Liga ar nusikaltimas?
Draudimų politikos kritikai atkreipia dėmesį, kad griežta kontrolė, priklausomybių prilyginimas nusikaltimams visuomenėje kuria nepasitikėjimo žmonėmis kultūrą. Be to, gėdinimas dėl žalingų įpročių sukelia atvirkštinę reakciją – pacientai bijo apie juos pasakoti savo gydytojams.
Kalbant konkrečiai apie narkotikus, nuomonės, kad priklausomybė yra liga, kurią valstybė pirmiausia turėtų padėti gydyti, o ne už ją bausti, laikosi ir kai kurie politikai. Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Arūnas Valinskas teigia turintis tiek praktinių, tiek idėjinių argumentų.
„Dėl to, kad Lietuvos narkotikų politika tapo grįsta baudžiamąja teise, narkotikų vartojimas nesumažėjo – situacija kaip tik pablogėjo ir blogėja toliau. Tad tai yra neefektyvu, o tęsti tai, kas tiesiog neveikia ar veikia į kitą pusę, nei tikėtasi, yra neracionalu“, – sako A.Valinskas.
Seimo narys teigia, kad į narkotikų vartojimo ar į priklausomybės nuo narkotikų problemą jis žiūri visų pirma ne kaip į nusikaltimą, o kaip į sveikatos sutrikimą, ligą.
„Manau, kad žmonės, kurie yra priklausomi nuo narkotikų, visų pirma yra ne nusikaltėliai, o ligoniai, kuriems geriausiai gali padėti sveikatos priežiūros specialistai, – sako politikas. – Priklausomybę turime gydyti, padėti priklausomiems žmonėms per sveikatos apsaugos sistemą, o ne tampyti juos po teismus ir kai kuriais atvejais kišti į kalėjimus.“
Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas taip pat pasisako už tai, kad žmones visų pirma reikia ne bausti, o gydyti, nes priklausomybė yra liga. Jo teigimu, reikalinga gydymo sistema.
„Jeigu per metus įkliūva 1 300–1 500 narkotikus vartojančių asmenų, vadinasi, sveikatos apsaugos sistemoje reikalingi pokyčiai. Vyriausybė pasirengusi tam skirti 3 mln. eurų, bet su priklausomybėmis dirbančių specialistų dar reikia atrasti, o tai ne taip paprasta. Gyvenome užmerkę akis į narkotikų vartojimą, o tada 2017 m. Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis pasakė: gana, atmerkime akis, sodinkime į kalėjimą“, – sako E.Gentvilas.
Draudžia, bet vartojimas auga
Draudimų politika iki šiol nedavė reikšmingų rezultatų mažinant narkotikų, alkoholio ir tabako gaminių vartojimą. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, vienas lietuvis 2021-aisiais suvartojo 0,7 l daugiau absoliutaus alkoholio nei 2020 m. Tai 6,1 proc. vartojimo augimas. Maža to, ir metais anksčiau alkoholio vartojimas augo: 2020 m., palyginti su 2019-aisiais, jo suvartojimas vienam žmogui išaugo 0,3 l, arba 2,7 proc.
Pastaruoju metu rūkoma taip pat daugiau. Pernai vienam asmeniui, vyresniam nei 15 metų, teko 105 cigaretėmis daugiau nei 2020-aisiais.
Nepaisant to, NTAKD užsibrėžtos kovos su rūkymu linijos nekeičia.
„Siekiame, kad žmonės nenaudotų bet kokios formos tabako gaminių arba jų pakaitalų. Tam nuosekliai įgyvendinamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gerosios praktikos priemonės, pvz., kainų didinimas, reklamos ir rėmimo draudimas ir t.t. Svarbu pabrėžti, kad NTAKD laikosi nuostatos, kad nėra nekenksmingo rūkymo būdo ir bet kokių nikotino turinčių gaminių naudojimas yra kenksmingas sveikatai ir jo reikia vengti, t. y. nepradėti vartoti arba atsisakyti vartojimo, o ne vienus produktus keisti kitais“, – tvirtina NTAKD direktoriaus funkcijas atliekanti direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
NTAKD informuoja, kad pernai, palyginti su 2016 m., narkotikų vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių padidėjo nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc., per pastarąsias 30 dienų – nuo 1,3 proc. iki 1,6 proc.
Narkotikų vartojimo problema turėtų būti sprendžiama kaip visuomenės sveikatos problema, atveriant kelią į pagalbos teikimą.
Tačiau, G.Belian teigimu, bausmių už narkotinių medžiagų turėjimą griežtinimas neapsaugo ir nesprendžia narkotikų vartojimo problemos.
„Narkotikų vartojimo problema turėtų būti sprendžiama kaip visuomenės sveikatos problema, suteikiant pagalbą. Baudžiamoji atsakomybė turėtų būti taikoma itin pamatuotai ir proporcingai“, – sako NTAKD atstovė.
