-
Nuvylė skaitmeninė moneta: gal ją sukūrė kaimo bankas? 11
Klaidos bado akis
"Kauno dienos" skaitytojas Svajūnas susigundė įsigyti skaitmeninę monetą, kurią neseniai kaip naujovę pasaulyje pristatė Lietuvos bankas. Vyras neužsirašė privataus rakto, su kuriuo galima valdyti žetonus. Skaitmeninės monetos svetainėje lbcoin.lb.lt buvo nurodyti kontaktai, kaip tokiu atveju susisiekti su atsakingais darbuotojai. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, nurodyti klaidingi duomenys.
"Yra nurodyta, kaip elgtis, jei pamiršome tą privatų raktą, kad jį atsiųstų arba sugeneruotų naują. Deja, neveikė nė vienas iš nurodytų techninės pagalbos kontaktų. Elektroninis laiškas irgi nuėjo į niekur, nes nurodytas adresas negaliojo. Telefonu atsiliepė žmogus, užsiimantis visai kita veikla. Keistai atrodo, kai administratoriai negali svetainėje nurodyti tinkamų kontaktų", – iškilusią problemą dėstė skaitmeninę monetą įsigijęs Svajūnas.
Jis aiškino, kad privatus raktas reikalingas tam, jei žmogus nori parduoti žetonus ar juos mainyti su kitais kolekcininkais, kad galėtų turėti visą skaitmeninę monetą.
Problema: skaitmeninės monetos svetainėje nurodytais kontaktais nebuvo galima susisiekti.
"Norint gauti monetą, reikia surinkti šešis skirtingus žetonus. Tada juos galima iškeisti į monetą. Gali būti, kad žmogus gauna du vienodus žetonus, tuomet reikia su kitais numizmatais skaitmeninėje erdvėje jais mainytis. Tačiau tam, kad tai padaryčiau, turiu turėti tą privatų raktą. Kitaip tariant, jis yra tarsi priėjimas prie mano turimų žetonų", – kaip viskas veikia, bandė paaiškinti monetų kolekcininkas.
Telefonu atsiliepė žmogus, užsiimantis visai kita veikla.
Vyras pažymėjo, kad tokių dalykų tikrai neturėtų būti, nes kyla pavojus, kad nurodytais neaiškiais kontaktais atsiliepę asmenys gali pridaryti nuostolių.
"Monetą juk išleido Lietuvos bankas, o ne kažkokia neaiški įmonė, tačiau nesugebėjo pasirūpinti, kad kontaktiniai duomenys būtų nurodyti teisingi. Peržiūrėjau ir angliškąją versiją, ten buvo nurodytas tas pats e.pašto adresas ir tas pats telefonas, kuriuo neaišku kas atsiliepia. Įsivaizduokite, kaip užsieniečiams patikimai atrodo, jei jie negali susisiekti. O jei skambinant svetainėje nurodytu numeriu, atsilieptų koks piktavalis, sakytų, kad reikia pasakyti slaptažodžius, tada beliktų gauti tik privatų raktą ir galima būtų atsisveikinti su savo investicija. Juk kas turi raktą, tas valdo ir pinigus. Tai atrodo kaip saugumo spraga", – kritikos negailėjo Svajūnas.
Jis tikino, kad tokios spragos nuvilia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio numizmatus. "Man pavyko nusipirkti, bet kiti labai vargo, sistema strigo, o dar kontaktai neteisingi. Vadinasi, žmonės tiesiog nusispjaus į tokią monetą. Man ir pačiam ji nepateisino lūkesčių. Lietuvos bankas garsiai pristatė, kad tai pirmoji skaitmeninė moneta pasaulyje, bet dabar atrodo, kad ją sukūrė kažkokio kaimo bankas", – piktinosi kaunietis.
Skaitytojo nuotr.
