– Kokių Lietuva turi svertų, kad pavyktų sumažinti maisto produktų kainas?

– Pritarčiau, kad, sumažinus PVM, trumpuoju laikotarpiu ir prekybininkai kainas panašiai sumažintų. Kiek esu matęs pavyzdžių Europoje, pirmą mėnesį kainos krinta apie 80 proc. nuo to, kiek turėtų iš tiesų kristi. Nedrįstu spėlioti, bet, sumažinus PVM, Lietuvoje pirmą mėnesį jos galėtų kristi 7–9 proc.

Rizika atsiranda po kelių mėnesių, nes maisto kainos yra kintančios, priklauso nuo pasaulinių tendencijų, darbo užmokesčio, ir paskui tampa labai sudėtinga sugaudyti, kas ir kiek keitėsi. Todėl kyla rizika, kad per šiek tiek ilgesnį laikotarpį kainos vėl grįš prie pradinio lygio.

Rizika atsiranda po kelių mėnesių, nes maisto kainos yra kintančios, priklauso nuo pasaulinių tendencijų, darbo užmokesčio, ir paskui tampa labai sudėtinga sugaudyti, kas ir kiek keitėsi.

Nereikia sakyti, kad pasinaudotų tik prekybininkai – tuo pasinaudoti gali ir gamintojai, didmenininkai, logistai ir kt. Žinodami, kad galutinė kaina vartotojui sumažėjo apie 10 proc., savo dalį jie gali didinti teisindamiesi augančia gamybos, pervežimų savikaina. Tą padaryti per ilgesnį laikotarpį tikrai nėra sudėtinga.

Taigi manau, kad trumpą laikotarpį kainos kristų, bet vėliau jos taptų tokios, kokios buvo iš pradžių.

– Kaip kaimyninėms šalims pavyksta taikyti mažesnį PVM?

– Yra įvairių pavyzdžių. Paskutinis – Latvijos pavyzdys, kur nuo praėjusių metų buvo sumažintas PVM vietos augintojų daržovėms ir vaisiams. Oficialių duomenų dar nėra, bet, kiek matome iš žiniasklaidos, yra nepasitenkinimo, kad kainos nesumažėjo tiek, kiek tikėtasi. 

Tarkim, žmonės mato, kad, nors PVM sumažintas, kainos vis tiek auga. Bet apskritai jos auga todėl, kad buvo prastas derlius obuolių ar kitų vaisių. Taigi paskui labai sudėtinga įvertinti galutinį pokytį.

– Kaip PVM sumažinimas paveiktų biudžetą?

– Manau, kad mažesnis PVM maisto produktams yra normali idėja ir sprendimai gali būti priimami. Bet akcentuočiau, kad, nors iš mažesnių PVM tarifų laimi visi, kyla klausimas, kaip padengti biudžeto nuostolius.

Reikia suprasti, kad PVM sumažinimas iki 9 proc. biudžeto pajamas gali sumažinti keliais šimtais milijonų eurų. Tada klausimas – o kaip juos padengti? Juk mokytojams, medikams ir kitiems darbuotojams, prašantiems didesnių atlyginimų, nepasakysi, kad makaronai bus pigesni 10 proc. Taigi, jei nėra pasiūloma alternatyvių šaltinių, kaip padengti dingstančias pajamas, toks siūlymas tampa bevertis.

Anot jo, reikėtų rūpintis ne tik savo mityba, bet ir fiziniu aktyvumu, o susirgus cukriniu diabetu derėtų prisiminti, kad gera savijauta ir vaistų vartojimas nereiškia, kad cukraus kiekis kraujyje yra normalus.

– Cukrinis diabetas įvardijamas kaip šio amžiaus epidemija. Kodėl taip yra?

– Cukrinis diabetas ne tik įvardijamas kaip šio amžiaus epidemija. Sakoma, kad tai – tylusis žudikas.

Prieš kalbant apie cukrinį diabetą, reikėtų prisiminti diabeto tipus. Yra du pagrindiniai diabeto tipai – pirmasis ir antrasis. Žinoma, yra daugiau diabeto tipų, jų nemažai, tačiau tai retos diabeto formos.

Pirmo tipo diabetu paprastai suserga jauni žmonės, iki 35–40 metų. Patogenezėje tai yra absoliutus insulino nepakankamumas. Antro tipo diabetas susijęs su genetika, gyvenimo būdu. Paprastai juo suserga vyresnio amžiaus žmonės, nuo 40–45 metų amžiaus, turintys antsvorio, nutukę ir pasižymintys kitais rizikos veiksniais.

Nutukimas yra pagrindinis cukrinio diabeto rizikos veiksnys. Jeigu žmogus turi šią problemą, jis anksčiau ar vėliau susirgs cukriniu diabetu.

– Kokie šios ligos mastai Lietuvoje?

