Pasak Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, įgyvendinant projektą bus siekiama sudaryti geresnes ir saugesnes sąlygas eismui, pėstiesiems, įrengti daugiau vietų automobiliams. Taip pat šie pokyčiai padidins eismo saugumą ir efektyvumą.

Vykdant minėtus darbus bus įrengta D (pagalbinės) kategorijos gatvė su 12 laikino sustojimo vietų – po šešias abiejose kelio pusėse, viena vieta bus skirta neįgaliesiems.

Uostamiesčio savivaldybės atstovai informavo, kad į projekto apimtis pateks ir mažo tipo žiedinės sankryžos įrengimas Mokyklos g. ir Laukų g. sankirtoje.

„Pagerės sąlygos ir pėstiesiems – numatoma įrengti pėsčiųjų perėjas su kryptiniu apšvietimu, dviejų metrų pločio šaligatvį, neregių vedimo juostas. Įgyvendinant projektą bus įrengiami ir nauji lietaus nuotekų tinklai. Numatomas sklandus remontuojamo gatvės ruožo suvedimas su esamomis nuovažomis, sankryžomis bei važiuojant „Saulėtekio“ progimnazijos link dešinėje pusėje esančiu šaligatviu jo neišardant“, – pranešė specialistai.

Vykdant darbus aplinkinių teritorijų gyventojai patirs laikinų nepatogumų.

Anot jų, Verpėjų g. bus įrengiama dar viena eismo juosta – į Mokyklos g. įvažiuoti ateityje bus galima dviem juostomis, o važiavimui priešinga kryptimi liks viena.

„Atskira rangos darbų sutartimi bus įrengiamas šviesoforas, skirtas reguliuoti automobilių eismą Mokyklos g. ir Verpėjų g. sankryžoje. Numatoma šviesoforinė sankryža su atskiromis posūkio į dešinę ir į kairę juostomis iš Verpėjų g. į Mokyklos g. bei saugiu kairiuoju posūkiu iš Mokyklos g. į Verpėjų g.“, – informavo Klaipėdos savivaldybė.

Kapitalinio remonto darbus planuojama atlikti per šiuos metus. Rangovas – bendrovė „Kesrama“, darbų vertė – 339 693 eurai.

Sutartis dėl šviesoforinės Mokyklos ir Verpėjų g. sankryžos projektavimo ir rangos darbų pasirašyta su bendrove „Klaipėdos paslaugos“, sutarties vertė – 81 067 eurai. Darbus taip pat numatoma atlikti per šiuos metus.

„Vykdant darbus aplinkinių teritorijų gyventojai patirs laikinų nepatogumų. Kad eismas rangos darbų metu vyktų kiek įmanoma sklandžiau, yra parengtos eismo organizavimo schemos“, – patikino Klaipėdos savivaldybės atstovai.

Pasak „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, šernas paplūdimyje – itin retas svečias, o čia, Pirmojoje Melnragėje, jis lankėsi pirmą kartą.

„Buvo į paplūdimį atėjęs, paskui iš paplūdimio – į kopas ir grįžo atgal į mišką. Nieko neužpuolė, buvo mažai žmonių. Retas atvejis, kada šernai išeina prie jūros, į paplūdimį. Būdavo stirnų, bet šernas – pirmą kartą, nebent Smiltynėje vaikštinėdavo. Šį šerną per atstumą nufilmavo gelbėtojas“, – pasakojo A. Siakki.

Vaizdo įraše matyti, kad šernas juda neskubėdamas, o jam už nugaros – veikiausiai moteris, nežinia, ar jau pastebėjusi gyvūną.

Anot specialistų, šernai – pavojingi, visaėdžiai gyvūnai. Ypač pavojingos ką tik jauniklius atsivedusios patelės, kurios, gindamos savo atžalas, gali užpulti ir šernų užimtoje teritorijoje besilankantį žmogų.

