-
Žlugo idėja pabėgėlius kelti tiesiai į savivaldybes 3
Ne pasaulio futbolo čempionato rungtynės, bet aistros aikštelėje virė ir Rukloje, minint Pabėgėlių dieną. Tarp žaidėjų – ir Jonavoje įsikūrę broliai sirai, kuriems tai yra galimybė pailsėti nuo rūpesčių. Vyriausiasis brolis, kaip ir tėtis, dirba, jaunesnis – mokosi kirpėjo profesijos. Mama namuose augina dar dvi mažesnes atžalas, tačiau šeima gyvenimu Lietuvoje nesiskundžia.
„Jokių problemų nebuvo, mus žmonės priima gana gerai. O kol mus gerai priima, mes ir liekame čia, išvykti nežadame“, – sakė pabėgėlė iš Sirijos Kafaa Sbat.
Tačiau ne visi gyvenimu čia patenkinti. Iš beveik 500 pagal Europos Sąjungos kvotas į Lietuvą perkeltų pabėgėlių, naujausiais duomenimis, liko vos 90.
Pasak Pabėgėlių priėmimo centro vadovo Roberto Mikulėno, kiti išvažiavo. Žlugo ir idėja pabėgėlius kelti tiesiai į savivaldybes, o ne į priėmimo centrą Rukloje. Trys iš keturių iškart savivaldybėse apgyvendintų šeimų jau ieško geresnio gyvenimo kitur.
„Girdėjau atgarsių, kad nekaip jiems ten sekėsi integruotis savivaldybės pilotiniam projekte. Pas mus centre, iškart atvykus, jiems medicininė priežiūra yra, psichologas ir vertėjo paslaugos, susikalbėjimas bet kuriuo paros laiku praktiškai. Aptarnavimas, pagalba lietuvių kalboj, socialinė darbuotoja prižiūri. O ten jiems labai savarankiškai teko gyventi“, – pasakojo Pabėgėlių priėmimo centro direktorius R. Mikulėnas.
„Mes šiuo metu rengiame tarpinstitucinių veiksmų planą. Jame viena iš galimų priemonių, mes manome, būtų labai naudinga – daugiau įtraukti savivaldybes į integracijos procesą. Tai galbūt galvotume kitokio pobūdžio modelį“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ieva Karpavičiūtė.
Nevyriausybinės organizacijos sako, kad prie integracijos galėtų daugiau prisidėti ir savivaldybės bei vietinės bendruomenės. Net susiradus darbą pabėgėliams sunku susirasti būstą.
„Žmonės kai sužino, kad asmenys yra pabėgėliai, tiesiog kažkaip ir nebenori to būsto nuomoti. Tai tikrai labai kviesčiau visus atsiliepti ir labiau suprasti, nes tiems žmonėms, kai atvažiuoja į šalį, reikalinga pagalba“, – sakė JT Pabėgėlių agentūros atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.
Pabėgėliai skundžiasi ir mažomis pašalpomis, kurių neužtenka pragyventi ir įsikurti.
-
JAV ieško būdų atgrasyti Rusiją nuo ribotų branduolinių smūgių 6
Amerikos žiniasklaidos paviešintoje naujoje branduolinėje strategijoje atgrasymui siūloma pasitelkti ir mažo galingumo bombas. Vakarams nerimą kelia Maskvos doktrina – grasinanti panaudoti mažesnio galingumo branduolinius ginklus prieš konkrečius taikinius ir taip priversti NATO atsitraukti.
Rusijos pratybose – branduolinis smūgis priešui. Pernai spalį, praėjus mėnesiui po Rusijoje ir Baltarusijoje vykusių „Zapad“ pratybų, Rusija išbandė savo strateginę branduolinę „triadą“ – paleido balistinių bei sparnuotųjų raketų iš sausumos, oro ir jūros. Ir nors tai buvo įvardijamos, kaip atskiros pratybos, Lietuvos krašto apsaugos ministro teigimu, tai buvo baigiamoji „Zapad“ dalis.
