Konkurso idėja

Moksleiviai kviečiami plėtoti ekologijos idėjas ir pasiųsti visiems aiškią žinutę, kaip gyventi tvariau ir palikti kuo mažesnį pėdsaką žemėje, kad dar ne vienai kartai būtų gera gyventi švarioje aplinkoje.

Dienraštis „Kauno diena“ kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra inicijuoja konkursą „Žinutė Kaunui“. Iniciatyva finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Konkurso partneriai Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla kviečia 11–12 metų Kauno miesto ir rajono moksleivius išlaisvinti kūrybines galias ir dalyvauti konkurse, kurio tikslas – užtikrinti tvarų, saugų ir ekologišką gyvenimą, paskatinti taip gyventi kitus. Moksleivių idėjos bus perkeltos ant aitvarų, kurie nuspalvins dangų.

„Projekto idėja – sukurti aitvarą su žinute Kaunui. Moksleiviai turi siųsti pačią idėją skaitmeniniu formatu, kaip turėtų atrodyti aitvaras, skatinantis gyventi tvariai, ekologiškai. Dalyviai gali atkreipti dėmesį į įvairias ekologijos problemas, galbūt jie skatins nesirinkti vienkartinių indų, o gerti iš daugkartinių termosų. Galbūt atsiras žinučių, kurios skatins mažinti ar perdirbti atliekas, sumažinti aplinkos taršą. Iš tiesų, atsiveria kūrybinė laisvė, mat žinutės gali būti ir užrašytos, ir nupieštos ar panaudota kita meninė išraiška“, – konkurso „Žinutė Kaunui“ idėją pristatė A.Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eglė Rakauskienė.

Tikslas – užtikrinti tvarų, saugų ir ekologišką gyvenimą, paskatinti taip gyventi kitus.

Svarbi informacija

Konkurse kviečiami dalyvauti Kauno miesto ir Kauno rajono 11–12 metų mokiniai. Dalyvių skaičius – neribotas.

Sumaketuotus JPG skaitmeninio formato projektus moksleiviai turi siųsti iki 2022 m. birželio 10 d. e.paštu zinutekaunui@kaunodiena.lt. Laiške reikia nurodyti sumaketuoto aitvaro projekto pavadinimą, autoriaus vardą ir pavardę, klasę, klasės vadovo (-ų) vardą (-us) pavardę (-es), ugdymo įstaigos pavadinimą.

Birželio 17 d. 14 val. Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos stadione (Ašigalio g. 23) bus įkurtos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu moksleivių aitvarų vizijos virs realybe. Tuomet visas miestas pamatys, kokias žinutes Kaunui sukūrė mokiniai. Patys aitvarai bus kuriami iš antrinių žaliavų.

Idėja aitvarais pasiųsti žinutę Kaunui pasirinkta neatsitiktinai, mat patys aitvarai laikomi taikos, gerų žinių nešėjais, todėl tikimasi, kad moksleivių žinutės bus plačiai matomos, paskatins švariai gyventi.

„Aitvaras – ypatingas, nes jis skris visur. Pirmiausia aitvarai uždengs Kauno dangų, vėliau nukeliaus į rajoną, o gal ir po visą Lietuvą“, – kalbėjo E.Rakauskienė.

Tvarūs prizai

Geriausių žinučių Kaunui autoriai bus apdovanoti prizais, kurie taip pat alsuoja tvarumu. Prizai bus įteikti aitvarų paleidimo renginio metu.

Renginio metu vertinimo komisija išrinks tris pačius geriausius darbus, kurių autoriai bus apdovanoti kuprinėmis, pagamintomis iš perdirbtų atliekų.

Dar 30 dalyvių bus įteikti pieštukai, kurie po panaudojimo gali būti pasodinti ir virsti augalu.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Visur pilna šiukšlių

Aleksoto bendruomenės nariai dalijasi nuotraukomis iš Marvelės upės slėnio. Kauniečiai užfiksavo visur besimėtančias šiukšles. Spėjama, kad žmonių atneštas atliekas po teritoriją išnešiojo vėjas ir gyvūnai.

„Beveik prieš mėnesį Aleksoto bendruomenės centras kvietė tvarkyti Marvelės slėnį. Dabar vaizdas toks“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Lolita, pridėjusi ir netvarkingo slėnio nuotraukas.

„Atvyko vaikinas su mergina, nusistebėjo, koks šiukšlynas. Mergina patikino, kad čia gyvūnų darbas. Taip, gyvūnų. Tačiau būtent žmonėms sunku savo šiukšles ir atliekas nunešti į automobilių stovėjimo vietoje esančius uždarus konteinerius“, – toliau piktinosi kaunietė.

Netvarka: Marvelės upės slėnyje mėtosi įvairių pakuočių. (Aleksoto bendruomenės nuotr.)