– Diabetas plinta. Laikoma, kad jau prasidėjo diabeto pandemija. Pirmiausia, pasižiūrėkime, kas vyksta pasaulyje. 2015 m. pasaulyje diabetu sirgo 415 mln. žmonių. Prognozuojama, kad 2040 m. cukriniu diabetu sirgs 642 mln. žmonių. Žinoma, ne išimtis ir Lietuva.

Kalbant apie diabeto paplitimą Lietuvoje, reikėtų prisiminti du dalykus – yra registruoti sergantieji diabetu ir tikrasis sergančiųjų skaičius. Antro tipo diabetas paprastai yra nebylaus pobūdžio – dažnai nėra jokių simptomų, žmonės serga, bet to nežino. Tiek, kiek turime registruotų ligonių, tėra pusė sergančiųjų.

1965 m. Lietuvoje sergančiųjų diabetu buvo registruota tik 3,5 tūkst., o praėjusiais metaus, 2015 m., Lietuvoje buvo 125 tūkst. Sergančiųjų skaičius padidėjo apie 35 kartus.

– Kuo tai būtų galima paaiškinti?

– Antro tipo diabeto priežastys, kaip minėjau, yra nutukimas, paveldėjimas, padidėjęs kraujospūdis, riebalų lipidų apykaitos sutrikimas. Iš esmės tai lemia gyvenimo būdas, ydinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, urbanizacija ir kiti faktoriai. Nutukimas yra pagrindinis rizikos veiksnys.

Diabetas kol kas nėra išgydomas, tačiau yra išeitis – jis gali būti kontroliuojamas. Šiuo metu turbūt aktualiausias diabeto rizikos veiksnių išaiškinimas, savalaikė diabeto diagnostika ir gydymas. Pasaulyje ir Lietuvoje šiuo metu yra daugybė naujų vaistų diabetui gydyti: insulino preparatų, naujos grupės geriamų vaistų.

– Ar gydymas vaistais padeda, prisideda prie ligos kontroliavimo?

– Vaistai padeda, bet vien jų nepakanka. Šiuo metu mokslininkų ir endokrinologų, dirbančių praktinį darbą, pagrindinis dėmesys nukreiptas į diabetą ir širdies kraujagyslių ligas. Yra žinoma, kad iki 80 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu miršta nuo širdies kraujagyslių ligų. Sergant diabetu, iki keturių kartų dažnesnis miokardo infarktas, insultas, tačiau atsirado viltis.

Praėjusiais metais viename dideliame renginyje Miunchene, Europos diabeto tyrėjų kongrese, buvo pristatytos dvi studijos, du dideli tarptautiniai moksliniai projektai. Jie įrodė, kad kai kurie naujų grupių vaistai ne tik aktyviai mažina hiperglikemiją, t. y. padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, bet ir mažina mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų.

Atsiranda galimybė, viltis ne tik kontroliuoti angliavandenių apykaitos sutrikimus, bet ir mažinti mirtingumą nuo šios patologijos. Širdies kraujagyslių ligos, t. y. didžiųjų kraujagyslių pakenkimas, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios miršta sergantieji cukriniu diabetu.

– Medikai perspėja, kad būtina laiku diagnozuoti ligą – tuomet ji labiau kontroliuojama ir gydymas būna kokybiškesnis.

– Tai labai svarbu. Kol nėra komplikacijų, laiku nustačius cukrinį diabetą, susiduriame su viena problema – hiperglikemija, cukraus kiekio reguliavimu. Kai atsiranda komplikacijų, kyla ir daugiau problemų dėl komplikacijų, kraujagyslių, periferinės nervų sistemos, autonominės nervų sistemos pakenkimo. Taip pat vystosi organų pakenkimas ir ilgalaikis lėtinis jų nepakankamumas.

– Žmonės neretai mano, kad diabetu susergama vartojant daug cukraus. Kiek cukraus vartojimas iš tiesų yra kaltas dėl diabeto išsivystymo?

– Žinoma, didesnis angliavandenių kiekis, neracionali mityba veda į nutukimą, bet nėra įrodyta, kad būtent cukrus sukelia diabetą. Jo poveikis netiesioginis. Ligos atsiradimui įtakos turi didelis angliavandenių kiekis, todėl taip pat ir cukraus.

Angliavandenių perteklius organizme virsta riebalais, o riebalai skatina nutukimą, kuris, kaip jau minėjau, yra pagrindinis rizikos veiksnys. Esant nutukimui paprastai vystosi rezistencija arba pasipriešinimas insulinui. Tai antro tipo diabeto esmė.

Jeigu pirmo tipo diabeto atveju pasireiškia insulino trūkumas, insulino nepakankamumas, tokie pacientai visą gyvenimą gydomi insulino preparatais, antro tipo diabeto atveju esmė yra visai kita – pradžioje būna pasipriešinimas, rezistencija insulinui. Vėliau, žinoma, atsiranda ir insulino nepakankamumas. Tai tarsi du mechanizmai.

