Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje ragina Rusiją išlaikyti Ukrainos vienybę bei teritorinį vientisumą. Europarlamentarai primena, kad prieš 10 metų Budapešto memorandumu Rusija įsipareigojo gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nedaryti ekonominio spaudimo siekiant savų interesų.

Diena anksčiau, trečiadienį, diskutuodami dėl Ukrainos rezoliucijos, EP nariai ragino Maskvą negrasinti Kijevui, o galimą intervenciją vertino kaip būsimą klaidą bei katastrofą. „Jei Putinas sukels pavojų teritoriniam Ukrainos vientisumui, galiausiai jis ne tik praras draugus oligarchus, bet ir Ukrainos piliečius. Parlamentas turėtų pasakyti labai aiškiai – palaikome teritorinį šalies vientisumą su Krymu. Prašome Rusijos ir Putino – patraukite kariuomenę nuo sienos. Ar jūs tikrai grasinate? Ar norite įžengti? Tai būtų katastrofa“, – EP kalbėjo Socialistų ir demokratų frakcijos lyderis Hannesas Swoboda.

Karščiausių diskusijų susilaukė EP nario iš Lenkijos Jacek Saryuszo-Wolskio siūlymas pažadėti Ukrainai narystę Europos Sąjungoje (ES), jei šalis įgyvendins kriterijus. Pasak parlamentaro, reikia remtis ES sutarties 49 straipsniu ir aiškiai įvardinti, kad Ukraina turi europinę perspektyvą. „Nepasakydami apie perspektyvą dabar, kai yra demokratinė valdžia, nusiųsime labai blogą signalą į Ukrainą, nors lapkritį buvome pasiruošę perspektyvą pažadėti Janukovyčiaus režimui. Būtų labai gaila ir apmaudu, jei tai įvyktų, – parodytume ukrainiečiams, kad siūlome mažiau už didesnes jų pastangas“, – kalbėjo J. Saryuszas-Wolskis.

Tačiau užkulisiuose dalis frakcijų kolegų prašė lenko atsiimti pataisą, nes manyta, kad EP tikrai jai nepritars. Mat žinodami neigiamą Vakarų Europos gyventojų nusiteikimą dėl ES plėtros, prieš artėjančius rinkimus politikai apskritai vengia apie tai kalbėti. Nenorėjęs būti pristatytas šaltinis Parlamente teigė, kad „patys sau būtume šovę į koją“.

Įtikinėjimai atsiimti pataisą vyko iki trečiadienio vėlumos, Europos Liaudies frakcijos posėdyje parlamentarai ginčijosi ir vos valdė aistras. „Neturime siūlyti dalykų, kurių patys dar nesame pasiruošę duoti. Pritariu visoms sutartims ir 49 straipsniui. Tačiau sakau, kad nenoriu labiau jo detalizuoti, nes tai sukurs iliuzijas, kad narystės ES galima tikėtis labai greitai“, – diskusijoje kalbėjo EP narys iš Nyderlandų Johannesas Cornelis van Baalenas.

Europarlamentaras iš Lenkijos galiausiai buvo įtikintas atsiimti savo pataisą, tačiau su kitais EP nariais pateikė naują siūlymą įtraukti į rezoliuciją švelniau skambančią frazę, kad „Ukraina gali kreiptis į ES dėl tapimo nare“. EP balsuodamas tokiai nuostatai pritarė.

EP taip pat paragino Europos Komisiją ir Bendrijos šalis surengti donorų konferenciją ir skirti Ukrainai gyvybiškai svarbią finansinė pagalbą. Skelbiama, kad šaliai reikia 36 mlrd. JAV dolerių, 4 mlrd. – per artimiausią savaitę.

EP taip pat pabrėžė, kad ES neturi atsisakyti planų taikyti sankcijas Ukrainos pareigūnams, atsakingiems už protestuotojų žudymą – mat prieš savaitę nusprendus įvesti sankcijas, šiandien jos dar neveikia. Manoma, kad procesą vilkina Vokietija bei Prancūzija. ES ministrai susitarė prie žudymų Maidane prisidėjusiems Ukrainos pareigūnams neleisti įvažiuoti į ES teritoriją bei užšaldyti ES bankuose esančias jų sąskaitas.

Europos Komisija (EK) numato, kad šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,5 proc. – tai bus sparčiausiais Europos Sąjungoje (ES) augimas po Latvijos (4,2 proc.). Tokią tendenciją tarp 28 valstybių Lietuva ir Latvija turėtų išlaikyti ir 2015 m. Tačiau  palyginti su pernai rudeniu, šių metų Lietuvos ūkio augimo prognozės pablogintos 0,1 proc., kai didžiausias smukimas ES numatomas Kipre (-4,8 proc.)