Buvo nesklandumų
Už skaitmeninės monetos projektą atsakingi Lietuvos banko atstovai "Kauno dienai" tikino, kad klientams laisvai pavyksta susisiekti su administratoriais ir spręsti savo problemas. Taip pat atsiųstame komentare teigiama, kad buvo kilę problemų dėl didelio susidomėjimo, tačiau monetos kūrėjai viliasi, kad tai didelių nesklandumų nesukėlė.
"Jūsų minimas atvejis yra vienetinis. Netikslus adresas trumpą laiką buvo vienintelėje svetainės dalyje, ši klaida jau ištaisyta. Be abejo, atsiprašome kliento dėl patirtų nepatogumų. Mūsų klientų aptarnavimo specialistai dirbo visą savaitgalį ir operatyviai konsultavo klientus jiems rūpimais klausimais", – tikino LBCOIN projekto vadovas Pavelas Lipnevičius.
Jo teigimu, skaitmeninės monetos svetainėje lbcoin.lb.lt nurodyti teisingi kontaktiniai duomenys.
"Klientai sėkmingai su mumis susisiekė tiek jais, tiek per bendruosius skaitmeninės monetos svetainėje nurodytus kontaktus, tiek žinutėmis socialiniuose tinkluose, įskaitant ir dėl privačių raktų. Visais šiais atvejais sėkmingai išspręsdavome klientų prašymus", – teigė P.Lipnevičius.
Jis nurodė, kad prekybos moneta startas buvo sėkmingas, esą tai liudijo ir atsiliepimai socialiniuose tinkluose, ypač užsienyje, tačiau vėliau iškilo tam tikrų nesklandumų.
"Nors sistemą daugelį kartų įvairiais aspektais testavo profesionali Lietuvos banko ir projekto partnerių komanda, tačiau prasidėjus masinei prekybai, kilo sudėtingų sistemų suderinamumo klausimų. Iš dalies tai lėmė, kad LBCOIN moneta – visiškai naujas technologinis produktas.
Be abejo, norėjosi, kad unikalios monetos pardavimas prasidėtų kiek galima sklandžiau, tačiau inovacijos kartais pateikia kūrėjams galvosūkių, kuriuos reikia skubiai ir efektyviai spręsti. Tai mes ir darėme, ypatingą dėmesį skirdami klientų informavimui. Šiuo metu absoliučiai didžioji dauguma klausimų jau yra išspręsti, matome, kad pirkėjai intensyviai keičiasi žetonais, keičia juos į monetą ar persiveda į viešąjį NEM tinklą", – aiškino P.Lipnevičius.
Įsivaizduokite, kaip užsieniečiams patikimai atrodo, jei jie negali susisiekti.
Pirmoji pasaulyje
Liepos 23 d. Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kad pirmieji pasaulyje sukūrė skaitmeninę kolekcinę monetą, paremtą blokų grandinės technologijos pagrindu. Tokia sistema veikia ir kriptovaliutos. LBCOIN moneta skiriama Lietuvos Nepriklausomybės Aktui ir 1918 m. jį pasirašiusiems signatarams.
"Skaitmeninė moneta ryškiai iliustruoja tai, ką pasiekėme, kai prieš kelerius metus pasirinkome savo veiklos strateginę kryptį – tvirtai žengti finansų ir mokėjimų inovacijų keliu. Ši moneta – tarsi tiltas, sujungiantis klasikinę numizmatiką su sparčiai tobulėjančiomis finansinėmis technologijomis ir inovacijomis. Neabejoju, kad tokios monetos išleidimas sustiprins Lietuvos, kaip regioninio finansinių technologijų centro, vaidmenį", – pristatant monetą teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Skambu: V.Vasiliausko teigimu, skaitmeninė moneta tarsi tiltas, sujungiantis klasikinę numizmatiką su sparčiai tobulėjančiomis finansinėmis technologijomis ir inovacijomis.
