„Kada yra sakoma, kad sutvarkykime įstatymus ir visuomenės požiūris pasikeis – aš nesu toks optimistas. Ir galvoju, kad visuomenės požiūrį reikia ugdyti pamažu, ir kad visuomenė tikrai privalo, jeigu gyvename civilizuotoje visuomenėje, žiūrėti į šiuos žmones kaip į visus kitus žmones, nes jie yra lygiai tokie patys“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ sakė G. Nausėda.

Visgi šalies vadovas laikosi pozicijos, kad vienos lyties porų santykiai turėtų būti reglamentuoti laikantis Konstitucijos nuostatų.

„Mano pozicija yra labai aiški, aš ne kartą ją deklaravau – padarykime tai, bet padarykime tai gerbdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį. Mūsų pagrindinis dokumentas yra dokumentas, kuris atspindi ir tam tikrą visuomenės konsensusą“, – sakė G. Nausėda.

„Todėl, jeigu manome, kad visuomenė jau yra pasikeitusi ir norėtų kažkaip kitaip suprasti santuoką ir šeimą, ateis laikas – galima bus pakeisti ir tą 38 straipsnį. Bet kol jis yra štai toks, gerbkime savo Konstituciją ir nemėginkime jos tampyti ir interpretuoti taip, kaip mums patinka“, – pridūrė jis.

G. Nausėda akcentuoja, kad šių porų santykiai vis dar nėra sureguliuoti ir dėl to, kad savo siūlymui palaikymo nesulaukusi Laisvės partija nebuvo linkusi eiti į kompromisus.

„Mes apskritai jokio tiesinio įforminimo šių žmonių santykių taip ir nesugebėjome pasiekti. Laisvės partija užsibrėžė padaryti maksimumą, kaip ji įsivaizdavo tą maksimumą, ir įteisinti civilinės sąjungos įstatymą, apibrėždama šitų šeimų santykius praktiškai kaip šeimą. Tai susidūrus su pasipriešinimu Seime apskritai nebuvo priimti jokie sprendimai“, – sakė G. Nausėda.

„O alternatyvus sprendimai dėl civilinio kodekso pakeitimų, kuriais būtų reglamentuoti santykiai, noras sužinoti informaciją apie sveikatą, paveldėjimo klausimai ir t.t. – jie buvo atmesti ir tartum patraukti į šoną, kad būtų galima pasiekti tą maksimalų variantą. Ir atsitiko taip, kad nei vienas, nei kitas variantas nepraėjo“, – „laisviečius“ sukritikavo šalies vadovas.

Seimas po svarstymo praėjusių metų gegužę pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Visgi kol kas valdantieji pripažįsta, kad reikiamo palaikymo šio įstatymo priėmimui Seime kol kas nėra.

„Šiandien, 9.50 val., įvyko Informacinės visuomenės plėtros komiteto Valstybės IT paslaugų departamento platformos tinklo įrangos veikimo sutrikimas dėl gedimo, kuris buvo pašalintas 10.10 val.“, – Eltą informavo Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamentas.

Informuojama, kad visos su sutrikimu susijusios pasekmės buvo išspręstos ir visų sistemų veikimas buvo atstatytas 10.55 val.

„Jei ministrė kreipėsi (į Generalinę prokuratūrą – ELTA), matyt, jai atrodo, kad yra pagrindas kreiptis. O šiaip, iš šono žvelgiant visa ši situacija atrodo, kaip aiškinimasis, kieno yra tvirtesnis stuburas“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Visgi Seimo pirmininkė kritiškai įvertino G. Nausėdos sprendimą paviešinti informaciją apie Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą.

„Aš visada skeptiškai vertinu politikų mėginimą aplenkti teisėsaugos institucijas, kuomet dar vyksta tyrimai“, – situaciją įvertino parlamento vadovė.

Antradienį vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar prezidentas, pranešęs apie galimų Rusijos opozicionieriaus užpuolikų sulaikymą, nepažeidė įstatymo.

ELTA primena, kad penktadienį G. Nausėda pranešė, jog Lenkijoje buvo sulaikyti du asmenys, įtariami išpuoliu prieš L. Volkovą. Po šios žinios šalies vadovas sulaukė dalies politikų kritikos.

Aš visada skeptiškai vertinu politikų mėginimą aplenkti teisėsaugos institucijas, kuomet dar vyksta tyrimai.

