Prie Kauno savivaldybės piketavę Kauno rajono gyventojai aiškiai pasakė nenorintys savo seniūnijų matyti Kauno miesto žemėlapyje.

„Priimant bet kokius sprendimus, kurie susiję su visuomene su gyventojais, su jų gyvenimo vieta, kokybe ir administravimu, reikia jų atsiklausti. Reikia suderinti, paviešinti, išaiškinti, atlikti tam trikus namų darbus, įrodyti žmonėms, kad sprendimas, kurį priima Kauno politikai, žmonėms tikrai yra pats naudingiausias ir išaiškinti tokio sprendimo pasekmes“, – rajono gyventojų poziciją atstovavo Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Eglė Juozapavičienė/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Tačiau rajono gyventojų godos liko neišgirstos. Sugužėję į Kauno savivaldybės didžiojoje salėje vykstantį Tarybos posėdį, piketuotojai nuščiuvo pamatę politikų balsavimo rezultatus. 

„Dabar, kaip ir visada, viskas atvirkščiai – pirmiausia nusprendžiau, padariau tai, ko noriu, o po to galvosiu, kaip visa tai pateisinti teisiškai, paaiškinti žmonėms. Priimami sprendimai, bet atsakomybės nėra. Kas bus, kai po tokių sprendimų apgauti žmonės nusivils?“ – retoriškai klausė E.Juozapavičienė.

Pirmininkė tęsė klausimyną: „Ką įsivaizduoja apgaudinėjamas Kauno rajono žmogus?“ Moteris ragino neskubėti patikėti pažadais, kad iš karto pagerės infrastruktūra, iš karto atsiras trys darželiai ir penkios mokyklos, taip pat kitas gerbūvis. 

Čia yra apiplėšimas visų Kauno rajono žmonių, todėl, kad negalima organizmo skaldyti į atskiras dalis.

„Mes norime atkreipti dėmesį, kad visa tai labai atsakingai, sistemingai darė Kauno rajono savivaldybė ir jos administracija“, – gyvenimu po Kauno rajono valdžios sparneliu nesiskundė gyventojus atstovaujanti E.Juozapavičienė.

Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad pasirinktos 13 seniūnijų, į kurias pastaruoju metu buvo labai daug investuota. Ta investicija esą buvusi solidari visų rajono lėšų investicija, galbūt skriaudžiant tolimesnes seniūnijas.

„Tos 13 seniūnijų yra sutvarkytos ir geros. Buvo rengiamasi investuoti į tas tolimesnes. Tai šitas sutvarkytas miestas užgrobia, nors tikėtasi, kad sutvarkytosios atiduos duoklę eilėje stovinčioms minėtoms tolimesnėms seniūnijoms“, – piktinosi pirmininkė.

Moteris neslėpė, kad po pažadais apie gerėsiantį gerbuvį slypį ir gerokai didesni mokesčiai, pradedant verslo liudijimais ir baigiant nekilnojamojo turto draudimais, žemės mokesčiu.

Rajono gyventojai primena pasirinkę gyventi rajone, todėl ir norėtų likti rajono gyventojais.

„Čia yra apiplėšimas visų Kauno rajono žmonių, todėl, kad negalima organizmo skaldyti į atskiras dalis“, – nepasitenkinimą liejo E.Juozapavičienė.

Labiausiai piketuotojai pyko dėl visiško nesiskaitymo su jais.

„Mes gyvename bendruomenėje, rajone, naudojamės bendra infrastruktūra, bendru biudžetu ir kūrėme bendrus planus. Todėl atsiklausti privalėjo viso rajono gyventojų, ar jie nori pokyčių“, – parodytą nepagarbą žmonėms akcentavo pirmininkė.

Į teismo paskirtą posėdį negalėjo atvykti kito kaltinamojo  – Algimanto Tareilio – advokatas. Sekančio posėdžio datą proceso dalyviai suderino tik lapkričio mėnesiui.

Kadangi nesant vieno iš kaltinamųjų advokatui baudžiamosios bylos nagrinėjimas negalimas, tad net nebuvo skelbiamas kaltinamasis aktas šioje korupcijos byloje, kaltinamieji taip pat neturėjo progos atsakyti teisėjui dėl kaltės pripažinimo arba ne.

Maždaug prieš metus Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Kauno miesto savivaldybės valdomoje miesto ūkio priežiūros ir atliekų tvarkymo bendrovėje „Kauno švara“ ir sulaikė tuometį įmonės generalinį direktorių D.Tumyną.

Taip pat sulaikytas buvo ir privačios bendrovės „Galuotas“ vadovas A.Tareilis.

Po 48 val trukusio sulaikymo vyrai grįžo namo. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Kauno apygardos prokuratūra nesikreipė į teismą dėl kardomosios priemonės keitimo suėmimu.

D.Tumynui buvo pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis. Galimai neskaidrūs viešieji pirkimai lėmė tai, kad buvęs „Kauno švaros“ vadovas turės progos dažniau užsukti į Kauno apygardos.  

D.Tumynas neteko ir užimamų pareigų. Pradžioje jis buvo nušalintas, vėliau buvo paskirtas naujas miestą tvarkančios įmonės vadovas.

D.Tumynas įtariamas išskirtinių sąlygų sudarymu A.Tareilio vadovaujamai bendrovei dalyvaujant bendrovės „Kauno švara“ rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.

Dalius Tumynas/Tomo Raginos nuotr.

Privačios bendrovės vadovas A.Tareilis įtariamas davęs kyšį už išskirtinių sąlygų sudarymą jo vadovaujamai įmonei.

Tyrėjai nurodo, kad siekdamas asmeninės naudos D.Tumynas priėmė iš A.Tareilio traktorių kaip kyšį.

Nustatyta, kad už tai tarpusavio susitikimų bei pokalbių telefonu metu nuo 2017-ųjų sausio iki balandžio 12-osios (tiksliau nenustatytu laiku) D.Tumynas ir A.Tareilis sutarė ir pirmasis po to iš antrojo priėmė daugiau kaip 14 tūkst. eurų vertės traktorių „Kioti“.

Mugės organizatoriai ragino ne tik įsigyti naujų augalų sodinukų, o ir pasinaudoti proga pasivaikščioti po parką, gėlynus ir oranžeriją.

Neskubėdami, pasitardami mugės lankytojai ėjo nuo vieno prie kito augalus išsidėsčiusio pardavėjo. „Aš tik nešuliams čia esu“, – šyptelėjo jaunas vyras, rankoje laikydamas ginkmedžio krūmą ir mostelėjo ranka į kitus augalus ir gėles apžiūrinėjančią žmoną.

