Nori 5 tūkst. eurų

Magistro diplomą įgijęs Myilsamy Murugasamy po dviejų mėnesių kreipėsi į teismą, pareikšdamas, kad studijos buvusios nekokybiškos, universitetas nesilaikęs sudarytos sutarties sąlygų, todėl svetimšalio lūkesčiai nebuvę patenkinti.

Ieškinys siekia beveik 5 tūkst. eurų, tiek, kiek šis asmuo sumokėjo už mokslą Klaipėdos universitete.

Parengiamojo posėdžio metu teisėjas paaiškino, kad per vertėją su proceso dalyviais bendraujantis ieškovas turėtų kreiptis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir paprašyti jam skirti advokatą arba advokato padėjėją.

Vyras to nepadarė ir į bylos nagrinėjimą vakar vėl atvyko vienas.

Nebūdamas teisininkas jis nežino, kaip turi vykti teismo procesas, todėl nesugebėjo aiškiai ir tiksliai suformuluoti, ko prašo teismo, nemokėjo atsakyti į klausimus taip, kaip to reikalauja procesas.

Užsieniečio kalba labiau priminė nuskriausto vaiko verkšlenimą, jis nukrypdavo nuo temos, guodėsi, kad nusivylė advokatės, padėjusios jam pateikti ieškinį, darbu, esą jautėsi apgautas ir apviltas.

Tačiau kodėl jis ir vėl neprašė nemokamo advokato, atsakyti taip ir nesugebėjo.

Ieškinyje, be visų kitų pretenzijų, indas pareiškė buvęs diskriminuojamas dėl tautybės.

Neva tai pasireiškę, kai jam nebuvo suteiktas pageidaujamas bendrabučio kambarys, kuriame norėjo gyventi vienas.

Ketino tikslinti ieškinį

Ne pirmą kartą klausiamas, kokių turi reikalavimų, M.Murugasamy aiškino norintis įrodyti, kad Klaipėdos universiteto mokslo kokybė yra netinkama, kad jam čia mokantis buvo pažeistos jo teisės, o pinigų reikalavimas esąs antrinis ir tikrai ne svarbiausias.

Klausiamas, kokiais dokumentais jis grindžia šias pretenzijas, jaunas vyras nesugebėjo atsakyti.

Posėdis pareikalavo geležinės kantrybės ne tik iš teisėjo, bet ir teismo vertėjos.

Panašu, kad ieškovas norės keisti ieškinio dydį. Jis ne kartą užsiminė apie tai, kad pagal "Erasmus" programą atvykęs į Suomiją gavo 400 eurų mažesnę stipendiją, todėl buvo priverstas badauti, apalpo ir susižeidė galvą.

Esą dėl tos priežasties išvyko į savo tėvynę, kur gydėsi ir už medikų paslaugas sumokėjo 2 tūkst. eurų.

Iš ieškovo kalbos galima buvo suprasti, kad jis didins ieškinį pridėdamas šią sumą.

Universiteto interesams atstovaujantis advokatas Rimantas Tumėnas klausė užsienietį, ar tiesa, jog išvykdamas namo jis informavo, kad važiuoja į šeimos nario laidotuves.

Indas atsakė, kad tai tebuvęs sutapimas, giminaitis mirė tada, kai jis jau vyko gydytis.

Įdomiausi dalykai prasidėjo tada, kai keturi universiteto dėstytojai gavo teisę užduoti klausimus ieškovui.

Į biblioteką nesiveržė

Klausinėjamas, kodėl studijų metu niekada neišsakė jokių pretenzijų, jis tikino žodžiu esą tai daręs ne kartą.

Žiūrėdamas tiesiai docentei Erikai Župerkienei į akis pareiškė, neva ši jo nieko nemokė, nevedė paskaitų ir elektroniniu laišku prašė, kad pats studentas prašytų paankstinti egzaminų sesiją.

Profesorė Ligita Šimanskienė priminė buvusiam studentui, kaip pati nuvedė jį į biblioteką ir parodė, kaip prisijungti prie bibliotekos elektroninės sistemos.

