Atpažįsta gatvėse

Merginą karlshamniečiai pažįsta dėl kelių dalykų.

Ji bene vienintelė šiame Švedijos mieste važinėja elektriniu paspirtuku. Vietos gyventojai – vis dar ištikimi dviračiams.

Aukšto ūgio mergina dar labiau krenta į akis, kai galvą dengia languota skrybėle ir išsitraukusi išmanųjį telefoną taikosi nufotografuoti kokį miesto ar jo apylinkių kampą.

Neseniai vietos jūrų muziejuje V.Zubielė surengė savo fotografijų parodą, pavadintą "Karlshamnas lietuvės akimis".

Tada keli šimtai miestelio ir jo apylinkių gyventojų atėjo į parodą ir suprato, kas yra ši jų dažnai matoma mergina.

Tai lietuvė, fotografuojanti viską, ką mato, ir ieškanti ypatingo kampo, kad užfiksuotas vaizdas atrodytų ypatingai.

Vidos Zubielės asmeninio archyvo nuotr.

Parodoje – Švedijos spalvos, objektai, gamta, gyvūnai, vanduo. Kai nuotraukų autorė tarėsi dėl parodos, švedai tikėjosi pluoštelio Karlshamno vaizdų, bet V.Zubielė nustebino ne tik žiūrovus, bet ir parodos organizatorius.

Klaipėdietė pasirūpino ne tik fotografijų vaizdais dideliame ekrane, bet ir išspausdino apie 70 jų ant popieriaus.

Pravertė senas įrašas

Netikėtas žiūrovams buvo ir muzikinis parodos fonas.

Kai tik rengėjai pranešė, kad įrašas turi būti licencijuotas, V.Zubielė nesuabejojusi pasirinko prieš dešimtmetį įrašytą Klaipėdos etnocentro ansamblio "Audenis" kartu su pianistu Sauliumi Šiaučiuliu įrašytą kompaktinę plokštelę.

Pasirinkimas nebuvo atsitiktinis – mergina pati buvo ansamblio narė, Vidos nuotrauka puikuojasi ir kompaktinės plokštelės voke.

Klaipėdos krašto dainos, atliekamos su džiazo improvizacijomis ir savosiomis melodijomis, puikiai tiko prie švediškų vaizdų.

"Labai jaudinausi, juk vietos gyventojai nesupranta, kas dainuojama, ir skambanti kalba jiems svetima, bet greitai supratau, kad teisingai pasielgiau. Žiūrovai klausinėjo manęs, kas dainuoja, ir net norėjo nusipirkti šią kompaktinę plokštelę. O parodą surengti padėjęs pripažintas vietos fotografas vėliau atviravo, kad tos melodijos dar vis skamba jo galvoje. Tai buvo dar vienas ženklas, kad gyvenime nieko nebūna be reikalo, o už visas pastangas kada nors sulaukiama atlygio", – kalbėjo V.Zubielė.

Labai jaudinausi, juk vietos gyventojai nesupranta, kas dainuojama, ir skambanti kalba jiems svetima, bet greitai supratau, kad teisingai pasielgiau.

Kai prieš dešimtmetį su draugėmis įrašinėjo plokštelę, mergina negalvojo nė įtarti, kad šių dainų klausysis jos parodos žiūrovai, o puikus darbas lems reikšmingus pokyčius jos gyvenime.

Pamatė kitomis akimis

"Pamatęs internete Vidos darytas Karlshamno nuotraukas, iškart pagalvojau – turime surengti parodą ir parodyti jas daugeliui miesto gyventojų. Rezultatas buvo fantastiškas. Kalbėjau su daugybe žmonių, mačiusių Vidos parodą. Visi sutinka, kad ji kuria fantastiškus kadrus. Vida pamatė Karlshamną visiškai kitomis akimis nei mes, čia gimę. Vietos, kuriose Vida fotografavo, man nėra naujiena, tačiau jos būdas išryškinti detales, neįprasti matymo kampai priverčia tūkstančius kartų matytą vietą pažinti iš naujo", – gyrė V.Zubielės parodą Karlshamno meras P.-O. Mattssonas.

Miesto galva atviravo, kad lietuvė – labai vertinama šiame Švedijos mieste.

Fotografas Michaelas Stenqvistas, pas kurį vieną dieną Vidą atvežė meras ir supažindindamas patikino, kad šis žmogus padės merginai pasirengti parodai, vėliau atviravo nesitikėjęs, kad tai bus taip nepaprasta.

Vidos Zubielės asmeninio archyvo nuotr.

Kai Lietuvos atstovė pradėjo rodyti pačios užfiksuotus kadrus, jis nežinojo, kurio reikėtų atsisakyti. Nuotraukų buvo keli šimtai, o parodai reikėjo kur kas mažiau.

V.Zubielė pasakojo, kad dėl ypatingo kadro lipusi ant didžiulių akmenų, kėlėsi dar prieš aušrą arba leidosi į mišką jau sutemus, ieškojo ypatingų rakursų ir taip nejučia pamilusi Karlshamną.

Sušildė švedų širdis

Po parodos V.Zubielę santūrieji švedai ėmė kalbinti gatvėse, kviesti į draugus "Facebook" ir parašė jai daugybę gražių atsiliepimų.

Už nuoširdumą ir darbštumą likimas merginai atlygina netikėtomis dovanomis.

Kai ji sulaukė darbo pasiūlymo šiame Švedijos mieste ir užsiminė apie būsto nuomai paieškas, P.-O.Mattssonas neprašomas pažadėjo padėti.

Kalbindamas vieną vietos gyventoją meras sulaukė klausimo, kas gyvens jos būste, o išgirdusi apie Vidą, moteris mielai sutiko priimti jauną šeimą, atviravo apsilankiusi jos fotografijų parodoje ir vylėsi, kad nuomininkė padės jai išmokti fotografuoti.

Klaipėdietė atskleidė, kad paroda jai padovanojo ir dar vieną visiškai netikėtą dovaną – puikią draugę, lietuvę, kuri gyvena Karlshamne jau 14 metų.

Scenos baimės neįveikė

V.Zubielės kelias į Švediją – netradicinis. Ji nėra viena iš daugybės Lietuvos piliečių, išvykusių ieškoti geriau apmokamo darbo.

Klaipėdoje gimusi ir augusi mergina baigė turizmo mokyklą ir įgijo virėjos specialybę. Baigdama šią mokymo įstaigą ji rašė įsivaizduojamos kavinės verslo planą.

