Tądien vidurdienį dvi nepažįstamos moterys ir vyras atėjo į Rapšaičių kaimo gyventojos namus. Pretekstas buvo visiškai nereikšmingas, jie apsimetė pažįstantys šią moterį ar ieškantys pažįstamo asmens.

Pasisukinėję moters namuose neprašyti svečiai išėjo, o šeimininkė labai greitai pastebėjo, kad liemenės kišenėje nebeturi 1 840 eurų.

Apie vagystę nukentėjusioji iškart pranešė policijai. Pareigūnai apsilankė pas moterį ir užfiksavo nusikaltimo aplinkybes bei įtariamųjų apibūdinimą.

Ketvirtadienį įtariamieji dar nebuvo nustatyti ir sulaikyti, tačiau atostogaujantį Plungės rajono policijos viršininką pavaduojanti Loreta Tamaliūnaitė neatmetė tikimybės, kad nusikaltimą galėjo įvykdyti tie patys asmenys, kurie pernai panašiai apvogė nemažai žmonių Klaipėdos apskrityje ir uostamiestyje.

Pernai kai kurie nukentėjusieji minėjo tik dvi moteris. Kiti matė, kad jas vežiojo jų bendrininkas ir įvardijo šį vyrą kaip nusikaltimo dalyvį.

Klaipėdoje pernai buvo sulaikytos dvi jaunos romų tautybės moterys. Pareigūnai ištyrė dvi jų įvykdytas vagystes.

Kadangi jaunos moterys pripažino kaltę ir atlygino aukoms žalą, bylos buvo baigtos be teismo – baudžiamuoju įsakymu.

Abiem buvo skirta arešto bausmė, kurią jos, tikėtina, jau senokai atliko.

Policijos pareigūnai ragina klaipėdiečius neįsileisti nepažįstamų asmenų į namus, net jei jie prisistato esą socialiniai darbuotojai ar atvežę labdaros arba norintys nebrangiai parduoti kokių nors prekių.

Klaipėdos policijos pareigūnai antradienį skubėjo į Taikos prospekto pradžią, kur viename kieme mušėsi trys vyrai.

42 metų klaipėdietis tai pamatė per langą ir supratęs, kad vieną muša dviese, nusprendė juos išskirti.

Jis išbėgo į kiemą ir bandė apginti mušamą žmogų. Įsikarščiavę mušeikos nežiūrėjo, kam smogia, taip keli smūgiai kliuvo ir niekuo dėtam vyrui.

Galiausiai atvažiavo policija ir greitosios medicinos pagalbos stoties ekipažas.

Sumuštas 34-erių vyras buvo išgabentas į ligoninę, apie jo patirtus sužalojimus nepranešama.

Į pagalbą jam atskubėjęs žmogus, nors ir gavo kelis smūgius, į medikus nesikreipė. Jis negalėjo pasakyti policininkams, dėl kilo muštynės.

Negalėjo to paaiškinti ir sulaikyti 60-metis ir 35-erių vyrai. Abu buvo įkaušę, vyresniajam nustatytas 2,04 prom. girtumas, jaunesniajam – 2,77 prom.

Abu įtariamieji uždaryti į areštinę, laukta kol alkoholio matuoklis parodys, kad jie jau visiškai prablaivėjo ir gali būti apklausiami.

Todėl išpuolio motyvai trečiadienį vis dar buvo nežinomi. Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Atvažiavo su dovanomis

Iš griuvėsiais virtusio miesto pabėgusios giminaitės Oksana ir Maja kovo pradžioje atkeliavo į Klaipėdą tik su brangiausiu savo turtu – trimis mažais vaikais.

Čia jos sutiko gerų žmonių, lietuvis Arūnas leido joms nemokamai gyventi dviejų kambarių butelyje viename Minijos gatvės bendrabučių, kiti žmonės sušelpė būtiniausiais reikmenimis.

Pradžioje ieškojusios paramos įvairiuose fonduose jaunos moterys nusprendė, kad užsidirbs pragyvenimui pačios. Juo labiau kad darbo pasiūlymą išgirdo netrukus po atvykimo.