Prognozės taip pat rodo, kad Lietuvos ekonomika turi realią galimybę kitais metais būti pasiruošusi įsivesti eurą. „Prognozės geresnės nei buvo skelbta rudenį – Komisija pažymi, kad valstybės finansai konsoliduojami sparčiau, skola stabilizuojasi, infliacijos augimas išlieka nuosaikus. Tokia „nuotrauka“ tikrai graži“, – LRT.lt sako Lietuvos nuolatinės atstovybės Briuselyje finansų patarėja Miglė Tuskienė.

Pagal EK, Lietuvos biudžeto deficitas, kuris, manoma, pernai siekė 2,7 proc., šiais metais turėtų sumažėti iki 2,3 proc., o po dviejų metų dar labiau – iki 1,7 proc. Toks Briuselio matymas – palankesnis Lietuvai nei rudenį, kai Komisija planavo didesnę Lietuvos biudžeto skylę. Jei Lietuva nori įsivesti eurą, būtina atitikti keturis Mastrichto kriterijus, kurių vienas pagrindinių nurodo, kad biudžeto deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 proc. BVP. „Rizikos išlieka, bet šioks toks palengvėjimas yra, nes iki 3 proc. išlieka pakankamas atstumas, nėra taip, kad balansuotume ant ribos“, – sako M. Tuskienė.

Vis dėlto rizika išpūsti biudžeto išlaidas išlieka dėl vyriausybės siekio šiemet pradėti kompensuoti per sunkmetį sumažintas pensijas ir atlyginimus valstybės tarnautojams. „Tikimasi, kad Lietuvos vyriausybė pavasarį apsispręs kada ir kaip bus grąžintos gyventojams šios lėšos. Todėl yra rizika, kad biudžeto deficitas bus didesnis nei dabar prognozuojama“, – rašoma EK žiemos ekonominių prognozių ataskaitoje.

Šį kartą eurą siekiančiai įsiversti Lietuvai neturėtų kojos pakišti ir kainų stabilumas, kaip kad atsitiko 2007 m. EK prognozuoja, kad kainos Lietuvoje augs lėtai: šiemet infliacija sieks 1,1 proc., kitąmet šiek tiek daugiau – 1,9 proc. „Tačiau ir tuomet pagal infliacijos rodiklį Lietuva neišsišoka tarp kitų ES šalių, tas dydis išlieka nuosaikus“, – vertina M. Tuskienė.

Vienas iš Mastrichto kriterijų nurodo, kad kainų stabilumas eurą norinčioje įsivesti šalyje turi būti ilgalaikis. Tačiau galutinį sprendimą, ar Lietuvoje turėtų kitąmet atsirasti europinė valiuta, EK žada priimti remdamasi balandį pasirodysiančiais ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis bei gegužės ekonominėmis prognozėmis.

„Panašu, kad Mastrichto kriterijus turėtume tenkinti. Tačiau reikia atsiminti, kad dar bus vertinimas tvarumas“, – sako finansų patarėja M. Tuskienė. Siekiant įsivesti eurą, Lietuvai būtina ne tik numatytu laikotarpiu atitikti Mastrichto kriterijus, bet ir įrodyti, kad ji atsakingai elgsis su finansais ir ateityje.

Būtent tai EK tai vadina „ekonominiu tvarumu“. Tačiau ką reiškia jį tenkinti, neapibrėžta jokiuose dokumentuose, pavyzdžiui, nėra aišku, kelių – dviejų ar penkerių metų prognozės – turi rodyti, kad situacija šalies ekonomikoje stabili. „Vertinama apskritai vyriausybės vykdoma politika ir struktūrinės priemonės“, – komentuoja M. Tuskienė.

EK ir Europos centrinis bankas šį birželį parengs Lietuvos euro Konvergencijos ataskaitą, kuri remsis balandžio 20 d. pasirodysiančiais „Eurostat“ duomenimis ir gegužės ekonominėmis prognozėmis. Ataskaitoje bus rekomenduojama ES ministrų Tarybai pritarti arba nepritarti Lietuvos siekiui įsivesti eurą nuo 2015 m. Galutinį sprendimą vasarą dėl euro priims Taryba.

Europos Sąjungos (ES) ministrai po daugiau nei tris valandas trukusio posėdžio vienbalsiai sutarė taikyti sankcijas Ukrainos pareigūnams, kurie prisidėjo prie smurto šalyje – jiems bus draudžiama įvažiuoti į ES, o čia esančios jų bankų sąskaitos bus užšaldytos.

Ministrai taip pat susitarė netiekti produkcijos į Ukrainą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijose. Jau rytoj ES ambasadoriams pavesta sudaryti sąrašą asmenų, kuriems būtų taikomos sankcijos, todėl manoma, kad jos gali įsigalioti dar šią savaitę.

