Nuo septynerių metų susidomėjusiam kikboksu jaunajam kovotojui patirties tikrai netrūksta. Jis į ringą kautis kopė jau 102 kartus ir pasiekė 98 pergales. Statistika įspūdinga, tačiau iki sėkmingos karjeros vyrų ringe – dar labai toli.

Vis dėlto L.Sriubiškis, sportuojantis "Sparta Fight Gym" ne veltui nusipelnė Plaktuko pravardės, todėl ryžto siekti pripažinimo vyrų ringe jam netrūksta.

– Kokias sporto šakas esi išbandęs neskaitant kikbokso?

– Esu išbandęs karatė, taip pat teko lankyti gimnastiką, kad fiziškai sustiprėčiau. Neseniai pradėjau užsiimti džiudžitsu. Bandau suderinti šiuos du dalykus ir tai man labai patinka.

– Ar turi savo kovotojo idealą?

– Taip. Tai yra kovotojas iš Olandijos Rico Verhoevenas. Mane sužavėjo jo technika, o jo kovas visada įdomu stebėti. Jis fiziškai stiprus sunkiasvoris kovotojas, kuriam tikrai netrūksta greičio.

– Gal turi kokių neįprastų ritualų prieš kovas?

– Mėgstu klausytis angliško repo, jis mane išties užveda.

– Ar daug sulauki merginų dėmesio?

– Kiekvienas geresnis sportininkas sulaukia dėmesio iš merginų. Jei atvirai, sulaukiu ir aš. Ir gana nemažo dėmesio (juokiasi – aut. past.). Geras jausmas, kai panelės vertina tai, ką tu darai, ir tai joms patinka, na, bet aš stengiuosi to nesureikšminti. Man patinka sportuojančios, protingos, linksmos, be cigarečių ir alkoholio rankose merginos.

– Kaip save apibūdintum?

– Esu draugiškas, padedantis ištikus nelaimei, suprantantis kitus. Taip pat turiu gerą humoro jausmą.

– Jau turi pravardę Plaktukas. Kodėl ji būtent tokia?

– Ši pravardė jau seniai man prilipusi. Su kolegomis iš sporto klubo galvojome, kokią pravardę man parinkus, ir pagalvojome apie plaktuką. Visiems ji patiko, todėl ir tapau Plaktuku.

– Kaip leidi laisvalaikį?

– Per atostogas savo laisvą laiką bandau branginti ir praleisti turiningai, nes tikrai poilsiauti pasitaiko retai. Laisvalaikiu labai mėgstu žaisti krepšinį su draugais. Taip pat mėgstu keliones į užsienį ir gerai ten pailsėti net nežiūrėdamas į sporto pusę.

– Esi nemažai pasiekęs ringe. Ar dėl to nesulauki pavydo?

– Manau, kad kas nors tikrai jaučia ir tai, bet tai normalu, nes esu pasiekęs daug ir kažkas tikrai norėtų būti mano vietoje bei mane pakeisti. Na, bet jei pavydi, vadinasi, yra ko!

Žaidynės vyks liepos 4-9 dienomis Kaune. Rengti šias žaidynes, dar vadinamas vaikų sporto olimpiada, Kaunui buvo patikėta 2014-aisiais. Laukiama daugiau kaip 1 500 dalyvių iš 90-ies pasaulio miestų, tarp jų – Australijos, Kanados, Kinijos, Ganos, Islandijos, Libano, Meksikos, Pakistano, Singapūro, JAV.

12–15 metų mergaitės ir berniukai išmėgins jėgas krepšinio (3 prieš 3), mažojo futbolo, paplūdimio tinklinio, lengvosios atletikos, dziudo, plaukimo, stalo teniso ir buriavimo varžybose.

– Didžiausiam pasaulyje vaikų sporto renginiui pradėjome ruoštis pernai. Šiandien galime užtikrinti, kad visi darbai atlikti laiku, – sakė G.Bielskus, vienas žaidynių organizacinio komiteto narių.

– Ar į Kauną atvyks visos komandos, pateikusios paraiškas? Gal kas nors persigalvojo ar kilo kelionės problemų?