Vieną dieną jų namuose apsilankė vyras vardu Vitalijus, atnešė dvi picas, tortą, vaisių ir parėmė pinigais.

Vėliau Maja prisiminė, kad tai buvo 150 eurų.

Vyras pažadėjo ukrainietėms darbą savo įmonėje, kažkur centrinėje Lietuvos dalyje, kalbėjo apgyvendinsiąs jas savo name, kalbėjo ir apie darbą namuose, esą jos turėtų internete ieškoti ukrainiečių, kuriems reikia pagalbos.

Darbas – elgetauti?

Tačiau po to buvo ilga pauzė.

"Mes ne kartą jam skambinome, bet jis nekėlė ragelio. Nusprendėme nelaukti ir pačios ėmėmės ieškoti darbo. Dabar Maja dirba Vilniuje, grįžta tik savaitgaliais. Aš prižiūriu mūsų abiejų vaikus: savo devynerių sūnelį ir jos septynmetę dukrą ir devynerių sūnų. Visą tą laiką kontakto su Vitalijumi nebuvo, tik pirmadienį jis paskambino ir pranešė, kad rado mums gerą darbą, minėjo gėles. Pagalvojome, kad tai prekyba gėlėmis, – jaudindamasi pasakojo jauna pabėgėlė. – Pirmadienį vakare jis atvažiavo, atvežė pilną dėžę plastikinių aukų dėžučių su užrašais, davė korteles, ant kurių parašyta, kad tai – labdaros fondo savanoris. Jis paaiškino, kad turėsime taksi nuvažiuoti nurodytu adresu, kur už jo duotus pinigus turėsime nusipirkti gėlių. Tada kartu su vaikais turėsime vaikštinėti po Klaipėdą ir prašyti aukoti ukrainiečiams. Tiems, kas į dėžutę įdės pinigų, turėtume duoti po gėlę. Už tokį darbą jis žadėjo sumokėti po 20 eurų kasdien. Likusius pinigus jis žadėjo atvažiuoti ir kiekvieną dieną paimti pats. Dar liepė pakalbinti kitas ukrainietes, kurios turi vaikų. Jis tikino, kad taip labdara renkama ir Kaune, ir Vilniuje."

Vakare Oksana susiskambino su Maja ir abi sutartinai priėjo išvadą, kad tai nėra normalus darbas. Jų nusiteikimą patvirtino ir buto, kuriame moterys gyvena, savininkas. Jis tiesiai šviesiai pasakė, kad visa tai dvelkia suktybe.

Ukrainietės paskambino Kaune gyvenančiam tautiečiui ir paklausė, ar jis šiame mieste matė taip pinigų paaukoti prašančias ukrainietes. Šis vyras patikino nieko panašaus nematęs ir patarė su įtarimų sukėlusiu asmeniu nesusidėti.

Sulaukė to, ko nesitikėjo

Antradienį ryte telefonu moterys pranešė, kad nori dirbti, o ne elgetauti.

"Ir tada prasidėjo tai, ko niekaip nesitikėjome. Jis rėkė, koneveikė mus paskutiniais žodžiais, grasino pagrobti vaikus, sakė, kad įkiš į bagažinę ir nuveš prie Ukrainos sienos, tikino, kad mes čia – niekas, o jis – vietinis. Buvo atėjęs ir į namus, rėkė ir koneveikė bjauriausiais rusiškais žodžiais, žemino. Visa tai matė į mokyklą antradienį nėjusi giminaitės dukrelė", – su neslepiamu išgąsčiu pasakojo jauna moteris.

Maža mergaitė taip pat nesustodama pasakojo, ką tą rytą girdėjo iš nepažįstamo dėdės.

Oksana pasakojo, kad vyras išėjo labai susinervinęs ir išgąsdinęs ją ir vaikus, bet nesugebėjęs pakeisti jos nusiteikimo.

Iškart po to ji paskambino dar vienam klaipėdiečiui, kuris ne kartą buvo atvežęs labdaros. Šis primygtinai patarė kviesti policiją ir viską papasakoti.

Tokiam sprendimui pritarė ir Vilniuje šiuo metu dirbanti giminaitė.

A.Motuzas tikino, kad mūsų apskrityje prekybos žmonėmis ar kitų nusikaltimų ukrainiečių atžvilgiu kol kas nefiksuota.