Jai antrino kiti Aleksoto bendruomenės nariai ir apgailestavo, kad žmonės neatsakingai elgiasi ir gamtoje palieka atliekas, po kurias kuičiasi tiek sparnuočiai, tiek iš miškelio atklydę kiti gyvūnai.

„Nuvažiuojame kartais pasigrožėti Marvelės slėniu. Deja, vaizdelis nekoks. Ta pati problema buvo ir pernai. Atvažiavę su vaikais pabūti gamtoje radome taip pat išmėtytas ir gyvūnų tampomas šiukšles. Varnos jas nešiojo po visą teritoriją, į puotą užsuko ir lapė. Pro vaikus prabėgo kelių metrų atstumu ir prie atvirų šiukšliadėžių rado lengvo grobio“, – kalbėjo Ilona.

Žmonės atkreipė dėmesį į tai, kad slėnyje plaikstosi įvairios pakuotės, o upelyje bėga smirdantis vanduo. Tikėtina, kad į upelį kažkas leidžia nevalytas nuotekas.

Ką atsinešei, išsinešk

Bendruomenė svarsto, kad galbūt verta visai atsisakyti atvirų šiukšlių konteinerių – tuomet šiukšlių neišdraikytų vėjas. Lankytojai, atsinešę maisto ir gėrimų, likusias pakuotes turėtų išsinešti.

Problema vis kartojasi ir miestui yra žinoma.

„Gal iš viso geriau nuimtų tas šiukšliadėžes, jei nėra sąmoningumo tokiose vietose padaryti uždarų, nes jos atlieka antifunkciją. Tuomet ir žmonės nepaliktų šiukšlių“, – svarstė vietinė gyventoja.

„Turiu minčių inicijuoti su mokiniais ne tik talką. Reikėtų pasekti japonų pavyzdžiu. Jie atsakingi už savo atnešamas šiukšles, kad ir kur būtų: ar mieste, ar mokykloje, ar juo labiau – gamtoje, kiekvienas savo šiukšles nešasi namo ir atsakingai rūšiuoja, nes niekur nėra šiukšliadėžių. Nežinau, kokio dydžio baudos, jei to nesilaikoma, bet japonams net nekyla noras nesilaikyti tokio susitarimo. Tvarka yra jų kultūros dalis. Mūsų kultūros dalis yra kitokia. Deja“, – nuomonę išsakė Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Akciją „Ką atsinešei, išsinešk“ jau ne vienus metus taiko Kauno marių regioninio parko direkcija, skatinanti lankytojus neteršti gamtos, nepalikti atliekų. Taip siekiama išvengti laukinių gyvūnų. Todėl ir Aleksoto gyventojai mano, kad tokia praktika pasiteisintų Marvelės upės slėnyje.

Kvapas: lankytojai atkreipė dėmesį ir į smirdantį upelio vandenį. (Aleksoto bendruomenės nuotr.)

Miesto pozicija

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis nurodė, kad Marvelės slėnio teritoriją „Kauno švara“ valo, tvarko ir renka šiukšles žaliuosiuose plotuose du kartus per mėnesį. Šiukšliadėžės tuštinamos tris kartus per savaitę, tai darant šiukšlės surenkamos ir aplink jas esančioje teritorijoje.

„Šiukšliadėžių panaikinimas taršos problemos neišspręstų, o galimai tik padidintų. Tokiu atveju teritoriją reikėtų stebėti kur kas dažniau, o tai lemtų didesnes išlaidas“, – A.Pakalniškis nepritarė, kad lankytojai būtų skatinami patys išsinešti šiukšles.

Specialistas atkreipė dėmesį ir į galimai užterštą upelio vandenį. Pasak jo, problema vis kartojasi ir miestui yra žinoma.

„Siekiant sumažinti Kauno miesto paviršinių vandens telkinių taršą ir identifikuoti galimus teršėjus, jau trečius metus iš eilės mieste organizuojami individualių namų valdų, kuriose nuotekos tvarkomos individualiai, patikrinimai. Jas tikrina Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva sudaryta komisija iš bendrovės „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir Viešosios tvarkos skyrių bei Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos specialistų.

Minėtoje teritorijoje vis dar yra nemažai individualių namų, kurie nėra prijungę nuotekų prie bendros miesto sistemos. Netinkamai tvarkomos nuotekos teršia miesto paviršinius ir gruntinius vandenis, taip pat ir Marvelės upelį, todėl labai kviečiame gyventojus nedelsti ir savo nuotekas tvarkyti atsakingai. Tik nuo mūsų pačių priklauso aplinkos švara ir tvarka“, – pažymėjo A.Pakalniškis.

Lauktos degalų kolonėlės

Iki šiol laivų savininkai degalų turėjo piltis į kanistrus, juos gabenti į uostą. Šis nepatogumas kišo koją laivybos populiarumui, bet nuo šių metų tai keičiasi.

Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Gamybos skyriaus komanda pagamino, įrengė degalų iki 10 t talpyklas laivams. Jos bus pastatytos populiariose laivybai vietose: Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje, Nidoje ir Svencelėje. Plūduriuojančios degalų kolonėlės stovės prie uostų ir prieplaukų. Papildomai bus įrengtos dar dvi tokio pat tipo degalų talpyklos Jurbarke ir Kauno mariose.

„Šis sezonas – turtingas naujienų. Viena laukiamiausių – mobiliosios degalų kolonėlės. Tai tikrai istorinis įvykis Lietuvoje, nes vienas faktorių, ribojęs laivybą šalies vandens keliuose, ir buvo sunki situacija dėl degalų papildymo. Dabar vandens kelyje bus galima patogiai įsipilti degalų ir tęsti kelionę. Todėl labai kviesime laivavedžius naudotis šiomis degalinėmis ant vandens, kurias įrengė direkcija“, – kalbėjo VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Susidomėjimas: anot V.Vinokurovo, atsiranda vis daugiau norinčių plaukioti laivais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Degalinėse ant vandens bus galima įsipilti tiek dyzelino, tiek benzino. Kol kas tai padaryti galės tik sudarę išankstines sutartis, tačiau ateityje už degalus laivams bus galima apmokėti taip pat, kaip ir įprastoje degalinėje. Dabar toks atsiskaitymo būdas negalimas dėl teisės aktų spragų; jas ištaisius, mobiliosiomis degalinėmis ant vandens bus dar patogiau naudotis.

„Tokios paslaugos seniai reikėjo. Pasiplaukiojimo metu galima ir 100 l degalų išdeginti, tad dabar nereikės į laivą neštis degalų kanistrų – bus galima apsilankyti degalinėje ant vandens“, – pridūrė V.Vinokurovas.

Degalinėse ant vandens degalų kaina bus tokia, kaip ir įprastose degalinėse. Direkcija įrengė degalų stoteles, tačiau jų aptarnavimu rūpinsis privatūs operatoriai.

Susidomėjimas didelis, atostogaujantys žmonės mielai renkasi keliones laivais.

Daugiau vietos laivams

Pamaryje įprasta kiekvieną uosto lopinėlį užpildyti privačiais laiveliais. Augant poreikiui turėti vietą, kur galima švartuoti laivą, Kauno žiemos uoste taip pat įrengta ir pontoninių prieplaukų.

Ties VVKD esančiame uoste bus galima laikyti 88 laivelius. Tikimasi, kad vietos greitai ištirps. Kauno žiemos uoste švartuoti laivą sezonui kainuos apie 480 eurų. „Kauno regionui tai bus labai didelė pagalba, nes vietų, kur galima laikyti laivus, trūko“, – kalbėjo V.Vinokurovas.

Be to, naujam navigacijos sezonui Lietuvos vandenų keliai pažymėti daugiau kaip 400 bujų, iš jų daugiau kaip 100 naujos, šviečiančios ir modernios, todėl tai dar labiau pagerins saugumą vandens keliuose.

Šiemet laivybos sezonas prasideda su dar viena naujove – pirmuoju Lietuvoje vidaus vandenų kelių interaktyviu navigacijos e.žemėlapiu, kuriame galima rasti svarbiausią informaciją: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir vandens kelių gylį, uostų, prieplaukų ir degalų papildymo vietas, tiltus.

Judant žemėlapis pasislenka pagal buvimo vietą. Taip siekiama padėti laivavedžiams nepražiopsoti vandens kelio ribų ir neapgadinti laivų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tvarkomas Nemuno kelias

Laivybos sezono pradžiai jau paruoštas Nemunas nuo Kauno iki Atmatos žiočių ir Kuršių marios: pažymėtas laivakelis, nuolatos tikrinamas gylis, vykdomi valymo darbai, teikiama laivavedžiams aktuali informacija.

Siekdama visada turėti aktualius ir tikslius duomenis, kad galėtų nuolat atnaujinti žemėlapio informaciją, VVKD įsigijo naują modernią įrangą, skirtą upės dugno ištisiniam skenavimui. Tai daugiaspindulinis echolotas NORBIT. Naujoji įranga skenuoja dugno paviršių ir fiksuoja pasitaikančias kliūtis, kurios, įvertinus situaciją, arba bus šalinamos iš farvaterio, arba ženklinamos navigaciniais ženklais. Tai leis pateikti upeiviams daug tikslesnę informaciją apie vandens gylį ir parametrus.

Kartu vyksta ir Nemuno kelio tvarkymo darbai – įrengiamos upės vagą reguliuojančios bunos. Šiuo metu jau įrengta apie 140 bunų, kurios neleidžia kauptis sąnašoms ir taip užtikrinamas reikiamas upės vagos gylis, kad laivai galėtų saugiai plaukioti.