– Kol kas nė viena šalis, ketinusi dalyvauti žaidynėse, nepakeitė savo planų. Kukliausia bus Šveicarijos miesto Delemonto delegacija – ją sudarys penki nariai: trys lengvaatlečiai ir du buriuotojai. Iš Slovėnijos laukiame net devynių miestų komandų, iš Izraelio – aštuonių, iš Graikijos – šešių, iš Meksikos – penkių, tačiau iš artimiausios kaimynės Latvijos – tik vienos, rygiečių. Lietuvai atstovaus Kauno, Garliavos, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių moksleiviai. Kauniečių, kaip žaidynių šeimininkų, delegacija bus gausiausia – 82 nariai.

(Nuotraukoje – G. Bielskus)

– Atidarymo ir uždarymo šventės vyks Kauno sporto halėje. Kokių siurprizų žada šie renginiai?

– Liepos 5-ąją atidarymo ceremonijoje dalyvaus žinomi Lietuvos atlikėjai Jurgis Didžiulis, grupės "Thundertale" ir "Golden Age", Martynas Kavaliauskas, Pushaz, žaidynių himną atliks "X faktoriaus" nugalėtoja Iglė. Bus ir staigmenų, tačiau jų negaliu atskleisti. Pažadame, kad šventė bus įspūdinga.

– Ar eiliniai kauniečiai tądien galės patekti į sporto halę?

– Žiūrovų daugumą sudarys žaidynių dalyviai, juos lydintys delegacijų nariai, vadovai, oficialūs asmenys, tačiau iškilmes tiesiogiai transliuos TV3 televizija. Tarp svečių turėtų būti žaidynių globėjas premjeras Saulius Skvernelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) atstovai.

– O žaidynių ambasadorė olimpinė čempionė Rūta Meilutytė?

– Deja, dėl itin intensyvaus varžybų ir treniruočių tvarkaraščio Rūtos žaidynių dienomis Kaune nebus. Tačiau ji jau su kaupu atliko savo pareigą – dalyvavo žaidynių pristatymo renginiuose, lankėsi mokyklose, pasakojo apie žaidynes ir kvietė į jas, dalijosi patirtimi su jaunaisiais sportininkais.

Sunku prognozuoti, kaip Kauno moksleiviams susiklostys žaidynės, nes dauguma vaikų tokio lygio varžybose startuos pirmą kartą.

– Kur įsikurs žaidynių dalyviai? Kuriose Kauno sporto bazėse jie varžysis?

– Svečiai gyvens Aleksandro Stulginskio universiteto studentų miestelyje Noreikiškėse. Lengvosios atletikos varžybos numatytos S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadione, dziudo – Arvydo Sabonio krepšinio centre, buriavimo – jachtklube, plaukimo – "Girstučio" baseine, stalo teniso – Lietuvos sporto universiteto krepšinio salėje, krepšinio – Kauno sporto halėje, paplūdimio tinklinio – Nemuno salos paplūdimio tinklinio aikštyne, futbolo – Kauno futbolo mokyklos "Tauras" ir Kauno technologijos universiteto stadionuose. Visos varžybos – nemokamos, kviečiame kauniečius ir miesto svečius palaikyti jaunuosius sportininkus.

– Kokių sporto šakų varžybose dalyvaus kauniečiai?

– Visų aštuonių. Sunku prognozuoti, kaip Kauno moksleiviams susiklostys žaidynės, nes dauguma vaikų tokio lygio varžybose startuos pirmą kartą. Bet kokiu atveju jie sukaups neįkainojamos patirties.

– Kaip bus užtikrinamas žaidynių dalyvių saugumas?

– Kaunas – saugiausias miestas Lietuvoje, pareigūnai ir dabar puikiai prižiūri viešąją tvarką, o per žaidynes jų dėmesys bus ypatingas. Be to, turime 200 savanorių, jie gerai pasirengę įvairioms situacijoms. Žaidynių kaimelyje dirbs privati saugos tarnyba, į sporto bazes kursuos specialūs autobusai. Visi žaidynių dalyviai bei delegacijų nariai bus aprūpinti SIM kortelėmis, kad, reikalui esant, galėtų greitai susisiekti su kolegomis ar organizatoriais. To dar nebuvo pasiūlęs nė vienas žaidynes organizavęs miestas. Tikimės, kad ir svečiai, ir mūsų šalies būsimieji olimpiečiai patirs tik malonių įspūdžių.