Žmona dirba policijoje?

Policijos pareigūnai išklausė karo pabėgėlės pasakojimą, užrašė jos parodymus. Apžiūrėjo aukų dėžutes ir pinigus, paliktus fondo vardu.

"Nustebino klausimas, kokios bausmės norėčiau tam vyrui. Sutrikau, nežinojau, ką atsakyti. Tada jie paklausė, gal norėčiau, kad jam būtų skirta bauda. Aš ne teisininkė ir nežinau, kas gresia už tokius dalykus, nes net nežinau, kaip teisiškai tai turėtų būti vertinama. Klausiau patarimo, ką turėčiau daryti, jei tas vyras vėl ateis. Man patarė pro duris išstumti dėžę su aukų dėžutėmis ir pinigais, kuriuos jis mums davė taksi paslaugoms ir gėlėms. Bet aš labai bijau, nes žadėjo grįžti su kažkokiais vyrukais, kurie neva mane sumuš, užkas, o vaikus pagrobs. Nežinau, kaip reaguoti į tokius dalykus. Vargu ar koks kaimynas atbėgtų mūsų gelbėti. Kaimynas – girtuoklis, kuris mus nuolat terorizuoja, o kitų nė nepažįstu", – neslėpdama susijaudinimo pasakojo jauna moteris.

Ji stebėjosi, kad pareigūnai neišsivežė tų aukų dėžučių ir jai duotų pinigų.

Apie policininkų apsilankymą čiauškėjo ir mažoji pabėgėlė. Ji gyrėsi, kad susidraugavo su teta policininke, kartu skaitė ir juokavo.

Vos tik policininkai išvyko, Oksanos telefono "Viber" programėlėje vėl įsižiebė Vitalijaus telefono numeris.

Vyras supyko išgirdęs, kad policijai parašytas pareiškimas. Tikino, kad jam nieko blogo nebus, kad jo paties žmona dirba policijoje ir pareiškė, jog vakare ateis pasiimti savo daiktų.

Policija žadėjo apginti

Išgirdusi apie šią istoriją Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė patikino patikslinsianti, ką išsiaiškino moterį namuose aplankę pareigūnai, ir žadėjo, kad įvykio tyrimui bus skirtas rimtas dėmesys, o karo pabėgėlės neturėtų baimintis – nuo bet kokio išpuolio jos bus apgintos, jei tik pajus grėsmę.

Kol kas nežinia, kaip teisininkai įvertins bandymą užsienietes įdarbinti aukų rinkėjomis. Jie turėtų atsakyti, ar tokia veikla mūsų šalyje būtų teisėta.

Kažką panašaus esame matę ne kartą, kai tamsaus gymio moterys dažniausiai vasarą gatvėse bruka į rankas gėlę ir prašo už tai pinigų, o jei negauna eurų, atima ir gėlę.

Patikinimas: Klaipėdos policijos komisariato viršininkė R.Bekėžienė patikino, kad pareigūnai įsigilins į skundą parašiusių pabėgėlių pasakojimą. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Policininkai tokias elgetaujančias moteris paprasčiausiai sudrausdavo ir jos suprasdavo, kad čia nepavyks užsidirbti.

Oksana pasakojo, jog Vitalijus aiškino, esą klausinėjamos jos turėtų sakyti – aukas renka neatlygintinai be jokios naudos pačioms sau ir jokiu būdu neišduoti, su kuo iš labdaros fondo bendrauja.

Paskelbė moterų fotografiją

Registrų centro duomenimis, mįslingojo labdaros ir paramos fondo veiklos tikslai ir veiklos rūšys apima kone visas gyvenimo sritis: autorių teises; būsto plėtrą; gretutines teises; gyvenamosios aplinkos pritaikymą; kultūros paveldo išsaugojimą; laisvalaikio organizavimą; mažumų teisių apsaugą ir integraciją; nacionalinio, pilietinio ir kultūrinio identiteto vystymą; nacionalinį saugumą ir gynybą; neformalųjį ugdymą; nusikalstamumo prevenciją; pagalbą karo ir gaivalinių nelaimių aukoms; pagalbą nevyriausybinėms organizacijoms; pažeidžiamų socialinių grupių integraciją; pilietinį ugdymą; profesinį tobulinimą; savanoriškos veiklos skatinimą ir organizavimą; socialinę apsaugą; socialinę pagalbą; stichinių nelaimių prevenciją; tarptautinį bendradarbiavimą; teisėtvarką; vartotojų teisių apsaugą; verslo skatinimą; vietos bendruomenių vystymą; žmogaus ir pilietinių teisių apsaugą.

