Apie tai I. Šimonytė kalbėjo antradienio vakarą Rytų Europos studijų centro organizuotame diskusijų cikle su kandidatais į prezidentus.

Premjerė, paklausta, apie šalies vadovo posto siekiančio E. Vaitkaus pareiškimus pirmadienį LRT televizijoje vykusių debatų metu, visų pirma, atkreipė dėmesį į tai, kad Kremliaus naratyve pastaruoju metu išryškėjo kalbėjimas apie taikos siekį.

„Dabar turbūt pagrindinis Kremliaus naratyvas yra labai ciniškas, gudrus ir manipuliatyvus, jis yra apie tai, kad mes esame už taiką. Kadangi natūrali žmogaus būsena yra, kad jis yra už taiką, nes kas gali būti už karą, jei yra sveiko proto? Niekas. Tai žmogus yra už taiką ir tada atrodo, kad jis kažką sako, kas kažkaip su tavimi koreliuoja, nors jis kalba ne apie taiką, o tai, kas niekada į taiką neatveda“, – dėstė I. Šimonytė.

Anot jos, būtent tokio pobūdžio naratyvas atsispindi prezidento posto siekiančio E. Vaitkaus pasisakymuose, kuriuose jis kviečia siekti taikos.

„Situacija, kai nacionalinio transliuotojo eteryje žmogus jau nebesislėpdamas kalba tai, kas yra Kremliaus vadinamoji „metodyčkė“, tai ta situacija, sakyčiau, net kažkuria prasme ir šokiruojanti. Iš esmės tai, ką ponas Vaitkus kalbėjo, yra lygiai tai, ką kalba Kremlius“, – aiškino I. Šimonytė.

Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus E. Vaitkus pirmadienį LRT televizijoje vykusių debatų metu tvirtino, kad Lietuva turi siekti „normalių, lygiateisių santykių“ su kaimyninėmis valstybėmis. Anot jo, Lietuva savo ruožtu vietoje to kišasi į kitus valstybių politiką.

„Jeigu mes Lietuvos teritorijoje turime moteriškę – S.Cichanouskają – kuri atstovauja mūsų valdžios koridoriuose Baltarusijai, tai mes tiesiogiai kišamės į kitos šalies vidaus reikalus. Kai iš tos auditorijos kyla garsai, kad reikia ginklu nuversti valdžią Minske, mes suteikiame pretekstą Minsko valdžiai sakyti, jog jie nesijaučia saugūs dėl padėties Lietuvoje“, – dėstė E. Vaitkus.

Jis pabrėžė manantis, kad pagrindinė užsienio politikos problema yra ta, jog „Lietuva tiesioginiu tekstu yra vedama į karą“.

„Mūsų įvairūs valdžios pareigūnai, buvę ir esami, viešai skelbia, kad reikia tiesiogiai įsijungti į karinį konfliktą su Rusija ir mūšio lauke ją nugalėti. Man akivaizdu, kad tokie skelbimai yra Lietuvos sunaikinimas“, – aiškino E. Vaitkus.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną.

Už įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 108 Seimo nariai, nepritariančiųjų nebuvo, 1 susilaikė.

Iki teisės aktų pataisų priėmimo liko vienas žingsnis.

Teisingumo ministerijos teiktomis Bausmių vykdymo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Probacijos įstatymo ir Suėmimo vykdymo įstatymo pataisomis siūloma numatyti, kad nuteistieji, kurie be pateisinamos priežasties nustatytu laiku negrįžo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ar pabėgo iš jos, būtų perkeliami į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

„Tokia nuostata sudarytų sąlygas padidinti atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomų nuteistųjų drausmingumą, o piktybiškai nurodytus teisės pažeidimus darantiems nuteistiesiems galėtų būti sugriežtinamos bausmės atlikimo sąlygos, jie nebegalėtų daryti neigiamos įtakos kitiems atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmes atliekantiems asmenims“, – teigiama įstatymo pakeitimo projekte.

Taip pat be minėtos pataisos įstatymų pakeitimais siūloma leisti nuteistiesiems, kuriems skirta laisvės atėmimo bausmė viršija trejus metus, bet neviršija 10 metų, atlikusiems du trečdalius bausmės laiko, du kartus per mėnesį trumpam išvykti į namus.

Teisingumo ministerija teisės aktų pataisomis siūlo leisti nuteistąjį įdarbinusiam darbdaviui užmokestį pervesti tiesiogiai į nuteistojo sąskaitą. Šiuo metu numatyta, kad nuteistojo atlyginimas pervedamas į laisvės atėmimo vietų įstaigos sąskaitą.

Įstatymų pataisomis taip pat norima numatyti, kad lygtinis paleidimas nebūtų taikomas asmenims, kurie atlieka įkalinimo bausmę už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

„Teismo daugumos sprendimu skundas yra nepriimamas“, – teigiama EŽTT sprendime.

EŽTT savo sprendime nurodo, kad F. Kirkorovas skundė Lietuvos Migracijos departamento sprendimą jo neįleisti į Lietuvą. Muzikos atlikėjas savo kreipimesi į teismą nurodė, jog Lietuva, nutarusi jo neįleisti į savo teritoriją, galėjo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį. Šiame straipsnyje kalbama apie asmens teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant valstybės  sienų. F. Kirkorovas savo skunde nurodė, kad Lietuva, nutarusi jo neįsileisti į savo teritoriją, tokiu būdu nusprendė cenzūruoti jo politines pažiūras.

