Neįtiko dokumentas

„Kauno dienos“ skaitytojas Ernestas pasidalijo savo istorija, kai Kauno oro uoste neįtiko jo turimas asmens dokumentas. Jo vienas kampas buvo nuskeltas. Tiesa, anksčiau dėl to jokių rūpesčių nekildavo, nors vyras su tokia asmens tapatybės kortele skraido jau pusmetį.

Vyras pasakojo, kad jo kelionė iš Kauno į Kopenhagą turėjo vykti rugsėjo 30 d. Jis ketino keliauti su „Ryanair“ aviakompanijos lėktuvu. Ernestas tą dieną kartu į užsienį lydėjo darbuotoją, kuris nekalba angliškai. Viskas buvo suplanuota, nupirkti ne tik lėktuvo, bet ir traukinio bilietai, nes, norint pasiekti galutinį kelionės tašką, reikėjo atskridus į Kopenhagą dar kelis kartus persėsti į kitą transporto priemonę. Negana to, vyras buvo susiplanavęs daug susitikimų su verslo partneriais, tad kiekviena valanda buvo tiksliai sudėliota.

Tačiau detaliai suplanuotą kelionę teko gerokai pakoreguoti, nes Kauno oro uosto darbuotojai neleido vyrui skristi. Perėjus patikros punktą, ties įlaipinimo vartais reikėjo parodyti dokumentą, kad darbuotojai galėtų identifikuoti, ar skrenda būtent tas keleivis, kuris įrašytas biliete. Ernesto tapatybės kortelės kampas yra nuskilęs, jį vyras priklijavęs lipnia juosta. Dokumentus tikrinę bendrovės „Litcargus“ darbuotojai įrodinėjo, kad toks dokumentas negalioja ir keleivio į lėktuvą neįleido.

Keleiviai piktinasi, kad Kauno oro uoste galioja kitokios taisyklės.

„Šiuo atveju dokumento nereikėjo nuskenuoti, o jį tik pažiūrėti. Ant jo puikiai matėsi mano nuotrauka, asmens kodas ir kiti duomenys. Šiose vietose kortelė nebuvo pažeista, tad mane identifikuoti tikrai buvo galima. Tačiau darbuotojas buvo kategoriškas. Tiesiog buvo užsibrėžęs tikslą manęs nepraleisti pro vartus. Bandžiau paaiškinti, kad nuolat skraidau ir toks dokumentas visuose oro uostuose tinka. Ėmiau apeliuoti į tai, kad lydžiu žmogų, kuris nekalba angliškai, nėra keliavęs, bet darbuotojas nieko girdėti nenorėjo“, – Kauno oro uosto darbuotojo elgesiu stebėjosi Ernestas.

Prie įlaipinimo vartų buvo pakviesta ir pamainos viršininkė, tačiau sprendimas nepasikeitė. Kadangi oro uoste veikia ir muitinė, vyras prašė, jog jie arba policijos pareigūnai galėtų jį identifikuoti, kad jis galėtų skristi, bet ir tai nepadėjo.

„Pamainos viršininkė pasakė, kad tai yra jos sprendimas ir jokie kiti pareigūnai čia padėti negali ir aš į skrydį nepateksiu“, – prisiminė keleivis.

Ernestas neslepė, kad teko rizikuoti ir savo darbuotoją išleisti skristi vieną. „Laimė, žmogus susiorientavo, nors tai buvo jo pirma kelionė, ir saugiai nuvyko“, – pridūrė pašnekovas.

Kitur problemų nekyla

Kadangi Ernestas iš Kauno skristi negalėjo, o užsienyje laukė susitikimai su verslo partneriais, teko ieškoti alternatyvos, kaip pasiekti Kopenhagą.

Vyras rado, kad artimiausias skrydis yra iš Vilniaus oro uosto. Keleivis surizikavo nusipirkti bilietą, tačiau už jį sumokėjo ypač brangiai.

„Kadangi iš anksto buvo suplanuoti neatidėliotini reikalai, turėjau kažkaip ten atsidurti. Iš Kauno oro uosto išėjau pusę septynių ryte ir pradėjau žiūrėti kitus skrydžius. Radau „airBaltic“ skrydį iš Vilniaus. Lėktuvas turėjo pakilti 10.40 val. Iš karto sėdau į taksi, nuvažiavau iki Kauno geležinkelio stoties, šokau į traukinį ir nuskubėjau į Vilniaus oro uostą. Labai bijojau, kad ir šį kartą užklius asmens dokumentas, nes už bilietą sumokėjau 400 eurų. Tačiau Vilniuje jokių problemų nekilo. Patikrino mano tapatybės kortelę ir laisvai praleido“, – pasakojo Ernestas.

Jis pridūrė, kad kelis susitikimus teko atšaukti, tačiau vis tiek nemažai darbų pavyko padaryti. Spalio pradžioje jis turėjo grįžti atgal į Kauną. Atgaliniai bilietai, kaip ir į priekį, jau buvo nupirkti

anksčiau iš „Ryanair“ aviakompanijos, tad kilo nerimas, ar nepasikartos istorija ir jis vėl nepateks į šios aviakompanijos skrydį.

„Kopenhagoje darbuotojai patikrino mano dokumentus ir su „Ryanair“ laisvai grįžau į Kauną. Tikrai atrodo, kad Kauno oro uoste darbuotojai vadovaujasi skirtingomis taisyklėmis, nes su tokiu dokumentu jau pusmetį skraidau tiek su „Wizz Air“, SAS, „Norwegian“ ir kitomis aviakompanijomis, niekur nesakė, kad dokumentas negalioja, tik Kaune kažkodėl užkliuvo“, – pastebėjimais pasidalijo Ernestas.

Jis tikino, kad dėl Kauno oro uosto teritorijoje dirbančių „Litcargus“ darbuotojų patyrė nuostolių, todėl neatmeta galimybės reikalauti kompensacijos.

Niūrus personalas

Pradėjus domėtis Ernesto istorija, „Kauno dieną“ pasiekė dar vienos moters pastebėjimai apie Kauno oro uosto personalo darbą.

