-
Teismo pirmininkas politikuoja? 20
Pažeistas neutralumas
Nacionalinė teismų administracija informavo, kad Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė tarybai pasiūlė artimiausiame posėdyje svarstyti klausimą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko A. Purvainio viešai išsakytų Seimo laikinosios tyrimo komisijos veiklos vertinimų.
Pirmininkės teigimu, Kauno apylinkės teismo pirmininko vieši pasisakymai galimai pažeidžia pagarbos ir lojalumo valstybei, nepriklausomumo, nešališkumo principus ir peržengia saviraiškos ribas.
Arūnas Purvainis (Vilmanto Raupelio, E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
Teisėjų tarybos pirmininkės manymu, teisėjo A. Purvainio viešus pasisakymus apie Seime vykstančius politinius procesus būtina įvertinti Teisėjų etikos principų laikymosi kontekste – vadovaudamasis pagarbos ir lojalumo valstybei principais, teisėjas, be kita ko, privalo elgtis politiškai neutraliai ir korektiškai, viešai nereikšti savo politinių įsitikinimų, neužsiimti agitacija.
Viešais pasisakymais, kuriais nesilaikyta politinio neutralumo ir korektiškumo, gali būti pažeistas ir teismų nepriklausomumas, kuris yra būtina teisinės valstybės sąlyga ir pagrindinė teisingo teismo proceso garantija.
Teisėjų tarybos pirmininkės teikime akcentuojama, kad, kaip ir kitas pilietis, teisėjas turi teisę į žodžio, tikėjimo, susivienijimų ir susirinkimų laisves, tačiau, naudodamasis šiomis teisėmis, teisėjas visada turi elgtis taip, kad išsaugotų savo pareigų orumą, teismų nešališkumą ir nepriklausomumą.
Nagrinėjamoje situacijoje teisės į teisėjo saviraiškos laisvę ribos galėjo būti peržengtos. Paskutinę kovo dieną žiniasklaida paviešino A. Purvainio nuomonę. Kauno apylinkės teismo pirmininkas pareiškė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo laikinoji komisija galimai buvo sudaryta neteisėtai. Pasak jo, komisijos tyrimo tikslas nebuvo aiškiai apibrėžtas, o pati komisija ėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) vaidmens, nors to daryti negali.
Pasileido plaukus?
Naujienų agentūrai ELTA A. Purvainis aiškino, kad pagal Konstituciją parlamentinė demokratija nėra tokia sistema ir negali būti aiškinama taip, kad bet kada, bet kokiomis sąlygomis galima įsikišti į kurios nors viešąją valdžią įgyvendinančios valstybės institucijos ar pareigūno veiklą – prezidento, teismo, prokuratūros ar VSD.
„Parlamentinė demokratija ir iš to išplaukiančios kontrolės formos nėra tokios sistemos, kai parlamentas ar jo pavedimu veikianti komisija, esant menkiausiai dingsčiai, galėtų kontroliuoti bet kokių valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimus, veiklą ir atitinkamai pasiūlyti taikyti atsakomybes, konstatuoti priesaikos sulaužymą, Konstitucijos pažeidimą, jau nekalbant apie tai, kad galėtų priimti sprendimus, kaip, pavyzdžiui, teismo ar Konstitucinio Teismo, pateikti teisinį vertinimą, nes tai ne parlamento funkcija. Teisės klausimo sprendimas negali būti grindžiamas politiniais argumentais“, – agentūrai ELTA sakė teisėjas.
A. Purvainis tęsė, kad jeigu tokia praktika susiformuotų, neišvengiamai būtų paneigtas konstitucinis atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principas.
„Vadinasi, sakytume, kad yra normalu, jog vienai valdžiai, šiuo atveju įstatymo leidžiamajai valdžiai, galima įsiterpti į kitų valdžių, pavyzdžiui, teisminės valdžios įgaliojimų lauką, kai tik teismas gali spręsti ir pateikti teisinius vertinimus. Pavyzdžiui, tik KT gali pateikti išvadą, ar Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ar sulaužė priesaiką“, – aiškino teisėjas.
Nepaisant vėlyvo teisinio išprusimo ir dar vėlyvesnio tapsmo apylinkės teisėju, šitas vyrukas su pagrindine užsienio rusų kalba tikrai toli eis.
Anot A. Purvainio, jeigu būtų kalbama apie VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), svarstomi jų kompetencijos ribose atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, iš jų negalima reikalauti tokios informacijos.