Galbūt tam tikrai daliai pacientų iš pradžių nereikia medikamentų, o vėliau skiriami vieni ar kiti preparatai. Dažniausiai pradžioje skiriami geriami vaistai. Vėliau, žinoma, gydymas intensyvinamas ir skiriami papildomi geriami ar leidžiami preparatai, tačiau kartais ir antro tipo diabeto atveju iš karto būtinas gydymas insulino preparatais.

– Ne visi žmonės tikrinasi cukraus kiekį kraujyje, kai kurie bijo tai daryti, sako – prisišauksi ligą. Ką tokiems žmonėms atsakytumėte?

– Būtina tikrintis. Žinoma, visos visuomenės, visos populiacijos ištirti negalima, neįmanoma, bet to daryti ir nereikia. Pirmiausia reikia identifikuoti pagrindinius rizikos veiksnius ir tirti vyresnius asmenis, nuo 40–45 m., turinčius bent vieną rizikos veiksnį.

Tačiau reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais ne tik vyresni žmonės serga antro tipo diabetu, juo serga ir vaikai. Iki šiol vaikai sirgdavo tik pirmo tipo diabetu. Pastebėta ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kad tam tikra dalis vaikų dėl neracionalios mitybos, dėl kitų faktorių yra nutukę. Kaip ir suaugusieji, jie gali sirgti antro tipo cukriniu diabetu. Paprastai vaikams taikomas toks pat gydymas, kaip ir kitiems antro tipo diabetu sergantiems pacientams.

– Minėjote sergančiųjų šia liga daugėja. Kodėl jų daugėja Lietuvoje?

– Daugėja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tai lemia pagrindiniai veiksniai. Vienas jų – mažas fizinis aktyvumas. Žmonės mažai juda, mažai sportuoja. Taip pat įtakos turi mitybos faktoriai, neracionali mityba, urbanizacija, mechanizuotas, automatizuotas darbas, kuris reikalauja mažiau fizinių pastangų.

– O kaip yra su mityba? Negi pradėjome blogai maitintis? Ar tiesiog nereguliariai valgome?

– Paprastai neracionali mityba yra valgymas antroje dienos pusėje. Reikšmės, žinoma, turi ir maisto sudėtis, didelis angliavandenių kiekis. Tai viena.

Taip pat svarbūs valgymo įpročiai. Paprastai žmogus turi valgyti pusryčius, pietus, vakarienę. Tai trys pagrindiniai valgymai sveikam žmogui. Pirmoje dienos pusėje, žinoma iš seno, turi būti suvalgomi du trečdaliai maisto. Vakare turėtų likti trečdalis. Pas mus dažnai dalis žmonių pusryčių nevalgo, jų pagrindinis valgymas yra vakare. Jeigu žmonės prisivalgo vakare, žinoma, ryte valgyti nenori.

– Atrodo tiek daug kalbame apie tą sveikesnę mitybą, apie tai, kad reikia daug judėti, kad būtume fiziškai aktyvūs, tačiau rezultatas štai koks – skaičiai kalba, kad vis daugiau sergančiųjų. Vadinasi, žmonės neįsiklauso į medikų raginimus.

– Taip. Žinoma, pirmiausia, mūsų visuomenė nėra pakankamai informuota apie cukrinį diabetą. Galėčiau pateikti vieną pavyzdį. Tai jau senokas tyrimas – prieš 10 metų su „Vilmorus“ atlikome gyventojų apklausą, kokių ligų labiausiai baiminasi mūsų šalies žmonės.

Pirmiausia, žinoma, jie bijo vėžinių susirgimų. Tai turbūt natūralu, nes tai asocijuojasi su mirtimi. Antroje vietoje – širdies kraujagyslių ligos. Toliau rikiuojasi nervų ligos, vyrų ir moterų ligos. Apie diabetą, atrodo, kalbama nemažai, bet jis paskutinėje vietoje. Mažiau nei trečdalis apklaustųjų baiminasi cukrinio diabeto.

Nėra pakankamai informacijos apie cukrinį diabetą. Ta informacija, kuri skleidžiama, nėra pakankama, nepasiekia mūsų visuomenės. Kovoti su diabetu reikalingos priemonės. Mes esame paruošę nacionalinės diabeto programos projektą, kuris apima pirminę, antrinę ir tretinę profilaktiką.

Pirminė profilaktika yra poveikis visuomenei, švietimas. Antrinė – savalaikis cukrinio diabeto, asmenų, kurie pasižymi rizikos veiksniais, išaiškinimas. Tretinė profilaktika – tai individualizuotas jau sergančių cukriniu diabetu gydymas.

Šiuo metu Lietuvoje yra, kaip minėjau, daug naujų preparatų, tačiau kol kas jie pacientui negali būti taikomi kaip pirmo ar antro pasirinkimo vaistai. Yra tam tikrų ribojimų. Žinoma, tai lemia finansinės mūsų šalies problemos. Tačiau mes, gydytojai, manome, kad žmogui, sergančiam diabetu, turėtų būti skiriami tie vaistai, kurie jam reikalingi. Tikimės, kad vis dėlto netolimoje ateityje mūsų pacientai gaus efektyvių ir saugių vaistų. Ypač turiu omenyje širdies kraujagyslių ligas.