Vidaus reikalų ministrė teigė, jog tokią informaciją skelbti yra tarnybų, o ne politikų prerogatyva. Taip pat ji kėlė klausimus, ar G. Nausėdos pasisakymai nepakenkė besitęsiančiam ikiteisminiam tyrimui. Į kritiką sureagavęs G. Nausėda tikino, kad jo komunikacija tyrimams tikrai nepakenks.

Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas Vilniuje buvo užpultas kovo mėnesį. Į pranešimą apie Vilniuje užpultą ir sužalotą Rusijos pilietį reagavo gausios policijos pajėgos, buvo iškviesti „Aro“ ir specialiosios paskirties pareigūnai. Svarstoma, kad užpuolimas gali būti susijęs su politine nukentėjusiojo veikla.

Policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

„Kiekvienas žmogus, kuris penkerius metus dirba be atostogų, turbūt jų norėtų. Nerasime tokio, kuris nenorėtų. Iš kitos pusės eidamas į rinkimus ir pradėdamas vykdyti prezidento pareigas puikiai žinai, jog atostogų nėra, nebuvo ir nebus“, – Žinių radijui teigė F. Jansonas.

„Šiuo atveju Konstitucijoje yra numatyta pakankamai daug dalykų, kuriuos gali padaryti tik valstybės vadovas. Jo pakeitimo kažkuo, kad vykdytų pareigas, turėtų galimybę pasirašyti – kaip pavaduojančio ministro vietoje premjero – nepaskirsi“, – pridūrė jis.

Prezidento patarėjas teigia, kad galimybė prezidentą pavaduoti Seimo pirmininkui yra numatyta išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, prezidentui rimtai susirgus.

Taip pat, pasak jo, įteisinus galimybę atostogauti ir prezidentui, gali susidaryti tokia situacija, kad rinkiminiu laikotarpiu atostogų išeitų visi trys šalies vadovai.

Kiekvienas žmogus, kuris penkerius metus dirba be atostogų, turbūt jų norėtų. Nerasime tokio, kuris nenorėtų.

„Šiais metais Seimo pirmininkė nutarė nedalyvauti Seimo rinkimuose. O kas bus jei dalyvaus? Trys valstybės vadovai atostogauja, nes jie daro rinkiminį šou. Na, baikit. Prezidentas apsispręsdamas dalyvauti rinkimuose aiškiai pasakė – pirmiausia darbas“, – sakė prezidento patarėjas.

Būtent šios priežasties, pasak F. Jansono, prezidentas rinkimų štabo veiklą susimažino iki minimumo.

„Debatai, viskas yra po darbo. Kai kurie interviu taip, pietų metu atvažiuosi padarysi ar dar kažkaip, bet tai tiek. O atostogų nori visi. Aš irgi noriu atostogų – neduoda“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad prezidento posto siekianti šalies premjerė Ingrida Šimonytė nuo pirmadienio išeina atostogų rinkiminei kampanijai.

Skelbiama, kad premjerė atostogaus balandžio 22–25 d., balandžio 29–gegužės 2 d. ir gegužės 7–10 d. Prezidento pavedimu, I. Šimonytę atostogų metu pavaduos finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną.

Susirinkusieji rankose laikė plakatus su užrašais „Sodinkime medžius, o ne jaunimą“, „Palikit žmones ramybėje“, „Trupink žiedus, o ne žandikaulius“, „Legalize CBD“, „Laisvė Martynui“.

Renginio dalyviai taip pat buvo vaišinami ir pluoštinių kanapių arbata. Protesto akcijoje dalyvavo ir visuomenininkas Olegas Šurajevas.

„Mes susirinkome tam, kad pasakytume, kad nesutinkame su sprendimais dėl jaunuolio, kuris Kaune turi atsidaręs kanapių parduotuvėlę. Jis už pluoštines kanapes, kur (THC – ELTA) riba buvo viršyta labai nedaug, gavo 2 metus ir 2 mėnesius realios laisvės atėmimo bausmės“, – Eltai sakė vienas iš protesto organizatorių Nerijus Vitkauskas.

„Mes su tuo nesutinkame, atėjome pasakyti, kad tam prieštaraujame ir sprendimas turi būti pakeistas“, – pridūrė jis.

Visgi protesto dalyvis pripažino, neturįs vilties, jog dabar galiojantys įstatymai artimiausiu bus sušvelninti.

„Mes dirbame, kad būtų įgyvendintas dekriminalizavimas, bet su dabartine Seimo dauguma labai sunku surinkti tiek parašų, keik reikia. Kol kas šis klausimas stringa ir mes bandome visais kitais būdais kovoti, kad bent jau tokių absurdiškų situacijų, kaip šiuo atveju, nebūtų daugiau“, – pažymėjo N. Vitkauskas.