„Aš kaunietė, nors gyvenu šiuo metu Norvegijoje. Smagu grįžti į savo miestą, patogu keliauti per Kauno oro uostą, nereikia papildomai važiuoti iš Vilniaus. Dabar ir pats uostas prasiplėtė, atrodytų, kad viskas turėtų būti gerai, bet čia dirbantis personalas yra kažkoks nesusipratimas. Oro uostą aš įsivaizduoju kaip miesto vizitinę kortelę, tad aptarnaujantis personalas atitinkamai turėtų parodyti dėmesį. Dabar visi pasitinka niūriais veidais.

Dažniausiai keleiviai skundžiasi dėl nemandagaus personalo elgesio.

Atrodo, kad keleiviai turi jaustis kalti, jog pasirinko Kauno oro uostą. Dabar situacija kiek pagerėjusi, tačiau vis tiek dar pasitaiko atvejų, kai personalui neįtinka keleiviai. Jie tiesiog nepereina vadinamosios veido kontrolės ir prie jų kabinėjasi“, – savo pasakojimą pradėjo G.K. (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi).

Moteris pasakojo, kad ne kartą kelionę apkartino nemandagus personalo elgesys. Su nemaloniais darbuotojais jai teko susidurti ir patikros punkte, ir parduotuvėse.

„Kartą nepirkau visos normos, ką galima legaliai vežtis iš šalies, tačiau prekių vis tiek buvo nemažai ir paprašiau, kad sudėtų į du maišelius, kad būtų patogiau nešti. Pardavėja iš karto pasišiaušė ir pradėjo sakyti, kad pagal taisykles reikia viską į vieną susidėti. Kitur paprašai ir duoda antrą, koks skirtumas, svarbu, kad leistino kiekio neviršiji“, – apie tai, jog, esant paprastai situacijai, darbuotojai išpūtė burbulą, pasakojo G.K.

Incidentų G.K akivaizdoje yra buvę ir prie įlaipinimo vartų. Jai teko matyti, kaip darbuotojos vieno keleivio paprašė įdėti lagaminą į specialią vietą, kur tikrinamas jo dydis. Pagal tai nurodoma, ar jį galima pasiimti į lėktuvą, ar reikia registruoti bagažą. Moteris pasakojo, kad prieš ją stovėjęs vyras su savimi nešėsi nedidelį lagaminą, kuris pagal reikalavimus atitiko leidžiamą dydį, tačiau darbuotojos prisikabino, jog neva ratukai per dideli ir reikia registruoti lagaminą ir jį skraidinti lėktuvo bagažinėje. Tuomet keleivis nulaužė ratukus ir tik tada buvo įleistas į lėktuvą.

Vadovavosi taisyklėmis?

Lietuvos oro uosto, kuriam priklauso ir Kauno oro uostas, atstovai informavo, kad pasus ir bilietus tikrina bei į lėktuvą laipina ne oro uosto, o antžeminio aptarnavimo bendrovių darbuotojai, kuriuos samdo pačios aviakompanijos.

Aprašytoje situacijoje už įlaipinimą į „Ryanair“ lėktuvą ir dokumentų patikrą buvo atsakinga bendrovė „Litcargus“. Šios bendrovės atstovai tikino, kad esą laikėsi aviakompanijos nustatytų taisyklių.

„Orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonė „Litcargus“ aviakompanijų keleivius aptarnauja vadovaudamasi aviakompanijų taisyklėmis. Atkreipiame dėmesį, kad aviakompanijų taisyklės skiriasi. Šiuo atveju aviakompanijos „Ryanair“ taisyklėse yra reikalavimas, kad keleivio asmens dokumentas turi būti tvarkingas. Todėl, vadovaujantis šiuo jų reikalavimu, prie įlaipinimo vartų, kur taip pat pagal aviakompanijos taisykles yra tikrinami asmens dokumentai, buvo priimtas sprendimas keleivio į skrydį neleisti, kadangi asmens dokumentas buvo pažeistas“, – atsakymą dienraščiui pateikė „Litcargus“ Komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė.

Ji nurodė, kad dėl kompensacijų keleivis turėtų kreiptis tiesiai į „Ryanair“ kompaniją.

Neigiamų atsiliepimų mažėja

„Per metus Kauno oro uoste aptarnaujama apie 1 mln. keleivių, tad natūralu, kad komentarų ir atsiliepimų iš klientų sulaukiame. Jų dalis nesudaro nė 0,01 proc. nuo viso keliaujančių srauto.

Nepaisant to, kiekvienas atsiliepimas yra indikacija, kad yra sričių, kur galima tobulėti. Tai ir darome. Statistika rodo, kad kiekvienais metais neigiamų atsiliepimų mažėja.

Keleiviai dažniausiai palieka atsiliepimą dėl antžeminio aptarnavimo bendrovių darbuotojų elgesio, taip pat dėl aviacijos saugumo darbuotojų padarytų veiksmų arba elgesio, nedidelė dalis komentuoja kavinių personalo aptarnavimo kokybę. Didžioji dalis komentarų yra susijusi su įmonėmis, kurios tiesiog veikia oro uoste, tokiu atveju kreipiamės į jų atstovus ir paaiškiname situaciją, siūlome sprendimus“, – „Kauno dienai“ komentavo Lietuvos oro uosto atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Jis nurodė, kad Lietuvos oro uostuose paslaugų ir aptarnavimo kokybė yra vienas prioritetų, todėl tam daug dėmesio kasdien skiria visa Keleivių patirties skyriaus komanda.

„Į kiekvieną keleivio atsiliepimą žiūrime atidžiai, pirmiausia išsiaiškiname aplinkybes ir surenkame konkrečius duomenis (skrydžio numeris, įvykio laikas ar konkreti parduotuvė, paslaugų teikėjas), tuomet tiesiogiai ieškome darbuotojo arba verslo atstovo, kuris gali paaiškinti, kodėl buvo atliktas vienas ar kitas veiksmas. Mūsų tikslas yra išsiaiškinti aplinkybes ir neleisti neigiamai patirčiai kartotis, jei tai priklauso nuo mūsų turimų resursų.

Atrodo, kad Kauno oro uoste darbuotojai vadovaujasi skirtingomis taisyklėmis.

