai kurias iš tų sričių buvo specialūs susitikimai, prezidentas bendravo su verslo bendruomene, profsąjungomis. Priimant sprendimą dėl ministrų, yra konsultuojamasi su suinteresuotomis grupėmis ir yra vertinama visa aplinkybių visuma“, – patikino A. Bubnelis.

G. Nausėdos patarėjas taip pat pakartojo, kad galutinius sprendimus dėl kiekvieno kandidato prezidentas pateiks „artimiausiu metu“.

Pristatė dalį komandos narių pavardžių

Pati kandidatė į ministres pasidžiaugė konstruktyviu ir dalykišku pokalbiu.

„Aptarėme tiek mano viziją, tiek planuojamus darbus. Kaip prezidentas pokalbio pabaigoje įvertino mūsų susitikimą – kad tai buvo vienas įdomiausių prezidentui susitikimų – tas asmeniškai labai džiugina. (...) Vienas pagrindinių tikslų lieka kokybiška teisėkūra“, – patikino E. Dobrovolska.

Pagrindinis klausimas, kuris kilo pokalbio metu – ar ji vis tik turėtų pakankamai patirties įgyvendinti šiuos pokyčius.

Pasak jos, būtina vykdyti konsultavimąsi su visuomene, teisinio poveikio vertinimą visiems teisės aktams, taikyti teisės viršenybės principą, gerinti resocializacijos procesus, keisti požiūrį į įkalinimo įstaigas, peržiūrėti Baudžiamojo kodekso nuostatas.

„Šiandien mes negalime priimti chaotiškų sprendimų dėl atskirų korpusų statymo arba atskirų įstaigų. Mes turime (...) sukurti strategiją, kokių mes įkalinimo įstaigų norime“, – kalbėjo E. Dobrovolska.

Paklausta, kaip bandytų kompensuoti prezidento akcentuotą patirties stoką, E. Dobrovolska teigė, kad į susitikimą atėjo pasiruošusi ir prezidentui pristatė dalį galimos savo komandos.

„Pristačiau prezidentui tiek konkrečias pavardes, tiek matomą pasiskirstymą ir kokiu būdu tie žmonės atlieptų tiek autoriteto, tiek lyderystės poreikius bei specifinių žinių turėjimą. Juolab, jie tikrai atneštų kitokį požiūrį tam tikromis temomis“, – pabrėžė E. Dobrovolska.

Ji patikino, kad savo komandos narius renkasi savarankiškai.

„Šiai dienai neturiu sutikimo tų asmenų pavardžių viešinti, kol nėra galutinio sprendimo iš prezidento. Dėl šito turėtume dar palaukti. Yra beveik suburta komanda, kuri atsineša tiek pokytį, tiek labai ekspertines žinias bei autoritetą visuomenėje“, – teigė kandidatė į teisingumo ministrės pareigas.

Prezidentui pristačiusi galimą savo komandą, E. Dobrovolska taip pat patikino nesulaukusi iš G. Nausėdos neigiamos reakcijos.

„Akivaizdu, kad prezidentui dalis pavardžių yra puikiai žinoma, dalis – galbūt mažiau. Esu tikra, kad prezidentas tuo laiku iki galutinio sprendimo priėmimo galės įvertinti tuos dalykus, kuriuos mes aptarėme ir mano pateiktą komandą, jei turės pastabų“, – pridūrė E. Dobrovolska.

„Mes tikrai tokios galimybės nesvarstome, tai turėtų būti Seimo sprendimas ir tik esant nepaprastajai padėčiai. Įvedus vadinamąją komendanto valandą, su nepaprastąja padėtimi įsiteisina visai kitoks teisinis režimas, ribojamos pilietinės ir politinės teisės bei laisvės. Greičiausiai tai jau turėtų būti Seimo sprendimas ir, jei tokie sprendimai būtų priimti, tai įgyvendintų nauja Vyriausybė“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.

Mes tikrai tokios galimybės nesvarstome, tai turėtų būti Seimo sprendimas ir tik esant nepaprastajai padėčiai.

Pasak jo, tikimasi, kad karantino režimas parodys teigiamą tendenciją ir atvejų mažės. Jeigu situacija toliau liks sudėtinga, kalbėjo S. Skvernelis, laikinoji Vyriausybė galvos apie naujas priemones. Komendanto valandos įvedimas, patikino laikinasis premjeras, nebūtų svarstomas.

„Nebeturime eksponentinio atvejų augimo. Tikimės, kad skaičiai turėtų parodyti karantino tendenciją, ar tos priemonės, kurios yra, davė aiškių, ilgalaikių rezultatų. Jei ne, reikės galvoti apie papildomas priemones, nekalbant apie komendanto valandą, kurios leistų mažinti mūsų mobilumą, išlaikyti socialinę distanciją, mažinti mūsų bendravimą ir lankymąsi viešose vietose“, – teigė S. Skvernelis.