"Skaitmeniniai pinigai – neatskiriama skaitmeninės ekonomikos dalis. Būtent kolekcinė LBCOIN moneta ir leidžia Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms jau dabar saugioje aplinkoje praktiškai išbandyti naująsias technologijas: patvirtinti tapatybę nuotoliniu būdu, atsidaryti elektroninę piniginę, keistis skaitmeniniais žetonais su kitais kolekcininkais, pervesti juos į viešąjį tinklą ir pan. O mes įgyjame praktinių žinių centrinių bankų virtualiųjų valiutų leidimo srityje. Jos, tikimės, bus naudingos ir visai euro zonai bei kitų centrinių bankų bendruomenei", – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Blokų grandinės technologijos pagrindu sukurtą LBCOIN monetą sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. Lietuvos bankas išleido 4 tūkst. LBCOIN monetų: 24 tūkst. skaitmeninių žetonų ir 4 tūkst. fizinių kolekcinių sidabro monetų.
Kiekvienas skaitmeninis žetonas vaizduoja vieną iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Skaitmeniniai žetonai suskirstyti į šešias kategorijas pagal signatarų veiklos sritis (kunigai, prezidentai, diplomatai, pramonininkai, akademikai, savivaldybininkai) – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų.
Pirkėjas, įsigijęs LBCOIN monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, kuriuos galės išsikeisti į vieną fizinę kolekcinę sidabro monetą, juos galės laikyti Lietuvos banko e.parduotuvėje, dovanoti juos ir jais mainytis su kitais kolekcininkais arba galės pervesti juos į NEM viešajame blokų grandinės tinkle esančią skaitmeninių žetonų piniginę.
-
Ginčai dėl balkonų Kauno senamiestyje dar nebaigti? 27
Reikalavimai nesikeičia
"Kauno diena" rašė, kad Senamiestyje iškilusio daugiabučio vystytojai balkonus įrengė virš valstybinės žemės. Tai užrūstino miesto valdžią. Savivaldybės atstovų teigimu, šie pastato elementai gadina bendrą Senamiesčio vaizdą.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, tokio įžūlumo miestas negali toleruoti.
"Jau dabar matome, kad balkonus pradėta griauti. Tikimės, kad darbai ilgai neužtruks ir neplanuotos vizualinės taršos reprezentacinėje miesto vietoje greitai nebeliks", – vylėsi jis.
V.Šiliausko teigimu, balkonai neturėtų būti išsikišę į valstybinę žemę.
Siekia kompromiso
"Kauno dienai" bendrovės "Citus" atstovai teigė, kad dėl balkonų likimo dar ne viskas iki galo nuspręsta, nes vyksta derybos su miesto specialistais. Tiesa, verslininkai pripažino, kad kai kuriuos balkonus jau pertvarkė.
Jau dabar matome, kad balkonus pradėta griauti. Tikimės, kad darbai ilgai neužtruks ir neplanuotos vizualinės taršos reprezentacinėje miesto vietoje greitai nebeliks.
"Kol kas išsamiai pakomentuoti šios situacijos dėl balkonų negalime, nes vyksta derybos su savivaldybe. Esame gavę skirtingus išaiškinimus iš institucijų – Kauno miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) nuomonės nesutampa ir vis dar ieškome kompromiso", – "Kauno dienai" sakė bendrovės "Citus" atstovas spaudai Rytas Stalnionis.
"Dabar vieną balkoną jau sumažinome, susiaurinome iki minimumo. Statybų darbai projekte dar vyksta, todėl tokius pakeitimus galime atlikti", – pridūrė pašnekovas.
Padarė nuolaidų
Išduodant statybos leidimą, "Citus" buvo leista pastatą statyti iki šaligatvio. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai "Citus" ne tik sienas prilipdė prie šaligatvio, tačiau virš jo iškišo ir balkonus.
Savivaldybės atstovų teigimu, to jie negalėjo padaryti, nes pastato ir sklypo ribos matuojamos nuo labiausiai išsikišusių elementų, šiuo atveju – balkonų. Dėl to siekiama, kad balkonai būtų pašalinti.