Jam buvęs suteiktas net prisijungimo kodas.

Dėstytoja klausė, ar jis pamena, kaip ji padavė jam lapelį su šiais kodais.

Indas pradėjo šypsotis ir kartojo: "Atsiprašau, bet ne."

Pats atvykėlis teigė per tris semestrus bibliotekoje buvęs gal 9 ar 10 kartų, bet nė karto negavęs tinkamos literatūros.

Bibliotekos darbuotoja universiteto darbuotojams prasitarė, kad elektroninė prisijungimo sistema rodo – šis studentas bibliotekoje lankėsi tik kartą.

Pasak universiteto darbuotojų, nesunku įsitikinti, kad vien M.Murugasamy studijuoto dalyko literatūros anglų kalba bibliotekoje galima gauti daugybę leidinių.

Vyras tikino, kad visoje bibliotekoje tesanti viena knyga, bet ir tos išsinešti iš skaityklos neleidžiama.

Užsienietis nesikreipė į universiteto darbo ginčų komisiją. Jis prisipažino apie tokią nė nežinojęs, priekaištavo negavęs reikiamos informacijos apie universitetą, nes net jo tinklalapis skelbia informaciją tik lietuvių kalba.

Tačiau teisėjas pats  prisijungė prie nurodyto tinklalapio ir patikino matantis ir anglišką universiteto tinklalapio versiją.

Pats liejo padėkas

Docentė Daiva Labanauskaitė paklausė, kodėl pateikdamas diplominį darbą studentas į jį įterpė vieną lapą, kuris neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų.

Jame buvusi nuoširdi padėka jai ir universiteto rektoriui už sugaištą laiką ir suteiktas žinias.

Tame pačiame lape vyras dėkojo ir savo tėvams.

Į tai M.Murugasamy atsakė neprisimenantis ir tokio fakto.

Universitetas kasmet sulaukia dešimčių ir net šimtų prašymų iš užsienio piliečių leisti čia studijuoti.

Tiesa, tik maža dalis tokių gauna vizas ir realiai atvyksta į Klaipėdą.

"Iš dešimties atvykusiųjų lieka tik pora, visi kiti kažkur dingsta. Akivaizdu, kad jie nenori gauti išsilavinimo, jų tikslas – apsigyventi Europos Sąjungoje. Daugiausia prašymų priimti studijuoti sulaukiame iš Indijos, Nigerijos, o pastaruoju metu – ir Kinijos. Ir mūsų ieškovas dar studijuodamas man pasakojo, esą tėvynėje jam pavojinga gyventi ir jis darys viską, ką gali, kad liktų Europoje. Galbūt šis teismas tokio plano dalis. Belieka tik spėlioti. Bet kodėl jis sumanė to pasiekti šmeiždamas universitetą, nežinia", – po posėdžio svarstė profesorius Rimantas Stašys.

Kodėl neatsisakė diplomo?

Sprendžiant iš ieškinio, Klaipėdos universiteto dėstytojai yra tinginiai, nemokšos ir dokumentų klastotojai.

"Sprendžiant iš ieškinio, Klaipėdos universiteto dėstytojai yra tinginiai, nemokšos ir dokumentų klastotojai", – ironizavo advokatas.

R.Tumėnas klausė, kodėl taip labai nepatenkintas studijomis M.Murugasamy neatsisakė magistro diplomo?

Indas patikino, kad studijos iš jo pareikalavo daug jėgų, tai buvęs sunkus darbas, todėl diplomo jis ir neatsisakęs.

Jeigu teismas nuspręsiąs, kad universitetas suteikė nekokybiškas paslaugas, jis atsisakysiąs ir diplomo.

"Paprastas žmogus negali to nuspręsti, lauksiu teismo sprendimo", – tikino absolventas.

Po posėdžio kalbinamas žurnalistų R.Stašys atrėmė indo pretenzijas esą jis gavo diplomą nė neapsigynęs mokslinio darbo.