Vyras prisipažino neprieštaraujantis sutuoktinės pasirinkimams pirkti vienus ar kitus sodinukus, nes tai būtų beprasmiška. Laiminga žmona įbruko dar vieną nešulį ir atsiduso. „Gal reiktų sustoti, bet sunku. Labai gražu“, – juokėsi Gintarė.

Augalus ir gėles prie namų puoselėjamai aplinkai moteris sakė derinanti spalviniai. Jos želdynuose nerastume geltonais ar oranžiniais žiedais žydinčių augalų, o štai violetinė, alyvinė, rožinė spalva atgaivina dūšią.

„Nereikia jokių terapijų, grįžusi po darbo išeinu į kiemą ir ilsiuosi tai nuvytusius ar nudžiūvusius žiedus karpydama, tai ramstydama“, – atviravo Gintarė.  

Panašiai prisipažino ir dvi aleksotiškės Marija ir Nastazija. Į mugę moterys sakė atėjusios pasivaikščiodamos. Ir nors prie namo jau net nelabai yra kur sodinti, tačiau tikino sunkiai susilaikančios ir tuščiomis niekada neišeinančios.

O ir investicija į augalus, pasak moterų, yra prasminga. „Kainuoja, tai kainuoja, bet atsiperka. Kai sužydi viskas, tai širdis dainuoja“, – prisipažino Marija.

Nesiskundė ir augalų pardavėjai. Tiesa, pripažino, kad šiandienos gėlynų mados tendencijos gerokai pakitę. „Labai pamėgtas natūralistinis apželdinimas“, – besisukiodama tarp miskantų ir smilgų aiškino Eugenija.

Pasitikslinau, ar tai ko ne šabakštynas. Šyptelėjusi moteris pripažino: „Panašu. Visko prisisodini. Tolėliau aukštesni augalai, arčiau žemesni, kurių per daug ilgainiui išrauni ir gražu.“ Tačiau, rudens karalienė – hortenzija – vis dar neapleidžia populiarumo viršūnės, tai bene labiausiai perkami šio meto augalai.

Šalia vis dar žydinčių gražuolių buvo siūlomas ir gausus pasirinkimas vaismedžių, vaiskrūmių, ankstyvą pavasarį gražumu džiuginančių bijūnų, vasariškų viendienių, braškių, aviečių, o praalkusiems medaus.

Mugė „Pakalnutės uoga“ vyks ir sekmadienį.

Išpuoselėti, reti, išgražinti, įdomūs, greičiausi, garsiausi ir dar galėtų būti eilė apibūdinimų automobiliams, kuriuos smalsiai apžiūrinėjo susirinkusieji.

„Šiurpai bėgioja kūnu nuo tokio gausaus dalyvių skaičiaus“, – emocijų neslėpė renginio pradžią skelbdamas išskirtinių automobilių parodos „Memel Motor Fest“ vienas organizatorių Edmundas Dargis.

Rotušės aikštėje vienas šalia kito išsirikiavo 212 dėmesio vertų automobilių. Organizatoriai prisipažino išgyvenę nemenką rūpestį, kaip ne guminėje aikštėje sutalpinti šitiek norinčių parodyti tai, ką jiems pavyksta padaryti su mašinomis arba kaip pavyksta išlaikyti senovinius modelius. 

Žiūrovų išsyk buvo paprašyta nesiliesti prie parodos eksponatų, o jei jau kiltų nenumaldomas noras, tai geriau būtų pasidairyti automobilio savininko.

„Gali prieiti arčiau“, – tėtis paragino sustingusį ir akių nuo amerikietiško šerifo automobilio nenuleidžiantį sūnų.

Renginio organizatoriai, kviesdami išskirtinių automobilių savininkus dalyvauti, akcentavo, kad kuo įvairesnis, spalvingesnis dalyvių parkas, tuo visiems smagiau.

„Kiekvienas iš mūsų turime silpnybę skirtingoms automobilių markėms, kėbulo tipams. Turime skirtingą požiūrį į automobilių modifikavimo kryptį bei galutinį tikslą. Norime po vienu sparnu priimti kuo daugiau automobilių entuziastų, kurie yra pasiryžę parodyti savo ilgametį projektą ar Lietuvoje itin retai matomą modelį“, – penktus metus vykstantį renginį apibūdino organizatoriai.

Tačiau Rotušės aikštėje momentais darėsi sunku susišnekėti, mat viename aikštės kampe prasidėjo automobilių garso aparatūros šou. „Čia ne mašinos, o garso kolonėlės“,  – kiek susigūžė viena žiūrovė.

Demonstruojant iš mašinos sklindančius decibelus, automobilis tiesiog purtėsi. Tokių mašinų salonų, bagažinių erdvės buvo užpildytos garso aparatūra. Ilgiau palaikęs ranką ant mašinos, jos vibravimą dar kažkiek jauti ir atitraukęs. 

2015 metais Klaipėdoje užgimęs renginys šiemet išplėtė savo geografiją. Sezono pradžią išskirtinių automobilių paroda „Memel Motor Fest“ skelbė Vilniuje, vasarą pasirodė pajūryje, o uždarymui buvo pasirinktas Kaunas. Rengėjai neslepia, kad tokį pasirinkimą lėmė gera geografinė padėtis, mat Kauną lengviau pasiekti iš daugelio šalies vietų.

Rado galimybę

Dar liepą po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu, Finansų ir Teisingumo ministerijoms susidariusią situaciją pavesta išspręsti iki rugsėjo.

"Teisingumo ministerija patvirtino, kad valstybės skirtiems teisiamųjų gynėjams Sausio 13-osios byloje šią savaitę planuojama sumokėti šiek tiek daugiau nei 552 tūkst. eurų", – skolos mažinimo procesus įvardino Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Didelės apimties Sausio 13-osios byloje teisinę pagalbą teikė 120 advokatų, vien jiems už dvejų metų darbą reikia sumokėti maždaug 1 mln. eurų.

Valstybės garantuojamas teisines paslaugas Lietuvoje teikia apie 600 advokatų. Kai kurie iš jų atlygio esą negauna jau keturis mėnesius, o bendras valstybės įsiskolinimas advokatams viršija 600 tūkst. eurų.