Mes susirinkome tam, kad pasakytume, kad nesutinkame su sprendimais dėl jaunuolio, kuris Kaune turi atsidaręs kanapių parduotuvėlę.

ELTA primena, kad M. Simanynas Kaune, M. K. Čiurliono gatvėje, prieš du metus atidarė krautuvėlę, kurioje turėjo būti prekiaujama legaliais CBD produktais, t.y. kanapėmis, kuriose beveik nėra psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THC).

Tačiau policijos pareigūnams apsilankius ir paėmus dalį produktų patikrai buvo nustatyta, kad kai kuriose kanapėse THC koncentracija viršija leistiną normą. Nustatytas kiekis buvo nuo 0,26 iki 0,53 proc., o Lietuvoje leidžiama prekiauti kanapėmis, kuriose THC koncentracija neviršija 0,2 proc.

Teisme M. Simanynas gynėsi nežinojęs, kad parduoda narkotikus ir teikė laboratorijų sertifikatus, kuriuose esą patvirtina, kad kanapėse THC kiekis neviršija 0,2 proc.

Tačiau teismo sprendimu M. Simanynas buvo įkalintas 2 metams ir 2 mėnesiams. Toks nuosprendis sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Viešojoje erdvėje pasirodė gyventojų svarstymai, kad verslininkas nubaustas per griežta bausme.

Balandžio 24 d. vyks apeliacinio teismo posėdis, kur Martyną siūloma sodinti už grotų 2 metams ir 2 mėnesiams.

„Viskas baigta, taškas padėtas. Užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas“, – Eltai perduotame komentare teigia V. Matijošaitis.

Visgi meras teigia negalįs komentuoti pardavimo detalių, nes tikina šiame procese nedalyvavęs.

„Pardavimo procese nedalyvavau, todėl apie jį tegul komentuoja pati įmonė. Galiu tik padėkoti už kantrybę žmonėms, iš kurių tiek laiko nepagrįstai tyčiojosi“, – sakė Kauno meras.

„Buvo nemažai „dirigentų“, bandžiusių trukdyti ir vilkinti tai, kas neišvengiamai įvyko. Bet čia jau atskira tema, apie kurią kažkada dar pasisakysiu plačiau ateityje. O dabar aš toliau tęsiu tai, ką darau jau beveik 10 metų – dirbu miestui“, – akcentavo jis.

Galiu tik padėkoti už kantrybę žmonėms, iš kurių tiek laiko nepagrįstai tyčiojosi.

ELTA primena, kad Kauno merui V. Matijošaičiui bene dvejus metus dalinus pažadus apie „Vičiūnų grupės“ pasitraukimą iš Rusijos, penktadienį įmonė patvirtino Kaliningrade pardavusi fabriką bendrovei „Ocean Group“.

Kaip penktadienį pranešė „Vičiūnų grupės“ atstovai, įmonė pardavė Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir septyniose valstybėse esančias logistikos bei prekybos įmones.

Rusijos bendrovė „Ocean Group“ šiuo sandoriu įgijo teisę naudotis VIČI prekiniu ženklu NVS šalių teritorijoje. Vengiant painiavos, skelbiama, jog lietuviškasis „VIČI“ bus palaipsniui transformuojamas plečiant „Vičiūnai Group“ prekių ženklų portfelį.

„Vičiūnų grupė“ nurodo, jog šalių sutarimu sandorio vertė neskelbiama.

Įmonė nurodo, kad 2022 metų vasarą pradėjus pardavimo procesą preliminarius pasiūlymus perpirkti verslą buvo pateikę 15 pretendentų, iš kurių 8 buvo ne Rusijos bendrovės.

„Vienos ar kitos ginkluotės įsigijimo ankstinimas (divizijoje yra numatytas visas oro gynybos pulkas) ar vėlinimas neturi pakeisti užsibrėžto tikslo ir termino. Prezidentas pabrėžia, kad krašto apsaugos sistemos įsigijimų prioritetų peržiūrėjimas negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos“, – teigiam Eltai perduotame Prezidentūros komentare.

Prezidento komunikacijos grupė atkreipia dėmesį, kad divizija pilną operacinį pajėgumą turi pasiekti 2030 metais.

„Prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) yra pritarusi divizijos kūrimui Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgose. Taip pat VGT sutarė dėl kelių reikšmingų sąlygų – divizija turi pasiekti pilną operacinį pajėgumą, turėti būtiną ginkluotę, atsargas, personalą 2030 m., o lėšos jos kūrimui ir plėtrai turėtų būti numatytos iš papildomų asignavimų Krašto apsaugos ministerijai“, – rašoma Prezidentūros komentare.