"Dar pačioje projekto pradžioje miestas geranoriškai atsižvelgė į nekilnojamojo turto vystytojų pageidavimus. Tąkart Kauno taryba pritarė kompromisiniam sprendimui išduoti leidimą statyti pastatą iki sklypo ribos. Tai leido žymiai padidinti ir bendrą pastato tūrį. Tačiau matome, kad verslo atstovams to buvo per maža – sumanyta įrengti daugiau kaip pusantro metro virš praeivių galvų išsikišusius balkonus", stebėjosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas.
Esame gavę skirtingus išaiškinimus iš institucijų – Kauno miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomonės nesutampa ir vis dar ieškome kompromiso.
Stebina praeivius
Prie daugiabučio pastato Senamiestyje kalbinti praeiviai teigė, kad norėtųsi laisvo šaligatvio ir kad projektuotojai tokiose jautriose miesto vietose labiau atsižvelgtų į architektūros kontekstą.
"Man išvis keista, kai tokius pastatus stato istorinėse miesto vietose. Kažkaip norėtųsi, kad jie labiau derėtų su aplinka, papildytų jau seniau pastatytus pastatus. Aišku, reikia ir modernių, tačiau su dabartinėmis technologijomis, manau, kad tikrai gali rasti įvairių sprendimų, kurie būtų ir ekonomiški, ir vizualiai neterštų Senamiesčio", – teigė šalia Šv.Gertrūdos g. 51A pastato sutikta kaunietė Virginija.
Betoniniai balkonai kabo virš praeivių galvų.
"Balkonai parinkti labai gremėzdiški, sunkūs. Statytojai ėjo paprasčiausiu būdu ir prilipdė betoninius luitus. Manau, kad jie mažiau kliūtų į akis, jei būtų padaryti iš lengvesnių medžiagų", – savo nuomonę išsakė Laura.
Tačiau buvo ir tokių, kuriems balkonai netrukdė. "Šaligatvis čia siauras, bet juk balkonai yra virš galvų, tai laisvai galiu praeiti. Žinoma, kebliau būna, kai ties šaligatviu vairuotojai palieka ilgesnius automobilius, tada sunkiau praeiti. Tai gal tokiose vietose reikėtų palikti platesnius šaligatvius", – svarstė kaunietis Laurynas.
Skirtingos nuomonės ir svarbios detalės
VTPSI specialistų teigimu, Senamiestyje žemės sklypų dydis yra ribotas, todėl esą dažnai leidžiama pastatą statyti iki sklypo ribos, o balkonus iškišti į jau kitų, dažnai valstybei priklausančių sklypų valdas. Taip nutiko ir su Šv.Gertrūdos g. 51A daugiabučiu.
"Peržiūrėjus projekto sprendinius matyti, kad į valstybinę žemę patenka dalis daugiabučio gyvenamojo namo balkonų, t.y. sklypas yra netaisyklingos formos, o pastato siena nesutampa ir nėra lygiagreti sklypo ribai. Statybos techniniame reglamente nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka reikalavimus", – dienraščiui anksčiau komentavo VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.
Tačiau kiti kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai tam prieštaravo. Jų teigimu, perimetrinis užstatymas istorinėse vietose taikomas tik atkuriamiems pastatams, o Šv.Gertrūdos g. 51A apartamentų tokiais laikyti negalima. Nepriklausomi ekspertai atkreipė dėmesį, kadangi perimetrinio užstatymo nuostatos čia negalioja, projekto vystytojai turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, kadangi balkonai išsikiša į valstybinę žemę.
-
Vaizdingame gamtos kampelyje – pažeidėjai: jau nubausta per 100 vairuotojų 18
Nepaiso kelio ženklų
"Kauno dienos" skaitytojas Jonas pasipiktino, kad nemažai žmonių įprato automobiliais važiuoti į Nemuno ir Nevėžio santaką. Savo transporto priemones kauniečiai palieka ne tik prie upių, bet ir prie Lampėdžio ežero.