Teismui yra pateiktas šio asmens magistrinio darbo gynimo garso įrašas. Jame puikiai girdimi ir jam pateikti klausimai, ir replikos.

Visus šiuos argumentus universiteto darbuotojai ketino išsakyti ir teisme, kai jiems bus suteiktas žodis.

Šeimos nariai prašė klaipėdiečių pagalbos, mat berniukas pirmadienį vakare ir antradienį pastebėtas pietinėje miesto pusėje su būriu kitų panašaus amžiaus vaikų prie parduotuvės „Skibalė“ bei „Žardės“ prekybos centro.

Berniukas vaikams aiškino pabėgęs iš namų, nes supyko dėl bausmės.

Berniuko mama atviravo baudusi sūnų, kai šeštadienį jis grįžo namo gerokai vėliau, nei buvo sutarta. Iš šlapių drabužių mama suprato, kad sūnus be jos leidimo maudėsi kažkokiame vandens telkinyje.

Iš kitų vaikų moteris sužinojo, kad sūnus be jos žinios buvo nuvažiavęs į Melnragę ir maudėsi jūroje.

„Gal aš ir pernelyg jautriai reaguoju, bet kitaip negaliu. Prieš šešerius metus nuskendo mano sūnus“, – prasitarė moteris.

Berniukas pirmadienį vakare ir antradienį ryte buvo internetu susisiekęs su mama, prašė jos nesijaudinti, tikino, kad jam viskas gerai. Tačiau po to jis telefonas neatsiliepė, nebeskaitė internetu mamos siunčiamų žinučių.

Prievolė – ne visiems

Kai penktadienį, birželio 14-ąją, pačiame uostamiesčio centre per mikrofoną buvo skaitomos ištremtų ir kalintų mūsų tautiečių pavardės, ne kiekvienas praeivis suprato, kas čia vyksta.

Skaudus istorijos faktas, kai prasidėjo Lietuvos gyventojų trėmimai, įstrigo į atmintį ne kiekvienam.

Tačiau birželio 14-oji nėra ta diena, kai gedulo kaspinu perrištą valstybės vėliavą privalu iškelti prie kiekvieno pastato.

Tai daryti būtina tik triskart per metus: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6 dieną.

Kaip priminė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė, Gedulo ir vilties dieną trispalvę su gedulo ženklu privalu iškelti valstybinėms savivaldybės institucijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms. Kitos įstaigos ir gyventojai tai gali daryti savo nuožiūra.

Penktadienį Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai netikrino, ar šio reikalavimo laikomasi.

Anksčiau tikrinimus rengę valdininkai įsitikino, kad Vasario 16-ąją tik nedaugelis nepakluso reikalavimui, dauguma papuošė pastatų fasadus vėliavomis.

Pamokos nepasiekė širdies

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys taip pat pastebėjo, kad 30 metų gyvendami laisvi ir nepriklausomi garbingus arba skaudžius mūsų praeities įvykius vis dar pagerbiame tik dėl baimės gauti baudą.

Savimonė: J.Genys tikisi, kad ateis diena, kai trispalves kelsime ne tik atmintinomis dienomis, bet ir per gimtadienius. (Vytauto Petriko nuotr.)

"Šveicarai su tokia problema nesusiduria, gal todėl, kad daugelis vėliavų niekada nenuleidžia. Vėliava yra istorijos simbolis, kuris turėtų būti kiekvieno mūsų savastis. Per tris dešimtmečius savo istorijos pamokas lyg ir išmokome ar pramokome, bet jos, matyt, yra empirinio, bet ne emocinio lygio. Neįžvelgiu čia piktos valios. Svarbiausių valstybės praeities datų kalendorius neturi slėgti, apie jį nereikia visą laiką galvoti, jis turėtų būti mūsų savimonėje. Prievolė kelti vėliavą neturėtų būti kažkas primesto, įtvirtinto įstatymais. Tai turėtų būti kiekvieno mūsų savivokos dalykas, savotiška patriotinė kortelė", – svarstė J.Genys.