Dar mokykloje mokytoja pastebėjo išskirtinį mergaitės balsą ir ragino nepraleisti progos išnaudoti dievo dovaną.

Dar mokykloje mokytoja pastebėjo išskirtinį mergaitės balsą ir ragino nepraleisti progos išnaudoti dievo dovaną.

Nors mergina nesimokė muzikos mokykloje, sėkmingai įstojo į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą ir studijavo operinį dainavimą.

Studijos nebuvo lengvos, bet Vida viską įveikė, baigė bakalauro ir magistro studijas gaudama dar ir stipendiją.

Neįtikima, bet dainininkės karjerą sužlugdė scenos baimė. Nors mergina nuo mažumės lankėsi Klaipėdos etnocentre, dainavo ansamblyje "Audenis", o vėliau pati fotografuodavo ir filmuodavo daugybę mažų ir milžiniškų miesto renginių, baimės stovėti ant scenos nesugebėjo įveikti.

Likimo smūgiai nesužeidė

Dar tada, kai mergina studijavo, jos šeimoje prasidėjo nesėkmės ir nelaimės.

Tėvai prarado darbą, abu užklupo ligos, todėl šeima neteko būsto ir, išmokėjusi skolas, už likusius pinigus įsigijo šimtametę sodybą prie Rietavo. Netrukus nuo sunkios ligos mirė merginos tėvas.

Tada didžiausia gyvenimo atrama jai tapo sutuoktinis Giedrius.

Vida nusprendė įkurti savo kavinukę, labai pravertė bene prieš aštuonerius metus rašytas verslo planas.

Vidos Zubielės asmeninio archyvo nuotr.

Bendravimas su verslo ir turizmo centro darbuotojomis taip pat pravertė.

Mergina šioje įstaigoje savanoriavo, vėliau ir įsidarbino, o vieną dieną sulaukė pasiūlymo dalyvauti metus keturiose Europos valstybėse vyksiančiame projekte, kurio tikslas – išmokyti mokymo procese naudotis naujausiomis technologijomis.

Mokymai vyko keturiose šalyse, pirmoji jų buvo Švedija.

Kai prieš porą metų į Karlshamną atvyko Rietavo delegacija, šiame mieste besimokiusi mergina susitikimuose taip pat dalyvavo ir telefonu fiksavo rietaviškių ir karlshamniečių bendravimą.

Kažkuris tautietis tada merginai už nugaros bambėjo, esą ji neišleidžianti telefono iš rankų ir vis fotografuojanti.

Kai vizitas baigėsi, tėvynainiai paprašė Vidą atsiųsti nuotraukų.

Nemoka būti vidutinybe

Atrinkusi pluoštą geriausių kadrų, mergina išsiuntė juos abiejų miestų vadovams bei daugeliui vizito dalyvių.

Nuoširdaus laiško su padėka lietuvė sulaukė tik iš Karlshamno.

P.-O.Mattssonas ir dabar prisimena, kaip tiksliai, pasirinkdama tinkamą apšvietimą ir matymo kampą, mergina fiksavo įvykius.

Be to, meras pastebėjo, kad fotografuodama ji spėjo būti visur.

Kartą vyko projekto aptarimas, susitikime dalyvavo ir Karlshamno vadovas.

Tuo metu, kai visi mėgavosi užkandžiais, miesto galva paklausė, ar iš kursų dalyvių atsirastų norinčiųjų dalyvauti praktikoje ir likti pusmečiui šiame mieste.

Stalo gale pakilo vienintelės V.Zubielės ranka, ji šūktelėjo: "Kada galima pradėti?"

Toks ryžtingumas sužavėjo miesto vadovą, klaipėdietė pusmečiui liko Švedijoje.

Apmaudu, bet pasibaigus mokymams paaiškėjo, kad Lietuvos mokyklos turi aukštos technologijos įrenginių vaikų mokymui, tačiau būdo, kaip įforminti žmogaus, galinčio pamokyti išradingai jomis naudotis, vis dar nesukurta.

Neseniai sulaukusi oficialaus pasiūlymo nuolat dirbti mokslo centre "Kreativum", V.Zubielė suprato, kad įgytas žinias galės pritaikyti Švedijoje.

"Man sekasi sutikti gerų žmonių, kad ir kur gyvenu, mokausi ar dirbu. Švedai turi tam tikrą žodį, nusakantį vidutiniškumą, jie dažnai teigia, kad laikantis to nei blogiausio, nei geriausio lygio gali gerai gyventi. Šito dalyko kol kas nesuprantu. Nors ir ką daryčiau, stengiuosi kiek galiu", – apie savo sėkmės paslaptį kalbėjo V.Zubielė.

Visai netoli jos dabartinių namų esanti tarptautinio kelto prieplauka jai primena taką namo, – keltas, kasdien plaukiantis į gimtąją Klaipėdą, verčia jausti gimtinės artumą.

Rankose – svetima piniginė

Klaipėdietis mano, kad policijos pareigūnai buvo nepakankamai dėmesingi jo pranešimui, todėl mieste ir įsisiautėjo paauglių gauja.

Vyras prisiminė, kad rugsėjo 17 dieną, apie 17 val., grįždamas iš parduotuvės, prie Tilžės g. 18 namo pamatė iš už kampo atbėgantį būrelį paauglių, jų buvo penki.

Pirmas buvo mažesnio nei kiti ūgio berniukas, vilkėjęs juodu megztiniu raudona apykakle.

Paskui jį skuodė vaikinas, kurį jau po savaitės teismas leido suimti, o jo nuotraukos pasirodė spaudoje.

A.Arlauskas atpažino jį iš rūbų, plaukų ir kitų detalių. Šis paauglys rankose laikė rudą piniginę ir bėgdamas krapštė iš jos pinigus ir korteles.

Skuosdamas pro šiukšlių konteinerius, jis numetė piniginę.

Dar vienas paauglys, bėgęs paskui ir vilkėjęs rudu bliuzonu bei pilkomis sportinėmis kelnėmis, tą piniginę pakėlė.

Visi jie nubėgo Rumpiškės gatvės ir Marijos Taikos Karalienės bažnyčios link.

Auka neteko 2 tūkst. eurų

Praėjo vos kelios akimirkos, A.Arlauskas pasuko už namo kampo ir pamatė priešais ateinantį smulkaus sudėjimo vyrą.

Mėlynu megztiniu ir mėlynomis džinsinėmis kelnėmis vilkėjęs maždaug 50 metų vyras buvo ką tik patyręs išpuolį, tai buvo aišku iš smarkiai nubrozdintos kairės jo kaktos pusės.