„Tokie klausimai yra darbotvarkėje, bet kol kas tikimės, kad jų nereikės įvedinėti“, – pridūrė jis.

„Daug yra svarstymų, kad jauni, kad neturi magistrų laipsnių ar kažkokios ypatingos valdymo patirties įmonėse, žemės ūkio bendrovėse. Man tie argumentai neatrodo labai svarūs, ateina žmonės, turintys didesnę ar mažesnę politinę patirtį, užsiangažavę vienoje ar kitoje srityje“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Kubilius.

Pasak politiko, darbo eigoje pasirodys, kam iš ministrų sekasi dirbti, o kam galbūt reikėtų pasitraukti.

„Tik gyvenimas parodys, kaip jiems seksis dirbti tą atsakingą ministro darbą. Kažkam, tikiuosi, tikrai pasiseks, ir mes pamatysime naujų augančių politikos žvaigždžių. Gali būti, kad kai kam bus sudėtinga ir gali tekti apsispręsti, ar toliau tęsti tą darbą, bet tai yra natūralūs dalykai“, – kalbėjo ekspremjeras.

Kalbėdamas apie naują Vyriausybę, A. Kubilius taip pat akcentavo, kad ji „simbolizuoja naują etapą mūsų valstybės gyvenime, nes didžioji dalis kandidatų į ministrus yra nedaug vyresni už pačią Lietuvos nepriklausomybę“.

„Ateina ta karta, kuri jau subrendo, užaugo nebe sovietmečiu, jie yra kitokie nei mūsų karta, ir tai yra jų privalumas – jie visai kitaip komunikuoja tarpusavyje ir su pasauliu“, – atkreipė dėmesį A. Kubilius.

Jis taip pat teigė, kad ministrui nebūtina turėti aukštesnį nei bakalauro laipsnį. Panašias diskusijas viešojoje erdvėje įžiebė pristatyta kandidatė į teisingumo ministres Evelina Dobrovolska, neturinti teisės magistro laipsnio.

„Negaliu nuvertinti arba pasakyti, kad, jei kokia nors kandidatė nėra gavusi magistro laipsnio, ji jau bus bloga ministrė. Jei pasižiūri į Lietuvos patirtį, tai tam pačiam teisingumui (Teisingumo ministerijai – ELTA) yra vadovavę ir teisės mokslų daktarai, profesoriai, bet niekaip neprisimename, ką jie būdami tais ministrais sugebėjo kažką reikšmingo nuveikti. Ne tie kriterijai lemia. (...) Viską parodys tolesnis gyvenimas ir gebėjimas“, – pridūrė A. Kubilius.

Savo ruožtu prezidento patarėjas Antanas Bubnelis sako, kad naujasis kultūros ministras turi turėti „visą kultūros lauką apimantį požiūrį“, o S. Kairiui esą reikėtų sustiprinti savo viziją kultūros sektoriuje ir suburti tvirtą komandą.

„Ministras turi turėti pakankamai politinio svorio ir įtakos, kad galėtų keisti požiūrį į kultūrą“, – trečiadienį po susitikimo su G. Nausėda surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Bubnelis.

Jis taip pat akcentavo, kad, prezidento nuomone, kultūros politika turi būti grįsta duomenimis ir tyrimais.

Ministras turi turėti pakankamai politinio svorio ir įtakos, kad galėtų keisti požiūrį į kultūrą.

„Žinant ir matuojant tokius rodiklius, svarbu sukurti subalansuotą ir tvarų kultūros finansavimo modelį. Tokiu būdu galima siekti progreso šioje srityje“, – pažymėjo prezidento patarėjas.

Pasak A. Bubnelio, S. Kairiui taip pat reikia „sustiprinti savo ilgalaikę viziją kultūros sektoriuje“.

„Kandidatas turi patirties dirbant savivaldybės lygmeniu, todėl itin svarbu ir komanda, kuri, patvirtinus jį, dirbtų su juo nacionaliniu lygmeniu ministerijoje“, – pažymėjo A. Bubnelis.

S. Kairys įvardijo pagrindinį tikslą

Pasak S. Kairio, vyko nuoširdus pokalbis su prezidentu apie įvairias kultūros sektoriaus aktualijas.

„Buvo nuoširdus pokalbis su prezidentu ir jo komandos atstovais. Labai džiaugiuosi girdėdamas ir matydamas, (...) kad stengiamasi pabrėžti, jog kultūra neturi būti kažkur paraštėje ir turi būti mūsų gyvenimo ašis“, – akcentavo S. Kairys.

Jis įvardijo ir savo pagrindinį tikslą.

