Eksperimentas pasiteisino

Miestiečiai to nejautė, tačiau kaip vienas darinys Centro ir Panemunės policijos komisariatai jau veikė nuo praėjusių metų balandžio. Tada buvo nuspręsta dviejų komisariatų veiklą organizuoti vieno komisariato principu, pamėginti ir įvertinti, kaip sėkmingai jie veiktų sujungti. Eksperimentas pasiteisino ir šią vasarą buvo priimtas galutinis sprendimas komisariatus sujungti.

Nuo lapkričio 3 d. nebeliks kauniečiams įprastų Centro ir Panemunės komisariatų, o veiklą pradės Nemuno komisariatas. Tokį pavadinimą išrinko patys pareigūnai. Tiesa, buvo ir ne mažiau skambių naujo komisariato pavadinimo pasiūlymų – Žalgirio, Karaliaus Mindaugo. Apsistota ties iki šiol šiuos abu komisariatus jungiančio upių tėvo Nemuno vardu.

"Kam to reikėjo? Siekiama efektyviai naudoti valstybės lėšas ir komisariatų materialinius ir žmogiškuosius išteklius, gerinant pareigūnų darbo aplinką, policijos prieinamumą visuomenei", – teigė Panemunės PK viršininkė, atliekanti ir Centro PK viršininko funkcijas, Jolita Dockienė.

Abiejų komisariatų priežiūros teritorija didelė ir gana įvairiaspalvė. Centre – visi miesto didieji lankomi objektai, "Žalgirio" arena, barai ir restoranai Laisvės alėjoje, Senamiestyje. Panemunės PK teritorija tęsiasi nuo Rokų, Vaišvydavos iki Palemono – plotai didžiuliai, nors gyventojų tankumo prasme ne tokia kaip Centro.

Teritorijų specifiškumas

"Iš pradžių buvo darbo skirtumų. Vien tai, kad pareigūnai dirba skirtinguose pastatuose. Tačiau netrukus ėmėme vienodai organizuoti darbą, skirstyti užduotis. Buvo pakoreguotos prižiūrimos teritorijos", – minėjo J.Dockienė.

Kiekviena teritorija turi savo specifiką, skiriasi ir nusikalstamumo pobūdis. Centre daugiau fiksuojama vagysčių, viešosios tvarkos pažeidimų, o Panemunėje labiau dominuoja vagystės, smurtas artimoje aplinkoje.

Numatyta, kad nuo 2022 m. visi naujojo Nemuno PK darbuotojai persikels į A.Juozapavičiaus prospekte esantį pastatą, kuriame nuo 1969 m. veikė Panemunės PK.

Kažkada Centro PK dirbo per 100 darbuotojų, tai turėsime sutilpti ir su dabartinėmis pajėgomis.

Dabar laukia priešingi pokyčiai. Kadangi policijos pastatą A.Juozapavičiaus prospekte rengiamasi rekonstruoti, įrengti ketvirtą aukštą, buvusio Panemunės PK darbuotojai laikinai persikelia dirbti į Centro PK, esantį Kęstučio gatvėje.

"Kažkada Centro PK dirbo per 100 darbuotojų, tai turėsime sutilpti ir su dabartinėmis pajėgomis", – dviejų komisariato darbuotojų perkėlimą į vienas patalpas vertino J.Dockienė.

Etatų nemažina

Vyresnysis tyrėjas Vytautas Markauskas, atsakingas už Centro PK dirbančių pareigūnų veiklos organizavimą, tikino, kad dėl komisariato sujungimo didelių pokyčių nepajuto. Jis neabejoja, kad ir ateityje labai kažkas nesikeis, išliks tos pačios pareigūnų aptarnaujamos teritorijos.

"Iš esmės niekas nesikeičia. Tai, ką dariau iki šiol atlikdama ikiteisminius tyrimus, tą darysiu ir toliau. Tad keičiasi tik pavadinimas. Žinoma, dabar bus taip, kad Panemunės PK darbuotojų darbo sąlygos pablogės dėl persikėlimo į Centro PK pastatą, tačiau tai bus laikinas nepatogumas", – pokyčius vertino Aušra Kalvaitytė, Panemunės PK dirbanti nuo tarnybos pradžios – 28-erius metus.

O štai gyventojai pokyčius pajus. Iš pradžių Šančių, Panemunės gyventojams bus šiek tiek nepatogu dėl to, kad, esant reikalui, teks važiuoti į Centrą. Vėliau Centro, Aleksoto gyventojams teks pratintis komisariato būstinės ieškoti A.Juozapavičiaus prospekte.

Anot viršininkės, beveik pusantrų metų vykusiame eksperimente dėl komisariatų sujungimo pareigūnai buvo raginami aktyviai dalyvauti ir teikti pasiūlymus, kaip geriau organizuoti darbą, išsakyti pastabas dėl galimų trūkumų, taip pat vertinti ir pareigūnų profsąjungos pastebėjimai.

Komisariato viršininkė užtikrino, kad rengiantis šiai reorganizacijai nebuvo numatyta mažinti darbuotojų. Pareigūnų etatų nesumažėjo, skirtumas tas, kad naujame Nemuno PK didžioji dalis užims aukštesnes pareigybes. Viršininkė neslėpė, kad vykstant tokiems pokyčiams darbuotojai sprendžia, kaip jiems geriau, dalis gali palikti ir rinktis kitus policijos padalinius, tačiau manoma, kad tokių tebus apie 10 proc.

Uždaryti ir palikti

Į "Kauno dieną" kreipėsi grupė Raseinių gyventojų. Jų teigimu, situacija rajone baisi ne tiek dėl sergančiųjų koronavirusu, kiek dėl keliamos įtampos, streso ir prievartos.

"Mes nenorime sakytis nei savo pavardžių, nei kokį darbą atliekame. Taip elgiamės saugumo sumetimais, bet mūsų visur pilna ir mes žinome, kuo ir kaip gyvena raseiniškiai. Skelbiama, kad čia židinys ant židinio, o mes matome realią padėti ir tai, kad į viešumą patenka gerokai perdėta informacija", – telefonu viena kitą papildydamos kalbėjo kelios raseiniškės.

Kaip didžiausią blogybę moterys įvardijo reikalavimą darytis testus. Esą didžiųjų Raseinių rajono įmonių vadovai grasina atleidimu iš darbo, jei darbuotojas nesidarys testo.

Raseinių gyventojai tvirtina, kad esą įtampa keliama dirbtinai, o situacija realiai yra žymiai geresnė, nei skelbiama.

"Į mane kreipiasi "Norvelitos" darbuotojai, kurie autobusiukais vežami testuotis. Žmonės klausia, ką jiems daryti. Aš visus drąsinu, kad neprivaloma darytis testų. Niekas nieko negali priversti elgtis prieš jų valią. Be to, mus gina įstatymas. Tačiau įmonė sugalvojo, kad tai yra vidaus tvarka ir gąsdina atleidimu iš darbo", – moterys redakcijai persiuntė susirašinėjimą su įmonės darbuotojais.

"Norvelitos" puslapyje iš tiesų skelbiama, kad "įmonės vadovybė informavo visus UAB "Norvelita" darbuotojus apie prievolę atlikti COVID-19 tyrimus pagal LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą "Dėl Raseinių rajono gyventojų ištyrimo dėl COVID-19 ligos".

Neatmetama tikimybė, kad žmonių nenorą darytis testus nulemia tai, kad jokių simptomų nejaučiantiems žmonėms nustatomas teigiamas COVID-19 testas, o būdami saviizoliacijoje jie nesulaukia jokios pagalbos.

"Mano testas buvo teigiamas. Darbovietėje dėl to buvo baisiai nepatenkinti, lyg aš kažką apkrėčiau. Bet aš pati nieko nejaučiu ir niekas nuo manęs neužsikrėtė. Buvo sūnus namie, išlydėdama jį pabučiavau, bet ir jis neapsikrėtė, o mes su vyru turime sėdėti užsidarę. Antrą testą pasidarėme. Ir vėl teigiamas, tai dar sėdime. Jau iš proto galima išeiti. Gydytojai skambini – neatsiliepia. Vėliau jau perskambino ir pasiūlė raminamųjų", – guodėsi saviizoliacijoje esanti raseiniškė.

Moteris sakė, kad per visą saviizoliacijos laikotarpį su ja nesusisiekė joks Visuomenės sveikatos centro specialistas ar savanoris, niekas jos nepaklausė, ar nereikia kokios pagalbos, niekas nepasidomėjo jos psichologine būsena, todėl moteris jaučiasi uždaryta ir palikta.

Juntama įtampa

"Pasitarkite su vaistininku" – šis posakis mažame miestelyje yra ne rekomendacinis, o gyvenimo kasdienybė. Vaistininkas mažame miestelyje yra lyg barometras gyventojų nuotaikoms nusakyti. O nuotaikos Raseiniuose, ir vaistininko lūpomis, yra labai prastos. Žmonės daugiau perka nereceptinių raminamųjų preparatų, guodžiasi dėl įtampos ir nepasiekiamų gydymo paslaugų.

Akivaizdu, kad Raseiniuose akimirksniu plinta ir antikvakseriškos kalbos, ir įvairios sąmokslo terorijos.

Vaistinėje žmonės pasakoja, esą teigiamus testų rezultatus gauna net tie, kurie užsiregistruoja, bet nenuvykta į mobilųjį punktą paimti mėginį iš nosiaryklės. Vaistinėje žmonės dalijasi gandais, kad esą kone prieš atliekant mėginius jiems pasakoma, kad testas bus teigiamas.

Dar vienas raseiniškius šokiruojantis momentas – paimtų mėginių skaičius ir rezultatai.

Raseiniuose esantis mobilusis patikros punktas, anot raseiniškių, dažniausiai tuščias. Esą kiek praeina, tiek ten nė vieno automobilio, kuriuo būtų atvykę pasidaryti testų. "Iš kur tie skaičiai, kai ten, kiek matome, visada tuščia", – klausimus bėrė raseiniškiai.

Ne mažesne problema raseiniškiai įvardija atliekamų tyrimų patikimumą. Vieni su kitais dalijasi pastebėjimais apie testų rezultatus. Esą testų rezultatų seka – neigiamas, teigiamas, neigiamas – leidžia daryti prielaidą apie netikslumą.

