Konstrukcijų pažeidimai

Naujojo tilto statybų aikštelėje įvykus tragiškai nelaimei, įvairios institucijos ėmėsi tirti įvykio aplinkybes. Kaip dienraščiui minėjo tiltą stačiusios bendrovės "Kauno tiltai" generalinis direktorius Aldas Rusevičius, jie ir patys samdėsi ekspertus.

"Sausio pabaigoje įvykusios skaudžios nelaimės tilto ties Kleboniškiu statybvietėje aplinkybės šiuo metu tiriamos. Tyrimą atlieka įvairios institucijos – Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Kauno apygardos prokuratūra. Įvykio tyrimą inicijavo ir bendrovė "Kauno tiltai". Tam pasitelkėme dvi nepriklausomas ekspertų bendroves. Dalis tyrimo jau atlikta", – teigė A.Rusevičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis pažymėjo, kad jau aiškios išvados, susijusios su technine tilto dalimi ir galimais konstrukcijų pažeidimais. Paaiškėjo, kad pats tiltas nepažeistas, tačiau teks remontuoti nelaimės metu apgadintas laikinas konstrukcijas, kurios reikalingos tiesiant tiltus.

"Tyrėjai atliko tilto konstrukcijos vertinimą ir nustatė, kad pagrindinės konstrukcijos – perdanga ir atramos – nepažeistos. Ekspertai neaptiko poslinkių ar deformacijų, statinio konstrukcija atitinka apskaičiuotas projektines reikšmes. Įvertinus perdangos ir atramų būklę, konstatuota, kad tilto statybos darbus galima tęsti nepertvarkant konstrukcijų. Tačiau tyrimo metu nustatyta laikinų įrenginių, skirtų konstrukcijos tempimui, pažeidimų. Įrenginius ketiname keisti ir pertvarkyti, kad galėtume atnaujinti statybos darbus", – ekspertų išvadomis dėl techninės naujojo tilto būklės pasidalijo "Kauno tiltų" generalinis direktorius.

Kol kas tilto statybos darbai dar nebus atnaujinti. Kitą savaitę planuojama tik sutvarkyti laikinas konstrukcijas. Statybos darbai bus pratęsti tik tuomet, kai tyrimus baigs kitos institucijos.

"Vieninteliai darbai, kurie artimiausiu metu bus vykdomi, tai įvykio metu sulankstytų laikinųjų statybos konstrukcijų šalinimas. Sprendimą atnaujinti tilto statybos darbus priims atitinkamos institucijos, įvertinusios visas aplinkybes", – apie tai, kad neaišku, kada statybų aikštelėje vėl visu tempu darbuosis tilto statytojai, kalbėjo A.Rusevičius.

Aiškinasi aplinkybes

Techninė naujojo tilto per Nerį būklė jau įvertinta, tačiau dar nežinoma, dėl kokių priežasčių įvyko skaudi nelaimė. Kol kas dar laukiama išvadų, kodėl nelaimės dieną pajudėjo konstrukcijos ir prispaudė darbininką.

"Dar nenustatytos nelaimės priežastys. Galime tik patikinti, kad, atsižvelgdami į tyrimų išvadas, imsimės visų priemonių, kad tokių nelaimių ateityje nepasikartotų", – teigė "Kauno tiltų" vadovas.

Jis nurodė, kad šiuo metu yra imamasi papildomų priemonių pačiai statybvietei apsaugoti.

Atsižvelgdami į tyrimų išvadas, imsimės visų priemonių, kad tokių nelaimių ateityje nepasikartotų.

"Atsižvelgdami į metų laiką ir prasidėjusį ledonešį, imamės priemonių tiltui ir statybų aikštelei apsaugoti. Upės teritoriją aplink tiltą stebime nuolat, tam pasitelkiame dronus ir kameras, kad prireikus laiku galėtume imtis būtinų veiksmų. Taip pat sėkmingai prevenciškai panaudojome techniką, laužančią ledą upės vagoje. Šie mechanizmai ir toliau bus objekte, kad kilus realiai grėsmei nedelsdami galėtume imtis veiksmų", – komentavo A.Rusevičius.

Žuvo darbininkas

"Kauno diena" primena, kad statant naują tiltą per Nerį sausio 27 d. žuvo žmogus, dar keturi darbininkai buvo sužaloti.

Tuomet Kauno policija aiškino, kad žuvo 1972 m. gimęs darbininkas. Sužeistieji – gimę 1957 m., 1964 m. ir 1987 m. Vietoje medikų apžiūrėtas ir 1979 m. gimęs asmuo. Sužeisti asmenys buvo nukelti specialiųjų tarnybų. Tačiau dėl sudėtingų tilto konstrukcijų ne iš karto pavyko ištraukti žuvusio darbininko palaikus, tam reikėjo specialios technikos.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Įvykio vietoje buvęs Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius "Kauno dienai" teigė: "Nelaimė įvyko atliekant tilto statybos darbus, tiksliau – traukiant metalinę konstrukciją. Lūžus traukiamajai konstrukcijai buvo prispausti keturi ant pastolių dirbę asmenys. Vienas jų žuvo."

Anot A.Baliukevičiaus, pirminiais duomenimis, nei nesibaigiantis snygis, nei oro temperatūra nelaimei įtakos neturėjo.

Statybos darbus atliekančios bendrovės "Kauno tiltai" generalinis direktorius A.Rusevičius tuomet patvirtino, kad nelaimė statybų aikštelėje įvyko griuvus tilto konstrukcijos pastoliams. "Esame giliai sukrėsti dėl įvykusios tragedijos ir reiškiame nuoširdžiausią užuojautą žuvusio kolegos šeimai. Bendraujame su jos nariais, tiek jiems, tiek kitiems nelaimės metu nukentėjusiems darbuotojams ir jų šeimoms teiksime visą įmanomą pagalbą ir paramą. Bendradarbiaujame su įvykį tiriančiomis tarnybomis", – sakė A.Rusevičius.

Nesusivaldęs darbininkas

Šiaurės pr. 19-ojo namo gyventojai kreipėsi į "Kauno dieną" ir papasakojo, kad namą renovuojantys darbininkai apstumdė kelis kaimynus. Konfliktas kilo dėl galimai nekokybiškų namo išorės apdailos medžiagų, kurias montavo darbininkai.

Susisiekus su namo bendrijos pirmininku, paaiškėjo, kad jis vienas nukentėjusiųjų. Kartu su juo buvo dar vienas kaimynas. Apie tai, kad jį apspardė darbininkas, pranešta ir policijos pareigūnams.

Vyras pasakojo, kad jiems kilo įtarimų dėl nekokybiškų medžiagų, todėl renovacijos darbai laikinai turėjo būti sustabdyti. Tačiau darbininkai toliau dirbo. Bendrijos pirmininkas teigė, kad norėjo telefonu užfiksuoti faktą apie dirbančius darbininkus, tačiau netrukus sulaukė jų keiksmų. Vienas nesuvaldė ir savo veiksmų.

"Mane užsipuolė, buvo panaudoti chuliganiški veiksmai. Maždaug prieš savaitę buvo gyventojų susirinkimas ir nuspręsta, kad laikinai darbai stabdomi, kol viską išsiaiškinsime dėl plytelių kokybės, bet šeštadienį mačiau, kad jie vėl dirba, ir padariau iš toli kelias nuotraukas. Tad vienas darbininkas šoko pro vartus ir užsipuolė mane. Man buvo spirta, trenkta. Greitosios medicinos pagalbos man nereikėjo, bet vis tiek į policiją kreipiausi", – pasakojo namo bendrijos pirmininkas.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai patvirtino, kad toks įvykis buvo, tačiau daug apie jį nedetalizavo. "Nuo šių metų pradžios iki vasario 25 d. jūsų minėtu adresu Šiaurės prospekte buvo gauti devyni pranešimai. Dauguma jų susiję su įvairiais konfliktais. Vasario 20 d., apie 13.35 val., buvo gautas pranešimas dėl kilusio konflikto, kurio metu vyras smurtavo prieš kitą vyrą. Medikų pagalbos buvo atsisakyta", – trumpai apie darbininko ir namo gyventojo konfliktą informavo policija.

Gyventojams užkliuvo, kad montuojamos ne tokios plytelės, kokios nurodytos projekte, esą mažiau atsparios įbrėžimams. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Įtarimai dėl kokybės

Vietos gyventojai "Kauno dienai" pasakojo, kad daugiabučio renovacija besirūpinanti bendrovė nusprendė panaudoti visai kitas išorės apdailos plyteles, nei numatyta projekte. Fasadas turėjo būti dengiamas lenkiškomis plytelėmis, o dabar montuojamos rusiškos. Gyventojai pasakojo, kad kyla pagrįstų įtarimų, kad rusiškos plytelės yra prastesnės. Be to, gyventojai nuogąstauja, kad jos lengviau pažeidžiamos, o rengiant  renovacijos projektą buvo pageidauta būtent tokių, kurios nesibraižytų ir taip ilgiau tarnautų, o namas gražiai atrodytų.