„Taip vadinama branduolinė triada – baigiamoji po „Zapad“ dalis, po pratybų Baltarusijoje, po pratybų Kaliningrade. Visada, kaip ir po kiekvieno „Zapad“, vyksta treniravimasis ir branduoliniu aspektu, naudojama visa triada – raketos, strateginiai lėktuvai, pajėgumai, kurie yra vandenyne“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Per „Zapad“ pratybas, pasak Vokietijos leidinio „Bild“ šaltinių, buvo išbandomos Baltijos šalių okupacijos bei staigaus puolimo prieš Vokietiją, Nyderlandus, Lenkiją, Skandinavijos šalis taktikos. Kad pratybų taikinys buvo ne tik Baltijos šalys, patvirtina ir Lietuvos krašto apsaugos ministras.
„Tai yra bendrai prieš NATO sąjungininkus, tai tikrai nebuvo taikinys. Aš net šiuo metu neapibrėžčiau konkretaus taikinio, bet tikrai nebuvo kalbos apie mūsų regioną, tai – platesnė dimensija“, – teigė R. Karoblis.
Ekspertų teigimu, Rusijos išbandytas scenarijus – tai paskutinis žingsnis prieš grasinimą branduoliniu karu, jei vakarai norėtų susigrąžinti užgrobtas teritorijas. Vakarams nerimą kelia Maskvos doktrina, kad ji gali grasinti panaudoti mažesnio galingumo branduolinius ginklus prieš konkrečius taikinius ir taip priversti NATO atsitraukti.
Tad ant Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo stalo – nauja Amerikos branduolinė strategija. Amerikos žiniasklaidos paviešintame projekte siūloma prisitaikyti prie realijų ir ant ilgo nuotolio balistinių raketų montuoti ir mažesnio galingumo branduolines galvutes. Taip tikimasi atgrasyti Rusiją nuo ribotų branduolinių smūgių.
Amerikiečiai ketina išplėsti dešimtmečius galiojusią taisyklę, kada galėtų būti branduolinis ginklas panaudotas pirmą kartą. Naujame dokumente, kurio nei Baltieji rūmai, nei Pentagonas nekomentuoja, numatyta, kad branduolinis atsakas galėtų būti suduotas ir jei kažkas kėsintųsi į šalies elektros tinklus ar ryšius, ir jei būtų surengta plataus masto kibernetinė ataka.
Tiesa, kai kurie Amerikos politikai nerimauja, kad grasinti linkęs Donaldas Trumpas gali peržengti ribas. Tačiau branduolinėms pajėgoms vadovaujantis generolas dar anksčiau tikino, kad jis pats to neleistų.
„Kasmet ugdome karo teisės išmanymą, joje svarbūs tam tikri principai – ar smūgis tikrai neišvengiamas, ar gebama atskirti civilius, ar proporcingas, ar bus išvengta bereikalingų netekčių. Prezidentui aš patariu, tada jis sprendžia, ką daryti. Jei sprendimas būtų neteisėtas, spėkite, ką daryčiau? Pasakyčiau jam, kad jis neteisėtas“, – kalbėjo JAV branduolinių pajėgų vadas gen. John Hyten.
Ir nors pats D. Trumpas vengia viešai kritikuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl Kremliaus agresijos, tačiau Pentagono dokumente Maskvos veiksmai apibūdinami kaip destabilizuojantys ir reikalaujantys griežtesnio požiūrio. Tad esą Vašingtonas gali būti priverstas atšaukti įsipareigojimą sumažinti Amerikos branduolinio arsenalo dydį. Jau kuris laikas Vašingtonas ir Maskva kaltina viena kitą pažeidžiant ginklų kontrolės sutartį, padėjusią užbaigti Šaltąjį karą.