Visuose oro uostuose yra įdiegtas keleivių aptarnavimo standartas, kurio turi laikytis ne tik mūsų, bet ir kitų oro uostuose veikiančių partnerių darbuotojai. Nuolatos rengiami mokymai. Reguliariai atliekame keleivių apklausas, slapto pirkėjo tyrimus, gauti duomenys padeda identifikuoti jautriausias vietas ir imtis papildomų veiksmų“, – apie tai, kaip siekiama išvengti nemalonios keleivių patirties, kalbėjo Lietuvos oro uosto atstovas.

Dokumentas galioja

Vidaus reikalų ministerija (VRM) „Kauno dienai“ aiškino, kad Lietuvos įstatymuose numatyti atvejai, kada asmens tapatybės kortelė yra keičiama ir kada asmens tapatybės kortelė ir pasas laikomi negaliojančiais.

„Ar asmens tapatybės kortelė su nuskilusiu kampu yra tinkama toliau naudoti, teisės aktuose šis aspektas neapibrėžtas. Formaliai – kol tapatybės kortelė nepaskelbta negaliojančia, ją galima naudoti toliau. Iš praktikos yra žinoma, kad pasitaiko panašių ir kitokių atvejų, pavyzdžiui, sunku atpažinti pilietį, palyginus su jo nuotrauka dokumente, kai piliečio išvaizda labai pasikeitusi.

Viena vertus, manytume, kad oro uostų tarnybos galėtų atlaidžiau žiūrėti tokiais, kaip piliečio aprašytasis, atvejais, jei dėl asmens tapatybės nekyla abejonių, kita vertus, jei piliečiui išvykus su tokia asmens tapatybės kortele į užsienį iškiltų abejonių dėl jo tapatybės dokumento galiojimo, tuomet jau pilietis greičiausiai būtų nepatenkintas Lietuvos tarnybų darbu, kodėl jo nesustabdė ir neįspėjo dar Lietuvoje“, – apie tai, jog Ernesto turėtas asmens tapatybės dokumentas laikomas galiojančiu, nurodė VRM specialistai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai kelionės dokumentą traktuoja kaip netinkamą, kai jame esantis kažkoks pažeidimas pakeičia dokumente esančią informaciją. Taip pat ir tokiais atvejais, jei, pavyzdžiui, tapatybės kortelėje yra pažeisti lustai.

„Jeigu asmens tapatybės dokumente yra tam tikrų mažų pažeidimų, pasieniečiai keliautoją tiesiog įspėja, kad jis artimiausiu metu turėtų kreiptis į dokumentus išduodančią įstaigą ir pasikeistų dokumentą, tačiau tokiu atveju asmuo gali vykti per sieną ir nepatiria nepatogumų. Tačiau manome, kad piliečiui tiesiog reikėtų pasikeisti asmens tapatybės kortelę į naują ir jis bus tikras, kad, esant bet kokioms situacijoms, Lietuvoje ir užsienyje nebus suabejota jo dokumento galiojimu“, – savo poziciją pateikė VRM.

Išaugino iš šakelės

B.Balčiūnas pasakojo, kad legenda apie Vienybės aikštėje A.Šabaniauskui pasodintą gluosnį jo ausis pasiekė visai atsitiktinai. Noras išsaugoti prisiminimą apie čia augusį medį ir pasodinti jo vaikus dar labiau sustiprėjo išgirdus šią istoriją.

BLC verslo centre dirbantis B.Balčiūnas „Kauno dienai“ kalbėjo, kad prieš kelerius metus, ruošiantis aikštės rekonstrukcijai, buvo nukirstas senas, ligotas gluosnis. Anot vyro, medis jau buvo atgyvenęs savo amžių: šakos lūžtančios, vidus sutrešęs. Vis dėlto, noras iš jo šakelių išauginti naują gyvybę buvo didelis, todėl vyras nedelsė ir, pasiėmęs peilį, atsirėžė dešimt šakelių.

„Kartais fotografuoju, ir tas gluosnis nuolat būdavo mano nuotraukose. Pro šalį einantys žmonės sakė, kad čia buvo A.Šabaniausko, kurio dainos anuomet visur skambėjo, medis. Kiek žinoma, jis mėgo gamtą, tačiau neaišku, ar jis pats sodino, ar tas gluosnis buvo pasodintas jo garbei.

Tada kilo mintis, kad jei Kaune yra paminklas Danieliui Dolskiui, turėtų būti įamžintas ir pagerbtas A.Šabaniauskas, tik jam nebus pastatytas paminklas, o augs medis. Taip pat jis papuoš ir aikštę. Tad peiliu nupjoviau dešimt šakelių, parsinešiau į namus ir pamerkiau į vandenį, kad išleistų šaknis“, – apie idėją išsiauginti A.Šabaniausko gluosnio atžalų pasakojo B.Balčiūnas. Po maždaug mėnesio vyras šakeles su jau išleistomis šaknimis nusivežė į sodą, surado kiaurą kibirą, jį pripildė žemių ir laikinai taip pasodino legendiniam dainininkui skirto gluosnio vaikučius. Deja, iš dešimt šakelių pavasarį sužaliavo ir sustiprėjo tik viena. Būtent iš šios šakelės išaugęs naujas medelis ir pasodintas atnaujinamoje Vienybės aikštėje.

„Praėjusi vasara buvo sausoka, bet šią vasarą medelis sparčiai pradėjo leisti ūglius. Malonu prisidėti prie Kauno istorijos išsaugojimo. Bus aikštėje gražus ir prasmingas akcentas“, – tikino gluosnio šakeles globojęs SBA grupės valdomo verslo centro BLC darbuotojas.

SBA atnaujina aikštę, kad ji būtų gražesnė ir lankomesnė, tad tiek gluosnis, tiek išsaugotas ąžuolas bus puikūs akcentai.

Sąlytis su gamta

Kaunietis džiaugėsi, kad Vienybės aikštėje pasodintas gluosnis bus ne vienintelis žymus medis. Net ir vykdant rekonstrukciją, arčiau K.Donelaičio gatvės, aikštėje pavyko išsaugoti ąžuolą, kurį, kaip skelbiama, Steigiamojo Seimo susirinkimo proga sodino Vydūnas ir Vaižgantas. Pasak B.Balčiūno, svarbu išlaikyti ryšį tiek su istorija, tiek su gamta.