Pernai lapkritį įkurtas fondas turi paramos gavėjo statusą, o savo tinklalapyje giriasi gerais darbais minėtų Oksanos ir Majos šeimoms. Tinklalapyje publikuojama šių moterų ir jų vaikų nuotrauka.

Tarp tokių gerų fondo darbų oficialiame tinklalapyje nurodomas ir paramos rinkimas neįgaliai Lietuvos mergaitei.

Bet to, tekste su šiurkščiomis gramatinėmis klaidomis giriamasi, kad renkama parama Ukrainos kariams. Teigiama, kad tai yra pinigų rinkimas šarvuotoms liemenėms gaminti ir karinei amunicijai pirkti.

Telefonu neatsiliepia

Telefono ragelio fondo įkūrėjas ir faktinis vadovas antradienį nekėlė, neatsiliepė ir fonde renginių organizatore dirbanti moteris.

Oficialiai skelbiamas fondo telefonas buvo išjungtas.

Telefonu pavyko pakalbinti tik, Registrų centro duomenimis, dabar fondui vadovaujančią klaipėdietę Giedrę K.

Ji tikino fonde dirbusi vos porą savaičių ir šio darbo atsisakiusi maždaug prieš mėnesį, nes yra labiau pratusi būti ne pavaldi darbdaviui, o dirbti su pačios projektais.

Mergina prisiminė ukrainietes, kurias lankė, ir faktą, kad joms buvo žadamas darbas. Kaip toliau susiklostė jų likimas, buvusi fondo vadovė tikino nežinanti ir negalinti daugiau papasakoti apie šios labdaringos įstaigos veiklą.

Viena į šią nemalonią istoriją patekusių ukrainiečių tikino išgirdusi telefono ragelyje bjaurių žodžių, šį pokalbį įsirašiusi ir galėsianti pateikti jį pareigūnams.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas antradienį ryte tikino, kad mūsų apskrityje prekybos žmonėmis ar kitų nusikaltimų ukrainiečių atžvilgiu kol kas nefiksuota. Galimai grėsmei stebėti policininkai skiriantys ypatingą dėmesį ir su jokiomis nusikalstamos veiklos apraiškomis nesitaikstys.

Žmogus važiavo lengvuoju automobiliu netoli Tuberkuliozės ligonine vadinamos gydymo įstaigos, kai pamatė nuo P. Lideikio gatvės pusės link Vasaros estrados einantį vyrą. Staiga jis susvirduliavo ir griuvo atbulas.

Įvykio liudininkas sustabdė mašiną ir pribėgo artyn, nelaimėlis dar kvėpavo.

Nežinodamas, kaip pagelbėti, geranoriškas žmogus iškvietė greitąją pagalbą, bet kai medikai atvažiavo, jiems beliko konstatuoti 60-mečio mirties faktą.

Kas lėmė mirtį – galvos trauma, patirta griūnant ant grindinio, ar kiti sveikatos sutrikimai, tikimasi sužinoti iš teismo medicinos ekspertų išvados.

Esama duomenų, kad išvakarėse greitosios medicinos pagalbos stoties medikai šį vyrą atvežė į ligoninę, vėliau tą pačią dieną karščiuojantis pacientas buvo pergabentas į tuberkulioze sergančių gydymo įstaigą.

Kodėl sunkiai sergantis vyras vaikštinėjo lauke, niekas nežino, ligoniai nėra čia laikomi kaip kalėjime.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti gali užtrukti, nes Klaipėdoje dirba pernelyg mažai teismo medicinos ekspertų.