"Aiškinamės, ar fasadinių plytelių specifikacijos atitinka mūsų nurodytus reikalavimus. Projekte buvo numatyta septinta kategorija, o atvežta šešta. Nežinome, ar nereikia jų pakeisti. Mums siuntinėja visokius raštus, bet juk mes nesame ekspertai, kurie galėtų pasakyti, ar plytelės iš tiesų geros. Rangovai ir techninis prižiūrėtojas turi išaiškinti skirtumus. Pateikti duomenis, kaip rusiškos plytelės keičia projekto kainą ir pan.", – teigė bendrijos pirmininkas.

Projektą rengę specialistai "Kauno dienai" tai pat užsiminė, kad kilo klausimų dėl galimų specifikacinių neatitikimų. Projektuotojai dabar aiškinasi situaciją su darbus vykdančiais rangovais. Jų buvo paprašyta pateikti dabar daugiabutyje montuojamų plytelių aprašymus ir palyginti juos su tomis, kurių iš pradžių norėjo namo gyventojai. Taip pat rangovai turėjo pateikti realių pavyzdžių, kur daugiabučio fasadas būtų uždengtas rusiškomis plytelėmis. Tik gavus visus duomenis ir pavyzdžius, bus galima daryti išvadas, ar tikrai Šiaurės pr. 19 daugiabučiui atvežtos plytelės atitinka projekte numatytus reikalavimus.

Viskas gerai?

Šiaurės pr. 19 namo renovaciją atlieka bendrovė "Brosta". Projektą administruoja "Endive", o techninė priežiūra patikėta bendrovei "Techkonsta". Šių bendrovių atstovai teigė, kad plytelės atitinka standartus, turi reikiamus sertifikatus.

Vienas darbininkas šoko pro vartus ir užsipuolė mane.

"Darbai nesustabdyti, jie vyksta. Daromas kažkoks ažiotažas dėl tų plytelių. Buvome ir su gyventojais, ir su projektuotojais susitikę, o dabar šakėmis per vandenį kažką kabina. Yra Statybos produktų sertifikavimo centro ir medžiagų gamintojo išaiškinimas, kad tos plytelės visiškai atitinka projekto reikalavimus. Su tokiomis plytelėmis rekonstruota pusė VI forto kvartalo namų. Visi gyventojai, pasirodo, yra statybininkai ir viską geriau žino", – piktinosi  "Endive" atstove prisistačiusi Jolita.

"Šiame name montuojamos ne lenkiškos, o rusiškos, bet jos atitinka visas specifikacijas ir europinius standartus. Tiekėjai pasiūlė šias ir mes sutikome. Šios plytelės yra kietesnės nei lenkiškos, bet gyventojai jokio skirtumo nepajus", – pareiškė "Brostos" statybinės dalies darbų vadovas Linas.

Apie kilusį konfliktą tarp gyventojų ir darbininkų rangovai nedaugžodžiavo. Pašnekovas tikino, kad esą nieko apie tai nežino, o objektą padeda renovuoti ir subrangovai, tad, kieno darbininkas galėjo įsivelti į konfliktą, "Brostos" atstovas esą nežino.

Naujoji skiepijimo vieta

Penktadienį duris atveria naujieji ledo rūmai, pastatyti šalia „Girstučio“ baseino. Tiesa, kol kas naujasis objektas bus naudojamas ne populiarinti žiemos sportą, o kauniečių vakcinacijai.

Metų pradžioje Kauno miesto gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 infekcijos buvo pradėtas buvusiame Kauno centrinio pašto pastate. Tačiau didinant vakcinacijos apimtis, skiepijimo centras keliamas į naujus ledo rūmus. Paštas per kelias dienas bus atlaisvintas ir laikomas kaip rezervinė vakcinavimo vieta.

Naujuose ledo rūmuose (Kovo 11-osios g. 26, greta „Girstučio“ baseino) įrengtos patalpos, kuriose bus saugiai skiepijami Kauno gyventojai. Siekiant kuo efektyviau išnaudoti patalpas, sugalvota ir nauja aptarnavimo sistema. Taip pat automatiškai stebimas žmonių kiekis įvairiuose vakcinavimo etapuose, tad jei kažkur susidaro eilė, galima operatyviai ją sumažinti.

„Centrinis paštas jau gali būti ankštokas, todėl mus įsileido į ledo rūmus. Tai bus tarsi ir krikštas šiai vietai. Ši erdvė yra visai kitokių išmatavimų ir suteikia kitokį patogumą. Čia galėjome pritaikyti ir naujoviškus sprendimus, kurie paspartina skiepijimo procesą. Vienas tokių yra tai, jog pas mus viena slaugytoja gali pasirūpinti dviem pacientais. Kol vienas rengiasi, kitas – skiepijamas, suvedama jo informacija, taip viena kabina atsilaisvina, ateina kitas žmogus. Tokiu būdu mes padarome žymiai didesnį pralaidumą“, – apie naująjį vakcinavimo centrą komentavo Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Jis nurodė, kad šiuo metu ledo rūmuose yra šešiolika kabinų, tačiau jau kitą savaitę jų kiekis bus padvigubintas. Visą procesą padeda koordinuoti Raudonojo Kryžiaus, Kauno Greitosios medicinos stoties bei medicinos studentų savanoriai.

Vakcinavimo greitis

Kauno miesto poliklinikos vadovas P.Kibiša teigė, kad ES nurodžius, jog tiekiamų vakcinų kiekis sparčiai augs, miestas taip pat pasiruošė ir masinei vakcinacijai. Skaičiuojama, kad per dieną Kaunas būtų pajėgus paskiepyti apie 6 tūkst. žmonių, o jei prisidėtų ir privačios klinikos – vakcinuojamų kauniečių skaičius per dieną galėtų siekti ir 10 tūkst.

„Šiai dienai Kaune paskiepyta apie 2,5 proc. populiacijos. Jei mes gautumėme pakankamai vakcinų kiekių, su mūsų turimais resursais pasiekti 70 proc. populiacijos galėtumėme per 85 dienas. Kitaip tariant, jei gautumėme reikiamą kiekį vakcinų ir pirmadienį vakcinavimo procesą paleistumėme pilnu tempu, gegužės 25 dieną pasiektumėme 70 proc. paskiepytų kauniečių rodiklį. Tačiau dabar viskas priklauso nuo to, kiek gauname vakcinų, todėl žmonių, kuriuos galime skiepyti, skaičius nuolat kinta“, – sakė P.Kibiša.

Paulius Kibiša/Vilmanto Raupelio nuotr.

Šiuo metu skiepijami vyriausieji senjorai. Taip pat skiepą gali gauti ir švietimo įstaigų darbuotojai, išreiškę norą turėti imunitetą. Vėliau bus pradėta skiepyti 65 metų sulaukusius kauniečius.

Vakcinos laukė

Į Kauno ledo rūmus senjorai ateina ir vieni, ir atlydimi artimųjų. Kalbinti kauniečiai tikino, kad laukė vakcinos, nes jau pasiilgo įprasto bendravimo su anūkais bei nori jaustis saugiai.

Centrinis paštas jau gali būti ankštokas, todėl mus įsileido į ledo rūmus. Tai bus tarsi ir krikštas šiai vietai.

„Abejonių jokių nebuvo. Užsiregistravau ir gavau pranešimą, kad čia ateičiau. Nežinau, kurią vakciną gavau. Šiaip ir nelabai svarbu, juk vis tiek ne vandenį leidžia. Patalpos labai geros, patogu čia atvažiuoti“, – kalbėjo jau po skiepo laukimo salėje sėdintis Marijonas.

„Tikrai laukiau, nes vis tiek bus kažkokia apsauga. Gali būti, kad nuo skiepo porą dienų blogai jausiuosi, bet po to bus gerai, būsiu apsaugota ir bus mažesnė rizika užsikrėsti. Labai anūkų pasiilgau. Aš nenorėjau ta trečiąja vakcina („AstraZeneca“ – red. past.) skiepytis, gavau „Moderną“, tai dar kartą reikės ateiti, bet viskas gerai, puikus aptarnavimas“, – antrino ir kita tik ką paskiepyta kaunietė Aldona.

Penktadienį senjorai skiepyti „Moderna“ vakcina. Tačiau kitomis dienomis bus skiepijama visomis turimomis vakcinomis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pilnai išnaudota infrastruktūra

7,5 tūkst. kvadratinių metrų plote gyventojų srautai proporcingai išskirstomi ir nesimaišo tarpusavyje. Į vakcinavimo centrą kauniečiai pateks per vieną įėjimą, o namo iškeliaus kitu. Orientuotis lankytojams padeda būrelis Raudonojo Kryžiaus savanorių.

