Pateiksiu skaičiais, kurie priverčia susimąstyti.

Išjunkime emociją, kad Afrikos vaikai badaus, ir paskaičiuokime. 20 mln. kviečių kainuoja nedaugiau 8 mlrd. JAV dolerių. Ar tai didelė suma? Žmogui – nesuvokiama, Lietuvos įmonei daug, o pasaulinei kompanijai, netgi rusiškai – lygu nieko. Rusijos bendrovė LUKoil prekiaudama nafta, kurios nebepirks Europos Sąjunga, gavo 121 mlrd. dolerių pajamų 2019 metais, kai nebuvo jokių intencijų, palyginimui. Dar niekada joks 8 mlrd. turtas nesustabdė pasaulio ekonomikos, nes yra tiesiog niekingai mažas. Palyginimui – jautienos pasaulinė rinka vertinama 330 mlrd. dolerių kasmet, vištienos – 270 mlrd., kiaulienos – 400 mlrd., o kur soja, kukurūzai ir įvairūs aliejai?

Ukrainos biudžetas dėl 60 proc. susitraukusios ekonomikos negauna 5 mlrd. dolerių pajamų, kurios reikalingos biudžeto išlaidoms (pensininkams, mokytojams ir visiems kitiems) apmokėti. Tai „lengva ranka“ kompensuoja Tarptautinis valiutos fondas. Grūdų klausimas yra 1,5 mėnesio problema, kurią kompensuoja TVF.

Agresorius siūlo, kad gali atlaisvinti uostus mainais į atšauktas sankcijas, bet Rusijos centrinio banko rezervo pinigų vien įšaldyta virš 300 mlrd. dolerių vertės. Siūloma keisti 300 jau grynais pinigais į 8 (galbūt, nes neaiški kaina ir kokybė) mlrd. pajamų, iš kurių galbūt bus gauta pelno (grynų pinigų) – prekiauti sankcijomis nelygiomis teisėmis.

Girdžiu diskusijas, kad gal reikėtų tartis su Baltarusija ir taip skelti pleištą tarp agresoriaus ir Baltarusijos. Skatinti Baltarusijos eksportą ir stiprinti jos nepriklausomumą. Su teroristais tartis negalima – jie atėjo plėšti mūsų vertybių, kad ir kaip yra nepatogu – kaunamės, bet nesitariame. Be to Baltarusija nėra nepriklausoma šalis nuo Rusijos, nes visos finansavimo gijos yra būtent didesnėje valstybėje. Sankcijoms smaugiant, Rusija galimai nebeturi galimybės finansuoti Baltarusijos rėžimo, kuris bando įkvėpti oro senuoju būdu – vėl „versdamas kailį“ ir bandant užimti derybininko poziciją.

Atrodo, kad mūsų emocijomis yra žaidžiama propagandiniais žaidimais.

Kyla klausimas, ar Baltarusijos kelias apskritai gali būti saugus, nes gauname pranešimus apie grobiamus Ukrainos turtus iš okupuotų teritorijų? Ir kokios gali būti derybos su šalimi, kuri leido savo teritoriją naudoti, kaip kovos pagrindą?

Užduočiau klausimą, kaip susitarus su Baltarusija ir atnaujinus kalio trąšų eksportą, kuris siekė apie 11 – 12 mln. tonų per metus, kuris pilnai užkrovė Lietuvos geležinkelius ir uostą, galėtume dar papildomai eksportuoti 20 – 40 mln. tonų grūdų iš Ukrainos. Iš kur atsirastų technologinis pajėgumas – ar turėtume elementariai vagonų?

Atrodo, kad mūsų emocijomis yra žaidžiama propagandiniais žaidimais, nes, visų pirma, Ukrainos grūdai nepražudys pasaulio, jei nepasieks vartotojų, antra – siūlomi keliai yra nerealūs, trečia – diskutuoja tie, kuriems tie grūdai nepriklauso. Savininkas (Ukraina) turi spręsti, kur jo prekė keliaus.

Šios diskusijos gali būti pakreiptos mums nedraugiška kryptimi dėl to, kad visuomenė pradėtų abejoti esamos padėties tvarumu ir kurtų politikams užsakymą keisti poziciją. Skaičiai prieštarauja minčiai, kuri yra kuriama viešoje erdvėje. Tiesiog kartai įjungime skaičiuotuvą ir matome tiesą, kuri išreikšta ne raidėmis, kurios brukamos, kad atlaisvintume rėžimui sankcijų prispaustą gerklę.

