Sniego mūšio, praminto Šaltuoju karu, organizatorius portalui kauno.diena.lt sakė, kad idėja surengti tokį žiemos paminėjimą padiktavo gausiai Kauną padengusios snaigės ir noras prisiminti vaikystę.

„Prasidėjo žiema ir su draugais pradėjome mėtytis vienas į kitą. Atrodo, kad jau visi yra pamiršę vaikystę ir visas tuomet buvusias žiemos pramogas. Kai pats buvau vaikas, ant kalnų gal kokias 8 valandas galėdavau praleisti, mėtydavomės gniūžtėmis ir tikrai būdavo patys smagiausi laikai, o dabar prasidėjo mokslai, viskas struktūrizuota ir atrodo neliko tokio džiaugsmo, todėl ir sukosi mintis, jog jei gausime sniego, geras oro sąlygas, reikia padaryti iš to mūšį. Iš pradžių galvojome, kad tik keli draugai pasimėtysime, tačiau pasirodė, kad yra ir daugiau norinčių“, – sakė Šaltojo sniego karo organizatorius Mykolas Kulikauskas.

Sniego mūšio dalyviai galėjo rinktis iš kelių zonų. Arčiausiai vandens virė didžiausias gniūžčių karas. Čia visi galėjo mėtytis į visus, toliau nuo vandens ir arčiau pėsčiųjų tako mūšis vyko kiek saugiau, galima sakyti, kad komanda prieš kitą komandą. Dar viena zona palikta pasyvesnėms žiemos pramogoms. Čia kauniečiai buvo kviečiami tiesiog lipdyti sniegą ir statyti besmegenius ar pilis. Mūšio zonoje galiojo viena taisyklė – jei dalyvis nebenorėjo gauti gniūžčių, turėjo pakelti ranką ir palikti aktyvių veiksmų zoną.

Pirmame viešai rengtame Kauno sniego mūšyje dalyvavo apie 20 žmonių. Žiemišką nuotaiką kiek apkartino Viešosios tvarkos įspėjimas, mat sniego mūšis nebuvo suderintas su savivaldybe, nes didesniems žmonių susibūrimams reikalingas leidimas.