Faktai ir skaičiai

* Tarptautinės vaikų vasaros žaidynės rengiamos nuo 1968 m. Pirmą kartą jos įvyko Celės mieste Slovėnijoje. Varžybose dalyvavo tik vienos sporto šakos atstovai – lengvaatlečiai, jie atstovavo septynioms šalims.

* Lietuviai debiutavo 2001-aisiais Sombathėjuje (Vengrija). Mūsų šaliai atstovavo Vilniaus komanda.

* Nuo 1994 m. rengiamos Tarptautinės vaikų žiemos žaidynės. Lietuviai (Kauno komanda) debiutavo 2011-aisiais Kilounoje (Kanada).

* Kaunas – pirmasis trijų Baltijos šalių ir Skandinavijos regiono miestas, kuriame vyks Tarptautinės vaikų vasaros žaidynės.

* Iki šiol jaunieji sporto talentai net tris kartus buvo susitikę Ženevoje (Šveicarija), Darmštate (Vokietija) ir Murska Sobotoje (Slovėnija).

* Pastarųjų trejų vasaros žaidynių tendencijos: 2014 m., Leik Makvorio miestas (Australija) – 1 254 dalyviai, 83 miestai, 32 šalys; 2015 m. Alkmaras (Nyderlandai) – 1 662 dalyviai, 88 miestai, 36 šalys; 2016 m. Naujasis Taipėjus (Taivanas) – 1 825 dalyviai, 90 miestų, 31 šalis.

* Naujajame Taipėjuje surengtose jubiliejinese – 50-osiose – Tarptautinėse vaikų vasaros žaidynėse Lietuvai atstovavo Kauno rinktinė, kurią sudarė 7 krepšininkai (treneris Raimondas Zakrys), 6 lengvaatlečiai (treneris Drąsutis Barkauskas) ir 6 plaukikai (trenerė Dita Jovita Kareckienė). Du medalius iškovojo lengvaatletė Meda Majauskaitė (aukso – šuolių į aukštį varžybose, sidabro – rutulio stūmimo varžybose). Čempionais tapo krepšinio mokyklos "Aisčiai" auklėtiniai Augustas Motiejūnas, Rokas Miškinis, Jurgis Augūnas, Dominykas Butkus, Tadas Urbonas, Justas Stašionis ir Vincentas Šalčius, finale 47:29 sutriuškinę Izraelio komandą. Bronzos medalius iškovojo lengvaatletė Ieva Florijona Čėsnaitė ir plaukikas Erikas Grigaitis.

* 2018 m. Tarptautinės vaikų vasaros žaidynės vyks Izraelyje, 2019 m. – Rusijoje.

Tikisi medalių

Sėkmingų pasirodymų 51-ose Tarptautinėse vaikų vasaros žaidynėse tikisi lengvaatletė Augustė Markevičiūtė, plaukikas Joris Veretinskas, krepšininkas Dominykas Stanionis, dziudo atstovė Ugnė Pileckaitė.

"Saulės" gimnazijos moksleivė A.Markevičiūtė norėtų pirmiausia pagerinti savo asmeninį 100 m bėgimo rekordą (jis yra 12,81 sek.).

"Kai sužinojau, kad žaidynės vyks Kaune, iš pradžių gal net kiek nuliūdau. Dabar pagalvoju, kad namuose bus kaip tik geriau. Daug kas iš manęs tikisi prizinės vietos, tačiau man svarbiausia pagerinti asmeninį rekordą. Jau noriu išmokti kovoti su savimi, o ne konkuruoti su varžovėmis", – sakė penkiolikametė sportininkė.

Būsimasis Domeikavos gimnazijos aštuntokas J.Veretinskas svajoja apie medalį. Jo mėgstamiausios rungtys – 50 m, 100 m ir 200 m laisvu stiliumi.

"Norėčiau sėkmingai užbaigti sezoną. Pirmiausia – pagerinti savo asmeninius rekordus. Gal įvyks stebuklas ir pavyks iškovoti medalį? Bus labai sunku, nes atvyks geriausi mano amžiaus ir net vyresni varžovai", – teigė keturiolikmetis plaukikas.

Kauno krepšininkai Vincas Aleknavičius, Nedas Montvila, Einartas Aleksonis ir Dominykas Stenionis savo grupės turnyre išmėgins jėgas su JAV, Šveicarijos ir Slovėnijos atstovais.