F. Kirkorovo skundo nepriėmęs EŽTT nurodė, kad pagal tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus, valstybės gali kontroliuoti užsieniečių atvykimą, gyvenimo šalyje ir jų išsiuntimą.

„Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija negarantuoja užsienio teisės atvykti į tam tikrą šalį ir joje gyventi“, – savo sprendimą grindžia EŽTT.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Eltai teigė, kad toks EŽTT sprendimas F. Kirkorovo ir Lietuvos ginče jo nenustebino. 

„Nestebina, paskelbė tai, kas mums ir buvo žinoma. Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms“, – Eltai perduotame komentare cituojamas G. Landsbergis.

Sistemiškai vertiname visus veikėjus, kuriuos Rusija siekia išnaudoti, skleisdama savo užsienio politiką bei siekdama daryti poveikį Lietuvos žmonėms.

ELTA primena, kad 2021 m. sausį Migracijos departamentas uždraudė Rusijos muzikos atlikėjui F. Kirkorovui iki 2026 m. sausio atvykti į Lietuvą. Kartu jis buvo įrašytas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, nacionalinį sąrašą. Šis sprendimą priimtas, įvertinus Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją.

URM rašte Migracijos departamentui anksčiau nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis.

Anot URM, F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą. Ministerijos nuomone, F. Kirkorovo lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

Migracijos departamento sprendimą F. Kirkorovas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau šis 2021 m. birželį atmetė muzikos atlikėjo skundą. F. Kirkorovas šį sprendimą vėliau apskundė ir aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ir šis teismas atmetė atlikėjo kreipimąsi.

LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms ir nurodė, kad valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą ir gyvenimą jų teritorijoje. Teismas nurodė, kad Lietuvoje galiojančiame įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties įtvirtinta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvą ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Memorandumą pasirašė Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Savivaldybių asociacijos ir kitų institucijų atstovai.

Kaip teigė renginyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis, vienas esminių programos tikslų – sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

„Iki 2030 m. perpus sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių – toks yra tikslas mūsų visų“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad galiausiai norima pasiekti, jog iki 2050 m. šalies keliuose nežūtų nė vienas eismo dalyvis.

Pasak M. Skuodžio, valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių plane numatytos penkios veiklos kryptys ir 44 įvairios priemonės.

Iki 2030 m. perpus sumažinti keliuose žūstančiųjų skaičių – toks yra tikslas mūsų visų.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys teigė, kad nors žuvusiųjų keliuose skaičius ilguoju laikotarpiu Lietuvoje mažėja, pastaruoju metu ši statistika vėl ima neraminti. Tad, anot jo, būtina ieškoti naujų būdų, jog galima būtų išvengti tragedijų keliuose.

„Deja, kalbant apie žuvusiųjų keliuose skaičių, tenkantį vienam milijonui gyventojų, 2022 m. turėjome 43, o pernai – 55“, – pažymėjo V. Grašys.

Policijos duomenimis, 2022 m. keliuose žuvo 122 žmonės, o pernai – 160.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas teigė, kad valstybinės eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ priemonių planas susideda iš penkių krypčių, kuriomis bus organizuojamos ir vykdomos plano priemonės, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičiaus mažinimas, kelių infrastruktūros tobulinimas, transporto priemonių būklės gerinimas, pagalbos nukentėjusiems keliuose operatyvus suteikimas ir duomenų apie avarijas analizė.

Kaip spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras M. Skuodis, siekiant mažinti žūčių keliuose skaičių, itin svarbu daugiau investuoti į eismo infrastruktūros tobulinimą.

„Pavyzdžiui, „Via Baltica“ kelias, kurį dažnai žiniasklaida vadino mirties keliu, 40 kilometrų (...) atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sutvarkymas turės labai dideles teigiamas pasekmes“, – sakė ministras.

Policijos atstovas V. Grašys konferencijoje akcentavo, kad policija, siekdama memorandume numatytų tikslų įgyvendinimo, orientuosis į priemones, veikiant nežymėtiems pareigūnams.

„(Bus siekiama – ELTA) kad bet kurioje šalies vietoje galima būtų užfiksuoti, kai vairuotojas naudojasi mobilaus ryšio įrenginiu, dalyvaudamas eisme, pažeisdamas taisykles“, – sakė V. Grašys.

Anot jo, statistika rodo, kad dažniausiai eismo įvykiai įvyksta dėl greičio viršijimo, tad, pasak V. Grašio, policija yra pasirengusi pažeidėjus tramdyti, pasitelkdama daugiau greičio matuoklių keliuose.

„Taip pat kalbame apie neblaivių vairuotojų kontrolę. Stiprinsime šiuos pajėgumus. (...) Bet kurioje šalies vietoje bet kuriuo metu gali būti organizuojama vairuotojų blaivumo patikros priemonė“, – dėstė policijos atstovas.

Anot PAGD, 10.59 val. gautas policijos pranešimas, kad Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, miške, rastas sprogmuo, įvedamas planas „Skydas“. Ugniagesių pajėgos budėjo įvykio vietoje. Atvykę išminuotojai rastą prieštankinę miną „T.Mi.42“ sunaikino Stelmokų karjere.

