Anot Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ketvirtadienį, apie 18–19 val. Tatamiškių kaime Aldona Pocienė, gimusi 1940 metais, išėjo pasivaikščioti ir iki šiol negrįžo.

Moteris – žilų plaukų, vilkėjo juodą striukę, avėjo guminius batus. Dingusi A. Pocienė turi sveikatos sutrikimų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dingusiam be žinios asmeniui surasti.

Asmenis, žinančius šios moters buvimo vietą ar ją mačiusius, policija prašo skubiai informuoti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus, tel. +370 700 64 30.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė, ugniagesiai 11.22 val. gavo pranešimą, kad Pilies gatvėje dega lauko kavinės skėtis.

„Pirmosios pajėgos po septynių minučių buvo įvykio vietoje, iš po kavinės stogelio rūko dūmai. Gaisras labai greitai lokalizuotas ir 11.45 val. ugniagesiai paskelbė, kad gaisras likviduotas, yra vykdomi baigiamieji darbai“, – sakė E. Zdanevičienė.

Anot Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovės Vilmos Juozevičiūtės, pirminiais duomenimis, gesinant gaisrą nukentėjo vienas žmogus – kavinės darbuotojas.

„Asmuo dėl apdegimų išvežtas į ligoninę“, – nurodė BPC atstovė.

Pasak jos, kol kas nėra aišku, kodėl užsidegė kavinės skėtis, tačiau, liudytojų teigimu, gaisras kilo dėl esą sprogusio dujų baliono.

Kaip nurodė „Amber food“ grupės vykdančioji direktorė Gintarė Liorentienė, tikėtina, kad sprogimas įvyko dėl galimo įrenginio gedimo.

„Lauko kavinėje „Katpėdėlė“, užsiliepsnojus nutekėjusioms dujoms, nukentėjo šios maitinimo įstaigos darbuotojas. Tikėtina, kad sprogimas įvyko dėl galimo įrenginio gedimo. Dujų balioną šiandien ryte pakeitė objektą aptarnaujanti įmonė“, – rašoma G. Liorentienės komentare.

Pasak jos, įvykio aplinkybes aiškinasi atsakingos tarnybos.

„Kavinės veikla sustabdyta, pradėtas įvykio tyrimas. Mūsų darbuotojas išvežtas į ligoninę“, – teigė „Amber food grupės vykdančioji direktorė, pridurdama, kad kavinės lankytojai nenukentėjo.

Gaisras likviduotas apie 11.45 valandą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenimis, birželio 3 d., nuo 17.20 val. iki 17.34 val., Žirmūnų gatvėje buvo pavogtas elektrinis dviratis „Xiaomi Himo C26“. Nuostolis – 1500 eurų.

Anot policijos, antradienį, apie 7.10 val., Žemaitės gatvėje pastebėta, kad išdaužius automobilio „Audi A6“ galinių durelių lango stiklą, pavogta nešiojamasis kompiuteris „Lenovo B50“, automobilių diagnostikos prietaisas „VCDS“ ir bevielės ausinės „Samsung Galaxy Buds Light“. Nuostolis – 1700 eurų.

Kaip pranešė Vilniaus AVPK, apie 9.20 val. Savanorių prospekte pastebėta, kad iš statybinio vagonėlio išlaužus durų spyną pavogtas žemės tankio matuoklis „HMP Magdeburger Prufgeratebau“. Nuostolis – apie 5000 eurų.

Praėjusią parą, policijos duomenimis, apie 12 val. Kalvarijų gatvėje pastebėta, kad išdaužius automobilio „Audi“ priekinių durelių lango stiklą, pavogta rankinė, kurioje buvo piniginė su asmens dokumentais, 600 eurų, banko mokėjimo kortele. Nuostolis – apie 1200 eurų.

Taip pat antradienį, apie 13 val., Žėručio gatvėje, apgaule patekus į moters (gim. 1933 m.) butą, pavogta piniginė su pinigais. Nuostolis – 2030 eurų.

Visais šiais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagystės.

„Norėčiau išreikšti didelę, didelę padėką Lietuvos žmonėms. Jie man įteikė didelį pasitikėjimo mandatą ir šį pasitikėjimo kreditą, suprantu, kad turėsiu branginti“, – sekmadienį savo rinkiminiame štabe kalbėjo G. Nausėda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visų 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.

VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse.

I. Šimonytė pripažįsta pralaimėjimą

I. Šimonytė pripažįsta pralaimėjusi antrąjį prezidento rinkimų turą.

„Pirmiausia, norėčiau pasveikinti išrinktąjį Lietuvos Respublikos prezidentą. Nors ir neturime dar didelės dalies balsų, bet rezultato tai nepakeis“, – sekmadienio vakarą savo rinkiminiame štabe kalbėjo I. Šimonytė.

„Dar asmeniškai nepasveikinau, pasveikinau čia... Pasveikinsiu, žinoma, ir asmeniškai“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, rinkimuose koją, veikiausiai, pakišo vadovavimas Vyriausybei pastarąją kadenciją.