"Gydytojos dukra du kartus tyrėsi ir gavo teigiamus atsakymus, tačiau ji nenusileido ir važiavo į Kauną. Ten tyrė dėl koronaviruso paėmę kraujo mėginį ir gavo neigiamus atsakymus, – natūralu, kad tokios žinios raseiniškiams kelia abejonių mobiliajame punkte imamų mėginių atliekamų testų rezultatais. – Net ir testuotojos neslepia, kad tie testai rodo pieno riebumą."

"Mes čia susirinkome, kad papasakotume, kad Raseiniuose niekas taip neserga, kaip apie mus skelbiama. Tik tiek, kad dėl tokios situacijos žmonės jaučia didžiulę įtampą, yra užspausti, verčiami darytis testus ir bijo prarasti darbus", – situaciją Raseiniuose apibūdino su "Kauno diena" kalbėjusios moterys.

Meras sveiksta

Bene pirmasis viešas raseiniškis, susirgęs koronavirusu, buvo rajono meras Andrius Bautronis. Jis tebėra saviizoliacijoje. "Antras testas buvo teigiamas, nors jaučiuosi gerai. Tačiau virusas, matyt, dar nepasišalino", – neslėpė A.Bautronis. Jis pasakojo, kad maždaug savaitę kamavo aukšta temperatūra, galvos skausmas, kosulys, nieko neužuodė ir nejautė skonio. Tokių simptomų, kaip stiprus kaulų laužymas ir dusulys, merui pavyko išvengti.

Raseinių rajono mero A.Bautronio teigimu, informacijos apie COVID-19 ir paaiškinimų, kodėl reikia tirtis, yra užtektinai, tačiau tai nesustabdo įvairių gandų ir sąmokslo teorijų. (T. Biliūno/Fotobanko nuotr.)

Remdamasis statistika apie mažėjantį užsikrėtimų skaičių, meras viliasi, kad dviejų savaičių lokalaus karantino turėtų pakakti. Jis neslėpė, kad raseiniškių nuogąstavimai jį pasiekia.

"Labai didelė įtaka, kad žmonės vengia kalbėti apie tai, jog susirgo koronavirusu. Tada ir susidaro įspūdis, kad aplinkui nieko nepažįstame sergančio. Gali šalia sirgti kaimynas, tačiau pasisakyti stabdo svetimos gėdos jausmas nežinia už ką. Ta liga susirgai juk ne savo noru. Daug atvejų, kai žmonės net nežino kur užsikrėtė", – galimas nerimo priežastis minėjo A.Bautronis.

Meras neatmeta tikimybės, kad jei panašaus dydžio kaip Raseiniai miestuose būtų mobilieji punktai ir būtų atliekami profilaktiniai testavimai, Raseiniai nebūtų išimtis. Meras svarstė, kad informacijos apie COVID-19 ir paaiškinimų, kodėl reikia tirtis, yra užtektinai.

Tokių antikvakseriškų kalbų buvo ir yra. Kiek įmanoma viešiname informaciją, o priimti sprendimai duoda rezultatą, ir tai akivaizdu.

"Informacijos tikrai pakanka. Bet kai yra dešimt straipsnių apie tai, kas yra koronavirusas, kaip jis kenkia, kokie šalutiniai veiksniai, atsiranda vienas, kad imant tepinėlį pažeidžiama žmogaus aureolė arba smegenų žievė ir išbėga smegenys, toks vienas antivakseriškas straipsnis kažkaip stebuklingai nukonkuruoja tuos dešimt mokslinių straipsnių. Tada pasipila: va meluojama, pinigai plaunami. Visuomenėje yra tokia opcija, kad per koronavirusą plaunami pinigai, bet kad tai savivaldybei ir valstybei neša nuostolius, nesvarstoma. Mobiliojo punkto pastatymą gal taip pat įsivaizduoja kaip kažkokių pinigų atėjimą. Nesuvokiamas dalykas", – kalbėjo A.Bautronis.

Nuogąstavimai perspausti

Anot Raseinių rajono mero A.Bautronio, apribojimai Raseinių rajone buvo įvesti dar porą savaičių prieš paskelbtą karantiną. Didesni apribojimai jaučiami tik prekybos centruose, jie reguliuoja srautus ir apriboti autobusų maršrutai.

"Aišku, papildomos tvarkos bendrijose ar bendrovėse gali atsirasti kaip rekomendacinio pobūdžio, o tai, kas numatyta vyriausybės nutarime, mes turime vykdyti. Papildomi sprendimai neturi prieštarauti Vyriausybės nutarimui, žmogaus teisėms ar judėjimo laisvėms. Iš bendrovių ar bendrijų gal atsirado stipresnis raginimas tirtis", – mini Raseinių rajono meras.

Meras neslėpė girdintis raseiniškių poziciją, esą gal geriau nesitirsiu, nežinosiu ir bus gerai, nes kitaip turės nurodyti, su kuo bendravo. Meras abejoja ir prievartiniu testavimu: "Manau, kad perspausta. Aišku, mes raginame, bet nė vieno žmogaus negali priversti."

Meras pripažino, kad girdisi kalbų apie tai, jog karantinas nieko nereiškia, tepinėlis nieko neparodo: "Tokių antikvakseriškų kalbų buvo ir yra. Kiek įmanoma viešiname informaciją, o priimti sprendimai duoda rezultatą, ir tai akivaizdu."

"Jaustis bent truputį nesmagiai, nejaukiai ir nesaugiai dabartinėje situacijoje yra labai normalu. Juk pasaulyje neeilinė, neįprasta padėtis. Ta krizinė padėtis gali žmoniją arba suluošinti, arba sustiprinti", – pastebi Vyrų krizių centro direktorė, psichologė-psichoterapeutė Dovilė Bubnienė.

"Kauno dienos" pokalbis su ja apie karantiną, saviizoliaciją ir pagalbą sau.

Poveikis akivaizdus

– Kai kurie psichologai ilgalaikį priverstinį karantiną įvardija didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu. Ar sutiktumėte su tokiu apibūdinimu?

– Karantinas iš esmės yra įvairios sanitarinės, higienos ir administracinės priemonės, skirtos apsaugai nuo infekcinių, užkrečiamųjų ligų. Pati stipriausia karantino metu taikoma priemonė yra saviizoliacija. Jos pagrindinis reikalavimas – visiškai pasitraukti iš visuomenės, kolektyvo, darbo, iš visų veiklų, dažnai – ir nuo šeimos narių, neišeiti iš griežtai apibrėžtos vietos, ar tai būtų namai, ar ligoninė, ar kita vieta, tuo metu šalia negali būti jokio kito žmogaus. Ir kai yra kalbama apie pandemijos ar karantino padarinius žmogui, žmonijai, pirmiausia kalbama apie izoliacijos sukeltus padarinius – negalėjimas dirbti, darbo ar verslo praradimas, vienišumas, psichikos būsenos ir fizinės sveikatos blogėjimas.

D.Bubnienė pastebi, kad karantinas ne tik atima, bet ir suteikia. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Žmonija savo istorijoje turi izoliacijos patirties – ne tik dėl infekcinių, užkrečiamųjų ligų, siautusių pasaulyje. Žmonės patyrė izoliaciją ir dėl savo tautybės, prisiminkime holokausto metus. Atskiri asmenys dėl pažiūrų ar tikėjimo buvo priversti atsiskirti ir slapstytis. Izoliacija neatmenamai seniai taikoma nusikaltusiems asmenims – tai įkalinimas. Sovietų Sąjungoje daug valstybių buvo izoliuotos nuo likusio pasaulio. Tačiau reikia sutikti, kad tokio masto izoliacijos, kai viso pasaulio valstybės uždaro sienas ir savo piliečiams nurodo atsitraukti nuo įprastos kasdienybės bei saviizoliuotis vieni nuo kitų, to kelių kartų žmonės nebuvo patyrę. Jei tai eksperimentas – tai būtų ne tik didžiausias, bet galbūt ir vienas blogiausių.

– Ar jau pasimatė pavasarinio karantino padariniai žmogaus psichinei sveikatai?

– Pavasarį skelbtas karantinas neabejotinai padarė poveikį žmogaus psichinei sveikatai. Ir padariniai jau pasimatė. Daugiau streso, nusivylimo, jautrumo, nerimo, nesaugumo, emocinio nestabilumo, baimės. Tai jaučia netgi tie, kurie anksčiau neišsakė tokių nusiskundimų. Tapo sunkiau planuoti ateitį, mažiau tikėjimo ir pasitikėjimo tiek savo galimybėmis, tiek bendrai ekonomine bei politine situacija. Nemažai žmonių iki šiol vengia glaudesnio bendravimo su artimaisiais, ypač su vyresniais, siekdami juos apsaugoti. Tačiau taip patiriamas stiprus atskirties, vienatvės, neretai – ir kaltės jausmas.

Tiems, kurių psichologinė, psichikos sveikata ir iki karantino nebuvo pati stipriausia, padariniai dar didesni – tai ir psichikos ligų paūmėjimas, pykčio priepuoliai, agresijos proveržiai, didesnis psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, marihuanos, medikamentų vartojimas, savižudybės grėsmės padidėjimas. Pasaulio mokslininkai jau seniai tiria izoliacijos žmogui padarinius – įvairūs tyrimai ir studijos rodo, kad potrauminio streso sutrikimo padariniai gali būti jaučiami dar keletą metų po to, kai streso priežastis išnykusi.

Daug nerimo ir streso

– Pagrindiniai jūsų klientai vyrai. Ar pastebėjote pavasarinio karantino įtaką, padarinius jiems?

– Be abejo, pastebėjau. Atsirado labai daug kalbėjimo apie karantiną, netikėtus ir nemalonius ribojimus, darbų stabdymus, pinigų trūkumą, paskolas, įvairias baimes, nesaugumą, nemigą, pakitusius tarpusavio santykius ir kitus ūmiai, čia ir dabar kilusius psichologinius ar emocinius sunkumus. Dalį konsultacijų teko keisti į nuotolines, tačiau žmonės, kurie tuo metu turėjo galimybę konsultuotis su specialistais ir išsakyti tuos sunkumus, neabejotinai lengviau juos ir įveikė.

– Teko skaityti, kad per karantiną labiausiai žmonės stresuoja dėl darbo ir sveikatos. Ar būčiau teisi spėdama, kad vyrai labiau stresuoja dėl darbo, o moterys – sveikatos?