"Pagrindinis mūsų ginklas – tolimi metimai. Jei pataikome tritaškius, tai visiems varžovams sunku atsilaikyti", – pabrėžė D.Stanionis.

"Labai noriu, kad tai, ką mes dabar ruošiame per treniruotes, parodytume ant tatamio per žaidynes. Žinau, kad atvažiuos labai stiprios lenkės, latvės, tad tikrai lengva nebus", – kalbėjo viena dziudo komandos lyderių U.Pileckaitė.

Kasmetinėje diplomų įteikimo šventėje Vytauto Didžiojo universitete diplomai įteikiami visų devynių universiteto fakultetų ir Muzikos akademijos absolventams.

Iš viso šiais metais universitetinį išsilavinimą pirmos ir antros pakopos studijose įgijo 1675 absolventai. Bakalauro – 1105, magistrantūros – 532, pedagogo kvalifikacijos – 38 absolventai. Nuolatinių studijų VDU absolventais tapo 42 užsienio studentai. Taip pat šiais metais Vytauto Didžiojo universitete daktaro laipsnis suteiktas 33 doktorantūros studijų absolventams. Šio laipsnio diplomų įteikimai vyksta vieną kartą per metus, vasario mėnesį.

„Nuotaika puiki, kadangi rankose laikome mūsų 4 metų darbo įvertinimą, visi esame gerai nusiteikę. VDU tikrai yra labai šaunus universitetas, pirmiausia vien dėl to, kad yra propaguojamos „artes liberales“ idėjos, kurios tikrai sudaro puikias galimybes studentams derinti darbą su studijomis. Taip pat universitete labai šauni akademinė bendruomenė ir dėstytojai, su kuriais gali bendrauti tiek kaip su dėstytojais, tiek kaip su draugais“, - neslepia savo džiaugsmo politikos mokslų studijų programos bakalauro diplomą atsiėmusi absolventė.

Senosiose Fredos ir Naugardiškių kaimo kapinėse vyko susitikimas su Lietuvoje dislokuotais NATO Vokietijos bataliono kariais. Susitikimo metu buvo pagerbti vokiečių kariai, žuvę per Pirmąjį pasaulinį karą. Jų kapus surado ir sutvarkė Lietuvos Šaulių sąjunga.

„Dar rudenį pagal kariuomenės strateginių komunikacijų departamento programą mes pradėjome ieškoti apleistų lietuvių karių kapų. Ir būtent šiose Fredos kapinaitėse atradome net 12 vokiečių karių kapų. Taip ir kilo mintis, kad reikia šiuos kapus sutvarkyti ir parodyti sąjungininkams, kaip mes sutvarkėme šią apleistą kapavietę“, - pasakojo LŠS  viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Stasys Ignatavičius.

Senosiose Fredos kapinėse žuvusių karininkų garbei nuskambėjo trys salvės, o Naugardiškių kaimo kapinėse – viena. Taip pat prie antkapių buvo padėtos gėlės bei uždegtos žvakės.

Tiesa, turguje lietuviškas braškes siūlo vos keli prekiautojai. Mūsų šalyje užaugintų braškių kaina svyruoja nuo 3,20 iki 4,50 euro, kai kur prašoma net 6 eurų. "Žmonės po truputį perka tas braškes, bet, manau, jie labiau renkasi lenkiškas, nes pastarųjų kaina daug mažesnė. Pas mane braškės kainuoja 4,50 euro, nors prieš tai kainavo 5 eurus už 1 kg", –  pasakojo vienas prekiautojas.

Lenkiškas braškes valgiau ir dar nenumiriau, man jos kaip tik visai skanios, o kainos skiriasi.

Turguje apstu braškių iš svetur. Daugiausia – lenkiškų. "Pas mus lietuviškų braškių dar nėra, tik lenkiškos, kurios kainuoja 1,85 euro už 1 kg", – teigė stoties turguje prekiaujantis vyras. Lenkiškų braškių kaina turguje svyruoja nuo 1,85 iki 2 eurų už 1 kg. Pas vieną prekiautoją radome lenkiškų braškių, kurių kaina siekė 3 eurus už 1 kg. "Jos saldesnės, didesnės ir raudonesnės. Tuo jos ir skiriasi nuo pigesnių", –  aiškino prekiautoja.