Ledo rūmuose pacientai iškart bus išskiriami į du srautus: vieni nukreipiami atskiroje salėje pildyti klausimynus bei sutikimo formas, o susitvarkiusieji dokumentus internetu iš karto keliaus arenos aikščių link, kuriose ledą laikinai pakeis ten išdėstyta gyvybiškai svarbi medicininė infrastruktūra.

Vienoje aikštėje įrengta skiepijimo zona, o antroje, prireikus, gali būti įrengta erdvė greitiesiems antikūnų serologiniams tyrimams. Šiuo metu čia pagal specialią schemą išdėstyta 16 vakcinavimo kabinų, tačiau esant poreikiui šis skaičius gali operatyviai padvigubėti.

Šiuo metu skiepai yra geriausia prevencinė priemonė nuo COVID-19.

Iš karto po skiepų gyventojai nukreipiami į 170 vietų stebėjimo salę, kurioje privalo praleisti bent 15 minučių. Saugiais atstumais sėdinčius pacientus po skiepų procedūros prižiūri budintys Greitosios medicinos pagalbos medikai, kad vos tik prireikus būtų skubiai suteikta kvalifikuota pagalba.

Skaičiuojama, kad vienu metu naujajame vakcinavimo centre gali būti aptarnaujama iki kelių šimtų pacientų, o darbuojantis pilnu pajėgumu Kauno mieste per dieną galės būti suvakcinuota iki 10 tūkstančių žmonių.

Atspirties taškas – tarptautiniai pavyzdžiai

„Dėl pandemijos miestas negalėjo pakviesti žiemos sporto mėgėjų į naujųjų ledo rūmų atidarymo šventę, tačiau dėl to turime idealią vietą darbui. Sąlygos vakcinavimui čia žymiai geresnės – daugiau erdvės, geresnis apšvietimas, modernios šildymo ir vėdinimo sistemos, taip pat srautų valdymas.

Visi procesai vyksta sklandžiai – vos per keletą dienų paskiepijome kelis šimtus senjorų, o šiandien vakcinuojamų žmonių sąraše turime dar 645 pacientus. Speciali informacinė sistema leidžia tiesiogiai matyti lankytojų srautus, procedūrų trukmę ir kitus svarbius parametrus, kurie padės darbą organizuoti dar kokybiškiau, atsižvelgiant į realią situaciją bei objektyvių duomenų analizę. Esame pasiruošę didinti tempą, kai tik sulauksime vakcinų papildymo“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Planuojant judėjimo srautus ir Kauno ledo rūmų patalpų panaudojimą, vienu iš atspirties taškų tapo įdirbis Centrinio pašto vakcinavimo centre. Be to, pasitarnavo ir tarptautinė praktika. Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose šalyse didžiosios sporto arenos jau kuris transformuojamos į skiepijimo centrus. Lietuvoje tokio masto centras – kol kas pirmasis.

COVID-19 vakcinavimo ir testavimo procesus koordinuojantis Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas Justinas Dzidzevičius pripažįsta, kad naujasis vakcinavimo centras Kaune įrengtas tik nuodugniai išanalizavus užsienio ir vietinius pavyzdžius. Ledo rūmuose pritaikyti labiausiai pasiteisinę pacientų srautų ir personalo valdymo procesai, patalpų skirstymo bei ženklinimo principai.

Atidarymas – po karantino

Naujųjų ledo rūmų tikrasis atidarymas numatytas tuomet, kai baigsis karantinas. Po karantino šis žiemos sporto kompleksas vilios ne tik moderniomis erdvėmis, bet ir funkcionaliomis ledo aikštėmis, kuriose vietą ras įvairių ledo šakų sportininkai bei miestiečiai.

Naujasis pastatas atitinka aukščiausius energetikos reikalavimus. Tai reiškia, kad bus naudojama ir atsinaujinanti energija, taip mažinamas poveikis aplinkai bei klimatui. Šalia žiemos sporto komplekso įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė, pritaikyta mažoji architektūra, tad lankytojus pasitiks sutvarkyta aplinka. Ledo rūmuose įrengtos net kelios aikštelės, tad vietą ras ir dailiojo čiuožimo meistrai, ir ledo ritulininkai, o žiūrovai galės rungtynes stebėti patogiose tribūnose. Pastato viduje taip pat įrengtos erdvės ir administracijai, o geresnę akustiką užtikrins specialios lubos. Žiemos sporto kompleksą statė bendrovė „Autokausta“. Naujasis objektas kainavo apie 14 mln. eurų, iš kurių apie 8 mln. skyrė Vyriausybė.

Specialistų prognozės

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai stebi, kokia situacija yra Neries upėje, ir prognozuoja, kad potvynis gali prasidėti jau kitą savaitę.

"Šią žiemą upės buvo sukaustytos ledo ir nemažai pasnigo, tačiau kiekiai ne itin dideli. Vasario 20 d. duomenimis, didžiausios vandens atsargos sniege yra pietiniuose, pietrytiniuose rajonuose, kitur jos yra artimos normai", – "Kauno dienai" teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.

Ji nurodė, kad kol kas sniegas tirpsta palengva, jo tirpimo greitį galėtų padidinti iškritęs lietus, bet ir jo kiekiai kol kas prognozuojami nedideli.,

"Greitu metu upėmis pajudės ledai, todėl gali susidaryti sangrūdų. Deja, jos yra sunkiai prognozuojamos. Tai ir gali nulemti didesnį potvynį, kadangi ledų sangrūdos neleidžia vandeniui nutekėti upe, tuomet prasideda spartus vandens lygio kilimas. Šiuo metu Neris ties Vilniumi yra užšalusi, ties Jonava – likęs priekrantės ledas. Nemunas užšalęs iki Kauno, ties Kaunu ledo dangos nėra, toliau – ledo danga pasirodo ties Kulautuva ar net kiek anksčiau. Kadangi upės pasidengusios ledo danga, yra labai didelė tikimybė, kad susidarys jų sangrūdos. Kauno miestui potvynio pavojus neturėtų grėsti. Kur krantai lėkštesni, upės gali išsilieti. Kauną nuo anksčiau buvusių dažnų potvynių ties Nemuno ir Neries santaka apsaugo hidroelektrinė", – pasakojo specialistė.

Vis dėlto pasak J.Brastovickytės-Stankevič, yra tikimybė, kad Kauno rajone gali pasikartoti panašus potvynis, koks buvo 2010 m. Ledų sangrūdas, o kartu ir staigų vandens kilimą gali lemti ir staigiai kylanti oro temperatūra, ir virš Neries vykdomos statybos.

"Susidarius ledų sangrūdai ties Radikiais, vanduo gali priartėti prie gyvenamųjų namų. Šiuo metu ties statomu nauju Kleboniškio tiltu yra laužomas ledas, tad sangrūdai susidaryti ties juo tikimybė sumažėja. Tačiau kiek arčiau Radikių yra kelios seklesnės vietos, kur ledas, atradęs daugiau kliūčių, gali sustoti ir susidaryti ledų sankamša. Įvertinus esamas hidrometeorologines sąlygas, potvynio laukiame pirmąją kovo savaitę", – prognozę pateikė vyresnioji specialistė.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Gyventojai rengiasi

Tiek Kauno rajono, tiek miesto gyventojai, įsikūrę prie Neries, su nerimu stebi, kaip šyla orai. Jei oro temperatūra per parą staigiai pakils, išlieka tikimybė, kad prasidės ledonešis.

Pakilęs vanduo gali tekėti į žmonių rūsius, apsemti daiktus, pridaryti žalos. O slenkantis ledas – ir nunešti vertingą turtą, todėl prie Neries gyvenantys Kauno rajono gyventojai jau dabar ruošiasi galimam potvyniui. Vietiniai žmonės pasakojo, kad iš rūsių jau išnešė daiktus, stebi prognozes. Jei oras staigiai šils, iš žemesnių kiemo vietų patrauks ir automobilius ar kitą turtą, kurį vanduo gali sugadinti. Tačiau yra ir tokių, kurie įsitikinę, kad smėlio maišų blokados nuo vandens neapsaugos.

"Ledai yra Neryje, vadinasi, bus potvynis ir ledonešis. Nėra čia ko papildomai ruoštis, daiktus sukeli aukščiau ir lauki. Kas gyvena prie upės, turi susitaikyti, kad turi gražų vaizdą, bet kartais – ir potvynius. Kai prieš dešimtmetį buvo potvynis, nuo mūsų ir prasidėjo, nes čia anksčiau buvo salos. Tai pas mus būna visa ko pradžia, o paskui eina žemiau Kleboniškio, Kauno link", – "Kauno dienai" kalbėjo Salupių gyventojas.