Gamtininkas Erlandas Paplauskis tikino, kad šerno apsilankymas paplūdimyje turi bent kelias priežastis.

„Visi gyvūnai turi gyvenime tik du tikslus – išgyventi ir palikti palikuonis. Jų visi veiksmai yra apsprendžiami šių instinktų. Kadangi dabar nėra poravimosi metas, reiškia dominuoja ėdesio paieškos instinktas, gyvūnas eis ten, kur bus maisto, o saugumo instinktas neuždominuos pilvo poreikių. Nieko čia stebuklingo, nėra, jei nuolat žvėrių nežudytume, matytume juos ne tik naktį. Naktimis paplūdimiuose jie įprasti lankytojai. Gaila, kad dabar ir naktis iš jų atimama, įteisinant naktinius taikiklius“, – paaiškino gamtininkas.

Pasak spektaklio režisieriaus Adomo Juškos, juodaodis pasirinktas neatsitiktinai.

Dramaturgas B. M. Koltèsas maištavo prieš XX a. vyravusį požiūrį dėl rasizmo, diskriminacijos, siekė įtraukti į savo pjeses personažus iš įvairių pasaulio šalių, neapsiriboti vien tik jų odos spalva, o to tikslas taip pat buvo įnešti į sustabarėjusią visuomenę kitokį požiūrį apie supantį pasaulį.

„Pjesėje – aštuoni personažai. Iš esmės kiekvienas turi labai svarbią temą. Yra pora scenų, kurių tema – diskriminacija ir rasizmas. Apie tai kalbėti man ar baltaodžiui aktoriui būtų nesąžininga, aš nesu susidūręs su rasizmu, tad kalbėti už žmones, kurie yra susidūrę, su jais net nepabendravus, būtų absurdiška. Arba reikėtų atsisakyti tų temų, išimti iš spektaklio, o tai yra įmanoma, bet kam tada apskritai statyti spektaklį?“ – svarstė režisierius.

Apie reikalavimus neprofesionaliam aktoriui režisierius kalbėsis asmeniškai su kandidatu. Vyks pokalbiai ir apie teatrą, kitas temas. Vėliau bus etiudai, per kuriuos bus stebimi būsimo aktoriaus gabumai scenoje.

Anot A. Juškos, kai kurie neprofesionalai kartais patys nežino, kaip puikiai gali pasirodyti scenoje.

„Vieną kandidatą radome per pažįstamus, tokį žmogų, kuris turi šiek tiek buvimo scenoje patirties. Aktoriai prisigaudo kokių nors „štampų“, o su neprofesionalais kitaip, atsiskleidžia jų individualumas. Be to, aktoriai būna išmokę scenos judesio, o neprofesionalas vien dėl to, kad yra neprofesionalas, ir yra savotiškas, kitoks“, – kalbėjo režisierius.

Taip pat aprašyme nurodyta, kad ankstesnė aktorinė patirtis nėra būtina.

Aktoriaus amžius – nuo 23 iki 40 m., lietuvių kalbos žinios nebūtinos. Tačiau pageidaujamas anglų kalbos mokėjimas.

Repeticijų laikotarpis – rugpjūčio 5 d. – rugsėjo 9 d. Po repeticijų aktorius dalyvaus naujojo spektaklio rodymuose pagal su teatru sudarytą sutartį.

Daugiausia praeivių dėmesio sulaukia šokantis fontanas Danės skvere. Klaipėdos savivaldybė net inicijavo naujos muzikinės programos šiam išmaniajam fontanui sukūrimą.

Buvo skelbiama, kad nuo birželio 1-osios klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės mėgautis Danės skvere pagal Klaipėdos kamerinio orkestro ir brazilų kilmės išilginės fleitos virtuozo Rodrigo Calveyra’os atliekamą baroko muzikos atstovo G. Ph. Telemanno kūrinį „Šokantys fontanai“.