Šiuo metu įstatymai nenumato galimybės, kad referendumas būtų organizuojamas tik dalyje Lietuvos teritorijos ir jame galėtų dalyvauti tik dalis šalies gyventojų. Tai didelis referendumų organizavimo trūkumas, nes vietos savivaldybių lygiu dažnai priimami labai svarbūs ir reikšmingi sprendimai, tačiau tik referendumas pagal formą yra pakankamą teisinę galią turintis veiksmas, į kurį neatsižvelgti politikai tiesiog negali.

Oponentai dažnai moja į Vietos savivaldos įstatymą ir jo 40–47 straipsnius, kuriuose nustatyta tvarka, kaip vietos savivaldybės teritorijoje ar net mažesnėje jos dalyje gali būti organizuojama vietos gyventojų apklausa.

Turime remtis dabar galiojančiais teisės aktais ar net imtis iniciatyvų juos tobulinti.

Nors išoriškai tokios vietos gyventojų apklausos ir turi panašumų su visos valstybės mastu organizuojamais referendumais, tačiau yra ir vienas esminis skirtumas – tokios apklausos rezultatai sprendimus priimančiai savivaldybei visada yra tik patariamojo pobūdžio. Kai, pavyzdžiui, privalomųjų referendumų rezultatai jau negali būti keičiami ar nevykdomi.

Gyvename XXI a. ir Kaunas privalo žengti žingsnį į priekį, svarbiausius klausimus pradėti spręsti ne tik už uždarų savivaldybės durų, bet ir girdint visiems gyventojams. Į miesto gyvenimą privalome sugrąžinti visus kauniečius – jaunimą, senjorus, neįgalius asmenis. Jų patirtis, noras būti kartu ir dirbti bendruomenės labui turi būti skatinamas tiek savivaldoje, tiek ir bendruomenėse. Tam būtini ne tik specialūs laipteliai vežimėliams į viešąsias įstaigas – daug svarbiau, kad tie laipteliai ir įsiklausymas taptų pagrindine kiekvieno miesto tarnautojo darbo dalimi.

Svarbu: Kaunas privalo žengti žingsnį į priekį, svarbiausius klausimus pradėti spręsti ne tik už uždarų savivaldybės durų, bet ir girdint visiems gyventojams. / Evaldo Šemioto nuotr.

Todėl turime pradėti ruoštis ir reguliariai (pavyzdžiui, bent kartą per metus) organizuoti visuotinę miesto gyventojų apklausą-referendumą. Turime remtis dabar galiojančiais teisės aktais ar net imtis iniciatyvų juos tobulinti, kad tokiems miesto gyventojų sprendimams būtų suteikta ne tik patariamoji, bet ir privalomai vykdytinų sprendimų galia. Galime remtis referendumo įstatymo kriterijais ar juos pritaikyti atskirai Kauno miesto situacijai, tačiau turi būti aiškiai numatyta tvarka, kada ir kaip tokiai visuotinei apklausai galėtų būti formuluojami klausimai.

Šveicarijos pavyzdžiu galėtume turėti reguliarią kasmetinę (ar net dažnesnę) miesto demokratijos šventę, kai patys miestiečiai spręstų – kam turime skirti pinigus, kokius naujus objektus (stadioną, ligoninę ar darželius) finansuoti, kas turėtų užimti svarbiausias miesto gyvenimo reguliuojančias vietas ir galybę kitų daugeliui miestiečių svarbių klausimų.

Nuo ko galima būtų pradėti? Koks klausimas aktualus daugeliui Kauno gyventojų? Manau, kad kasdien vienu ritmu gyvenančių Kauno miesto ir rajono sujungimas būtų idealus klausimas pirmai tokiai apklausai. O išbandę ir pamėgę – sustoti jau nebegalėsime, ar ne?

Tačiau šią savaitę paaiškėjo, kad žiedas tebuvo įvairių remontų pradžia. Kažkas nusprendė dar labiau patampyti kauniečių, ir ne tik vairuotojų, nervus: "Kauno energija" užsimojo Kovo 11-osios gatvėje, kur įsikūręs pagrindinis Kauno vakcinavimo centras, pakeisti vamzdynus. Ir tai padaryta prasidėjus masinei vakcinacijai, kai į šį centrą kasdien traukia tūkstančiai kauniečių. Dabar daugelis jų patirs įvairiausių nepatogumų, norėdami nusigauti pasiskiepyti.

Ir štai čia jau kyla įtarimų, kad savivaldybės valdininkų galvose – ne kas planuojant darbus. Nesuvokiama, kad iki šiol neatidaryta P.Kalpoko gatvė, kuri sutrumpintų vairuotojams kelią, kai uždarytas Kauno pilies žiedas. Pikti liežuviai mala, kad P.Kalpoko gatvės remontas užstrigo, nes "Kauno vandenys" "pamiršo" laiku paskelbti konkursą vamzdynui pakeisti.