"Facebook" nuotr.

"Pagalvojau, kad vyras pargriuvo ant šaligatvio arba jam kažkas trenkė į galvą. Jis svirduliavo, man susidarė įspūdis, kad žmogus negali adekvačiai reaguoti į aplinką. Paklausiau, ar jį ką tik apiplėšė, ir išgirdau patvirtinimą. Žmogus pasakė, kad jam ištraukė piniginę, kad joje buvo apie 2 tūkst. eurų, ir pasiteiravo, kur skriaudikai nubėgo", – detaliai pasakojo A.Arlauskas.

Išgirdęs apie pavogtą pinigų sumą, klaipėdietis pamanė, kad nukentėjusysis gali būti namo pasisvečiuoti grįžęs emigrantas. Jis kalbėjo lietuviškai be akcento.

Sužeistas vyras pasidėjo pirkinių pilnus krepšius prie laiptinės ir nuėjo į tą pusę, kur nubėgo paaugliai.

Sužeistas vyras pasidėjo pirkinių pilnus krepšius prie laiptinės ir nuėjo į tą pusę, kur nubėgo paaugliai.

Tokį žmogų, nešantį abiejose rankose pirkinius, net ir nepilnamečiams apiplėšti – visiškai nesunku.

Kaip svarstė buvęs lakūnas, pakako vyrą pastumti, jis pargriuvo ir taip tapo lengvu grobiu.

Pažino vieną nepilnametį

A.Arlauskas paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir tik susinervino, nes išgirdo daugybę klausimų bei nurodymų.

Greitai po to atvažiavo policijos patrulių ekipažas – jauno amžiaus pareigūnas ir pareigūnė.

"Viską jiems papasakojau, parodžiau nukentėjusiojo paliktus maišelius. Policininkai labai nesusidomėjo, užsirašė, ką jiems sakiau, ir nuvažiavo. Kadangi to žmogaus vis nesulaukiau, paėmiau jo paliktus maišus, galvoju, gal sutiksiu, tada atiduosiu. Juose – negendantys produktai – užpilamos košės, šokoladas, alus", – prisiminė klaipėdietis.

Kai daugiau nei po savaitės visos žiniasklaidos priemonės pranešė apie sulaikytą paauglį, kuris įtariamas plėšikavęs prie mokyklos, A.Arlauskas sakėsi pažinęs tą patį vaikiną, kuris bėgdamas tuštino svetimą piniginę.

Vyras vėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu, vėl turėjo kartoti ilgą pasakojimą apie matytą įvykį, pasakė pažinęs vieną paauglių.

Šią informaciją klaipėdietis paprašė perduoti policininkams.

Praėjo dar nemažai laiko ir tik spalio 4-ąją A.Arlauskui paskambino tyrėja.

Pareigūnė pažadėjo susisiekti po savaitgalio ir apklausti dėl jo matyto įvykio.

Su įvykio liudininku tyrėja susitiko spalio 8-ąją.

Pareigūnė: padėtis – tragiška

Buvęs lakūnas stebėjosi tokia ilga policijos gaišatimi.

Kai po trijų savaičių nuo pranešimo apie nusikaltimą su juo vis dėlto ėmė bendrauti pareigūnė, A.Arlauskas suprato, kad nukentėjusio asmens niekas nė neieškojo.

"Meras viešai pareiškė, kad jau situacija stabilizavosi. Vadinasi, iki tol ji buvo nestabili. Kažin, kas kaltas dėl to, kad vaikai šviesiu paros metu plėšikauja ir užpuola ne tik kitus vaikus, bet ir suaugusiuosius? – samprotavo A.Arlauskas. – Kai bendravau su tyrėja, klausiau, kodėl taip negreitai su manimi susitiko. Jos atsakymas man atrišo akis – pareigūnė atvirai pasakė, kad komisariate – tragiška padėtis, labai trūksta darbuotojų."

Meras viešai pareiškė, kad jau situacija stabilizavosi.

Sulaikė penkis, uždarė vieną

Vis dėlto A.Arlauskui pavyko sužinoti, kad visi penki paaugliai buvo užfiksuoti mokyklos vaizdo kameromis, vėliau atpažinti ir apklausti pareigūnų.

Tačiau už grotų pabuvoti lemta tik vienam jų, visi kiti yra per jauni ir per mažai žinomi policijai, kad būtų suvaržyta jų laisvė.

A.Arlauskas perskaitė ir spaudoje pacituotus nuo siautėjančios paauglių gaujos nukentėjusio vaiko tėvo žodžius.

Įpykęs vyras žadėjo imtis linčo teismo, jeigu policija nepilnamečių nusikaltėlių nesugaudys.

Buvęs karo lakūnas, pasipiktinęs netvarka, buvo pasiryžęs padėti tiems, kas imtųsi gaudyti klaipėdiečius terorizuojančius paauglius.

"Atsikvėpti ir nusiraminti mums visiems dar anksti. Kol policija nepradės dirbti logiškai, o ne vadovaudamasi popieriniais nurodymais, kol neturės pakankamai žmonių, tol mes negalime jaustis saugūs", – rėžė klaipėdietis.

Komentaras

Ramūnas Šideikis

Klaipėdos apskrities policijos viršininko pavaduotojas

Miestas suskirstytas į devynias teritorijas, kiekvienai jų priskirtas vyriausiasis pareigūnas, kuris formuoja darbus kitiems policininkams. Toks pareigūnas vienu metu paprastai turi iki 10 ikiteisminių tyrimų, tai yra tie tyrimai, kuriuose nenustatyti įtariamieji.

Kiekvienam tyrėjui, tiriančiam nusikaltimus, kuriuose nustatyti įtariamieji, vidutiniškai tenka 16 bylų. Policijos departamento paskaičiuota maksimali norma – 20–25 ikiteisminiai tyrimai vienam tyrėjui.

Pareigūnas pareigūnui nelygus, vieni dirba greičiau ir efektyviau, kitam reikia labiau pasigilinti arba trūksta žinių, todėl kai kurie procesai užtrunka ilgiau. Nusikalstamų veikų neskirstome į mažas ar dideles ir tiriame visus nusikaltimus. Miestas – nemažas, atliekame nusikaltimų analizę. Patruliai dirba pagal tam tikrą algoritmą. Kartais pranešimas apie situaciją yra ne informacija, o dezinformacija.