„Jeigu ji nesusijusi su tyrimo dalyku, tai sudaro prielaidų tokiam neapibrėžtam informacijos pateikimui, o tai reiškia, kad sudarytume prielaidų pažeisti viešąjį interesą, kad valstybės paslaptys taptų žinomos, nes tyrimai gali būti eigoje, pats atskleidimas padarytų daugiau žalos nei naudos. Jeigu sakytume, kad čia viskas gerai, toks mūsų lūkestis, tai Konstitucija taip neleidžia, nes numatyti tiek teisinės valstybės, tiek atsakingo valdymo ir valdžių padalijimo principai, sąveika negali būti suprantama“, – sakė teisininkas.
Įžvelgė palaikymą
„Įsidėmėkite šitą vardą, pavardę ir veidą – Arūnas Purvainis. Kauno apylinkės teismo pirmininkas. Nepaisant vėlyvo teisinio išprusimo ir dar vėlyvesnio tapsmo apylinkės teisėju, šitas vyrukas su pagrindine užsienio rusų kalba tikrai toli eis.
Jis vienintelis iš visų Lietuvos teisėjų viešai supliekė Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri nustatė neteisėtus VSD direktoriaus, prokuratūros ir STT vadovų veiksmus, o taip pat tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda įmerkė uodegą į baltarusiškų trąšų ir jų stumdytojų jovalą taip pat stipriai, kaip Rolandas Paksas buvo įkišęs propelerį į J. Borisovo ir A. Kikališvilio rublinę buzą“, – feisbuke sureagavo apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
R. Valatka ironizuoja, kad A. Purvainis pats save pasiskyrė Konstitucinio Teismo teisėju ir išaiškino urbi et orbi, kad visi tie, kurie prieš Prezidentą G. Nausėdą, yra neteisūs: „Purvainis bus pranokęs patį baroną Miunhauzeną, kuris porino, kad, sugriebęs už nuosavų plaukų, ištraukė save iš pelkės. Tik Purvainis su savimi iš pelkės dar ištraukė ir smarkiai apsitapšnojusį prezidentą.“
A. Purvainio pasisakymą kritiškai vertino ir buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas: „Konstitucija, nacionaliniai ir tarptautiniai teisėjų etikos standartai įpareigoja teisėjus būti politiškai neutralius ir korektiškus. Savaime suprantama, tai reiškia draudimą kištis į politinių institucijų – šiuo atveju Seimo ir Prezidento – ginčus ir palaikyti kurią nors ginčo šalį.“
D. Žalimas tęsė: esą tikrai rizikinga ir nevienareikšmiškai vertinama tema, kur šiuo konkrečiu atveju pagal Konstituciją prasideda parlamentinės kontrolės ir parlamentinio tyrimo ribos.
„Kadangi anksčiau konstituciniuose ginčuose šio teisėjo matyti neteko, gali pradėti daryti visokias prielaidas. Pavyzdžiui, kadangi Prezidentas G. Nausėda bijo apkaltos nuo pat inauguracijos dienos, šiandien jis mobilizuoja visus, ką turi. Nepaisydamas nieko, net Konstitucijos, kurios jis niekad ir negerbė. Teisėjui tai gali būti gera proga užsidirbti paaukštinimą, nes Prezidentas jau yra pasižymėjęs kaip stumiantis į aukščiausius teisminius postus tuos, kurie jam įsiteikia profesionalumo sąskaita“, – dėsto D. Žalimas.
Pastebėjimai neišgirsti
Apie įtampas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose „Kauno diena“ rašė ne vieną kartą, tiksliau, nuo 2019 m., kai teisėjas A. Purvainis tebuvo laikinasis teismo vadovas. Susidaro įspūdis, kad situacija Kauno rūmuose per pastaruosius metus ne gerėjo, bet gal net prastėjo.
Iki skyrimo Kauno apylinkės teismo pirmininku šis teisėjas ėjo pavaduotojo pareigas. A. Purvainio siekis užimti Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas kėlė nemažai aistrų.
Pirmininku A. Purvainis paskirtas tik iš trečio karto, po trečios atrankos procedūros. Antroje atrankoje įvyko iki šiol teismų istorijoje negirdėtas dalykas. Tąsyk paskutines kadencijos dienas skaičiuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė eiti Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas pasirinko atrankoje dalyvavusį A. Purvainį. Tačiau tąsyk Teisėjų taryba nepritarė jos pasirinkimui ir buvo paskelbta trečia atranka.