Teisingumo ministerija informavo, kad penktadienį advokatams padedama mokėti skola, susidariusi už suteiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugas. Iš Teisingumo ministerijos vidinių rezervų skiriama 300 tūkst. eurų, dar 350 tūkst. eurų skyrė Vyriausybė iš savo rezervo.

Tačiau Advokatų tarybos rekomendacijos dėl nuolat susidarančių skolų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams skamba grėsmingai. "Jeigu yra nemokama už sutartus darbus, kiekvienas mažų mažiausiai turi teisę susilaikyti nuo naujų darbų", – poziciją išdėstė I.Vėgėlė.

Advokatų taryba svarsto siūlyti advokatams ateityje sutartyse su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nustatyti sąlygą, kad susidarius skolai, advokatas turėtų teisę sustabdyti paslaugų teikimą ir skaičiuoti palūkanas.

Ne vienintelė problema

Anot I.Vėgėlės, valstybės skola advokatams – ne vienintelė problema. Advokatūra ir toliau laikosi pozicijos, kad skolos padengimas yra tik susidariusios problemos laikinas išsprendimas, o valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje reikalingos esminės pertvarkos, garantuosiančios sistemos efektyvų veikimą, užtikrinančios kokybiškas advokato paslaugas.

Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gaunantiems asmenims suteikta teisė į teisminę gynybą Lietuvoje tampa fikcija.

Advokatų taryba kritiškai vertina Vyriausybės nutarimo dėl užmokesčio dydžio už antrinės teisinės pagalbos teikimą pakeitimo projektą, kuriuo siūloma iki 7 val. apriboti laiką individualiam konstituciniam skundui parengti.

"Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gaunantiems asmenims suteikta teisė į teisminę gynybą Lietuvoje tampa fikcija. Sunku įsivaizduoti teisės profesionalą, kuris apsiimtų per septynias valandas susipažinti su dviejų ar net trijų instancijų teismų bylomis, išanalizuoti Konstitucinio teismo jurisprudenciją ir dar surašyti kreipimąsi. Primenu, kad kreiptis į Konstitucinį teismą galima tik baigus bylinėtis bendrosios arba administracinės kompetencijos teismuose", – stebėjosi Advokatų tarybos pirmininkas.

I.Vėgėlė taip pat atkreipė dėmesį, kad taisyklių advokatams projekte visiškai nenurodyta, kokia metodika ar skaičiavimais remiantis yra siūloma įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo įkainius.

Ignas Vėgėlė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Didės užmokestis?

Pagal advokatūros įstatymą, nuo pat pavedimo atstovauti klientą pradžios iki jo pabaigos išimtinai tik advokatas, suderinęs su savo klientu, sprendžia klausimus, susijusius su tinkamu jo atstovavimu bei pastarajam priimtino rezultato siekimu, taip pat sprendžia, kokios apimties paslaugos bus tinkamos atstovaujant klientą byloje.

"Aplinkybė, kad advokatams už teisinių paslaugų teikimą yra mokama iš valstybės biudžeto, nesuteikia teisės riboti advokato pareigą tinkamai atstovauti klientą, taip pat ir asmens teisę į kokybišką teisinę pagalbą", – pastebėjo Advokatų tarybos pirmininkas.

I.Vėgėlės vertinimu, šiuo metu nustatytas valandinis darbo laiko įkainis kartais nepadengia net advokato sąnaudų. Neatskaičiavus mokesčių, jis siekia 13 eurų. Naujose taisyklėse minima, kad būtina padidinti bazinį užmokesčio dydį iki 18,90 eurų. Nors Advokatų taryba mena ir prieš kelis metus neįgyvendintą pažadą užmokestį padidinti iki maždaug 16 eurų.

Palyginti, Latvijoje jis yra 30–40, Estijoje – 50, Olandijoje – 106, Suomijoje – 110, o Švedijoje –130 eurų.

Advokatų taryba įsitikinusi, kad įkainis turėtų prilygti mūsų kaimyninėse valstybėse nustatytam 30–50 eurų už valandą užmokesčiui.

Įsipareigojo žmonėms

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Vidutinis šių civilinėse ir administracinėse bylose pagalbą teikusių advokatų darbo krūvis buvo 12 bylų per mėnesį, baudžiamosiose – 19 bylų.

Dar beveik 500 advokatų su tarnyba pasirašę sutartis teisinę pagalbą teikti prireikus. Advokatų pagal poreikį darbo krūvis apibūdinamas kaip penkios bylos per mėnesį.

"Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimą itin plačiam visuomenės ratui teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir tai yra sveikintina. Tačiau tai – itin didelė finansinė našta valstybei. Ji turi arba ją nešti, arba atvirai prisipažinti, kad našta per sunki ir asmenų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ratą mažinti. Bet tai, kokią strategiją pasirinkti – Vyriausybės sprendimas", – įsitikinęs I.Vėgėlė.

Lietuvos teismų viešai skelbiamais duomenimis, pernai gautos 225 tūkst. nagrinėjamų bylų. Valstybės garantuojama teisinė pagalba, buvo teikiama 42,2 tūkst. atvejų. Tai sudaro penktadalį visų pirmos instancijos bylų.

"Aš tų blusų nemačiau. Administratoriai nebežino, kaip žmones už nieką apmokestinti, tad jau ir blusos eina į apyvartą", – pyko daugiabučio gyventojas Romualdas.

Abejoja būtinybe

Į "Kauno dieną" kreipėsi Kovo 11-osios g. 31-ajame name gyvenantis Romualdas suabejojęs, kad jų daugiabučio rūsiuose tikrai yra blusų. Romualdas tikino pats einantis į rūsį, ten laiko stiklainius ir kitus mažai reikalingus namų apyvokos daiktus, tačiau blusų rūsyje neregėjęs.

"Paskutinį kartą blusą mačiau paveiksliuke mokyklos laikais, net negalėčiau pasakyti, kaip tiksliai ji atrodo", – aiškino Romualdas.

Vyrą papiktino daugiabučio administratoriaus "Būsto valda" pranešimas dėl blusų naikinimo. "Tą lapą su informacija apie tai, kada ir už kokią kainą bus naikinamos blusos, laiptinėje priklijavo likus parai iki numatytų darbų. Pagal civilinį kodeksą, informuoti privalo prieš penkias dienas, atsiklausti, ar neprieštaraujame, paaiškinti, iš kokių pinigų bus apmokami darbai. Jie mūsų apie tai laiku neinformavo. Tai jau žmonių ignoravimas", – tokį administratoriaus elgesį gyventojas vadino pasityčiojimu.