"Kaunas tvarkosi" – puikus šūkis ir darbai turi tęstis, tačiau ne bet kaip.

Tai ne vienintelis pavyzdys. Planuojant miesto gatvių remontą, spragų apstu. Nemaža dalis neseniai suremontuotų gatvių vėl rausiamos ir tvarkomi požeminiai tinklai. Kitose, pavyzdžiui V.Putvinskio gatvėje, jau atsirado įdubų, tad artimiausiu metu ir čia prireiks kelininkų.

Ne vienam vairuotojui kliūva atliktų darbų kokybė. Tie patys elementarūs vadinamieji šuliniai į asfaltą tinkamai neįleisti, tad ir dardi neseniai suremontuota gatve, lyg būtų gūdus sovietmetis.

Jau nekalbu apie pačią darbų kultūrą, kai pėstiesiems nepaliekama normaliai įrengto praėjimo takelio. Žmonės kaip kaime priversti pėdinti per purvą, o juk nesunku pakloti specialius guminius takelius.

Pasižvalgę po pagrindines remontuojamas gatves, statomą tiltą, stadioną ir kt., bene visur pamatysite užrašą "Autokausta". Atrodo, lyg konkurentų nebūtų. Ši bendrovė tarsi uzurpavusi visą Kauną ir į miestiečių pastabas jai nusišvilpti.

Akivaizdu, kad Kaunas pastaraisiais metais neatpažįstamai pasikeitė. Jau pamiršome, ką reiškia duobėtos pagrindinės transporto arterijos. Pritariu ir tam, kad remontai ir statybos  negali sustoti, tačiau viską reikia daryti pasitelkiant strateginį planavimą, jog kauniečiai patirtų maksimaliai mažai nepatogumų. Deja, dabar susidaro įspūdis, kad skubama kuo greičiau ir kuo daugiau užsakymų atiduoti vienai bendrovei.

"Kaunas tvarkosi" – puikus šūkis ir darbai turi tęstis, tačiau ne bet kaip. Ir galbūt pasitelkiant daugiau bendrovių. Konkurencija visada gerai. Tuomet ir dėl darbų kokybės, ir dėl terminų galima pakovoti.

Didžiausią pardavimų augimą demonstruoja vynai ir fermentuoti gėrimai, kurių pardavimai analizuojamu laikotarpiu augo 7,5 proc. Nedaug atsiliko ir stiprusis alkoholis, kurio buvo parduota 6,5 proc. daugiau, o alaus pardavimai per 10 šių metų mėnesių, lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, krito 1,6 proc.

Tuo pat metu, pagal akcizų surinkimą toliau pirmauja stiprus alkoholis, kuris šiais metais sugeneravo 170,4 mln. eurų pajamų į biudžetą. Šiais metais už visus alkoholinius gėrimus buvo sumokėta 279,5 mln. eurų akcizo mokesčio arba beveik 20 mln. eurų daugiau nei pernai.

Įdomu, kad 90 proc. padidėjusių akcizų surinkimo generavo būtent stiprus alkoholis taip demonstruodamas atsparumą didinamam akcizo mokesčiui. Šiais metais akcizas stipriam alkoholiui buvo padidintas 10 proc., o paties akcizo buvo surinkta 11,9 proc. arba daugiau nei buvo padidintas mokestis. Sekančiais metais yra siūloma dar tokiu pačiu žingsniu padidinti stipraus alkoholio apmokestinimą.

Taip pat pastebima ir stiprėjanti tendencija vyno sektoriuje. Lietuvaičiai šiais metais vyno iš šviežių vynuogių iki 15 proc. stiprumo suvartojo net 18,3 proc. daugiau ir analogiškai daugiau sumokėjo akcizo mokesčio. Būtent vynas sugeneravo likusią reikšmingesnę akcizo augimo dalelę., kai buvo surinkta 16,1 mln. eurų arba 2,5 mln. eurų daugiau nei pernai. Alaus pardavimai toliau silpo ir akcizo iš alaus mėgėjų buvo surinkta 71,3 mln. eurų arba 1,2 mln. eurų mažiau nei pernai.

Vertinant paskutinio spalio mėnesio tendencijas, didesni svyravimai buvo fiksuoti dvejose kategorijose. Vyno pardavimai augo neregėtais 30 proc. punktų, o stipraus alkoholio krito 15,8 proc. Stipraus alkoholio spalio mėnesio sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad rinka trumpuoju laikotarpiu vis dar banguoja dėl paskutinio akcizo pakilimo ir parduotuvių noro užsipirkti pigesnio alkoholio prieš mokestinį pasikeitimą. Parduotuvės dažnai užpildo sandėlius, kai žino, kad buvo priimtas akcizo didinimas, tam kad išlaikyti konkurencinį pranašumą arba pasididinti savo pelno maržas. Tuo pat metu vyno pardavimų augimas šiek tiek stebina ir greičiausiai atspindi gerėjančias Lietuvos gyventojų pajamas ir gyvenimo kokybę.