„Kol kas darbai vyksta pagal grafiką. Apskritai kalbant apie Lietuvos vandens kelius, apie pusė jų yra įveiklinta. Šiemet laivakelį pailginome dar 5 km. Džiugu, kad laivų entuziastai ieško būdų, kaip plaukti kuo toliau. Naujų maršrutų atsiranda Kuršių mariose, Nemuno deltoje. Susidomėjimas didelis, atostogaujantys žmonės mielai renkasi keliones laivais“, – kalbėjo VVKD generalinis direktorius.

Ateityje planuojama atnaujinti Nemuno aukštupį ir sujungti šalies vandens kelius su Europa. Yra planų atgaivinti laivybą nuo Kauno iki Vilniaus ir Nevėžiu. Tam reikia atlikti įvairių dugno skenavimo tyrimų, sutvarkyti laivakelius, kad laivyba galėtų vykti saugiai ir nepriklausytų nuo sausrų, kai upėse nukrenta vandens lygis.

Gyventojų skundas

Kauniečiai stebisi, kad sugrįžus paukščiams pradėta pjauti medžius. Pasak vietos gyventojų, Narsiečiuose ne vieną dešimtmetį džiugino liepų alėja, o dabar ją pradėta pjauti.

„Pas mus tarp Vyčio Kryžiaus gatvės ir Veiverių plento yra maždaug 800 m besidriekianti liepų alėja. Medžiams jau gal 30 metų, seniai jie čia auga. Bet dabar liepas pjauna. Mes buvome gal kokius 20 inkiliukų įkėlę, laukėme, kada pradės paukščiukai perėti, o dabar nežinia, kas liks, keistu laiku nusprendė pjauti. Lakštingalas išvijome, apuokus irgi, tai, matyt, viską teks išvyti iš miesto, kad jokios gyvybės neliktų. Labai gaila“, – apmaudo neslėpė vietos gyventojas Ričardas.

Vyras pasakojo, kad liepų laja jau buvo gerai išvešėjusi, kamienai taip pat ne liaunučiai, tad alėja buvo lankoma tiek vietinių gyventojų, tiek svečių iš kitų rajonų.

„Nei aš, nei kaimynai nežino, kas čia vyks. Niekas neįspėjo, kad medžius naikins. Iš pradžių pradėjo pjauti nuo Vyčio Kryžiaus gatvės pusės, dabar jau darbai vyksta nuo čia esančio tvenkinėlio link Veiverių plento. Esame pasibaisėję“, – toliau kalbėjo pašnekovas.

Lankoma: pasak vietinių, Narsiečių liepų alėją pamėgę lankytojai, todėl nesinorėtų, kad jos neliktų. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Aplinkosaugininkų vizitas

Narsiečių gyventojai apie kertamas liepas pranešė aplinkosaugininkams. Šie su „Kauno diena“ pasidalijo savo įžvalgomis.

Dienraščiui atsiųstame komentare aiškinama, kad Kauno aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo gauti du pranešimai dėl genimų ir kertamų liepų Narsiečių rajone, šalia Vyčio Kryžiaus gatvės.

„Buvo atlikti patikrinimai vietoje. Patikrinimo metu pjovimo ar genėjimo darbai nebuvo vykdomi. Susisiekus su Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingais darbuotojais, jie informavo, kad savivaldybė Narsiečių liepų alėjoje išdavusi leidimą iškirsti 26 avarinius medžius ir numatyta išgenėti 943 medžius neintensyviu būdu, kai želdinių priežiūros metu pašalinama ne daugiau kaip 30 proc. medžių lajos tūrio“, – nurodė aplinkosaugininkai.

Pasak specialistų, vadovaujantis LR želdynų įstatymu, viešųjų želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo metu turi būti išsaugoti augantys sveiki, gyvybingi, estetiniu ir ekologiniu požiūriu vertingi, perspektyvūs augalai – dar nepasiekę gamtinės brandos ar ją pasiekę, tačiau nekeliantys nei fizinio, nei ligų ar kenkėjų židinių susidarymo pavojaus aplinkai.

Įstatyme taip pat nurodoma, kad draudžiama kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo ar skrydžių saugumui, taip pat, kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus.

Planuojama nukirsti 26 saugotinus ir 14 nesaugotinų želdinių.

Aplinkosaugininkai įstatymo pažeidimų nerado.

Miesto pozicija

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė „Kauno dienai“ aiškino, kad medžiai genimi ir šalinami pagal gyventojų prašymus.

„Pagal aktyvios Narsiečių bendruomenės prašymus ir pageidavimus savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius yra užsakęs saugotinų ir nesaugotinų blogos ir avarinės būklės želdinių kirtimo darbus, kadangi kertami želdiniai kelia pavojų gyventojų saugumui.

Būklė: kai kurie medžiai jau buvo pavojingi. (Laimučio Brundzos nuotr.)