Pasak Romualdo, jis pateikė "Būsto valdai" dvylikos gyventojų pasirašytą kreipimąsį, kad jie nesutinka mokėti už darbus, kurių neprašė atlikti. Tačiau atskriejo vadybininko atsakymas, esą yra daugiau nei 50 proc. gyventojų sutikimas. Tiesa, to sutikimo, Romualdas tikino, neregėjęs.

Galiausiai gyventoją pasiekė aiškinimas, kad blusas naikinti paprašė šiluminį mazgą rūsyje prižiūrintis žmogus. "Jie patys paskyrė šiluminio mazgo prižiūrėtoją ir jo prašymu naikinamos blusos. Daugybę metų nebuvo jokių blusų. Negaliu teigti, bet gal jie draugai ir nori paimti papildomų pinigų iš gyventojų", – svarstė Romualdas.

Kaunietis suskaičiavo, kad už šilumos mazgo, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą namo gyventojai kas mėnesį sumoka beveik 251 eurų – daugiau nei 3 tūkst. eurų per metus. "Tegul geriau prižiūri jiems patikėtą turtą ir nereikės blusų ieškoti, kur jų niekada nebuvo", – nenusileido Romualdas.

Paaiškėjo kaltininkai

Kaip paaiškėjo vėliau, blusos minėtame Kovo 11-osios daugiabutyje naikinamos ne pirmą kartą. Kaip įvardijo "Būsto valda" mokesčių lapeliuose gyventojams "kiti valymo darbai", blusos buvo naikinamos dar šių metų liepą. Tiesa, suma buvo daug kuklesnė – apie 270 eurų. Romualdas neabejoja, kad daugiabučio gyventojams padalijus šią sumą, išėjo vos po kelis eurus, tad žmonės taip jautriai nereagavo.

Pabandė 270 eurų paimti. Pavyko. Po kelis eurus žmonės sumokėjo, tad kodėl nepaimti daugiau.

"Pabandė 270 eurų paimti. Pavyko. Po kelis eurus žmonės sumokėjo, tad kodėl nepaimti daugiau, – tęsė Romualdas. – Mes kaip bankomatai. Reikiamą sumą surašė ir mes sumokame. Niekas mūsų neklausia, ar reikia, ar ne."

Kiek kitaip blusų naikinimo operaciją aiškina "Būsto valdos" atstovė spaudai Jolanta Venskutė. Aiškėja, kad konflikto kaltininkės – katės. "Prie 31-ojo daugiabučio gyventojai itin dažnai šeria kates, todėl blusų problema jau buvo įsisenėjusi. Iš pradžių dezinfekciją atlikome tik šilumos punkte dar liepos pradžioje, bet tai efekto nedavė", – dėstė J.Venskutė.

Pasak "Būsto valdos atstovės, kenkėjų naikinimo darbus atliekanti specializuota įmonė "Dezinfa" galiausiai rekomendavo išpurkšti visų šešių namo laiptinių rūsio patalpas. Minėtame daugiabutyje yra šešios laiptinės. Esą penkių laiptinių rūsius pavyko sklandžiai dezinfekuoti su pačių savininkų pagalba, o viena laiptinė jau dezinfekcijos dieną atnešė prašymą jų laiptinėje to nedaryti.

Kritikuotina globa

"Dezinfekciją vykdome dėl pačių gyventojų – juk jie čia gyvena. Mes tik administruojame jų daugiabutį ir kai sulaukiame kreipimosi, reaguojame. Bendrose patalpose privalo būti užtikrintos higienos normos, delsti tikrai nereikėtų. Kitu atveju savininkai rizikuoja blusomis ilgainiui užveisti ir savo butus", – grėsmes aiškino J.Venskutė.

Atstovė atkreipė dėmesį, kad blusos įsiveisė dėl bešeimininkių kačių, kurias globoja dalis gyventojų. Esą tai ne tik aprašomo namo problema. Toje pačioje gatvėje esančio kito daugiabučio gyventojai patys kreipėsi pagalbos dėl blusų. Dažnai pasitaiko, kad bešeimininkių kačių globa tampa konfliktu tarp gyventojų – vieni prieštarauja kilniai kaimynų misijai, kiti stoja piestu už gyvūnų teisę gyventi.

Tačiau bešeimininkės katės neretai apsigyvena rūsiuose, į kuriuos patenka pro nesandarius langus arba jų angas, nes langų kartais visai nebūna. Pasak "Būsto valdos" atstovės, kartu su gyvūnais blusos patenka į rūsius, o ten joms palankiausia veistis šilumos punktuose.

Atstovė neslėpė, kad daugeliu atveju į būsto administratorių dėl blusų kreipiasi šilumos ir karšto vandens ūkį prižiūrinti įmonė, esą specialistai nebegali tinkamai atlikti savo darbo dėl punkte knibždančių blusų.

Policija pranešimą apie darželyje, V. Krėvės pr. 58, dingusį dvejų metų berniuką gavo 13.15 val.

Vėliau informuota, kad vaikas, gimęs 2017 m., atsirado.

Berniukas rastas miegantis darželyje.

Nors iš pradžių pareigūnai informavo apie dingusį trejų metų vaiką, vėliau patikslino jo amžių.

Lopšelio-darželio „Pagrandukas“ direktorė Vida Bakutienė sakė, kad visi buvo sukelti ant kojų. Pačios lakstė, ieškojo, praeivių klausinėjo, ar nematė dvimečio.  

„Mes pakėlėme paniką, o vaikas sau ramiai miegojo pietų miegelį“, – atodūsis po išgyvento streso išdavė palengvėjimą.

Lopšelio-darželio „Pagrandukas“ direktorė V.Bakutienė nusiraminusi atkūrė įvykių seką. Mažiesiems vyko muzikinis užsiėmimas. Po jo vaikai buvo palydėti į grupę. Pagal nusistovėjusią dienotvarkę mažyliai turėjo nusiplauti rankas ir sėsti prie stalo pietauti.

Grupės auklėtojai užkliuvo, kad prie stalo vienu vaiku per mažai. Susigriebusi, kad nėra berniuko, auklėtoja suskubo pas muzikinio užsiėmimo mokytoją. Visi žinojo, kad berniukas mėgsta su ja bendrauti.

Teko nusivilti. Muzikinio užsiėmimo pedagogė purtė galvą ir tikino, kad berniuko pas ją nebuvo ir nėra.