Kalbant apie akcizus, galima spėti, kad valstybės užmojai surinkti papildomus apie 10 mln. eurų 2020 metais padidinus mokesčius stipriam alkoholiui gali būti sėkmingi. Šiais metais akcizo buvo surinkta netgi daugiau nei buvo didinamas pats mokestis, o iki metų galo likus labai nedaug didėjantys metiniai pardavimai turėtų išsilaikyti.

Taip pat stebint vyno populiarumo augimą, gali kilti minčių šiek tiek atvėsinti šią rinką. Čia gali būti neišnaudota galimybė, nes pardavimų augimas didiną tempą, o vyno vartotojai nėra labai jautrūs kainai, tad papildomi mokesčiai ateinančiais periodais čia gali nenustebinti. Daugiau didesnio potencialo alkoholio rinkoje nesimato, nes likusios grupės arba keičiasi nereikšmingai arba toliau traukiasi kartu su mažėjančiu akcizo surinkimu

Per septynis šių metų mėnesius vyno buvo parduota 18,7 proc. daugiau, o akcizų iš šios grupės buvo surinkta taip pat tiek pat daugiau ir biudžeto pajamos siekė 10,8 mln. eurų. Tuo pat metu stipraus alkoholio buvo parduota 18,3 proc. daugiau, tačiau akcizo mokesčio buvo sumokėta 22,3 proc. daugiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kas sudarė 126 mln. eurų arba 23 mln. eurų daugiau. Taip pat didėjo sidro, putojančio vyno ir spirituotų vynų pardavimai, tačiau čia augimai svyravo 2-3 proc. ribose.

Nepaisant itin karšto ir neįprastai ilgo vasaros sezono alaus pardavimai toliau traukiasi. Silpniausios alkoholio grupės pardavimai per septynis mėnesius krito 0,9 proc. Biudžeto pajamos iš alaus akcizo krito beveik puse milijono eurų. Įdomu tai, kad liepos mėnesį alaus pardavimai susitraukė net 9,6 proc. ir vien per šį mėnesį biudžeto pajamos šioje grupėje sumažėjo 900 tūkst. eurų. Akcizai šioje grupėje nebuvo keičiami, tad čia matome vartojimo pokyčius.

Kovo mėnesį akcizai buvo didinami tik stipriam alkoholiui – pakelti 10 proc., tačiau pardavimai per septynis mėnesius didėjo. Augimas buvo sugeneruotas, kai parduotuvės pirko neįprastai didelius kiekius prieš akcizo padidinimą ir užkrovė sandėlius pilnai. Liepos mėnesį stiprių gėrimų grupė susitraukė 26 proc., tačiau šis susitraukimas yra dėka to, kad pardavinėjama iš sandėlio ir nauji pirkimai yra laikinai pristabdyti.

Panašu į tai, kad silpniausias alkoholis traukiasi nuo lietuvių vaišių stalo, net nepaisant itin šiltos vasaros. Akcizų politika lemia, kad didėja stipraus ir vyno pardavimai, tuo tarpu alaus alkoholio grupė jau pasiekė Lafero kreivės viršūnę ir peržengė į dešinę pusę, kai didinami mokesčiai duoda mažesnes pajamas biudžetui.

Panašu į tai, kad artėjant biudžeto svarstymams reikėtų persvarstyti svorius alkoholio akcize. Sunku būtų tikėtis akcizo sumažinimo, nes tai greičiausiai neduotų teigiamo efekto pajamoms. Būtų tiesiog per brangu susivienodinti su kaimyninėmis šalimis kaip Lenkija ar Latvija, nes netektume apie 110 mln. eurų akcizo pajamų per metus, o pardavimų padidėjimas nekompensuotų šios sumos. Be to pardavimų augimas tikrai prieštarautų alkoholio ribojimo politikai.

Artimiausiu metu, reikėtų nuosekliai ir pabrėžtinai švelniai koreguoti akcizus, kad išlaikytume panašius pardavimus, tačiau maksimizuotume biudžeto pajamas. Nepaisant padidėjusių akcizų stiprus alkoholis vis dar laimi vartotojų pasirinkime, o po drastiško, daugiau nei dvigubai, padidinto akcizo alui ir vynui nuo 2017 metų pastebimos besikeičiančios tendencijos. Vyno pardavimai šiemet auga dviženkliais procentiniais punktais, o alus apleidžia savo pozicijas. Apskritai paėmus vyrauja stipresnio alkoholio dominavimo požymiai.