„Kaip konkrečiai turėtų būti pasiektas šis sutartas rezultatas, kuria apimtimi Lietuva remsis sąjungininkų pajėgumais, – tai jau įgyvendinimo planavimo objektas“, – tikinama pateiktame atsakyme.

Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigia siūlantis vietoje suplanuoto tankų bataliono steigti kuopą ir didesnį dėmesį skirti oro gynybos stiprinimui. Anot jo, ilgainiui tankų kuopa būtų didinama iki bataliono dydžio. Šią idėją ministras trečiadienį pristatė premjerės organizuotame susitikime dėl gynybos finansavimo.

L. Kasčiūnas teigia partijų atstovams trečiadienį pateikęs siūlymą artimiausiu metu įsigyti dar dvi vidutinio nuotolio gynybos sistemas.

G. Nausėda: brigados dislokavimas atvers naujas galimybes plėsti ekonominį bendradarbiavimą su Vokietija

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje ne tik užtikrins didesnį šalies saugumą, bet ir sustiprins šalių abipusį ekonominį bendradarbiavimą. Anot jo, jau yra matomas išaugęs Vokietijos įmonių ir finansų bendrovių susidomėjimas Lietuva.

„2022 m. birželį susitariau su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Nuolatinis vokiečių karių dislokavimas Lietuvoje svarbus ne tik mūsų saugumui. Jis taip pat atveria galimybių plėtoti aukštesnio lygio ekonominį bendradarbiavimą su didžiausia Europos Sąjungos valstybe“, – penktadienį metų ekonomikos forume teigė G. Nausėda.

„Pozityviai nuteikia aktyvūs pokalbiai su Vokietijos gynybos pramonės įmonėmis, tarp jų „Rheinmetall“, taip pat dialogas su Vokietijos bankais dėl galimų naujų investicijų Lietuvoje“, – pridūrė jis.

Geri santykiai su Lenkija ir Ukraina leis pastūmėti Lietuvos ekonomiką pirmyn

Forume kalbėdamas apie gerėjančius santykius su kaimyninėmis šalimis G. Nausėda užsiminė, kad artimas ryšys su Lenkija netolimoje ateityje nulems lenkiškų bankų atėjimą į Lietuvos rinką.

„Labai geri mūsų santykiai ir su Lenkija. Daugybę kartų esu susitikęs ir nuolat šiltai bendrauju su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda. Mūsų dvišaliai ryšiai nepaprastai svarbūs tiek saugumo, tiek ir ekonomine prasme. Tikiu, kad ne už kalnų ta diena, kai į Lietuvą ateis lenkiški bankai“, – tikino šalies vadovas.

Taip pat prezidentas teigė, kad bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbus stiprinant Lietuvos gynybos pramonę. 

„Vilčių teikia ir šiais metais per vieną iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitų Lietuvoje pasirašyti susitarimai dėl bendradarbiavimo plėtojant gynybos pramonės projektus. Tai leis mums ne tik prisidėti prie Ukrainos pergalės, bet ir pastūmėti pirmyn Lietuvos gynybos pramonę“, – aiškino jis.

Praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie bus atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą. Taip pat iki metų pabaigos išaugsiantis pirminis štabo elementas padės į šalį perkeliant Vokietijos karius.

Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.

Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

„Esame be galo dėkingi Lietuvai ir Lietuvos Vyriausybei, kurios taip svetingai priėmė tūkstančius baltarusių, tačiau prašome: negrupuokite baltarusių su rusais ir tais, kurie padeda režimui“, – Eltai perduotame komentare teigia S. Cichanouskaja.

„Sutinkame, kad karo ir diktatoriaus rėmėjai neturėtų turėti teisės gyventi Lietuvoje. Sutinkame, kad tie, kurie išvyko turėdami humanitarines vizas, taip pat neturėtų grįžti, nes kyla grėsmė jų saugumui. Ši norma jau yra įstatymuose. Mes nepalaikome apribojimų visiems baltarusiams“, – akcentuoja Baltarusijos opozicijos lyderė.

Todėl S. Cichanouskaja teigia kritiškai vertinanti iniciatyvą apriboti baltarusiams galimybę grįžti į gimtinę.

„Suprantame Lietuvos politikų susirūpinimą dėl saugumo, bet šis įstatymo projektas neišsprendžia saugumo problemos, jis paveikia ne režimą, o eilinius baltarusius, ir padės Putinui ir Lukašenkai dar labiau izoliuoti mūsų šalį ir mūsų žmones“, – pabrėžė ji.