Vyras tikino, kad sustabdyti ledonešį nelabai yra galimybių, juk, pasak pašnekovo, visoje upėje nepristatysi dambų, kurios neleistų ledo lytims lipti iš upės. Tiesa, Kauno rajono gyventojas prisiminė, kad vienais metais Neryje ties Kaunu buvo pilamos durpės, jos esą sudarė geresnį pralaidumą ir dėl to žemupyje nesiformavo ledų sangrūdos.

Įvertinus esamas hidrometeorologines sąlygas, potvynio laukiame pirmąją kovo savaitę.

"Be to, kartais stebina aplinkosaugininkų elgesys. Atrodo, kad svarbiau kelios žuvys, dėl to neleidžia nieko daryti. Ir 2010-aisiais buvo, kad ugniagesiai ant ledo budėjo, laukė, kol jiems aplinkosauga leis ledus sprogdinti. Kelias dienas laukė, paskui ledai patys pajudėjo", – prisiminė vietos gyventojas.

Ilgametės patirties įžvalgos

Už Kauno miesto civilinę saugą ir ekstremalių situacijų valdymą ilgus metus buvo atsakingas Gediminas Jankus. Buvęs saugos specialistas sutiko su "Kauno diena" pasidalyti įžvalgomis, ar tikrai Kaunui ir rajonui gresia dar vienas potvynis.

"Esant potvynio tikimybei, pavojingiausios vietos išlieka ties Kleboniškiu ir kitoje upės pusėje esančiais Radikiais. Šiose vietose dažniausiai susidarydavo ledų sangrūdos, nes yra tam tikros seklumos ir salelės, į kurias ledai atsiremdavo. Nemanau, kad pasikartos 2010-ųjų istorija, nes šią žiemą šalčiai tęsėsi gana trumpai. Jei atšils palaipsniui, ledai pajudės ir juos tiesiog nuneš srovė. Bet pasiruošimas vis tiek yra būtinas, nes viskas visada priklauso nuo oro sąlygų ir vandens kilimo lygio", – dienraščiui komentavo G.Jankus.

Jis ir pats gyvena Kleboniškyje, tad iš arti gali stebėti, ar yra pavojus, ar ne. G.Jankus pastebėjo, kad seniau ties krantu būdavo daug užliejamų pievų, tačiau jau keletą metų šios vietos yra privati nuosavybė. Tad nors dar statybos nevyksta, teritorijos sparčiai tvarkomos, vežamas gruntas, keliami sklypai. Tai, pasak G.Jankaus, taip pat prisidės prie to, kad vanduo neturėtų taip baisiai apsemti gyventojų, kaip buvo prieš dešimtmetį.

"Manau, kad tiek miesto, tiek rajono savivaldybės jau numatė veiksmus, nors dar jokių įspėjimų ir negavome. Bet tikrai gyventojai bus informuoti, jei kils pavojus, kad pasirūpintų savo turto saugumu. Tačiau kol kas nematau, kad būtų didelis pavojus", – sakė buvęs Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas.

Laužomas ledas

Tačiau, be gyventojų minėtų natūralių salų Neryje, už kurių kliūdavo ledo lytys, šiemet yra viena vieta, kurioje gali susidaryti ledų sangrūdos. A1 kelyje statomas naujas tiltas, todėl dėl statybos darbų šioje vietoje Neries vaga susiaurinta beveik trečdaliu.

"Tikrai gali būti, kad atramos bus papildomas kliuvinys išplaukiantiems ledams. Dar viena pavojinga vieta yra ties Vilijampole, kur Neris daro posūkį, tačiau ten statant naujus namus buvo įrengtos betoninės dambos, kurios neleidžia ledams lipti ant namų. Jeigu kažkas tokio numatyta ir ties tiltu, tada viskas turėtų būti gerai, tačiau kitu atveju tikrai ten ledas gali strigti", – įžvalgomis pasidalijo G.Jankus.

Šiemet Neris užšalo, todėl baiminamasi ledų sangrūdos ir potvynio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Naująjį tiltą per Nerį stato bendrovė "Kauno tiltai". Jos atstovai dienraščiui teigė, kad dedamos visos pastangos, kad ties tiltu nesusidarytų ledų sangrūdų. Todėl jau dabar šioje vietoje ledą laužo žemsiurbė.

"Atšilus orams, suintensyvėjus ledo tirpsmui Neries upėje, bendrovė "Kauno tiltai" aktyviai tęsia anksčiau pradėtus prevencinius darbus. Nuolat stebima situacija naujojo tilto statybvietės objekte įrengtomis kameromis. Reguliariai keliame bepilotę skraidyklę, kuri, sklęsdama virš upės vagos, siunčia vaizdinę informaciją, pastaroji analizuojama ir priimami sprendimai.

Viena priemonių, kuria siekiame užkardyti galimas ledų sangrūdas, yra daugiafunkcės žemkasės laužomi ledai pakrantėje. Pasitelkiame laivą "Watermaster Classic IV" su ekskavatoriaus strėle, siekiančia iki 7 m ilgio. Jeigu prasidėtų ledų sangrūdos, kaip ir nutarta Kauno rajono ekstremalių situacijų valdymo posėdyje, nedelsiant informuotume tarnybas ir, pagal galimybes, dirbtume su mūsų technika", – nurodė "Kauno tiltų" atstovai.

Įrengs stebėjimo stoteles

Rūpindamasi gyventojų ir jų turto saugumu Kauno rajono savivaldybė paruošė informacinius lankstinukus-atmintines "Kaip pasiruošti galimam pavasario potvyniui?", kuriuos šią savaitę išdalys žmonėms.

Lankstinukų sulauks Lapių, Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijų gyventojai, nes šios teritorijos patenka į rizikos zonas, kurias gali užlieti. Seniūnai pasibels ir į žemiau Kauno įsikūrusių gyvenviečių gyventojų duris, nes vanduo gali kilti ir ties Šilelio kaimu, Kačergine bei Kulautuva. Atmintinėse gyventojai ras patarimų, kaip pasiruošti galimam potvyniui, kaip elgtis jo metu ar jam pasibaigus.

Kauno rajono savivaldybės atstovai teigė, kad ties Radikiais artimiausiu metu planuojama įrengti dar vieną stebėjimo stotelę, kuri leis matuoti, kaip kyla vanduo. Pasak rajono savivaldybės atstovų, čia jau veikia garsinė sistema, įspėjanti gyventojus apie kylantį vandenį.

Be to, prie gyvenviečių, kurios įsikūrusios ties Nerimi, ruošiamasi įrengti specialias švieslentes, kuriose būtų skelbiama informacija apie potvynį, vandens kilimą ir kontaktai, kuriais žmonės galėtų kreiptis pagalbos.

Didesnės permainos ties Radikiais dar tik planuojamos. Kaip skelbė ELTA, po ilgų ginčų apsispręsta dėl apsauginio pylimo ties Radikių kaimu statybos. Pernai gruodį Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį: Radikiuose apsauginio pylimo statyba prasidės dar šiais metais. Jis turėtų apsaugoti nuo potvynių ir žemiau kaimo esančias pakrantės sodybas. Tačiau kol kas vyksta tik projektavimo procedūros, o nerimą kelianti situacija dėl galimo potvynio jau klostosi.

2010-aisiais užklupęs potvynis

2010-ųjų potvynis, apie kurį kalbėjo pašnekovai, ne juokais buvo išgąsdinęs Kauno rajono gyventojus. Tąkart net teko skelbti ekstremalią padėtį.

"Kauno diena" primena, kad tąkart dėl tirpstančio sniego ir stipraus lietaus smarkiai pakilo Neries vandens lygis ties Kaunu. Labiausiai nukentėjo Radikių, Salių ir Kleboniškio gyventojai. Dalis jų naktį buvo evakuoti ir turėjo palikti savo gyvenamąją vietą.

"Nubėgęs į rūsį pamačiau, kad didelė vandens banga išdaužė rūsio langą ir akimirksniu užsėmė visą rūsį. Per 5 min. vanduo užliejo pirmą aukštą. Visą šeimą skubiai perkėliau į antrą namo aukštą ir paskambinome gelbėtojams", – apie lemtingą naktį tąkart pasakojo vietos gyventojas, keturių vaikų tėvas. Netrukus atvykę gelbėtojai iki namo turėjo plaukti valtimis. Šeimos narius gelbėtojai iškėlė pro antro aukšto langus.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Kitas Radikių gyventojas anuomet dienraščiui pasakojo vos spėjęs išgelbėti paauglį sūnų, miegojusį rūsyje. Tėvas baiminosi, kad didžiule jėga į patalpą besiveržęs vanduo galėjo smarkiai prispausti sūnų prie sienos ir sužaloti.

Dar kiti gyventojai po staigiai pakilusiu vandeniu palaidojo savo automobilius, kitą per gyvenimą sukauptą turtą. Potvynis tąkart kaip reikiant pridarė žalos, todėl palei Nerį gyvenantys žmonės ir dabar su nerimu laukia, ar nepasikartos 2010-ųjų stichinė nelaimė.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Maisto krepšelio turinys

Į "Kauno dieną" kreipėsi vieno priešmokyklinuko mama Gintarė, papasakojusi, kokį maisto davinį per karantiną gavo jos vaikas. Moterį nustebino, kad vaikams išdalytas cukrus ir daktariška dešra, nors turėtų būti sveikas maistas.