„Atšilimas neįvyko, kad ir ko norėjo Baltieji rūmai, Jungtinių Valstijų Kongresas ir politinė bendruomenė puikiai supranta ir įvertina Rusijos priešiškumą ir antiamerikietišką požiūrį“, – teigė JAV analitikė Vanda Felbab-Brown.
Gruodį D. Trumpo patvirtintoje saugumo strategijoje Rusijos branduolinis ginklas vadinamas egzistencine grėsme Amerikai. O naujoji branduolinė strategija turėtų būti patvirtinta per mėnesį.
-
Borisovo gyventoja: baisiau nei dabar pas mus būti negali 5
Tačiau Baltarusijos opozicijos politikai sako, kad viskas ne taip paprasta kaip atrodo. V. Putinas ir A. Lukašenka bendras pratybas stebėjo atskirai, o Maskva jau kelerius metus spaudžia Minską, jog šis leistų šalyje įkurti rusų bazę.
Baltarusija viliasi, kad tai, ką dabar stebi Lukašenka – Rusijos sraigtasparnius, tankus ir karius savo žemėje, po dešimties dienų išvyks atgal į Rusiją.
„Bandymas diskredituoti Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas buvo neprofesionalus. Palaukite, kol visi Rusijos ir mūsų kariai grįš į savo nuolatines dislokavimo vietas, ir tada pažiūrėsime, ką Europos politikai pasakys“, – sakė A. Lukašenka.
Baltarusijos opozicijos teigimu, A. Lukašenka nėra toks pasitikintis, kaip atrodo. Jis esą supranta, nepaisant, kad abi šalys vadinamos sąjungininkėmis, pasitikėti Kremliumi negalima. O kad ta sąjunga keista, rodo ir tai, kad V. Putinas pratybas stebėjo prieš kelias dienas Rusijoje, o A. Lukašenka – šiandien Baltarusijoje.
„Čia važinėja Rusijos tankai, vaikšto išgėrę Rusijos kariai, taigi, šiame procese, traukinio mašinistas yra V. Putinas, o A. Lukašenka sėdi vagone ir tik komentuoja, kaip tas traukinys važiuoja. Tai yra nekontroliuoja situacijos ir dėl to A. Lukašenka jaučiasi nepatogiai. Todėl ir nevažiavo į Maskvą. Jis nori bent dėl ko nors būti savarankiškas, parodyti, kad nėra V. Putino pasiuntinukas“, – kalbėjo Baltarusijos opozicijos Jungtinės piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebedka.
Tuo metu išvakarėse prie poligono esančiame Borisovo mieste buvo įprastas gyvenimas. Čia mūsų kalbintiems baltarusiams nerūpėjo nei pratybos, nei šiandienis A. Lukašenkos apsilankymas.
Nuo čia iki didžiausio Baltarusijos poligono – keturi kilometrai. Poligone šiuo metu dislokuoti Rusijos tankai taip pat į pratybas atvyko nemažai Rusijos karių. Tačiau šio miesto gyventojai sako, kad jiems visiškai nerūpi nei rusai, nei vykstančios pratybos. Net nerūpi ar išvyks rusai iš Baltarusijos po pratybų. Esą svarbiausia, kad gyvenimas pagerėtų ir susitvarkytų ekonomika.
„Na, jei pasiliks, lai lieka. Kas iš to bus. Sutariame, gyvename taikoje, tai koks skirtumas“, – sakė Borisovo gyventojas Dima.
Šioms moterims pratybos sukelia tik du nepatogumus – dėl sprogimų drebantys namų langai ir kad grybauti neleidžia pačiame poligone.
Borisovo gyventoja Sveta, paklausta, ar nebijo, kad pasiliks Rusijos kariai, kalbėjo: „Koks mums skirtumas? Ko mums bijoti? baisiau nei dabar pas mus būti negali. Visi sako, kad pas mus čia gerai, o darbo susirasti neįmanoma“.