„Tas sąrašas, kuris gims netrukus, jis nėra baigtinis, ir priklausomai nuo situacijos šalyje, jis gali plėstis ir ribojančios priemonės gali plėstis. Arba, jei situacija gerės, ir mažėti“, – po susitikimo LRT.lt portalui kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, sankcijų sąraše „nebus pradžiai labai daug žmonių“.

Neoficialiai kalbama, kad sąrašas gali būti visai kuklus, o sankcijos – tik simbolinės, jei prezidentas V. Janukovyčius sutiktų su ES derybininkų Kijeve (Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų) pasiūlymais. Nenorėjęs prisistatyti ES diplomatas sakė, kad trys ministrai labai aiškiai pabrėžė V. Janukovyčiui, ko nori ES, ir dabar laukiama tik jo sprendimo, nuo kurio priklausys ir sankcijų taikymo mastas.

Per posėdį ES užsienio reikalų ministrai taip pat buvo informuoti apie šias derybas. Manoma, kad ES paragino prezidentą sušaukti išankstinius parlamento ir prezidento rinkimus ir taip išspręsti krizę. „Ypatingų rezultatų neišgirdome, todėl ministrai dar liko Kijeve, tęs diskusijas, pažiūrėsime, kokį poveikį turės mūsų sprendimas, ir nuo to priklausys tolimesnė eiga“, – LRT.lt sakė L. Linkevičius.

Kaltinimai neveiksnumu

ES kaltinama dėl neveiksnumo reaguojat į Ukrainos krizę, o pasak šaltinių Briuselyje, ir dabartinis sprendimas dėl sankcijų – pavėluotas. „Padarėme per mažai ir per vėlai“, – kalbėjo ES diplomatas.

Tačiau viešai ministrai skelbė priešingai. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague`as po susitikimo tikino, kad sprendimas – stiprus signalas Kijevui, jog jo taikomos priemonės yra nepriimtinos. „Ukrainos valdžios būdai būtų nepriimtini jokiame mieste ar šalyje. Ir tai signalas, kad ES pasiryžusi kažką daryti“, – sakė Didžiosios Britanijos ministras.

L. Linkevičius įsitikinęs, kad sankcijos turėtų padėti sustabdyti smurtą Ukrainoje. „Mūsų tikslas buvo padaryti tai, kas įmanoma, kad būtų sustabdytas kraujo praliejimas. Žmonės, nuo kurių priklauso sprendimai, turėtų susimąstyti, kad tai turės pasekmes jų asmeniniame gyvenime ir jų asmeniniam verslui“, – pabrėžė L. Linkevičius.

ES ministrai taip pat paragino valstybes palengvinti vizų išdavimo procesą Ukrainos žmonėms. Dabar pagal Vizų kodeksą šalims tik rekomenduojama individualiais atvejais dėl humanitarinių ar politinių priežasčių palengvinti vizų išdavimą. Ministrų išvados turėtų padrąsinti valstybes dažniau taikyti šią nuostatą.

„Naudojantis Vizų kodeksų lankstumu bus žymiai paprasčiau ir pigiau gauti vizas – sumažinta kaina ar net nemokamai, priklausomai nuo situacijos. Ir dabar konsulas gali priimti sprendimą, bet paprastai tai daroma individualiais atvejais išimties tvarka, o dabar bus truputėlį paprasčiau ir manau, kad tai Ukrainos piliečiai turėtų pajusti“, – kalbėjo L. Linkevičius. Susitikimo išvadose taip pat įrašyta, kad ES yra pasiruošusi siųsti į Kijevą skubią siuntą su medicininėmis priemonėmis, kurios padėtų gydyti sužeistuosius.

Išvadose nebeliko planuoto embargo ginklams, nes ES ministrai nusprendė, kad pasakymas, jog „ES draudžia įvežti ginklus“ sukurtų neteisingą įsivaizdavimą, kad dabar yra tiekiami ginklai Ukrainai, ir prilygintų šalį civilinio karo niokojamai Sirijai. Ukraina pati gamina ginklus ir yra jų eksportuotoja, o ne importuoja.

Lietuvai jau kitąmet planuojant įsivesti eurą, kai kurie politikai priekaištauja, kad vyriausybė nepakankamai rūpinasi informacijos pateikimu gyventojams bei verslui ir iš anksto nerengia informacinės kampanijos.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad šiuo metu ją vykdyti būtų per anksti. „Detalaus informavimo kampanija turi giliausios prasmės prieš pat pakeičiant valiutą.