Norėčiau išreikšti didelę, didelę padėką Lietuvos žmonėms. Jie man įteikė didelį pasitikėjimo mandatą ir šį pasitikėjimo kreditą, suprantu, kad turėsiu branginti.

„Labai džiaugiuosi, kad žmonės antrajame ture, tie, kurie yra už pažangią Lietuvą, spartesnę Lietuvos pažangą, kurie yra už atviresnę Lietuvą – turėjo pasirinkimą už ką balsuoti ir pasirinko“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Pirmadienį grįšime visi į savo darbus, dirbsime toliau, o šiandien norėčiau visiems padėkoti, kad pasitikėjote, kad man atidavėte savo balsą. Matyt, kad po trijų su puse metų kadencija nepridėjo lengvumo kandidatuojant. Tačiau, prisimenant, kad buvo besistengiančių, kad I. Šimonytė nepatektų į antrą turą ir netgi tam kūrusių specialių strategijų ir buvo daug diskusijų apie tai, kad apskirtai į antrą turą man būtų sunku patekti, tai džiaugiuosi tuo, kad ir pavyko patekti, ir pavyko užtikrinti alternatyvą daliai Lietuvos rinkėjų“, – akcentavo ji.

Sekmadienio vakarą kalbėdama apie jai nepalankų rezultatą, pati I. Šimonytė kalbėjo neprisimenanti premjero, kuris būtų patekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą.

„Bandžiau prisiminti kokį nors premjerą, kuris, dalyvaudamas rinkimuose, buvo į antrą turą patekęs –neprisiminiau. Bandžiau prisiminti kokį nors konservatorių ir irgi neprisiminiau. Kaip ten besusiklostytų tie galutiniai skaičiai, vis tiek tai yra didelis pasitikėjimas. Žmonės, kurie manimi tiki, man yra didžiausia motyvacija judėti pirmyn“, – pridūrė premjerė.

Dėkojo už garbingą kovą

I. Šimonytės skambučio sulaukęs prezidentas G. Nausėda sekmadienį padėkojo jai už garbingą kovą ir turiningas diskusijas kampanijos metu.

„Ačiū, Ingrida. Aš tikiuosi, kad mūsų diskusijos buvo tokios pakankamai išlaikytos, gerbiant vienas kitą. Džiaugiuosi, kad jos buvo pakankamai turiningos ir pakankamai gilios, tikiuosi, kad panašų įspūdį ir pati turi“, – telefonu kalbėdamasis su premjere I. Šimonyte sakė G. Nausėda.

„Ačiū už garbingą kovą ir tikrai pasimatysime, turėsime dar daug reikalų“, – teigė prezidentas.

Toks rezultatas buvo prognozuotinas

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama prezidento rinkimų rezultatus, kurie rodo, jog G. Nausėda buvo perrinktas dar vienai prezidento kadencijai, teigė, kad tokią rinkimų baigti galima buvo nuspėti.

„Tai yra pakankamai prognozuojamas rezultatas. (...) Toks rezultatas buvo prognozuotinas“, – LRT televizijai sekmadienio vakarą sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, I. Šimonytės rinkimuose surinkti balsai koreliuoja su 2020 metų Seimo rinkimuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) surinktais balsais. Tuomet TS-LKD sulaukė 292 tūkst. rinkėjų palaikymo.

„Panašu, kad galutinis rezultatas gali būti labai panašus net pagal absoliučius skaičius“, – dėstė Liberalų sąjūdžio lyderė.

V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Liberalų sąjūdis nutarė neremti nė vieno kandidato į prezidentus antrame rinkimų ture.

„Tokia buvo partijos nuomonė. Manau, kad ji buvo teisinga, vertinant tai, kad ženkli dalis mūsų partijos narių, rinkėjų, rėmėjų būtų balsavusi ir už kitą kandidatą“, – dėstė politikė.

Jos manymu, liberalų rinkėjai balsavo ir už I. Šimonytę, ir už G. Nausėdą.

„Aš manyčiau, kad – ką rodo ir pirmojo rinkimų turo rezultatai – (Liberalų sąjūdžio rinkėjai – ELTA) balsus atidavė ir už vieną, ir už kitą kandidatą. Liberalų sąjūdžio rinkėjas skilo, kaip buvo ir 2019 metais“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.

Rinkėjų aktyvumas

Antrajame prezidento rinkimų ture Lietuvos rinkėjai balsuoti ėjo vangiau nei paprastai renkant valstybės vadovą.

Mažiau balsavusiųjų būta tik 2014 metais per antrą turą.

Pirminiais VRK duomenimis, rinkimų aktyvumas antrajame ture siekė 49,61 proc, balsavo per 900 tūkst. žmonių.

Rinkimų dieną sekmadienį savo valią pareiškė 38,58 proc. rinkėjų. Dar 11,03 proc. jų balsavo iš anksto.

Šie skaičiai dar truputį keisis, gavus balsavusiųjų užsienyje duomenis.