Prasidėjo paieškos. Direktorė atviravo, kad minčių būta visokių. Gal kažkas eidamas paliko atidarytus vartelius ir berniukas išėjo, gal kur nors pasislėpė.

„Ieškojome, lakstėme, klausinėjome, tačiau niekas niekur“, – pasakojo direktorė.

Galiausiai kilo mintis dar kartą nueiti į grupę. Berniukai ramiai miegojo savo lovelėje.

„Auklėtojos padėjėja dirba tik antra diena. Ji dar nepažįsta vaikų. Kai auklėtoja išlėkė ieškoti mažylio, padėjėja pasirūpino likusiais – pavalgydino ir suguldė miegoti. Padėjėja tiesiog nežinojo, nepažino, kad vaikas, kurio ieškome, yra grupėje, o mes ieškojome visur, išskyrus grupėje“, – daug streso kainavusį nesusipratimą aiškino V.Bakutienė.

Berniukas ne pirmus metus lanko šią švietimo ir ugdymo įstaigą. Pernai buvęs lopšelio grupėje, šiemet dvimetis jau lankė vyresnėlių grupę.

Nesijaudinti nepavyksta

"Truputį jaudinuosi", – rankose spausdamas kardelio kotą prisipažino pirmokas Kostukas. Tačiau ilgai laukti tos svarbios akimirkos neteko. "Na, eime", – už rankos mažylį čiupo Senamiesčio progimnazijos aštuntokė. "Linkiu būti drąsiems", – šūktelėjo mokinukė ir įsiliejo į iškilmingą koloną, kurią mokyklos kieme plojimais pasitiko kiti progimnazijos mokiniai.

Pirmokų Kaune šiemet – 3 321. "Pamačiau vyresniosios dukros pirmąją mokytoją ir apsiverkiau", – prisipažino jaunesnę dukrą Miglę į pirmą klasę palydėjusi mama Vaida. Sujaudino mintis apie bėgantį laiką, apie nepastebimai užaugusius vaikus. Vyresnėlės į 8-ą klasę lydėti jau nereikėjo.

"Jai – šventė ir man taip pat. Labai laukė mokyklos. Iš karto po iškilmių ėmė čiauškėti apie tai, kaip nori jau kitą dieną į mokyklą", – šypsojosi pirmokės mama.

Jai – šventė ir man taip pat. Labai laukė mokyklos. Iš karto po iškilmių ėmė čiauškėti apie tai, kaip nori jau kitą dieną į mokyklą.

Gerokai ramiau šių metų Rugsėjo 1-osios laukė Jogailės mama Šarūnė. "Viskas aiškiau ir paprasčiau, nors man vis tiek pirmoji mokslo metų diena yra jautri ir graži šventė", – dukrą apkabino Šarūnė. "Pasiilgau mokytojos", – mokslo metų pradžios nuotaikomis pasidalijo antros klasės duris verianti Jogailė.

"Klasėje bus trynukai, įsivaizduoji?" – įspūdžiais dalijosi vieno pradinuko tėvai su kitais. Vaikų taip pat dažnas klausimas mokytojams, ar bus naujokų. Kalbinti tėvai sutiko, kad daugiausiai įspūdžių – pirmokams ir jų šeimos nariams. Juk pirma Rugsėjo 1-oji itin įsimintina.

"Be abejo, kad tai šventė. Man pačiai labai patiko eiti į mokyklą. Šiemet viena dukra trečiokė, kita – šeštokė. Nei man, nei joms nieko labai naujo. Draugai, klasės, auklėtojos – tos pačios, tad ir jaudulys ne toks didelis, bet nuotaika tikrai pakili", – sakė viena šventėje dalyvavusių mamų Jurgita.

Anot jos, dukros nesidžiaugė, kad baigėsi atostogos, tačiau jau nekantravo, vėl pamatyti klasės, kiemo draugus, vasarą išsivažinėjusius. "Rugsėjui pasiruošėme vasaros viduryje, šventė – ne pernelyg anksti, tad šį rytą beliko tik malonumas pasipuošti ir dalyvauti šventėje", – kalbėjo moteris, dukras leidžianti į mokyklą, kurią baigė pati.

Nuoseklus procesas

Daugelis šalies mokyklų pirmadienį pradėjo ugdymo procesą. Šiais mokslo metais Lietuvoje mokysis daugiau nei 322 tūkst. moksleivių, tarp jų – 29 tūkst. pirmokų. Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, iš viso šiemet Kauno mieste yra per 36 tūkst. moksleivių, 5 tūkst. personalo.

"Dar pridėkime šeimas. Išeina visas miestas, kuriam reikėtų kažką keisti savo kasdieniame gyvenime, darbuose, ir požiūryje", – ragina nuosekliai, o ne laukiant kardinalių pokyčių mokslo metus pradėti Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.

Ne vienus metus prie švietimo ir ugdymo vairo mieste stovintis valdininkas neskuba kritikuoti nei pasisakančių prieš prailgintus mokslo metus, nei paties prailginimo, nors dar vasarą netrūko aistrų dėl antrus metus priimto sprendimo vykdymo.

"Ministerija mums primena, kad mokslo metų trukmė yra atstatyta. Kažkada mokslo metai tiek truko, kiek trunka dabar. Pranašumai – moksleivių mokymosi laikas turėtų sutapti su tėvų darbo laiku, nes atotrūkis kelia vaiko priežiūros nepatogumų šeimoms. Be to, padidėjus mokslo dienų skaičiui, turėtų sumažėti valandų skaičius per dieną, per savaitę", – sako vedėjas.

Švietimo procesas ilgas, nuoseklus ir ne iš karto matomi rezultatai. V.Mažeika neabejoja, kad keitimai labiau išbalansuoja nei nuoseklus tęstinumas.

"Norėtųsi nuoseklaus, apgalvoto, išdiskutuoto, nekabinetinio sprendimo visais klausimais – mokytojų darbo apmokėjimo, ugdymo turinio, mokslo metų trukmės klausimais. Nesikeičia sistema taip greitai, kaip galėtų atrodyti. Pripažįstu, kad pailgėjusiems mokslo metams reikia ir tam tikros darbo kultūros", – kiekvieną dalyvaujantį ugdymo procese ragina pagalvoti Švietimo skyriaus vedėjas.

Matyti asmenybę

"Mokytojams linkėčiau matyti vaiką ne tik moksliuką, o asmenybę su jo visomis gyvenimo aplinkybėmis", – Mokslo ir žinių dienos proga sveikino V.Mažeika.