14.06 val. ugniagesiai gavo pranešimą apie Pagėgių rajone, Giegždų kaime, laukuose, rastą sprogmenį. Rastas artilerijos sprogmuo buvo sunaikintas vietoje.

PAGD duomenimis, 17.12 val. pranešta, kad Klaipėdoje, Karališkių gatvėje, įvestas planas „Skydas“. Paaiškėjo, kad statybvietėje kasant duobę rastas sprogmuo. Ugniagesiai budėjo įvykio vietoje. Atvykę išminuotojai sprogmenį be sprogdiklio išsivežė.

Anot ugniagesių, 17.12 val. gautas policijos pranešimas, kad Biržų rajone, Valkiškių kaime, įvestas planas „Skydas“. Ugniagesiams budint įvykio vietoje, atvykę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai rastą artilerijos sviedinį sunaikino vietoje.

Anot PAGD, 10.36 val. gautas policijos pranešimas, kad Klaipėdoje, Dragūnų gatvėje, miškelyje, rastas artilerinis sviedinys, įvestas planas ,,Skydas“.

Kaip pranešė ugniagesiai, 12.59 val. gautas pranešimas, kad Jurbarko rajone, Jerubiškių kaime, rastas sprogmuo, įvedamas planas „Skydas“. Ugniagesiai budėjo įvykio vietoje, kol atvyko išminuotojai ir rastą rankinę granatą „F1“ sunaikino vietoje.

PAGD duomenimis, 13.21 val. gautas policijos pranešimas, kad Elektrėnų savivaldybėje, Krivašiūnų kaime, Žvejų gatvėje,  atviroje teritorijoje, rastas sprogmuo, įvestas planas ,,Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą artilerijos sviedinį sunaikino vietoje.

Anot ugniagesių, 14.55 val. pranešta, jog Vilkaviškio rajone Kumečių I kaime, Dvaro gatvėje, rastas sprogmuo, įvestas planas „Skydas“. Ugniagesiai budėjo įvykio vietoje, kol atvyko išminuotojai ir rastą artilerijos sviedinį bei minosvaidžio miną išsivežė.

Buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko teismo posėdyje teigė prašantis LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą byloje.

„Apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų“, – akcentavo R. Boiko.

Advokatas kėlė klausimą dėl E. Masiulio ir kitų nuteistųjų byloje atžvilgiu taikytų sekimo priemonių teisėtumo.

„Apeliacinis teismas savo sprendimą grindžia kriminalinės žvalgybos būdu surinktais duomenimis, kurie buvo kvestionuojami“, – dėstė E. Masiulio gynėjas.

R. Boiko manymu, Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje galėjo būti šališkas. Jis minėjo, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje kaip specialusis liudytojas, tačiau apie tai „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo metu nepranešė. Be to, anot E. Masiulio gynėjo, minimas teisėjas dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno Jurijaus Skuder, kuris atlikinėjo procesinius veiksmus ir teisėjų korupcijos, ir „MG Baltic“ bylose, apklausoje teisme.

„A. Bielskis, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, neatskleidė šių faktų. (...) Teisėjas net nenusišalino nuo STT pareigūno J. Skuder apklausos teisme“, – aiškino advokatas.

Toliau tvirtino, kad gauti pinigai buvo paskola, o ne kyšis

Nuotoliniu būdu LAT posėdyje dalyvavęs šiuo metu laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime atliekantis E. Masiulis dar kartą pažymėjo nesutinkantis su apkaltinamuoju Apeliacinio teismo sprendimu.

„Nesu padaręs tai, dėl ko esu teismo nuteistas ir šiuo metu atlieku laisvės atėmimo bausmę“, – teigė E. Masiulis.

„Kas turi atsitikti, kad toje pačioje valstybėje, tame pačiame mieste ir net tame pačiame pastate du teismai byloje priėmė kardinaliai skirtingus sprendimus? Juolab, kad bylos faktinės aplinkybės liko nepasikeitusios“, – svarstė E. Masiulis, primindamas, kad pirmos instancijos teismas „MG Baltic“ byloje visus kaltinamuosius išteisino, o Apeliacinis teismas pripažino kaltais.

Nuteistasis teigė manantis, kad apkaltinamąjį sprendimą byloje priėmęs teismas tai padarė, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Anot E. Masiulio, visų pirma, jam nuostabą kelia tai, kad po pirmos instancijos teismo sprendimo byloje prokuratūra keitė jam inkriminuotus kaltinimus, kol galiausiai, pasak nuteistojo, tapo neaišku, nuo kokių kaltinimų reikėtų gintis.

Nuoširdžiai taip ir liko neaišku, nuo ko ir kaip reikia gintis

„Nuoširdžiai taip ir liko neaišku, nuo ko ir kaip reikia gintis“, – akcentavo buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis.

E. Masiulis LAT posėdyje pakartojo anksčiau žemesnės instancijos teismuose teiktą versiją, kad iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gauti 106 tūkst. eurų yra verslininko paskola jam, o ne kyšis už koncernui palankius sprendimus Seime.