„Aktyviausiai balsuota prie jūros ir šiaip kurortuose. (...) Ten balsavo ne tik savo apylinkės rinkėjai, bet ir atvykusieji į svečius“, – sekmadienį per spaudos konferenciją sakė VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Palangoje prezidentą rinko 67,21 proc., Neringoje – 65,81 proc., Birštone – 63,13 proc., Molėtų savivaldybėje – 57,92 proc., Varėnos savivaldybėje – 56,17 proc. rinkėjų.

VRK duomenimis, galimybe balsuoti kitoje apylinkėje pasinaudojo apie 125 tūkst. rinkėjų.

„Žinome istoriją, kai vakar Kuršių nerijoje susituokusi pora kartu su svečiais šiandien balsavo Preiloje ir Nidoje“, – sakė L. Petronienė.

Jos teigimu, pasitaikė atvejų, kai norintiesiems balsuoti ne savo apylinkėje reikėjo ilgiau palaukti.

Aktyviausiai balsuota prie jūros ir šiaip kurortuose.

„Pavakare su VRK susisiekė kai kurios rinkimų apylinkės, informuodamos, kad susiduria su keblumais administruoti iš kitų apylinkių atvykusių rinkėjų balsavimą. Laikini trikdžiai buvo pašalinti, (...) jiems teko šiek tiek ilgiau palaukti“, – tvirtino VRK pirmininkė.

Pirmajame ture prieš dvi savaites balsavo 59,37 proc. rinkėjų, o 2019 metais per antrąjį turą aktyvumas siekė 53,43 procento.

Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.

Daugiausiai palaikymo antrajame ture G. Nausėda sulaukė Šalčininkų rajone

Šalčininkų rajone absoliuti dauguma – 90 proc. – rinkėjų balsavo už antrai kadencijai perrinktą G. Nausėdą, rodo sekmadienį skelbiami pirminiai VRK duomenys.

Anot jų, čia G. Nausėdą palaikė 10,1 tūkst. arba 90,05 proc. rinkimų teisę turinčių atėjusių balsuoti gyventojų.

Pirmajame ture šalčininkiečiai daugiausiai balsavo už mediko Eduardo Vaitkaus kandidatūrą.

Antrajame ture nuo šio rajono rinkėjų nedaug atsiliko Kalvarijos savivaldybės gyventojai – už dabartinį prezidentą ten balsavo 89 proc. rinkėjų.

Bene daugiausia – 98 proc. – rinkėjų paramos G. Nausėda sulaukė Kelmės rajone, Gailių rinkimų apylinkėje, ir Pakruojo rajone, Pamūšio apylinkėje.

Nemažoje dalyje apylinkių įvairiuose regionuose jį palaikė per 90 proc. atėjusiųjų balsuoti.

Konservatorių keltai premjerei I. Šimonytei pavyko laimėti tik maždaug trečdalyje sostinės apylinkių, visur kitur Lietuvoje pirmavo G. Nausėda.

Aktyvumas ankstesniuose prezidento rinkimuose

2024 metais pirmajame ture – 1mln. 439 tūkst. 997 rinkėjų (59,95 proc.);

2019 metų antrajame ture –  1mln. 342 tūkst. 94 (53,88 proc.);

2014 metais antrajame ture– 1mln. 212 tūkst. 374 (47,37 proc.);

2009 metais pirmajame ture – 1mln. 393 tūkst. 278 (51,76 proc.);

2004 metų antrajame ture– 1 mln. 395 tūkst. 103 (52.46 proc.);

2002 metų antrajame ture – 1mln. 436 tūkst. 322 ( 52.65 proc.);

1997 metų antrajame ture – 1mln. 937 tūkst. 786 (73.66 proc.);

1993 metais pirmajame ture – 2 mln. 12 tūkst. 420 (78,6 proc).

„Manau, kad rezultatas yra tikrai labai geras. Todėl, kaip sakoma, nevarykim Dievo į medį, rezultatas yra geras. Atsispyrus nuo jo reikia eiti toliau, reikia rimtai dalyvauti ir pasiekti pergalę antrajame rinkimų ture. Na, o tada prasidės tikrai naujų darbų metas“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė G. Nausėda.

Antrosios kadencijos siekiantis politikas dėkojo rinkėjams, prie balsadėžių atidavusių balsą būtent jam. G. Nausėdos teigimu, taip Lietuvos piliečiai išreiškė jam palaikymą.

„Ačiū už pasitikėjimą. Jis įpareigoja mane toliau siekti gerovės valstybės tikslų ir tai darysiu visomis savo jėgomis“, – pažymėjo prezidentas.

„Šiandien galiu pasakyti tiek – Lietuva artėja šalia vakarietiškų gyvenimo standartų, tačiau socialinė atskirtis vis dar yra pernelyg didelė. Ir šioje vietoje man yra svarbus kiekvienas Lietuvos žmogus – tai aš patvirtinau savo nuolatiniais apsilankymais įvairiuose Lietuvos regionuose, nes man rūpi, kaip gyvena ir Kaišiadorių gyventojas, man rūpi, kaip gyvena žmonės Molėtuose, Krekenavoje, Kretingoje, Zarasuose, Alytuje, būtų galima ilgai vardinti“, – dėstė G. Nausėda.