Paskutinėje, trečioje, atrankoje į pirmininko pareigas vykdytoje anoniminėje teismo darbuotojų apklausoje nuomonės pasiskirstė apylygiai: vieni buvo prieš A. Purvainio kandidatūrą, kiti – už. Pastarąjį kartą Teisėjų taryba pakeitė nuomonę.
Pasipriešinę D. Grybauskaitės pasirinkimui, Prezidento G. Nausėdos pasirinkimui dėl to paties asmens nesipriešino. Nors 2019 m. pabaigoje dalis Kauno apylinkės teismo teisėjų kreipėsi į apylinkės teismą administruojantį Kauno apygardos teismą, Teisėjų tarybą, Prezidentą dėl nepriimtinų A. Purvainio vadovavimo metodų.
Pernai paskutiniame 2023 m. Teisėjų tarybos posėdyje buvo nagrinėjamas Kauno rūmų teisėjos Sigitos Meškauskienės kreipimasis į Teisėjų tarybą dėl Kauno apylinkės teismo pirmininko jai priskirtos specializacijos nagrinėti nepilnamečių bylas. Vėliau savo skundą teisėja atsiėmė ir problemos neva neliko.
Kauno rūmų baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų teisėjai praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Teisėjų tarybą, Prezidento kanceliariją dėl kritiškos situacijos teisme. Savo pastebėjimais apie pirmininką, galimas mobingo apraiškas su prezidentūra pasidaliję Kauno rūmų teisėjai liko neišgirsti.
„Informacijos apie „prastą mikroklimatą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, galimas mobingo apraiškas, galimą autoritarinį pirmininko A. Purvainio vadovavimo stilių“ Prezidento kanceliarijoje negauta“, – „Kauno dienai“ atsakė Prezidento komunikacijos grupė.
-
Teismas sugrąžino viltį išvengti benamio dalios 19
Atvėrė kelią
Teismas įpareigojo Kauno rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti V. Kaminsko prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
„Kauno diena“ rašė, kad šis Kulautuvoje savo rankomis pastatytame name gyvenantis pensininkas kasdien moka valstybei po tris eurus už tai, kad ten gyvena.
Daugiau nei dešimt metų V. Kaminskas siekia įteisinti paveldėtoje žemėje, ant buvusio senelio namo pamatų pastatytą statinį, tačiau pateko į tokį uždarą ratą, kad, nerandant išeities, 2017 m. teismas priėmė sprendimą nugriauti pensininko namą. Jei šis teismo sprendimas būtų įgyvendintas, į aštuntą dešimtį įkopęs vyras su onkologine liga sergančia sutuoktine taptų benamiais. Kito gyvenamojo būsto pensininkai neturi.
Regionų administracinio teismo sprendimas, kuriuo Kauno rajono savivaldybė įpareigota dar kartą peržiūrėti V. Kaminsko prašymą, įžiebė viltį senolio širdyje. „Kreipėmės į nepriklausomą ekspertą, kuris įvertins galimybes miško paskirties žeme įvardytam gabaliukui suteikti kitą paskirtį“, – V. Kaminskas siekia išmiškinti maždaug tris penkis arus aplink gyvenamąjį namą.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Siekdamas parengti gyvenamojo namo dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, V. Kaminskas atsidūrė aklavietėje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija reikalauja nugriauti statinį, kuriam nėra išduotas statybos leidimas, nes inspekcija negali jo išduoti. Priežastis – namas stovi miško paskirties žemėje.
Miškai ir miško paskirties žemė yra Valstybinės miškų tarnybos rūpestis. Ši net nenagrinėja V. Kminsko prašymų dėl žemės paskirties keitimo ir sako negalinti keisti jos paskirties, nes statyba yra neteisėta. Taigi, įteisinti 2006 m. pradėto statyti statinio V. Kaminskas niekaip negalėjo, nes tarnybos eilę metų jį siuntinėjo viena nuo kitos, kol galiausiai 2017 m. atsirado teismo nurodymas namą nugriauti.
V. Kaminskas net ir po tokio sprendimo nenuleido rankų: skundė, teikė dokumentus apie jo nuolatinį gyvenimą Kulautuvoje, miestelio gyventojai, seniūnija rašė raštus, kuriuose išreiškė palaikymą gerbiamam bendruomenės nariui, tačiau niekas negelbėjo.