„STT tyrėjai užfiksavo ne tik pinigus, bet ir paskolos susitarimą. Deja, to susitarimo pirmomis dienomis pareigūnai nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti. (...) Paskolos susitarimas buvo surastas, bet ignoruotas“, – dėstė E. Masiulis.

Nuteistasis, kaip ir jo gynėjas R. Boiko, savo kalboje atkreipė dėmes į STT pareigūną J. Skuder. E. Masiulis priminė, kad šis asmuo atlikinėjo procesinius veiksmus ir „MG Baltic“, ir vadinamosios teisėjų korupcijos bylos ikiteisminiuose tyrimuose. Nuteistojo teigimu, turint omeny, kad Apeliacinio teismo teisėjas A. Bielskis, priėmęs apkaltinamąjį sprendimą „MG Baltic“ byloje, buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje, kyla klausimas, ar šis teisėjas galėjo būti nešališkas.

„Kyla klausimas, kodėl vadinamojoje amžiaus korupcijos byloje paskirtas teisėjas, kuris galėjo būti pažeidžiamas“, – svarstė E. Masiulis.

Nuteistasis akcentavo manantis, kad nuo 2016 m. gegužės prasidėję teisėsaugos ir teisminiai procesai jau savaime jam tapo tam tikra bausme.

„Ilgas teisminis procesas jau savaime žmogui yra bausmė. (...) Buvau viešas ir visuomenėje atpažįstamas asmuo. Prasidėjus tyrimui, atsistatydinau iš partijos pirmininko, Seimo nario pareigų, tačiau negalėjau atsistatydinti iš žinomumo“, – kalbėjo E. Masiulis, pridurdamas, kad „MG Baltic“ byloje jį užgriuvę kaltinimai palaidojo jo, kaip politiko, karjerą.

Savo kalbą E. Masiulis baigė prašymu LAT jį išteisinti, tai yra panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą ir palikti galioti išteisinamąjį pirmos instancijos Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Netenkinus šio prašymo, E. Masiulis prašo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Š. Gustainis pabrėžė, kad įstatymo pataisą teikė pats

Nuotoliniu būdu LAT posėdyje dalyvavęs nuteistasis Šarūnas Gustainis pabrėžė nesutinkantis su apkaltinamuoju Apeliacinio teismo sprendimu.

Š. Gustainis Apeliacinio teismo buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.

Nuteistasis tvirtino manantis, kad valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kurie, pasak Š. Gustainio, galėjo įrodyti jo nekaltumą.

„Prokuroras buvo šališkas mano atžvilgiu“, – pažymėjo Š. Gustainis.

Buvęs liberalas, prisiminęs jam pateiktus kaltinimus, tvirtino nesutinkantis su tuo, kad užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ jis paėmė mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas. Š. Gustainis teigė, jog minėtas pataisas Seime registravo bei balsavo už jas savo ir savo bendražygių iniciatyva, o ne sutaręs su R. Kurlianskiu.

„Pataisa atitinka mano ir Liberalų sąjūdžio įsitikinimus“, – teigė Š. Gustainis.

Jis pažymėjo LAT prašantis panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą byloje.

Kito nuteistojo byloje Gintaro Steponavičiaus advokatas Rimgaudas Černius taip pat prašė LAT išteisinti jo ginamąjį.

„G. Steponavičiaus veiksmuose neįžvelgiama tyčia ir visas kaltinimas grindžiamas buitinio piktnaudžiavimo supratimu“, – pareiškė R. Černius.

Jis savo kasaciniame skunde kvestionavo ir G. Steponavičiaus atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones. Pasak R. Černiaus, teisėsaugos slapta daryti pokalbių įrašai yra fragmentiški, tad, anot jo, kyla klausimas, ar jie gali būti objektyviai įvertinti.

„Tie įrašai, nors sakoma, kad yra ištisiniai, jų eiga rodo, kad jie fiksuoti epizodiškai, kažkas įsirašė, kažkas neįsirašė. Kitaip tariant, nėra fiksuoti ištisi pokalbiai. Dėl to iškyla klausimas, ar apskritai apeliacinės instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą“, – svarstė advokatas.

G. Steponavičius Apeliacinio teismo buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Gauta 12 kasacinių skundų

Kaip anksčiau skelbė LAT, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga, didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Anot LAT, byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro V. Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio ir jo gynėjo advokato R. Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buivusio liberalo Šarūno Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato Raimundo Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato Vaidoto Sviderskio.

Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.

„Vakar buvo didžiulė grupė, 450 asmenų grupė, kuri agresyviomis priemonėmis bandė patekti į Lenkijos teritoriją. Panašu, kad tai nėra pats savaime vykstantis procesas. Tokia didelė grupė iš Azijos ir Afrikos šalių negalėjo pati susiburti. Panašu, kad tai yra Baltarusijos režimo ir pareigūnų organizuota ataka. Stebime šią situaciją. Vyksta nuolatinis komunikavimas su mūsų kolegomis Lenkijoje“, – ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijos žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministrės teigimu, Lietuvos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu pastebimi tik pavieniai bandymai neteisėtai kirsti sieną. Tuo metu Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje iš Baltarusijos pusės bandymų neteisėtai pereiti sieną vidurkis per parą siekia 250 bandymų.

