„Lietuvoje naudojamos vakcinos tikrai yra saugios. Kai į kalendorių įtraukiami profilaktiniai skiepijimai vaikams, visada yra įvertinama mokslu pagrįsta informacija. Mes turime Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, šios programos koordinavimo tarybą, nepriklausomų ekspertų grupę. Dėl kiekvieno sprendimo yra kreipiamasi į juos, kad būtų gauta mokslu pagrįsta informacija“, - įsitikinusi L. Ašoklienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė Nerija Kuprevičienė tvirtina, kad Lietuva negyvena ir sprendimų nepriima izoliuotai. Pasak jos, po to, kai tapome Europos Sąjungos nariais, buvo įkurtas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Niekas nesuabejojo, kad skiepai yra didžiulis gėris visuomenei. Tik kai mes tą gėrį naudojame per prievartą, ypač tiems, kuriems gal to nereikia, tuomet yra blogai.

„Ypač mažoms šalims, kurios neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, šis centras pateikia įrodymais pagrįstus sprendimus. Nė viena nauja vakcina į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nebuvo įtraukta, neturint mokslo įrodymų arba duomenų, kad tai labai žymiai sumažins užkrečiamos ligos naštą visuomenės sveikatai“, - teigia N. Kuprevičienė.

Išgirdęs pasakymus, kad, pasižiūrėjus į „Google“ paieškos sistemą, rasime daugybę baisių atvejų, kai skiepai sukėlė katastrofiškas reakcijas žmonėms, Žydrūnas Martinėnas iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sunerimo. Pasak jo, informacija „Google“ nėra patikima. „Visus norėčiau pakviesti ieškoti patikimos informacijos Europos Bendrijos registre. Iš praėjusiais metais registruotų 1450 reakcijų apie vakcinas buvo 126. Šis skaičius yra mažėjantis tarp visų reakcijų. Trys ketvirtadaliai jų yra pranešti gydytojų. Patys gyventojai apie reakcijas pranešė daug rečiau“, - išsigandusius ramina Ž. Martinėnas.

Užbaigdamas konferenciją, D. Kepenis teigė, kad pats didžiausias blogis yra gėris per prievartą. „Niekas nesuabejojo, kad skiepai yra didžiulis gėris visuomenei. Tik kai mes tą gėrį naudojame per prievartą, ypač tiems, kuriems gal to nereikia, tuomet yra blogai. Jei neįvertinę skiepijamojo, paskui turime jam padarytą žalą, negalime pasitikėti sveikatos sistema. Ir iki šiol nėra sistemos, kaip tą žalą kompensuoti, tai dėl to žmonės susirenka ir klausia“, - priekaištauja D. Kepenis.