Buvo prašoma kuo greičiau atlikti želdinių tvarkymo darbus, tad Kauno želdinius prižiūrinti įmonė pradėjo neintensyvų genėjimą. Blogos būklės kertamuose želdiniuose inkilų nebuvo, o sveikuose želdiniuose esantys inkilai bus paliekami. Planuojama nukirsti 26 saugotinus ir 14 nesaugotinų želdinių“, – pažymėjo specialistė.

R.Savickienė aiškino, kad liepų alėja yra skvero statusą turinti teritorija, todėl šiuo metu, esą, atliekami teritorijos sutvarkymo projektavimo darbai. „Projektuotojų parengti projektiniai pasiūlymai bus viešinami, todėl kviesime visus suinteresuotus asmenis dalyvauti projektinių sprendinių pristatyme ir teikti siūlymus. Želdinių atsodinti neplanuojama, kadangi alėjoje auga per didelis kiekis augalų. Atlikus kosmetinius, neintensyvius genėjimo darbus, čia žaliuos 934 medeliai“, – pridūrė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Nesaugi vieta

Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) ne vienus metus magistraliniame kelyje Klaipėda–Kaunas–Vilnius daro pertvarkas, kad ties Kaunu būtų didesnis eismo pralaidumas. Jau pastatytas naujas tiltas per Nerį, pertvarkos vyksta ir ties Giraite. Tačiau, kol iki galo neįgyvendintas projektas, kyla rimtų eismo saugumo bėdų.

Giraitės gyventojai kiekvieną rytą lošia tarsi loterijoje, ar spės spustelėti greičio pedalą ir laiku įšoks į A1 keliu važiuojančių automobilių srautą, ar pateks į avariją. Dabar iš Giraitės įsukti į magistralinį kelią ypač pavojinga, nes nėra greitėjimo juostos.

„Seniau buvo, o dabar ties degaline iš karto reikia sukti į A1 kelią. Tiesiog kaip iš eilinio šalutinio kelio važiuotum į paprastą kitą gatvę. Tačiau čia  labai intensyvus eismas, kadangi nėra greitėjimo juostos, automobiliai gali lengvai susidurti. Jau buvo ir skaudžių avarijų. Dabar padarė tokį užsisukantį keliuką, bet jis neatstoja greitėjimo juostos, nes vis tiek turi tiesiai įsilieti į srautą. Pasikeitė tik įsukimo kampas, bet problemos tai nesprendžia“, – kalbėjo vairuotojas, važinėjantis iš Giraitės.

Nesaugu: išvažiuojant iš Giraitės nėra greitėjimo juostos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Jis pasakojo, kad ir žmona vos nepateko į avariją, nes, kai įrengė tą keliuką, nemažai vairuotojų jį prilygino greitėjimo juostai. „Laiku spėjau čiupti už vairo, nes būtų mus nunešę. Ten yra šalutinio kelio ženklas, visi prie jo ir stoja, bet tai tikrai ne greitėjimo juosta. Tai vieta, kai iš šalutinio kelio staiga turi įvažiuoti į kelią Kaunas–Vilnius“, – pridūrė pašnekovas.

Dabar iš Giraitės įsukti į magistralinį kelią ypač pavojinga, nes nėra greitėjimo juostos.

Problemų yra ir daugiau

Ties Giraite ne tik nėra greitėjimo juostos, tačiau panaikinta ir lėtėjimo juosta. Tad į namus ar degalinę važiuojančių automobilių vairuotojai turi staigiai sukti į dešinę, sudarydami nesaugias eismo situacijas.

„Negalima normaliai pasitraukti ir iš A1 kelio. Toje vietoje yra tik ženklas, bet jokios lėtėjimo juostos. Kurie nežino, tie pravažiuoja tą nusukimo vietą degalinės link. Toks intensyvus eismas, o nėra elementaraus saugumo užtikrinimo“, – toliau A1 kelyje daromomis pertvaromis stebėjosi vietos gyventojas.

Nematoma: kadangi nėra ir lėtėjimo juostos, dažnas pravažiuoja įsukimo keliuką į degalinę, kuris nutiestas stačiu kampu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tiesa, kol dar vyksta kelio darbai, greitis ties Giraite yra apribotas ir automobiliai negali važiuoti kaip normaliu greitkeliu. Tačiau dėl to, kad A1 kelyje yra kone labiausiai intensyvus eismas Lietuvoje, didelis automobilių srautas neleidžia saugiai atlikti manevrų važiuojant tiek į Giraitę, tiek iš jos.

Rytais išvažiuojant iš Giraitės tenka stovėti ilgose eilėse. Vietiniai jau žino, kad reikės palaukti, nes dauguma vairuotojų stengiasi sulaukti didesnio tarpo tarp A1 keliu važiuojančių transporto priemonių tam, kad saugiai spėtų pajudėti iš vietos ir įsilietų į bendrą srautą, važiuojantį Kauno kryptimi.