– Vieni vyrai nerimavo, kiek ilgai bus be darbo, kiti, nors ir dirbo, tačiau bijojo, kad irgi bus uždaryti . Turintys darbą ar verslą vyrai patyrė išties labai stiprų stresą – juk dažniausiai jie yra tie, kurie įneša į šeimos biudžetą didesnę dalį pajamų. Nuo to, ar jie dirbs, ar bus sveiki, priklauso, ar bus sumokėtos paskolos, mokesčiai, ar pakaks lėšų šeimos poreikiams. Be abejo, vyrai nerimavo ir dėl sveikatos – kad neužsikrėstų, kad nereikėtų izoliuotis, nes tuomet negalėtų dirbti. Vyrai piktinosi ir dėl gydymo įstaigų darbo specifikos karantino metu – patyrę traumą ar turėdami kitų sveikatos problemų sunkiai patekdavo pas specialistą. Kai kurie piktinosi nuotolinėmis gydytojų konsultacijomis. Vyrai išsakė sunkumus ir dėl nuotaikos pablogėjimo, dėl nemigos, dėl įprastos rutinos pasikeitimų, nuobodulio, pykčio, socialinių kontaktų sumažėjimo, dėl atsiradusios trinties šeimoje ir kitų priežasčių.

Mano nuomone, tiek vyrai, tiek moterys išgyveno stresą ir dėl darbo, ir dėl sveikatos, ir dėl savo artimųjų. Yra daug šeimų, kuriose tiktai mamos su vaikais, ir jos yra vienintelės šeimos išlaikytojos. Tai įsivaizduokite, kaip beprotiškai sunku tuo metu buvo joms.

Psichologinis atsparumas

– Ar galima palyginti, vyrus ar moteris labiau veikia priverstiniai karantino ribojimai?

– Vargu ar buvimas vyru ar moterimi savaime gali sukurti karantino padarinių nulemtus skirtumus. Tai labiau priklauso nuo žmogaus psichologinio atsparumo – jo patirties ir psichikos būsenos, nuo gyvenimo filosofijos ir įsitikinimų. Psichologinis atsparumas – tai tarsi antrasis žmogaus imunitetas, įgyjamas ne tada, kai žmogus nepatiria sunkumų, atvirkščiai – kai jų patiria ir juos įveikia. O įveikęs, tampa atsparesnis ateities sunkumams. Tam tikros žmogaus, nepriklausomai nuo lyties, savybės nulemia, kuris iš mūsų turėsime geresnį psichologinį atsparumą. Keletas tokių savybių yra pasitikėjimas savimi ir kitais, sugebėjimas analizuoti ir mokytis iš praeities, smalsumas gyventi ir patirti kažką nauja, emocinis intelektas, empatija. Psichologinis atsparumas gali būti sąmoningai ugdomas.

– Saviizoliacija – dar vienas numatytas apribojimas. Ir nors suvokiame, kad izoliuojamės ne tik dėl nurodymo, o rūpindamiesi savo artimaisiais, kolegomis, daugeliui saviizoliacijos laikotarpis taip pat nelengvas, nors, palyginti su ilgalaikiu karantinu, jis trunka gerokai trumpiau. Kodėl saviizoliacija tokia sunki psichologiškai?

– Čia turėtume kalbėti apie psichologinį atsparumą ar jo nebuvimą. Psichologiškai atsparus žmogus ir patį saviizoliacijos laiką greičiausiai išnaudos kitaip: susitvarkys namus, perskaitys keletą knygų, skirs laiko saviugdai, meditacijai, pabuvimui su savimi ir tos viena ar dvi savaitės neprailgs. Net būdamas saviizoliacijoje, toks žmogus kokybiškai bendraus su savo draugais ar artimaisiais nuotolinio ryšio priemonėmis. Į saviizoliacijos laiką žiūrės kaip į tam tikrą iššūkį ir stengsis iš jo pasiimti ką galima geriausia.

Psichologiškai neatsparus žmogus greičiausiai gulės prie televizoriaus, nuobodžiaus, pyks, vaikščios iš kampo į kampą, vartos alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, skambins artimiesiems ar draugams su pretenzijomis ir dejonėmis. Galbūt net pažeis saviizoliacijos reikalavimą, išeidamas į gatvę, parduotuvę. Be jokios abejonės, išsakyti savo neigiamus jausmus tuo metu yra labai svarbu. Tačiau geriau ne artimiesiems, kuriems tuo metu irgi nelengva. Patarčiau susisiekti su psichologu ir su juo aptarti patiriamus sunkumus, pravėdinti jausmus. Šiuo metu tikrai galima rasti nemažai nuotoliniu būdu konsultuojančių specialistų.

Tiesiog vieni mes labiau atsparesni, kiti – mažiau. Geroji žinia ta, kad, suvokę savo silpnąsias vietas, mes įgyjame galimybę jas stiprinti.

Pavasarį skelbtas karantinas neabejotinai padarė poveikį žmogaus psichinei sveikatai.(freepik nuotr.)

Slegia įtampa

– Teko girdėti, kad žmonės, laukdami COVID-19 testo rezultatų, jaučia ligos simptomus, nors vėliau paaiškėja, kad testas neigiamas. Kaip tai paaiškinti?

– Karantino metu kai kuriuos žmones labai paveikė žinojimas, kad gydymo įstaigos uždarytos. Tai sukėlė mintis ir nerimą, o kas būtų, jei susirgčiau? Tai, kad jautresnės psichikos žmonės ima jausti simptomus, kuriuos priskiria kokiai nors ligai, vadinama psichosomatiniais simptomais. Galų gale ši pandemijos situacija paveikė kiekvieną iš mūsų, sukėlė didesnį ar mažesnį stresą. Natūralią organizmo reakciją į stresą sudaro mintys, emocijos, kūno pojūčiai ir elgesys. Mes negalime iš anksto žinoti, kaip į stresą sureaguos mūsų organizmas. Tarkime, jautrus žmogus daug galvoja apie ligą, dėl to jaučia stipresnę baimę ir nerimauja, labiau seka savo kūno pojūčius – gerklės kutenimą, silpnumą, širdies darbą, temperatūrą. Jis net mažą pokytį savo pojūčiuose gali priskirti konkrečiai ligai.

Kita vertus, juk ir iki šiol kartais sirgdavome sloga ar gerklės peršalimu, tad minčių, ar nebūsiu susirgęs COVID-19, ypač artėjant šaltajam sezonui, neišvengsime nė vienas. Tokiu atveju kreipsimės į šeimos gydytojus ir tarsimės, ką daryti toliau.

– Pastebima ir tai, kad žmonės vengia pasisakyti esantys saviizoliacijoje, kad turėjo kontaktą su sergančiu, nes visuomenės akyse tampa kone raupsuotaisiais. Ko trūksta, kad sąmoningai besielgiantys žmonės (izoliavęsi, net jei nėra nurodymo) jaustųsi normaliai?

– Čia yra požiūrio ir moralinių nuostatų klausimas – aš privalau gerbti, saugoti ir perspėti kitus, net jei pats dėl to išeisiu iš savo komforto zonos. Kita vertus, mano nuomone, jaustis bent truputį nesmagiai, nejaukiai ir nesaugiai dabartinėje situacijoje yra labai normalu. Juk pasaulyje neeilinė, neįprasta padėtis. Ta krizinė padėtis gali žmoniją arba suluošinti, arba sustiprinti. Tai gal galime priimti kaip galimybę ko nors išmokti? Labiau gerbti kitus, rūpintis vienas kitu, aiškiau suvokti, kas yra bendrumas, draugystė, pasitikėjimas, laimė, drąsa. Kartu tapti psichologiškai atsparesniems.

Tiesiog vieni mes labiau atsparesni, kiti – mažiau. Geroji žinia ta, kad, suvokę savo silpnąsias vietas, mes įgyjame galimybę jas stiprinti.

Svarbu neignoruoti

– Sveikatos ministras Aurelijus Veryga dar gegužę sakė, kad įveikti karantino psichologinius padarinius iki kitų metų pabaigos reikės 8 mln. eurų. Jis mano, kad daugės žmonių, kurie jaus miego sutrikimų, nerimą, dažniau pasireikš psichikos sutrikimai. Pagal tai, kiek lėšų planuojama, galima susidaryti įspūdį, kad padariniai milžiniški. Ar gali būti, kad daugelis kokių nors simptomų nevertina kaip psichologinių karantino padarinių? Į ką žmonės turėtų atkreipti dėmesį?

– Visai nežinau ministro naudotos skaičiavimo metodikos, bet padarinių yra ir dar bus. Potrauminio streso sutrikimai turi tendenciją išlikti dar ilgai po to, kai traumuojančio įvykio ar streso priežastys išnyksta. Taip, esu įsitikinusi, kad ne visi žmonės psichologinius ar emocinius simptomus sieja su karantinu ir izoliacija. Kasdien besikeičiančios žinios ir tos atvejų skaičiavimo metodikos, tiek iš oficialių šaltinių, tiek ir tautosakos lygio, kol kas nesuteikia palengvėjimo.

Turėtume atkreipti dėmesį į savo psichologinę ar emocinę sveikatą – ar netapome dirglesni, piktesni, jautresni, ar nepadaugėjo žalingų įpročių, ar susitvarkome su darbais, ar turime norą ir gebėjimus bendrauti su kitais ir mylėti taip pat, kaip ir anksčiau.

Dabar jau turime šiokios tokios patirties, todėl siūlyčiau paanalizuoti, kas kiekvienam individualiai tiko ir padėjo  karantino metu. Ko reikėtų atsisakyti, vengti. Karantinas kai ką atima, tačiau kai ką ir suteikia. Pavyzdžiui, galimybę ieškoti prasmės iš naujo, įprasminti savo buvimą šioje žemėje.

"...buvimas žmogumi visada ir nurodo, ir yra nukreiptas ne į save, o į kažką ar ką nors (...) Kuo labiau žmogus pamiršta save, – tarnaudamas kokiam nors tikslui arba mylėdamas kitą žmogų, – tuo jis žmogiškesnis ir tuo geriau įprasmina save." (V.E.Frankl "Žmogus ieško prasmės").

Bendri patarimai, kaip sau padėti

Venkite alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų – jos būseną pagerina tik trumpam, vėliau savijauta vėl blogėja, nervų sistema silpnėja, prastėja santykiai su šeimos nariais. Nebent jūs gydotės depresiją ar kitą psichikos sutrikimą ir vaistus jums skiria gydantis gydytojas.