Laukia daugiau svečių

Vakar kurorto vadovai bei verslininkai pristatė šio sezono naujienas. Po pandemijos suvaržymų vasaros sostine vadinama Palanga laukia dar daugiau svečių, nei buvo pratusi.

Viliamasi, kad šiemet kurortą aplankys ir čia atostogas leis dar daugiau žmonių nei anksčiau. Tikėtina, kad poilsį Lietuvos pajūryje rinksis daugiau užsieniečių, pernai jie sudarė apie 20 proc. visų Palangos poilsiautojų.

Įprastai šis kurortas per metus priima apie 1 mln. vasarotojų. Apie svečių skaičių sprendžiama ir iš pagalvės mokesčio, pernai jo surinkta 750 tūkst. eurų. Tokio mokesčio nemoka jaunesni nei 18 metų asmenys bei reabilitacijos įstaigų pacientai.

Palangos oro uostas prognozuoja, kad keleivių skraidins ne mažiau nei prieš pandemiją. Turizmo informacinis centras pasirengęs pateikti svarbią svečiams informaciją visą parą. Tai taps įmanoma, kai prie abiejų centro punktų – Palangoje ir Šventojoje – bus įrengti informaciniai terminalai.

Nemažai viešbučių savo konferencijų salių erdves transformavo į kambarius, statomi nauji poilsio kompleksai su SPA bei atvirais baseinais.

Pirmąjį birželio savaitgalį Palanga pasitiks pirmuosius poilsiautojus dideliu, spalvingu ir linksmu festivaliu "Myliu Palangą".

Pliažas – ir augintiniams

Į pajūrį žmonės pirmiausia veržiasi dėl jūros teikiamų malonumų. Šiemet jų laukia naujovės ir paplūdimiuose.

Nuo šiol Palangoje veiks ne tik atskiri pliažai moterims ir vyrams, bet ir du paplūdimiai nudistams bei tiek pat tinkamai įrengtų pajūrio ruožų poilsiui su augintiniais.

Visas 25 kilometrų ilgio Palangos paplūdimys suskirstytas į penkias zonas: Pajūrio regioninio parko, Palangos, Kunigiškių, Pietinis Šventosios bei Šiaurinis Šventosios pliažai.

Viena naujienų, seniai laukta neįgalių poilsiautojų, – specialūs takai iki pat jūros žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliais.

Pajūrio juostoje palangiškiai šiemet ketina pakeisti 8 tūkst. kvadratinių metrų medinių takų. Ankstyvais vasaros rytais, dar prieš plūstelint į paplūdimius poilsiautojams, darbininkai tvirtins pajūrio kopas.

Šiemet pliažų smėlį valys speciali mašina, kuri jau įrodė, kad yra labai reikalinga. Pernai ji iš pajūrio smėlio išvalė 1,5 tonos šiukšlių, 300 kilogramų jų – nuorūkos ir plastikas.

Pajūryje atsiras 130 persirengimo kabinų, 400 suoliukų ir keli šimtai šiukšliadėžių. Paplūdimiuose veiks patogūs tualetai, kuriais bus patogu naudotis ir neįgaliesiems.

Šiemet Palangos pajūryje veiks 19 gelbėtojų postų, juose dirbs 85 gelbėtojai. Pamatyti jūroje skęstantį žmogų jiems padės ne tik dronai, bet ir vaizdo stebėjimo kameros, kurios reaguos į skęstančio žmogaus judesius.

Iki birželio 1-osios gelbėtojai dirbs tik centrinėje gelbėjimo stotyje, o jau pirmąją kalendorinės vasaros dieną jie pradės dirbti ir kitur.

Palangos policijos viršininką pavaduojantis Donatas Mockaitis patikino, kad pareigūnų kurorte šią vasarą nepritrūks, o policijos rėmėjai jiems talkins stebėdami 30 mieste įrengtų vaizdo kamerų transliuojamus vaizdus.

Konkurencija tausos piniginę

"Vaiduokliai Palangoje nyksta, dešimtmečius stovėję apleisti pastatai atnaujinami arba perstatomi. Labai džiaugiamės, kad į Palangą gyventi persikelia turtingi ir verslūs žmonės, ketinantys čia kurti verslus ir garsiai deklaruojantys, kad investuos į miesto kultūrą", – džiaugėsi Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Vienas labiausiai atvykstančiuosius dominančių klausimų – ar poilsis Palangoje šiemet bus įkandamas.