Mokydamiesi įprastu režimu priešmokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai mokyklose maitinami nemokamai. Per karantiną valgykloms užvėrus duris, vaikams ruošiami maisto daviniai į namus. Juose turėtų būti panašūs produktai, kuriuos vaikai valgo švietimo įstaigose, žinoma, skirtumas tas, kad tėvai turi viską pagaminti.

Aš vaiką vien šlapenke turiu maitinti kelias dienas, nes kitaip suges ta dešra.

Tačiau Gintarė, gavusi maisto krepšelį, nustebo. Jame, be kita ko, buvo įdėta ir kilogramas cukraus. Nors mokykloje vaikai skatinami kuo mažiau vartoti cukraus, jo nededa į arbatą.

Ne ką mažiau nustebino ir kilogramas vadinamosios daktariškos dešros. Valgiaraščiuose nurodyta, kad vaikams pietums duodami mėsos kotletai, o dabar mažieji turi tenkintis dešra.

"Pasidomėjau, kodėl mėsa pakeista dešra. Sulaukiau kelių tėvų anoniminių žinučių, kad ir mokykloje vaikams vietoj kotletukų duoda tiesiog gabalą dešros su padažu. Susisiekiau su mokyklos direktore, gavau oficialų raštą, kad ta dešra, esą, atitinka visus reikalavimus ir ją galima naudoti vaikų mityboje. Tai skamba išties absurdiškai. Mokyklos vadovai aiškino, esą, dešra vaikams duodama dėl to, kad karantino metu sudėtinga užtikrinti maitinimo procesą. Tokie argumentai tikrai neįtikina", – stebėjosi Gintarė.

Kai kurių švietimo įstaigų vaikams vietoje mėsos dalijama daktariška dešra. (Evaldo Virkečio nuotr.)

"Be to, vaikui duoda kilogramą dešros. Ant pakuotės parašyta, kad, ją atidarius, dešrą reikia suvartoti per 48 valandas. Taip išeina, kad aš vaiką vien šlapenke turiu maitinti kelias dienas, nes kitaip suges ta dešra", – pridūrė pašnekovė.

Moteris nurodė, kad maisto davinyje dar buvo makaronų ir ryžių. Šių produktų nebūtina suvartoti iš karto, bet visa dešra, ko gero, liks neįveikta.

Sudėtyje – konservantai

Mažamečio vaiko mama atkreipė dėmesį, kokia dešra buvo padalyta priešmokyklinukams. Jos sudėtyje gausu ingredientų. Pastarieji niekaip nedera su jau kelerius metus valdžios reklamuojama vaikų sveiko maitinimo samprata.

Štai ant etiketės rašoma, kad daktariškos dešros sudėtyje yra vištienos, geriamo vandens, kiaulienos lašinių, kiaulių odelių, valgomosios druskos, prieskonių. Dėl šių sudedamųjų dalių priekaištų nėra, jos nepavojingos. Tačiau etiketėje taip pat nurodyta, kad yra stabilizatorių E450, E451, antiosidantų E300, E316, taip pat – tirštiklių E412, E407a, E417. Neapsieita ir be konservantų E250. Mama piktinosi, kad vaikams duodama visa puokštė E priedų.

"Kai vaikui renkamės produktus, vis tiek pasižiūrime, kad geresni būtų. Ant dešros rašo, kad tai aukščiausia kokybė, bet pagal sudėtį į aukščiausią tikrai nepanašu", – teigė Gintarė.

Nors dešroje yra konservantų, galinčių sukelti alergijas, SAM nurodo, kad tai esą galima tiekti vaikams. ("Kauno dienos" skaitytojų nuotr.)

Pasidomėjus, ką reiškia kiekvienas dešroje priedas, paaiškėjo, kad ne visi yra tokie nekalti. Pavyzdžiui, sudėtyje esantis konservantas natrio nitritas (E250) šaltiniuose įvardijamas kaip pavojingas. Jis prailgina dešros galiojimo laiką ir suteikia jai raudonesnę spalvą, tačiau žmonėms gali sukelti astmą ir alergiją. Naudojant šį konservantą jis gali reaguoti su hemoglobinu, skatinti migreną, ypač turėtų būti vengiama jo duoti hiperaktyviems vaikams.

Vengtini ir sudėtyje esantys stabilizatoriai. Dinatrio difosfatas (E450) ir pentakalio trifosfatas (E541) taip pat gali kelti alergijas bei astmą.

"Tikrai nemaniau, kad mokyklose ar darželiuose vis dar vyksta tokie dalykai. Šiek tiek gailiuosi, kad anksčiau nesidomėjau, koks maistas tiekiamas mokykloje. Nenoriu nieko įžeisti ar tuo labiau teisti, tik norisi atkreipti tikrų institucijų dėmesį, kurios turėtų užkirsti kelią tokiems dalykams", – apie tai, kad dabar dažniau stebės, kokį maistą mokykloje gauna jos vaikas, kalbėjo mama.

Nustebino tėvų reakcija

Moteris apie vaiko gautą maisto davinį parašė ir socialiniuose tinkluose. Įrašas sulaukė daug tėvų reakcijų, tačiau dauguma jų gerokai nustebino. Diskusijoje vyravo požiūris, kad reikia džiaugtis, jog iš viso ką nors duoda, o ne kritikuoti maisto krepšelio sudėtį. Esą, dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.

"Iš tiesų nustebau, kiek mamų palaiko šią sistemą. Požiūris toks: jei duoda – imk ir džiaukis, o jei nepatinka – neimk ir palik vargingoms šeimoms. Požiūris keistas, kodėl mes turime skriausti vargingas šeimas su tokiais daviniais. Be to, juk vaikai yra maitinami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai kodėl jie negali už tą sumą gauti sveikų produktų, o ne beverčių dešrų ir cukraus?" – retoriškai klausė pašnekovė.

Ji laikėsi pozicijos, kad tiek ministerija, tiek pačios mokyklos bendruomenės turėtų būti suinteresuotos, kad vaikai būtų maitinami tinkamai, o konkursus laimėjusios bendrovės turėtų tiekti kokybišką maistą.

Vaikai yra maitinami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tai kodėl jie negali už tą sumą gauti sveikų produktų, o ne beverčių dešrų ir cukraus?

"Manau, kad didžiausia problema yra ne davinys, bet pati sistema. Ar logiška, kad tokie produktai, su tokiomis sudedamosiomis dalimis, pasiekia ugdymo įstaigas? Ar apskritai šioje sistemoje yra atsakingų asmenų, kurie gilinasi, kokius produktus užsako, o gal vis dar manoma, kad vaikus maitinti galima bet kuo?" – stebėjosi Gintarė.

Nustebino ir savivaldybę

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė "Kauno dienai" teigė, kad tokie maisto daviniai yra netoleruotini, nes vaikams neturėtų būti duodama nei cukraus, nei dešros.

"Sausas davinys turi atitikti sveikatos apsaugos ministro pateiktus reikalavimus. Esant situacijai, kai krepšelis netenkina tėvų poreikio, jie turi teisę jį grąžinti ir pareikalauti, kad produktai atitiktų visavertės mitybos poreikius. Tam, kad tokių nemalonių situacijų būtų išvengta, Švietimo skyrius nuolat tikrina, kokius davinius maitinanti organizacija atiduoda mokiniams. Jei pastebime netinkamų maisto produktų, prašome juos pakeisti. Taip pat mokykloms rekomenduojame iš anksto kalbėti ir derintis su auklėtinių tėvais ir pasitarti, kokių produktų krepšelyje jiems reikėtų labiausiai", – aiškino specialistė.

Švietimo ir ugdymo įstaigų vadovams yra pateiktos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos rekomendacijos. Jose aiškiai įvardyta, kad sausame davinyje turėtų būti mėsos, daržovių, taip pat prašoma vengti cukraus, aliejaus, majonezo, kečupo. Pagal ministro įsakymą, už maitinimo organizavimą yra atsakingas švietimo įstaigos vadovas. Jis bendradarbiauja su maitinimo paslaugos teikėjais, visuomenės sveikatos specialistais, dirbančiais mokyklose, ir koordinuoja maisto davinio turinį.

"Vaikai turėtų gauti visavertį ir kaip įmanoma sveikesnį maistą. Maisto davinys ir skirtas tam, kad negalėdami pavalgyti šiltų pietų mokykloje vaikai visaverčius pietus galėtų gauti namuose. Todėl jis ir turėtų būti subalansuotas būtent tam. Visuomenės sveikatos specialistai mokyklose turėtų prižiūrėti, ar krepšelio turinys atitinka visus sveiko maisto kriterijus.