Antrą metų pusmetį tos informacijos visi gaus. Tvirtinti, kad praėjusių metų pabaigoje ir šiais metais Lietuvoje nebuvo informacijos apie eurą aš negalėčiau“, – sakė R. Šadžius. Pasak ministro, neoficialia kampanija galima vadinti ir Finansų ministerijos užsakytas rubrikas regioniniuose laikraščiuose, kuriuose atsakoma į klausimus apie eurą. „Tų klausimų jau parinkome, kai kuriuos patys sugalvojome, bet yra ir nesugalvotų. Pasirodo, žmonėms tai rūpi“, – kalbėjo R. Šadžius.

Visas pajėgas Finansų ministerija žada skirti šią vasarą prasidėsiančiai kampanijai dėl euro, jau dabar pradėti viešųjų pirkimų konkursai ir įmonės kviečiamos teikti savo siūlymus. Pasak ministro, dalį lėšų kampanijai skirs ir Europos Komisija. „Visuomenės parama – klausimas rimtas, kuris iškilo net ir toms šalims, kurios sukūrė euro zoną. Estijos pavyzdys rodo, kad įsivedus eurą 2011 m. eurą rėmė virš 40 proc. gyventojų. Po dviejų metų – 78 proc. Dabar Estija yra tarp labiausiai eurą palaikančių šalių“, – sakė R. Šadžius, pabrėždamas, kad euras naudingas pirmiausiai mažoms valstybėms. 2013 m. vasaros „Eurobarometro“ duomenimis, eurą Lietuvoje palankiai vertina tik 40 proc. respondentų.

Įsivedus naują valiutą apie pokyčius gyventojus turės informuoti Lietuvos bankas: kur, iki kada ir kaip galima litus pasikeisti į eurus, kaip bus perskaičiuojamos palūkanos, kaip atskirti tikrus eurus nuo padirbtų ir pan. Ūkio ministerija bus atsakinga už verslo informavimą, pavyzdžiui, kokiu būdu kainas reikės kainas skelbti ir eurais, ir litais. Kainos abiem valiutoms bus rašomos maždaug pusmetį prieš ir po euro įvedimo.

Finansų ministras taip pat teigia niekada nesakęs, kad dėl euro įvedimo kainos nedidės. „Jos didės, bet ne tiek, kiek žmonės įsivaizduoja. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad būtent dėl euro įvedimo sukeltų priežasčių, pavyzdžiui, kainų apvalinimo, kainų augimas metiniame infliacijos indekse sudaro 0,2–0,3 proc.“, – sakė R. Šadžius.

Pasak ministro, vyriausybės idėja – ne sustabdyti kainas, nes to padaryti neįmanoma, bet kontroliuoti, kad jos būtų teisingai perskaičiuojamos. „Stabdyti kainų niekas nesiruošia ir tos kainos normaliai porą procentų per metus vis tiek auga. Sezoniniai kainų svyravimai taip pat vyksta. Tas vyks ir toliau. Tam, kad žmonės galėtų persiorientuoti prie kito mastelio, bus tas dvigubas kainų skelbimas“, – pabrėžė ministras.

Jei gyventojai pastebės, kad verslininkai elgiasi nesąžiningai ir kelia kainas, jie galės skųstis Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri, žada ministras, įgaus daugiau galių. „Tačiau niekas nesiruošia taikyti bausmių, to nereikia. Gyvenimas rodo, jeigu tu draugiškai pabari ir duodi suprasti verslininkui, kad jis rizikuoja savo reputacija, bus paskelbtas kokiame juodajame sąraše, tas veikia žymiai geriau nei bet kokia bauda“ – įsitikinęs R. Šadžius.

Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai nusprendė nekeisti nuostatos, kad bankų gelbėjimo fondas veiks remdamasis tarpvyriausybine sutartimi. Su tokia sutartimi nesutinka Europos Parlamentas (EP), kuris turi pasakyti „taip“ kuriamai Bankų sąjungai.

EP ir ES valstybės pritaria pagrindinei euro zonoje kuriamos Bankų sąjungos idėjai, kad bankų nuostolius padengti turi ne mokesčių mokėtojai, o pačios finansų įstaigos, ir tai, pasak susitikime dalyvavusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus, turėtų būti pagrindinis argumentas EP nusileisti.

„Aš neabejoju, kad šita schema išliks ir EP ją patvirtins vadovaudamasis būtent tuo, kad ten, galutiniame kompromise bus įgyvendinti pagrindiniai principai, apsaugantys mokesčių mokėtojų pinigus“, – LRT.lt portalui sakė R. Šadžius.

Pasak jo, tarpvyriausybinio susitarimo apimtis bus minimali ir joje bus surašytos tik būtiniausios sąlygos, o likusios, kaip nori EP, būtų grindžiamos ES teise.