„SBA atnaujina aikštę, kad ji būtų gražesnė ir lankomesnė, tad tiek gluosnis, tiek išsaugotas ąžuolas bus puikūs akcentai. Galbūt jaunesni kauniečiai jau nelabai žino, kas buvo A.Šabaniauskas, tad dabar bus proga jį prisiminti“, – kalbėjo B.Balčiūnas ir prasitarė, kad jo mėgstamiausias medis yra ąžuolas, tad širdį džiugina sprendimas aikštėje palikti augti šimtametį medį.

Jis pasakojo, kad gamta jam labai artima. Štai kiekvienam anūkui kaime yra pasodintas medis, o jų – net dešimt.

„Yra anūkų alėja, kurioje viena liepa ir devyni ąžuolai“, – patikslino kaunietis. B.Balčiūnas ne tik puoselėja medžius, bet ir bites. Kai ant BLC verslo centro SBA apgyvendino miesto bites, vyras ėmė jomis rūpintis.

„Meilė gamtai atėjo iš jaunystės. Mano tėvelis buvo bitininkas, namuose visada stovėdavo keli aviliai, tad mane vesdavo padėti tvarkytis, tad ir šias miesto bitutes pradėjau globoti. Tik atėjus rudeniui kreipėmės pagalbos į profesionalų bitininką, kad padėtų tinkamai jas paruošti žiemai“, – tikino SBA darbuotojas.

Benediktas Balčiūnas

Aikštės atgimimas

Vyras pasakojo, kad Kaune gyvena nuo 1964 m., tad su džiaugsmu stebi, kaip miestas keičiasi, gražėja viešosios erdvės. Centrinė miesto ašis – Vienybės aikštė – po rekonstrukcijos bus visai kitokia.

„Kai sovietmečiu aikštė buvo rekonstruota, pastatytos stelos, buvo tvarkinga, bet su laiku plytelės suskilinėjo, jų negailėdavo ir koncertų metu, kai statydavo sceną, tad aikštė tikrai nušiuro ir nusidėvėjo. Reikėjo būtinai ją atnaujinti“, – savo nuomonę išsakė B.Balčiūnas.

Anot jo, jau dabar matyti, kad aikštė bus šviesi, šią savaitę pasodinti dideli medžiai ir kiti augalai suteiks jaukumo, nuo kaitrios saulės bus galima pasislėpti jų šešėlyje.

„Svarbu, kad čia būtų malonu visiems ateiti ir pabūti. Apačioje bus ir restoranų, aikštėje – suoliukų bei upelio formos fontanas. Planuoju ir pats su anūkais čia lankytis laisvu laiku“, – apie tai, kad ne tik darbo metu, bet ir laisvomis dienomis Vienybės aikštėje leis laiką, prisipažino B.Balčiūnas.

Rekonstrukcijos darbai

Kauno Vienybės aikštės architektūrinė koncepcija Vokietijos dizaino tarybos apdovanojimuose pripažinta geriausia pagal miesto erdvės kategoriją.

Aikštės atnaujinimo projektą parengė Vokietijos kompanija „3deluxe“. Įgyvendinimo projektą ji rengė kartu su lietuvių architektu Rimantu Giedraičiu.

Vienybės aikštę Kaune atnaujina SBA grupė, kuri tam išleis daugiau nei 10 mln. eurų: beveik 5 mln. skirta viršutinės aikštės dalies rekonstrukcijai ir aplinkai tvarkyti, o į požeminę automobilių aikštelę bus investuota daugiau nei 5 mln. eurų. Tai istoriškai didžiausia investicija į centrinės aikštės projektą Lietuvoje. Kauno savivaldybė prisidėjo prie aikštės atnaujinimo nupirkdama jai granitą. Bendra SBA investicijų suma į aikštę ir greta plėtojamą BLC 2 verslo centrą siekia apie 40 mln. eurų.

Pasigedo tvorelių

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai atkreipė dėmesį į tai, jog naujai sutvarkytoje Nemuno krantinėje neliko jokių atitvarų, kurie apsaugotų pėsčiuosius ar dviratininkus nuo galimybės įkristi į upę.

„Labai keistai atrodo, kai visas gatves tvorelėmis apdėliojo, kad tik pėstieji į gatvę neįžengtų, o čia nėra jokios apsaugos priemonės, kad žmonės stačia galva į Nemuną neįkristų. Prieš krantinės rekonstrukciją, čia buvo tvorelės, o dabar baisoka, nes takas skirtas ir pėstiesiems, ir dviratininkams, todėl labai realu, jog kažkurie neprasilenks ir nulėks į vandenį“, – savo pastebėjimais pasidalijo kaunietė Elvyra.

Ji tikino, jog Nemuno krantinėje nėra jokių žymių, jog būtų planuojama įrengti apsaugines tvoreles. Anot moters, dabar tėra tik asfalto kelias ir betoniniai krantinės šlaitai, nuo kurių – vos vienas neatsargus žingsnis iki vandens.

Atitvarų nebus

Miesto atstovai tikino, kad ir kituose Europos miestuose krantinėse atsisakoma tvorelių, todėl ir Kaune kol kas jokių papildomų apsaugos priemonių nėra numatyta.

„Kaip ir daugelyje Europos miestų ar Vilniuje, krantinės paprastai būna be atitvarų. Kol kas taip ir planuojame palikti, tačiau situaciją stebėsime, įsiklausysime į kauniečių nuomonę ir jeigu matysime poreikį, ieškosime vizualiai patrauklaus atitvarų sprendimo“, – komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Realu, jog kažkurie neprasilenks ir nulėks į vandenį.

Portalas kauno.diena.lt primena, jog Nemuno krantinės tvarkymo darbai gerokai užsitęsė ir problemų buvo kilę daugiau. Štai iš pradžių darbus pakoregavo tai, jog nuėmus viršutinę dangą pasimatė, kad vanduo išplovė pamatus labiau, nei buvo manyta. Toliau darbus užvilkino rangovai.

„Vadovaujantis Sutartimi su bendrove „Kamesta“, Nemuno krantinės remonto darbai turėjo būti baigti iki 2019 m. liepos 10 d. Rangovas Užsakovui šiuos darbus perdavė 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kadangi darbų atlikimo terminas vėlavo 42 dienas, Užsakovas už šias uždelstas dienas priskaičiavo beveik 10,9 tūkst. eurų delspinigių“, – informavo A.Pakalniškis.