Tačiau ne visose miesto vietose fontanai tokie išmanūs. Karlskronos aikštėje vien fontanų išvaizda – ne itin patraukli. Šviestuvai vakarais nešviečia, nes jų nebėra – juos kažkas pavogė.

„Fontano Karlskronos aikštėje eksploataciją ir priežiūrą vykdo bendrovė „Klaipėdos vanduo“. Miesto savivaldybės administracija pagal poreikį atlieka tik remonto darbus, šiuo metu yra numatyta pakeisti Karlskronos aikštės fontano šviestuvus, nes dalis šviestuvų pradingo – buvo pavogti“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

Taip pat pranešama, kad fontano, esančio prie skulptūros „Žvejys“, remonto darbai atlikti 2020 m.

„Kitų miesto fontanų remontas šiais metais nėra numatytas, gedimai bus šalinami esant būtinybei. Tokių nenumatytų remontų būna kasmet, ypač dėl senųjų miesto fontanų. Štai šią savaitę dėl vandentiekio avarijos (pratrūko vandens tiekimo vamzdis) neveikia Pempininkų fontanas, vykdomi remonto darbai. Šiuo metu neveikia ir Jono kalnelio fontanas. Garantinę priežiūrą vykdantis rangovas atlieka programinės įrangos remonto darbus. Tikėtina, kad ji bus sureguliuota per kelias savaites“, – informavo I. Kubilienė.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja pažymėjo, kad šiuo metu perkamos Debreceno aikštės fontano projektavimo paslaugos, o vėliau bus skelbiamas konkursas rangovui parinkti.

Abiturientams žygiuojant nuo Lietuvininkų aikštės link Laikrodžių muziejaus kiemelio, Herkaus Manto gatvėje su dovanomis ir gėlėmis jų laukė artimieji.

Moksleiviams pasirodžius, ne vienas savo atžalą pamatęs tėvelis nubraukė džiaugsmo ašarą, kiti fotografavo bei filmavo prisiminimams.

Eisena buvo neliūdna – jos priekyje Klaipėdos vėliavą iškilmingai nešė Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos moksleiviai. Už jų nugarų nusidriekusi beveik 2 tūkst. abiturientų eilė džiaugsmingai skandavo, juokėsi, šnekučiavosi. Kol vyko eisena, gatvėje eismą reguliavo pareigūnai.

Laikrodžių muziejaus kiemelyje moksleivius pasitiko vedėjas. Netrukus į sceną buvo pakviestas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, kuris abiturientams skyrė išskirtinį sveikinimą.

„Labai džiaugiuosi, kad matau tokią jauną ir gražią kartą. Kas yra paskutinis skambutis? Iš mano gyvenimo patirties, tai – daug skambučių į ateitį. Jus mokytojai parengė naujam gyvenimui. Ši diena – labai įspūdinga, ją, neabejoju, jūs įsiminsite visam gyvenimui“, – kalbėjo meras.

Jis taip pat palinkėjo ir kai ką prisiminti.

„Noriu palinkėti – išsikelkite sau aukštai karteles. Taip pat noriu palinkėti, kad suprastumėte, kad žmonės kiekvieną žmogų vertina pagal nuveiktus darbus ir padorumą. Linkiu atsiminti tai ilgam, tai jums tikrai padės“, – palinkėjo A. Vaitkus.

Po sveikinimo visoms Klaipėdos mokykloms A. Vaitkus kartu su Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintiene įteikė sveikinimo atvirukus. Tarp įteikimų vyko ir muzikinės pertraukos – moksleiviai abiturientus nustebino ne tik dainų, bet ir šokių numeriais.

Šventės pabaigoje visi buvo kviečiami pasidaryti bendrą nuotrauką, jos priekyje – meras kartu su pirmokais, simboliškai rankose laikančiais skambučius, kurie šią dieną skirti abiturientams.

Renginyje skraidys Lietuvos entuziastų turimi ir pasiūlyti aitvarai. Į dangų pakils beveik keturios dešimtys didžiųjų figūrinių aitvarų, kurių ilgis – iki 25 m.