Pernai gruodį, kai ES Tarybai pirmininkavo Lietuva, po ilgų derybų 28 ES valstybės  susitarė, kad euro zonos bankai bus pertvarkomi iš specialaus europinio fondo, į kurį lėšas patys bankai pamažu suneš per 10 metų. Taip pat nuspręsta, kad fondo veikimą ir finansavimą numatys atskira tarp valstybių pasirašyta sutartis – ji užtikrins, kad euro zonos bankai mokėtų įnašus į pertvarkymo fondą. Kita fondo dalis bus reguliuojama ES teisės aktais. EP siekia, kad visas fondas būtų grindžiamas ES teise, o ne tarp valstybių pasirašyta sutartimi.

Bankų sąjunga euro zonoje kuriama tam, kad būtų apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigai ir jie neatitektų bankrutuojantiems bankams atstatyti. Dabar Lietuvoje šie klausimai sprendžiami biudžeto sąskaita, kaip buvo „Ūkio banko“ atveju. Todėl Lietuvai stojant į Bankų sąjungą teks sukurti teisinius mechanizmus, kurie leistų suformuoti nacionalinį fondą ir vėliau jį sujungti su europiniu fondu.

Europos Parlamente (EP) surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje 112 dienai paminėti, Lietuvoje įvykusią nelaimę, kai  bagažinėje vežama mergina aštuonis kartus skambino pagalbos telefonu, tačiau policijai nepavyko nustatyti jos buvimo vietos, buvęs Bendrojo pagalbos centro (BPC) vadovas Artūras Kedavičius pristatė kaip įrodymą apie neefektyvų 112 sistemos veikimą visoje Europos Sąjungoje (ES).

Pasak A. Kedavičiaus, Lietuvos vietos nustatymo sistema dabar gerokai lenkia tokių išsivysčiusių šalių kaip Vokietijos, Prancūzijos ar Austrijos.

Net ir Norvegijos 112 centras nesugebėjo padėti prieš trejus metus norvego žudiko Breiviko įkaitais Utojos saloje tapusiems jaunuoliams. „Suradę gerą vietą pasislėpti, kelis kartus skambinome 112, tačiau numeris buvo užimtas. Vėliau paaiškėjo, kad kitame laido gale dirbo vos vienas žmogus ir įeinantys skambučiai nenukreipiami į kitą pagalbos centrą. Šiais laikais tai visiškai nepriimtina, tai būtų buvę nepriimtina net ir, pavyzdžiui, 1994 m. Patobulėjusios technologijos vis dar nenaudojamos žmonių apsaugai“, – LRT.lt portalui sakė tragediją išgyvenęs Tore Sinding Bekkedalis, apie tai kalbėjęs ir EP spaudos konferencijoje.

Dar vienas skaudus pavyzdys pateiktas iš Rumunijos, kai sausio pabaigoje lėktuvas, gabenęs gydytojus paimti donoro organų, sudužo kalnuose. Tačiau 112 centrui nesugebėjus nustatyti avarijos vietos, likę du gyvi žmonės po šešių valandų laukimo mirė.

Nevyriausybinė organizacija „Europos bendrojo pagalbos telefono numerio asociacija“ (EENA) kaltina Europos Komisiją (EK), kad ji iki šiol teisės aktais neįpareigojo valstybių greitai ir tiksliai nustatyti skambinančiojo buvimo vietą.

„Komisija investavo 8 mln. eurų į „eCall“ projektą, kuris numato automatinę pagalbos iškvietimo sistemą naujo modelio automobiliuose – tokie skambučiai sudaro maždaug 1,7 proc. visų pagalbos skambučių. Tačiau į likusią dalį – 98,3 proc. nebuvo investuota nė pusės tiek“, – kalbėjo Demetrios Pyrrosas, EENA atstovas.

Pasak jo, atsirado net ciniškas pajuokavimas, kad jei 2015 m., kai, planuojama, automobiliuose veiks automatinė pagalbos iškvietimo sistema, telefonu skambinant vis dar nebus galima nustatyti pagalbos prašančio žmogaus vietos, pagalbos centro darbuotojas turėtų pasiūlyti skambinančiam žmogaus tiesiog įsėsti į automobilį ir jį sudaužyti – tuomet 112 centras per automobilyje įdiegtą sistemą sužinos, kur tiksliai jis yra.

EENA kaltina komisarę Neelie Kroes, atsakingą už skaitmeninę darbotvarkę, kad ji per savo kadenciją nei padidino numerio 112 žinomumą, nei pasirūpino, kad pagalbos centrai gautų tikslią ir išsamią informaciją apie skambinančio buvimo vietą, nei užtikrino, kad 112 numeriu galėtų susisiekti žmonės su negalia, mat iki šiol tik mažiau nei pusę ES valstybių leidžia su pagalbos centru bendrauti ne tik balsu, bet ir žinutėmis.