Susižalojo moteris

Kol miestas dar svarsto, ar Nemuno krantinėje reikalingos apsaugos priemonės, skiriančios taką nuo vandens, portalas kauno.diena.lt primena, jog jau buvo įvykusi nelaimė, kuomet moteris nukrito į vandenį ir susižalojo.

Viskas vyko vasaros viduryje. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai buvo informavę, jog liepos 13-osios pavakarę buvo gautas pranešimas, jog Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekto pakrantėje įkrito 1976-ais metais gimusi moteris. Ji Nemuno krantinėje važiavo dviračiu ir nukrito į vandenį. Gelbstint nelaimėlę buvo panaudotos ištraukiamosios kopėčios.

Iš upės ištraukta moteris buvo perduota medikams, tad kyla klausimas, kiek dar reikės susižalojusių žmonių tam, jog būtų įrengtos apsauginės tvorelės.

Darželių kaina

Antradienį vykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje taryba pritarė, jog nuo sausio 1 dienos keisis įkainiai už darželio paslaugas tiems, kurie nėra Kaune deklaravę gyvenamosios vietos. Darželis brangs ir tiems vaikams, kurių vienas tėvų gyvena ne Kaune.

Iki šiol Kauno mieste darželius lankančių vaikų tėveliai dalinai apmoka atžalų maitinimą ir ugdymą. Pastaroji dalis sudaro 0,58 Eur už vieną lankytą dieną, o daugiavaikėms bei socialiai remtinoms šeimoms taikomos lengvatos mokestį sumažinant perpus ar išvis atleidžiant nuo jo. Pagal naująją tvarką nustatytas atlygio už ikimokyklinio ugdymo paslaugas dydis siekia 9,20 eurų už kiekvieną vaiko lankytą ar nelankytą, bet nepateisintą dieną. Jei abudu vaiko tėvai yra kauniečiai, bus taikoma 8,62 eurų lengvata. Taigi mokėtina suma kauniečiams išlieka nepakitusi – 0,58 Eur.

Tačiau jeigu vienas iš tėvų deklaravęs gyvenamąją vietą ne Kaune, lengvata bus perpus mažesnė – 4,31 eurų, o mokestis už ugdymo paslaugas kainuos 4,89 eurų. Jeigu abudu tėvai ne kauniečiai, kompensacijos netaikomos, tad viena diena darželyje atsieis 9,20 eurų.

Tai nėra pasirašymas atbuline data. Buvo numatyta, kad kainos ir kompensavimo tvarka gali keistis.

Projekto tikslas

„Šiai dienai mes nekalbame apie miesto biudžeto papildymą, o kalba eina apie optimalių ir tinkamų ugdymo sąlygų Kauno miesto vaikams sudarymą. Tikslas nėra surinkti daugiau pinigų, o – patenkinti Kauno miesto gyventojų poreikius“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė.

Ji nurodė, jog šiuo metu Kauno miesto darželius laiko beveik 900 vaikų, kurių abu tėvai gyvenamąją vietą yra deklaravę ne Kaune bei apie 4 tūkst. vaikų, kurių tik vienas tėvas yra oficialiai gyvenantis mieste, o kitas deklaruotas kitoje savivaldybėje. Anot J.Baltaduonytės, informacinė sistema sutvarkyta taip, jog miestas iš karto automatiškai mato, kurie tėvai yra deklaruoti Kaune, todėl į darželius papildomų gyvenamosios vietos deklaracijų pateikti nereikės.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja aiškino, jog nors tėvai su darželiais sutartis pasirašė visam laikui, kol jų vaikai lankys švietimo įstaigą, tačiau numatyta, jog mokesčio pakeitimai taikomi bus visiems, nepriklausomai nuo to, kada sutartis pasirašyta.

„Tai nėra pasirašymas atbuline data. Buvo numatyta, kad kainos ir kompensavimo tvarka gali keistis. Sutartis sudaryta dėl ugdymo sąlygų“, – aiškino J.Baltaduonytė.

Nors metai iš metų tiek Kauno miesto, tiek Kauno rajono ar kitų savivaldybių vaikai galėjo laisvai lankyti miesto darželius, tačiau tvarka pakeista būtent dabar, kai miestas siekia prisijungti dalį Kauno rajono. Kyla kalbos, jog taip siekiama padaryti spaudimą rajono gyventojams, tačiau, pasak J.Baltaduonytės, visada ateina laikas susitvarkyti, todėl darželių kaina nėra susijusi su rajono jungimo klausimu.

„Šiuo metu laisvų vietų yra keliuose darželiuose, tačiau tam tikrose teritorijose, kur kuriasi nauji gyventojai, plėtojasi teritorijos, yra didelis darželių poreikis ir susidaro eilės. Be pagrindo yra kalbama apie Kauno rajoną, nes mes kalbame apie miestą ir mūsų prioritetas užtikrinti ugdymo sąlygas Kaune gyvenantiems vaikams. Matome, kad mes tinkamai pasirūpinsime Kauno miesto gyventojais“, – pažymėjo administracijos direktoriaus pavaduotoja.

Tačiau kol kas nėra žinoma, kaip bus skaičiuojamas mokestis už darželį, jei tėvai oficialiai nėra išsiskyrę, tačiau kartu negyvena. Neatmetama, jog kils ir daugiau problemų bei situacijų, kuomet ne iš karto galima identifikuoti, ar tik vienas iš tėvų augina vaiką.

Siūlymui nepritarė

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija siūlymui keisti darželių kompensavimo tvarkai vieningai nepritarė. Anot jų, taip įvedama daug neaiškumų, tačiau gyventojai kartu skatinami darbo vietoms rinktis ne Kauną, o kitas savivaldybes bei migruoti į Vilnių.

„Mūsų frakcija tokį sprendimą vertina neigiamai, nes jis galimai teikiamas siejant su Kauno rajono prijungimo klausimu. Jei toks sprendimas būtų teikiamas anksčiau, dar būtų galima sakyti, kad savivaldybė turi gerus ketinimus ir nori užtikrinti paslaugas, bet šiame kontekste neatrodo, jog svarbu tik vaikai. Mes manome, kad turime visiems Lietuvos vaikams užtikrinti švietimo paslaugą, tad šiuo atveju neturėtų būti ribų tarp savivaldybių“, – savo poziciją išsakė TS-LKD frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė.