Vyras pasakojo, kad važiuojant Raudondvario plentu yra galimybė pasukti į taką, vedantį į Nemuno ir Nevėžio santaką. Taip pat šiuo taku galima pasiekti ir Lampėdžio ežeras. Tačiau kaunietis atkreipė dėmesį, kad šioje vietoje vandens telkinius galima pasiekti tik einant pėsčiomis arba važiuojant dviračiais, nes tako pradžioje yra pastatyti kelio ženklai, kurie draudžia automobilių eismą. Ponas Jonas apgailestavo, kad vis daugiau žmonių šio ženklo nepaiso, taip pažeisdami ne tik taisykles, bet ir gadindami ganėtinai neseniai įrengtus takus.
"Pačiame Raudondvario plento gale prasideda tas takas. Juo galima Lampėdžio ežerą dviračiu apvažiuoti. Nauji takai veda ir į Nemuno ir Nevėžio santaką. Ten tikrai gražiai viskas sutvarkyta, įrengta poilsio zona, tačiau jaunimėlis atvažiuoja čia automobiliais. Takai buvo padaryti iš akmenukų. Dabar visi jau beveik išvažinėti, atsirado duobių. Niekas nepaiso, kad čia sustatyti ženklai, jog eismas draudžiamas, palieka tuos automobilius ant žolės, paties tako", – nurodė Jonas.
Vairuotojams nė motais, kad dviračių takais jiems važinėti negalima.
Baudų gausa
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė nurodė, kad problema yra žinoma ir dėl automobilių jau teko ne kartą tvarkyti dviračiams ir pėstiesiems skirtus takus. Dėmesį į nedrausmingus vairuotojus ne kartą jau atkreipė ir Viešosios tvarkos skyrius, išrašęs ne vieną baudą.
"Buvo gautas pranešimas apie Nemuno ir Nevėžio santaką bei prie Lampėdžio ežero nuolat važiuojančius ir ne tam skirtoje vietoje paliekamus automobilius. Kadangi tai aplinkosaugos požiūriu jautri vieta, Viešosios tvarkos skyrius sistemingai šioje vietoje dalyvauja reiduose ir atlieka patikrinimus.
Organizuojamų reidų ir patikrinimų metu šiais metais Raudondvario plento pabaigoje už tokius pažeidimus buvo nubausti 125 vairuotojai. Prie Lampėdžio ežero nuolat reidus organizuoja ir policija", – pasakojo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Rimantas Vilimas.
125 – tiek vairuotojų Raudondvario plento pabaigoje šiemet jau nubaudė Viešosios tvarkos skyrius.
Ragina laikytis taisyklių
Specialistas vairuotojus paragino stebėti kelio ženklus ir laikytis galiojančių Kelių eismo taisyklių. Taip pat gyventojai kviečiami elektroninėje erdvėje informuoti Viešosios tarkos skyriaus specialistus apie vairuotojų daromus pažeidimus.
"Kelių eismo taisyklėse numatytas draudimas statyti transporto priemones ant vejos, pėsčiųjų ar dviračių takų ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Nesilaikant šių draudimų gali grėsti administracinė atsakomybė, kuri nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2-oje dalyje.
Čia nurodoma, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų", – Kelių eismo taisykles priminė R.Vilimas.
Jis nurodė, kad kontroliuoti, kaip transporto priemonių vairuotojai laikosi draudimų sustoti ir stovėti transporto priemonėms draudžiamose vietose įstatymo, yra suteikti įgaliojimai policijai ir Savivaldybių administracijų įgaliotiems pareigūnams (Kaune – Viešosios tvarkos skyriui). Tačiau Viešosios tvarkos skyriaus specialistai galimus pažeidimus gali tikrinti tik darbo valandomis, todėl kitu paros metu, šventinėmis ar savaitgalių dienomis gyventojai apie pažeidimus turėtų informuoti policijos pareigūnus.
Automobilius Nemuno ir Nevėžio santakoje paliekantiems vairuotojams gali tekti susimokėti nuo 30 iki 90 eurų.
Taip pat žmonės, pastebėję, jog kažkas nusižengė taisyklėms, gali apie tai pranešti naudojantis el. paskyra epaslaugos.kaunas.lt/paslaugos/viesosios-tvarkos-pazeidimai.