Palaikykite ryšius su artimaisiais, praleiskite daugiau kokybiško laiko su šeima.

Naudokitės technologijomis, jos padeda išlaikyti ryšį ir artumą.

Užtikrinkite pagrindinių savo poreikių patenkinimą, tai yra, tinkamai maitinkitės, palaikykite dienos veiklos ir nakties poilsio režimą.

Pabandykite struktūruoti savo dienos užsiėmimus, apgalvokite, ką galite nuveikti per visą karantino laiką ir kiekvieną dieną. Nuveikite ką nors naudingo. Rezultatai pagerins nuotaiką.

Būtinai judėkite, jei galite, išeikite į lauką, jei ne – susikurkite bent mini fizinę programą namie (kiekvienas gali daryti atsispaudimus, atsilenkimus, pritūpimus ir tam nereikia daug vietos). Fizinė veikla ne tik užims dalį dienos laiko, bet ir stiprins kūną bei dvasią.

Palaikykite protinę veiklą – skaitykite, domėkitės naujais dalykais, žaiskite loginius žaidimus (tai galite daryti su kitais šeimos nariais, artimaisiais, tai taip pat stiprins jūsų tarpusavio ryšį).

Mokykitės medituoti, gerinkite dėmesingo įsisąmoninimo praktikas, relaksacijų įgūdžius. Šiuolaikinės technologijos leidžia mums gauti daug naudos, neatsitraukiant iš savo buvimo vietos. Naudokitės tuo.

Stiprinkite psichologinį atsparumą. Mokykitės patys sau įvardyti savo jausmus, emocijas, nuotaikas, rasti tinkamų būdų joms pagerinti. Paieškokite psichologinės pagalbos, kai jos norisi ar jaučiate, kad nesusitvarkote su sunkumais ir išgyvenimais. Žinokite, kad jaustis neramiam, nesaugiam, įsitempusiam šioje situacijoje yra normalu. Tačiau, jei dėl patiriamo streso ar įtampos nebenorite ir / ar nebegalite užsiimti jokia veikla, neužmiegate naktį, kreipkitės į specialistus.

Labiau domėkitės kitais, jų savijauta, taip pat galimybe padėti kitiems. Atjauskite kitus žmones, gali būti, kad jiems dar sunkiau negu jums.

Gerai, bet ne visai

Teisingumo ministerija pranešė, kad bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTP) teikiančių advokatų paslaugas, didės nuo 16 iki 18 eurų.

"Tobulindami valstybės garantuojamą teisinę pagalbą siekiame, kad teisinės paslaugos būtų teikiamos tiems, kuriems jų labiausiai reikia – mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet kartu būtų ir aukštos kokybės. Todėl didindami valandinį įkainį, tikimės pritraukti kuo daugiau geriausių advokatų ir mediatorių, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Per šią kadenciją įkainiai didinami jau trečią kartą."

E.Jankevičius sako, kad įkainio didinimu siekia teisinę pagalbą užtikrinti mažas pajamas turintiems žmonėms. 

Advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė įkainio padidinimą vertino kaip gerą tendenciją, tačiau pastebėjo, kad nuo Latvijos ir Estijos vidurkio atsiliekame perpus. Estijoje bazinis VGTP advokato valandos atlygis yra nustatytas 50 eurų, Latvijoje jis priklauso nuo bylos kategorijos, tačiau yra nustatytas nuo 30 iki 40 eurų.

"Jeigu imtume šių šalių vidurkį – 40 eurų,  mums iki jo dar labai toli. Jau nekalbant apie lygiavimąsi į kitas ES valstybes, kuriose analogiškas atlygis žymiai didesnis už Estijos atlygio dydį. Be to, valstybės mokamas valandinis atlygis žymiai atsilieka nuo atlygio už komercines advokato paslaugas. Dėl to valstybė susiduria su VGTP paslaugas teikiančių advokatų stygiumi. Jie paprastai turi itin didelius krūvius, dėl ko kenčia paslaugų kokybė", – pastebi I.Vėgėlė.

Pasak Advokatų tarybos pirmininko, dabartinis VGTP advokatų krūvis yra ypač didelis: vidutiniškai kiekvieną mėnesį vienas jų gauna po 20 naujų baudžiamųjų bylų arba 12–15 civilinių bylų. Dabar VGTP paslaugas teikiančių advokatų yra 550. Iš jų tik 50 advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, 500 – kai jų paslaugų prireikia.

Todėl didindami valandinį įkainį, tikimės pritraukti kuo daugiau geriausių advokatų ir mediatorių.

Karantinas sutaupė

Teisingumo ministerijos pranešime rašoma, kad Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, turi didžiausią VGTP gavėjų ratą, bet advokatai gauna mažesnį atlygį už suteiktas paslaugas. Lietuvoje antrinė teisinė pagalba yra teikiama visų rūšių bylose, o pavyzdžiui, Latvijoje – tik civilinėse ir išimtiniais atvejais – administracinėse bylose, bei, teisėjo sprendimu, kitose bylose. Pernai vien civilinėse ir administracinėse bylose antrinė teisinė pagalba Lietuvoje buvo suteikta 13 206 atvejais,  Latvijoje – 1 081.

Lietuvos advokatūros duomenimis, visiems šiems 550 advokatams per metus Lietuvoje tenka aptarnauti apie 50 tūkst. klientų. Estijoje antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams per metus tenka 13 tūkst. atvejų, o Latvijoje – dar mažiau, tik 11 tūkst. "Minėtų šalių VGTP biudžetai panašūs, bet Lietuvoje bylų kiekis yra penkis kartus didesnis, tai ir biudžetas turėtų būti proporcingai didesnis, kad valandinis atlygis būtų tapatus ar bent jau panašus", – pastebi prof. I.Vėgėlė.

Pernai panašiu laiku valstybės skola už suteiktą antrinę teisinę pagalbą siekė beveik 450 tūkst. eurų. Pareiškus, kad gali tekti stabdyti šios paslaugos teikimą, buvo atsiskaityta. Advokatūra šiuo metu nėra gavusi advokatų nusiskundimų dėl susidariusių valstybės įsiskolinimų už antrinę pagalbą teikiantiems advokatams.

"Bendras šių metų biudžetas, nors ir nėra žymiai padidėjęs, tačiau karantino metu buvo sutaupyta tam tikra dalis biudžeto, nes nevyko didelė dalis teismo procesų", – teigia I.Vėgėlė.

Biurokratijos problemos

2019 m., anot Advokatų tarybos pirmininko, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemai buvo kritiniai. Tačiau didelėmis pastangomis buvo atsižvelgta į advokatų išsakytą kritiką dėl kelionės kaštų bei laiko, kuris buvo skirtas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuris iki tol buvo netinkamai skaičiuojamas ir apmokamas.

"Tais metais pasiekėme, kad bazinis VGTP advokatų atlygis padidėtų nuo 13 iki 16 eurų, taip pat buvo nustatyta, jog kelionės laikas nebuvo įskaičiuotas į paslaugų klientui skirtą laiką, nuspręsta jį apmokėti atskirai. Šiuo metu kelionės apmokėjimas yra apmokamas atskirai, tačiau nesureguliuotas idealiai. Girdime nuogąstavimų iš advokatų, kad kartais faktinės išlaidos yra daug didesnės, nei kad gauna advokatas už tą kelionės laiką", – dėstė I.Vėgėlė.

Prof.I.Vėgėlė pabrėžė, kad Lietuvos advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įkainiai vis dar perpus mažesni nei kitų Baltijos valstybių.

Vis dėlto buvo išgirsti ir kiti advokatų argumentai – advokatai negali reguliuoti, kontroliuoti procesinio laiko. Dažnas susidūręs su ikiteisminio tyrimo vingrybėmis arba bylų nagrinėjimais teismuose žino, kad procesai trunka varginančiai ilgai, kartais net kelerius metus.

"Jeigu advokatui yra ribojamas apmokėjimas dėl šių procesinių veiksmų trukmės, tai klientai negauna realios pagalbos. Šiuo metu advokatams yra apmokamas faktinis procesuose sugaištas laikas. Vis dėlto dar turime išspręsti biurokratijos ir krūvio problemas. Dabar advokatų krūvis yra labai didelis ir tai riboja kliento teisę gauti tinkamas antrinės teisinės pagalbos paslaugas", – pabrėžė I.Vėgėlė.

Anot Advokatų tarybos pirmininko, advokatai daug laiko turi skirti ataskaitoms rengti, kad gautų jiems skirtą atlygį už suteiktas paslaugas.

Konsultacija telefonu

"Šią savaitę dar pratęsiame akciją", – Rasa citavo ją pribloškusią frazę, kai paskambino internete rasto skelbimo telefonu dėl bažnytinės santuokos anuliavimo. Moterį nustebino ne tik tai, kad egzistuoja paslauga dėl bažnytinės santuokos nutraukimo. Nemažiau pribloškė ir tai, kad paslaugos įkainiui taikoma akcija, suprask, šiandien pigiau nei ryt, visai kaip prekybos centruose.

Anot Rasos, tinklalapyje skyrybos.eu nurodytu telefonu atsiliepęs vyras greitakalbe bėrė teikiamos paslaugos pobūdį, neskubėdamas pasakyti sumos. Mielai aiškino apie nepaprastą, o kryptingą pasirengimą norintiems, kad bažnytinė santuoka būtų pripažinta negaliojančia.

"Aiškino, kad prašymo surašymas yra ne kažkoks šabloninis dalykas, o kūrybinis procesas, priklausantis nuo šalių pateiktų faktinių aplinkybių. Esą jie jas taip apipavidalina, kad Tribunolas laikytų svarbiomis", – telefonu gautą informaciją perpasakojo moteris.

Rasai buvo patarta brūkštelėti laiškelį elektroniniu paštu ir bus atsiųsta sąskaita. Tik atlikus pavedimą, bus atsiųstas klausimynas, o pagal surašytus atsakymus ir parengtas prašymas Tribunolui.

Man išaiškino, kad jie patys, kur reikia patirština, kur reikia kampus apšlifuoja.

"Nepakanka atsakyti vienu žodžiu. Mums reikia pajusti kliento minčių dėstymo stilių. Mes neturime parašyti per daug kvalifikuotai, nes matysis, kad ne pats žmogus ruošė tą prašymą. Jis yra geros valios išraiška, kuriame neturi atsispindėti emociniai fonai, kai šalis nori pasirodyti buvusi geresnė ar dvasingesnė", – Rasa perpasakojo jai pateiktus nurodymus.