Dabar iš Giraitės įsukti į magistralinį kelią ypač pavojinga, nes nėra greitėjimo juostos.

„Kiekvienas dabar stoja tame keliuke ir laukia, kol bus saugu važiuoti. Kiekvieną rytą – ilgos eilės. Jei magistraliniame kelyje automobilių mažiau, ilgai laukti nereikia, bet būna dienų, kai šiuo keliu važiuoja nenutrūkstamas automobilių srautas, tada nėra kaip iš Giraitės saugiai išvažiuoti ir visi laukia, kol atsiras tarpelis ir galės įsisprausti“, – kasdienybę kelyje apibūdino vairuotojas.

„Kol dar neveikia viadukas, galėjo neeksperimentuoti ir palikti taip, kaip būdavo seniau. Dabar ten važiuoti dar negalima, o čia – nesaugu“, – pridūrė pašnekovas.

Direkcijos pozicija

LAKD dienraščiui nurodė, kad šiuo metu eismo ribojimai taikomi dėl vykdomų projekto „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimas“ darbų.

Anksčiau ties Giraite buvo nesaugu apsisukti, dabar tai neleidžiama, apsisukti galima už kelių kilometrų. Tačiau, siekiant užtikrinti patogų ir saugų susisiekimą, ties Giraite įrengtas viadukas.

„Transporto eismas jungiamaisiais keliais ir viaduku kol kas nevyksta. Eismą numatoma paleisti 2022 m. birželį“, – eismo pokyčius „Kauno dienai“ komentavo LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausiasis komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.

Darbai: planuojama, kad ties Giraite pastatytas viadukas bus baigtas kitą mėnesį, o A1 rekonstrukcija ties Kaunu – liepą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Specialistas aiškino, kad šiuo metu eismas nukreipiamas laikinais maršrutais, kurie, visiškai baigus projekto darbus, bus panaikinti. Tuomet į aplinkines teritorijas bus galima patekti tik jungiamaisiais keliais ir viaduku.

„Atkreipiame dėmesį, kad minėto projekto pagrindinis tikslas – panaikinti nesaugų apsisukimą į Giraitę. Dė to, įgyvendinant projektą, ir buvo įrengti jungiamieji keliai, automobilių ir pėsčiųjų viadukai, kuriais bus užtikrintas saugus susisiekimas visiems eismo dalyviams“, – kalbėjo S.Jansonas.

Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 102,90 iki 107,00 km rekonstravimo pabaiga numatyta šių metų liepą.

Nori išvengti mokesčio

Kauniečiai fiksuoja, kaip vakarais įžūlūs vairuotojai ne vietoje palieka savo automobilius. Ne vieną vakarą vietos gyventojai Zitai teko matyti, kaip ties Vilniaus gatvės ir Laisvės alėjos sankirta vairuotojai palieka savo transporto priemones ir eina į šalia esančias kavines.

„Kadangi visas centras yra apmokestintas, matyt, čia statydami automobilius tie vairuotojai nori išvengti vietinės rinkliavos mokesčio. Tačiau mačiau čia stovint ir prabangius automobilius. Tai jei žmogus turi už ką nusipirkti mašiną, turėtų turėti ir kelis eurus parkavimui“, – nuomonę išsakė ponia Zita.

Skaitytojos nuotr.

Moteris teigė, kad automobilius minėtoje vietoje vairuotojai pradeda statyti maždaug nuo 18 val. Centrinėje Kauno dalyje mokestis už automobilio statymą renkamas iki 20 val., tad vietinė gyventoja spėja, kad įžūliai savo automobilius paliekantys vairuotojai viliasi, kad tokiu metu niekas jų nenubaus, o ir už kelių valandų stovėjimą esą nereikės mokėti.

Už tokį nusižengimą gali grėsti administracinė atsakomybė ir bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Nepritaikyta zona

Vilniaus gatvė vis dar rekonstruojama, tad naudotis gatve automobiliais dar nėra saugu. Be to, net ir prieš darbus šioje Senamiesčio vietoje nebuvo parkavimo vietų, todėl vairuotojai čia automobilius stato neteisėtai.

„Mačiau, kad kai kurie iki Vilniaus gatvės atvažiuoja pro Laisvės alėjos šaligatvius. Kiti važiuoja tiesiai pro šalia esančią pėsčiųjų perėją. Pastato automobilius ir išeina. Kol vyksta rekonstrukcija, ir taip pėstiesiems nėra patogu vaikščioti, bet kai pristato ne vietoje automobilių, praeiti tampa iš vis sudėtinga“, – toliau dėstė kaunietė.

Moteris pasakojo, kad Vilniaus gatvės pabaigoje automobilius palieka ir lietuviai, ir užsieniečiai. Tikėtina, kad pastarieji seka parodytu blogu pavyzdžiu – tikėdamiesi, kad čia yra parkavimo aikštelė.

Skaitytojos nuotr.