Švietimo skyriaus vedėjas išskyrė Kauno mieste vykdomą gabių mokinių programą. "Ji Kaune pradėta prieš ketverius metus ir, drįsčiau sakyti, yra unikali Europos mastu. Malonu, kad šiais metais ši programa įgauna nuoseklią struktūrą. Programa sujungusi visus universitetus bendram darbui. Šioje programoje bus panaudotos aukštųjų mokyklų mokslo bazės, kurių mokyklos neturi", – priminė V.Mažeika.

Ir dar. Į mokyklas skubantys moksleiviai vis dar gyvena vasaros prisiminimais. Kartais labiau išsiblaškę, užsisvajoję. Kaip ir kiekvienais metais vairuotojai raginami būti atidesni – pirmasis mokslo metų mėnuo neretai pasižymi didesniu nelaimingų atsitikimų skaičiumi.

Tradicinis koncertas vakar prie Kauno pilies kvietė mokinukus linksmintis. Pramogų ir sporto zona, virtualios realybės pramogos, koncertas ir daug kitų linksmybių kauniečių laukė šventiniame renginyje "Sveikas, rugsėji!"

Šventėje buvo galima atrasti ir smagios popamokinės veiklos – čia vyko ir neformaliojo švietimo įstaigų prisistatymai, ekukacijos ir žaidimai. Sporto aistruoliams buvo pristatytos įvairios sporto šakos, įkurta atskira jaunųjų dviratininkų zona. Pirmadienį vykusią šventę vainikavo triukšmingas grupės "8 kambarys" pasirodymas.

Mastai neišmatuojami

Prie Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento psichologės R.Ševerenkienės kabineto durų nesidriekia ilgos skaudžią gyvenimo mokyklą praėjusių žmonių eilės. "Vienetai", – šypteli psichologė, tačiau sutinka, kad atvejai dažnai būna išskirtiniai, reikalaujantys nemažų pastangų padėti nukentėjusiam sugrįžti ne tik į visavertį gyvenimą, bet ir į darbo rinką.

Tikslios statistikos, kiek Lietuvoje yra nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, nėra. Pagalbą prekybos žmonėmis aukoms teikiančių organizacijų atstovai sutaria, kad teisėsaugos pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis atvejų toli gražu neatspindi realių šios modernios vergovės mastų.

Palyginimui: ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis per metus pradedama kelios dešimtys, tačiau net kelios Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja per metus suteikiančios pagalbą keliems šimtams šiandienos vergijos ragavusiems žmonėms, nors jie nebūna pripažįstami nukentėjusiais dėl prekybos žmonėmis.

Pasak Užimtumo tarnybos atstovės R.Ševerenkienės, apskaičiuota, kad pasaulyje apie 20,9 mln. žmonių išnaudojami, verčiami užsiimti prostitucija – taip pat. Apskaičiuota, kad moterų ir vaikų yra daugiau nei vyrų. Net ir tokios turtingos šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) kalba, kad tai – problema.

Užimtumo tarnybos psichologė remiasi pasaulinėmis tendencijomis, kurios rodo, kad šis nelegalus verslas yra labai pelningas.  Restoranai, viešbučiai, žvejybiniai laivai, nedidele apimtimi statybos sektorius ir žemės ūkis – tos sferos, kur tikėtini dažniau pasitaikantys išnaudojimo atvejai. Išnaudojama tose vietose, kur reikia pigios darbo jėgos, ir kur nėra pažangių technologijų.

"Kad prekybos žmonėmis aukai pagalba būtų sėkminga, daug prisideda ir mano kolegos iš Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento, socialiniai partneriai Šv.Mortos iniciatyvinės grupės nariai ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro darbuotojai", – vardija pašnekovė.

Apdalija dėmesiu

"Nepasakyčiau, kad aplinkiniai itin pastebi žmogaus praeitį, kiaurai permato, bet yra tam tikrų bruožų: judesiai, žmogaus nusivylimas, nepasitikėjimas savimi. Šis psichologinis rinkinys liudija, kad žmogus yra kažką išgyvenęs", – apie vergovę patyrusių žmonių išskirtinumą atsargiai kalbėjo R.Ševerenkienė.

Ar jie skiriasi nuo kitų darbo ieškančių žmonių? R.Ševerenkienė tęsia, kad prekybos žmonėmis aukomis dažniausiai tampa asmenys iš socialinės atskirties su ribotais socialiniais įgūdžiais aplinkos. Ta prasme jie skiriasi nuo talentingų, kvalifikuotų, turinčių profesiją žmonių.

Auka – nesvarbu, prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinio išnaudojimo – psichologiškai skiriasi nuo žmogaus, kurį galima laikyti stabiliu.

Dažnai R.Ševerenkienės klientų profesinė patirtis būna skurdi. Paprastai paskutinius kelerius metus jie nebūna dirbę jokio oficialaus, apmokamo darbo, todėl darbiniai įgūdžiai – neypatingi. Kai kurie praeityje turėję profesiją: nuo buhalterio iki savo smulkaus verslo, bet per gyvenimą, aplinkybes, dėl kurių tapo modernios vergovės auka, anksčiau turėti profesiniai įgūdžiai tampa nepaklausūs rinkai.

"Auka – nesvarbu, prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinio išnaudojimo – psichologiškai skiriasi nuo žmogaus, kurį galima laikyti stabiliu. Išgyventa trauma turi pasekmių. Reikia turėti omenyje, kad kažkada jų valia buvo palaužta. Valios palaužimas žmogaus gyvenime yra taškas", – psichologė išskyrė vieną pagrindinių dalykų, dėl ko prekybos žmonėmis aukoms sunku vėliau rasti darbą ir deramai prisistatyti darbdaviui.

R.Ševerenkienė pasakojo, kad per pirmąjį susitikimą ir siekia įvertinti, kiek tam žmogui reikės pagalbos. Jei mato, kad jam gali sektis gana gerai ir pačiam spręsti įsidarbinimo klausimus, specialistė tik stengiasi nukreipti reikiama linkme. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai vergiškomis sąlygomis dirbusiam žmogui ar po prostitucijos vergovės atsitiesiančiai moteriai tenka atstovauti ir prieš darbdavį. Tokiais atvejais reikia apie tai paaiškinti ir darbdaviui.