Danguje taip pat skrajos vėjo turbinos, aštuonkojai, laivai, vandens gyvūnai, kiti jūriniai objektai, kurie nusidrieks beveik 400 m ruože.

Nuo 12 iki 14 val. vyks aitvarų registracija varžyboms, nuo 12 iki 16 val. – konkursams ir loterijoms.

Taip pat nuo 12 iki 14 val. vyks aitvarų dirbtuvės, aitvarų kėlimo mokymai ir didžiųjų aitvarų iškėlimas.

Renginių programa

Birželio 3 d. 14–14.15 val. – festivalio atidarymas.

14.30–16 val. aitvarų varžybos.

14.15–15 val. dalyvių lauks Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų šokių studijos „Junga“ ir džiazinio meno raiškos studijos „Junior City Jazz“ koncertas.

15–15.30 val. vyks jūriniai pokalbiai su kapitonu Romu Karmazinu.

15.30–16.30 val. – koncertuos studijos GROCK auklėtinių / pradedančiųjų grupės.

16.30–17 val. bus apdovanoti aitvarų varžybų nugalėtojai.

17–18.30 val. vyks DJ John-B muzikinis pasirodymas.

18.30–21 val. – festivalis pasibaigs savarankišku aitvarų leidimu.

Vyks edukacijos

13–17 val. emocijų piešimas paplūdimyje, burbulų pūtimas („Vaikų linija“).

13–17 val. susirinkusieji turės progą susipažinti su buriavimu ir jėgos aitvarais (Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla „Žiemys“).

13–16.30 val. vyks įvadinės nemokamos jėgos aitvarų pamokos (reikalinga išankstinė registracija internetu).

13–17 val. vyks pažintis su kapitono profesija, laivais ir skirtingais jų tipais (Jūrų kapitonų asociacija).

13–18 val. vyks pažintis su pasaulio laivais (Lietuvos jūrininkų įdarbinimo įmonių asociacija).

13–15 val. – Jūrinių mazgų ABC, jūrinio vardo kūrimas ir pirminės medicininės pagalbos mokymai (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla).

13–18 val. apyrankių pynimas, bus galima pasidaryti ir laikinas tatuiruotes (Lietuvos jūrininkų sąjunga, LS Jūrų skautai).

13–16 val. dalyviai mokysis rišti jūrinius mazgus (Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras).

13–17 val. virtualios realybės patirtis ir pažintis su įdomiomis Klaipėdos vietomis. Projektas skirtas paminėti Klaipėdos krašto prie Lietuvos prijungimo 100-metį ir iš dalies yra finansuojamas Klaipėdos savivaldybės (projektas – „Jūros ambasada“).

Renginys sulaukė didžiulio praeivių ir restobaro lankytojų dėmesio.

Įtempta kova vyko tarp vyrų, pasiryžusių išbandyti savo valgymo sugebėjimus ir įveikti visus penkis mėsainius.

Dalyvių amžius siekė nuo 21 iki 55 m.

„Iššūkis buvo išties sunkus, nes tik penki dalyviai sugebėjo įveikti visus penkis mėsainius. O tai rodo šio renginio pagrindinę taisyklę – dalyvauti reikia nevalgius. Pasiekęs geriausią laiką, vienas iš dalyvių suvalgė visus penkis mėsainius per 15 minučių ir 44 sekundes, demonstruodamas ne tik valgymo greitį, bet ir ištvermę“, – skelbė renginio organizatoriai.

Visi dalyviai, nepriklausomai nuo rezultatų, buvo įvertinti už savo drąsą ir ryžtą.

Jie prisidėjo prie nuotaikingos aplinkos, kuri šį renginį padarė įsimintinu ir įkvepiančiu kiekvienam restobaro lankytojui.

Kadangi čempionatas – pasisekęs, organizatoriai planuoja šią tradiciją tęsti ir kitąmet.

