Darbo grupė savo išvadas ministrui pateiks iki rugsėjo 6 dienos, skelbia ministerija. 

„Naujasis ministras nori įsigilinti į situaciją, sužinoti visus darbo grupės siūlymus „už“ ir „prieš“, – komentare BNS nurodė ministerija.

„Šios dienos žiniomis, numatytasis sutarties pasirašymo terminas – rugsėjo 10 diena“, – nurodė ministerija, paklausus, ar gali būti, jog sutartis su patalpų nuomos konkurso laimėtoja nebus pasirašyta, kaip žadėta.

Į darbo grupę įtraukti ŽŪM specialistai, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Turto banko atstovai, ŽŪM darbuotojų profesinės sąjungos atstovas, grupei vadovus ŽŪM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas Jurijus Kornijenka.

Praėjusią savaitę ministerija oficialiai pakvietė rugsėjo 10 dieną ŽŪM patalpų nuomos konkurso laimėtoją koncerno SBA įmonę „Bei Capital“ pasirašyti sutartį. Anksčiau ŽŪM sutartį su laimėtoju žadėjo pasirašyti iki rugpjūčio 26 dienos.

Pasak „Bei Capital“ vadovo Liongino Šepečio, sprendimas atidėti sutarties pasirašymo datą yra suprantamas, ministro pareigas pradėjusiam eiti A. Palioniui siekiant įsigilinti į šį klausimą.

„Svarbiausia, kad mes jau esame pakviesti pasirašyti sutartį, o tai, kad iki tol darbo grupė dar išsiaiškins kai kuriuos niuansus, yra gerai. Mes esame tik už tai, kad situacija bus papildomai išanalizuota ir išnagrinėta, kad nebeliktų neapibrėžtumų ir interpretacijų“, – BNS sakė L. Šepetys.

„Kuo anksčiau ministerija įsitikins, kad ji nori ar nenori (keltis į Kauną – BNS), tuo bus geriau“, – pridūrė jis.

Pasak jo, bendrovė neatsisako planų pradėti paruošiamuosius patalpų įrengimo darbus.

„Pasirengimas prasideda nuo to, kad mes užsakome šaldymo ir vėdinimo įrangą, kuri yra ilgiausiai daroma ir brangiausia dalis. Siekdami nepavėluoti, mes ją jau užsakinėjame, tikrą tą darome“, – aiškino L. Šepetys.

Jis pabrėžė, kad kol kas bendrovė nėra gavusi nė vieno oficialaus dokumento, kad sutartis su ja gali būti nepasirašyta.

„Jei sprendimą bus bandoma nukelti dar toliau, mes bandysime išaiškinti, kad bet koks nukėlimas kelia riziką ministerijos įsikėlimo terminui. Šis terminas nėra nukeltas ir pagal procedūras, kaip aš suprantu, negali būti nukeltas. Tuo metu sutarties pasirašymas yra nukėlinėjamas ir laiko įrengti patalpas mums mažėja, todėl didėja rizika, kad patalpos nebus įrengtos laiku“, – sakė L. Šepetys.

Už 4,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas su 280 darbo vietų K. Donelaičio gatvėje ministerija per mėnesį mokėtų 81,2 tūkst. eurų (su PVM), o per penkerius metus – 4,9 mln. eurų.

A. Palionis yra sakęs, kad nepritaria ministerijos perkėlimui į Kauną.

Perkraustymu yra suabejojęs ir prezidentas Gitanas Nausėda, tam nepritaria ūkininkų organizacijos, kai kurie Seimo nariai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį patenkino Generalinės prokuratūros prašymus ir pripažino įtariamaisiais R. Baranauską ir V. Antonovą, kurie nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jų nusikalstamų veikų. Tai yra viena iš būtinų sąlygų, siekiant teisti besislapstančius asmenis, pranešė Generalinė prokuratūra.

Seimas pernai spalį priėmė Baudžiamojo proceso kodekso pataisas dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala, o įtariamas asmuo yra ne Lietuvoje ir negali būti išduotas Lietuvai. Pataisos sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis, jiems nedalyvaujant.

Generalinė prokuratūra artimiausiu metu ketina kreiptis į Rusijos institucijas, informuodama apie V. Antonovui ir R. Baranauskui pareikštus įtarimus ir pateikdama tarptautinės teisinės pagalbos prašymą supažindinti buvusius „Snoro“ vadovus su jiems pareikštais įtarimais.

„Tik atlikus visas privalomas procedūras, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, galės būti išsiųsti teisinės pagalbos prašymai į Rusijos Federaciją“,– BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 metais. Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendęs tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.

Anot Generalinės prokuratūros, kreipiantis į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo praplėsti bei patikslinti V. Antonovui ir R. Baranauskui pareikšti įtarimai. Dabar jie įtariami piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu, turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu.

Tikėtina, kad ateityje tokių veiksmų bus imtasi ir prieš žlugusio Ūkio banko didžiausią akcininką Vladimirą Romanovą, taip pat besislapstantį Rusijoje.

Rusija buvusiems „Snoro“ ir Ūkio banko akcininkams R.Baranauskui ir V.Romanovui yra suteikusi politinį prieglobstį.

„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje, Ūkio bankui bankroto byla buvo iškelta 2013 metais.