Iš jos braškes pirkusi kaunietė teigė, kad didelio skirtumo tarp lietuviškų ir lenkiškų braškių nėra: "Lenkiškas braškes valgiau ir dar nenumiriau, man jos kaip tik visai skanios, o kainos skiriasi."

Pasiteiravus vienos Kauno stoties turgaus prekiautojos apie  braškių kainas, ji tikino, kad pas ją lietuviškų braškių kaina išliko kaip praėjusiais metais – 6 eurai už 1 kg. "Kainas visi nustato, kaip nori, pavyzdžiui, lenkiškų braškių gali rasti ir už 3 eurus, ir 2 eurus už 1 kg. Jei prekiautojai neišparduoda turimų braškių per vieną dieną, kitą dieną jų gali įsigyti ir pigiau", – pasakojo moteris.

Prekiautojai tikino, kad kauniečiai noriau perka lenkiškas braškes, nes lietuviškų uogų kaina per didelė. Su dviem ką tik nusipirktais braškių maišeliais einantis vyras sakė, kad braškes renkasi pagal išvaizdą: "Niekada nežinosime, iš kur tos braškės  atvežtos. Prekiautojai mums gali sakyti, ką tik nori. Todėl renkuosi tokias, kurios man atrodo skanios. Štai nusipirkau tikriausiai lenkiškų po 2 eurus už 1 kg."

Turguje akys užkliūva už ir šilauogių, kurių 1 kg kainuoja 6 eurus. "Pas mus labiau perka braškes, šilauogių išvis niekas neperka – labai didelė kaina. Aš ir pati jų nepirkčiau, nes man atrodo per brangu", – teigė uogas parduodanti moteris. Pro akis nepraslydo ir raudonos prisirpusios trešnės. Ant vieno prekystalio buvo likę tik pora indelių, kurie kainavo 4,50 euro už 1 kg, o kilmės šalis buvo nurodyta Vengrija. Turguje yra ir lenkiškų trešnių. Jų kaina visur panaši – 4,90 euro už 1 kg.

Visi trys Lietuvos oro uostai praėjusiais metais aptarnavo 4,8 mln. keleivių – tiek žmonių išskrisdami ar parskrisdami iš svetur apsilankė keleivių terminaluose. Oro uostų darbuotojai žino – mobiliojo ryšio telefonai, piniginės, šalikai ar mylimiausias meškutis kartais netyčia pasimeta ir neišskrenda lėktuvu kartu su savo šeimininkais.

"Jei daiktai paliekami terminale, jais rūpinasi oro uostas, o jeigu lėktuve, jie perduodami antžeminio aptarnavimo kompanijoms, kurios dažniausiai turi radybų biurus", – paaiškino Lietuvos oro uostų komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė.

Pamesti daiktai oro uostose yra saugomi šešis mėnesius. Jei tai maisto produktai – 24 valandas, o rasti dokumentai ir pinigai perduodami policijos pareigūnams.

Lietuvos oro uostuose – Vilniuje, Kaune ir Palangoje – yra sukurta duomenų bazė, kurioje registruojami terminaluose rasti daiktai. Jiems suteikiamas unikalus radinio numeris. Daiktai yra aprašomi ir nufotografuojami. Visi jie saugomi pačiame oro uoste. Vilniuje yra įrengta speciali saugykla, kurioje daiktai grupuojami pagal kategorijas, kad prireikus būtų galima greitai surasti reikiamą daiktą.

Pasak A.Mažeikytės, Kauno oro uoste per penkis šių metų mėnesius surasti tik trys pamesti daiktai – du laikrodžiai ir planšetinis kompiuteris. Gerokai labiau išsiblaškę keleiviai Vilniaus oro uoste, kur šiemet jau paliko apie 350 daiktų.

Jeigu per 6 mėnesius daikto šeimininkas neatsiranda, savininku tampa oro uostas.

"Pastebėjome, kad keleiviai gana retai kreipiasi dėl pamestų daiktų", – sakė Lietuvos oro uostų atstovė. Dažniausiai oro uostuose randama IT technika ir jos priedai, dokumentai, pinigai, banko kortelės, drabužiai – diržai, kepurės, šalikai, pirštinės, bižuterija bei maisto produktai. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad keleiviai palieka lagaminus ar maišelius, pilnus savo daiktų, kelionines pagalvėles, knygas, o vaikai – žaislus. Jeigu randami įtartini daiktai, oro uosto Aviacijos saugumo pareigūnai imasi visų reikiamų priemonių, kad įsitikintų, jog jie nekelia grėsmės kitiems keleiviams.