Antrame ture tikisi didesnio palaikymo ir Vilniuje

Šalies vadovas G. Nausėda, paklaustas apie galimą balsų dinamiką antrajame rinkimų ture, palygino savo ir dabartinės premjerės I. Šimonytės pasirodymą prezidento rinkimuose 2019 m. ir dabar. Anot jo, šių rinkimų pirmajame ture jam pavyko akivaizdžiai išsiveržti į priekį.

„Pirmajame rinkimų ture 2019 metais mano dabartinė konkurentė surinko šiek tiek daugiau negu 31 procentą balsų, aš surinkau 31 procentą balsų. Tai šį kartą mes turime keliolikos procentinių punktų skirtumą ir vieną, ir į kitą pusę, kitaip tariant, mano atotrūkis yra dvidešimt keli procentiniai punktai“, – dėstė G. Nausėda.

Jis neslėpė tikintis, kad antrajame rinkimų sulauks didesnės paramos ir sostinėje.

Antrajame rinkimų ture aš tikrai tikiuosi, kad nemaža dalis balsų, kuriuos surinko kiti rinkimų dalyviai, atiteks man.

„Antrajame rinkimų ture aš tikrai tikiuosi, kad nemaža dalis balsų, kuriuos surinko kiti rinkimų dalyviai, atiteks man. Galbūt būtų sunkiau pretenduoti į pono Žalimo balsus. Taip kad tikiuosi, kad ir Vilniuje turėsime tą reikalingą palaikymą“, – komentavo prezidentas.

Konservatorių puolimu laiko besilaukiančios patarėjos ašaras

Dar rinkimų išvakarėse šlykščiu elgesiu vadinęs konservatorių sprendimą kreiptis į institucijas dėl jo patarėjos suteiktos paramos, G. Nausėda pabrėžia, kad šis „puolimas“ pravirkdė besilaukiančią patarėją.

„Puolimu laikau besilaukiančios moters ašaras. Nes tai, šis neteisingas užsipuolimas, žmogų sujaudino iki sielos gelmių. Ir kuomet šitie patys veikėjai išeis į televizijos arba kitokį ekraną kalbėti apie pagarbą moteriai ar moterų teises, aš jiems būtinai priminsiu“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip skelbta anksčiau, G. Nausėda sulaukė daugiau kaip 16 tūkst. eurų aukos rinkimų kampanijai iš savo patarėjos Gerdos Gintautės, skelbė portalas delfi.lt. Pastebima, jog šiuo metu motinystės atostogose esanti G. Gintautė į dabartinio šalies vadovo rinkiminę sąskaitą sausio mėnesį pervedė 4 tūkst. eurų, kovą – 113 eurų, o gegužės pradžioje – 12 tūkst. eurų.

ELTA primena, kad po dviejų savaičių vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture – kaip ir prieš penkerius metus – susitiks perrinkimo siekiantis šalies vadovas G. Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė I. Šimonytė.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G. Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.

Sekmadienį atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59, 48 proc. piliečių.

Gitanas Nausėda. L. Balandžio/BNS nuotr.

G. Nausėda: referendume dėl pilietybės įdėta per mažai pastangų

Organizuojant referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įdėta per mažai pastangų aiškinant ir įtikinėjant žmones, sako prezidentas G. Nausėda.

„Deja, pastangų buvo padėta per mažai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Valdovų rūmuose Vilniuje sakė jis.

Anot G. Nausėdos, vienintelis būdas padaryti persilaužimą šioje srityje – kad daugiau žmonių ateitų balsuoti užsienyje ir daugiau rinkėjų Lietuvoje balsuotų už pilietybės išsaugojimą.

Prezidentas tvirtino, kad Lietuvoje didesnio balsuotojų skaičiaus rezervo, vargu, ar galima tikėtis.

„Kadangi balsavimo aktyvumas (Lietuvoje – BNS) buvo pakankamai didelis, vienintelis kelias pasiekti persilaužimą šitoje srityje yra tiesiog didesnė dalis žmonių, kurie balsuotų už pilietybės išsaugojimą“, – sakė jis.

„Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje, aktyvumas referendume yra pernelyg mažas. Sakome, kad visa tai skirta jiems, jie ir yra tie žmonės, apie kuriuos kalbame, – įgiję kitų šalių pilietybes ir prarandantys Lietuvos pilietybę, bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, aktyvumas, ateinančių balsuoti žmonių skaičius, to neparodo“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Pasak G. Nausėdos, prie to, kad pilietybės referendumas neįvyko prisidėjo ir kandidatas į prezidentus medikas Eduardas Vaitkus, pasisakęs prieš dvigubos pilietybės išplėtimą.

„Žmonės, kurie balsavo už poną Vaitkų, kadangi ponas Vaitkus pasisakė prieš pilietybės išsaugojimą, jie, matyt, nuėjo ir į kitą referendumo balsų kartelę“, – svarstė G. Nausėda.

