-
M. Daukšos gatvės grindinys – ne tik pėsčiųjų galvos skausmas 12
„Tai ne tvarkymas, o pinigų plovimas“, – taip gatvės remonto darbus apibūdino M.Daukšos gatvėje dirbanti Vida.
„Dar vasarą kelis kartus kreipėmės į Kauno savivaldybę, kad sutvarkytų M.Daukšos gatvę, tačiau jokio atsako“, –gyventojų ir šioje gatvėje įsikūrusių įstaigų darbuotojų vardu kalbėjo Vida.
Moteris tikino kasdien matanti kliūvančius, klumpančius, griūnančius žmones, rizikuojančius traumomis dviratininkus, laužomus automobilius.
Moteris pripažino, kad gatvė būna patvarkoma, tačiau rezultatas netrukus tampa niekiniu, nes grindinio akmenys tuoj pat ir vėl išjuda, palikdami plyšius grindinyje.
Dėl netvarkingo grindinio būna aplamdyti ir automobiliai. Korėtos gatvės pasekmes automobiliui kaunietė Vida patyrė savo kailiu. Važiuodama į darbą įvažiavo į vieną iš gatvės duobių ir sulamdė mašiną.
Situacija dėl M.Daukšos gatvės grindinio kauniečiai piktinosi ir anksčiau. Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kaip pernai vaikštinėdama mugėje kaunietė patyrė galvos traumą.
Moteris užkliuvo už Vilniau gatvės grindinio akmens, o krisdama net negalėjo susilaikyti ar atsiremti, kad smūgis būtų ne toks skausmingas, nes rankos buvo užimtos mugėje įsigytais pirkiniais.
Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis patvirtino, kad situacija M.Daukšos gatvėje žinoma. „Grindinio akmenys tvarkomi nuolat pagal poreikį. Informacija perduodama „Kauno švarai“. Pastaroji dėliojasi prioritetus ir pagal planą tvarko“, – paaiškino A.Pakalniškis.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad grindinio akmenys išsijuda dėl juo važinėjančio sunkiasvorio transporto. Dažniausiai tokiu transportu pristatomi produktai į kavines, prekės į parduotuves.
Pasak savivaldybės atstovų, kitąmet planuojama Vilniaus gatvės rekonstrukcija, tačiau šoninių gatvelių rekonstrukcijos planuose nėra.
Beje, pernai panašiu laiku Kauno savivaldybės administracijos direktorius, tuo metu buvęs pavaduotojo pareigose, Vilius Šiliauskas žadėjo 2019 metais pradėti ir baigti kapitalinį Vilniaus gatvės remontą.
Tai ne tvarkymas, o pinigų plovimas.
„Atnaujinsime susidėvėjusius gatvės elementus bei įrengsime keletą naujovių. Didžiausia naujovė – granitiniai šaligatviai bei akmenimis grįstos gatvės viduryje planuojama 1,2 metro granito juosta, kuri bus skirta dviratininkams“, – viešai prieš metus dėstė V.Šiliauskas.
Buvo skelbta, kad dalyje gatvės ketinama įrengti lietaus kanalizaciją, kurios iki šiol ten nebuvo. Taip pat bus restauruojami apšvietimo stulpai ir mažosios architektūros elementai.
Dažnu atveju savivaldybės specialistai aiškina, kad kasmet po žiemos grindinio akmenys iššokinėja. Tam turi įtakos nuolat po senamiestį zujantys automobiliai ir kintančios oro sąlygos. Akmenis greičiau išklibinami iš savo vietų, nes grindinio paklojimo technologija neatitinka reikalavimų.
Kaltė būdavo verčiama sovietmečio darbo ypatumams. Esą tarybiniais metais, taupant medžiagas, akmenys buvo suguldyti su tarpais. Pagal reikalavimus grindinys klojamas nepaliekant jokių tarpų tarp akmenų. Aiškinta ir tai, kad kai nelieka tarpų, jokie atmosferos svyravimai grindiniui nebaisūs.
-
Blusų vajus Kaune trikdo gyventojus 11
„Buvau piktas, bet dabar jau praėjo tas pyktis. Jūs čia nei kalta nei ką. Mano rūsys pilnas pilnutėlis blusų. Net nemoku papasakoti“, – dėstė Pašilės gatvės viename iš daugiabučių gyvenantis kaunietis. „Po jūsų straipsnio labai sunku įtikinti laiptinės bobutes, kad tas blusas reikia naikinti. Jos sako retai einančios į rūsį, o esą kačių ir šunų blusos prie žmonių nelenda“, – priekaištavo vyras.