Pagerbia ir Žalgirio pergalę

Klaipėdoje yra žmonių, kurie prie savo namų iškelia Klaipėdos vėliavą ir tai daro ne tik valstybės švenčių ar atmintinomis dienomis.

Istorikas tikino, kad vėliavą galima kelti bet kada.

"Mums reikia pasiekti tokį lygį, kai žmonės patys norės kelti vėliavą. Juk kai kurie tai daro ir Žalgirio mūšio dieną ar prisimindami kitas pergales. Didaktika neduoda geidžiamo rezultato. Kol kas istorinėje savimonėje turime spragų. Kai laimime sporto varžybas, vėliavos plazda ant automobilių, tai yra gerai, jos rodo patriotizmo apraišką. Tai bendruomenės, pilietiškumo ženklas. Tikėkimės, kad toks jausmas išplis, ir vėliavas žmonės ims kelti ne tik tam tikromis visiems svarbiomis dienomis, bet ir per savo gimtadienį", – vylėsi J.Genys.

Kol kas akcentuojame tai, kas privaloma, arba ko neįvykdžius baudžiama.

Šeštadienį, birželio 15-ąją, apie 9.30 val., Nidos gatvės 13 namo gyventojai paprašė pagalbos išlaipinant iš medžio katiną.

Šįkart situacija buvo kiek kita, nei įprastai – katinas buvo su prisegtu pavadėliu, o kai jis įsiropštė į medį, dirželis įsipainiojo tarp šakų.

Gelbėtojui teko lipti ištraukiamomis kopėčiomis ir pasiekti augintinį.

Laiminga šeimininkė dėkojo už išvaduotą kniauklį.

Dar kurioziškesnė situacija susiklostė  penktadienio vakarą, prieš 19 val., Kretingoje. Čia pirmajame parko tvenkinyje už užtvankos grotelių žmonės pamatė tris mažus ančiukus, jie buvo per maži išsivaduoti iš dirbtinės kliūties.

Ugniagesiai ančiukus ištraukė, išsivežė į savo būstinę, nes paaiškėjo, kad paukščiukai buvo tokie maži, kad dar nemokėjo plaukti, o jų mamos anties aplinkui nebuvo matyti.

Vėliau gelbėtojai apie ančiukus pranešė gyvūnų globos įstaigai "Nuaras".

Paaiškėjo, kad tai buvo ne ančiukai, o pelkinės vištelės, kurios nė nemoka plaukti. Paukščiukai buvo labai maži ir nusilpę, pasak "Nuaro" darbuotojų, jie nugaišo.

Gelbėtojams teko imtis ir labai nemalonių darbų.

Penktadienį Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narai Žardės tvenkinyje ieškojo skenduolio. Tądien nuskendusio žmogaus rasti nepavyko.

Po dienos ugniagesiai skubėjo į Dangės žiotis, buvo pranešta, kad ties Kruizinių laivų terminalu užsidegė pramoginis kateris.

Gaisras kilo laivelio variklio skyriuje, ugnis užgeso savaime dar iki atvykstant ugniagesiams.

Gelbėtojams teko neutralizuoti į upę išsiliejusius naftos produktus.

Byloje – daugybė liudytojų

2017 metų lapkričio 20-ąją, 19.35 val. manekenės Dovilės Didžiūnaitytės kūnas buvo rastas Klaipėdos Naujojo Sodo gatvėje ant grindinio.

Mergina iškrito iš 14-ojo daugiaaukščio viešbučio aukšto. Paskutinėmis akimirkomis prieš manekenės žūtį su ja buvo klaipėdietis prodiuseris Ričardas Pinikas ir medikas Aivaras Miltenis.

Tyrimas užtruko ilgiau nei pusantrų metų, jis dar nebaigtas, o ją jau sudaro 18 tomų, kiekviename jau – ne mažiau 200 lapų.