„Tai yra puiki galimybė visiems mėsainių entuziastams išbandyti savo ribas ir dalyvauti šiame smagiame renginyje“, – teigė vienas organizatorių.

Dalia S. teigė jau visą pavasarį kovojanti už tai, kad pagaliau būtų sutvarkyta aplinka. Tačiau jokioms atsakingoms institucijoms, anot jos, ta netvarka netrukdo.

„Aš į Lėbartų kapines važiuoju dažnai. Praeitais metais po kelio remonto liko sulaužyti suoliukai, dabar ten lentos bet kaip sudėtos, nors būtų galima įeiti į paviljoną ir atsisėsti. Nuo pernai net lapai negrėbti, pilna šiukšlių, popierių“, – pasibaisėjo D. S.

Norėdama išspręsti problemą, moteris kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės atstovus, atsakingus už kapų priežiūrą. Šie ją patikino, kad Klaipėdos miestas iš Klaipėdos rajono nuomojasi žemę kapinėms, o stotelė jiems nepriklauso, todėl jie nesiruošia jos tvarkyti.

Nuo pernai net lapai negrėbti, pilna šiukšlių, popierių.

Taip pat gyventoja skambino į Klaipėdos rajono savivaldybę, jos atstovai pažymėjo, kad susisieks su Dovilų seniūnija. Tačiau netrukus informavo, kad ir Dovilų seniūnijai stotelė nepriklausanti, ji yra bendrovės „Kelių priežiūra“.

„Paskambinau jiems, bet norėjosi verkti arba pasiimti šluotą ir viską sutvarkyti. Bet to nedarysiu iš principo. Kol pati dirbau, pas mane į darbo vietą niekas niekada nebuvo atėjęs organizuoti talkos. Apmaudu dėl tokio elgesio“, – skundėsi gyventoja.

Įmonės „Kelių priežiūra“ Vakarų regiono Klaipėdos kelių tarnybos vadovas Vitalijus Taščenka paaiškino, kad kol nesibaigė remonto darbai, už tvarką atsakingas rangovas – įmonė „Eurovia“.

„Tiksliai nepasakysiu, bet nuo praeitų metų, galbūt nuo spalio, statybvietė yra perduota rangovui, kuris remontuoja tą kelią, tad jam ir priklauso ir žolę aplinkui nupjauti, ir šiukšles susirinkti. Darbų yra nepabaigę, statybvietės nėra perdavę, tad kol kas jie turėtų sutvarkyti“, – sakė V. Taščenka.

Tačiau „Eurovia“ atstovai tikino priešingai.

„Eurovia Lietuva“ visus darbus kelyje Nr. 2202 Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas vykdė pagal pateiktą projektą. Objekte visi fiziniai darbai yra baigti ir atlikti pagal suderintą su Užsakovu projektą. Jūsų minima stotelė nepatenka į AB „Eurovia Lietuva“ vykdomų darbų apimtis ir ribas“, – informavo „Eurovia“ Komunikacijos specialistė Ineta Adomonytė.

Šeštadienį, nenurodytu laiku, buvo pranešta, kad Klaipėdoje, Baltijos prospekte, iš bendro naudojimo rūsio patalpų pavogtas dviratis „Pathera“ ir prekybinė palapinė. Žala siekia 375 eurus.

Tą pačią dieną, taip pat nenurodytu laiku, pranešta, kad Klaipėdoje esančioje Debreceno gatvėje dingo paspirtukas „Ultron T103“. Kadangi paspirtukas buvo neprirakintas, ilgapirščiui jis buvo lengvai prieinamas.

Paspirtuko vagystė nukentėjusiam atnešė 920 eurų žalą.

Dar vieno dviračio pasigesta ir Palangoje. Pranešta, kad šeštadienį Palangos autobusų stotyje iš dviračių stovėjimo vietos pavogtas dviratis, kurio vertė 220 eurų.