– Minint Pasaulinę cukrinio diabeto dieną, kokią medikų žinią visuomenei norėtumėte perduoti?

– Pirmiausia – tikrintis dėl galimo cukrinio diabeto. Jei žmogus turi rizikos veiksnių, jis turėtų pasitikrinti, kreiptis į šeimos gydytoją bent kartą per metus. Antra – gerai kontroliuoti diabetą. Nepakanka gerai jaustis ir vartoti vaistus. Žmogus ateina pas gydytoją ir sako – gerai jaučiuosi, vartoju vaistus, o į rodiklius nekreipiu dėmesio. Tai pagrindinė problema. Nepakanka gerai jaustis ir gerti vaistus. Rodikliai turi būti tie, kurie reikalingi, siūlomi. Norėčiau palinkėti sergantiems diabetu gerai valdyti, kontroliuoti savo ligą, o sveikiems – nesusirgti šia liga.

„Viena buvo spalio mėnesį, kita – šiandien, trečia – gruodžio 14  d. Šis reiškinys yra gana dažnas ir kartojasi maždaug kas 14 pilnačių. Beveik kiekvienais metais galima stebėti superpilnatį“, – teigia jis.

– Koks reiškinys yra Mėnulio superpilnatis?

– Norint suprasti šį reiškinį, visų pirma reikia suprasti dangaus kūnų dinamiką. Mėnulis apie Žemę juda elipsine orbita, vadinasi, egzistuoja artimiausias ir tolimiausias atskaitos taškas Žemės atžvilgiu. Šie taškai – perigėjus ir apogėjus.

Pilnatis nutinka tada, kai į vieną eilę išsirikiuoja Saulė, Žemė ir Mėnulis. O kai Mėnulio pilnatis netoli artimiausio taško – perigėjaus, įvyksta superpilnatis. Kuo arčiau to orbitos taško įvyksta pilnatis, tuo ji ryškesnė, kaip kad bus šiandien.

– Astronomai sako, kad tokios pilnaties nebuvo pastaruosius 68 metus.

– Tokios pilnaties  tikrai nebuvo nuo 1948 m. Bet turėčiau pastebėti, kad šiemet mes matysime tris iš eilės superpilnatis. Viena buvo spalio mėnesį, kita – šiandien, trečia – gruodžio 14  d. Šis reiškinys yra gana dažnas ir kartojasi maždaug kas 14 pilnačių. Beveik kiekvienais metais galima stebėti superpilnatį.

– Ar 15 val. 52 min. mūsų laiku supermėnulis bus matomas Lietuvoje?

– Lietuvoje tuo metu jis dar nebus patekėjęs – tekės apie 17 val. Taigi paties to momento nematysime, bet kai Mėnulis patekės, bus galima superpilnatimi grožėtis.

– Jei bus debesuota, sniegas, šlapdriba, kaip sinoptikai prognozuoja, – tada ar matysime?

– Tada jau nematysime.

– Ar į tokią superpilnatį gali sureaguoti gamta ar žmonija? Yra dalykų, kurių mums reikėtų pasisaugoti?

– Žvelgiant į pastarųjų mėnesių balsavimo rezultatus visame pasaulyje, turbūt turi įtakos. Žinoma, juokauju. Bet moksliškai nėra nustatyta, kad Mėnulis ar jo pilnatis kaip nors darytų įtaką žmogui ar jo elgesiui.

– Jei iš anksto nežinome, kad šiandien vyks toks reiškinys, ar galime pastebėti, kad Mėnulis kažkoks kitoks, ar tai pastebima tik žinovui?

– Vizualiai pilnatis atrodys kaip pilnatis. Jei būtų galimybė sudėti superpilnatį ir minipilnatį (kuri būna apogėjuje), skirtumą pamatytume, pavyzdžiui, kad Mėnulis šiandien bus didesnis apie 14 proc. ir ryškesnis apie 30 proc.

– Kokios spalvos bus Mėnulis?

– Kaip ir visada – pilkas. Tekėjimo metu dėl Žemės dulkių gali būti rausvas. Standartinės spalvos.

– Kiek ilgai truks šis reiškinys?

– Šiandien dieną ir visą naktį, kol Mėnulis nusileis.

– Kaip geriausia stebėti Mėnulį šiandien?

– Gražiausia, kai Mėnulis tik teka ir kai galima palyginti su ant žemės esančiais objektais. Tada įvyksta optinė iliuzija ir jis atrodo tikrai labai didelis ir įspūdingas. Pakilęs aukščiau, nors dydis nepakinta, Mėnulis nebeatrodo taip gražiai. Tad siūlau visiems stebėti plika akimi ar fotografuoti, kai jis yra arčiau horizonto. Apie 17 val. mūsų laiku.