EK pripažįsta, kad numeris 112 veikia neefektyviai, tačiau pabrėžia, kad tai ne jų, o pačių valstybių atsakomybė, nes EK nesuteikta pakankamai teisinių galių priversti valstybes įdiegti naujausias vietos nustatymo technologijas. „Nesutinku, kad EK neužteko politinės valios parengti reikalingą teisės aktą. To nepadarėme, nes tiesiog žinome, kad šiuo metu valstybės jam nepritars. Jei būtume pasiūlymą teikę pernai, irgi būtų buvę tas pats – valstybės jam nepritartų. Nėra prasmės švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų rašant teisės aktus, kurie žinai, kad nebus patvirtinti“, – LRT.lt portalui sakė komisarės atstovas Ryanas Heath`as.

EK nuomone, dar 2011 m. buvo nuspręsta, kad šalys pačios imsis iniciatyvos įrengti tinkamai veikiančią skambinančiojo vietą nustatančią sistemą, bet pasirodė, kad jos įvykdė tik minimalius reikalavimus.

Pavyzdžiui, dabar dalyje ES valstybių žmogaus vietos nustatymui reikia keliolikos minučių ar net visos valandos, kartais tokia informacija vis dar ateina faksu. „Tai reiškia, kad jeigu jus užpuolė, žudo ar prievartauja, tuo metu, kai visa tai vyksta, 112 darbuotojas turi nusiųsti faksą jūsų mobiliojo ryšio operatoriui ir palaukti, kol ateis informacija apie jūsų buvimo vietą – tai gali užtrukti 15 minučių, o kartais ir gerokai ilgiau“, – ironiškai kalbėjo A. Kedavičius.

Bendras europinis pagalbos numeris 112 buvo įvestas prieš kelis dešimtmečius, septynios šalys jį naudoja kaip vienintelį, likusios – kartu su nacionaliniais pagalbos numeriais. Kai kuriose ES valstybėse, pavyzdžiui, Graikijoje ar Didžiojoje Britanijoje, numeris yra mažai žinomas, o tokiose šalyse kaip Lenkija ar Liuksemburgas apie jo egzistavimą informuoti 70–80 proc. gyventojų.

EP Vidaus rinkos komitetas antradienį pritarė automatinei pagalbos iškvietimo sistemai „eCall“, kuri turėtų užtikrinti, kad į avariją patekusios transporto priemonės ryšio sistema užmegztų ryšį su pagalbos tarnybomis. Įvykus rimtai avarijai, sistema automatiškai surinktų Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 ir perduotų pagalbos tarnyboms informaciją apie transporto priemonės buvimo vietą. Šiuo metu tik apie 0,7 proc. visų ES keleivinių automobilių yra įrengtos automatinės pagalbos iškvietos sistemos. Naujos taisyklės, dėl kurių EP dar turės susitarti su ES Taryba, bus taikomos ne visiems naujiems automobiliams, o tik naujiems jų modeliams nuo 2015 m. Paprastai modeliai atnaujinami kas penkerius metus.

Už sveikatą atsakingas Europos Komisijos narys dar sykį paragino Rusiją pradėti dialogą su Briuseliu dėl taikomo draudimo importuoti kiaulieną iš visos Europos Sąjungos.

Pasak Tonio Borgo, Rusijos atstovai iki šiol neatsakė į jo kvietimą susitikti. Draudimą importuoti kiaulieną iš Europos Sąjungos Rusija įvedė prieš dvi savaites dėl Lietuvoje rasto afrikinio kiaulių maro.

„Už sveikatą atsakingas komisaras išreiškė savo nusivylimą, kad negauname aiškių atsakymų iš Rusijos valdžios. Dar daugiau – jis paprašė susitikti su kolegomis Maskvoje ir iki šiol neturime konkretaus atsakymo, ar susitikimas bus. Taip, Rusija teigia, kad jiems reikia daugiau informacijos, bet mes manome, kad jie turi visą reikalingą informaciją, ir norėtume, kad problemos sprendimas pradėtų judėti kaip galima greičiau“, – LRT radijui sakė Europos Komisijos atstovas Rogeris Waite`as.

Anot Komisijos, moksliniai tyrimai rodo, kad kiaulių liga Lietuvoje atsirado ir dėl Rusijos kaltės, nes Vakarų Rusijoje valdžiai nepavyko sustabdyti afrikinio kiaulių maro paplitimo, todėl kiaulių liga pateko į Baltarusiją.