Jis taip pat kritikavo debatus apie pilietybę, sakydamas, kad jie buvo nuobodūs.

„Mano manymu, aktyvumo buvo per mažai, buvo įdėta pernelyg mažai pastangų. Tos diskusijos, kurios vyko televizijos ekrane ir kitose vietose, buvo tokios vangios, ganėtinai nuobodžios, neįtaigios, ir štai turime rezultatą, kuris nėra labai džiugus“, – sakė G. Nausėda.

„Šitoje vietoje dar turime gerokai apgalvoti klaidas, susijusius su referendumo organizavimu“, – tvirtino prezidentas.

Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dėl dvigubo pilietybės instituto išplėtimo dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba 58,96 proc. rinkėjų.

Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13  proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.

2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.

Šiemet siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.

Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“

Politologai ir visuomenės atstovai kritikavo šią formuluotę, vadino nesuprantama.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

G. Nausėda apie Šalčininkų ir Visagino palaikymą E. Vaitkui: reikia ne pykti

Šalčininkuose ir Visagine didžiąją dalį balsų prezidento rinkimuose surinkus prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamam Eduardui Vaitkui, šalies vadovas G. Nausėda ragina ir kitus šalies politikus atsigręžti į šių regionų problemas.

„Buvau ir Šalčininkuose, ir Visagine. Raginčiau tai daryti ir mūsų Vyriausybės vadovus, ministrus. Tikrai turime atkreipti dėmesį į specifines šių regionų problemas (...) Todėl darkart raginčiau, kad ne tik prezidentas matytų šituos regionus, bet ir kitos valdžios institucijos“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

Reikia ne pykti, ne karščiuotis, o tikrai labai aiškiai suprasti, kokiomis nuotaikomis šie žmonės gyvena, nes jie yra mūsų, Lietuvos Respublikos, piliečiai, ir pasistengti spręsti tas problemas, kurios jiems kyla.

„Tikrai labai svarbu suprasti, kad Rusija nesnaudžia. (...) Tai nėra tik Lietuvos problema, tai visos Europos Sąjungos problema“, – sakė šalies vadovas.

„Reikia ne pykti, ne karščiuotis, o tikrai labai aiškiai suprasti, kokiomis nuotaikomis šie žmonės gyvena, nes jie yra mūsų, Lietuvos Respublikos, piliečiai, ir pasistengti spręsti tas problemas, kurios jiems kyla“, – kalbėjo prezidentas.

Mano, jog dėl įpareigojimo šalies vadovams keltis į Turniškes turėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas

Į Seimą grįžtant klausimui dėl įpareigojimo šalies vadovams privaloma tvarka persikelti į rezidenciją Turniškėse, perrinkimo siekiantis G. Nausėda neatmeta, jog šiuo klausimu turėtų pasisakyti ir Konstitucinis Teismas (KT).

„Dėl Turniškių – aš manau, kad mes turime išspręsti klausimą dėl tokių įstatymų atitikimo Konstitucijai“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijoje, skirtoje aptarti prezidento rinkimams, žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Pažiūrėsime, pamatysime, kokia bus to projekto eiga. Klausimų yra daug“, – pridūrė jis, perklaustas, ar svarstys kreiptis į KT.

Visgi, G. Nausėda leido suprasti, jog Seime bręstanti įstatyminė iniciatyva tėra dar vienas jo politinių oponentų bandymas parodyti, jog prezidentas – nėra mėgstamas.

„Suprantu, kad atskiri Seimo nariai manęs gali nemėgti ir mėgina savo santykius arba požiūrį į mane perkelti į įstatymus. Na, daug minėti pavyzdžių nereikia – knygos rašomos mano garbei, komisijos kuriamos mano garbei, įstatymai kuriami mano garbei. Čia demokratinė visuomenė?“ – retoriškai klausė jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė Seimo nario Mato Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.

Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Premjerė I. Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo tris pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

G. Nausėda: nematau, kad ši Vyriausybė galėtų išlikti tokios pačios sudėties

Pirmąjį rinkimų turą laimėjęs prezidentas G. Nausėda kartoja, kad jį perrinkus prezidentu Vyriausybės sudėtis turėtų keistis.

„Nematau, kad ši Vyriausybė galėtų išlikti tokios pačios sudėties“, – pirmadienio rytą spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Apie konkrečius ministrus kol kas nenorėčiau kalbėti. Vėlgi, ir dėl tos priežasties, kad neperšokus griovio negalima sakyti „op“. Antrasis rinkimų ratas – už dviejų savaičių“, – pridūrė jis.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

„Šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimta nutartis, kuria kaltinamajam K. Kavaliauskui dėl neatvykimo į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties skirta 250 eurų bauda. Nutartimi taip pat nuspręsta kaltinamąjį į kitą teismo posėdį atvesdinti“, – Eltai teigė teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.

Šią savaitę teismas, į posėdį neatvykus K. Kavaliauskui, padarė pertrauką bylos nagrinėjime. 