„Norime patikinti, kad Lietuva valdo ir kontroliuoja situaciją, yra aukščiausias budrumo lygis“, – sakė A. Bilotaitė.

Ministrės teigimu, šiuo metu nėra informacijos apie tai, kad į Lenkiją neįleista minėta didžiulė migrantų grupė galėtų mėginti veržtis į Lietuvą, tačiau kartu, anot A. Bilotaitės, tokio scenarijaus nereikėtų atmesti.

„Tokių dalykų gali atsitikti priklausomai nuo to, kaip (Baltarusijos – ELTA) režimas nuspręs daryti“, – sakė ministrė.

Norime patikinti, kad Lietuva valdo ir kontroliuoja situaciją, yra aukščiausias budrumo lygis.

Kaip teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas, didžiulė migrantų grupė į Lenkijos teritoriją bandė pereiti Beloviežos regione, kuris nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos nutolęs apie 100-150 kilometrų atstumu.

„Šitas sienos ruožas šiuo metu dar įrenginėjamas, ten ne iki galo sukurta visa infrastruktūra. Dėl to neteisėti migrantai jėga bandė prasiveržti pro koncertiną, ten nėra kol kas fizinio barjero, tačiau Lenkijos sienos apsaugos tarnybos, Lenkijos kariuomenės pareigūnų dėka pavyko (veržimasi – ELTA) atremti ir neteisėtų migrantų grupė buvo neįleista. Migrantai mėtė į pareigūnus akmenis, kitus daiktus, taip pat buvo apginkluoti savadarbiais įrankiais su vinimis, skirtais panaudoti puolimui prieš Lenkijos pareigūnus, tačiau, ačiū Dievui, pavyko išvengti aukų tarp Lenkijos Respublikos pareigūnų, taip pat ir tarp migrantų“, – apie incidentą pasakojo R. Liubajevas.

Anot jo, po migrantų grupės susidūrimo su Lenkijos pareigūnais migrantai atsitraukė į Baltarusijos gilumą.

Pasak R. Liubajevo, Lietuvos ir Lenkijos pasieniečiai ir kitos institucijos nuolat komunikuoja, keičiasi informacija apie neteisėtų migrantų srautų dinamiką.

Esant reikalui, gali būti pasitelkta ir kariuomenė

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė tvirtino, kad situacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra stebima, analizuojama. Anot ministrės, siekiant įvertinti galimas grėsmes, stebimi ir socialiniai tinklai.

„Stebime situaciją, stebime socialinius tinklus, nes, kaip matome iš Lenkijos situacijos, tokia informacija (apie mėginimus neteisėtai kirsti sieną – ELTA) pirmiausia pasirodo socialiniuose tinkluose“, – dėstė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, iškilus papildomoms grėsmės Lietuvos ir Baltarusijos dėl galimo migrantų srautų padidėjimo, pasieniečiams į pagalbą gali būti pasitelkta ir kariuomenė, kitų tarnybų pagalba. Tiesa, kaip akcentavo A. Bilotaitė, neteisėtų migrantų srautai į Lietuvą iš Baltarusijos pastaruoju metu nedidėja.

VSAT vadas R. Liubajevas antrino ministrei, pažymėdamas, kad Lenkijoje jau šiuo metu kariuomenė padeda pasieniečiams saugoti valstybės sieną. Esant reikalui, anot jo, kariškiai sienos apsaugai gali būti pasitelkti ir Lietuvoje.

„Egzistuoja planai pasitelkimo ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir kitų institucijų – policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos“, – dėstė R. Liubajevas.

„Situacija prie mūsų išorinių sienų šiai dienai yra stabili, neteisėtos migracijos srautai ženkliai arba reikšmingai sumažėjo“, – pridūrė VSAT vadas.

Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 2 643 asmenims, šiemet – 160.

Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 22,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

LAT pradėjus posėdį, vienas iš nuteistųjų byloje, buvęs parlamentaras Šarūnas Gustainis pareiškė neturintis advokato. Anot jo, po apkaltinamojo teismo sprendimo išlaidos už gynėją iš jo buvo išieškotos ir šiuo metu jis neturi advokato, kuris atstovautų jam kasaciniame teisme.

„Neturiu advokato, neturiu lėšų jam nusisamdyti. (...) Visi proceso dalyviai turi advokatus, tai manau, kad ir man advokatas yra būtinas“, – sakė nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavęs Š. Gustainis.

Byloje nuteisto Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka prašė prie bylos pridėti dokumentus apie partijos bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 8870 eurų. Analogišką prašymą teikė ir Darbo partijos advokatas Vaidotas Sviderskis, jis nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos siekia 5000 eurų.

LAT teisėjų kolegija partijų atstovų prašymus tenkino, o Š. Gustainio prašymo skirti jam advokatą netenkino. Kaip nurodė teisėjų kolegijos pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, teismas nenustatė įstatyme numatytų sąlygų, dėl kurių Š. Gustainiui šioje teisminio proceso stadijoje turėtų būti skirtas advokatas.