Anot opozicijos atstovų, jei bent vienas tėvas yra savo gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, jis jau, tikėtina, yra per pajamų mokestį padengęs vaiko darželio išlaidas.

Vadovavosi ne visais įstatymais

Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskritims Artūras Cechanavičius teigė, jog toks Kauno tarybos sprendimas gali atsidurti teismuose.

„Išnagrinėję šį sprendimo projektą pamatėme, kad jis buvo parengtas remiantis tik Lietuvos Respublikos Švietimo ir Savivaldos įstatymais. Tačiau 2013 metais turėjome panašią situaciją Vilniuje dėl mokesčio nustatymo. Administracinis teismas tuomet buvo pasisakęs, kad yra diskriminacija. Negaliu teigti, kad ir šiuo atveju bus diskriminuojami vaikai, bet neatmetame tokios galimybės. Todėl prašėme klausimą atidėti ir jį svarstyti per Vaikų teisių pagrindų įstatymą“, – sakė A.Cechanavičius.

Jis nurodė, kad dabar gali susidaryti įvairių situacijų, kai šeima gyvena ties rajono ir miesto riba, tačiau darželis rajone bus gerokai toliau nei miesto, todėl vaikams bus pablogintos sąlygos.

„Atrodo, kad miesto savivaldybė galvoja tik apie biudžetą, bet mes galvojame, jog šį klausimą reikėtų panagrinėti platesniu aspektu. Dabar mes davėme užklausą Vaikų teisių ir apsaugos bei lygių teisių kontrolieriams. Gavę visas išvadas spręsime, ar kreiptis į teismą ar ne“, – komentavo Vyriausybės atstovas Kauno regione.

Antradienį Kauno miesto taryba pakoregavo automobilių statymo schemą ir vietinės rinkliavos dydžius centrinėje miesto dalyje. Pritarta, jog po Vienybės aikšte įrengtoje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje kauniečiams bus skirta 50 vietų.

Iš pradžių siūlyta, jog Vienybės aikštėje būtų raudonoji zona, kur valandai palikti automobilį kainuoja 1,2 euro, tačiau projekto rengėjai pasiūlė pakoreguoti kainą ir nustatė, jog požeminė aikštelė bus įtraukta į geltonąją zoną. Tai reiškia, jog valandai palikti automobilį kainuos 2 eurus.

„Bendrovė išsipirks tas 50 vietų, bet turės užtikrinti, jog miestiečiai galėtų statyti automobilius. Numatoma, jog aikštelėje bus įrengtos zonos, kurios nurodys, kur automobilius gali palikti verslo centro darbuotojai, o kur – kauniečiai“, – projekto pristatymo metu kalbėjo Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis patikslino, jog projektą vystęs SBA koncernas iš karto miestui sumokės už 50 automobilių stovėjimo vietų po Vienybės aikšte ir tuomet patys organizuos rinkliavą iš kauniečių, kurie šioje aikštelėje paliks savo automobilius.

Taip pat taryba pritarė, jog Jonavos g. 40B esančio verslo centro aikštelėje miestiečiai taip pat galės palikti savo transporto priemones. Numatyta, jog aikštelėje bus įrengta 80 automobilių stovėjimo vietų. Ši aikštelė bus priskirta mėlynajai zonai, tad stovėjimas valandai kainuos 0,6 euro.

Aikštelę Jonavos gatvėje planuojama įrengti iki lapkričio vidurio, o Vienybės aikštės požeminėje aikštelėje beliko sutvarkyti formalumus ir bus leista visuomenei naudotis parkavimo vietomis.

Želdinių  kompozicijos

Vienybės aikštėje, ties BLC verslo centru jau sodinami nauji želdiniai. Iš pradžių savo vietą atrado medžiai, greitu metu prasidės ir kitų želdinių sodinimo ir formavimo darbai. Specialistai tikino, jog pavasarį aikštė turėtų paskęsti baltų žiedų jūroje.

„Kadangi aikštė suprojektuota banguojančiai, tai įpareigojo susidėlioti ir tam tikrus želdinių kriterijus. Želdinių grupės bus sudėliotos vientisai, darniai. Želdiniai ilgaamžiai ir darnūs, bet ne monotoniški. Rinkome ir sumedėjusius, ir žolinius augalus. Vieną kaip pagrindinių želdinių pasirinkome palaipinę sedulą. Jos monotoniškumą išsklaidėme įterpdami žydinčius ir varpinius augalus“, – apie tai, kokie želdiniai atsiras rekonstruojamoje Vienybės aikštėje, kalbėjo želdinių specialistė Danguolė Liagienė.

Anot jos, vietose, kuriose gruntas siekia 2 metrus, sodinti medžiai, o kur grunto sluoksnis mažesnis – bus kitokie želdiniai.

„Aikštėje parinkti ilgaamžiai augalai, kurie sukurs įspūdingą erdvę. Sedula irgi yra sumedėjusi bei gerai dera su kitais augalais. Žolinių augalų didelės įvairovės nėra, bet nuobodu tikrai nebus. Įsiterps makedoninė buožainė, japoninė plukė. Prie vandens telkinių įterpėme ir pakrančių augalų. Anksti pavasarį aikštėje dominuos balta spalva“, – minėjo D.Liagienė.

Iš viso atnaujinamoje Vienybės aikštėje bus pasodinta 5 tūkst. augalų. Prie upelio formos fontano augs miskantai, rūgtys, raudoklės, skėstašakiai astrai. Tad žaliosiose zonose gėlių žiedais mėgausis net tik miestiečiai ir miesto svečiai, bet ir juos lankys bitės, laikomos dviejuose aviliuose ant BLC verslo centro.

Specialiai auginti medžiai

Kadangi po Vienybės aikšte įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, medžiai gali būti sodinami tik tam tikrame plotelyje. Tačiau skaičiuojama, jog jų bus daugiau, nei buvo anksčiau. Seniau Vienybės aikštėje žaliavo dvylika medžių, o dabar bus keturiolika.