Pasak T. Merkevičiūtės, posėdžio metu proceso dalyviams susisiekus su kaltinamojo sutuoktine, ši nurodė, jog kažkas informavo kaltinamąjį, kad posėdis nevyks ir dėl šios priežasties jis neatvyko.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas gegužės 24 dieną.

ELTA primena, kad byla dėl išpuolio Kaune, Laisvės alėjoje, teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių muštynėse dalyvavusių vyrų.

Kaltinimai pareikšti Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, Lukui Ščerbinskui, K. Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui, Rokui Sipavičiui.

Bylos duomenimis, praėjusių metų, rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Vaikų prievartavimu kaltinamas eksparlamentaras su savo advokatu Olegu Šibkovu trečiadienį atvyko į teismo posėdį. K. Bartoševičius žurnalistams komentarų apie bylą tiek prieš teismo posėdį, tiek po jo neteikė.

Teismui pradėjus kaltinamojo apklausą, jo advokatas O. Šibkovas tvirtino, kad K. Bartoševičius ir toliau neigia savo kaltę.

„Vyko (K. Bartoševičiaus – ELTA) apklausa. Ypatingų komentarų negali pateikti, nes tiesiog buvo išdėstyta jo nuomonė apie kaltinimus, apie eigą, įvykius. Ta nuomonė yra tokia, kad kaltė yra neigiama, jis nepripažįsta savo kaltės dėl visų epizodų“, – komentavo advokatas.

ELTOS nuotr.

O. Šibkovas neatskleidė, kokius argumentus ar dokumentus K. Bartoševičiaus gynyboje jis ketina pasitelkti.

„Dabar aš negaliu atskleisti, ką mes turime“, – tvirtino K. Bartoševičiaus gynėjas.

O. Šibkovas tvirtino negalintis plačiau komentuoti bylos, kuri nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose, detalių.

Panevėžio apygardos teismas K. Bartoševičiaus apklausą baigė trečiadienį po pietų. Kaltinamojo advokatas O. Šibkovas po apklausos žurnalistams teigė, kad teismas byloje atliko pirmuosius veiksmus, tad jis savo ginamojo situacijos, nuomonės apie bylą plačiau dar nekomentuos.

„Kažkada ateityje mes, aišku, pasakysime daugiau, bet ne dabar“, – tvirtino advokatas.

Prokuroras: kaltinamasis atsakinėja į klausimus

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Donatas Skrebiškis žurnalistams sakė, kad K. Bartoševičius atsakinėja į teismo posėdyje pateikiamus klausimus.

„Kaltinamasis duoda parodymus, atsako į pateiktus klausimus, išsako savo poziciją“, – komentavo prokuroras.

Jis nedetalizavo K. Bartoševičiui pareikštų kaltinimų turinio, bet patvirtino, kad, teisėsaugos duomenimis, galimai nusikalstamos veikos buvo daromos ilgiau negu metus.

D. Skrebiškis akcentavo, kad kol kas K. Bartoševičiaus parodymus vertinti yra sunku, tačiau jis tvirtino manantis, kad byla neturėtų subliūkšti.

„Prokuroras, organizavęs šį ikiteisminį tyrimą, įsitikinęs tuo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, šį procesą nutarė užbaigti, surašydamas kaltinamąjį aktą. Byla buvo perduota Panevėžio apygardos teismui dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių kaltinamas kaltinamasis. Tai teigti, kad byla subliūkš ar bus priimtas kitoks sprendimas, negalima“, – aiškino prokuroras.

Anot D. Skrebiškio, šiuo metu K. Bartoševičiui yra apribota galimybė naudotis banko sąskaita, taip pat taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas.

Teismas byloje yra priėmęs tris civilinius ieškinius. Kokio pobūdžio tai yra ieškiniai, viešai nėra komentuojama.

Kadangi K. Bartoševičiui pateikti kaltinimai yra susiję su galimai padarytais seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, teismo posėdžiai vyksta už uždarų durų.

Pirmojo teismo posėdžio byloje metu teismas nutarė netenkinti kaltinamojo K. Bartoševičiaus prašymo bylos nagrinėjimą perkelti į Vilniaus apygardos teismą.

Teismo posėdžio metu planuojama apklausti aštuonis nukentėjusiųjų atstovus, tai yra tėvus, ir keturis liudytojus, tai yra nepilnamečių liudytojų tėvus.

Apklaus nukentėjusiųjų ir nepilnamečių liudytojų tėvus

Kaip žurnalistams po teismo posėdžio sakė Panevėžio apygardos teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė, kitas posėdis byloje numatytas sausio 24 d. Jame, pasak teismo atstovės, bus apklausti nukentėjusiųjų nepilnamečių byloje tėvai ir nepilnamečių liudytojų tėvai.

„Teismo posėdžio metu planuojama apklausti aštuonis nukentėjusiųjų atstovus, tai yra tėvus, ir keturis liudytojus, tai yra nepilnamečių liudytojų tėvus“, – nurodė J. Gudelienė.