„Kauno diena“ rašė, apie nesutarimus viename Kovo 11-osios daugiabutyje, kai blusų naikinimas gyventojams atsiėjo per 2 tūkst. eurų, nors dalis gyventojų tikino, kad jų rūsiuose jokių blusų nėra. Buvo nurodytos ir blusų paplitimo kaltininkės – bešeimininkės katės. Esą daugiabučių gyventojai pagaili benamių padarėlių, juos šeria, o šildytis kalės sulenda į namų rūsius ir ten esančius šiluminius mazgus, kuriuose blusoms veistis yra ypač palankios sąlygos.
Grįžkime į Pašilės gatvę. Situaciją aiškinęs vyras pabrėžė, kad visos namo babytės aiškina tų kačių nešeriančios, bet kažkas neapčiuopiamo tas kates vis tiek traukia prie daugiabučio Pašilės gatvėje. Ėmęs aiškintis, kaip būtų galima atsikratyti blusų platintojų, kaunietis suprato, kad niekaip.
„Benamės katės yra mūsų, jų gaudymu niekas neužsiima. Sterilizuoja kates tuo atveju jei patys gyventojai jas sugaudo, o blusos taip pat yra mūsų“, – dėstė Pašilės gatvės daugiabučio gyventojas.
Gyventojo žodžius iš dalies patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės atstovai. „Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės draudžia laikyti gyvūnus bendro naudojimo patalpose. Dėl kačių populiacijos mažinimo (kačių kastravimo) yra sudaryta sutartis su Gyvūnų globėjų asociacija“, – informavo Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Komentaras regis labai aiškus. Juo remiantis, daugiabučio gyventojai turi patys pasirūpinti, kad į rūsius nepatektų gyvūnai.
Gyvūnų globėjų asociacijos vardu kalbėjusi Jurgita Gustaitienė patvirtino, kad šiuo metu vykdoma gyvūnų kastravimo programa. Patvirtino ir tai, kad asociacija bešeimininkių kačių negaudo ir neišveža. „O kur išvežus dėti?“ – klausė J.Gustaitienė.
Tačiau Gyvūnų globėjų asociaciją atstovavusi moteris nesutiko, kad blusas dažniausiai platina katės. „Dažniau žiurkės platina blusas. Nėra tokio įrodymo, kad blusas platina katės“, – pareiškė J.Gustatitienė ir tik dar kartą pabrėžė, kad asociacija kates tik sterilizuoja ir grąžina į jų įprastą aplinką.
Viešoje erdvėje galima rasti informacijos, kad daugiau nei 30 proc. blusų nešėjų laikomos benamės katės. Pastebima ir tai, kad gyvenamųjų namų kiemuose jų su kiekvienais metais daugėja. Sparčiai ima plisti ir blusos. Įsitaisiusios ant gyvūnų kailių blusos minta krauju. Dalį siurbiamo kraujo blusos suvirškina savo žarnyne, dalį išskiria iš organizmo. Nesuvirškintu krauju maitinasi blusų lervos.
Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16–25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują, dėti kiaušinėlius.
Blusa gali pašokti 9 cm į aukštį ir 32 cm į ilgį. Tai jai leidžia be vargo rasti maitinimosi šaltinį. Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje krebžda blusos, ir atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus.
Blusa ant žmogaus gali užšokti tiesiog laiptinėje. Parsinešus į namus, blusos ima maitintis, daugintis – kankinti namų šeimininkus.
Kenkėjų naikintojai pastebi, kad Lietuvoje dar neįprasta, kad blusos kanda žmones. Blusas sunku kontroliuoti. Tačiau blusos įkandimas palieka žymę - mažytis, tamsus, aplinkui paraudęs taškelis ant žmogaus ar augintinio kūno. Taškelis patinsta mažiau negu įkandus kitiems vabzdžiams. Ieškodama kraujo, viena blusa dažnai įkanda du arba tris kartus toje pačioje vietoje. Blusos įkandimas paprastai jaučiamas iš karto, bet jis nėra labai skausmingas – nemalonus tik niežėjimas.
Žinynuose nurodyta, kad blusos neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas – tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę. Daugybiniai blusų įkandimai alina žmogaus nervų sistemą, tad labai svarbu laiku griebtis priemonių ir neleisti šiems kenkėjams išplisti.