Daugybė brangių įrankių dingo ir Skuodo rajone esančiame Girdenių kaime. Savininkams atvykus į renovuojamą negyvenamą sodybą pastebėta, kad nebėra trijų benzinių pjūklų, elektrinio grandininio pjūklo, kampinio šlifuoklio, akumuliatoriaus suktuko ir kitų įrankių.

Bendra žala – 1482 eurai.

Sekmadienio naktį, apie 2.15 val, Gargžduose, Kvietinių gatvėje, iš kiemo pavogtas automobilis „Volkswagen Caddy“, kurio vertė siekė tūkstantį eurų. Pareigūnams pavyko sulaikyti ir įtariamąjį – 2007 m. gimusį asmenį.

Visais atvejais pareigūnai pradėjo vagystės tyrimus. Tikimasi, kad išsiaiškinus įvykių detales, pavyks sučiupti visus kaltininkus, o nukentėjusieji atgaus tai, kas jiems priklauso.

Popiet Senojo turgaus aikštėje šimtus klaipėdiečių subūrė Fanfarinis orkestras iš Pabradės. Jam grojant, susirinkusieji turėjo galimybę išvysti ir keletą šokių numerių, kuriuos atliko šokių grupė „Gelmė“.

Maždaug po valandos nuo Senojo turgaus aikštės vyko festivalio dalyvių eisena į kurią buvo kviečiami klaipėdiečiai ir visi tautinių bendrijų atstovai bei svečiai iš Pabradės, Lenkijos, Latvijos.

Eisenos dalyviai žygiavo iki paminklo „Arka“, čia šventė tęsėsi. Juos stebintys klaipėdiečiai ir miesto svečiai fotografavo, plojo ir sveikino. Kol vyko eisena, Tiltų g. budėjo pareigūnai.

Visi dalyviai turėjo progą ne tik pasigrožėti Didžiuoju festivalio koncertu, šokiais ir dainomis, bet ir pasivaikščioti po mugę, paragauti uzbekiško plovo, azerbaižanietiškos pachlavos, pačiam pasigaminti duonos paplotėlį, pasidairyti po kirgizų jurtą.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Susirinkusiuosius lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis pasveikino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

„Dėkoju organizatoriams, kurie daugiau nei prieš dešimt metų sugalvojo tokią šventę. Klaipėdos miestas kaip jūrinis miestas, uostas, visada buvo internacionalinis ir labai džiaugiuosi, kad čia gyvenantys įvairių tautybių žmonės, kiek žinau, jų yra daugiau negu dešimt bendruomenių, čia įsikūrė ir jaučiasi jaukiai, ramiai, čia rado savo namus ir draugus“, – kalbėjo A. Vaitkus.

Kadangi šiemet festivalis skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui paminėti, šventėje netrūko ir Klaipėdos krašto akcentų – vyko įvairios edukacijos, skambėjo Klaipėdos krašto dainos.

Koncertuose dalyvavo Klaipėdos tautinių bendruomenių meno kolektyvai ir atlikėjai bei svečiai:

Ansambliai: „Van“, „Kupalinka“, „Suvenyras“, „Večiora“, „Gumerdance“, „Rušničiok“, „Veselka“, „Čary“, „Do-mi-sol“, „H.Z balsai“, „Rozalinda“, Ušu akadmija.

Indrės Kiseliovaitės nuotr.

Solistai: D. Mataitienė, M. Kisla, I. Podolska, O. Podolskis, M. Tarachovskaja, V. Sulcaitė, Z. Zavalnikova, M. ir M. Mammadovai, M. Asanalikova, R. U. Eržanas.

Svečiai: Fanfarinis ansamblis (Pabradė), šokių grupė „Gelmė“, choras „Dangė“ (Klaipėda), šokių kolektyvas „Vijurkas“ (Klaipėda), šokių studija „Malina“ (Šiauliai), šokių kolektyvas „Re-ka“ (Latvija), liaudies šokių kolektyvas „Przepiorka“ (Lenkija).