Kurorto meras tikisi, kad didelė viešbučių ir privataus sektoriaus konkurencija vers nebranginti apgyvendinimo paslaugų kartais.

Manoma, kad kaina augs apie 10–15 proc.

Tikėtina, kad kaip įmanoma mažiau kelti kainas stengsis ir maitinimo įstaigų atstovai.

Pirmąjį birželio savaitgalį Palanga pasitiks pirmuosius poilsiautojus dideliu, spalvingu ir linksmu festivaliu "Myliu Palangą". Visi jo renginiai bus nemokami ir vyks atvirose erdvėse.

Tikimasi, kad kurorto svečių traukos centru šiemet taps 40 metrų aukščio apžvalgos ratas, kuriame vienu metu tilps 160 žmonių. Kelis ratus uždarose, vasarą šaldomose, o žiemą – šildomose gondolose apsukti bus galima ir prastu oru, ratas neveiks tik įsisiautėjus pajūrio vėjams.

Vakar prie apžvalgos rato jau rikiavosi būrys lankytojų

Paskelbė apklausą

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas paskelbė vietos gyventojų apklausą dėl sovietinių karių memorialo ateities.

Apklausoje tiek rašytine, tiek elektronine forma gali dalyvauti tik balso teisę turintys uostamiesčio gyventojai.

Norintieji išreikšti savo nuomonę turėjo vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar pritaria Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S.Daukanto gatvėje, pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę.

Kad Klaipėdos taryba privaloma tvarka svarstytų pareikštą gyventojų nuomonę, apklausoje turi dalyvauti ne mažiau nei 10 proc. balso teisę turinčių klaipėdiečių, tai yra 13 517 žmonių.

Ekrane – "Error"

Nuomonę galima pareikšti dviem būdais. Paprastas, bet laiko atimantis – nuvykti į savivaldybę ir ten užpildyti balsavimo lapą.

Šį būdą labiau renkasi vyresni žmonės. Vakar iki pietų tokiu būdu savo nuomonę jau buvo pareiškę keturi klaipėdiečiai.

Kitas dalyvavimo apklausoje būdas – elektroninis. Jau penktadienį ryte paaiškėjo, jog balsuotojų tiek daug, kad balsavimo sistema ėmė strigti.

Išreikšti nuomonės nepavyko kelis kartus.

Miesto savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Modestas Martišius ėmėsi balsuoti elektroniniu būdu kartu su dienraščio "Klaipėda" korespondente. Bet ir padedant specialistui iš pirmo karto sėkmingai tai atlikti nepavyko.

Kelis kartus kompiuterio ekrane pasirodė įrašas, skelbiantis klaidą.

Vakar prieš pietus, padedant M.Martišiui, pavyko savo nuomonę išreikšti tik po aštuonių minučių aktyvių pastangų.

Tikiu, kad kitą savaitę balsavimas vyks sklandžiai.

Per didelė apkrova

"Neturi taip būti, kad naudotojas matytų vis iššokantį įspėjimą apie klaidą. Geriau būtų, kad viskas veiktų lėčiau, bet žmogus matytų, kad kažkas vyksta. Kai pasirodo angliškas žodis "error", žmonės dažniausiai nebežino, ką daryti. Didžioji problema yra ta, kad jau pirmąją balsavimo dieną buvo didžiulis sistemos apkrovimas ir ji ėmė "mėtyti" pranešimus apie klaidas. Informacinių technologijų skyrius sprendžia, kaip būtų galima paspartinti sklandų balsavimą. Gerai, kad apklausa vyks ne vieną dieną, o visą mėnesį. Tikiu, kad visi norintieji išsakyti savo nuomonę tai suspės padaryti."

Vyriausiasis patarėjas rekomendavo nesiimti balsavimo dienos viduryje, kai tai bando padaryti dauguma balsuotojų. Kur kas mažiau sistema apkrauta ryte ar vakare. Paprasčiausias M.Martišiaus patarimas – neskubėti, laiko balsavimui yra daug, iki birželio 13 d.