Galiausiai antstolio rūpesčiu buvo pasiekta, kad už kiekvieną teismo sprendimo nugriauti namą nevykdymo dieną ir gyvenimą jame V. Kaminskas turi kasdien mokėti trijų eurų baudą. Per mėnesį iš 500 eurų nesiekiančios pensijos, V. Kaminskas apie 100 eurų sumoka valstybei ir toliau deda pastangas, siekdamas įteisinti savo rankomis ant senelio namo pamatų jam priklausančioje žemėje pastatytą namą.
Vertinti atsakingai
Pernai balandį V. Kaminskas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę ir nurodė, kad norint parengti namo projektinę dokumentaciją ir gauti leidimą statybai būtina pakeisti žemės paskirtį. V. Kaminskas prašė pradėti organizuoti maždaug trijų penkių arų miško žemės aplink gyvenamąjį namą paskirties keitimą.
Tačiau savivaldybė atmetė pensininko prašymą, nurodydama Miškų įstatymo punktus, kuriuose išaiškintos miško paskirties žemės keitimo galimybės. V. Kaminsko atveju esą žemės paskirties keitimas negalimas.
Remiantis Miškų įstatymo 11 straipsniu, miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kai tai susiję su gevenamosios paskirties pastatais, galima vos keliais atvejais: buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje, t. y. kai čia buvusiai sodybai patvirtinti pateikiami archyviniai dokumentai, kai nustatomas giminystės ryšis.
Žemės paskirtis gali būti keičiama, kai to prireikia savivaldybei gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti ir kai miškingumas yra didesnis nei 50 proc. Dar yra atvejis, kai žemės sklype stovi teisėtai pastatytas pastatas.
Pensininkas šį sprendimą skundė Lietuvos administracinių teismų komisijai, bet ir ši atmetė V. Kaminsko skundą, todėl teko kreiptis į Regionų administracinį teismą. Vyras pabrėžė, kad jo sklypas nepatenka nė į vieną savivaldybės nurodytą Miškų įstatymo kategoriją, kuriose paversti miško žemę kitos paskirties žeme draudžiama, o atmestame jo prašyme net nenurodyta, kokios kliūtys trukdo tai padaryti.
Be to, nevertinta aplinkybė, kad V. Kaminskas yra antros eilės įpėdinis, paveldėjęs sodybą iš buvusių savininkų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į mišką ir žemę po to, kai ji buvo nacionalizuota. V. Kaminskas negali pateikti ir archyvinių dokumentų, nes jie neišlikę. Išlikęs tik 1926 metais išduotas leidimas statybai.
Ir dar: miškas Kulautuvos teritorijoje užima daugiau nei 50 proc. teritorijos, todėl formuoti sklypą ne miške paprasčiausiai neįmanoma. Tačiau Kulautuvos miškingumas neskaičiuojamas atskirai, bet vertinamas visas Kauno rajono teritorijos miškingumas, todėl realus Kulautuvos miškingumas iškreipiamas.
V. Kaminskas nuolat kartoja: „Visa Kulautuva yra miške. Tačiau nė vienas kaimynas niekam neužkliūva, bet mano sklype namo negali būti. Iš vaikystės atsimenu, kad čia buvo dirbama žemė, o ne miškas. Pamenu, kaip su seneliu kviečius sėjome, tolėliau bulves sodinome. Saugau šitą vietą, išvaliau čia buvusį šiukšlių sąvartyną, išrinkau tūkstančius čia sumestų stiklinių buteliukų nuo penicilino, nė vieno medžio nenukirtau, o tik puoselėjau šitą vietą.“
Miško nėra
Ginčas su Kauno rajono savivaldybe – ne vienintelis V. Kaminsko rūpestis. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl senolių iškeldinimo iš namo Kulautuvoje su visu jiems priklausančiu turtu, kad galėtų nugriauti.
„Buvo atvažiavęs antstolis, viską fotografavo. Sakė, kad turi suskaičiuoti, kiek kainuos nugriovimas“, – sakė V. Kaminskas, vis dar neprarandantis vilties. O ir šis teismas atsižvelgė į painią Kulautuvos gyventojo situaciją ir ieškinio dėl iškeldinimo bylą sustabdė iki Regionų apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo.
Taigi, šiandien, panašu, viskas yra Kauno rajono savivaldybės rankose. „Kauno rajono savivaldybė supranta situaciją ir šiam žmogui neturi jokių priekaištų“, – „Kauno dienai“ apie V. Kaminsko situaciją yra sakęs Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas.