Moteriai buvo pabrėžta, kad, atsakydama į klausimus, turi orientuotis į tuos niuansus, kurie buvo iki santuokos, ką ji galimai jautė – nerimą, netikrumą, abejonę, tačiau nedrįso pasakyti. Rasai esą buvo išaiškinta, kad tai, kas buvo po santuokos, labiau naudinga bendros kompetencijos teismui, kai kalbama apie civilinės santuokos nutraukimą. Nutraukiant bažnytinę santuoką esą atsižvelgiama į tai, kas buvo iki einant prie altoriaus.

Anot Rasos, klausimyną sudaro beveik 30 klausimų. Teikiamos paslaugos esmė – išdėstyti prašymą ne taip, kaip nori, o taip, kaip reikia, ir tada skyrybų paslaugos teikėjai faktines aplinkybes koreguoja nenukrypdami nuo esmės.

"Man išaiškino, kad jie patys, kur reikia patirština, kur reikia kampus apšlifuoja. Jie suformuluoja prašymą taip, kad Bažnytinis teismas tas aplinkybes interpretuotų mano naudai. Vienintelis dalykas, kuriuo reikia pasirūpinti klientui, – turėti du liudininkus, kurie tas faktines aplinkybes patvirtintų. Patarė rinktis artimuosius arba draugus, kurie neperbėgs į kitą barikadų pusę, nes gali atsitikti, kad liudininkai ims neigti prašyme išdėstytas aplinkybes", – pirminius namų darbus telefonu išgirdo Rasa.

Suteikia garantiją?

Bažnyčia nepripažįsta skyrybų, nes "yra įsitikinusi, kad tai, ką Dievas Santuokos sakramentu sujungė, niekas žemėje negali išskirti". Tiesa, yra viena išlyga: galima kalbėti apie tai, ar būtų priežasčių santuoką paskelbti negaliojančia nuo pat sudarymo pradžios. Tai sprendžia Bažnytinis teismas, dar vadinamas Tribunolu.

Bažnytinėje teisėje laikomasi tvirto principo: "Santuoka laikoma galiojančia, kol nėra įrodyta priešingai." Tokių įrodymų rinkimas ir santuokos skelbimas negaliojančia yra tik Bažnytinio teismo prerogatyva.

Skyrybos.eu tinklalapio aprašomos paslaugos ko gero nereiškia, kad kažkas ims ir bažnytinę santuoką paskelbs negaliojančia.

Skyrybos.eu atstovai tikino, kad bažnytinės santuokos anuliavimo klausimais esą konsultuoja nemokamai, nors jiems paskambinusieji pasakojo, išgirdę ir konkrečią sumą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Rasa sako supratusi, kad jų paslauga yra tikslingas dokumentų parengimas bažnytinės santuokos saitų nutraukimui. Pasirengti bažnytinei santuokai padeda jos įgalioti centrai ar asmenys, skyrybų atveju – pagalba komercinė?

"Galiausiai man paaiškino, kad su jau minėta akcija kainuos apie 250 eurų. Ką už gausiu? Tai ne tik prašymo parengimas, bet ir konsultacija, kai Tribunolas pradeda nagrinėti bylą", – pasakojo moteris, net supratusi, kad beveik net gali būti užtikrinta. – Supratau, kad jie sutvarko taip, kad klientas būtų ramus, jog jo prašymas bet kokiu atveju bus išnagrinėtas teigiamai – kad bažnytinė santuoka bus pripažinta negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento."

Anot Rasos, jai taip pat garantavo, kad tokias paslaugas skyrybos.eu teikia jau ne vienus metus. Esą komandoje yra ir teisės žinovų, ir bažnytinių kanonų specialistų.

"Man kartojo, kad jie padeda žmonėms tinkamai užpildyti prašymą ir atkreipia dėmesį į tuos aspektus, kurie svarbūs Bažnytiniam tribunolui. Ir dar, jei reikia, už papildomus 50 eurų siūlo mediaciją. Čia tuo atveju, jei sutuoktiniai nesutaria", – patirtimi apie konsultaciją dėl bažnytinės santuokos anuliavimo dalijosi Rasa.

Teikia tik paaiškinimu

Paklaustas apie bažnytinės santuokos anuliavimo paslaugą,  skyrybos.eu biuro vadovaujantis teisininkas mediatorius Darius Šermukšnis teigė, kad dėl bažnytinės santuokos anuliavimo žmogus turi kreiptis į Bažnytinį teismą, tačiau pastebėjo, kad klientai neretai bendros kompetencijos teismo įgalinimus ir Civilinės metrikacijos skyrių darbuotojų funkcijas klaidingai interpretuoja.

"Todėl besikreipiančius asmenis informuojame, kad bendros kompetencijos teismo sprendimas, kurio pagrindu santuokos apskaitos akto įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinamas, savaime nereiškia ir Bažnytinės santuokos pripažinimo negaliojančia", – bandė aiškinti D.Šermukšnis.

Viena iš skyrybos.eu paslaugų – dokumentų parengimas "dėl civilinių teisinių pasekmių, susijusių su bažnytinės santuokos įtraukimu į civilinės metrikacijos įstaigos apskaitą ir akto įrašo panaikinimo". "Tai reiškia, kad, tik įsigaliojus bendros kompetencijos teismo sprendimui ir Civilinės metrikacijos skyriui išdavus ištuokos išrašą, žmogus įgyja teisę kreiptis ir į Bažnytinį teismą su prašymu dėl bažnytinės santuokos pripažinimo negaliojančia, kurį pagal situaciją nagrinėja absoliučiai kompetentingas Bažnytinis teismas", – dėstė biurui vadovaujantis teisininkas.

D.Šermukšnis patikino, kad teisines konsultacijas teikia civilinės teisės specialistai, turintys kanonų teisės pagrindus, konsultuodamiesi su Bažnytinės teisės žinovais. Anot teisininko, dažniausia žmonės kreipdamiesi dėl civilinių santykių nutraukimo nori panaikinti ir bažnytinę santuoką.

"Tad, bažnytinės santuokos anuliavimo klausimais konsultuojame nemokamai", – apie paslaugos įkainį "Kauno dienai" paaiškino  D.Šermukšnis priešingai, nei konsultacijoje telefonu išgirdo Rasa.

Nurodo pagrindą

Anot skyrybos.eu biuro vadovaujančio teisininko, jie informuoja klientą dėl proceso, reikiamų dokumentų apimties pateikimo ir tinkamo faktinių aplinkybių išdėstymo, paminint, kad jų svarbą vertins kompetentingo Bažnytinio teismo atstovai

"Neatimame teisės ir vilties žmogui, kuriam svarbus dvasinis gyvenimas, kreiptis į Bažnytinį teismą, nes net ir neigiamas Bažnytinio teismo sprendimas suteikia žmogui aiškumo, nei gyvenimas nežinioje", – komentare rašo D.Šermukšnis.

D.Šermukšnis taip pat išreiškė skatinimą, kad "žmonės būtų sąžiningi ir, teikdami prašymą, nurodytų visas jų nuomone svarbias aplinkybes, priežastis, kad Bažnytinis teismas galėtų jas vertinti, nes jų nesant pagrindas jų nagrinėjimui savaime neatsiras".

Arkivyskupija: Bažnyčios konsultacija – nemokama

Kauno arkivyskupijos bažnytinio teismo oficiolas, Katalikų Bažnyčios kanonų teisės licenciatas mons. Adolfas Grušas pakomentavo tinklalapyje skyrybos.eu aprašytas paslaugas.

Kyla klausimų

"Tai, kas parašyta reklamoje, yra įmanoma, tačiau ne visiškai aišku, apie kokias teisines konsultacijas kalbama. Bažnytinės ir civilinės teisės sistemos yra ir panašios, bet kartu turi skirtumų. Paprastai, kai žmogus kreipiasi į Bažnytinį teismą, pradžioje jam yra suteikiama konsultacija. Paaiškinama, ką reikia pateikti, kaip reikia parašyti prašymą, kokie dokumentai yra reikalingi. Ši konsultacija Bažnytiniame teisme yra nemokama. Gali būti, kad skelbime šias paslaugas siūlantys asmenys yra studijavę bažnytinę teisę, tokiu atveju jų konsultacija bus tokia pat, tačiau, veikiausiai, mokama. Žmogaus teisė yra rinktis", – pastebi mons. A.Grušas.

Bažnytinio teismo oficiolas pastebi, kad paslaugas teikiantys asmenys gali suteikti konsultacijas pagal savo išmanymą ir tai nebūtinai sutampa su Bažnytinio teismo praktika. Pastebima ir tai, kad civilinės teisės advokatai negali atstovauti savo klientui Bažnytiniame teisme, ir iš jų Bažnytinis teismas jokių dokumentų nepriima.

"Vadinasi, visa ta paslauga susiveda į tai, kad advokatas gaus civilinius išrašus, parašys prašymą ir tuos dokumentus atiduos savo klientui, kuris pats turės juos pristatyti Bažnytiniam teismui. Tiesą sakant, civilinių advokatų surašytuose prašymuose dažnai yra labai daug gudravimo ir savotiško faktų "pritempinėjimo, kas suprantama civiliniame procese, bet padaro meškos paslaugą bažnytiniame", – pastebėjo Katalikų Bažnyčios kanonų teisės licenciatas mons. A.Grušas.

Dvasininkas atvėsina ir manančius, kad, kreipdamiesi į tokias paslaugas teikiančius asmenis ir sumokėję pinigus, gaus jiems palankų Bažnytinio tribunolo sprendimą. Anot A.Grušo, sprendimui tai visiškai jokios įtakos neturi. Bažnytinis teismas, savo ruožtu, prašo apmokėti procesines išlaidas, tačiau konsultuoja nemokamai.

Procesas spartėja

Mons. A.Grušas priminė, kad dėl bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia kreipiamąsi į Bažnytinį teismą. Tai yra teismas tos vyskupijos, kuriame gyvena abi ar viena iš proceso šalių, arba tos vyskupijos, kurioje buvo sudaryta santuoka.

Kreiptis gali vienas iš sutuoktinių, tačiau yra galimybė kreiptis ir abiem kartu. Tada, kai yra akivaizdžios priežastys ir visus įrodymus galima surinkti vieno posėdžio metu. Tačiau dėl tokio proceso galimybės sprendžia Bažnytinio teismo pirmininkas. Jei tų sąlygų nepakanka, byla sprendžiama ordinarinio proceso būdu.