Pareigūnas pareigūnui nelygus, vieni dirba greičiau ir efektyviau, kitam reikia labiau pasigilinti arba trūksta žinių, todėl kai kurie procesai užtrunka ilgiau.

Dabar neužimtų policininkų etatų skaičius neleidžia mums sakyti, kad su turimomis pajėgomis nesugebame atlikti mums deleguotų funkcijų. Statistika rodo, kad užtikriname mieste tvarką. Siūlyčiau kalbėti faktais. Kalbant apie sulaikytą paauglį turime konstatuoti, kad apie įtariamąjį mes žinojome dar prieš metus, jis buvo pripažintas kaltu, jam skirti įpareigojimai. Tai, ką numato įstatymai, jam buvo taikoma. Kitas klausimas, ar paauglio perauklėjimo sistema veikia.

Nesutikčiau su teiginiu, kad nėra kam tirti nusikaltimų ir ypač tų, kur iškart nenustatomi įtariamieji.

Klaipėdos policijos komisariate yra 156 policijos pareigūnų etatai, užpildyti – 146, dar kelios pareigūnės nedirba, nes yra motinystės atostogose, keli serga arba išvykę į komandiruotes.

Klaipėdos apskrityje yra 1 020 policininkų pareigybių, realiai dirba 919 pareigūnų. Policijos patrulių (kartu su kelių policijos patruliais) yra 158 etatai, iš tikrųjų dirba 132 pareigūnai.

Dvi dešimtis metų Šveicarijoje gyvenanti palangiškė Ilona Emanuelsson su vyru Joachimu pakvietė savo gimto miesto atstovus dalyvauti nuo 1997 m. Italijos Toskanos regione esančiame Gaiole in Chianti miestelyje rengiamame labdaros renginyje.

Žygiai, vadinami "Eroica", ypatingi tuo, kad dalyviai mina vintažinių dviračių pedalus. Didžiuliame dviratininkų būryje galima pamatyti žygio dalyvius, važiuojančius 1920 ar net 1910 m. pagamintais dviračiais.

Žygyje svarbiausia – ne pramoga, o kilnus tikslas, 160 eurų starto mokestis skiriamas labdarai.

Palangiškė I.Emanuelsson ir jos sutuoktinis sugalvojo, kad, dalyvaudami šiame žygyje, lietuviai galėtų jungtis prie žmonių, neabejingų specialiųjų poreikių turintiems Lietuvos kurorto vaikams, ir padėti surinkti lėšų mažiesiems itin reikalingoms ugdymo priemonėms ir infrastruktūrai.

"Eroica" išaugo į pasaulinio lygio judėjimą, renginį, pritraukiantį tūkstančius dviratininkų mėgėjų ir jų palaikymo komandų visame pasaulyje.

Nemažai italų mus kalbino, tikino žinantys Lietuvą. Gimė mintis dalį šio renginio perkelti į Palangą.

Dalyviai gali pasirinkti, kokią trasą jie sieks įveikti – 46, 81,135 ar 209 km. Žygis nėra lengvas, nes važiuoti tenka kalvotomis Toskanos apylinkėmis.

Spalio 6-ąją šešių palangiškių delegacija susitiko su I.Emanuelsson ir jos vyru Italijoje. Lietuviai tapo daugiau nei 7 tūkst. žygio dalyvių dalimi.

"Miestelis, kuriame gyvuoja vintažinių dviračių žygio tradicija, yra kur kas mažesnis už Palangą. Man, kaip žmogui, kuris per vasarą sėdo ant dviračio vos porą kartų, ir pati trumpiausia trasa buvo nemenkas iššūkis. Prisipažinsiu, nebuvo lengva, bet finišą pasiekėme visi. Keturi palangiškiai važiavo trumpiausią atstumą, du numynė 81 km. O mūsų draugas Joachimas įveikė 135 km. Oras buvo tobulas, žygis – be galo įspūdingas, o kai žinai, kad sumokėti pinigai bus skirti kilniam tikslui, jautiesi dar labiau pakylėtas", – atviravo Palangos meras Š.Vaitkus.

J.Emanuelsson tokiame žygyje dalyvavo ketvirtą kartą, jo žmona iki šiol renginį stebėdavo su vaikais, bet šiemet ir Ilona ryžosi minti pedalus. Sykiu sutuoktiniai nusprendė rinkti lėšas ypatingų poreikių turintiems autizmo sutrikimą turintiems Palangos vaikams ir tam tikslui atidarė specialią sąskaitą.

Per kelias šios savaitės dienas paaukota suma jau pasiekė 3 tūkst. svarų, tikimasi, kad per visas 10 aukų rinkimo dienų pavyks šią sumą padvigubinti. Šie pinigai pasieks Palangos savivaldybės paramos sąskaitą, už juos bus perkamos priemonės mažiesiems palangiškiams.

Š.Vaitkus ketina ir Palangoje skleisti informaciją apie labdaros renginį, raginti daugiau lietuvių jame dalyvauti.

"Važiuodami į renginį pasiruošėme, visi vilkėjome vienodomis uniformomis, taip reklamavome Palangą. Nemažai italų mus kalbino, tikino žinantys Lietuvą. Gimė mintis dalį šio renginio perkelti į Palangą. Tikimės pritraukti verslininkų ir dalyvių, turime vilties, kad renginys išaugs", – planais dalijosi Palangos meras.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policijos komisariato atstovė Andromeda Grauslienė, Palangos policijos pareigūnai atliko momentine vadinamą policijos priemonę.

Taip jie norėjo užtikrinti saugų eismą, ypatingą dėmesį skirdami vairuotojų blaivumui, kartu stebėdami, ar laikomasi Kelių eismo taisyklių.

Reidas truko valandą, nuo 8 iki 9 val., kai kelyje Palanga–Klaipėda yra didžiausias automobilių srautas.

Per valandą trijų policijos automobilių ekipažai patikrino 68 vairuotojus.

Dienraščio skaitytojo nuotr.

Rytinis patikrinimas parodė, kad į darbą vairuotojai važiuoja blaivūs.

Panašių priemonių policininkai ketina imtis ir kitomis darbo bei išeiginėmis dienomis.

Teismai – aštuonerius metus

Grigorij Pavlov aštuonerius metus gyveno nuolatinėje įtampoje, nežinodamas, bus kaltas ar visiškai išteisintas dėl jo vairuojamo autobuso keleivės sužalojimo. Teismai skelbė skirtingus sprendimus, pasak vienų nuosprendžių, jis buvo kaltas, pasak kitų – ne.