Gali sulaukti baudų

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis „Kauno dienai“ patvirtino, kad minėtoje Vilniaus gatvės vietoje automobilių stovėjimo aikštelės nėra, todėl nedrausmingi vairuotojai gali sulaukti baudų.

„Ši teritorija nėra skirta transporto priemonių eismui ar stovėjimui, todėl nesilaikant taisyklių už tokį nusižengimą gali grėsti administracinė atsakomybė ir bauda nuo 30 iki 90 eurų“, – pažymėjo specialistas.

G.Gatulis nurodė, jog Viešosios tvarkos skyrius bendradarbiauja su policija ir padeda darbo dienomis bei valandomis atlikti minėtų draudimų kontrolę. Kitu paros metu gyventojai dėl nusižengimų kreipiasi tiesiai į policiją.

„Iki šiol nurodytu adresu pranešimų dėl nusižengimų nesulaukėme. Tačiau nustačius KET pažeidusius transporto priemonių vairuotojus, jų atžvilgiu bus pradėtos administracinės teisenos procedūros“, – pridūrė pašnekovas.

Vaizdas pribloškė

Buvęs Kauno miesto tarybos narys Gediminas Žukauskas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo emocijomis po apsilankymo Dubravos miške. Išvystas vaizdas jį tiesiog pribloškė, nes gerai pažįstamus takus, vedančius per mišką, pakeitė plyni kirtimai.

„Kuo nusikalto tas dviejų sprindžių ąžuoliukas? Tai miškas, esantis už poros kilometrų nuo Kauno ribos. Čia turėtų būti miesto plaučiai. Apsilankai, kai nori pakvėpuoti grynu oru, o tik susigadini nuotaiką“, – piktinosi G.Žukauskas.

Kaunietis pasidalijo ir nuotraukomis, kuriose matyti, kad didžiuliame plote teliko įvairaus storio kelmai, kiek tolėliau sukrauta mediena, paruošta išvežti. Matyti, kad į kai kuriuos medžius buvo įkelti inkilai, – dabar jie palikti gulėti ant žemės.

Tai miškas, esantis už poros kilometrų nuo Kauno ribos. Čia turėtų būti miesto plaučiai.

„Kauno dienai“ politikas pasakojo, kad Dubravos miškas buvo vienas mėgstamiausių, į kurį nuolat atvykdavo su šeima. Netoli iškirstos vietos yra Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas, gražiai sutvarkyta poilsiavietė „Girios šauksmas“, tad miškas nuolat lankomas žmonių.

„Kiek toliau buvo atsodintas miškas, o dabar čia taip paršiškai padaryta. Didelį plotą iškirto. Neliko nei sausuolių, nei didelių medžių. Prie krašto augo ir niekam netrukdė ąžuoliukas. Šiame miške nuolat sutinkame vaikščiojančių šeimų. Tokias vietas reikia saugoti. Aišku, mišką reikia kažkiek valyti, bet ne taip agresyviai viską iškirsti. Patyrėme šoką“, – emocijas liejo G.Žukauskas.

Netinkamas laikas kirsti?

G.Žukauskas „Kauno dienai“ pasakojo, kad į Dubravos mišką buvo užsukęs ir maždaug prieš tris savaites, bet tada medžiai dar augo. Vyras suabejojo, ar tikrai šiuo metu galima liesti medžius, nes jau sugrįžę ir pradėję sukti lizdus nemažai paukščių.

„Prieš tris savaites dar nebuvo nė vieno medžio iškirsta, o dabar neliko didelio jų ploto. Man atrodo, kad nuo vasario ar kovo negalima kirsti medžių, reikėtų pasitikslinti laiką. Juk jau kai kurie paukščiai pradeda lizdus sukti, lapai sprogsta“, – stebėjosi kaunietis.

Šokas: kauniečiai piktinosi, kad medžiai buvo kertami sugrįžus paukščiams. (Gedimino Žukausko asmeninio archyvo nuotr.)

Privačių miškų savininkų asociacija skelbia, kad Miško kirtimų taisyklėse nurodoma, kad nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami pagrindiniai kirtimai II grupės miškuose, saugomų teritorijų III grupės miškuose ir nacionalinių parkų IV grupės miškuose.

„Visus metus pagrindiniai miško kirtimai draudžiami zonoje aplink retųjų paukščių lizdavietes Miško kirtimų taisyklėse nurodytu spinduliu. Nustatytoje zonoje visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. (aplink jūrinių erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.) iki rugsėjo 1 d., išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos žalios eglių vėjavartos, vėjalaužos ir labai pažeisti medžiai, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, taip pat visų rūšių medžiai, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai“, – aiškinama asociacijos internetiniame puslapyje.

Miškininkų aiškinimai

Dėl iškirsto Dubravos miško „Kauno diena“ kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją (VMU) ir paprašė pakomentuoti, kodėl reikėjo pašalinti medžius, kas bus daroma toliau.