Bylos tyrėjai apklausė 64 liudytojus, su kai kuriais jų bendrauta nuotoliniu būdu, nes jie yra ne Lietuvoje, tyrėjai kreipėsi teisinės pagalbos į dviejų užsienio valstybių pareigūnus. Byloje yra 24 specialistų išvados, ilgiausiai – apie pusmetį laukta pomirtinės žuvusiosios teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės.

Per šiuos 20 mėnesių buvo tiriamos ne tik merginos mirties aplinkybės, siekta atsakyti ir į kitus klausimus, tai yra, ištirti ir patikrinti, ar buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos.

Kelios versijas tirtos prokurorų iniciatyva, kelios – nukentėjusiosios atstovui parašius prašymus.

Medikui – įtarimai žaginimu

Nuo proceso pradžios siekta atsakyti, ar mergina nebuvo privesta prie savižudybės ar sukurstyta tai padaryti, ar ji nebuvo nužudyta. Aiškintasi, ar šioje istorijoje būta narkotikų platinimo ir naudojimo faktų. Tirta, ar prieš meriną buvo vartotas smurtas, gal būta prekybos žmonėmis. Siekta išsiaiškinti, ar proceso metu nebuvo darytas poveikis liudytojams.

Savaitę po merginos žūties įvykį tyrė policijos Reagavimo padalinio pareigūnai, vėliau tyrimo ėmėsi Sunkių ir labai sunkių nusikaltimo tyrimo valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir koordinavo didelę patirtį panašiose bylose turintis prokuroras Arūnas Saunorius.

„Proceso eigos intensyvumas tirtas ir Generalinės prokuratūros, nagrinėjant proceso dalyvių skundus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas vertino priimtų sprendimų teisėtumą ir pareiškimus dėl prokuroro nušalinimo. Prokuroras nebuvo nušalintas“, – aiškino Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Aurelijus Stanislovaitis.

Penktadienį įtariamuoju pripažintas ir sulaukė pranešimo apie įtarimą A.Miltenis, jis įtariamas merginos žaginimu, pasinaudojant bejėgiška jos būkle. Tokį sprendimą lėmė pomirtinės teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados – nusikaltimo metu auka buvo bejėgiškos būklės.

Tuo pačiu priimtas sprendimas nutraukti tyrimą dėl prekybos žmonėmis, privedimo prie savižudybės ar kurstymo nusižudyti bei jos nužudymo, nenustačius šių nusikaltimų požymių.

Nebejojama, skundų bus

„Tai reiškia, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad prie tokių nusikaltimų įvykdymo būtų prisidėjęs koks nors asmuo tyčiniais ar kitokio pobūdžio veiksmais. Tokie sprendimai reiškia, kad šiandien prasidėjo sprendimo priėmimo patikrinimo stadija. Tai reiškia, kad prokuroras nusprendė, kad veiksmai, kurie atlikti tyrimo metu duomenims galintiems iš esmės daryti įtaką teisiniams vertinimams byloje, jau yra baigti. Prokuroro nutarimas sudaro 70 lapų, jame pakankamai apžvelgti bylos duomenys ir pateikti teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad proceso dalyviai gauna teisę ginčyti, tai yra užvesti šio sprendimo patikrinimo mechanizmą“, – valdiška kalba kalbėjo prokuroras.

Sprendimą įmanoma apskųsti tris kartus: aukštesniajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir apygardos teismui. A.Stanislovaitis neabejojo, kad proceso dalyviai tokia teise pasinaudos, tad procesas gali užtrukti dar kelis mėnesius.

R.Pinikas įtariamas narkotikų bei psichotropinio poveikio priemonių platinimo, perduodant jas vartoti žuvusiajai, mušęs merginą ir taip sukėlęs jai fizinį skausmą bei poveikiu liudytojui.

Abu vyrai negali išvykti iš šalies, pareigūnai yra paėmę jų dokumentus.

Įstatymo numatyta bausmė už narkotikų platinimą yra griežtesnė nei bausmė už žaginimą. Abu nusikaltimai vadinami sunkiais.