Galiausiai pernai kovo pabaigoje Aukščiausiasis Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir autobuso vairuotoją visiškai išteisino.

Tai buvo paskutinė instancija ir paskutinis sprendimas, o prieš tai vyrui teko išgyventi daug įtampos ir išleisti nemažai pinigų.

Tada G.Pavlov nusprendė, kad už visa tai jam turi būti atlyginta.

Vyriškis įsitikinęs, kad nei jis, nei pareigūnai, nei teismai nebūtų turėję taip ilgai vargti, jei pačioje pradžioje įvykį tyrę pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo darbą.

Norėjo 27 tūkst. eurų

Teismui galutinai išteisintas klaipėdietis pateikė ieškinį, prašydamas atlyginti žalą, kurią patyrė dėl neteisėto nuteisimo.

Atsakovu byloje buvo nurodyta Lietuvos valstybė, jai atstovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra.

Kai jau niekas nebegali teigti, kad autobuso vairuotojas dėl keleivės sužalojimo kaltas, G.Pavlov prašė priteisti jam iš valstybės kiek daugiau nei 27,5 tūkst. eurų.

Per ilgus bylinėjimosi metus už advokatės paslaugas jis sumokėjo 4,2 tūkst. eurų.

Per ilgus bylinėjimosi metus už advokatės paslaugas jis sumokėjo 4,2 tūkst. eurų.

Be to, antstoliai, gavę vykdomąją bylą, kurioje iš G.Pavlov buvo priteista atlyginti nukentėjusiajai už jos advokato paslaugas, nurašė iš jo sąskaitos 175 eurus.

Kai vairuotojas buvo išteisintas ir kreipėsi į antstolį, šis jam paaiškino, kad pinigai jau nebepasiekiami, ir paragino dėl šios sumos grąžinimo bylinėtis.

Dar 23 tūkst. eurų G.Pavlov prašė priteisti kaip per aštuonerius bylinėjimosi metus patirtą neturtinę žalą.

Šią sumą vairuotojas paskaičiavo įvertindamas kiekvieną bylinėjimosi dieną (o jų buvo 2 301) 10 eurų.

Patyrė sunkių sužalojimų

Ši istorija prasidėjo 2011 m. lapkričio 16-osios vakarą, kai vairuodamas Klaipėdos autobuso parko autobusą tada 54 metų vairuotojas G.Pavlov Naikupės gatvėje, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, buvo priverstas staiga stabdyti.

Buvo jau sutemę, gatvės – tuščios. Į perėją staiga išbėgo trys paauglės. Gretima eismo juosta važiavusios lengvosios mašinos vairuotojas sustojo prie perėjos.

Autobuso vairuotojas tik paskutinę akimirką pamatė bėgančias mergaites ir paskubėjo stabdyti.

Vėliau G.Pavlov teisme ne kartą pabrėžė, kad tai nebuvo ekstremalus stabdymas, pats vairuotojas jį vadino kiek staigesniu nei įprasta.

Keleivė, stovėjusi autobuse su maišais abiejose rankose, nugriuvo, susilaužė kelis šonkaulius, jai teko išoperuoti tulžį.

Vėliau vairuotojas liudijo, kad nė vienas kitas keleivis negriuvo, o keleivė jam sudarė labai ligotos moters įspūdį. Ji neleido kviesti greitosios ir tik autobusui privažiavus stotelę pasakė, kad jai labai bloga.

Vėliau ekspertai nustatė, kad keleivė patyrė sunkų kūno sužalojimą.

Sprendimai buvo skirtingi

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtariamuoju tapo autobuso vairuotojas.

Tyrimas truko mažiau nei pusmetį. G.Pavlov buvo teisiamas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas jį išteisino nenustatęs nusikaltimo sudėties.

Prokuroras apskundė išteisinamąjį nuosprendį.

Vėliau būta ir kitokių sprendimų, vyras buvo pripažintas kaltu.

Vienas jų – nurodymas atlikti papildomą ekspertizę, kurios ankstesnio tyrimo metu pareigūnai nesusiprato atlikti.

Po to buvo ilgi metai bylinėjimosi. G.Pavlov ir jo interesams atstovavusi advokatė Svetlana Baracevičienė įsitikinę, kad tai lėmė ikiteisminio tyrimo metu padarytos tyrėjų klaidos.

Kai bylą išnagrinėjo visų instancijų Lietuvos teismai, o kai kurie sprendimus joje skelbė ne kartą, išteisintasis nusprendė reikalauti patirtos žalos atlyginimo.

Istoriją norėtų pamiršti

Trečiadienį Klaipėdos apylinkės teismas paskelbė sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino G.Pavlov ieškinį.

Iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteista 734,95 euro turtinei ir 4 tūkst. eurų neturtinei ieškovo patirtai žalai atlyginti.

Be to, atsakovei atstovaujanti Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra turės grąžinti G.Pavlov sumokėtą žyminį mokestį – 105 eurus.

Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Mano lūkesčiai patenkinti, nors iš esmės nesu patenkintas.

Sprendimas motyvuotas tuo, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei žalą.

Sprendime pažymėta, kad patirtos turtinės žalos dydį G.Pavlov įrodė tik iš dalies, o prašomas neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, dėl ko teismas jį ir sumažino.

"Mano lūkesčiai patenkinti, nors iš esmės nesu patenkintas. Viena gerai – kad atgausiu visus bylinėjantis išleistus pinigus. Tikiuosi, kad tai buvo paskutinis teismo posėdis, primenantis man prieš aštuonerius metus įvykusį įvykį. Aš sprendimo neskųsiu, nematau prasmės. Belieka tikėtis, kad ir prokuratūra taip pasielgs", – vakar teigė G.Pavlov.

Gali būti, kad tai dar ne pabaiga, sprendimą galima apskųsti per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos.

Policijai apie radinį pranešta vakare, pasak ugniagesių, jie žinią apie pavojingą radinį gavo jau sutemus, apie 20.30 val.

Šį kartą išminuoti radinio atvyko „Aro“ kovotojai. Oficialiai pranešama, kad tai – trumpo nuotolio raketa, tai yra 1,6 m ilgio ir 16 cm diametro sprogmuo.

Radinį vietoje apžiūrinėję vyrai nusprendė, kad tai švediškas daiktas.

Dariaus Jasaičio ''Facebook'' paskyros nuotr.