Teismo atstovė nurodė, kad vasario mėnesį posėdžių byloje dėl jos dalyvių, teisėjų užimtumo nenumatyta.

Kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus

K. Bartoševičius yra kaltinamas dėl dešimties nusikalstamų veikų padarymo: dvi veikos – dėl seksualinio prievartavimo, padaryto mažamečio bei nepilnamečio asmens atžvilgiu, keturios – dėl jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimo bei dar keturios – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Pernai gruodžio pabaigoje posėdis neįvyko dėl teisėjo ligos, o lapkričio pabaigoje vykusio posėdžio metu teismas priėmė dar du nukentėjusiųjų atstovų civilinius ieškinius. Iš viso jų yra trys.

K. Bartoševičiui galioja anksčiau skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis, ir dokumentų paėmimas. Jam taikomas ir laikinas apribojimas naudotis banke turimais pinigais.

Prokuratūra jo bylą teismui perdavė pernai liepos pabaigoje. Jos nagrinėjimas vyksta uždarų posėdžių metu, siekiant apsaugoti nukentėjusius nepilnamečius, neatskleisti jų tapatybių.

Baudžiamasis kodeksas už seksualinį prievartavimą numato laisvės atėmimą nuo 3 iki 15 metų, už jaunesnių kaip 16 metų asmenų tvirkinamuosius veiksmus – laisvės atėmimą iki penkerių metų, dėl sveikatos sutrikdymo numatytos švelnesnės bausmės.

K. Bartoševičius nusikaltimus, įtariama, įvykdė būdamas Seimo nariu. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atliko nuo pernai lapkričio. Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį pernai vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė kiek anksčiau, 2023-ųjų sausio pabaigoje.

„Sakykime, šioje situacijoje policija informaciją gavo maždaug po trijų valandų. Supraskime, kaip sumažėja šansai rasti ieškomą asmenį karštomis pėdomis. Todėl tikrai nereikia vien pasikliauti savo gebėjimais, savo sumanumu surasti, bet lygiagrečiai reikia apie situaciją informuoti ir policiją, tada sėkmės šansai bus didesni“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Požėla.

Anot jo, nors suprantama, kad patys artimieji imasi vykdyti paiešką, tačiau „nepraleiskime momento, kai reikia informuoti policiją“.

„Mes pasižiūrime dar kartą algoritmus reagavimo dėl tokių įvykių, bet čia labai didelis sėkmės faktorius, kaip operatyviai mes gauname informaciją“, – pabrėžė komisaras.

Renatas Požėla (J. Elinsko/ELTOS nuotr.)

Jo teigimu, per tris valandas gali įvykti negrįžtamų pasekmių, asmuo gali atsidurti už 500–600 kilometrų nuo įvykio vietos, jo atžvilgiu gali būti padaromas nusikaltimas su negrįžtamomis pasekmėmis.

„Nėra tokio – per kiek laiko, tiesiog – pajuntam, kad kažkas negerai, pajuntam, kad kažkas ne taip – ir 112. Bent jau blogiau nebus“, – kalbėjo R. Požėla.

Šiuo metu rasta mergaitė, pasak komisaro, yra saugioje aplinkoje kartu su tėvais ir specialistais. Anot komisaro, institucijos, tarp jų ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, globos šią mergaitę bei šeimą, sieks padėti, „pagelbėti žiūrint į perspektyvą, nesvarbu kurią kryptimi ikiteisminis tyrimas keliaus, tai bus normalus institucinis rūpestis“.

Jis tvirtino negalintis pasakyti, ar 9-metę ir jos šeimą šiuo metu saugo policija, bet, pasak R. Požėlos, jei to reikėtų, apsauga šeimai būtų skirta.

Policijos generalinis komisaras dar kartą ragino visuomenę socialiniuose tinkluose ir kitos platformose ištrinti Kaune ieškotos mergaitės nuotraukas, jos vardą, siekiant, kad vaikas vėliau nebūtų identifikuojamas.

„Jeigu mes visi norime – aš tikiu, kad mes visi norime – kad mergaitė grįžtų į normalų gyvenimą, gyventų toliau toje pačioje aplinkoje, užsiimtų tomis pačiomis veiklomis, ką darė iki šiol, todėl tai (mergaitės nuotraukų, jos vardo ištrynimas – ELTA) tikrai yra labai reikalinga vaiko interesams apginti“, – kalbėjo R. Požėla.

Nėra tokio – per kiek laiko, tiesiog – pajuntam, kad kažkas negerai, pajuntam, kad kažkas ne taip – ir 112.

Kauno policija antradienio vėlų vakarą pranešė Kauno garaže radusi nuo sekmadienio ieškotą devynmetę mergaitę kartu su 42 metų įtariamu pagrobėju. Jis suimtas maksimaliam trijų mėnesi laikotarpiui.

Pareigūnai kol kas nekomentuoja, kokie buvo nusikaltimo motyvai.

2014 metais gimusi mergaitė dingo, kai sekmadienį apie 16.30 val. iš namų Kaune, Trešnių take, išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko.