Arčiau K.Donelaičio gatvės buvo išsaugotas ilgametis ąžuolas. Kiti medžiai aikštėje pasodinti naujai. Dvylika jų atvežti iš Vokietijos, o vienas medelis – čia augusio gluosnio vaikas. Atvežti medžiai jau yra apie 12 metų amžiaus. Mūsų kraštams šie medžiai gerai žinomi – tiek pušys, tiek beržai yra pripratę prie mūsų klimato ir puikiai dera vienas su kitu.

Medžiai auginti specialia technologija, buvo ne kartą persodinti tam, jog būtų galima suformuoti miestams tinkama šaknis. Tokie medžiai žymiai geriau prigyja ir auga gražesnės formos.

Želdiniai ilgaamžiai ir darnūs, bet ne monotoniški.

„Vienybės aikštėje žaliuos keturios paprastosios pušys ir aštuoni karpotieji beržai. Tai Lietuvoje augantys medžiai, tačiau išauginti specialia technologija. Medelyne Vokietijoje jie buvos keliskart persodinti, apkarpytas šaknynas tam, kad išaugintų kuo daugiau smulkių šaknelių. Taip medžius lengviau transportuoti ir jie greičiau prigyja bei tinkamai auga miesto sąlygomis. Todėl Viržių medelynas suteikia jiems prigijimo garantiją“, – sakė Viržių medelyno savininkas Arūnas Sūnilaitis.

Ypatingas sodinukas

Vienybės aikštėje pasodintas ir ypatingas sodinukas. Iš čia augusio gluosnio paimta šakelė išleido šaknis ir dabar toliau žaliuos. Legendos pasakoja, kad gluosnį, kurio vaikas dabar toliau augs, Vienybės aikštėje pasodino garsus dainininkas Antanas Šabaniauskas.

SBA koncerno darbuotojas Benediktas Balčiūnas išsaugojo legendinio dainininko gluosnio šakeles, jas puoselėjo ir dabar pasodintas gluosnio vaikas.

„2017 m vidurvasarį buvo ruošiama rekonstrukcijai ir Vienybės aikštėje augęs gluosnis man visada imponuodavo. Jis jau buvo atgyvenęs savo amžių. Bet man buvo gaila, jog visai dingtų toks medis, todėl su peiliu pradėjau skinti šakeles, jas sumerkiau į vandenį, kad išleistų šaknis. Kažkas eidamas pro šalį pasakė, kad tai buvo A.Šabaniausko medis. Neaišku, ar jis pats sodino, ar jo garbiai buvo pasodinta. Iš dešimt šakelių išliko tik viena. Tai nusprendėme, kad galėtų aikštėje ir toliau augti A.Šabaniausko gluosnis“, – apie tai, kaip medelis kurs prisiminimus ir tęs istoriją, kalbėjo gluosnį gelbėjęs B.Balčiūnas.

Aikštės atnaujinimui – 10 mln. eurų

Kauno Vienybės aikštės architektūrinė koncepcija Vokietijos dizaino tarybos apdovanojimuose pripažinta geriausia miesto erdvės kategorijoje. Tai pirmasis istorijoje Lietuvoje realizuojamo projekto laimėjimas šiame konkurse. Aikštės atnaujinimo projektą parengė Vokietijos kompanija. Įgyvendinimo projektą ji rengė kartu su lietuvių architektu Rimantu Giedraičiu.

Vienybės aikštę Kaune, bendradarbiaudama su Kauno miesto savivaldybe, atnaujina SBA grupė, kuri tam išleis apie 10 mln. eurų. Iš jų apie 5 mln. eurų skirti aikštės viršutinės dalies rekonstrukcijai. Bendra investicijų suma į aikštę ir greta plėtojamą BLC 2 verslo centrą siekia apie 40 mln. eurų. 

Įrašas internete

„Kauno dienos“ redakciją pasiekė vienos mokyklos mokytojos pranešimas, jog maždaug savaitę jos mokiniai dalijasi vaizdo įrašu, kuriame matosi žiauriai mušamas vaikas. Veiksmas vyko pačiame Kauno centre – Miesto sodelyje.

Į redakciją parašiusi mokytoja stebėjosi, jog niekas nesiima jokių veiksmų. Jai vaikai pasakojo, kad mušeika gerai žinomas ir jau pakeitęs ne vieną Kauno mokyklą.

„Vaizdo įrašą atsitiktinai pamačiau pas savo mokinius. Kelias dienas vis girdėjau, kaip pas kažkurį vaiką groja kalėdinė muzika ir iš pradžių nesupratau, kokį vaizdo įrašą jie žiūri. Kai pamačiau, apstulbau, nes ten matosi, kaip vienas vaikas tiesiog talžo kitą. Ir viskas vyko vos ne palei savivaldybės langus“, – pasakojo mokytoja, paprašiusi likti neįvardinta.

Ji teigė, kad mokiniai išsipasakojo, jog vaizdo įrašas darytas greičiausiai šios savaitės pradžioje. Kažkas filmavo, kaip Miesto sodelyje dešimtokas nesustodamas daužo kitos mokyklos aštuntoką. Galiausiai kažkas mušeiką sustabdė ir nutraukė jo kumščių tiradą prieš kitą vaiką.

„Vaikai pasakojo, kad veiksmas vyko dieną, galbūt net pamokų metu. Besimušantį vaikinuką lyg sustabdė „Aušros“ gimnazijos mokiniai. Vieni sakė, kad sumuštas vaikas būtent yra iš „Aušros“. Kiti sakė, kad mušeiką daugelis žino. Anot mokinių, kumščiais kitą vaiką mušęs yra dešimtokas ar devintokas ir mokosi J.Basanavičiaus gimnazijoje, kiti sakė, kad – Šančių mokykloje. Tai toks per mokyklas keliaujantis probleminis vaikas“, – informaciją, kurią pavyko išpešti iš įrašą žiūrėjusių vaikų, perdavė vienos Eigulių mikrorajono mokyklos pedagogė.

Nežino, kas mušė?

„Kauno dienai“ pasidomėjus, ar tikrai nukentėjęs vaikas yra „Aušros“ gimnazijos mokinys, informacija nepasitvirtino. Paaiškėjo, jog miesto centre buvo sumuštas Senamiesčio progimnazijos aštuntokas.