„Aro“ vado Viktoro Grabausko nepavyko pakalbinti, nei darbo, nei mobiliojo ryšio telefonu jis neatsiliepia, tyli ir jo pavaduotojo Aloyzo Mickaus telefonas. Todėl ką nors daugiau sužinoti apie radinį Nidos paplūdimyje kol kas nepasisekė.

Skundai nesiliauja tekėti

Uostamiesčio savivaldybės tinklalapis turi skyrelį, kuriame prašoma gyventojus pranešti kokią nors naujieną.

Tikrų naujienų čia nėra daug, dažniausiai klaipėdiečiai praneša apie seną bėdą – kad jų automobiliai netelpa siauruose kiemuose, kad yra priversti pažeisti visas taisykles, tarp jų ir paprasčiausio kaimyniško mandagumo.

Vieną tokių pranešimų dar kartą šiomis dienomis savivaldybės tinklalapyje pakartojo Smiltelės gatvės 41–45 namų gyventojai.

Jie piktinosi, kad daugiabučių bendrijos administracija nesiima šių namų apsuptame kieme sužymėti automobilių vietų. Vairuotojai kone kasdien savo mašinomis užblokuoja įvažas, užstato kaimynų automobilius.

Vairuotojai kone kasdien savo mašinomis užblokuoja įvažas, užstato kaimynų automobilius.

Kreipdamiesi į valdininkus žmonės prašo naikinti kiemuose žaliąsias saleles, vietoje kurių būtų galima įrengti dar kelias vietas mašinoms. Jei tai sudėtinga, klaipėdiečiai prašo bent jau suapvalinti aštrius šių salelių kampus.

Žmonės užsiminė, kad iškviesti policijos pareigūnai nieko negali padaryti, nes nėra linijų, draudžiančių tose vietose palikti automobilius.

Ugniagesiai imasi už galvų

Apie daugiabučių kiemus jau seniai kalba ir ugniagesiai.

Kai tenka skubėti į skruzdėlynu vadinamus mikrorajonus, gelbėtojams tenka gaišti laiką bandant prasibrauti tarp automobilių.

Todėl kartais ugniagesiai yra priversti važiuoti tiesiai per žolynus.

Kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, ugniagesiai tikina negailėsiantys kelią užblokavusių automobilių.

"Klaipėdos" skaitytojų nuotr.

"Prioritetas visada žmogaus gyvybė, o ne mašina, bet tai yra ypatingi atvejai. Kai negali privažiuoti iš vienos pusės, ieško būdų pasiekti tikslą iš kitos. Ugniagesiai sugaišta kelias brangias minutes, bet randa būdą pasiekti nelaimės vietą. Dažniausiai susiduriame su itin žemu žmonių sąmoningumu. Kartais net būna kliūčių patekti į laiptinę, nes ant tako stovi kieno nors mašina", – tvirtino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis.

Kartais net būna kliūčių patekti į laiptinę, nes ant tako stovi kieno nors mašina.

Su šia problema susiduria ir kitų specialiųjų tarnybų automobilių vairuotojai.

Policininkai ir greitosios medicinos pagalbos medikai kasdien priversti nervintis dėl neišvažiuojamų kiemų, užgrūstų mašinomis.

Kiaušinių nebemėto

Patys gyventojai kuo toliau, tuo labiau įsitraukia į kovą.

Vieniems gaila žolės, ant kurios važiuoja mašinos, pikta, kai automobiliai rikiuojami ant šaligatvių, kai nelieka vietos pėstiesiems.

Vienas pavardės įvardyti nepanoręs Bandužių gatvės gyventojas emocingai tikino: anksčiau ant šaligatvių stovintys automobiliai trukdė mamų stumiamiems vežimėliams, o dabar jau pro mašinas sunku prasisprausti ir vienam žmogui.

Netvarkingai paliekantys automobilius žmonės piktina ne tik pėsčiuosius, bet ir vairuotojus. Atlenkti valytuvai – pirmas ženklas, kad kažkam mašinos statymo būdas sukėlė pasipiktinimą.

Tačiau tai tik pirmas įspėjimas.

Karas kiemuose įgyja naujų formų. Dar prieš dešimtmetį Klaipėdos kriminalinių įvykių suvestinėje pasitaikydavo atvejų, kai ne vietoje pastatytų automobilių savininkai skųsdavosi radę ant mašinos sudužusį kiaušinį, o pastaruoju metu automobilių savininkų patiriami nuostoliai – kur kas didesni.

Kovai – akmenys ir putos

Šis ruduo pasižymi ypatinga agresija prieš netvarkingai automobilius statančius kaimynus.

"Klaipėda" jau rašė, kad rugsėjo 25 d. nuo piktų pėsčiųjų nukentėjo du automobiliai. Vienos mašinos savininkas Kretingos gatvės daugiabučių namų kieme rado statybinėmis putomis užpurkštas savo mašinos dureles ir ratus.

Tą pačią dieną Naujakiemio gatvėje kitai mašinai buvo subadytos visos keturios padangos. Ilgai galvoti, kodėl taip kažkas pasielgė, neteko, – mašina stovėjo ant šaligatvio.

Pradurtų ratų pastarąjį mėnesį būta ir daugiau.

Dar dažniau pastaruoju metu nepatenkinti klaipėdiečiai išdaužia trukdančių praeiti mašinų langus.

Teisės požiūriu tai yra nusikaltimas, vadinamas svetimo turto sugadinimu, todėl neretai vairuotojai kreipiasi į policiją, nurodydami patirtos žalos dydį.

Komentuodami panašius atvejus klaipėdiečiai negaili vairuotojams piktų žodžių, o nemaža dalis net palaiko akmenimis svetimas mašinas niokojančius žmones.

Neseniai Žardininkų gatvėje ant kaimynų pasodintų krūmų pasistatę automobilius vaikinai sulaukė nuobaudos. O kitą dieną ten pat žmonės rado degančią gedulo žvakę ir pagalvojo, kad taip jiems grasinama. O kaip dar galima buvo suprasti tokį poelgį?

Parduotuvės kratosi mašinų

Debreceno gatvėje gyvenantys klaipėdiečiai žino, kad vienas jų kaimynų yra tikras "svieto lygintojas", mat dažną rytą skambina į policiją ir diktuoja pareigūnams ant šaligatvio užvažiavusių automobilių numerius.

Bandymas aiškinti, kad pasistačiusieji mašinas užtvers kelią kitiems vairuotojams, pareigūnų neveikia. Jie atrėžia paprastai ir aiškiai – mašiną reikia statyti ten, kur tai leidžia kelio ženklai ir netrukdo kitiems eismo dalyviams.