"Visada taip būna, net ir teikiant deklaracijas Mokesčių inspekcijai. Labiausiai užimtas laikas – deklaravimo pradžioje ir paskutinę dieną. Tikiu, kad kitą savaitę balsuojant viskas eisis kur kas sklandžiau", – tikino valdininkas.

Kitą savaitę nebestrigs?

Kai klaipėdiečiai tokiu pat būdu balsavo dėl Girulių miško likimo, pasak M.Martišiaus, buvo naudojama kita platforma ir buvo kilusios kitos problemos.

Naujajam balsavimui dėl sovietinių paminklų naudojama kita platforma, kuri naudota ir apklausoje dėl švyturio pritaikymo miestiečių reikmėms. Apklausa tąkart susilaukė nedidelio klaipėdiečių susidomėjimo, todėl vyko sklandžiai.

Tikėtina, kad sistema gali "lūžinėti" ir dėl kitų veiksnių. Neatmetama, kad nedraugiškos šalys gali dirbtinai sudaryti didelius apkrovimus sistemai. Tiesa, tikrų žinių apie tai vakar informacinių technologijų specialistai dar neturėjo.

Milžinišką susidomėjimą tema, dėl kurios surengta apklausa, byloja ir komentarų skaičius prie savivaldybės svetainėje paskelbtos žinios. Paprastai valdiški pranešimai komentuojami vos kelių žmonių, tačiau šįkart komentarų buvo keli šimtai.

"Iš dalies ruošėmės panašiems trikdžiams dėl didelio balsuojančiųjų antplūdžio. Interneto svetainės serverio procesoriaus galingumą padidinome keturis kartus. Ruošėmės, darėme viską, kas būtina, bet yra ir kitų dalykų, kurių neapgalvojome, jie tapo matomi pirmąją balsavimo dieną. Visa tai dabar reikia sutvarkyti. Tikiu, kad kitą savaitę balsavimas vyks sklandžiai", – patikino M.Martišius.

Vienintelis lietingesnis pusdienis nusimato šiandien iki popietės. Oras šils iki 11–13 laipsnių šilumos.

Sekmadienis pradės vienodų orų maratoną. Sekmadienį, pirmadienį, antradienį ir trečiadienį numatomi labai panašūs orai: be lietaus, dieną termometrai rodys 10–14 laipsnių šilumos, naktys vis dar vėsios – nuo 3 iki 7 laipsnių aukščiau nulinės žymos.

Tik pirmadienio dieną galimas nežymus lietus.

Visos šios dienos bus gana ramios, tiesa, trečiadienį tikėtina, kad vakarų, šiaurės vakarų vėjas gali sustiprėti iki 10–15 m/s.

Ketvirtadienis bus šiltesnis, sušils iki 16 laipsnių, vėjas rims, dangus vis dar bus giedras.

Penktadienis numatomas dar šiltesnis ir malonesnis – bus giedra, naktį šils iki 7–9, dieną – iki 16–18 laipsnių.

Dabartinės prognozės rodo, kad lietus tikėtinas kitą savaitgalį, bet po kelių dienų viskas gali pasikeisti, todėl daržininkai ir sodininkai gali tik viltis, kad žemę palaistys lietus.

Netoliese gyvenantys klaipėdiečiai nesupranta, kam šioje vietoje reikalingas ir trečias šviesoforas.

Prieš pėsčiųjų perėją sumontuoti greitį slopinantys kalneliai, vairuotojai dažniausiai pėsčiuosius praleidžia, eismo nelaimių čia jau seniai nefiksuojama.

Tiesa, pereiti keturių juostų gatvę kasdien skuba dviejų mokyklų – Vitės progimnazijos ir "Vaivorykštės tako" gimnazijos moksleiviai.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė patikino – ant naujųjų stulpų tikrai bus sumontuoti šviesoforai.

Kai rengiama tokia sistema, negali likti nė vienos nereguliuojamos perėjos.

"Miesto savivaldybė įrengia žaliosios bangos sistemą Minijos, Pilies bei S.Dariaus ir S.Girėno gatvėse. Kai rengiama tokia sistema, negali likti nė vienos nereguliuojamos perėjos. Būtent todėl ir šioje vietoje reikia šviesoforų, nepaisant to, kad už 60 metrų yra kitas. Jeigu šioje vietoje paliktume paprastą perėją, neveiktų bendra sistema", – paaiškino valdininkas.