Ir Baltarusijos opozicija pripažįsta, kai žmonėms sunku pragyventi, šalies saugumas jiems beveik nerūpi. Nerūpi ir tai, kad Maskva jau kurį laiką spaudžia Minską, jog šis leistų steigti karinę bazę. Be to Rusija ketina per trejus metus atnaujinti ir dalį karinės Baltarusijos infrastruktūros – sandėlius, lėktuvų pakilimo takus. Tad net išvedus karius dabar, prireikus jie galėtų greit būti dislokuoti Baltarusijoje. O ir per „Zapad“ pratybas mokytasi greito karių perkėlimo.
„Reikia būti pasirengus viskam, nes dabar V. Putinas, Kremlius visiškai nenuspėjamas. Rusija linkusi provokuoti net savo sąjungininką A. Lukašenką. Galimybė, kad liks ginkluotė taip pat yra. Kariai gali išeiti, bet jei liks ginklai... Ant sienos kabantys ginklai, išauna. Todėl tai yra grėsmė“, – teigė A. Lebedka.
Jis neabejoja, kad būtent dėl tos grėsmės, tarp Rusijos ir Vakarų laviruojantis A. Lukašenka, ir parodė neįprastą, nors ir ribotą atvirumą – įsileido užsienio stebėtojų ir žurnalistų. Taip jis esą tikisi, kad po dešimties dienų Rusijos kariai tikrai paliks Baltarusijos žemę. Priešingu atveju, analitikų teigimu, tai reikš Minsko nepriklausomybės pabaigą.
-
D. Grybauskaitė: „Zapad“ pratybos bus labai naudingos 5
Išsamiau apie pratybas „Zapad“ – LRT TELEVIZIJOS interviu su D. Grybauskaite.
– Prezidente, prasideda Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“, tiksliau – jų aktyvioji fazė. Jos vadinamos vienomis didžiausių nuo Šaltojo karo. Kokias matytumėte didžiausias grėsmes Baltijos šalims ir Lietuvai?
– Tokių grėsmių aš nematau, būtent todėl, kad šioms pratyboms esame labai gerai pasirengę. Žinome, ką turime žinoti, matome, kas vyksta už mūsų sienų. Ir jau seniai rengiamės kartu su savo partneriais, NATO partneriais apsaugoti savo valstybę.
– Matyt, panikos ir baimės sėjimas yra vienas iš Kremliaus tikslų. Ar, jūsų nuomone, pavyko su jomis susidoroti, kai girdime įvairių pranešimų, kad žmonės perka kruopas ar netgi bėga į užsienį per šias pratybas?
– Pirmiausia pratybų tikslas yra gąsdinti, palaužti valią gintis, paralyžiuoti valstybę. Ir būtent todėl reaguosime visiškai kitaip. Esame savimi pasitikinti valstybė, todėl, kad esame ne vieni, o su mūsų partneriais.
– Savaitgalį išvykstate į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, kuri, beje, panašiu metu vyksta kasmet ir kasmet jūs ten važiuojate. Man ne kartą teko girdėti, kad štai – prezidentė bėga iš Lietuvos tuo metu, kai vyksta „Zapad“ pratybos. Koks būtų jūsų atsakymas tiems žmonėms?
– Pirmiausia vykstu tik trims dienoms, o pratybos – jau šiandien. Šiandien, kaip matote, esu Vilniuje. Išvykstu, nes yra puiki proga, ir ne tik man – vykstame visi šio regiono prezidentai – ir Latvijos, ir Estijos, ir Ukrainos bei Lenkijos. Vykstame išsakyti savo nuomonės ir vertinimų, dar kartą pakartoti, kaip vertiname didelės, agresyvios savo kaimynės veiksmus mūsų nedidelių ir mažų valstybių atžvilgiu. Taigi mūsų balsas turi būti girdimas pasaulyje. Jei būsime negirdimi ir nematomi, niekada neturėsime ir supratimo, ir užtarimo, todėl kalbėti reikia. Visi kalbėsime ir būsime girdimi.