"Kartais jiems dideliu iššūkiu tampa susitvarkyti elementarius sveikatos pažymos klausimus. Kartais reikia skambinti, klausti, kaip sekėsi, kaip suprato, ką turės daryti. Savo ruožtu susisiekiu ir su darbdaviu, teiraujuosi, kokį jam įspūdį paliko", – kasdienius rūpesčius teikiant pagalbą pasakojo R.Ševerenkienė.

Renata Ševerenkienė

Nepasiekiamumo įspūdis

Užimtumo tarnybos psichologė prisiminė vieną moterį. Beveik dvejus metus Jungtinėje Karalystėje ta moteris buvo verčiama dirbti prostitute. Dar gyvendama Lietuvoje ji įgijo slaugytojos ir socialinės darbuotojos kvalifikaciją ir tikėjosi tą patį dirbti Jungtinėje Karalystėje. Vedama svaiginamų pažadų ir lūkesčių įkliuvo kaip ir kitos prekybos žmonėmis aukos. Beveik dvejus metus ji nekentė savęs, aplinkinių, kol galiausiai padedama visuomeninių organizacijų grįžo namo ir kabinosi iš naujo į gyvenimą.

"Ne taip seniai peržiūrėjau ieškančiųjų darbo sąrašus. Jos vis dar nėra. Radome jai darbą pagal anksčiau įgytą kvalifikaciją", – pasidžiaugė R.Ševerenkienė. Psichologė neslėpė ir to, kad pasitaiko atvejų, kai vergovę patyrę asmenys kone viduryje darbo paieškų spjauna į viską.

"Būna, bet tai reikia išgyventi. Nepaleidžiame. Praeis kažkiek laiko ir vėl galima bandyti. Visiems sakau, kad pasaulyje yra labai daug įvairių darbo vietų ir yra žmonių, kurie gali tikti į tas darbo vietas. Jei taip atsitinka, kad vieną kartą galvoja, jog šis darbas ne jam, kad nepavyks, vadinasi, rytoj neatsiras tokio darbo, kurio jie imtųsi", – apie sunkiuosius klientus pasakojo psichologė. Ne paslaptis, kad kai kuriuos jų kankina ir problemos dėl alkoholio.

"Teoriškai galiu spėti, kad šių dienų vergvaldžiai yra psichologiškai gerai pasirengę, jiems padeda lyderystės bruožai", – apibūdino R.Ševerenkienė. Pasak specialistės, psichologiškai valios palaužimo technologija panaši į tai, ką vadiname ugdymu, kai mokytojas moko, ugdo žmogų, jį motyvuoja, skatina. Tačiau tai pozityvu, o valios palaužimo technologija yra lygiai tas pats, tik priešinga, neigiama prasme.

"Prie mokytojo žmogus būna prisirišęs. Jei nusikaltėlis tai daro techniškai gerai ir tvarkingai, žino kaip paveikti, tai anksčiau ar vėliau pasieks rezultatų", – pagrindinį prekybos žmonėmis organizatorių siekį – palaužti žmogaus valią – analizavo psichologė.

Pradeda dominuoti prisirišimas, manipuliuojama įtikinėjimais "aš tavo gelbėtojas", "tu niekur kitur negalėsi dirbti, tai vienintelė vieta, kurioje aš tave laikau", "tu man turi atidirbti skolas, kai atidirbsi, aš tau mokėsiu dvigubai didesnį atlyginimą, galėsi gerai gyventi" ir ši psichologinė technologija įsuką žmogų į uždarą vergijos ratą.

"Valios palaužimas tą ir reiškia. Išnaudojamas žmogus dažnai galvoja, kad jis daro viską, kas yra jo jėgose ir kad daugiau kažko padaryti yra neįmanoma. Tai nepasiekiama. Tie žmonės gal ir žino, kad būtų galima kitaip elgtis, bet jiems tai atrodo nepasiekiama", – vidinius aukų išgyvenimus atskleidžia R.Ševerenkienė.

Vergovė – čia pat

"Pagalvoju, kad kiekvienam iš mūsų reikėtų pastebėti savo aplinkos žmones, jei jie keistai liūdni arba mažai bendrauja, nerodo gyvenimiško džiaugsmo. Žmonės, patekę į vergovę, nėra linkę staiga imti ir pasakyti, kad yra blogai. Taip nenutiks. Reikia pasitikėjimo, tam tikrų sąlygų, kad žmogus atsivertų", – pastebi pašnekovė.

Tokį pastebėjimą Užimtumo tarnybos psichologė R.Ševerenkienė išsakė neatsitiktinai. Lietuva pamažu darosi tikslo šalimi, tai reiškia, kad žmonės iš kitų šalių atvežami pas mus juos išnaudoti. Psichologė ragina į tokius dalykus nenumoti ranka. Tapo netoleruotina nepranešti apie mušamą vaiką. Tai ir išnaudojimas neturėtų būti toleruojamas.

Vienas paprastas paaiškinimas – jei žmogus neturi galimybės išeiti, pabėgti, jis yra įbaugintas, paimti jo dokumentai, taikomos įvairios bausmės ir nebūtinai fizinės, gali būti moralinės, visaip priekabiaujama, jis neturi galimybės palikti tos darbo vietos – tai ir yra išnaudojimas.

"Kitą kartą sako, kad painiojama, kas yra nelegalus darbas, o kas išnaudojimas. Vienas paprastas paaiškinimas – jei žmogus neturi galimybės išeiti, pabėgti, jis yra įbaugintas, paimti jo dokumentai, taikomos įvairios bausmės ir nebūtinai fizinės, gali būti moralinės, visaip priekabiaujama, jis neturi galimybės palikti tos darbo vietos – tai ir yra išnaudojimas", – paprastus ir aiškius prekybos žmonėmis požymius suminėjo R.Ševerenkienė.

Kai dirbi nelegaliai, bet kada gali apsisukti ant kulno ir išvažiuoti, o vergijos sąlygos yra tokios, kad kai sugalvojęs išeiti negali to padaryti arba galvoji, kad nepavyks. "Na, ne Marse gyvename, ir dažnai aplinkiniai mato tą auką, todėl reikia žmones šviesti, kad jie pabandytų pasižiūrėti, kas vyksta aplink mus visuomenėje", – visuomenei atverti akis dėl žmogų žeminančios nusikalstamos veiklos ragino psichologė.