Jeigu ką nors palikote ar pametėte oro uoste, informacija apie rastus daiktus teikiama bendruoju Lietuvos oro uostų klientų aptarnavimo telefonu. Užtenka apibūdinti pamestą daiktą, tuomet specialistai duomenų bazėje patikrina, ar toks daiktas joje užregistruotas. Jeigu taip, keleiviui ar jo atstovui reikia kreiptis į oro uosto Aviacijos saugumo skyrių ir susitarti dėl daikto atsiėmimo.

Jeigu per 6 mėnesius daikto šeimininkas neatsiranda, savininku tampa oro uostas. Baterijos, akumuliatoriai, elektros ir elektroninė įranga perduodami utilizuoti. "Planuojame daiktus, kurie į šią sritį nepatenka, perduoti labdaros organizacijoms", – tikino A.Mažeikytė.

„Kaip žinome, šiandien yra Pasaulinė kraujo donorų diena ir šia proga kartu su Kauno apskrities pareigūnais inicijavome akciją šiai dienai paminėti. Mūsų svarbiausias siekis – pastovus kraujo donorų skaičius. Šiuo metu tai didžiausia mūsų problema, nes įvykus kokiai nors nelaimei kraujo dažnai pritrūksta“, - teigė akcijos organizatorė Kristina.

Akcijos metu kiekvienas galėjo neatlygintinai paaukoti kraujo taip pagelbėdami tiems, kuriems tikrai to reikia. Renginyje kraujo paaukojusi Monika teigė, jog kraują davė jau trečią kartą: „Manau reikia padėti žmonėms, nežinia kada ir pačiam to prireiks. Kraujo donorų turėtų atsirasti daugiau, nes girdėjau, kad Kauno klinikoms labai trūksta kraujo ir tai puiki akcija, skatinanti šią donorystę“, - kalbėjo ji.

Akcijos dalyvius džiugino kinologo pasirodymas su keturkoju pareigūnu, o vaikai galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus apie tarnybinius šunis. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos Kinologų grupės specialistas Ramūnas Antanaitis teigė, kad išdresuoti tarnybinį šunį trunka nuo 1,5 iki 2 metų. „Ne visi šunys yra tinkami tarnybai. Prieš tai jie yra testuojami, ar nebijo slidžių dangų, aukščio, tamsos, ar turi atkaklumo ir medžioklės instinktus. Taip pat svarbu, kad šunys būtų sveiki ir stiprūs“, - pasakojo R. Antanaitis.

Visi norintys turėjo galimybę pamatyti tarnybinį policijos transportą bei įrangą, o mažiausius dalyvius policija kvietė atsisėsti ant motociklo bei pasidaryti smagią nuotrauką. Taip pat šia akcija buvo norima atkreipti visuomenės dėmesį į skaudžias nelaimes kelyje bei pamatyti vaizdinę medžiagą iš įvykių vietų. „Mes norėtume, kad skaudžių nelaimių keliuose būtų kuo mažiau. Lyginat su praeitais metais, nelaimingų atsitikimų keliuose rodiklis tikrai nėra geras“, - teigė Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkė Šarūnė Dzimidaitė.

„Šia akcija mes norime ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į skaudžias nelaimes keliuose, bet norime parodyti ir tai, kad policijos pareigūnai nėra baisūs, kaip daugelis galvoja. Mes esame draugai. Taip pat norime pakviesti žmones būti pilietiškais ir nelikti abejingiems kraujo donorystei. Tai nėra pirma panašaus pobūdžio mūsų akcija. Čia nėra nė vieno pareigūno, kuriam buvo liepta čia atvykti, visi dalyvaujame savo noru ir visi esame pasiruošę padėti“, - kalbėjo Š. Dzimidaitė.