– O kokia bus Mėnulio forma?

– Visiškai tokia pati. Ši pilnatis yra tokia pati, kaip ir visos kitos pilnatys, tiesiog kitoks pavadinimas.

– Ką apie rinkimus dabar kalba amerikiečiai?

– Kalba, tiesą sakant, labai daug ir kol kas aiškumo nėra. Yra kelios valstijos, kuriose labai aiškiai pirmauja H. Clinton arba D. Trumpas, tačiau turbūt viskas spręsis penkiose, o gal šiek tiek daugiau valstijų. Būtent nuo jų priklausys, į kurią pusę pakryps rinkimų rezultatai, kas bus išrinktas JAV prezidentu.

D. Trumpas, per sekmadienį ir pirmadienį aplankys dešimt vietų. Galime įsivaizduoti, koks tai tempas. H. Clinton aplankys šiek tiek mažiau valstijų, tačiau už ją agituos ir dabartinis prezidentas Barackas Obama, ir jos vyras Billas Clintonas.

Vertinant tai, kur lankosi kandidatai, kur jie bandys agituoti, pagrindinės valstijos, kuriose vyks didžiausia kova, yra Minesota, Mičiganas, Šiaurės Karolina.

Beje, įdomu tai, kad Minesota ir Mičiganas iki šiol buvo demokratų stovykla. Būtent ten demokratai laimėjo, ten buvo H. Clinton užuovėja, vieta, kur net nebūtum galėjęs pagalvoti, kad jai galėtų kilti kažkokių problemų,. D. Trumpas tarsi verčia ją gintis ir važiuoti į Mičiganą, Minesotą.

Prie paminėtų valstijų galima pridėti ir Naująjį Hempšyrą. Tai yra vienas iš tų klaustukų ar įdomių rinkimų detalių, kalbant apie pačius rezultatus.

– D. Trumpas savaitgalį apsilankė būtent tose valstijose, kurios įprastai palaiko demokratus. Palaikymą H. Clinton reiškė žymūs muzikantai. Kaip vertinami paskutinieji jų susitikimai, pasisakymai, kalbos?

– Žmonės ateina į susitikimus. Labai skiriasi susitikimai. Teko būti ir H. Clinton susitikime Šiaurės Karolinos mitinge, ir D. Trumpo mitinge toje pačioje valstijoje. Skirtumas yra.

D. Trumpo mitinge labiau jaučiamas pyktis, yra daugiau nepasitenkinimo. D. Trumpas tai bando kurstyti. H. Clinton tarsi yra daugiau vilties [simbolis]. Nors reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip žmonės reaguoja į sceną užlipus buvusiam H. Clinton varžovui pirminiuose rinkimuose [...] Bernie Sandersui. Paprastai žmonės jam labiau ploja ir labiau skanduoja nei H. Clinton.

Beje, vienas iš svarbesnių dalykų, kuris įvyko tuo metu, kai Lietuvoje buvo naktis, tai JAV federalinis tyrimų biuras (FTB) atnaujino tyrimą dėl H. Clinton elektroninių laiškų. Dabar FTB paskelbė, kad nekeičia savo pirminės išvados – nepateiks jokių kaltinimų H. Clinton.

Vertinant FTB reikšmę, analitikai sutinka, kad tai daliai žmonių galėjo turėti tam tikros įtakos, pasirenkant, ar balsuoti už H. Clinton, ar ne. Klausimas, kiek paskutinis FTB pareiškimas dabar pakeis žmonių nuomonę prieš pat rinkimus. Kaip sakė B. Obama, FTB galbūt irgi žaidžia tam tikrus žaidimus. Kyla klausimas kodėl.

– Įvairios skirtingos apklausos atskleidžia, kad rinkėjams buvo lengviau paaiškinti, kodėl jie nebalsuos už vieną ar kitą kandidatą, negu pasakyti argumentus, kodėl reikėtų balsuoti už kandidatus. Amerikoje LRT TELEVIZIJOS žurnalistai jau savaitę. Ar pastebite, kad šiuose tyrimuose yra tiesos?

– Tiesos yra. Turbūt žmonės labiau balsuoja prieš kažką nei už, t. y. labiau balsuoja prieš vieną nei už kitą. Yra bandymų skirti, ką palaikys viena ar kita pusė. Manoma, kad darbininkai, ūkininkai, baltieji, mažiau išsilavinę žmonės labiau balsuos už D. Trumpą. H. Clinton labiau palaiko jaunimas ar vienišos moterys. Taip pat didesnis palaikymas turėtų vyrauti tarp ispanakalbių. [...] Jei H. Clinton dabar laimės, ji turės būti dėkinga ispanakalbiams ar net D. Trumpui, kuris supykdė ispanakalbius dėl pareiškimų, susijusių su narkotikų prekyba ir nusikalstamumu.

– Rinkimai antradienį. Kaip greitai paaiškės rezultatai? Kaip greitai mes galime jau matyti tuos aiškėjančius rezultatus ir tikslesnius duomenis, kas taps nugalėtoju?