Žinoma, visi tie argumentai turi tiek vertės, kiek jie yra susiję su santuokos sudarymo momentu.

"Po paskutinių Šventojo Sosto tvarkymų, pirmosios instancijos procesas paprastai trunka apie šešis–aštuonis mėnesius. Žinoma, tai priklauso ir nuo to, kaip aktyviai dalyvauja į procesą pakviestieji asmenys: šalys ir liudininkai", – preliminarią Bažnytinio teismo proceso trukmę nurodė monsinjoras.

Įvairios priežastys

Bažnyčia nurodo devynias vadinamąsias ardančias kliūtis, kai sudaryta santuoka yra negaliojanti. Kauno arkivyskupijos bažnytinio teismo oficiolas nurodo, kad bažnytinės santuokos paskelbimo negaliojančia priežastys gali būti būti įvairios: akivaizdžios nepašalintos kliūtys santuokai, tinkamas prisiimamų pareigų nesuvokimas, pašalinė įtaka, santuokos sudarymas dėl su jos esme nesusijusių motyvų, krikščioniškos santuokos esmės nepripažinimas ir atmetimas.

"Visko išvardyti net neįmanoma. Žinoma, visi tie argumentai turi tiek vertės, kiek jie yra susiję su santuokos sudarymo momentu", – pabrėžė mons. A.Grušas.

Pastebima, kad vis dėlto Bažnytiniai teismai dažniau susiduria ne su kokia nors aiškiai išreikšta kliūtimi, bet su kitomis, daugiau susijusiomis su psichologiniu pasirengimu, nesugebėjimu tinkamai suvokti santuokos įpareigojimų, priežastimis.

Ilgo proceso šventė Kulautuvoje prasidėjo simboliniu gatvės meno piešinio ant daugiabučio sienos atidengimu – jį sukūrė tapytoja, kulautuviškė Laura Slavinskaitė. Ji prisipažino, kad projekto metu apie Kulautuvą sužinojo daugiau nei per 24 metus, kuriuos praleido šiame nedideliame miestelyje ant Nemuno kranto tarp pušų.

Laimingo žmogaus simboliu menininkė pasirinko vietos gyventojų papasakotos istorijos apie paskutiniuosius Kulautuvos dvaro šeimininkus, kurių duktė slėpė žydus - išgelbėtos žydų mergaitės Rosian atvaizdą.

Projekto kuratorė Justina Petrulionytė gyrė vietos gyventojų bendruomenę, kurių dėka „Šiuolaikinės seniūnijos“ projektas susidėjo tarsi iš trijų dalių – piešinio ant daugiabučio sienos, daugiau nei 200 Kulautuvos gyventojų darytų nuotraukų ir interaktyvia fikcija paremtu žaidimu-gidu „Koolautuva“.

„Kulautuvos žmonės norėjo pafantazuoti kokios Kulautuvos jie norėtų ir prie šio projekto prisijungė menininkai, kurie jiems padėjo rasti kitą kampą pažiūrėjimui. Istorinių duomenų apie Kulautuvą yra daug, bet bendruomenė norėjo pasakyti, kad šiuo metu čia gyvenantys žmonės taip pat yra svarbūs, turintys savo požiūrį, savo istoriją, savo legendas. Todėl ir rinkome šiandien gyvenančių Kulautuvos gyventojų istorijas ir iš jų lipdėme pristatymą. Tai yra šiandienos Kulautuvos veidas“, - pasakojo kuratorė.

Po gatvės piešinio pristatymo visi buvo raginami į keliauti į kitą vietą naudojantis interaktyviu žaidimu-gidu. Būtinos priemonės – telefonas ir internetas. Žaidimo autorius Gytis Dovydaitis taip pat rėmėsi Kulautuvos gyventojų papasakotomis istorijomis, kurias savaip adaptavo žaidimui.

„Jis paėmė istorijų fragmentus ar kažkokius nuotykius ir įpynė į platesnę fikciją. Aš skaitydama atpažinau daugelį tų istorijų, tai, manau, kai kulautuviečiai žais ir patys save pamatys, jie bus maloniai nustebinti“, - neabejojo projekto kuratorė.

Praėjusi vasara daliai Kulautuvos gyventojų įsimins kaip vasara su fotoaparatu. Mat architektė Rasa Chmieliauskaitė pakvietė gyventojus pasižiūrėti į savo gyvenamąją vietą per fotoaparato objektyvą ir šiais unikaliais žvilgsniais pasidalinti su kitais.

Kulautuviečiai juostiniais fotoaparatais fiksavo jiems svarbias miesto vietas. Kartu vedė fotožurnalą, kuriame pasakojo apie tai, ką užfiksavo, aprašė kylančias asociacijas, prisiminimus ir vietų pasirinkimus. Vėliau kūrybinių dirbtuvių metu kulautuviečiai ieškojo istorijų, kurios apjungtų fotografijose užfiksuotus žvilgsnius į maršrutą.

Parodoje eksponuojama daugiau nei 200 fotografijų suteikiančių galimybę pamatyti Kulautuvą vietinių akimis.

Iš viso „Šiuolaikinės seniūnijos“ projekte dalyvauja 15 seniūnijų ar kaimo vietovių bendruomenių . Kiekviena iš jų turi savo kelia, stengiasi išsiaiškinti savo santykį su ta vietove, kurioje gyvena, o kartais pamatyti save iš naujo. „Buvo tokių atvejų, kuriems šis projektas tapo priežastimi pirmą kartą susitikti, pasikalbėti ir nuspręsti tapti bendruomene. Iš Kulautuvos bendruomenės galima pasimokyti to bendruomeniškumo jausmo, meilės savo kraštui“, - vietos gyventojus gyrė projekto kuratorė.

Visą dieną  M.K.Čiurlionio gimtadienio proga muziejaus lankytojai kviečiami nemokamai dalyvauti ekskursijose, edukacijose bei pasiklausyti muzikos. 

M.K.Čiurlionis – patį ryškiausią pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas. Per vos dešimt metų trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių.

Tuo pat metu, per vos šešerius metus, jis nutapė daugiau nei tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų.

Ekskursijoje „Stebėtojas – žmogus su savybėmis“ – kelionė per M.K.Čiurlionio simbolius jo paveiksluose.

Kas gi yra stebėtojas M. K. Čiurlionio paveikslų ekspozicijoje? Kodėl svarbu suprasti, kokios savybės jam būdingos? Ekskursijos metu į šiuos klausimus bandoma atsakyti ir pažvelgti į paveikslus per skirtingų tyrinėtojų prizmę.

Pasaulyje pripažintas ir vertinamas lietuvių tapytojas bei kompozitorius M. K. Čiurlionis gali būti naujai atrandamas kasdien.

Nors niekas tiksliai nežino ką M.K.Čiurlionis norėjo pasakyti savo paveikslais, nes tik vieną buvo aptaręs viešai, tačiau neabejojama, kad paveiksluose randami simboliai atskleidžia itin platų jo domėjimasį daugybe sričių.

Lankytojams siūloma ekskursija „MKČ Uroboros“. Kur skrenda paukštis? Ar atskrenda? O gal nuskrenda? Uroboros – simbolis, pasiekiantis mus iš Senovės Egipto per graikų magiškąją, o vėliau hermetizmo ir gnostikų tradicijas. Ši ekskursija – apie šio simbolio prasmę, atsiskleidžiančią Čiurlionio paveiksluose.

M.K.Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas pristatė bendrą latvių ir lietuvių muzikų koncertas-improvizacija „Čiurlionio Zodiakas“. Dėl COVID-19 pandemijos ir didelio sergančiųjų skaičiaus Lietuvoje latviai koncertuoti neatvyko. Jų šalyje grįžusiems iš Lietuvos privaloma 14 dienų izoliacija.

Tačiau R.Zubovas pripažino, kad latviai labai įdomiai pasižiūrėjo į M.K.Čiurlionio kūrybą. Projektas subūrė džiazo ir akademinės muzikos atlikėjus, kurie drauge kūrybingai pažvelgė į Čiurlionio muziką ir jo tapytą „Zodiako“ ciklą.

Dvylikai šio ciklo paveikslų muzikai savo nuožiūra atrinko dvylika Čiurlionio fortepijoninių kūrinių, taip sukurdami metų laikų ir juos lydinčių simbolinių paveikslų ciklą atspindinčią muzikinę programą.

Programos metu demonstruojami Čiurlionio paveikslai leis kiekvienam klausytojui dar pasinerti ir į savo asmeninio santykio su vienu ar kitu Zodiako ženklu paiešką.

Programoje skambės M. K. Čiurlionio kūriniai, aranžuoti Edgaro Cīrulio, Jāņio Rubikio ir Roko Zubovo. Dalyvauja „Jazz trio“ (Latvija): Edgars Cīrulis (fortepijonas), Janis Rubiks (kontrabosas), Rudolfs Dankfelds (mušamieji) ir Styginių kvartetas (Lietuva): Rasa Vosyliūtė (smuikas), Agnė Švagždytė (smuikas), Arūnas Staškus (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė), Rokas Zubovas (fortepijonas).

Nepamiršti ir mažieji muziejaus lankytojai. Kol suaugusieji ekskursijomis keliauja su M.K.Čiurlioniu, jie gali laiką leisti edukacinėse programose.

Edukacijoje „Slaptas raštas“ galima išmokti simbolių kalbą. M. K. Čiurlionis buvo sukūręs slaptų simbolių raštą susirašinėti su broliu, šifruotų užrašų galima rasti ir dailininko paveiksluose. Pasinaudodami surinkta šio slapto rašto abėcėle su paaiškinimais, galite užšifruoti ir užrašyti žinutę ar net visą laišką savo artimam žmogui.

Pasakiškuose M. K. Čiurlionio paveikslų pasauliuose galima sutikti begales valdovų, pasipuošusių nuostabiomis karūnomis. Karalius yra vienas reikšmingiausių Čiurlionio kūryboje sutinkamų simbolių.

Edukacijoje "Čiurlionio karūnos" mažieji kviečiami pasigaminti ir pasipuošti čiurlioniškomis karūnomis ir pasijusti pasakiškojo Čiurlionio pasaulio dalimi.