Siekiame, kad mažieji kauniečiai būtų maitinami kuo sveikiau ir ekologiškiau. Dėl to pakeista viešųjų pirkimų, kuriuose dalyvauja maitintojai, tvarka", – komentavo O.Gucevičienė.

Ministerijos paaiškinimas

"Vaikų maitinimui draudžiamų tiekti maisto produktų sąraše nenurodytas nei cukrus, nei virta dešra. Tačiau cukraus kiekis tiekiamuose vaikų maitinimui patiekaluose yra reglamentuotas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos apraše. Kai vaikų maitinimui formuojami maisto daviniai, gali būti cukrus, nors jis neįtrauktas į rekomenduojamų maisto produktų sąrašą. Žinoma, svarbu, kad cukrus nebūtų dalijamas nuolat, nes yra siekiama, kad maisto davinių sudėtis kuo labiau atitiktų reikalavimus.

Bliūkšta valdžios postringavimai apie sveiką vaikų mitybą. (Evaldo Virkečio nuotr.)

Virta dešra taip pat nedraudžiama tiekti vaikų maitinimui, jei tai aukščiausios kokybės mėsos gaminys, atitinkantis nustatytą sudėtį (neturi būti tam tikrų maisto priedų, neviršyti druskos kiekio, nebūti GMO sudedamųjų dalių ir t.t.). Taip pat reikia paminėti, kad virtą dešrą leidžiama tiekti vaikų maitinimui ne dažniau kaip kartą per savaitę. Todėl kilogramas šlapios dešros yra per didelis kiekis", – teigė SAM atstovai.

Pasak specialistų, formuojant maisto davinius rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, vaisiai, grūdiniai (viso grūdo gaminiai, kruopos, kruopų produktai, duonos gaminiai ir kt.), ankštinės daržovės, pienas ir pieno produktai (rauginti pieno gaminiai, po rauginimo termiškai neapdoroti), kiaušiniai, riešutai, liesa mėsa, žuvis ir jos produktai, aliejai, sultys ir sriubos.

SAM pakomentavo ir dešroje nurodytą sudėtį. Pasirodo, kad vaikams galima duoti produktus, kuriuose yra konservantų ir stabilizatorių.

"Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 3 priede yra išvardyti maisto priedai, kurių neturi būti vaikams tiekiamuose maisto produktuose. Laiške nurodyti virtos dešros sudėtyje esantys maisto priedai į minėtą aprašo priedą neįtraukti. Tvarkos apraše nustatyta, kad vaikų maitinimui tiekiami maisto produktai turi atitikti griežtus maisto saugos ir kokybės reikalavimus, kurie reglamentuoti teisės aktais", – teigė SAM.

Komentaras

Audrius Murauskas

Lietuvos tėvų forumo atstovas

Nors yra tekę matyti ir labai gerų pavyzdžių, deja, bet dažniau vaikams skirtas maisto krepšelis liūdina. Kol kas nežinome, nuo ko priklauso krepšelio turinys, bet didelė tikimybė, kad kai kuriose ugdymo įstaigose yra reiklūs vadovai, kurie sugeba surasti bendrą kalbą ar poveikio priemones neatsakingiems maisto tiekėjams.

Nemažai maisto tiekėjų naudojasi dabartine situacija ir bando uždarbiauti, nes kai kurie produktai yra tiesiog apgailėtini. Jie neatitinka šeimų poreikių, bet, matyt, yra naudingi toms įmonėms. Kai šeima gauna didelį šlapios dešros gabalą, kuris galioja kelias dienas, tai reiškia, kad šis maistas nėra toks maistingas. Be to, neskatinama maisto įvairovė, nes, norint dešros neišmesti, reikia ją kelias dienas valgyti. Kalbėti tokiais atvejais apie visavertę mitybą tikrai negalima.

Abejonių kelia, ar tikrai maisto tiekėjai atsižvelgia į sveikatos ministro įsakymą, kuriame aiškiai reglamentuotas sveikatai palankus maistas. Negalime daviniuose matyti virtų dešrelių, kurios pažaliavusios nuo pelėsio, ar viso litrinio stiklainio majonezo, kuris baigia galioti po kelių dienų. Tai protu nesuvokiami dalykai. Valstybė turi gerų norų karantino metu nuo tėvų nuimti vaikų maitinimo naštą, tačiau, kai siūlomas toks maistas, pinigai švaistomi veltui.

Tokią situaciją galėtų išgelbėti maksimalus ugdymo įstaigų bendruomenių įgalinimas, kad jos pačios nulemtų, kuriuos maisto produktus pirkti, kokius tiekėjus pasirinkti. Šiuo metu daugiausia laimi pasiūliusieji mažiausią kainą. Todėl vaikams vežami ne jiems skirti maisto produktai. Kai mes atliekame tyrimus, matome, kad tiekėjai dažnai negali nupirkti maisto už tas kainas, kurias nurodė konkursuose, todėl jie renkasi žemiausios kokybės produktus.

Išreiškė pritarimą

Kauno miesto tarybai buvo teikiamas 390,4 mln. eurų siekiantis biudžetas, tačiau teikimo metu buvo nurodyta, kad Vyriausybė Kaunui skyrė papildomus 339 tūkst. eurų, todėl politikai patvirtino biudžetą su papildymais. Šiemet Kauno biudžetas sudarys 390,7 mln. eurų.

Tokiam projektui pritarė 31 tarybos narys, penki susilaikė ir dar vienas biudžetui nepritarė. Tiesa, opozicija siūlė koreguoti biudžeto projektą ir daugiau dėmesio skirti kultūrai bei pagaliau pradėti rengti koncertų rūmus, kurie numatyti prie Nemuno, Aleksoto pusėje. Tačiau į tokias pastabas atsižvelgta nebuvo.

„Mūsų frakcijai tenka apgailestauti, kad Ekonomikos ir inovacijų komitete buvo nepritarta mūsų siūlymams. Šių metų biudžete pasigendam dėmesio kultūrai, sportui ir infrastruktūros gerinimui miesto pakraščiuose. Raginame valdančiuosius pagaliau skirti finansavimą M.K.Čiurlionio koncertų centro statybos techniniam projektui parengti ir pradėti vystyti pasaulinę reikšmę kultūrai turintį objektą. Be to, dar 2019 metais savivaldybė skelbė, kad Dainų slėnyje vyksta paskutinė Dainų šventė ir netrukus slėnis pasikeis neatpažįstamai, tačiau darbai nepajudėjo iš vietos. Ruošiantis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ jau reikėjo pradėti Dainų slėnio rekonstrukciją“, – apie tai, kad šiemet per mažai dėmesio skiriama kultūrai, posėdžio metu kalbėjo opozicijos lyderė Edita Gudišauskienė.

Tačiau valdantieji kaip tik teigė, kad šiais metais kultūros sričiai finansavimas yra ženkliai didinamas, todėl opozicijos kritika esą nėra pagrįsta.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Teks ir skolintis

Taryba taip pat pritarė ir šių metų skolinimosi planui. 2021-iems metams Kauno savivaldybė ilgalaike paskola skolinsis 14,4 mln. eurų.

Iš jų 5 mln. eurų bus skirta S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai, 7,6 mln. – Kauno pramogų ir sporto kompleksui, kuris jau pradėtas vystyti Nemuno saloje. Dar 1,8 mln. skolintų eurų bus skirta Miesto sodo parko tvarkymo darbams.

Šiemet miestas įsipareigojęs grąžinti 7,7 mln. eurų sudarančias paskolas. Įvertinus visas skolas, bendras savivaldybės įsiskolinimas pagal ilgalaikius įsipareigojimus siekis 55 mln. eurų.

Beje, Finansų ministerija, įvertinus šiandieninę pandeminę situaciją, Kaunui leidžia papildomai skolintis 6,3 mln. eurų.

Dedame visas pastangas ir tam, kad tęstinumą išlaikytų visai Lietuvai svarbūs projektai.

Pandemijos korekcijos

Miesto savivaldybė skelbė, kad Kauno biudžeto surinkimui įtakos turėjo koronaviruso pandemija. Dėl jos teko koreguoti pinigų skirstymo planą ir atsisakyti mažiau reikšmingų infrastruktūros projektų.

„Praėję metai Kaunui, kaip ir visiems, buvo nelengvi ir pilni iššūkių. Pandemija sukėlė sunkumų ir skirstant bei surenkant miesto biudžetą. Tačiau į situaciją pažiūrėjome racionaliai – „nukarpėme“ nebūtinas išlaidas, sumažinome finansavimą infrastruktūrai, kad didesnė dalis lėšų galėtų būti skirta šiuo laikotarpiu ypač svarbius darbus dirbantiems ir kartais finansiškai nepelnytai nuvertinamiems kauniečiams. Dedame visas pastangas ir tam, kad tęstinumą išlaikytų visai Lietuvai svarbūs projektai“, – dar prieš daugiau nei savaitę pristatant biudžeto projektą sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Didžiausią miesto biudžeto dalį šiemet sudarys finansavimas švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, sporto bei kultūros sritims. Visoms joms planuose numatomas augimas. Kiek mažiau nei pernai lėšų bus skiriama infrastruktūros tvarkymui bei bendrosioms išlaidoms.

