Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovės teigimu, nedidelis kiekis transriebalų yra kai kuriuose mėsos ir pieno produktuose, tačiau jie nėra tokie kenksmingi kaip pramoniniu būdu gauti riebalai.

„Dirbtiniai transriebalai susidaro, kai augaliniai aliejai cheminiu būdu yra kietinami arba, kitaip tariant, hidrinami. Kai matome, kad maisto produkto sudėtyje yra iš dalies hidrinti riebalai, tai galime galvoti, kad ten bus ir transriebalų“, – aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovė Ilona Drulytė.

Per didelis transriebalų vartojimas gali sukelti kraujotakos sistemos ligas – aterosklerozę ar koronarinę širdies ligą.

„Tai yra didžiulė sergamumo ir mirtingumo priežastis. Tarp visų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje sergamumas šia liga yra pats didžiausias, todėl mums, kaip niekam kitam, svarbu žinoti apie transriebalų kiekį maisto produktuose ir riboti jų vartojimą“, – tikina I. Drulytė.

Tai yra didžiulė sergamumo ir mirtingumo priežastis. Tarp visų Europos Sąjungos šalių Lietuvoje sergamumas šia liga yra pats didžiausias, todėl mums, kaip niekam kitam, svarbu žinoti apie transriebalų kiekį maisto produktuose ir riboti jų vartojimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per dieną žmogui rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 2 gramus šių riebalų. Tai maždaug pusė arbatinio šaukštelio margarino. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra rašoma produktų etiketėse ir vengti gaminių, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų riebalų. Nemažesnį pavojų kelia kepiniuose naudojami sviesto pakaitalai ir gruzdintuvėje paruoštas maistas.

„Tai yra įvairūs kepiniai, įvairūs pyragai, kiti konditerijos gaminiai, kreminė konditerija. Saldainiuose gana didelius kiekius mes aptinkame. Taip pat gali būti ir sūrio gaminiuose, ir grietinės gaminiuose, kur yra grietinės ir augalinių riebalų mišiniai“, – vardija Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovė.

Kol kas Lietuvoje ant maisto produktų pakuočių neprivaloma nurodyti, kokią gaminio dalį sudaro transriebalai. Taip pat nėra nustatytas ir leidžiamas didžiausias jų kiekis produkte. Todėl vartotojai turi būti itin dėmesingi ir atidžiai rinktis, kuo lepinti savo skrandį.

Kantriausieji šimtus krentančių meteorų, pasirodančių kasmet rugpjūčio mėnesį, gali stebėti ir Lietuvos danguje. Šį meteorų srautą sukelia kosminėje erdvėje aplink Saulę skriejančios Svifto-Tutlio kometos paskleista dulkių juosta.

Astronomas Algirdas Kazlauskas pasakoja, kad būtent rugpjūtį Žemė įskrieja į šios kometos nuolaužų juostą – nuolaužos ima degti, kai tik patenka į mūsų atmosferą.

„Tos smulkios dalelės, skriejančios kosmose ir vadinamos meteoroidais, patekusios į Žemės atmosferą tampa meteorais – tai tiesiog šviesos blyksniai danguje. Jie sukelia tokį reiškinį, kurį mes vadiname meteorų srautu. O jeigu tie gabaliukai pasiekia Žemę, tada jie tampa meteoritais“, – aiškina A. Kazlauskas.

Astronomai prieš kiekvieną meteorų lietų apskaičiuoja, kada perseidai bus matomi ryškiausiai.

„Persėjaus žvaigždynas rytais kaip tik būna rytuose, jis – kylantis, todėl jeigu norite dar šiąnakt matyti tą srautą, tuos meteorus, reikėtų žiūrėti į šiaurę, šiaurės rytus, bet jau gerokai po vidurnakčio, kai nebetrukdo mėnulis“, – pataria astronomas.

Jei šių metų rugpjūčio naktimis nepavyks pažvelgti į dangų, tą bus galima padaryti lapkričio bei gruodžio mėnesiais, kai Žemės atmosferą pasieks kiti meteorų srautai.