R. Waite`o teigimu, kiaulienos importo uždraudimas iš visos Europos Sąjungos, kai maras užfiksuotas tik Pietų Lietuvoje, yra neproporcinga priemonė ir prieštarauja tarptautinės prekybos principams.

Europos Sąjungos (ES) šalių veterinarijos ekspertai iki balandžio 30 d. paliko draudimą Lietuvai išvežti gyvas kiaules ir kiaulieną iš šešių Lietuvos regionų. Tokį nutarimą priėmęs Europos Komisijos (EK) Nuolatinis maisto saugos ir gyvūnų sveikatos komitetas įvertino, kad teritorijos didinti nereikėtų, nes Lietuva ėmėsi visų būtinų priemonių stabdant kiaulių ligos plitimą.

EK atstovai taip pat pažadėjo atsižvelgti į Lietuvos prašymą skirti 70 mln. litų papildomoms priemonėms saugantis nuo afrikinio kiaulių maro. Lėšos būtų skirtos ne tik apsauginei tvorai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kuri kliudytų gyvūnams kirsti sieną, bet ir kitoms priemonėms – angaro statyboms, kad būtų galima atlikti stacionarinę visų sieną kertančių mašinų dezinfekciją, kritusių gyvūnų deginimo krosnims, laboratorinių įrengimų padidinimui, veterinarinėms išlaidoms.

„EK turi ir savo argumentų, bet mes pateiksime papildomus pagrindimus ir tikimės, kad tą, ką esame numatę, EK prisidės. EK tikrai nenori likti nuošalyje ir planuoja finansiškai prisidėti prie mūsų priemonių taikymo ir jų finansavimo“, – lrt.lt portalui sakė susitikime su EK atstovais dalyvavęs Valstybinės Maisto ir Veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.

Bene brangiausiais Lietuvos prašymas – 10 mln. litų skirti tvorai su Baltarusija. Pasak V. Paulausko, dėl tvoros su EK derėtis lengva nebus, nes jie nemano, kad tai būtų veiksminga priemonė.

„Dėl pačios tvoros reikėtų, kad mokslininkai padarytų vertinimus ir pasakytų tvora reikalinga ar ne. Mano asmenine nuomone tvora galėtų padėti, net jei jos efektyvumas 1 proc. ar 5 proc., bet tai padėtų sutrukdyti šernų judėjimui ir infekcijos patekimui į šalį“ – sakė V. Paulauskas.

Neformaliai EK pareigūnai išsakė savo poziciją, kad tvora tarp Lietuvos ir Baltarusijos (pasienio atstumas – 680 km) būtų labai brangi investicija, be to, neaišku, kiek ji realiai padėtų apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro, mat užkratas į Lietuvą galėjo patekti per maistą, o ne per gyvūnus. „Lietuva verčiau turėtų dėti pastangų, kad kiaulių liga neplistų ir būtų visai išnaikinta“, – LRT.lt portalui kalbėjo nenorėjęs prisistatyti EK pareigūnas.

ES istorijoje Lietuvos atvejis yra antrasis, kai valstybė prašo pinigų sienai su kaimynine valstybe statyti – prieš kelis metus tokią tvorą siekė pasistatyti Bulgarija, siekdama apsisaugoti nuo snukio ir nagų ligos, plintančios iš Turkijos. Tuomet EK pinigų Bulgarijai neskyrė.

Toks sprendimas apsunkina ir Lietuvos derybas, nes EK nenori sukurti precedento. Vis dėlto kalbinti Lietuvos atstovai galimybę gauti finansavimą tvorai vertina optimistiškai, ir remiasi Briuselio institucijose ne kartą išsakytu teiginiu, kad išorinę ES sieną saugančias valstybes reiktų dosniau finansuoti. Ką likusios ES šalys mano apie Lietuvos norą statyti tvorą iš Bendrijos pinigų, kol kas neaišku, nes valstybės dar nėra išsakiusios savo pozicijų.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna anksčiau patvirtino, kad dėl tvoros finansavimo bus kalbamasi vasario 17 dieną Briuselyje vyksiančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

Iki vasario 15 dienos Lietuva EK žada patekti patirtų nuostolių dėl afrikinio kiaulių maro kompensavimo sumą.

EK pernai Lietuvai skyrė 1,45 mln eurų kovai su afrikiniu kiaulių maru, kurie buvo panaudoti ligos stebėjimams, laboratoriniams tyrimams, buferinių zonų statymui, repelentų (šernus atbaidančių kvapų) pirkimui, informacinei kampanijai.