Tiesa, finansavimo prireiks ir didžiųjų projektų tęstinumui. Šiemet biudžete lėšų bus skirta tolimesniam S. Dariaus ir S. Girėno stadiono atnaujinimui, „Mokslo salos“ bei daugiafunkcinio vandens sporto centro Nemuno saloje statyboms, baigiamai sporto halės rekonstrukcijai, naujojo lengvosios atletikos maniežo projekto įgyvendinimui.

Kam skiriama daugiausia?

Kaip ir kasmet, didžiausia biudžeto pyrago dalis skiriama švietimui. Būtent švietimo įstaigų veiklai užtikrinti 2021 metams iš savivaldybės biudžeto numatyta 67,8 mln. eurų asignavimų. Švietimo darbuotojų darbo užmokesčio eilutėse suplanuotas augimas – bus skiriama 7,3 proc. daugiau nei 2020 m.

Kita didesnio finansavimo sulauksianti sritis – kultūra. 2021 m. Kauno biudžeto projekte jai numatyta 15,9 mln. eurų. Šiais metais išskirtinis dėmesys teks projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 m.“ ir programos „Iniciatyvos Kaunui“ finansuojamiems kultūros projektams.

Kaunas tęsia prieš kelerius metus duotą įsipareigojimą nuosekliai didinti kultūros darbuotojų atlyginimus. Tam biudžete šiemet bus skirta 4 proc. daugiau lėšų nei pernai.

Darbo užmokesčio augimą pajus ne tik švietimo ir kultūros srityse dirbantys kauniečiai. Socialinių paslaugų sričiai 2021 m. biudžeto projekte skiriama daugiau kaip 38 mln. eurų, t. y. net 15,7 proc. daugiau nei 2020 m. Socialinių paslaugų įstaigoms išlaikyti per šiuos metus suplanuota virš 6 mln. eurų asignavimų, o jų darbuotojų atlyginimams finansavimas padidės 14,3 proc.

Neliks vieno pavaduotojo

Šią savaitę vykstančiame Kauno miesto tarybos posėdyje bus teikiamas siūlymas naikinti vieno mero pavaduotojo etatą. Jei antradienį sprendimas bus priimtas, Kauno mero komandą sudarys nebe trys, o tik du vicemerai.

Prieš kelias savaites "Kauno dienai" vicemeras Andrius Palionis teigė, kad į pernai gruodžio mėnesį atlaisvintą mero pavaduotojo vietą kito žmogaus kol kas neieškoma. Jis teigė esą taip bus taupomi miestiečių pinigai. Be to, dabar yra didesnių klausimų, susijusių su pandemija, todėl esą nėra ko skubėti. Tačiau panašu, kad trečiojo vicemero visai nebus. V.Matijošaitį pavaduos likę du vicemerai – A.Palionis ir Mantas Jurgutis.

"Vietos savivaldos įstatymas numato, koks maksimalus mero pavaduotojų skaičius gali būti savivaldybėse, priklausomai nuo jų dydžio. Šis tarybos sprendimas daugiau formalus – juo nurodoma, kad kol kas mero komandoje darbuosis du pavaduotojai. Jis reikalingas, kad nekiltų papildomų teisinių klausimų ir bereikalingų interpretacijų", – kodėl bus siūloma sumažinti mero pavaduotojų pareigybių skaičių, "Kauno dienai" aiškino A.Palionis.

A.Palionis pasakojo, kad buvusios vicemerės kuruotas sritis perėmė kiti. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Paklausus, kodėl būtent dabar, kai praėjo keli mėnesiai po to, kai iš vicemerės pareigų pasitraukė Rasa Šnapštienė, siūloma naikinti šį etatą. Jei miesto valdžia mato, kad trys vicemerai Kaunui nereikalingi, galbūt panaikinti šią pareigybė buvo galima anksčiau?

"Kai miesto tarybai vadovaudavo politinių partijų merai, visos politinio pasitikėjimo pareigybės (mero pavaduotojai, mero patarėjai) būdavo užimtos. Tačiau mieste ryškesnių pokyčių vis tiek nebūdavo.

Turėtume žiūrėti ne kiekybės, bet kokybės. Dabar subūrėme susikalibravusią, efektyviai veikiančią komandą – žmonės pasiskirstę atsakomybes ir siekia konkrečių rezultatų. Tokios sudėties esame pasirengę dirbti Kaunui ir toliau", – teigė A.Palionis.

Darbai nenukentės

Pasak mero pavaduotojo, kol kas daugiau pokyčių, susijusių su etatų mažinimu, nenumatyta. "Šiandiena daugiau pokyčių nenumatoma, tačiau gyvenime jie nuolat vyksta. Keičiasi žmonių gyvenimo planai, keičiasi ir iššūkiai mieste. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai kinta darbo kolektyvai. Pasibaigs pandemija, vėl keisis darbo specifika, tada ir spręsime dėl komandos pasipildymo pavaduotojų ar patarėjų korpuse", – nurodė vicemeras.

Kaip teigė A.Palionis, buvusios mero pavaduotojos darbus šiuo metu perėmę kiti savivaldybės darbuotojai, todėl visos sritys ir toliau yra gerai prižiūrimos ir darbai nestoja.

Dabar turime susikalibravusią, efektyviai veikiančią komandą – žmonės pasiskirstę atsakomybes ir siekia konkrečių rezultatų.

"Su visomis miesto sritimis dirba ne vienas žmogus, tai – komandinis darbas. Beje, dažnai jos tarpusavyje ir persipina – pavyzdžiui, sporto ir neformalaus ugdymo mokyklų veikla, socialinės paslaugos ir jų pasiekiamumas. Todėl šios sritys iš darbotvarkės niekur nedings ir toliau. Jų klausimuose puikiai įsigilinusios tiek direktoriaus pavaduotoja E.Andriuškienė, tiek Švietimo ir Socialinių paslaugų skyrių vedėjos. Šioms temoms dabar daugiau dėmesio skirs abu mero pavaduotojai", – aiškino pašnekovas.

Komandos kaita

Dienraštis primena, kad vienas Kauno vicemero postas atsilaisvino praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai savo noru iš jo pasitraukė "Vieningo Kauno" narė Rasa Šnapštienė. Ji liko dirbti tarybos nare.

Tąkart politikė teigė, kad mero komandą paliekanti dėl asmeninių priežasčių. "Esu dėkinga už suteiktą pasitikėjimą ir galimybę prisidėti prie reikšmingų procesų, kurie davė impulsą mūsų miestui augti. Neabejoju, kad kolegos išlaikys tą pagreitį, pasiektą per penkerius intensyvaus darbo metus. Stengsiuosi prisidėti prie jų tęstinumo aktyviai veikdama Kauno miesto taryboje", – tuomet sakė R.Šnapštienė. Ji Kauno mero pavaduotoja dirbo dar praeitoje kadencijoje, kai V.Matijošaitis buvo pirmą kartą išrinktas miesto meru.

Tačiau R.Šnapštienė nėra pirmoji, kuri pasitraukė iš mero komandos. 2018 m. su V.Matijošaičiu atsisveikino jo bendražygis Povilas Mačiulis. Jis paliko ne tik vicemero postą, bet ir patį "Vieningą Kauną" bei papildė Prezidento Gitano Nausėdos patarėjų gretas.

Po antrosios V.Matijošaičio pergalės vicemero kabinetai taip pat ne iš karto užsipildė. Tik davus priesaiką, buvo patvirtinti du mero pavaduotojai – R.Šnapštienė ir A.Palionis. Trečiasis postas buvo laisvas apie keturis mėnesius. Tik tuomet į jį buvo pasiūlytas M.Jurgutis.

Politologo įžvalgos

"Kauno diena" pasidomėjo, kaip miesto valdžios sprendimą naikinti vieną vicemero postą vertina politikos žinovai. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas laikėsi pozicijos, kad miestiečiai nepajaus skirtumo, ar merui padeda trys, ar du pavaduotojai.

Pasak B.Ivanovo, visuomenei jokio skirtumo, kiek Kaunas turės vicemerų. (Evaldo Šemioto nuotr.)

"Kaune bet kokiu atveju yra "Vieningo Kauno" dominavimas. Manau, kad nėra reikalo tikėtis, kad dėl vieno ar kito vicemero bus labiau ginamas viešasis interesas, nereikia turėti tokių iliuzijų, kad kažkas iš esmės pasikeis. Matyt, pamatė, kad du dantračiai sukasi gerai, tai kam tas trečias reikalingas, todėl iš sistemos ir išima perteklinę detalę. Taupymas tikrai nieko dėtas, nes tie keli tūkstančiai tikrai nepadarys žymaus proveržio biudžete", – teigė B.Ivanovas.