– Bet realiai tas užtarimas – ar jūs jaučiatės, kad Vakarai supranta „Zapad“ pratybų reikšmę ir grėsmę?
– Dabar taip, todėl, kad pakankamai aiškiai artikuliavome visi, ne tik mes, bet ir NATO generalinis sekretorius, ir Vokietijos vadovai. Labai aiškiai matome ir įvardijame, kad tai yra puolamosios pratybos su laba didžiuliu arsenalu, net naudojant kitos valstybės, Baltarusijos, teritoriją. Tai išties pirmąkart tokio masto pratybos prieš nedideles savo kaimynes, kai, mes sakome, prieš vieną NATO karį yra išstatyta beveik 10 Rusijos karių šiame regione. Bet būtent todėl bijoti nereikia, nes taip gali elgtis tie, kurie patys bijo.
– Pastarosiomis dienomis ypač jautriai reaguojama į įvairias provokacijas. Tarkime, savaitgalį per upę perplaukė Rusijos pilietis ir buvo bandoma į tai žiūrėti kaip į provokaciją. Iš principo tarsi bandoma ieškoti tų saugumo skylių, kur mes nesaugūs. Ar, jūsų nuomone, tokių saugumo skylių yra?
– Bus labai gerai, jei nors kiek nedidelių [saugumo skylių – LRT.lt] ras, nes mes žinosime, kaip susitvarkyti ateityje. O išties tokios pratybos ir tai, kad mes jas stebime ir žinome, kas vyksta, bus labai naudingos ir mums ateityje reformuojant NATO, darant NATO efektyvesnę, greičiau priimant sprendimus, ir taip pat mums patiems, kaip tobulinti savo gynybą, kaip toliau reformuoti mūsų kariuomene, ją modernizuoti. Išties pasimokysime iš visko, kas aplink mus vyks.
Visas prezidentės D. Grybauskaitės interviu – įraše.
-
Politiniai sprendimai sovietmečiu būdavo priimami prie vaišių stalo 2
Šioje nuotraukoje – Lietuvos komunistų partijos bei Sovietų Sąjungos atstovų susitikimas Maskvoje per ten vykusias Lietuvos dienas.
„Ši nuotrauka taip pat vaizduoja ir sovietinėje politinėje sistemoje buvusią neoficialią politinę praktiką, kuomet vaišių metu būdavo tariamasi dėl įvairių politinių sprendimų ir šie sprendimai būdavo priimami užstalėse, o paskui įforminama tik tai oficialiai oficialių struktūrų dokumentuose“, – pasakojo Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos komunistų partijos dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė.
Sprendimai buvo priimami ir medžioklėje, žvejyboje, asmeninėse politikų šventėse. Tačiau, pasak archyvo darbuotojų, tai nebuvo išskirtinis reiškinys, nes taip elgtasi dar viduramžiais.
„Šios nuotraukos ir rašytiniai taip pat dokumentai, pasakoja, byloja apie politinę korupciją, apie šališkumą, parenkant ir iškeliant į vadovaujančius postus bei šiaip įdarbinant valstybės tarnyboje įvairius asmenis“, – sakė N. Maslauskienė.
Dokumentai ir nuotraukos saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Siekiant besidomintiems sovietmečiu palengvinti eksponatų prieinamumą, jie suskaitmeninti ir perkelti į virtualią parodą „Sovietinės politikos bruožai. Oficialiosios praktikos ir užkulisiai“.
Šioje parodoje – tik dalis sovietinės visuomenės gyvenimą atspindinčių eksponatų. Prieš kelerius metus surengta paroda buvo skirta sovietinei kultūrai. Kitais metais bus apžvelgiama sovietinė ekonomika.
Dokumentus bei nuotraukas galima peržiūrėti atvykus į archyvą arba jo internetiniame puslapyje virtualioje parodoje.