– Trečiadienį ryte Lietuvos laiku turėtų būti aiškūs rezultatai, bent jau iki 9–10 val. ryto tikrai, gal net ir šiek tiek anksčiau turėtų būti aišku.

Jo teigimu, zondo, kurį bus bandoma nuleisti ant Marso paviršiaus, tikslas – išbandyti nusileidimo sistemą, todėl, net tai atlikus nesėkmingai, tikslas vis tiek bus pasiektas. Europos kosmoso agentūros ir Rusijos agentūros „Roskosmos“ bendras zondas trečiadienį nusileis Marso paviršiuje. Tai turėtų įvykti maždaug 18 val. Lietuvos laiku.

– Du zondai dalyvauja misijoje „ExoMars“. Vienas toliau skries aplink Marso orbitą, o kitas trečiadienį nusileis ant Marso paviršiaus. Kaip tie zondai atrodo ir kokios bus jų užduotys?

– Zondai ypatingai nesiskiria nuo tų, kuriuos galbūt esate matę skriejančius aplink Marsą. Tai maždaug lengvojo automobilio dydžio aparatai. Bent skraidantys orbitoje yra tokio dydžio, nusileisiantis ant Marso paviršiaus – mažesnis.

Vienas zondas skries pačiame Marso atmosferos viršuje ir ten ieškos įvairių dujų pėdsakų. Kito, nusileisiančio ant paviršiaus, svarbiausia misija – išbandyti nusileidimo sistemą, kuri vėliau bus naudojama ir ant Marso paviršiaus nuleidžiant kitus zondus.

– Neretai įvairias misijas į Marsą ištinka nesėkmės. Pavyzdžiui, nepavyksta tinkamai nuleisti zondo. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad zondas „Schiaparelli“, kuris leisis į Marsą, gali papulti tiesiai į smėlio audrą. Jos ten būna milžiniškos. Kokia tikimybė, kad trečiadienį zondas nusileis saugiai?

– Procentais tikimybės tikrai nepasakysiu, bet kiekviena misija ruošiama ne vienerius metus, o labai ilgai. Joje būna numatyta daug visokių saugumo priemonių, kad tikimybė įvykdyti tikslą būtų kuo didesnė.

Net jei „Schiaparelli“ nepajėgs sėkmingai nusileisti Marso paviršiuje, tai nebus didžiulė katastrofa, nes, kaip minėjau, šio zondo pagrindinis tikslas – išbandyti nusileidimo sistemą. Ilgalaikių mokslinių tyrimų jis nevykdys, tai darys tik kelias dienas.

Taigi praradus šį zondą misija nesužlugs. Tiesiog tada reikės iš naujo išbandyti nusileidimo sistemą, prieš leidžiant kitus šios misijos elementus – ateityje planuojamus paleisti zondus.

– Kokioje teritorijoje turėtų nusileisti zondas? Kiek ji reikšminga tyrimams?

– Kiek atsimenu, „Schiaparelli“ zondas ketina nusileisti ties Marso pusiauju. Ši vieta pasirinkta būtent dėl gresiančių dulkių audrų – atsiranda galimybė patikrinti, kaip nusileidimo sistema veikia ekstremaliomis sąlygomis. Jei Schiaparelli pavyks nusileisti per audrą, tai pavyks ir vėlesniems zondams.

– Nepaisant gana šaltų Europos Sąjungos ir Rusijos santykių, šią Marso misiją tiek Europa, tiek Rusija vykdo bendrai. Ar tai reiškia, kad kosmoso tyrimų srityje galioja kitokios politinio žaidimo taisyklės?

– Iš dalies taip, nes, pavyzdžiui, Tarptautinė kosminė stotis taip pat yra bendras įvairių kosmoso agentūrų, (tarp jų ir NASA bei Rusijos) projektas. Net ir prieš keletą metų, atšalus Rusijos ir Vakarų šalių santykiams, Tarptautinei kosminei stočiai buvo padarytos įvairios išimtys iš sankcijų, taikomų Rusijai. Tai buvo daroma, kad stotis galėtų tvarkingai dirbti.

Panašiai yra ir su šia misija. Be to, reikia nepamiršti, kad kiekviena tokia kosminė misija planuojama daugybę metų. „ExoMars“ misija buvo pradėta kurti likus daug metų iki pastarųjų įvykių Ukrainoje, kurie atšaldė Rusijos ir Europos Sąjungos santykius.

– Šiandien, ketvirtadienį, rudens lygiadienis, pirmoji astronominio rudens diena, paskutinė rugsėjo dekada. Koks tas rugsėjis šiais metais?