„Ši akcija yra sveikintina idėja. Tai ne vienkartinė, o tęstinė mūsų akcija. Policijos pareigūnams nėra svetimas jausmas padėti žmonėms. Mes norime prisidėti prie visų kraujo donorų, parodydami, kad mes nesame kitokie, mes esame tokie patys žmonės kaip ir visi, bei esame pasiryžę padėti visiems. Asmeniškai kraują aukoju jau septintą kartą. Pačios idėjos užuomazga prasidėjo, kai susirgo viena mūsų pareigūnė ir jai skubiai reikėjo kraujo perpylimo, o tada buvo kraujo trūkumas. Nuo to laiko pradėjome organizuotai važiuot aukoti kraujo ir taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas su Kraujo centru. Mes turime tokią tradiciją, du kartus per metus, prieš birželio 1 dieną ir prieš didžiąsias šventes apsilankyti Kraujo centre ir duoti kraujo tam, kad pagelbėtume kitiems žmonėms“, - pasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas Gintaras Petrulis.

Žmonės kviečiami geranoriškai paaukoti kraujo ir ketvirtadienį nuo 11 iki 16 valandos Laisvės alėjoje, šalia „Miesto sodo“.

Skaičiai – įspūdingi

Varžybose Kaune dalyvavo ir kiti pajėgūs Lietuvos badmintono žaidėjai: Akvilė Stapušaitytė, Gerda Voitechovskaja, Povilas Bartušis, Edgaras Slušnys ir Karolis Eimutaitis.

"Turnyre pagerinti visų laikų dalyvių rekordai – 30 valstybių, per 200 sportininkų. Mane labai nustebino pirmą kartą buvęs toks dalyvių iš Azijos skaičius – penki malaizijiečiai, žaidėjas iš Indijos", – teigė turnyro organizatorius Juozas Špelveris.

Gausiausią delegaciją – net 21 sportininko – atsiuntė Estija. Savo atstovų turnyre turėjo ir Norvegija, Belgija, Ispanija, Izraelis, Kipras, Malta, Rumunija, Vengrija, Rusija ir kitos valstybės.

Įdomu, kad per 264 turnyro mačus, kurių trumpiausias truko vos 15 min., o ilgiausias – 66 min., sunaudota 1 968 plunksninukų.

Lyderė nenuvylė

Sėkmingai pasirodė perspektyviausia Lietuvos badmintonininkė  V.Fomkinaitė. Kauno sporto mokyklos "Gaja" devyniolika auklėtinė vienintelė sužaidė net trijose kategorijose – moterų vieneto, moterų dvejeto ir mišriojo dvejeto.

V.Fomkinaitė asmeninių varžybų aštuntfinalyje įveikė stiprią varžovę iš Rusijos Jekateriną Kut, o ketvirtfinalyje nusileido čekei Terezai Švabikovai.

1968 – tiek plunksninukų sunaudota per tarptautinį turnyrą Sporto halėje.

"Vytautės pasirodymu esu labai patenkintas, ypač todėl, kad ji žaidė visose trijose kategorijose, o tam reikėjo išeikvoti labai daug energijos. Įsivaizduokite, kaip sunku žaisti, kai per dieną tenka ištverti keturis penkis susitikimus, kurie trunka maždaug po valandą", – sakė J.Špelveris.

Patyręs treneris pasakojo, kad po dviejų metų vyks Europos sporto žaidynės Minske. Ten iš kiekvienos valstybės gali dalyvauti tik viena vienetų žaidėja arba viena pora. Kaunietis tikisi ten pamatyti būtent V.Fomkinaitę.

"Pagrindinė jos kategorija yra moterų vienetas, o pagrindinis tikslas – patekti į Tokijo olimpines žaidynes. Vis dėlto žaidynės Minske bus greičiau. Tam, kad Vytautė ten patektų, jai reikia aplenkti buvusią mano auklėtinę Akvilę Stapušaitytę. Nežinau, ar tai mums pavyks, nes kol kas Akvilės meistriškumas yra šiek tiek aukštesnis nei Vytautės", – svarstė pašnekovas.

Su veteranais atsisveikino

J.Špelverio žodžiais, jis darbą su A.Stapušaityte ir Kęstučiu Navicku nutraukė dar praeitų metų gegužę, kai abu žaidėjai nepateko į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

"Šiems veteranams pasakiau, kad nieko naujo nebegaliu suteikti, išeikvojau visą savo energiją, todėl darbą su jais baigiu. Nuo šiol stengsiuosi dirbti su jaunais žaidėjais, – pasakojo treneris. – A.Stapušaitytė buvo pirma už brūkšnio dėl patekimo į olimpiadą, o K.Navickas – trečias. Buvo labai apmaudu, kad nutrūko mūsų graži tradicija – bent po vieną badmintonininką visose olimpiadose."