Šis nutarimas gali būti skundžiamas ir gali būti nagrinėjamas keliose instancijose, tad iki bylos patekimo į teismą – dar ne vienas mėnuo.

Įtariamasis atsisakė kalbėti

Faktinių įvykių bei aplinkybių prokuroras nekomentavo ir prašė visuomenę susilaikyti nuo drastiškų komentarų.

Neatsirado nė vieno žmogaus mačiusio, kaip mergina iškrito, neatsirado ir paliudyti norinčių apie tai, ką išgirdo iš balkone buvusių asmenų. Pasak prokuroro, teisinis paskutinių merginos gyvenimo minučių vertinimas buvo sudėtingas.

Esą, R.Pinikas nematė, kaip manekenė iškrito, kitų asmenų, galėjusių ten būti, nenustatyta.

Nors vienas įtariamųjų, kaip anksčiau skelbta, gydosi psichiatrijos įstaigoje, tačiau tai neturėtų turėti įtakos baudžiamosios atsakomybės klausimui, nes nesama duomenų, kad vyras buvo nesveikas 2017 metų lapkritį, kai vyko minimi byloje įvykiai.

„Vienas įtariamasis kaltės nepripažįsta, kitas savo pozicijos neišdėstė, mat įtarimas jam pareikštas tik penktadienį. Jis pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus“, – paaiškino A.Stanislovaitis.

Vakar 13 val. pačiame Klaipėdos centre, prie paminklo vieningai Lietuvai "Arka", prie mikrofono vienas po kito stojo savanoriai. Prasidėjo tradicine tapusi ir iki šeštadienio ryto truksianti atminimo akcija "Ištark, išgirsk, išsaugok".

Taip prisiminti ir nežinantiesiems pasakyti apie mūsų tautos išgyventą siaubą ėmėsi projekto "Misija Sibiras" žmonės.

Kiekvienas norintysis gali prisidėti prie dešimčių tūkstančių vardų ir pavardžių skaitymo. Pirmasis prie tribūnos stojo miesto meras Vytautas Grubliauskas ir kiti politikai.

Šalia jaunų žmonių stoviniavo ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius istorikas Jonas Genys, politinis kalinys, humanitarinių mokslų daktaras Petras Bielskis. Pamažu būrelis solidaus amžiaus žmonių gausėjo. Prisijungti prie akcijos niekas neverčia ir neragina, tai yra garbė ir kiekvieno asmeninis reikalas.

Praeiviai į akciją reagavo įvairiai. Vieni prilėtino žingsnį ir bandė išgirsti tariamas pavardes, kiti nesuprato, kas vyksta.

Garbaus amžiaus moteris klausinėjo organizatorių: "Kas jie tokie tie, kur negrįžo. Apie ką čia kalbate?" Išgirdusi atsakymą, ji susimąstė ir liko klausyti.

Klausantis sunku suprasti, kurių daugiau – grįžusiųjų, negrįžusiųjų ar tų, kurių likimas nežinomas.

Jai skaitantysis prie pavardės taria "negrįžo", reiškia žmogus mirė tremtyje arba ten liko gyventi.

Organizatoriai tikino, kad naktį susirinkusiuosius prie paminklo apima ypatingas jausmas. Kai miestas miega, jauni žmonės prikelia iš užmaršties giminių, kaimynų, artimųjų likimus.

Žmonės, kuriuos iš savų namų išvarė lyg gyvulius, suginė į vagonus ir išvežė į šaltą, alkaną nežinią, vargu ar galėjo įsivaizduoti, kad jų kančia nebus pamiršta.

Visą savaitę pūs silpnas vėjelis, kai jis pasisuks iš pietų ir pietryčių, į mūsų kraštą vėl grįš šiltesni orai.

Šįryt sinoptikai pajūryje žadėjo rūką, todėl keliaujantieji turėtų būti atidesni, o mėgstantiesiems fotografuoti tai – gamtos dovana. Dieną lietaus neturėtume sulaukti, oras šils iki 25–27 laipsnių.