– Turiu pasakyti, kad rugsėjis netipiškas. Lijo tik pirmąją rugsėjo savaitę, gausiau palijo tik rugsėjo 5-osios naktį, ypač pietiniuose rajonuose. Paskui orai ėmė šilti ir šilumos piką pasiekė rugsėjo 10–13 dienomis – tada buvo 26–28 °C. Rugsėjo viduryje taip būna ne kasmet. Paskui orai šiek tiek atvėso, bet vis dar buvo sausa, dvi savaites neturėjome nė lašo lietaus.

Labai negausiai palynojo tik vakar ryte, bet tikrai nenuplovė teršalų nuo medžių ir gatvių. Gamtai ir žmonėms reikėjo to šviežumo. Šiąnakt taip pat kai kur palijo. Ir vakar, trečiadienį, po pietų pietiniuose rajonuose jau nugriaudėjo net perkūnija. Tad orai jau suka rudens link.

– Ką žada paskutinis rudens dešimtadienis?

– Ketvirtadienį ir penktadienį bus toks trumpas lietus, daugiau antroje dienos pusėje. Orus lemia nuo Juodosios jūros einantis sūkurys, mes esame lietingoje, šaltesnėje oro masėje. Iš šiaurės, šiaurės vakarų atsisuka vėjai. Temperatūra šiandien, ketvirtadienį, bus 12–15 °C, tik vakariniuose rajonuose, jei bus daugiau saulutės, – iki 17 °C.

Rytoj, penktadienį, taip pat vyraus trumpas lietus, tikėtina, kad ir dieną, ir naktį. Šeštadienį pasirodys lietaus likučiai, sekmadienį jo tikimybė jau mažėja. Kadangi sekmadienį bus daugiau pragiedrulių, pietiniuose rajonuose gali būti iki 18 °C.

Pirmadienį ir antradienį orai bus drumstesni, daugiau debesų. Temperatūrų skirtumas tarp dienos ir nakties mažės, vietomis gali palynoti. Permainingas bus trečiadienis, kai priimsime Atlanto cikloną. Pradės stiprėti pietvakarių, vakarų vėjai, ypač prie jūros. Ketvirtadienį tas ciklonas, regis, mus tikrai užpuls visa jėga, ypač prie jūros. Vėjas gali siekti daugiau nei 20 m / s.

Iš pradžių į mus atsisuks vakarų, o paskui ir šiaurės vakarų vėjas, tad ateis ir daugiau šalčio. Kitos savaitės penktadienis taip pat bus vėjuotas ir lietingas, ypač kai kuriose vietose, nakties ir dienos temperatūra ten beveik išsilygins. Naktį bus 8–13 °C, dieną – 10–15 °C. Šeštadienis ir sekmadienis lyg ir pagėrės, tad pradėsime galvoti apie bobų vasarą.

– Nors jau buvo 26 °C, o kai kur net daugiau, tai dar ne bobų vasara. Pagal tradicinį kalendorių ji turėjo prasidėti 21 dieną, tačiau taip nėra.

– Taip, tačiau, žvelgiant į ilgamečius duomenis, kai rugsėjis yra prastas, ne toks kaip šiemet, būtent po tų darganotų orų ateina šiltesni orai. Mes esame šiltojoje ciklono pusėje, tad sinoptinė situacija tipiška. Ne ciklonas atneša šilumą, bet anticiklonas. Tuomet tikrai rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje būna kelios dienos, gal net savaitė, kai turime tikrai aukštą temperatūrą.

Šiemet nepanašu, kad bus taip, tačiau bobų vasara vis vien yra laikas, kai gali kiek pašalventi rytais, o dienomis būna apie 20 °C ar daugiau. Tačiau prieš tai turi būti darganotas laikotarpis. Jei kitos savaitės vidurys bus nelabai koks, tuomet šiluma sugrįš. Žinoma, bobų vasaros gali ir nebūti arba ji gali būti vėliau. 2013 metais bobų vasara buvo spalio viduryje, rugsėjį – ne.

– Ar ruduo Lietuvoje šiltėja?

– Šis ruduo taip pat turi būti kiek šiltesnis nei įprastai. Bet tai todėl, kad prasitęsia vasara. Manau, kad šių metų ruduo taip pat bus bent puse laipsnio šiltesnis nei standartinė klimato norma. Kartais lapkritį grįžta tokie šilumos pliūpsniai arba nebūna tokių šaltų naktų. Bet sezoninė prognozė yra tik sezoninė prognozė. Jau buvo šilta, tad spalis ir lapkritis gali būti įprasti.

Neseniai paviešintoje ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl medicinos įstaigų atakų ir daugybės medicinos darbuotojų mirties medicininės paslaugos tapo labai sunkiai prieinamos, o kai kuriuose rajonuose – visiškai neįmanomos. Sirijos konfliktą tirianti komisija pasmerkė džihadistų nusikaltimus ir išreiškė susirūpinimą, kad su „al Qaeda“ susiję kovotojai į savo gretas galėjo užverbuoti šimtus vaikų.

Nuo 2011 metų kovo prasidėjęs Sirijos konfliktas nusinešė daugiau nei 280 tūkst. gyvybių.