Teismas priėmė 12 kasacinių skundų

Kaip anksčiau skelbė LAT, „MG Baltic“ byloje priimti nagrinėti 12 kasacinių skundų: nuteistojo, parlamentaro Vytauto Gapšio ir jo gynėjo advokato Mindaugo Barkausko, nuteistojo buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir jo gynėjo advokato Ruslano Boiko, nuteistojo, buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir jo gynėjų advokatų Simono Slapšinsko ir Giedriaus Danėliaus, nuteistojo, buvusio liberalo Š. Gustainio, nuteistojo, eksparlamentaro Gintaro Steponavičiaus ir jo gynėjo advokato Rimgaudo Černiaus, nuteisto juridinio asmens koncerno „MG Baltic“ (naujas pavadinimas – „MG grupė“) atstovo advokato Lino Belevičiaus, nuteistojo juridinio asmens „Liberalų sąjūdis“ atstovo advokato R. Jurkos, nuteistojo juridinio asmens „Darbo partija“ atstovo advokato V. Sviderskio.

Teismo posėdyje trečiadienį trumpai apžvelgti priimti nagrinėti nuteistųjų ir jų atstovų kasaciniai skundai. Daugelis nuteistųjų byloje siekia išteisinimo – prašo LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo kaltinamieji buvo išteisinti. Nuteistieji savo skunduose nurodo, kad netenkinus šio prašymo, LAT prašoma grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Visi proceso dalyviai turi advokatus, tai manau, kad ir man advokatas yra būtinas.

Darbo partijos advokatas: juridinis asmuo iš viso neturėjo būti traukiamas atsakomybėn

Už kyšininkavimą ir prekybą poveikiu „MG Baltic“ byloje nuteistos Darbo partijos advokatas V. Sviderskis, LAT posėdyje pristatydamas kasacinio skundo argumentus, pažymėjo prašantis panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Advokatas teigė nesutinkantis su Apeliacinio teismo išvada, kad byloje nuteistas V. Gapšys veikė Darbo partijos vardu. V. Sviderskis pastebėjo, jog teismas yra išvardijęs įvairias tuometines politikos pareigas, tarp kurių – ir Darbo partijos frakcijos Seime nario.

„Negalima vardyti pareigų, kurios nesusijusios su V. Gapšio pareigomis partijoje“, – dėstė advokatas.

V. Sviderskis stebėjosi, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas plačiau neaptarė V. Gapšio santykio su Darbo partija, nenurodė, kokiomis aplinkybėmis politikas veikė juridinio asmens vardu.

„Juridinis asmuo neturi teisės prisiimti atsakomybės už fizinio asmens veikimą ir apskritai negali būti traukiamas atsakomybėn. (...) V. Gapšys, veikdamas pats, negali užtraukti atsakomybę visam juridiniam asmeniui“, – tikino advokatas.

Savo kalboje V. Sviderskis kėlė klausimą dėl apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusio Apeliacinio teismo nešališkumo. Anot jo, 2020 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, minimas sprendimą „MG Baltic“ byloje priėmęs tuometinis Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis.

„Yra nustatyta, kad teisėjas A. Bielskis tiesiogiai susitarė ir priėmė kyšį. (...) Toks teisėjas negalėjo nagrinėti šios bylos“, – pabrėžė V. Sviderskis.

Kaip skelbta anksčiau, A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, buvo apklaustas vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.

Apeliacinis teismas, pripažinęs Darbo partiją kalta dėl korupcinių veikų, nurodė, kad juridiniam asmeniui atstovavo parlamentaras, tuometinis „darbietis“ V. Gapšys. Jis, kaip nutarė teismas, pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Apeliacinis teismas skelbė, kad už pažadėtą poveikį tam tikriems asmenims politikas gavo 12,1 tūkst. eurų nuolaidą Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų paramą viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“, kaip užslėptus kyšius. Dėl šių kyšių perdavimo, kaip nustatė teismas, susitarė buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis ir V. Gapšys.

Priminė parlamentinį tyrimą apie koncerną „MG Baltic“

Juridinio asmens koncerno „MG Grupė“ advokatas Linas Belevičius pažymėjo nesutinkantis su Apeliacinio teismo sprendimo dalimi, kuria nutarta, kad koncernas pripažintas kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Anot koncerno gynėjo, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad juridinio asmens kaltumą siejamas su tuo, kad R. Kurlianskis, susitikinėdamas su politikais ir tardamasis dėl poveikio darymo, kyšių, veikė „MG Baltis“ (dabar – „MG Grupė“) vardu, neturi pagrindo.

„Pagal faktines aplinkybes R. Kurlianskio negalima vadinti koncerno faktiniu vadovu“, – pažymėjo advokatas.

L. Belevičiaus teigimu, R. Kurlianskis ėjo pareigas tam tikrose kitose įmonėse, pavyzdžiui, „MG Baltic Media“, „LNK“. Šie juridiniai asmenys yra susiję su koncernu „MG Baltic“, tačiau juos negalima tiesiogiai sieti, tapatinti su koncernu.

Pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui.

„Visais atvejais dėl visų veikų, kurios yra inkriminuotos, naudą galėjo gauti kitos savarankiškos įmonės, interesą galėjo turėti kitos įmonės, bet ne koncernas“, – aiškino L. Belevičius.

Advokatas akcentavo, kad ir to paties R. Kurlianskio susitikimų su buvusio parlamentaro E. Masiulio metu atliktų veiksmų nereikėtų traktuoti kaip veiksmų, kurie R. Kurlianskio buvo daryti koncerno „MG Baltic“ vardu ar koncerno interesais.