Neretai baudžiamiems vairuotojams policininkai paaiškina, kad vakarų Europos šalyse mašinas žmonės palieka aikštelėje, esančioje už puskilometrio nuo namų, ir dėl to niekas nesipiktina.

"Klaipėdos" skaitytojų nuotr.

Uostamiesčio pietinėje pusėje, kur daugiausia ankštų kiemų, didesnės automobilių aikštelės įrengtos tik prie prekybos centrų.

Tačiau ne vieno jų administracija pasirūpino, kad pernakt čia mašinų nebūtų galima palikti. Nepaklusniesiems kviečiama policija.

Didelių, viešų aikštelių, kur gyventojai nemokamai galėtų palikti automobilius, šioje miesto pusėje lyg ir nėra.

Įspėja lapeliais

Klaipėdoje bausti įžūliai ant šaligatvių, žolynų ar net pėsčiųjų takų paliekančius mašinas vairuotojus gali ir policininkai, ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai.

Policininkai turi pluoštą lapelių, ant kurių parašyta, kad vairuotojas įspėjamas.

Tačiau tai – jokios teisinės galios neturintis popierius. Dažnai iškviesti į kiemus policininkai tiesiog užkiša tokius lapelius už automobilių valytuvų ir išvažiuoja.

Dažnai iškviesti į kiemus policininkai tiesiog užkiša tokius lapelius už automobilių valytuvų ir išvažiuoja.

Pareigūnus nesunku suprasti – patruliai turi spėti ir tramdyti smurtautojus, ir skubėti į nusikaltimo vietą, ir dar fiksuoti ne vietoje paliktas mašinas.

Kai policijos reforma panaikino apylinkės inspektorių pareigybę, kaimynų nesantaika tapo ne gerai gyventojams pažįstamo pareigūno reikalas, o kaskart vis kito iškviesto policijos patrulių ekipažo rūpestis.

Pavyzdys parodė išeitį

Savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vadovė Kristina Vintilaitė patikino, kad į pietinę miesto dalį skyriaus darbuotojai važiuoja sulaukę gyventojų skundų, vėliau tuos pačius kiemus jie aplanko ir nekviečiami.

Savivaldybės darbuotojai turi visą sąrašą miesto vietų, kur dažniausiai apsilanko ir vis konstatuoja pažeidimų.

Valdininkai neretai susiduria su įžūliais vairuotojais, kurie nori sustoti prie pat parduotuvės ar sveikatos centro.

Pastebėta, kad dažniausiai taisyklės pažeidžiamos ten, kur pastatomi stovėti draudžiantys ženklai. Pirmą kartą vairuotojai įspėjami, vėliau – jau baudžiami.

"Šiuo klausimu nesame agresyvūs, turime ir kitų darbų, tad vairuotojus bausti nėra mūsų prioritetas. Pamenu, Panevėžio gatvės gyventojai labai dažnai kviesdavo mūsų žmones fiksuoti ant šaligatvių ir žolynų pastatytų automobilių. Dabar penkiaaukščių namų kiemai puikiai atnaujinti, atsirado vietos mašinoms, dingo skundai, ir tai akivaizdžiai byloja, kad problemą galima išspręsti. Mums, gyventojams, norėtųsi, kad procesas vyktų greičiau", – kalbėjo K.Vintilaitė.

Pastatyti draudžiamuosius kelio ženklus ar skirti baudą nėra sunku. Nesunku pamokslauti, kad reikia laikytis taisyklių, aiškinti, kad miestui būtų geriau, jei klaipėdiečiai važinėtų viešuoju transportu.

Tačiau akivaizdu, kad per 30 nepriklausomybės metų klaipėdiečių liko mažiau, o automobilių kiemuose atsirado daugiau ir kad kiemų paversti talpesniais vis dar trūksta politinės valios ir pinigų. Užtat jų atsiranda požeminei automobilių aikštelei pačioje Klaipėdos širdyje.

Skaičiai ir faktai

Šiemet Viešosios tvarkos skyrius nubaudė 6,5 tūkst. ne vietoje mašinas palikusių vairuotojų.

101 jų apskundė patys gyventojai.

Dalyvavo laikina prokurorė

Bylos nagrinėjimas sunkiai stumiasi kelią. Pirmasis posėdis neįvyko neatvykus kai kuriems proceso dalyviams.

Antrojo pradžioje paprašyta nušalinti valstybės kaltintoją, ir šis prašymas patenkintas.

Vakar į teismą atėjo prokurorė Vaida Pužauskienė, bet į ją sužiurusiems advokatams ji iškart linksmai pranešė, kad dalyvaus tik poroje posėdžių. Vėliau nelengvą valstybės kaltinimą palaikys kita jos kolegė.

Posėdžio pradžioje, sutikrinus teisiamųjų asmenų duomenis, tikėtasi pereiti prie kaltinamosios išvados skaitymo.

Tačiau advokatai turėjo prašymų, jų skaitymas užtruko visą rytinį teismo posėdį.

Advokatai dar ikiteisminio tyrimo metu rašė daugybę skundų, ne visi jie buvo patenkinti.

Prašymas bylą grąžinti tyrimui papildyti prokurorams Lietuvos apeliacinio teismo buvo taip pat atmestas.

Nutartyje teisėjai nurodė, kad trūkumus bus galima ištaisyti nagrinėjant bylą.

Prašė daugybės dokumentų

Būtent todėl advokatai teismo posėdyje teikė prašymus išreikalauti daugybę dokumentų, kurie dar nebuvo patekę į didelės apimties bylą.

Pasak gynėjų, kai kurie svarbūs dokumentai nepateko į bylą, nors buvo pateikti pareigūnams.

Kai kurie advokatų prašymai dubliavosi.

Viena gynėjų paprašė atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Po pietų šie prašymai buvo aptariami ir svarstomi.

Prie kaltinamosios išvados skaitymo taip ir neprieita.

Didžiulės apimties, ne mažiau 40 tomų, byloje minimi 2012 m. įvykiai, kai "Nidos pušyno" akcijos ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai buvo paskelbtas įmonės bankrotas.

Tarp kaltinamųjų yra bankininkų ir labai gerai Lietuvos žmonėms žinomų pavardžių.

Vienos ryškiausių – Vladimiro Romanovo ir jo sesers Olgos Gončaruk, kurie kaltinami sukūrus gudrų planą, kaip asmenines finansines problemas perkelti ant "Nidos pušyno" pečių.