Anot jos, Čekijos, pradėjusios pirmininkavimą Europos Tarybai, pirmininkavimo prioritetai narkotikų srityje – mokslu pagrįsta, į žmogaus teisių apsaugą atsižvelgianti narkotikų politika. Kartu atkreipiamas dėmesys į karo su narkotikais padarinius ir neproporcingas bausmes narkotikų vartotojams.
Kritikuojamos priemonės
Visi lyg ir sutaria, kad priklausomybių problemos Lietuvoje išlieka skaudžios. Joms spręsti NTAKD parengė Nacionalinę darbotvarkę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m. Tačiau ir šis strateginės svarbos dokumentas sulaukia kritikos kaip neapimantis visapusiško požiūrio į priklausomybių prevenciją ir žalos mažinimą.
Nacionalinė darbotvarkė turėtų apibrėžti valstybės strategiją kovoje su priklausomybėmis per artimiausius trylika metų. Deja, pastebima, kad parengtame dokumente nėra pusiausvyros tarp priklausomybių. Daugiausia dėmesio skiriama narkotikams, kur kas mažiau – tabakui ir alkoholiui.
Pozicija: pasak L.Slušnio, tam, kad būtų galima imtis kai kurių priemonių, galinčių padėti sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, turi būti išreikšta politinė valia. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Vaikų psichologas, psichiatras, Seimo narys Linas Slušnys, atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai, sutinka – būtina mažinti visus žalingus įpročius, ne tik narkotikų, bet ir alkoholio vartojimą, taip pat rūkymą. Tačiau Nacionalinėje darbotvarkėje šiems dalykams beveik neskiriama dėmesio, ir tai yra problema.
„Šiaip, sakyčiau, kryptys visos aiškios – gal dėl to jų nėra Nacionalinėje darbotvarkėje, – sako politikas. – Reklamos draudimai jau visi yra įsigalioję, tad mes galime tiktai judėti į priekį ieškodami, kaip tai įgyvendinti. Kai kurioms priemonėms, galinčioms padėti sumažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, reikia politinės valios.“
Politiko teigimu, Nacionalinė darbotvarkė yra ne priemonių planas, o tam tikras strateginis dokumentas. Priemonių plane galima būtų numatyti visa kita.
Nepagrįstos ambicijos
Statistiniai duomenys rodo, kad PSO iškelti tikslai sumažinti rūkymą 30 proc. per 2010–2025 m. laikotarpį Lietuvoje nebus pasiekti. NTAKD prognozuoja, kad pavyks pasiekti tik maždaug 17,8 proc. rezultatą. Nepaisant to, Nacionalinėje darbotvarkėje numatoma iki 2035 m. rūkalių skaičių sumažinti perpus.
Tokių tikslų kėlimas atrodo gana sunkiai įgyvendinamas įvertinus faktą, kad mesti rūkyti be pagalbos pavyksta tik 3–5 proc. bandančiųjų tai daryti. Valstybės finansuojamų psichiatrų profesionalios pagalbos, norą rūkyti mažinančių vaistų kompensavimo ar alternatyvių sprendimų norintiems, bet nesugebantiems atsisakyti cigarečių Lietuvoje kol kas nesiūloma.
G.Belian informuoja, kad NTAKD pagalbą siūlys tik įsteigiant telefono liniją norintiems mesti rūkyti ir atnaujinant svetainę „nerūkysiu.lt“. Antra veiklos kryptis siekiant mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų kiekį – ankstyvosios intervencijos programų plėtra, siūlant pagalbos priemonių eksperimentuojantiems labai jauno amžiaus žmonėms, kurie dar neturi priklausomybės požymių.
Kitos šalys, tokios kaip Graikija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Naujoji Zelandija, savo tikslų sumažinti cigarečių vartojimą siekia taikydamos aiškius pagalbos norintiems mesti rūkyti protokolus. Pacientams, kurie nenori ar negali mesti rūkyti, medikai šiose šalyse rekomenduoja rinktis mažiau žalingus cigarečių pakaitalus.
Kol kas ryškiausią tabako žalos mažinimo naudos pavyzdį rodo Švedija. Tai vienintelė ES valstybė, kurioje nedraudžiama prekyba už lūpos kišamais tabako maišeliais (snus). Švedijoje snus yra gerokai populiaresni už elektronines cigaretes. Dešimtis metų vykdomi tyrimai rodo, kad tokie tabako maišeliai yra net 20 kartų mažiau žalingi už cigaretes. Mirčių nuo tabako sukeltų ligų Švedijoje skaičiuojama reikšmingai mažiau nei kitose ES valstybėse. Kitur prie mažesnę žalą turinčių gaminių priskiriamos elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gaminiai.
Paklaustas, ar galėtų mažesnės žalos koncepcija atsirasti ir Lietuvos nacionalinėje darbotvarkėje, L.Slušnys teigia nuo išvadų susilaikantis, nes nėra vieningos nuomonės: vienuose straipsniuose teigiama, kad tai gali būti naudinga, kituose – kad tai nepagrįsta įrodymais.