Giedra turėtų būti ir sekmadienio naktis, o dieną numatomas lietus.

Naktį vyraus 16–18 laipsnių šiluma, dieną kais iki 24–26 laipsnių.

Savaitės pradžia bus kiek gaivesnė, pūs silpnas vakarų ir šiaurės vakarų vėjelis. Pirmadienį griaudės perkūnija, prapliups lyti.

Pirmoje savaitės pusėje, iki trečiadienio, naktimis gali atvėsti iki 14–16 laipsnių.

Dienomis karštis nevargins, oro temperatūra pirmadienį ir antradienį bus apie 21–23 laipsnius šilumos. Nuo antradienio lietaus nebenumatoma.

Trečiadienį vėjas suksis iš pietų ir pietryčių, jis atpūs kaitresnį orą, gali šilti iki 26 laipsnių, tai bus šiltesnio laikotarpio pradžia. Ketvirtadienio diena bus kaitresnė, termometro stulpelis gali kilti iki 29 laipsnių. Ši diena gali būti kaitriausia artėjančią savaitę.

Penktadienį bus vos vienu kitu laipsniu vėsiau, tačiau artėjant savaitgaliui dienos ims vėsti, jau šeštadienis numatomas kur kas gaivesnis – termometras rodys vos 21–22 laipsnius.

Artėja Joninės, Rasos, Kupolinės – gausaus žydėjimo ir augimo, o kartu ir gausos metas.

Birželio 13 dieną Skuodo rajone, nedideliame kaime gyvenanti moteris kreipėsi į policiją. Ji pasisakė supratusi, kad jos viltys sužlugdytos apgavikų.

Moteris papasakojo pernai rudenį socialiniuose tinkluose susipažino su neva Vokietijoje gyvenančiu vyru.

Nors pareiškime pareigūnams apie tai neužsimenama, tačiau daugybė analogiškų istorijų byloja apie tai, kad pažintis netrukus galėjo įgauti romantišką atspalvį.

Po kažkiek laiko vyras pranešė draugei, kad neturi artimųjų, todėl pažadėjo jai išsiųsti siuntinį su 350 eurų. Kažkokia siutų tarnyba skuodiškei nurodė jai pervesti į tam tikrą banko sąskaitą pinigų.

Šiemet kovo mėnesį patikli lietuvė pervedė tūkstantį eurų.

Užliūliuota pažadų vėliau į tą pačią sąskaitą ji pervedė dar 2850 eurų.

Taip iš jos pinigai buvo viliojami dar daug kartų.

Kai susirašinėjimo draugas užblokavo skuodiškės paskyrą, moteris suprato, kad buvo apgauta. Policininkams 67 metų moteris pasisakė sukčiams per neilgą laiką pervedusi 14250 eurų.

Viso pasaulio policininkai tokius sukčius vadina "love scammers" (meilės vagimis). Juos demaskuoti nėra lengva. Paprastai tokie asmenys naudoja svetimas nuotraukas, pinigams išvilioti naudoja pačias įvairiausias psichologijos priemones.

Policijai yra tekę nustatyti ne vieną apgavikų gaują, paaiškėdavo, kad apgavikai dirba kur nors Afrikoje, yra sukūrė tam tiras schemas, kurios neša daugiausiai pelno. Daugybė žmonių, paprastai, sėdi didžiuliuose kambariuose, primenančiuose biurus, ir ieško aukų.

Lietuvos moterys dažniau ant šių sukčių kabliuko pakliūdavo maždaug prieš dešimtmetį, apie tai buvo kuriamos televizijos laidos, rašė spauda.

Tai pranešė iš anksto skelbiama respublikinio LSDP sąskrydžio "1000 miestelių" programa. Sąskrydis vyks birželio 14–16 d.

Šiandien vakare, kai visoje Lietuvoje vyks renginiai masinėms tremtims ir kitoms represijoms prieš mūsų šalies gyventojus atminti, Lietuvos socialdemokratų partijos nariai buvo numatę dienos programą baigti atlikėjos Laisvos koncertu ir diskoteka.