Vienos ryškiausių – Vladimiro Romanovo ir jo sesers Olgos Gončaruk, kurie kaltinami sukūrus gudrų planą, kaip asmenines finansines problemas perkelti ant "Nidos pušyno" pečių.

Žlugo dėl įsipareigojimų

Iki 2012 m. "Nidos pušyno" savininkais buvo "Ūkio banko investicinė grupė" (ŪBIG).

Bendrovė veikė kaip holdingo įmonė ir užsiėmė finansine bei investicine veikla.

Tuo metu grupės įmonių faktiniai savininkai buvo V.Romanovas ir O.Gončaruk.

Jie sprendė įmonių strateginius ir verslo, sandorių sudarymo klausimus su kitomis įmonėmis ir grupės viduje.

Šių įmonių veiklą bei sandorius finansuodavo Ūkio bankas Lietuvoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje esantis bankas. Įmonės sandoriams noriai skolintasi pinigų ir iš kitų tuo metu Lietuvoje veikusių finansų institucijų.

"Nidos pušyno" galas prasidėjo tada, kai O.Gončaruk pasiskolino 4,4 mln. litų ir perskolino šiuos pinigus bendrovei ŪBIG.

Paskolos sąlyga – įkeisti šios moters naudai bendrovę "Nidos pušynas" su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Taip O.Gončaruk įgijo teisę pasinaudoti "Nidos pušyno" turtu, jeigu ŪBIG negalėtų grąžinti pasiskolintos sumos.

2012 m. rudenį Ūkio bankas jau klibėjo, jam buvo sunku finansuoti minėtos grupės įmones bei savininkus.

Dar prieš šiuos įvykius V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk Ūkio banko akcijas užstatė Šiaulių bankui pagal atpirkimo sandorį.

Tai yra jie už pinigus perleido savo finansinį turtą ir įsipareigojo per sutartą laiką jį atpirkti nustatytomis sąlygomis.

2012 m. antroje pusėje V.Romanovui ir O.Gončaruk prireikė susigrąžinti užstatytas Ūkio banko akcijas, tačiau pinigų tam jie neturėjo ir sumanė pasiskolinti pinigų iš to paties Šiaulių banko, o užstatu panaudoti "Nidos pušyną".

Oligarchui – valstybės advokatas

V.Romanovas nei tyrimo metu, nei į teismo posėdžius neatvyksta, nes slapstosi užsienyje.

Prokurorė V.Pužauskienė pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai ne kartą kreipėsi į Rusijos Federacijos pareigūnus prašydami išduoti V.Romanovą arba suteikti apie jo buvimą žinių.

Prokurorė V.Pužauskienė pateikė teismui dokumentus, įrodančius, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnai ne kartą kreipėsi į Rusijos Federacijos pareigūnus prašydami išduoti V.Romanovą arba suteikti apie jo buvimą žinių.

Kaip žinoma, šis kaltinamasis gyvena Rusijoje ir dar 2013 m. buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Jokio atsako iš Rusijos iki šiol negauta, kaimyninė šalis ignoruoja šiuos prašymus.

V.Romanovo interesams teisme atstovauja valstybės paskirtas advokatas.

Kaltinamosios O.Gončaruk dukra Viktorija byloje įvardijama nukentėjusiąja, tačiau ji nė viename teismo posėdyje nepasirodė, jos interesams teisme taip pat atstovauja advokatas.

Jis teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo žalos atlyginimą norėtų išsireikalauti tik iš ilgamečio bendrovės "Nidos pušynas" vadovo Antano Noreikos.

Ieškinį sudaro per 678 tūkst. eurų turtinės žalos ir 20 tūkst. eurų neturtinės žalos reikalavimas.

Prie prašymo pateikti ir žalos paskaičiavimo argumentai.

Ar teismas turėtų priimti ir nagrinėti šį ieškinį, nuomonės išsiskyrė.

Tądien 10.10 val. 37 metų klaipėdietis su draugu sėdėjo kavinėje. Draugas išėjo parūkyti ir pamatė, kad bičiulio automobilyje sėdi ir kažką krapštinėja po vairu nepažįstamas vaikinas.

Vyras nuskubėjo pas draugą ir pranešė jam apie bandymą pavogti jo "Volkswagen Golf".

Abu vyrai išbėgo į lauką, puolė prie mašinos, savininkas atlapojo duris ir stvėrė vagies sujungtus laidus. Jau buvo įsijungęs mašinos variklis.

Mašinos variklis išsijungė, o abu klaipėdiečiai sulaikė įtariamąjį.

Greitai į įvykio vietą atvažiavo policininkai, jiems automobilio savininkas perdavė sulaikytą įtariamąjį.

Paaiškėjo, kad tai – 25-erių daug kartų policijoje jau pabuvojęs asmuo.

Pareigūnai su juo jau yra bendravę dėl bandymo įvykdyti vagystę, dėl svetimo turto sugadinimo, chuliganiškų poelgių, muštynių, vairavimo esant girtam.

Po šio įvykio automobilio savininkas parašė policijai pareiškimą ir nurodė, kad buvo sugadinta jo mašinos įjungimo spynelė. Nukentėjusysis nurodė patyręs 150 eurų žalą.

Įtariamasis sulaikytas dviem paroms. Ar nusikaltimo metu jis buvo blaivus, nepranešama.

Tą pačią dieną Klaipėdos rajone, Zeigių kaime, kažkas pavogė tentinę puspriekabę, kuri stovėjo nuosavo namo kieme.

Savininkas dingusią puspriekabę įvertino 400 eurų.

Apie dviejų lengvųjų automobilių susidūrimą Priestočio ir S.Neries gatvių sankryžoje pranešta 12.44 val.

Automobiliui „Peugeot“ buvo sugadintas priekis, jo vairuotoją greitosios medicinos pagalbos ekipažas išgabeno į ligoninę.

„Volvo“ stovėjo priekiu į S.Neries gatvę, šiai mašinai kliuvo į šoną. Policininkai kalbino šio automobilio vairuotoją, moteris pūtė į alkoholio matuoklį.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Įvykio vietoje dirbo policininkai, jie avarijos aplinkybių neatskleidė.

Nors eismas šioje sankryžoje reguliuojamas šviesoforu, avarijos čia neretas atvejis. Pareigūnai įsitikinę, kad eismo įvykius dažniausiai lemia tai, kad tiek viena, tiek kita gatve važiuojantys vairuotojai įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo ženklui.