R.Ševerenkienė tęsė galimos prekybos žmonėmis atpažinimo ypatybių sąrašą. „Viešbutyje ar kurorte galima pastebėti, kad kai kurie žmonės, moterys ar vaikai neturi daiktų, lagaminų, už juos kažkas išsirašo iš viešbučio. Arba prie tos vietos, kurioje jie gyvena, laukia kokios nors keistos eilės žmonių, vyrų. Kiekvienas tai pamatęs turėtų pagalvoti – kas tai, kodėl taip? Kai už lango vyksta statybos, bet nėra darbuotojų, tik keistai nelaimingi, prislėgti žmonės, kuriuos kažkas kontroliuoja ir net į parduotuvę nusipirkti cigarečių palydi, vadinasi, kažkas yra ne taip", – dėstė R.Ševerenkienė.

Paviešinimas apie galimą ukrainiečių išnaudojimą Lietuvoje pastūmėjo pasirūpinti šios šalies žmonėmis. Lankstinukai su trumpais prekybos žmonėmis apibrėžimais, pagalbą tokiais atvejais teikiančių organizacijų kontaktais buvo išleisti ukrainiečių kalba ir platinami dažniausiai statybų sektoriuje ir tarp tolimųjų reisų vairuotojų.

Tikros istorijos

1.

Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama. Užaugau vaikų globos namuose, įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų. Pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti. Sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms. Kai atvažiavome, man pasakė, kad pamirščiau apelsinus – turėsiu dirbti prostitute. Buvau parduota. Verkiau, nesutikau. Tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo.

2.

Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais. Trylikos metų mane išprievartavo patėvis. Pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo. Man buvo labai skaudu. Po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę. Ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją. Apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje. Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, kad vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės. Aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti. Ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute.

3.

18 žmonių su šortais ir šlepetėmis iš Nepalo, tikėdamiesi geresnio uždarbio, atsidūrė Lietuvoje. Tačiau čia laukė gyvuliškos gyvenimo sąlygos, maistas kas antrą dieną, vietoje pažadėto atlygio už darbą – grašiai. Už svajonę užsidirbti nepaliečiai įlindo į skolas. Savo šalies įdarbinimo agentūrai kiekvienas už kelionę sumokėjo iki 13 tūkst. JAV dolerių. Susigundę 1,3 tūkst. eurų uždarbiu tegaudavo 120 eurų per mėnesį. Žadėtas darbas statybose virto anglies kasimu rankomis. Griuvena nepaliečiams buvo pristatyta kaip jų gyvenamasis būstas: grotuoti langai buvo uždengti juodu plastiku, kad gyventojai nematytų, aptrupėjusios sienos, nušiurusios, gyventi netinkamos patalpos be plautuvės, dušas atstojo ir indaplovę. Dėl šios istorijos pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Temidė buvo akla pamatyti prekybos žmonėmis ženklus. Prokuratūra pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, jog nepaliečius įdarbinusi bendrovė ar kitos susijusios įmonės būtų gavusios atlygį už jų įdarbinimą Lietuvoje.

Šaltinis: KOPŽI centras

Labiausiai džiuginanti šiųmetinių pirmokėlių statistika. Jų Kauno mieste 344-iais daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad 3321 mažasis kaunietis pirmą kartą sės į tikro mokinuko suolą. Švietimo skyriaus atstovai primena, kad statistika preliminari, nes pirmą mokslo metų mėnesį dar gali vykti nedidelių pokyčių.

Taigi preliminarūs skaičiai tokie: į mokyklas keliaus beveik 12,3 tūkst. pradinukų, per 10 tūkst. 5-8 klasių moksleivių. Gimnazistų skaičius nesiekia 10 tūkst. Vietos Kauno mokyklose atsiranda ir iš emigracijos grįžusiems miesto gyventojų vaikams. 2018 metų duomenimis, į Kauną iš užsienio grįžo 153 mokiniai. Iš jų – 67 lietuviai ir 86 kitataučiai.

Labiausiai džiuginanti šiųmetinių pirmokėlių statistika. Jų Kauno mieste 344-iais daugiau nei pernai.

„Mokiniai daugiau ar mažiau moka lietuvių kalbą, todėl šis barjeras tikrai įveikiamas. Be to, vaikai ypač greitai mokosi kalbos. Kaune yra pasitaikęs tik vienas atvejis, kai Italijoje šeimą sukūrusi lietuvė grįžo į Lietuvą ir vaikai nekalbėjo gimtąja kalba, tačiau bendromis pastangomis jiems buvo sudaryta speciali programa ir netrukus mažyliai jau kalbėjo lietuviškai“, – apie grįžusiųjų integraciją pasakojo V.Mažeika.

Kauno miesto savivaldybės iniciatyva įgyvendinamos specialios priemonės, skirtos efektyviam sugrįžusių mokinių tolesniam ugdymui. Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje ir Jono Jablonskio gimnazijoje vykdomas dvikalbis ugdymas, o nuo 2020 metų startuos tarptautinio bakalaureato programos.

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija turi įdirbį plėtojant vokiečių kalbos mokymą. Kauno A. Puškino gimnazija ugdo įvairių tautybių vaikus – tiek grįžusius iš emigracijos, tiek ir atvykusius iš kitų šalių gyventi Lietuvoje.

Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras numato mokyti laikinai į užsienį išvykusius ar nuolat svetur gyvenančius mokinius nuotoliniu būdu. Tam bus pasitelkta virtuali mokomoji aplinka „Moodle“. Į šią platformą bus įkeltos mokytojų parengtos pamokos. Šio projekto įgyvendinimas jau derinamas su švietimo, mokslo ir sporto ministru.

3362 kauniečiai pasirinko mokytis Kaune esančiose privačiose ugdymo įstaigose. Jų mieste yra net aštuonios.

Švietimo skyriaus vedėjas V.Mažeika atkreipė dėmesį į tam tikrus pokyčius. „Nepavadinčiau to naujove. Švietimo ministras patvirtino naujuosius ugdymo planus. Pasikeitimas toks, kad dalykui skirtų pamokų skaičius nurodytas metams arba net dvejiems, todėl dalykui skirtų valandų skaičiumi mokykla gali disponuoti laisviau“, – dėstė V.Mažeika.

Pasak vedėjo, mokymas gali būti organizuotas taip, kad vaikai per dieną mokytųsi dviejų ar trijų dalykų. Tarkime, vieną dieną vyktų tik matematikos ir lietuvių kalbos pamokos, o kitą dieną kitos. Mokyklos raginamos laisviau ir kūrybiškiau organizuoti mokymosi procesą, nors pagrindinė ugdymo forma išlieka pamoka.