Be to, pasak jos, šis įstatymo projektas prieštarauja ES bendrajai politikai dėl Baltarusijos ir Europos Sąjungos Tarybos išvadai, raginančiai remti baltarusių judumą ir žmonių tarpusavio ryšius.

„Lietuva jau turi veiksmingą visų besikreipiančiųjų dėl leidimo gyventi tikrinimo sistemą, o režimo agentai ieškos kitų būdų, jei jiems reikės prasiskverbti į ES. Lietuviškų leidimų gyventi savininkai daugiausiai yra represuoti aktyvistai, studentai, eiliniai darbininkai, vairuotojai, verslininkai ir IT specialistai. Jie palaikė protestus; dabar jie palaiko Ukrainą“, – pabrėžia Baltarusijos opozicijos lyderė.

Ragina baltarusius apriboti keliones į gimtinę

S. Cichanouskaja taip pat paragino savo tautiečius apriboti keliones į Baltarusija.

„Šiandien siena su Lietuva ir Lenkija it gulage gyvenantiems baltarusiams yra vienintelė jungtis su laisvuoju pasauliu, o mums tai yra galimybė palaikyti ryšį tarp esančiųjų egzilyje ir pasilikusiųjų. Tačiau, atsižvelgdami į pavojus, raginame baltarusius ir lietuvius apriboti nebūtinąsias keliones į Baltarusiją“, – sako politikė.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė kompromisiniam siūlymui apriboti baltarusių kelionių į gimtinę skaičių.

Nuspręsta, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį ir jų kelionės keltų grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

„Nesvarstau kol kas tokių opcijų, laukiu nuolatinio ministro paskyrimo. Būtų sudėtinga iki kadencijos pabaigos vykdyti dvejas funkcijas“, – trečiadienį Eltai teigė M. Navickienė.

Anot jos, premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo kalbėjusi apie galimybę M. Navickienei vadovauti ŠMSM iki kadencijos pabaigos.

ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.

V. Čmilytė-Nielsen: prognozuočiau, kad iki pirmojo prezidento rinkimų turo švietimo ministras nebus teikiamas

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad iki gegužės viduryje vykstančio pirmojo prezidento rinkimų turo premjerė naujojo švietimo ministro kandidatūros nepateiks.

„Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – Žinių radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta.

Nors Seimo pirmininkė pripažįsta, kad norinčiųjų užimti švietimo ministro postą greičiausiai nebus daug, visgi, pasak jos, vadovą šiai ministerijai surasti reikėtų.

„Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta. Bet, manyčiau, reikėtų, kad būtų pateiktas kandidatas, kad baigiantis kadencijai tai, ką galima padaryti šioje sudėtingoje ir ypatingai svarbioje srityje, būtų padaryta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet aš taip pat suprantu, kadangi ta žinia buvo netikėta, jai nebuvo ruošiamasi, tai ir kandidatų eilės nestovi prie premjerės kabineto. Tai palauksime“, – pridūrė ji.

Kandidatūros į ŠMSM vadovus premjerė nepažada pateikti iki atostogų: su prezidentu kažkaip tą klausimą išspręsime

Prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus laukiant dar iki premjerės I. Šimonytės atostogų, ši tokio pažado duoti neskuba.

„Pateiksiu kandidatą tada, kada būsiu pasiruošusi pateikti“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Šimonytė.

„Tačiau per savo atostogas kiekvieną savaitę bent po dieną būsiu darbe dėl savo pareigų, tai manau, kad kažkaip šitą klausimą mes su prezidentu išsiaiškinsime ir išspręsime“, – pridūrė premjerė.

Kaip skelbta anksčiau, šalies vadovas antradienį išsakė lūkestį sprendimą dėl naujojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovo priimti kuo skubiau.

„Manau, kad premjerė išnaudos tą laiką iki atostogų, kad kandidatūra būtų parinkta, kad ji būtų tinkama konkrečioms dabartinėms aplinkybėms, nes švietimo, mokslo ir sporto ministrui teks spręsti konkrečius klausimus ir su aiškiu laiko horizontu – iki šių metų rudens“, – antradienį žurnalistams Kauno rajone teigė G. Nausėda.

Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.

I. Šimonytė buvo informavusi, jog prezidentui teiks naujo švietimo ministro kandidatūrą šios savaitės pradžioje. Tačiau kartu ji buvo nurodžiusi, jog neskubės teikti pretendento šioms pareigoms užimti.

Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.