„Aš norėčiau gauti daugiau informacijos, ar tikrai žalos mažinimas – kalbame apie kaitinamąjį tabaką – yra efektyvus ir ar tikrai daug mažesnė žala. Deja, tyrimų, kurie yra, per mažai“, – sako politikas.
Geriausia – mesti
L.Slušnio kolegė frakcijoje Jurgita Sejonienė mano, kad alkoholio ir tabako prieinamumo mažinimas yra teisinga ir bene geriausia priemonė kovojant su šiomis priklausomybėmis. Todėl ji teigiamai vertina ir buvusios Vyriausybės priimtus sprendimus, ir tai, kas tęsiama šią Seimo kadenciją – prieinamumas ne liberalizuojamas, o išlieka gana griežtas.
Dėl to, kad Lietuvos narkotikų politika tapo grįsta baudžiamąja teise, narkotikų vartojimas nesumažėjo – situacija kaip tik pablogėjo ir blogėja toliau.
„Mano manymu, šioje srityje švelninimų nereikia – priimti geri sprendimai. Tik turime suvokti, kad visuomenės įpročiai keičiasi ne taip greitai, turi praeiti laiko. Bet neabejoju, kad tie sprendimai duos gerų rezultatų“, – sako politikė.
Ji įsitikinusi, kad norintiems atsikratyti rūkymo gali padėti šeimos gydytojas, gydytojai psichiatrai, kurie dirba su priklausomybių turinčiais žmonėmis. Jeigu žmogus negali susidoroti su problema psichologinėmis priemonėmis, ji gali būti sprendžiama vaistais. Tačiau gydant visas priklausomybes pirmiausia akcentuojama psichologinė pagalba, tik užsispyrimo tada reikėtų ir vartotojui.
Tiesa, šeimos gydytojai Lietuvoje netgi nesuinteresuoti klausti pacientų, ar jie rūko ir ar nori mesti, nes jiems už tai nemokama. Be to, nėra tokiems medikams galiojančio standartizuoto pagalbos norintiems atsisakyti rūkymo protokolo, o vaistai, padedantys mesti rūkyti, nekompensuojami. Kitaip tariant, valstybė rūkymui skiria tik PSO nominaliai reikalaujamą dėmesį, o realių veiksmų nesiima.
J.Sejonienė sako žinanti, kad kai kuriose šalyse norintiems, tačiau savo jėgomis nepajėgiantiems nustoti rūkyti kaip mažiau žalinga alternatyva rekomenduojamas kaitinamasis tabakas.
„Bet kuris priklausomybių specialistas pasakys: geriausias būdas mesti yra mesti – ar būtų kalbama apie narkotines medžiagas, ar apie alkoholį, ar apie tabaką. Man atrodo, ši priklausomybių gydymo politika yra pati išmintingiausia, ir aš ją palaikau, – sako Seimo narė. – Kita vertus, pas mus juk kaitinamasis tabakas neuždraustas. Bet esu tikra, kad priklausomybių specialistai nesiūlytų tokio būdo, nes jis tik pailgina metimo rūkyti kelią, o ne sprendžia problemą iš esmės.“
Kita vertus, viena pažangiausių valstybių laikomos Kanados vyriausybė pripažįsta, kad rūkaliams, kurie nenori ar negali atsikratyti priklausomybės, turėtų būti suteikiama galimybė rinktis alternatyvą. Jungtinėje Karalystėje gydytojai gali išrašyti rūkaliams elektroninių cigarečių ir taip padėti jiems pereiti prie mažiau sveikatai žalingų nikotino vartojimo būdų.
Dar yra kur padirbėti
Seimo narės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovės Rimantės Šalaševičiūtės įsitikinimu, alkoholio vartojimo mažinimui praėjusią kadenciją tikrai buvo skiriama daug dėmesio, tad ir rezultatai šioje srityje geresni: „Šią kadenciją, kaip žinoma, ne tik mėginama dekriminalizuoti narkotikus – buvo mėginta liberalizuoti ir alkoholio prieinamumą. Buvo ir siūlymų dar griežčiau riboti, tačiau nuo opozicijos nedaug kas priklauso – siūlymai dėl alkoholio kontrolės dar didesnio sugriežtinimo Seimo daugumos nebuvo palaikyti ir nepraėjo net teikimo stadijos.“
Su rūkymu, anot politikės, taip pat vyksta tam tikra kova. Tik prevencinės priemonės gal labiau skirtos jaunimui, kuris dabar labai anksti laiko save suaugusiais. Vis dėlto, kalbant apie vaikus ir nepilnamečius, tėvų indėlis turėtų būti didesnis – jeigu šeimoje suaugusieji rūko, dažniausiai ir nepilnamečiai labai greitai pripranta rūkyti, nes nesuvokia problemų, kurios gresia ateityje – sveikatos, finansinių.
„Aš negaliu sakyti, kad Lietuvoje žmonės, kurie nori atsikratyti rūkymo, visiškai palikti likimo valiai. Aišku, yra dar kur padirbėti, tik reikia surasti būdų, o juos surasti ne taip paprasta ir lengva“, – konstatuoja R.Šalaševičiūtė.