Ketvirtadienį dienraščio "Klaipėda" korespondentų pakalbintas partijos narys Arūnas Dudėnas patvirtino, kad tokio plano būta, nes kasmet organizuojamuose sąskrydžiuose pirmąjį vakarą rengiamos diskotekos.

"Mes tą diskoteką veikiausiai atidėsime. Taip šnekamės, kad galbūt jos ir nebereikės. Turbūt tos vakarinės dalies visai nebedarysime", – aiškino LSDP narys.

Taip supuolė tos sąskrydžio dienos.

Paklaustas, ar tokią iš anksto numatyto plano korekciją partiečiai numatė prisiminę, kokia tai bus diena, A.Dudėnas patikslino: "Ne, sakykime, čia daugiau dalykų tai lėmė. Sakykime, ir ta pati 14-ta, tai daugiau dėl to. Taip supuolė tos sąskrydžio dienos. Penktadieniais visada turėdavome diskoteką, dabar lyg yra noras, kad jos tiesiog nebūtų. Koncertas, kaip suplanuota, bus, tik gal ramesnis. Tiesiog atkreipėme į tai dėmesį ir įsivesime korekcijų".

Šiemet tą patį savaitgalį Šventojoje vyks ir baikerių festivalis. Apie trys tūkstančiai baikerių pajūryje švęsti ketina keturias dienas.

Pasak A.Dudėno, partiečiai ir baikeriai dalyvaus skirtinguose renginiuose.

"Vydūnas iš Ukrainos sėkmingai atvažiavo į Klaipėdą, skvere darbai sėkmingai vyksta, bet statybininkai ir meistrai sako, kad jiems dar reikia maždaug trijų ar keturių savaičių. Pasitarėme ir nusprendėme skvero atidarymo iškilmes atidėti rugsėjo 1-ajai, kai baigsis atostogų laikas, kai bus galima sukviesti svečius, moksleivius. Priešingu atveju tai turėtume padaryti be mokinių", – naujienomis dalijosi viešosios įstaigos "Mažosios Lietuvos kultūra" vadovas Arvydas Girdzijauskas.

Įstaigos nariai ketina kalbėtis su Rugsėjo 1-osios šventės organizatoriais, prašydami į programą įtraukti ir skvero atidarymo renginį.

Tad šiemet Mokslo ir žinių diena žada būti kiek kitokia, nei įprasta.

Skverą įrengiantys meistrai užsakovams žadėjo darbus baigti gegužės mėnesį, paskui šią datą atidėjo iki Joninių.

Pasirodo, nunyko kai kurie skvere pasodinti augalai. Vienas jų – ąžuoliukas, tad tokį medelį teko iš naujo užsakyti ir atsigabenti iš užsienio.

Dedant akmenines plokštes ant fontano ir paminklo postamento, išsivartė jau pakloti takai, vis dar nebaigti numatyti užrašai, tad čia dar bus darbų. Paaiškėjo, kad kanalizacijos šuliniai įleisti šiek tiek per giliai, kol nebaigti kiti darbai, nenorima jų sulyginti su takų paviršiumi. Esama ir kitos veiklos.

"Nelabai norisi forsuoti, norėtume, kad viskas būtų padaryta gerai, kokybiškai. Tikimės, kad žmonės dirba sąžiningai ir savo įsipareigojimus vykdo. Mėginsime stebėti, dalyvauti prižiūrint darbus, bet negalime darbininkų kontroliuoti. Užsakovė yra savivaldybė", – kalbėjo A.Girdzijauskas.

Aptardamas pagamintą skulptūrą, įstaigos vadovas atviravo, kad jam kūrinys patinka.

A.Girdzijauskas matė skulptūros molinį modelį, vėliau – jau nulietą dalimis, pats buvo nuvykęs į Ukrainą, kur buvo gaminama bronzinė skulptūra. Pašnekovas įsitikinęs, kad ji neabejotinai papuoš miestą.