Pasak politologo, Kauno meras yra lyderis, tad kitų lyderių nereikia, kurie galėtų užimti pavaduotojo postą. Anot politikos analitiko, komandai reikia darbininkų, kurie vykdytų nurodymus.

Šeštadienį V. Šiliauskas sužinojo, kad testas – teigiamas.

Jis portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad pirmuosius COVID-19 simptomus jis pajuto penktadienį, kuomet valgomas maistas pasirodė beskonis. Vyras teigė, kad tądien jautė ir raumenų skausmus, kūną buvo apėmęs šioks toks sunkumas.

Pasitaręs su kolegomis, jis nusprendė pasidaryti koronaviruso testą. Šeštadienį mobiliajame tyrimų punkte buvo paimtas mėginys.

„Penktadienio vakarą dar pamaudė raumenis, bet ryte atsikėlus jau nieko, tik pusryčiaujant to skonio nebebuvo. Tada šeštadienį padarė testą ir vakare jau žinojau, kad sergu. Šiaip net nežinau, kur galėjau užsikrėsti, nes visada einu su apsaugine kauke, laikausi atstumo, dauguma darbų taip pat atliekame nuotolinių būdu. Pačiam taip pat keista, nes kolektyve taip pat nebuvo atvejų, o savivaldybėje pašalinių žmonių dabar nepriimame. Neįsivaizduoju, kur galėjau. Gal kokioje parduotuvėje, gal su kuo nors prasilenkiant, bet tikrai ne iš artimųjų žmonių“, – kalbėjo V.Šiliauskas.

Vilius Šiliauskas/Laimio Steponavičiaus nuotr.

Jis nurodė, kad šeimos nariai jaučiasi puikiai, nejaučia jokių simptomų, tačiau vis tiek pasidarė testus ir laukia rezultatų.

Šiaip net nežinau, kur galėjau užsikrėsti, nes visada einu su apsaugine kauke, laikausi atstumo, dauguma darbų taip pat atliekame nuotolinių būdu.

„Savaitgalį vienam iš kolegų diagnozavus COVID-19 ligos atvejį, kelias artimiausias dienas savivaldybės vadovų komanda dirbs išimtinai nuotoliniu būdu“, – patvirtino Kauno mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Jarusevičius. Nuotoliniu būdu dirba ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, darbą iš namų bent kelioms dienoms buvo priversti pasirinkti daugiau nei dešimt savivaldybės darbuotojų.

„Užtikriname, kad darbai dėl to nenukentės ir viskas vyks taip, kaip buvo suplanuota. Taigi ir antradienį numatytas Kauno miesto tarybos posėdis įvyks“, – teigė T.Jarusevičius.

Pirminiais duomenimis, visi turėti tarpusavio kontaktai pagal jų trukmę ir pobūdį nepriskiriami artimiems, todėl užsidaryti griežtai saviizoliacijai šįkart neprireikė.

„Vos tik įsitikinsime, kad kolegos yra sveiki ir nenešioja viruso, meras bei jo komanda grįš prie įprasto darbo režimo. Vadovaujamės medikų ir visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijomis. Iš pat ryto savivaldybėje pakartotinai atlikta patalpų dezinfekcija, imtasi visų būtinų atsargumo priemonių“, – portalui kauno.diena.lt sakė mero patarėjas.

Siūloma kaina

Ketvirtadienį prieš pietus socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Lietuvos webo profesionalai“ pasirodė žinia, kad buvo nutekinti olybet.lt (buvusio orakulas.lt) puslapio vartotojų duomenys. Internautai pasidalijo nuoroda į forumą, kuriame pristatoma dalis informacijos bei kaina, kokią norėtų gauti už pilnus vartotojų duomenis.

Forume įdėta dalis lažybų portalo vartotojų vardų, paviešinti jų elektroninio pašto adresai. Įrašą padarę asmuo anglų kalba skelbia, kad iš viso yra daugiau nei 257 tūkst. vartotojų duomenų, su kuriais galima prisijungti prie paskyros ir taip valdyti ten esančius pinigus, kuriuos vartotojai naudojo statymams. Programišius nurodo, kad iš sąrašo pašalinti visi neaktyvūs vartotojai bei vadinamosios šlamšto anketos.

Taip pat pridėta informacija, kad visi duomenys suskirstyti daugiau nei 3 tūkst. lentelių. Dalis slaptažodžių esą yra nulaužti, todėl galima laisvai naudotis visais prisijungimo duomenimis. Forume nurodyta, kad už pilną nutekintų duomenų informaciją norima 1,5 tūkst. dolerių, tačiau juos prašoma sumokėti bitkoinais.

Kiti internautai forume klausė, ar nutekinti 2017-tų metų prisijungimo duomenys, kai lažybų bendrovė dar vadinosi „Orakulu“, ar tai nauji duomenys.

Asociatyvi freepik.com nuotr.

Diskusija internete

Nuorodą į užsienio forumą, kur esą paskelbti olybet.lt vartotojų duomenys, pasidaliję „Facebook“ naudotojai diskutavo apie duomenų patikimumą. Taip pat netrūko juokelių, kad galbūt dabar kažkas susigundys svetimais pinigais palošti lažybų punktuose.

Vieni grupės „Lietuvos webo profesionalai“ nariai svarstė, kad po „Citybee“ skandalo prasidės daugiau nutekintų duomenų atvejų, nes Lietuva tampa populiariu programišių taikiniu. Dar kiti antrino sakydami, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija šiemet turės darbo. Kiti atkreipė dėmesį, kad iš paviešintų duomenų bus galima darytis išvadas apie tai, kiek nepilnamečių asmenų naudojasi kazino paslaugomis.

Kiti patarinėjo, kad lietuviškos įmonės turėtų kelis kartus rūpintis kibernetinius saugumu ir nuolat tikrinti sistemas, žiūrėti, ar ten nėra spragų, pro kurias galėtų nutekėti svarbūs duomenys. Internautai diskusijoje spėjo ir pasijuokti, jog dabar kažkas svetimais pinigais galės išbandyti, kaip veikia lažybų statymai.

Duomenys saugūs

Buvusią kazino bendrovę „Orakulas“ įsigijo „Olympic Casino Group Baltija“. Ji taip pat valdo ir dabartinį lažybų portalą olybet.lt. Bendrovės atstovai teigė, kad vartotojų duomenys yra saugūs, o internete plinta klaidinga informacija.

„Tai, kas paskelbta internete, nėra mūsų duomenų bazė, tai – orakulas.lt duomenų bazė, kuri realiai neturi nieko bendro su dabartine „OlyBet“ duomenų baze“, – BNS sakė bendrovės vadovas Tomas Palevičius.

Matosi, kad tie duomenys labai seni, aš net bijau sakyti, kurių metų, nes patys el. paštai yra tokie, kurie neegzistuoja.

Jis nurodė, kad jokie duomenys nebuvo nutekėję. „Mes, kaip įmonė, nuo įsigijimo neturėjome duomenų nutekinimo ar jų vagystės, todėl teigiame, kad mūsų klientų duomenys yra saugūs. Matosi, kad tie duomenys labai seni, aš net bijau sakyti, kurių metų, nes patys el. paštai yra tokie, kurie neegzistuoja“, – BNS komentavo „Olympic Casino Group Baltija“ generalinis direktorius.

Kaip skelbė BNS naujienų agentūra, duomenys internete yra labai seni, neaišku, ar jie kada nors priklausė minėtai kazino bendrovei. „Sunku pasakyti, kokie tai duomenys. Tie duomenys, kurie matomi, tai jie nėra mūsų – mes tą galime patvirtinti. Matosi, kad tie duomenys labai seni, aš net bijau sakyti, kurių metų, nes patys el. paštai yra tokie, kurie neegzistuoja“, – teigė T. Palevičius.

Jis taip pat sakė, kad dėl duomenų nutekinimo kol kas nėra pagrindo kreiptis į policiją, tačiau ketinama kreiptis dėl prekės ženklo „OlyBet“ panaudojimo skelbiant senus klientų duomenis.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys informavo BNS, kad centro incidentų valdymo sistemoje incidento su „Orakulo“ duomenų baze nėra registruota.

Antradienio naktį nutekinta apie 110 tūkstančių Lietuvoje registruotų automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ vartotojų informacija.

Kaip pranešė bendrovė, nusikaltėliai viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų paskelbė trejų metų senumo vartotojų duomenis.

Buvo pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet taip pat ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei užkoduoti slaptažodžiai.

Dėl įvykio ikiteisminį tyrimą pradėjo policija, įvykį aiškinasi ir kitos tarnybos.