„Pagrindinis kyšio dalykas yra degtinės butelis ir pinigai, kuriuos R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui. Byloje nenustatyta, kad degtinės butelis ar pinigai priklausytų koncernui“, – dėstė L. Belevičius.

Jis svarstė, kad Apeliacinis teismas, priėmęs byloje apkaltinamąjį sprendimą, galėjo patirti politinę įtaką. Šią mintį jis grindė tuo, kad minėtas teismas rėmėsi 2018 m. Seime patvirtintos parlamento laikinosios tyrimo komisijos išvada, kurioje koncernas „MG Baltic“ yra pavadintas grėsme nacionaliniam saugumui.

„2018 m. Seimo nutarimu patvirtinta tyrimo komisijos išvada, kurioje teigiama, kad koncernas buvo nusikalstama organizacija, kuri darė įtaką politikams. (...) Teismas procese remiasi šiuo politiniu dokumentu. Tai niekaip nesiderina su teismo nepriklausomumu nuo politinės valdžios“, – tvirtino advokatas.

Liberalų sąjūdžio advokatas R. Jurka, kaip ir kitų byloje nuteistų juridinių asmenų gynėjai, nurodė, kad nuteisti fiziniai asmenys veikė atskirai, o ne juridinių asmenų vardu. Šiuo atveju, anot jo, E. Masiulis, susitikdamas su R. Kurlianskiu, bendraudamas su juo, veikė ne Liberalų sąjūdžio interesais, o kaip Seimo narys.

„Teismas E. Masiulio veiksmus traktuoja kaip Seimo nario, politiko veiksmus, tačiau jo veiksmų nauda nukreipiama į juridinio asmens naudą“, – stebėjosi advokatas.

Anot jo, Liberalų sąjūdis niekaip nebuvo įpareigojęs nei E. Masiulį, nei byloje nuteistus G. Steponavičių ar Š. Gustainį veikti juridinio asmens vardu.

R. Jurka pažymėjo prašantis LAT panaikinti apkaltinamąjį Apeliacinio teismo nuosprendį ir palikti galioti išteisinamąjį Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

R. Kurlianskis: nė viename pokalbyje nefiksuotas susitarimas dėl nusikalstamų veiksmų

Laisvės atėmimo bausme byloje nuteistas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis LAT posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Jis šiuo metu yra įkalintas Kauno kalėjime.

Nuteistasis pabrėžė esantis nustebęs, kad, remiantis bylos medžiaga, jis slaptomis priemonėmis buvo sekamas apie 11 metų. Pasak R. Kurlianskio, iš pradžių jo atžvilgiu buvo vykdytas kontržvalgybinis sekimas, o vėliau – kriminalinės žvalgybos veiksmai.

Savo kasaciniu skundu R. Kurlianskis kvestionuoja jo atžvilgiu taikytas kriminalinės žvalgybos priemones, siekia įrodyti, kad buvo sekamas neteisėtai.

„Slaptų priemonių taikymas daugiau negu 10 metų mano atžvilgiu buvo neteisėtas“, – tvirtino nuteistasis.

R. Kurlianskis kėlė klausimą, kodėl teisėsauga ar žvalgyba nesiėmė jokių veiksmų anksčiau, jei sekant jį, galėjo būti fiksuoti galimai nusikalstami veiksmai ar korupciniai susitarimai su politikais.

Nuteistasis, kalbėdamas apie apkaltinamąjį Apeliacinio teismo sprendimą, pažymėjo su juo nesutinkantis ir prašė LAT minėtą sprendimą panaikinti, paliekant galioti išteisinamąjį pirmos instancijos teismo nuosprendį byloje.

R. Kurlianskis dėstė, kad susitikimų su įvairiais politikais metu nėra karto nesiekė sudaryti ir nesudarė korupcinių susitarimų.

„Nė viename pokalbyje neužfiksuotas susitarimas ar principas „tu – man, aš – tau“. (...) Daugelyje epizodų neužfiksuotas net susitarimas dėl veiksmų, juo labiau – dėl nusikalstamų veiksmų“, – dėstė nuteistasis.

Jis pažymėjo, kad susitikimų su parlamentarais metu nuolat kalbėdavosi apie Seime svarstomus įstatymų pakeitimų projektus. Anot R. Kurlianskio, jis tuomet buvo ir kelių asociacijų, susijusių su verslu, narys, tad, jo teigimu, pokalbiai su politikais apie įstatymines iniciatyvas jam buvo natūralus veiksmas.

„Mano domėjimasis teisėkūra, ypač, kuri susijusi su verslo aplinka, yra natūralus“, – tvirtino R. Kurlianskis.

Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.

Anot Apeliacinio teismo, koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių bei V. Gapšį siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai. Teismas nustatė, kad R. Kurlianskio ir minėtų buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai.

R. Kurlianskio advokatas: teisėjo statusas galėjo lemti jo pažeidžiamumą

Nuteistojo R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas LAT posėdyje apžvelgė keletą bylos epizodų, susijusių su buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento susitikimais su V. Gapšiu.

Jis priminė, kad, bylos duomenimis, R. Kurlianskis esą neteisėtai siekė politikų paramos Seime priimant nutarimą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.