Savivaldybė pateikė poziciją, jog kol kas nėra tiksliai žinoma, kurioje mokykloje mokosi kumščius į darbą paleidęs mokinys, todėl kol kas ir negali atsakyti, kaip sutvardyti galimai probleminį mokinį. Kol kas mokyklų atstovai dar neatpažino, ar muštynėse tikrai dalyvavo jų mokinys.

Apmaudu, kad toks incidentas į dienos šviesą išlindo tik pasklidus vaizdo įrašui internete.

„Apmaudu, kad toks incidentas į dienos šviesą išlindo tik pasklidus vaizdo įrašui internete. Iš filmuotos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog šią konfliktinę situaciją matė aplink buvę bendraamžiai, tačiau nei jie, nei muštynėse nukentėjęs paauglys ar jo artimieji iškart po įvykio ugdymo įstaigos administracijai apie tai nepranešė“, – komentavo Kauno savivaldybės viešųjų ryšių atstovas Tomas Jarusevičius.

Jis patikslino, jog muštynės vyko ne šios savaitės pradžioje, o greičiausiai – spalio 4 dienos popietę. Veiksmas vyko gerokai toliau nuo Senamiesčio progimnazijos, todėl mokytojai negalėjo matyti ir laiku sustabdyti konflikto.

„Susitikus su progimnazijos vadovais paaiškėjo, jog tądien po muštynių grįžęs į namus nukentėjęs vaikas prasitarė namiškiams, esą susistumdė su bendraamžiu. Pokalbyje su direktorės pavaduotoju, filmuotą vaizdo medžiagą pamačiusi aštuntoko mama nutarė kreiptis į policiją. Tikime, kad čia savo darbą atliks ir incidento aplinkybes ištirs bei priežastis objektyviai išsiaiškins policijos pareigūnai. Esame pasirengę visapusiškai bendradarbiauti su teisėsaugininkais, kad padėtume išspręsti šią konfliktinę situaciją, nustatyti jos kaltininkus ir dar svarbiau – imtis visų galimų prevencinių veiksmų, siekiant užbėgti tokiems incidentams už akių, kad ateityje tai nepasikartotų“, – apie tai, jog nėra tiksliai aišku, kas mušė aštuntoką, kalbėjo savivaldybės atstovas.

Vaiko savijauta

Incidento metu miesto centre sumuštas vaikas jau eina į mokyklą. Aiškėja, kad konfliktas galėjo kilti dėl internetinių žaidimų.

„Vos sužinojus apie įvykį, Senamiesčio progimnazijos administracija susisiekė ir susitiko su auklėtiniu bei jo mama. Nukentėjęs aštuntokas papasakojo konflikto priešistorę, esą su panašaus amžiaus moksleiviu iš Šančių jiedu susikivirčijo žaisdami žaidimus internete.

Jis prisipažino pats pasiūlęs susitikti gyvai ir išsiaiškinti santykius, o galiausiai tai baigėsi smurto proveržiu, dėl kurio jis nukentėjo. Šią savaitę auklėtinis dalyvavo pamokose. Pedagogai jokių smurto žymių nepastebėjo, o mokinys dėl savo savijautos nesiskundė“, – sakė T.Jarusevičius.

„Apie įvykį po pamokų mokinys buvo pasakęs mamai tą pačią dieną. Mokinys lankė mokyklą visas šios savaitės dienas. Mokinio ir mamos teigimu, sumušimo žymių nesimato, pedagogai smurto žymių nepastebėjo“, – patikslino Senamiesčio progimnazijos vadovė Gita Levickienė.

Kas bus daroma toliau?

Anot specialistų, spręsti susidariusią situaciją imasi ne tik mokyklos, bet ir kitos Kauno institucijos.

G.Levickienė nurodė, jog apie įvykį administracija iš „Aušros“ gimnazijos darbuotojų sužinojo tik ketvirtadienį, tad tuomet buvo pakviestas atvykti nukentėjęs vaikas ir jo mama, kad šie papasakotų įvykio aplinkybes.

„Pokalbio metu mokiniui ir mamai pasiūlyta psichologo pagalba“, – pažymėjo Senamiesčio progimnazijos vadovė.

„Įstaiga, vertina situaciją ir rengia veiksmų planą. Prireikus, numatyta papildomai pasitelkti specialistus iš Pedagoginės psichologinės tarnybos. Vos tik bus tiksliai identifikuotas ir antrasis konflikto dalyvis, jo atžvilgiu, drauge su Vaiko gerovės komisijos atstovais, taip pat bus nedelsiant priimami sprendimai. Tokiais atvejais specialistai nustato tinkamiausias priemones kiekvienu konkrečiu atveju. Gali būti teikiama psichologinė pagalba vaikui, jo šeimai, o jei prireiks, – ir klasei.

Paprastai po įvykių, kuomet tai susiję su fizinės jėgos panaudojimu, telkiama visa įstaigos bendruomenė, papildomai rengiami susitikimai, priimamos prevencinės priemonės ir aptariama, kaip užkirsti kelią bet kokiam smurtui. Pagalba teikiama abiem konflikte dalyvavusioms pusėms, po to situacija vertinama toliau, stebima vaikų savijauta, elgesys“, – apie tai, kokie veiksmai bus atliekami toliau komentavo savivaldybės atstovas.

Senamiesčio progimnazijos direktorė „Kauno dienai“ teigė, jog yra atviri bendradarbiavimui ir sieks padėti išspręsti konfliktinę situaciją.

„Tam, kad būtų apsaugoti mokiniai, progimnazijos vadovai ir socialinis darbuotojas, kartu su bendruomenės pareigūnais dažniau sutarėme apžiūrėti Kauno „Aušros“ gimnazijos prieigas, kurioje mokosi mūsų 6-8 klasių mokiniai. Specialistai aptars šią situaciją ir pasirinks prevencines priemones darbui su mokiniais“, – apie tolimesnius veiksmus kalbėjo G.Levickienė.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovai patikslino, jog kol kas nukentėjusio mokinio mama į policiją dar nesikreipė. Tačiau policijos pareigūnai, gavę vaizdo įrašą, pradėjo tyrimą ir šiuo metu tikslina įvykio aplinkybes.