Lietuvos verslo bendruomenė Briuselyje su ES institucijų atstovais derina poziciją, ką daryti su daugiau nei du mėnesius tarptautinių TIR sistemos reikalavimų nepaisančia Rusija, kuri verčia vežėjus papildomai mokėti už garantijas. Kitą savaitę Ženevoje ketinama spręsti, ar taisyklių nesilaikančią Rusiją šalinti iš TIR sistemos.

Gruodį Rusijai nustojus laikytis tarptautinės TIR konvencijos ir ėmus nepripažinti TIR kortelių, Lietuvos vežėjai jau skaičiuoja dešimtis milijonų litų nuostolių. Vienintelis kelias lietuvių kroviniams papildomai nemokant įvažiuoti į Rusiją – keliauti per Baltarusiją, kuri paiso tarptautinės garantijų sistemos. Tačiau baiminamasi, kad nuo liepos ir šis kelias užsidarys. Latvijos ir Estijos pasieniuose krovinius vežantiems lietuviams dabar tenka papildomai susimokėti už nacionalinę garantiją, be to, užtrunka dokumentų tvarkymas, kartais – iki penkių valandų. Briuselyje besilankanti Lietuvos pramonininkų delegacija kalba ir apie politinių priemonių poveikį Lietuvos ir visos Europos konkurencingumui.

Ženevoje įsikūręs, už tarptautinės TIR konvencijos vykdymą atsakingas, Jungtinių tautų administracinis komitetas kitą savaitę svarstys galimybę neleisti Rusijai dalyvauti TIR sistemoje, nes ji pažeidžia konvenciją. Lietuvos vežėjai už tokias priemones kol kas nepasisako.

Briuselio koridoriuose pasigirsta vertinimų, kad TIR sistema – pasenusi ir neatspindi šių laikų situacijos, todėl ją reikėtų iš esmės reformuoti. Su tuo nesutinka „Linavos“ vadovas, teigiantis, kad sistema veiksminga ir patikima.

Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos taisyklės, pirmą kartą visoms valstybėms numatančios bendrą viešųjų pirkimų reformą. Tam balsų dauguma pritarė Europos Parlamentas. Nauja tvarka, tikimasi, palengvins procedūras verslui ir leis geriau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Berlyno Brandenburgo oro uosto statybas vykdo rangovai, atrinkti per viešuosius pirkimus. Iki šiol ES galiojusios taisyklės skatino rinktis pigiausią pasiūlymą. Briuselio institucijų parengta reforma numato, kad ateityje prekes ar paslaugas perkančios valstybinės įmonės privalės atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į ekonominę, aplinkosaugos bei socialinę naudą.

„Kai pirkimų siūlymų kaina yra neįprastai maža, tokį pasiūlymą valdžios įstaigos turi atidžiai patikrinti ir atmesti, jei jis pažeidžia bendrąsias taisykles, nėra palankus darbuotojų įdarbinimui ar kelia grėsmę aplinkai“, – tvirtina Europos Parlamento pranešėjas viešųjų pirkimų klausimu Marcas Tarabella.

Naujosios taisyklės galios tik šimtatūkstantines sumas kainuojantiems projektams, sugriežtins svarstymą, kai siūloma neįprastai maža kaina, apribos galimybę konkursuose dalyvauti darbo įstatymus pažeidusioms įmonėms, numatys galimybę užsakovams reikalauti, kad tiekėjai iš anksto atskleistų subrangovus. Tikimasi, kad iki 80 procentų sumažės viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių administracinė našta, nes, pavyzdžiui, dokumentų originalus turės pateikti ne visos įmonės, o tik nugalėtojas.

„Šios supaprastintos, modernesnės ir efektyvesnės taisyklės leis, sudarant viešąsias sutartis, apsaugoti aplinką, paskatinti inovacijas, socialinę atsakomybę, taip pat paisyti darbo ir darbuotojų teisių“, – aiškina Europos Komisijos narys, atsakingas už vidaus rinką ir paslaugas, Michelis Barnieras.

ES institucijos taip pat svarsto galimybę uždrausti trečiųjų šalių verslininkams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei ta šalis riboja europiečių galimybes dalyvauti tokiuose konkursuose jos rinkose. Dėl šių taisyklių iki galo dar nesusitarta.

„Europos Komisijai siūloma galimybė eliminuoti ES konkursuose norinčius dalyvauti tiekėjus iš tų šalių, kurios elgiasi nesąžiningai, kuriose europiečiai  nepageidaujami arba jiems sukuriami dirbtiniai barjerai. Tokią teisę, išimtinę teisę, turės tik Komisija“, – tikina Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto narė Laima Andrikienė.

Viešiesiems pirkimams Europos Sąjungos valstybinės įstaigos išleidžia beveik penktadalį bendrojo vidaus produkto. Naujas taisykles valstybės turės per dvejus metus perkelti į savo teisę.