S. Slapšinskas pažymėjo nesutinkantis su tokiomis išvadomis. Anot jo, Apeliacinis teismas be pagrindo neatsižvelgė į faktą, kad parlamentaras V. Gapšys dar iki pokalbių su R. Kurlianskiu apie kelio Vilnius– Utena rekonstrukciją pats ėmėsi tam tikrų iniciatyvų dėl minėto nutarimo. Tai, pasak advokato, įrodo, kad R. Kurlianskis nesiekė daryti įtakos sprendimams Seime dėl minėto kelio remonto.

„V. Gapšys pusė metų iki pokalbio su R. Kurlianskiu registravo Seime siūlymą, kuriuos jis siūlė sumažinti kelio remonto kainą“, – pažymėjo S. Slapšinskas.

R. Kurlianskio advokato teigimu, Apeliacinis teismas be pagrindo nustatė, kad R. Kurlianskis siekė daryti įtaką ir dėl sprendimų, susijusių su Vartojimo kredito įstatymo pataisų parlamente svarstymu. S. Slapšinskas pažymėjo, kad šiuo atveju R. Kurlianskio pokalbių su buvusiu liberalu Š. Gustainiu metu nebuvo minimos minėto įstatymo pataisos, tad, anot advokato, nėra pagrindo kalbėti apie buvusio „MG Baltic“ viceprezidento bandymą daryti įtaką dėl teisės akto priėmimo Seime.

Kitas R. Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius taip pat akcentavo, jog Apeliacinis teismas be pagrindo neįvertino anksčiau keltų klausimų dėl R. Kurlianskio atžvilgiu vykdytų sekimo veiksmų. Advokato skaičiavimais, jo ginamasis buvo sekamas iš viso apie 13 metų.

„Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, gauta ir nemažai duomenų apie R. Kurlianskio privatų gyvenimą“, – stebėjosi advokatas.

G. Danėlius pažymėjo, kad, nagrinėjant teismų sprendimus leisti sekti R. Kurlianskį, peršasi išvada, jog pareigūnai jo ginamojo atžvilgiu atliko kriminalinės žvalgybos veiksmus neteisėtai.

Advokatas LAT posėdžiu metu kėlė klausimus dėl galimos įtakos „MG Baltic“ byloje sprendimus priėmusiems teisėjams. Jis priminė, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant bylą, tuometinis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Žydrūnas Bartkus žiniasklaidai kalbėjo apie tai, kad „byla yra lakmuso popierėlis, kaip Lietuva vertina korupciją, kokios maksimalios bausmės, kokį maksimalų atsaką valstybė gali duoti“.

„Iš STT direktoriaus interviu turinio susidaro įspūdis, kad direktoriaus kalbėjo apie maksimalias bausmes kaltinamiesiems“, – apie galimą įtaką teismui kalbėjo G. Danėlius.

Jis taip pat priminė, kad apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos narys A. Bielskis, kaip specialusis liudytojas, apklaustas vadinamojoje teisėjų politinės korupcijos byloje.

„Toks teisėjo A. Bielskio statusas galėjo lemti teisėjo pažeidžiamumą“, – tvirtino advokatas.

Be to, pasak G. Danėliaus, STT pareigūnas Jurijus Skuder dalyvavo tiek teisėjų korupcijos bylos, tiek „MG Baltic“ bylos ikiteisminiuose tyrimuose, o būtent teisėjas A. Bielskis inicijavo J. Skuder apklausą teisme, nagrinėjant „MG Baltic“ bylą apeliacinėje instancijoje.

G. Danėliaus manymu, tokios aplinkybės gali sudaryti įspūdį apie tam tikrus A. Bielskio ir teisėsaugos ryšius.

„Toks pasidalijimas paslaugomis, tokia regimybė gali susidaryti, žiūrint iš šono“, – sakė R. Kurlianskio gynėjas.

G. Danėliaus savo kalboje pabrėžė, kad, jo įsitikinimu, Apeliacinis teismas, nustatęs, kad R. Kurlianskio E. Masiuliui duoti 90 tūkst. eurų yra kyšis, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Galiausiai, advokato manymu, Apeliacinis teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems „MG Baltic“ byloje, turėjo įvertinti ir paties baudžiamojo, teisminio proceso pobūdį, trukmę. 

„Pats baudžiamasis procesas nebuvo lengvas ir paprastas. R. Kurlianskis, kad galėtų dalyvauti jame, atsisakė darbo, verslo. Pats procesas buvo pakankamai ilgas, tai buvo tarsi bausmė. Manau, kad teismas, skirdamas bausmes, turėjo atsižvelgti ir į tai“, – tvirtino G. Danėlius.

Teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, baudas

Kaip anksčiau skelbė LAT, atsižvelgus į tai, kad „MG Baltic“ byla yra sudėtinga, didelės apimties, ilgą baudžiamojo proceso byloje trukmę (kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teisme gautas 2018 m. balandžio 18 d.), taip pat į tai, kad byla buvo pripažinta greičiau nagrinėtina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – ši byla pripažinta pirmo lygio greičiau nagrinėtina kasacine byla, o bylos nagrinėjimui sudaryta išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

ELTA primena, kad praėjusių metų lapkričio 22 dieną Apeliacinis teismas pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.

Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamentarams Š. Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.

Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.