Dar viena įspūdinga ekspozicija - Audronės Zupkienės siuvinėjimo technika atliktų paveikslų parodos „Siuvinėtas Čiurlionis“ atidarymas.

Netikėta žinia

Šiandien kreiptasi į Vilniaus apylinkės teismą dėl kardomosios priemonės skyrimo. Į teismą buvo atvestas su Kauno nusikaltėliais siejamas 51 metų Rolandas Dromantas, pravarde Ilgas. Jo artimam bendražygiui 48-erių Robertui Užukauskui, pravarde Rublis, kardomosios priemonės skyrimas buvo sprendžiamas nuotoliniu būdu. Abu jie buvo priskiriami Daškinių gaujai, kurio lyderiu ir buvo R.Daškevičius, pravarde Daškė. Apie trečią sulaikytąjį vakar nebuvo jokių duomenų.

Policijos departamentas informavo, kad sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl R.Daškevičiaus nužudymo organizavimo, t.y. nusikalstamų veikų, numatytų LR Baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., 129 str.

33-ejų R.Daškevičius buvo nušautas 2001 m. lapkritį. Nužudymą tiriantys pareigūnai šį įvykį tuo metu vadino bene profesionaliausiai parengta užsakomąja žmogžudyste Lietuvoje. 2001-ųjų lapkričio 24-ąją R.Daškevičius išėjo iš sostinės restorano "St.Valentino", Trakų g. Jis su asmens sargybiniais pasuko prie savo šarvuoto BMW. Nuaidėjo šūvis. Daškė susmuko greta įėjimo į restoraną, apsuptas ginkluotų sargybinių. Vėliau buvo nustatyta, kad šauta iš vieno Vokiečių g. 15-ojo namo trečio aukšto butų.

Tuo metu R.Daškevičius buvo Lietuvos bokso federacijos prezidentas, tačiau neabejota, kad nuo nusikalstamo pasaulio reikalų nebuvo nusišalinęs. Viena labiausiai tuo metu eskaluojamų versijų buvo, kad Daškę, kaip vieną iš pagrindinių konkurentų, pašalino Henriko Daktaro vadovaujama Daktarų grupuotė.

Kita populiari versija, kad Daškės žūtis – tarpusavio rietenų jo vadovaujamoje grupuotėje rezultatas. Beje, dar prieš devyniolika metų kai kurie Kauno pareigūnai neabejojo, kad su Daškės nužudymu susijęs dabar sulaikytas Ilgas.

Dar viena minima versija, kad R.Daškevičius buvo nužudytas, kai Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai per jį prarado milijonines sumas. Spėjama, kad Daškė turėjo garantuoti kontrabandinių cigarečių siuntos išgabenimą per pasienį, tačiau ji buvo sulaikyta, o užsakovai prarado ne vieną milijoną.

R. Dromantas ir R. Užukauskas. Tomo Raginos nuotr.

Mynė teismo slenkstį

Kodėl po beveik dviejų dešimtmečių R.Daškevičiaus nužudymo byloje įvyko toks proveržis? Ar tai gali būti susiję su neseniai sulaikyta didžiule cigarečių kontrabanda? Kol kas daugiau klausimų nei atsakymų. Tačiau ir anuomet 1990-ųjų mafijos pajamų šalinis buvo cigarečių ir spirito kontrabanda.

R.Daškevičiaus nužudymu įtariami sulaikyti senosios nusikaltėlių kartos atstovai R.Dromantas, pravarde Ilgas, ir R.Užukauskas, anksčiau vadintas Rubliu, buvo priskiriami Daškinių grupuotei. Kalbėta, kad Ilgas ir Daškė buvę gerais bičiuliais, tačiau prieš Daškės nužudymą jų santykiai ėmę braškėti.

Kalbėta, kad Ilgas ir Daškė buvę gerais bičiuliais, tačiau prieš Daškės nužudymą jų santykiai ėmę braškėti.

2010 m. Kauno apygardos teismas nagrinėjo reketu įtariamų buvusių Daškinių bylą.

Ikiteisminis tyrimas dėl R.Dromanto ir R.Užukausko buvo pradėtas, kai pareigūnų pagalbos kreipėsi du verslininkai – lenkiškais maisto papildais "Olimp" pradėję prekiauti kauniečiai Linas Dzidolikas ir Vladas Jovaiša. Vyrai sakėsi neabejojantys, kad daškiniai kėsinasi į jų verslą.

"Kauno dienoje" buvo rašyta, kad R.Dromantas ir R.Užukauskas mėgino savais metodais susitarti su lenkiškais maisto papildais "Olimp" pradėjusiais prekiauti kauniečiais L.Dzidoliku ir V.Jovaiša. Nukentėjusieji teisme nurodė, kad R.Užukauskas aiškiai leido suprasti, esą jis suinteresuotas maisto papildų verslu ir nepageidauja jokių konkurentų.

Nukentėjusiųjų pateiktuose garso įrašuose neužfiksuota, kad R.Dromantas būtų kalbėjęs, reikalavęs ar grasinęs kauniečiams. Teismas paaiškino, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl R.Dromanto atžvilgiu byla nutraukta.

Teismas pripažino, kad R.Užukauskas padarė nusikaltimą, tačiau esą sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Teismas Rublį pripažino kaltu ir nuteisė dvejiems metams nelaisvės, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės daškinis išvengė. Teismas bausmės vykdymą atidėjo metams ir 6 mėnesiams. Ir R.Užukauskas, ir R.Dromantas paleisti teismo salėje.

R. Dromantas ir R. Užukauskas. Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Konkuravo su daktarais

Televizijos laidos "Mafijos kronikos" autorius, rašytojas Dailius Dargis pasakoja apie tuomečio Lietuvos bokso federacijos prezidento nužudymą. Esą tam buvo kruopščiai ir ilgai ruoštasi – Daškinių lyderis buvo sekamas, nustatytos jo mėgstamos pasilinksminimo vietos, šūviui tinkamoje vietoje išsinuomotas butas.

"Mafijos kronikų" autoriai atskleidžia, kad R.Daškevičius būsimosios savo gaujos branduolį subūrė neįtikėtinai anksti – būdamas vos penkiolikos metų. 1988 m. sukurtos gaujos nariai buvo sportiški, boksu ar kitais kovos menais užsiėmę jaunuoliai. Nuo pat pradžių daškiniai nepripažino jokių autoritetų. Tad susidūrimas tarp Kaune tuo metu dominavusios Vilijampolės Daktarų gaujos ir Žaliakalnio daškinių buvo tik laiko klausimas.

R.Daškevičius į policijos akiratį pateko dar 1990 m. Tuomet jis buvo sulaikytas, kai iš Jonavos verslininko paėmė 30 tūkst. rublių. 1991 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų kolegija R.Daškevičių ir kartu teisiamą V.Kaltenį pripažino kaltais ir nuteisė kalėti septynerius metus.

Bausmę Daškė atliko Pravieniškių kolonijoje.

Remigijus Daškevičius. D. Dargio knygos "Tikroji Daktarų istorija" nuotr.

Siekė reabilituotis

Tik po R.Daškevičiaus nužudymo buvo minima, kad jis dėjo daug pastangų, siekdamas nusikratyti kriminalinio pasaulio atstovo etiketės. Dažnai jį buvo galima sutikti žinomų verslininkų ir politikų draugijoje. R.Daškevičius garsėjo ir savo labdaros akcijomis. Jis rėmė vaikų namus, už savo pinigus į įvairias varžybas siųsdavo boksininkus, mokėjo jiems premijas.

Tiesa, neatmetama ir prielaida, kad jautėsi nesaugus – R.Daškevičius nuolat buvo apsuptas apsaugininkų, važinėjo neperšaunamu šarvuotu automobiliu.

2017 m. buvo išniekintas R.Daškevičiaus antkapis. Buvusio Lietuvos bokso federacijos prezidento ir nusikalstamo pasaulio autoriteto R.Daškevičiaus kapas prestižinėse Kauno Petrašiūnų kapinėse išsiskiria. Jį puošia įspūdingas pilko granito paminklas su natūralaus dydžio bronzine velionio skulptūra.

Aplinkinių kapaviečių atėję lankyti žmonės atkreipė dėmesį, kad skulptūra apipilta parafinu. Tačiau galimo keršto versiją atvėsino liudininkių pasakojimai, esą prie kapavietės darbavosi paaugliai.

Teisininkas – niekas?

Net ir žinantiems įstatymų gaires, neretai būna sunku apsiginti, ką jau kalbėti apie tuos, kuriems kodeksų tomai nėra kasdieniai skaitiniai. Tuo įsitikino advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius su savo kliente.

Šių metų kovo 4-osios rytas. Veiksmas vyksta Kaune. Suskamba kaunietės telefonas ir vyriškas balsas jai nurodo atvykti prie automobilio BMW. Teigiama, kad reikia patekti į mašinos vidų ir apžiūrėti. Prieš ketverius metus kaunietė buvo apiplėšta, todėl pabūgo tokio kvietimo, juolab kad skambinantysis neprisistatė. Tik frazė "nesiginčykite su pareigūnais" išdavė, kad skambina ne, tarkime, telefoninis sukčius.

Moters iškelta sąlyga, kad atvyks tik su advokatu, regis, dar labiau pablogino situaciją. Skambinantysis jai patarė nekonfliktuoti su pareigūnais ir bandė įtikinti, kad advokatas šioje situacijoje esą nereikalingas. Tačiau toks skambinančio asmens patarimas nenuramino kaunietės ir ji vis dėlto kreipėsi pagalbos į teisininką. Dar viena detalė – skambinantysis net nepaklausė, kur moteris palikusi automobilį. Policija viską žino ir mato?

Moteriai kartu su sūnumi ir advokatu artėjant prie jos automobilio, įvykiai ėmė suktis dar keistesne linkme. Prie jos BMW privažiavo kita mašina ir sustojo taip, kad moteris negalėtų išvažiuoti. Liaudiškai tariant, užstatė.

"Paklausiau kokiu pagrindu norima apžiūrėti automobilį", – įvykių seką prisiminė advokato padėjėjas E.Pavlovičius. "Tu čia esi niekas", – atrėžė vyrai moters advokatu prisistačiusiam E.Pavlovičiui.

Teisininkas neslėpė supratęs, kad čia ne šiaip prašalaičiai, o policijos pareigūnai. Nujautė ir tai, kad šie pareigūnų veiksmai gali būti dėl kito jo kliento, tačiau, buvo nuramintas, kad esą tai niekaip nesusiję.