„Mano toks bendrinis tikslas, kad kultūra būtų neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Matome įvairių tyrimų, nuomonių, ypač tų žmonių, kurie nelinkę dalyvauti kultūroje. Kai jų klausi, kodėl, jie atsako, kad tam nėra laiko. Labai svarbu, kad visuomenėje būtų kuo mažiau tokių žmonių – čia turi būti ir valstybės pastangos, ir žmonių supratimas, ir įtikinimas, kad kultūra (...) yra neatsiejama žmogaus dalimi“, – pažymėjo kandidatas į kultūros ministrus.

Pasak S. Kairio, su prezidentu buvo kalbama apie pandemijos padarinius kūrybos sektoriuje, buvo aptartas kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų klausimas.

Galimų komandos narių neįvardijo

Kalbėdamas apie galimą savo komandą, S. Kairys neslėpė girdėjęs jam tekusios kritikos dėl patirties stokos, žinomumo ir politinio svorio trūkumo.

„Nemažai kalbėjome, kaip svarbu yra komanda, kuri tuos minusus eliminuotų. Supraskite mane, aš esu kandidatas į ministrus ir dabar man kalbėti viešai apie konkrečias pavardes būtų neetiška tiek man, tiek tiems žmonėms, su kuriais yra kalbama“, – teigė S. Kairys.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad, jei būtų patvirtintas ministru, jo komandoje dirbtų žmonės, turintys autoritetą kultūros srityje ir tie, kuriais S. Kairys besąlygiškai pasitiki.

Vertindamas šalies vadovo pastabą apie ilgalaikę viziją, S. Kairys teigė, kad „girdi viską, ką sako prezidentas ir jo patarėjai ir į tuos dalykus stengsis atsižvelgti“.

„Reikėtų klausti mūsų bičiulių, kurie neatėjo į balsavimą. Frakcijos sprendimas buvo susilaikyti. Tie, kas liko, ir susilaikė. Nėra prievolės, čia ne vaikų darželis ar mokykla, kur už rankos reikia atvesti į balsavimus. Manau, kad kiekvieno politiko garbės reikalas yra dalyvauti, balsuoti ir parodyti savo poziciją“, – antradienį Seimui išrinkus I. Šimonytę premjere, žurnalistams sakė A. Sysas.

Pasak jo, galima įvairiai vertinti kai kurių socialdemokratų frakcijos narių nedalyvavimą balsavime.

„Jeigu darytume prielaidą, kad daugiau mūsų dalyvautų balsavime, balsų vis tiek nepritarimui neužtektų. Galbūt čia naujų Seimo narių neryžtingumas, ieškojimas plaukimo pasroviui“, – svarstė frakcijos seniūnas.

Nėra prievolės, čia ne vaikų darželis ar mokykla, kur už rankos reikia atvesti į balsavimus.

Vis dėlto A. Sysas pabrėžė, kad tolesnis bendravimas su valdančiaisiais bus normalus.

„Čia nieko asmeniško nėra. Opozicija turi stebėti, kritikuoti, teikti siūlymus, ginčytis – tai yra ta vieta, kur vyksta diskusija ir priimami sprendimai. Į muštynes nesivelsim“, – pridūrė parlamentaras.

Seimas antradienį pritarė Ingridos Šimonytės išrinkimui ministre pirmininke. Šis balsavimas tapo išbandymu valdantiesiems, nes dalis jų dėl Seime plintančio koronaviruso atsidūrė saviizoliacijoje.

Už I. Šimonytės kandidatūrą balsavo 62 parlamentarai, prieš – 10, susilaikė 41 Seimo narys.

„Pirmą valandą yra VRK posėdis. Neturiu jokio pagrindo persigalvoti, nes pareiškimai, kad valdančioji dauguma pradės gerbti opozicijos teises po to, kai aš pasitrauksiu, skamba. Tai rodo, kad aš buvau teisus, sakydamas, jog tai susiję su manimi ir kad tos patyčios, kurios buvo iš rinkėjų, yra susiję su tuo, kad jie mums bando atkeršyti“, – antradienį Seime prieš posėdį žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Pirmą valandą yra VRK posėdis. Neturiu jokio pagrindo persigalvoti.

Apie savo sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato R. Karbauskis pranešė po ketvirtadienį vykusio Seimo LVŽS frakcijos posėdžio. Tokį žingsnį didžiausios opozicinės frakcijos lyderis argumentavo tuo, kad valdantieji esą nepaiso opozicijos nuomonės, ignoruoja jos teises ir neišklauso opozicijos nuomonės.

Politiko teigimu, pasikeitus valdžiai, frakcijai tenka kentėti dėl to, kad dabartiniai valdantieji keršija jam asmeniškai.

Jis taip pat kalbėjo, kad liks aktyvus politikoje, dalyvaus partinėje veikloje, šešėlinės Vyriausybės formavime.

R. Karbauskiui pasitraukus iš parlamentarų gretų, jo vietą užims Seime praėjusią kadenciją jau dirbusi LVŽS atstovė Asta Kubilienė.