Veikiausiai prie naujojo šviesoforo bus mygtukas, kurį pėstieji galės paspausti, kai norės pereiti gatvę, bet jo veikimas bus sureguliuotas taip, kad vis tiek reikės sulaukti, kol pravažiuos transporto srautas.

"Jeigu panaikintume šią perėją, gyventojai būtų labai nepatenkinti", – konstatavo V.Paukštė.

Sovietmetį primenantis miesto pakraštys modernėja – čia jau įrengti požeminiai šiukšlių konteineriai, atnaujinamas Vitės progimnazijos stadionas, jau senokai kalbama apie senųjų daugiabučių renovavimą.

Rado ir degtinės butelių

Vienas žmogus, vaikštinėjęs miške netoli Darbėnų, pamatė vandalų veiklos pėdsakus. Ant didelio lauko akmens pritvirtinta juodo akmens plokštė su užrašu, kad toje vietoje 1941 m. buvo nužudyta 100 Darbėnų miestelio žydų tautybės žmonių, buvo sudaužyta, o jos vietoje išraižyta svastika.

Piktadarybę pamatęs vyras pranešė apie tai Darbėnų seniūnijos darbuotojams. Šie kitos dienos ryte žinią pranešė Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams.

Policininkai nuvyko į įvykio vietą ir užfiksavo nusikaltimo faktą bei pėdsakus.

Šalia jie rado ne vieną sudaužytą degtinės butelį, todėl kilo versija, kad piktavaliai butelius buvo pasistatę ant paminklinio akmens ir, akmenimis bandydami į juos pataikyti, taip sudaužė ir plokštę su užrašu.

Tačiau tai mažai įtikima, nes taip suskaldyti akmeninę plokštę būtų sudėtinga.

Gresia ir įkalinimas

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas patikino, kad nusikaltimas bus atsakingai tiriamas.

Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo iš nacionalinių ar religinių motyvų. Už šį nusikaltimą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kas gali žinoti, gal tokiu būdu norėta apjuodinti visą mūsų tautą.

Darbėnų žydų tragedija vis dar gyva senųjų vietos gyventojų atmintyje. 1941 m. vasarą šio miestelio žydai buvo sušaudyti dviejose Balto Kalno miško vietose. Vienoje jų žuvo ir buvo užkasti 100, kitoje – apie 450 asmenų. Suniokota 100 žydų žudynių vieta.

Tikėtina, kad į šią vietą vandalai buvo atvykę keturračiais.

Jaunimo pamėgta vieta

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys pasakojo, kad suniokotą paminklą aptiko Šukės kaime gyvenantis žmogus, kuris domisi ir neretai lanko atmintinas rajono vietas.

Gali būti, kad nusikaltimas buvo įvykdytas senokai, bet informacija apie tai nepasiekė valdiškų įstaigų darbuotojų.

Ketvirtadienį Darbėnų seniūnijos žmonės sutvarkė paminklo prieigas, nugrandė nuo paminklinio akmens betono sluoksnį, ant kurio buvo išraižyta svastika, surinktos sudaužytos plokštės duženos.

Paminklas turėtų būti atkurtas toks, koks buvo.

„Maniau, kad jau seniai praėjo tie laikai, kai kažkam rūpėjo niokoti holokausto atminimui įrengtus paminklus. Kas gali žinoti, gal tokiu būdu norėta apjuodinti visą mūsų tautą. Kai tik sužinojau apie šį atvejį, tuojau pat nuvažiavau apžiūrėti kitų dviejų paminklų – Darbėnų apylinkėse yra trys tokios vietos. Apsidžiaugiau pamatęs, kad kiti paminklai – nepaliesti. Žinome, kad toje vietoje mėgsta rinktis jaunimėlis, kartais ten rasdavome plastikinių alaus butelių. Tikiuosi, kad pareigūnams pavyks prakalbinti galimus įvykio liudininkus“, – kalbėjo Darbėnų seniūnas.