Miškininkai nurodė, kad kirtimai vykdyti valstybinėje miško žemėje, Vaišvydavos girininkijoje. Leidimą esą išdavė Valstybinė miškų tarnyba.

„Dubravos regioniniame padalinyje, Vaišvydavos girininkijoje, šiuo metu vykdomi atrankiniai sanitariniai ir plyni sanitariniai kirtimai. Nurodytoje teritorijoje 0,4 ha plote iškirsta daugiausia eglinio tipografo pažeistų eglių ir vėjavartos bei vėjalaužos iš viso 98 vnt. Kenkėjų ir vėjo pažeistų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas sustabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau pažeistus medžius. Laiku neatlikus sanitarinių miško kirtimų ir nepašalinus pažeistų medžių, kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių“, – komentavo VMU atstovai ir pridūrė, kad iškirsta pagal visus reikalavimus.

Išveš: nupjauti medžiai sukrauti į krūvas. (Gedimino Žukausko asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak miškininkų, Dubravos miškas nepatenka į saugomų teritorijų sąrašą, todėl jam esą netaikomi minėti apribojimai dėl kirtimų laiko. „Sanitarinių miško kirtimų laikas neribojamas vykdant LR aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones. Šiuo atveju daugiausia pašalinta kenkėjų pažeistų medžių, taip stabdant jų plitimą ir naujų kenkėjų židinių susidarymą“, – nurodė specialistai.

Pasak urėdijos atstovų, iškirstas plotas bus paruoštas atželdinti. Čia numatoma pasodinti eglių ir ąžuolų.

„Kauno dienos“ skaitytojai  atkreipė dėmesį ne tik į statomus objektus Nemuno saloje, bet ir tiesiamus naujus takus.

„Ėjau pasigrožėti pražydusiomis sakuromis ir mačiau, kad dabar saloje tiesiama daug naujų takų. Dalis jų – senųjų takų vietoje, bet yra ir naujų. Man patikdavo Nemuno saloje pavaikštinėti, ten buvo daug žalumos, bet dabar takų tinklas užima vis daugiau vietos, tad nežinau, kiek čia tos žalumos beliks. Gal reikėjo keletą ir natūralios skaldos takų palikti arba visai su jais nieko nedaryti“, – savo nuomonę išsakė Paulina.

Miestiečiai apžiūrėjo tiesiamus takus ir už akių užkliuvo dar viena detalė. Kai kur matyti, kad naujieji takai bus šviesaus betono. Tokių pėsčiųjų ir dviračių takų Kaune nėra labai daug.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis dienraščiui patvirtino, kad Nemuno saloje iš tiesų bus daugiau takų.

„Saloje naujai tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, kurių bendras ilgis sieks apie 6 km. Taip pat aptarnaujančiajam transportui prie naujų objektų formuojamas privažiavimo kelias. Šios susisiekimo arterijos taps jungtimi su tiltais į salą“, – komentavo specialistas.

Danga: kai kur takeliai bus betoniniai, kitur grįsti skelto bazalto trinkelėmis. / Vilmanto Raupelio nuotr. 

A.Pakalniškis nurodė, kad šiemet kaip atskiras projektas oficialiai baigtas naujasis pėsčiųjų tiltas nuo Karaliaus Mindaugo prospekto, pratęsiantis Nemuno gatvę ties Kauno miesto gaisrine. Nauji takai pasieks ir šį tiltą.

„Tiesiami betono dangos pagrindiniai takai, kurie susikerta su siauresniais, kas 100 m išdėstytais skelto bazalto trinkelių pėsčiųjų takais. Tokie buvo numatyti projekte“, – apie takų dangą paaiškino A.Pakalniškis.

Saloje tiesiami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, kurių bendras ilgis sieks apie 6 km.

Be sporto komplekso ir „Mokslo salos“ statybų, Nemuno saloje vykdomi ir smulkesni darbai, dėliojama poilsio infrastruktūra.

„Greta baseino ryškėja aktyvaus poilsio zonos kontūrai – ruošiamos krepšinio, paplūdimio tinklinio aikštelės, lauko teniso kortai. Šalia numatyta vieta ir velotrasai. Joje savo įgūdžius šlifuos ir demonstruos ekstremalai dviračių entuziastai“, – teigė Miesto tvarkymo skyrius vedėjas.

Jis įsitikinęs, kad, sutvarkius aplinką, Nemuno sala taps tikra laisvalaikio oaze. „Natūraliai susiformavusioje dauboje prie pagrindinio mokslo ir inovacijų centro fasado suprojektuotas 200 vietų lauko amfiteatras su scena. Taip pat ruošiamasi įrengti šiuolaikiškas vaikų žaidimų aikšteles“, – pridūrė A.Pakalniškis.

Pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo ir kitus infrastruktūros kūrimo darbus planuojama baigti rudenį.