J.Špelveris mano, kad visi turnyro dalyviai išvažiavo patenkinti. Daugeliui Lietuvos žaidėjų tai buvo puiki proga išbandyti save su itin stipriais varžovais. Pašnekovas pabrėžė, kad tokio lygio turnyras būtų neįmanomas be prie organizavimo svariai prisidėjusių Kauno miesto savivaldybės, Sporto mokyklos "Gaja" ir Lietuvos badmintono federacijos.

Įamžino sukaktį

Prie Sporto halės, kur ir vyko lemiamos IHF taurės turnyro kovos, penktadienį susirinko buvę "Granito" žaidėjai, treneriai ir kiti svečiai. Renginyje dalyvavo ir iš Vokietijos atvykęs legendinis rankininkas Jonas Kaučikas, kadaise IHF taurės pusfinalyje pelnęs net 13 įvarčių.

"Jaučiuosi tikrai maloniai. Per 20 metų jubiliejų buvome kuklūs, o dabar esame nusiteikę garsiai didžiuotis šiuo laimėjimu, nes mes palikome gilius pėdsakus Lietuvos rankinio istorijoje. Niekas dar tiek nepasiekė, kiek mes. Mes buvome pirmi", – džiaugėsi J.Kaučikas.

1987 m. "Granitas" IHF taurės turnyro pusfinalio rungtynėse susirungė su stipriausia to meto Europos komanda Gumersbacho "VfL" (Vokietija). "VfL" net dešimt kartų buvo laimėjusi savo šalies čempionatą, penkiskart iškovojusi Europos čempionų taurę, po du kartus – Taurių taurę ir Supertaurę. Pirmasis pusfinalio mačas vyko Kaune. Tada "Granitas" sužaidė vienas geriausių rungtynių klubo istorijoje ir nugalėjo Vokietijos ekipą 22:12. Atsakomosiose rungtynėse Vokietijoje "Granitas" pralaimėjo 17:26, bet bendru rezultatu 39:38 pateko į IHF taurės finalą.

Įkvėpė jaunimą

Finale kauniečiams teko susirungti su Madrido "Atletico" komanda. Pirmosios finalo rungtynės vyko Madride. Čia komandos sužaidė lygiosiomis – 23:23. Atsakomasis mūšis vyko Kauno sporto halėje, kur taip pat sužaista lygiosiomis 18:18. Tačiau dėl daugiau išvykoje įmestų įvarčių IHF taurės turnyro nugalėtoju tapo "Granitas".

"Puikiai prisimenu šį finalą. Mes buvome įpratę prie krepšinio ar futbolo pergalių, bet rankinis mums padarė tokį siurprizą, kurį jau 30 metų nešiojame savo širdyje", – kalbėjo renginyje dalyvavęs Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, kadaise pats krimtęs rankinio abėcėlę.

"Šis laimėjimas įkvėpė ne vieną rankininkų kartą. Koks brangus šis pasiekimas, mes suprantame tik dabar. Šis rezultatas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos komandinių ir klubinių sporto šakų laimėjimų Europoje", – pripažino ir Kūno kultūros bei sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius.

Situacija liūdina

J.Kaučikas, pasidžiaugęs praeities pasiekimais, neslėpė ir susirūpinimo dabartine rankinio situacija.

"Man gaila "Granito" klubo. Aš asmeniškai šio klubo jau nebesirinkčiau – praeitis yra, bet dabar ši komanda nebegali laimėti Lietuvos pirmenybių. Klubas neturi net normalių patalpų, kuriose galėtų treniruotis. Buvau kaip tik vakar ten apsilankęs – taurės sumestos į kampą, man tikrai labai skaudu dėl to. Aš net pradėjau galvoti, kad po poros metų galėčiau grįžti į Lietuvą, susirasti kokią nors salę, surinkti 40–50 ketvirtokų ar penktokų ir bandyti juos treniruoti. Jei gali vokiečiai gerai žaisti, kodėl negalime mes? Bet dabar yra kaip yra, rankinį Lietuvoje yra užgožęs krepšinis", – dėstė J.Kaučikas.