– Vilniečiai skundžiasi, kad, įlipus į viešąjį transportą ir pavažiavus keletą stotelių, dažnai norisi kuo greičiau apsižiūrėti, ar nesusitepei drabužių, ir nusiplauti rankas muilu. Ar jūs gaunate tokių skundų?

– Gauname, bet galiu pasakyti, kad kiekvieną dieną 24 darbuotojai valo po darbo dienos į parką grįžusius autobusus ir dar 23 – troleibusus. Taigi turime tikrai nemažą komandą, o plovimas būna ir paprastas kasdienis, ir generalinis. Mes žinome tas problemas, be to, ypač skundžiasi tie vairuotojai, kurių maršrutas eina pro nakvynės namus Kosciuškos gatvėje.

Mes vadovaujamės keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad vairuotojas turi teisę nepriimti arba artimiausioje stotelėje išlaipinti netinkamai apsirengusius arba besielgiančius žmones. Bet mes griežtai rekomenduojame nesivelti į konfliktą. Vairuotojas gali paprašyti išlipti, bet negali naudoti jėgos.

– Vairuotojas gali kreiptis į pareigūnus?

– Taip, jis turi teisę tokio žmogaus neįleisti ir artimiausioje stotelėje išlaipinti. Bet tų pačių taisyklių 17 punktas nurodo, kad viešuoju transportu draudžiama važiuoti keleiviams, skleidžiantiems aitrų kvapą ir apsirengusiems nešvariais drabužiais. Tik labai gaila, kad tie, kuriems šios taisyklės surašytos, jų neskaito.

– Kartais žmonės skundžiasi, kad autobusų ir troleibusų vairuotojai važiuodami rūko.

– Vairuotojas negali rūkyti transporto priemonėje – rūkydamas jis nusižengia taisyklėms. Nustačius tokius atvejus, su vairuotoju kalbama, yra tam tikra nuobaudų sistema. Vairuotojai tai puikiai žino. Tikiuosi, kad tokios praktikos artimiausiu metu neliks.

– Didelė problema – asocialūs neblaivūs asmenys. Kaip keleiviui elgtis pamačius, kad viešajame transporte atvirai girtuokliaujama?

– Keleiviai turėtų pranešti vairuotojui ir vairuotojas iš pradžių turi paprašyti iš transporto priemonės išlipti. Jeigu tie žmonės nesutinka, vairuotojas informuoja dispečerę, dispečerė susisiekia su pareigūnais ir tuomet yra imamasi priemonių. Bet, kaip minėjau, pats vairuotojas jokiais būdais negali jėga žmonių priversti išlipti.

– Atskira tema – negalią turintys žmonės. Neseniai autobusų ir troleibusų vairuotojams buvo surengti mokymai, kaip padėti tokiems žmonėms. Kuo skundėsi, ko pageidavo neįgalieji?

– Priklausomai nuo negalios, skiriasi ir žmonių poreikiai. Neįgaliųjų, kurie naudojasi vežimėliais, problemos visai kitokios nei aklųjų. Tarkim, įvažiuoti į autobusą ar troleibusą pro priekines duris sėdint vežimėlyje visiškai netinka – reikia vidurinių durų, kur yra tiltelis. O akliesiems kaip tik patogiausia lipti pro priekines duris. Galbūt mažiau problemų kyla klausos negalią turintiems žmonėms.

– Kada Vilniuje visi autobusai ir troleibusai bus žemagrindžiai?

– Planuojame, kad iki 2020 m. parkas bus atnaujintas 80 proc. Nauji autobusai, kuriuos ketinama pirkti, bus su visais patogumais neįgaliesiems. Beje, per minėtą renginį kilo klausimas, kiek vienu metu autobuse gali važiuoti neįgaliųjų su vežimėliais. Atsakymas – vienas, nes yra viena vieta su specialiais diržais. Tik tokiu atveju, jei neįgalusis turi galimybę persėsti ant kėdės, gali važiuoti daugiau.

– Žmonėms rūpi ir vairuotojų išvaizda. LRT RADIJO klausytojai pastebi, kad anksčiau vasarą vairuotojai dėvėdavo paprastus sportinius marškinėlius ir bet kokius šortus, ir sako, kad tai labai neestetiškai atrodo. Ar yra nustatyta, kaip turi atrodyti vairuotojas?

– Dabar taisyklėse nurodyta, kad vairuotojas turi atrodyti tvarkingai ir švariai. Mūsų vairuotojai kol kas neturi uniformų, bet apie tai labai diskutuojame ir ruošiamės juos aprengti uniformomis.

– Kada važiuosime švariu, tvarkingu ir žemagrindžiu viešuoju transportu?

– Per artimiausius metus pamatysite labai teigiamų pokyčių.

– Tikriausiai ir patys žmonės turėtų būti aktyvesni: pamatę viešajame transporte kokį nevalyvą pilietį, turėtų pasakyti vairuotojui ar patys paskambinti pareigūnams?

– Tikrai taip.