Paiešką vykdė šimtai policijos pareigūnų, jiems į pagalbą prisijungė savanoriai iš visos Lietuvos.

Įtariamasis suimtas trims mėnesiams. 

„Faktas, kad jis (vaiko pagrobimu įtariamas asmuo – ELTA) pasinaudojo situacija, kai kitų asmenų ar turbūt kitų transporto priemonių nebuvo, jis buvo likęs vienas prieš vieną ir įvyko, kas įvyko“, – DELFI TV laidoje „Delfi interviu“ trečiadienį kalbėjo R. Požėla.

Jis tvirtino, kad kol kas nėra duomenų, jog įtariamas pagrobėjas būtų veikęs ne vienas.

Duomenų neatskleidžia

R. Požėla, kalbėdamas apie garažą, kuriame su pagrobėju rasta mergaitė, neslėpė, kad radiniai jame nustebino pareigūnus. Anot jo, garaže rasti „dalykai, kurie nesusiję su tiesiogine transporto priemonės paskirtimi“.

„Ten buvo šalutinių dalykų, kurie galbūt galėjo ar galėtų padėti vykdyti vienokio ar kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – kalbėjo R. Požėla.

Policijos generalinis komisaras teigė, kad visuomenei daugiau duomenų apie tyrimą dėl mergaitės pagrobimo, apie įtariamąjį šiuo metu neteikiama, siekiant nepakenkti pačiam tyrimui, taip pat atsižvelgiant ir į paties tyrimo specifiką.

„Tiriant tam tikro pobūdžio nusikalstamas veikas, yra tam tikrų jautrių dalykų. Įtariamieji asmenys, kaip ten bebūtų, irgi ne vieni gyvena pasaulyje, jie turi tam tikrą savo aplinką, todėl bylą tiriantys pareigūnai ar vadovaujantys tam tyrimui turi kompleksiškai viską įvertinti, ar duomenų paskelbimas nepakenks tyrimui, nesukels galbūt kitų grėsmių“, – komentavo policijos vadovas.

Kiek anksčiau R. Požėla minėjo, kad įtariamasis yra neteistas, tačiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka.

„Kauno dienos“ žiniomis, jis administracine tvarka baustas keliasdešimt kartų. Daugiausia – už aplinkosauginius pažeidimus. Tačiau yra baustas ir už Kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus.

„Už medžių kirtimus, konfliktus su kaimynais“, – trečiadienį DELFI TV laidoje detalizavo policijos vadovas.

Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Turi leidimą ginklui?

Pasak Kauno vyriausiojo prokuroro Rimo Bradūno, šiuo metu intensyviai atliekami pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl vaiko pagrobimo. Todėl prašoma, kad Kauno apylinkės teismas paskirtų įtariamajam maksimalų leistiną pirminį trijų mėnesių suėmimo terminą.

Anot R. Bradūno, šiuo metu minėtame garaže gyvenusiam asmeniui inkriminuojamas tik vaiko pagrobimas, bet situacija gali kisti. Užsiminta ir apie per kratas galimai rastas psichiką veikiančias medžiagas, tačiau dar nėra ekspertų išvadų, kurios taip pat gali koreguoti pareikštus įtarimus.

Kadangi atliekami tik pirminiai veiksmai, daryti išvadą, ar įtariamasis bendradarbiauja su teisėsauga, – dar per anksti. Tačiau jau dabar aišku, kad tikrai bus vertinama jo psichinė būklė, t. y. bus skirta ekspertizė, ar nusikaltimo padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmus ir šiuos valdyti. Nepaisant to, R. Bradūnas atskleidė, kad įtariamasis turėjo leidimą įsigyti ginklą savigynai.

Mergaitė dar neapklausta

Anot R. Bradūno, jis labai tikisi, kad bus nustatyti ir nusikalstamo įtariamojo elgesio motyvai.

Su mergaite dėl suprantamų priežasčių dar nebendrauta ir neketinama to forsuoti, – bus atsižvelgta į specialistų patarimus.

Dar negautos ir ją apžiūrėjusių specialistų išvados. Tačiau nukentėjusiaisiais, be abejonių, bus pripažinti ir devynmetės tėvai.

Galiausiai R. Bradūnas pripažino, kad į garažų masyvą, kuriame įtariamasis laikė mergaitę, atvedė visuomenės ten pastebėtas su jos pagrobimu susijęs automobilis. Jis paragino į teisėsaugą kreiptis ir visus kitus galimai nukentėjusius nuo įtariamojo.

Savo sprendimą, ar skirti šiam asmeniui prokuroro prašytą trijų mėnesių suėmimo terminą, teisėja V. Miceikienė turėjo skelbti vakar, baigiantis darbo dienai.

Baudžiamasis kodeksas skelbia, kad už vaiko pagrobimą arba naujagimio sukeitimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Pagal griežčiausią gresiančią bausmę šis nusikaltimas priskiriamas sunkiems.

Primename, kad nuo sekmadienio ieškota Kaune dingusi devynmetė buvo rasta antradienio vakarą. 9-metė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.