Kreipėmės į nepriklausomą ekspertą, kuris įvertins galimybes miško paskirties žeme įvardytam gabaliukui suteikti kitą paskirtį.
Panašu, kad aiškėja ir situacija, kaip sodybai priklausiusi žemė tapo miško paskirties. „Šioje vietoje miško nebuvo, nėra ir nebus“, – tokią išvadą teikia miškotvarkos ekspertas, praeityje ne vienus metus dirbęs Valstybiniame miškotvarkos institute. – Yra miško riba ir pamiškė. Pamiškė nėra miškas, nors ji gali būti apaugusi krūmais.“
Tokia eksperto išvada patvirtina V. Kaminsko prisiminimus apie senelio dirbamą žemę. Natūralu ir tai, kad senelis savo sodyboje kažkur turėjo ir gyventi, nepaisant to, kad archyvuose išlikęs tik leidimas statybai, o namo projektas ir kiti dokumentai neišlikę.
Ši eksperto išvada dar nepridėta prie bylos, bet jei teismas prijungtų dokumentais paremtą miškotvarkininko ekspertizę, didelių kliūčių V. Kaminskui pakeisti žemės paskirtį lyg ir neturėtų likti, o visa kita – tik formalumai. Na ir dar viena sąlyga, kad institucijos norėtų įsigilinti, o ne lengva ranka atmestų V. Kaminsko prašymus, kaip buvo iki šiol.
Matmenys iš dangaus?
Senieji miškotvarkos mohikanai nesistebi tokiomis sudėtingomis situacijomis, kai žmonėms tenka kaktą į sieną daužyti, įrodinėjant tiesą. Dažnai žemė tampa miško paskirties jos savininkams nė nežinant. Anksčiau Valstybinė miškų tarnyba neturėjo prievolės pranešti savininkui, kad jo žemė tapo miško paskirties.
Labai gali būti, kad V. Kaminskas, pradėjęs statyti namą ant senelio namo pamatų, nė nežinojo, kad žemė yra miško paskirties. Paskutinis taksavimas šioje teritorijoje buvo atliktas 2013 m. Tačiau miškotvarkos eksperto manymu, klaida, V. Kaminsko žemę priskiriant miškams, galėjo būti padaryta gerokai anksčiau.
Istorinė medžiaga rodo, kad V. Kaminskui priklausančioje žemėje 1926 m. miško nebuvo, aplinkui buvo laukai. Aplink namą buvo dirbama žemė, todėl miškas savaime neužžėlė. Eksperto vertinimu, šiuo metu ten augančioms pušims yra 70–75 metai. Kas ir vėl patvirtina V. Kaminsko prisiminimus apie dirbamą žemę senelio ūkyje.
Teoriškai to meto planai turėtų būti Valstybinės miškų urėdijos archyve. Tik klausimas, ar kas nors norės tą medžiagą rasti. V. Kaminskas kartą esą jau kreipėsi, bet negavo. Peršasi mintis, kad kažkuriuose valstybiniuose archyvuose gali būti reikiamo paveikslo detalės. Bet kol kas panašu, kad neigiami ir šabloniški atsakymai prašytojams teikiami absoliučiai nenagrinėjant archyvinių dokumentų.
Miškotvarkininkai juokiasi prisimindami miškų inventorizavimo darbus: vienam darbuotojui buvo pavedama sutaksuoti 80 ha miško per dieną. Toks krūvis ir tada buvo laikomas neįmanomu. Tad ką darydavo? Pirmiausia taksuodavo valstybinį mišką ir tik po to kolūkio, o dar vėliau – privatų. Dažniausiai pasiimdavo seną sutaksuotą medžiagą, nors ji galėjo būti ir neteisinga, sėsdavo ant dviračio, nuvažiavę iš akies pažymėdavo čia esant mišką ir nesukdavo galvos.
Kaip šiandien vyksta ortofotonuotraukų šifravimas? Sėdėdamas kabinete šifruotojas nuotraukoje mato mišką ir pažymi. Ar važiuoja į vietą? Vargu. Todėl visiškai tikėtina, kad klaida, vertinant V. Kaminsko nuosavybės teise valdomą žemę, yra įsimetusi labai seniai ir apie ją jis negalėjo žinoti, kaip ir institucijose besikeičiantys darbuotojai.