"Tada kilo klausimas – kokiu pagrindu siekta patekti į automobilio vidų?" – tęsė E.Pavlovičius.

Situacija darėsi tragikomiška – vieni primygtinai reikalavo galimybės pateki į automobilį, kiti – dokumentų, liudijančių, kad pareigūnų veiksmai atliekami teisėtai. Panašu, kad kortas šioje situacijoje labai sumaišė "nieku" pavadintas teisininkas.

Moters skambutis Bendruoju pagalbos telefonu sukėlė dar daugiau sumaišties, bet atvykęs ekipažas netruko pasišalinti. Jiems kolegos atskleidė savo tapatybes ir greičiausiai paaiškino, kad Kauno Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei valdyboje vyksta ikiteisminis tyrimas, o čia daromas automobilio poėmis.

Nustebino motyvai

Taigi, tam tikros detalės, atvykus patrulių ekipažui, incidento dalyviams tapo aiškesnės. Į automobilį nori patekti policijos pareigūnai ir atlikti poėmį, žadėdami, kad reikiamus dokumentus esą tuoj atspausdins. Teisininkas neatlyžo, nes automobilio savininkės atžvilgiu nepradėtas joks ikiteisminis tyrimas. "O kas ji šiame baudžiamajame procese? – ir vėl retorinį klausimą iškėlė E.Pavlovičius. – Ji nėra proceso dalyvė. Tada pasakiau: "Parodykite poėmio dokumentą, ir mes atsitraukiame."

Po pusantros valandos pareigūnai pateikė poėmio dokumentą. "Tai kokiais įgaliojimais remdamiesi pareigūnai veikė pusantros  valandos?" – retorinius klausimus toliau kėlė E.Pavlovičius.

Laukiant oficialaus dokumento, būta kalbų ir apie automobilyje paliktą pasiklausymo aparatūrą, būta ir siūlymų pareigūnams pripažinti, kad jie nori išsiimti čia paliktą aparatūrą.

Pasak E.Pavlovičiaus, pateikę poėmio dokumentus, pareigūnai iškvietė automobilvežį mašinai nusitempti. Automobilio raktelius turėjo advokato padėjėjas. Transporto priemonė iki šiol areštuota. "Manau, kad jei būtume leidę apžiūrėti automobilį, jie būtų išsiėmę tai, ką paliko, ir net nebūtų nutempę mašinos", – svarstė advokato padėjėjas.

Tiesa, motyvas areštuoti automobilį ir jį paimti taip pat buvo keistokas. Esą BMW gali būti pirkta už neteisėtai įgytas lėšas, nors moteris yra pateikusi pajamų deklaraciją, kuri leidžia vertinti esant pakankamoms pajamoms įsigyti automobilį.

"Jei pareigūnai būtų pasakę, kad iš šio automobilio nori išimti pasiklausymo aparatūrą, kuri buvo įdėta dėl mano kito ginamojo, būtų parodę dokumentus, kurie bylotų, kad yra teismo nutartis pasiklausyti pokalbius, nieko tokio nebūtų įvykę. Nė vienu žodžiu nebūčiau galėjęs prieštarauti. Šiuo atveju viskas buvo kitaip", – situaciją apibūdino E.Pavlovičius.

Už iškvietimą – bauda

Tačiau tai dar ne istorijos pabaiga. Už karalių apnuoginusius veiksmus atsako iš policijos sulaukė ir automobilio savininkė, ir jai atstovavęs advokato padėjėjas. Skambutis pagalbos telefonu ir patrulių ekipažo atvykimas į incidento su tuo metu neprisistačiusiais pareigūnais vietą moteriai atsiėjo 200 eurų.

Automobilio savininkei buvo skirta bauda už administracinės teisės pažeidimą – esą be priežasties kvietė pagalbą. Paaiškinime Kauno Žaliakalnio policijos komisariato viršininkui kaunietė nurodė, kad pareigūnai neprisistatė, kad grasino ją uždaryti į areštinę, jei mėgins patraukti jų norimą apžiūrėti automobilį, nors jokių tai atlikti leidžiančių dokumentų nepateikė.

Paaiškinime moteris taip pat nurodė, kad tokius pareigūnų veiksmus laiko neteisėtu jos laisvės suvaržymu disponuoti jai priklausančiu automobiliu. Nurodė ir tai, kad neturėdama kitos išeities paskambino Bendruoju pagalbos telefonu vildamasi, kad oficialioji policija saugo, gina ir padeda.

"Kauno dienai" policijos atstovė taip pat paaiškino tos dienos pareigūnų veiksmus: "Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai Kaune, Šiaurės prospekte, po įtariamojo sulaikymo viename ikiteisminiame tyrime dėl plėšimo, pagal prokuroro sprendimą areštuoti automobilį, vykdė neatidėliotiną poėmį, nes turėta duomenų, kad šis automobilis buvo įsigytas už lėšas, gautas nusikalstamu būdu.

Liudininkų teigimu, neuniformuoti pareigūnai tik po pusantros valandos pateikė oficialius dokumentus, tačiau Kauno policijos vadovybė jų veiksmuose jokių pažeidimų neįžvelgė. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Automobilio oficialiai savininkei buvo paskambinta ir pranešta, kad byloje bus paimtas automobilis. Atvyko jos artimasis, advokatas ir ji pati. Kadangi jie norėjo automobiliu išvažiuoti, pareigūnai jį užstatė tarnybine transporto priemone.

Moteris, žinodama apie sprendimą ikiteisminiame tyrime areštuoti automobilį, du kartus skubios pagalbos telefonu skambino ir pranešė – pirmuoju atveju, kad kieme bandoma su automobilvežiu nutempti jos automobilį, antruoju – kad konfliktuoja su "Škoda" automobilio vairuotoju. Dėl melagingo tarnybų kvietimo moteriai buvo pradėta administracinė teisena.

Visais atvejais tiek uniformuoti, tiek neuniformuoti pareigūnai turi prisistatyti ir prisistato gyventojams. Šiuo atveju vienas iš pareigūnų, atvykusių paimti automobilio, pas moterį namuose plėšimo byloje atliko kratas, pildė procesinius dokumentus, todėl moteriai buvo pažįstamas iš anksčiau."

Advokatūros vertinimas

Ir tai dar ne šios istorijos pabaiga. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, kad būtų įvertintas advokato padėjėjo E.Pavlovičiaus elgesys ir sprendžiama dėl drausmės bylos advokato padėjėjui kėlimo.

Prašymą imtis veiksmų dėl advokato padėjėjo buvo grindžiamas tuo, kad esą orderį advokatas klientei išrašė nesudaręs su ja paslaugų teikimo sutarties ir trukdė trečiųjų asmenų veiklai, t. y. neperdavė pareigūnams norimo apžiūrėti automobilio raktelių.

Ar tai yra sunkinanti aplinkybė, jei į įvykio vietą atvažiuoja advokatas?

Advokatų taryba išklausė E.Pavlovičiaus paaiškinimo ir peržiūrėjo jo pateiktą konflikto vaizdo įrašą: "Advokato padėjėjo pateikti vaizdo įrašai patvirtino jo paaiškinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad automobilį buvo reikalaujama pateikti nesant jokio teisinio pagrindo ir tik vėliau, advokato padėjėjui atvykus į vietą ir kilus konfliktui dėl to, kad nesant teisinio pagrindo buvo reikalaujama pateikti automobilį, ikiteisminio tyrimo pareigūnė surašė nutarimą daryti poėmį, pagal kurį vėliau ir buvo atliktas šis veiksmas. Advokato padėjėjui atvykus į vietą, joks nutarimas dėl poėmio nebuvo priimtas ir automobilio savininkės ir advokato padėjėjas su juo nebuvo supažindinti."

Atsakyme policijai Advokatų taryba pabrėžė, kad advokato profesinės veiklos tikslas – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo profesines teises bei teisėtus interesus ir siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. Aktyvūs advokato, sąžiningai ir protingai ginančio kliento interesus, veiksmai neretai sukelia priešingą suinteresuotumą turinčių asmenų nepasitenkinimą ir sąlygoja galimai nesąžiningą jų kreipimąsi į Lietuvos advokatūros organus savanaudiškais tikslais.

Advokatų taryba pateikė išvadą, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad E.Pavlovičius būtų atlikęs kokius nors neteisėtus ar neetiškus veiksmus.

Potekstė glumina

Po Advokatų tarybos sprendimo nekelti advokato padėjėjui drausmės bylos, Kauno policija jokių veiksmų nebesiėmė. Automobilio savininkė taip pat neskundė sprendimo dėl administracinio nusižengimo, įvardyto kaip melagingas tarnybų kvietimas, kuriuo jai skirta 200 eurų bauda.

E.Pavlovičius paaiškino, kad klientė taip nusprendė remdamasi grynai matematiniais skaičiavimais – advokato paslauga surašyti skundą kainuos dar apie 500 eurų, plius kokie dveji metai tampymosi po teismus, tad bendra suma siekiant įrodyti, kad Bendruoju pagalbos telefonu buvo skambinta ne be pagrindo, atsieitų apie tūkstantį eurų.

"Kokią žinutę siunčia policija skirdama moteriai baudą?" – ir vėl retorinį klausimą kėlė advokato padėjėjas. Išvadą galima padaryti patiems. Pasipriešinimas galimai neteisėtiems policijos veiksmams, trukusiems maždaug pusantros valandos, automobilio savininkei atsiėjo 200 eurų? O gal žinia, kad geriau nesinaudoti įstatymų gaires žinančių advokatų paslaugomis ir nuolankiai vykdyti policijos pareigūnų, net oficialiais dokumentais nepagrįstus reikalavimus?

Iš policijos komentaro "Kauno dienai" aišku tai, kad tiek uniformuoti, tiek neuniformuoti pareigūnai privalo prisistatyti. Vargu, ar pakankamas pagrindas policijos pareigūnų veiksmų teisėtumui yra tai, kad vienas iš jų jau kartą buvo susidūręs su automobilio savininke. Vargu, ar pakankamas pagrindas garantuoti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumui ir tai, kad tik po pusantros valandos konflikto buvo pateikti automobilio poėmio dokumentai. "Ar tai yra sunkinanti aplinkybė, jei į įvykio vietą atvažiuoja advokatas?" – klausimyną tęsė E.Pavlovičius.