Kai auklėjimas nebeveikia

Visi susiduriame su begale rašytų ir nerašytų taisyklių, pareigų ir iš jų atsirandančių padarinių ar apribojimų. Kasdien keliamės tam tikru laiku, ruošiame pusryčius, einame į darbą ar dirbame nuotoliniu būdu, gaminame pietus, vakarienę, užsiimame kita suplanuota buities ruoša. Ir taip – kasdien, panašiu ritmu. Nuo pat mažumės vaikai pajaučia mūsų gyvenimo ritmą. Jie įpranta eiti miegoti sutartu laiku, ryte keltis, išmoksta laikytis dienotvarkės, namų taisyklių, tradicijų ir visuomenės normų.

Būna dienų, kai atrodo, kad vaikai tiesiog neklauso ir joks auklėjimo metodas nebeveikia. Tada tėvai dažnai jaučia bejėgiškumą, pyktį, nusivylimą savimi ir vaiku. Aiškus susitarimų, bendrų taisyklių žinojimas ir jų laikymasis padeda išgyventi ir įveikti tokius sunkius momentus. Visada pravartu apsvarstyti, ar vaikas žino šeimos taisykles ir susitarimus. Ar tėvai tikisi to iš jo, ar turi galimybes pasirinkti padarinius. Pavyzdžiui, grįžę namo, jūs galite viltis, kad jūsų vaikas bus išplovęs indus virtuvėje (ypač jei švarių jau nelikę), bet ar buvote susitarę su savo atžala? Ar kasdien to reikalaujate? O gal tik kartais jums reikia jo pagalbos? Esant konkretiems ir aiškiems susitarimams, vaikas irgi žino padarinius, t. y. kas nutiks, jei susitarimą sulaužys, ir nenustebs sulaukęs iš tėvų pasipiktinimo ar kokio malonumo apribojimo.

Numanomi susitarimai

Vaikai neretai nustemba ir supyksta, kai sulaukia bausmės už numanomą susitarimą. Jie supranta, kas tėvams patiktų, bet galvodami apie savo prioritetus, pasirenka sau svarbesnius dalykus. Tokie nerašyti susitarimai šeimoje dažnai įžiebia konfliktus, kur abi pusės jaučiasi teisios ir įskaudintos. Atžalos pyksta, kad nebuvo aiškaus susitarimo, tėvai – kad pareigos neatliktos. Jei pastebite, kad dažnai šeimoje dėl nesusikalbėjimo įsižiebia konfliktai, pirmas žingsnis yra tiesiog susėsti ir įvardyti aiškiai: ko norite iš vaikų, kokio konkretaus elgesio, ir kas laukia tada, jei to nebus laikomasi. Tam, kad tokios sutarties namuose būtų laikomasi, ji turi būti visiems aiški ir žinoma.

Nerašyti susitarimai šeimoje dažnai įžiebia konfliktus, kur abi pusės jaučiasi teisios ir įskaudintos. Atžalos pyksta, kad nebuvo aiškaus susitarimo, tėvai – kad pareigos neatliktos.

Kalbant apie tarpusavio susitarimus, svarbu pagalvoti – kaip laikotės savo žodžio namuose? Neretai tėvai grįžę iš darbo jaučiasi pavargę ir tikisi šeimos narių supratimo, palaikymo, lankstumo, kartais leidžia sau vienų ar kitų pareigų neatlikti, neskubius pažadus nukelti ar net pamiršti. Tokį tėvų elgesį mato ir vaikai. Labiau empatiški vaikai supranta aplinkybes ir lanksčiau reaguoja, bet dažniau mažyliai ar jaunuoliai pastebi tik neatliktas pareigas ar neištesėtus pažadus. Tad kitas ypač svarbus dalykas kalbant apie tarpusavio sutarimą yra rodomas pavyzdys: kuo tėvai yra pareigingesni ir atsakingesni, tuo daugiau šių vertybių mokosi iš jų ir vaikai.

Aptardami pareigas ir taisykles namuose išskyrėme, kad labai svarbu jų aiškumas, nuoseklumas, tinkamas pavyzdys, tačiau nepaminėjome iš esmės paties svarbiausio – artimo ryšio. Vaikai nenorės tesėti savo žodžio, jei nebus užmegztas šiltas ir artimas ryšys. Kai vaikas jaučiasi mylimas, jis galbūt ir išbandys jūsų kantrybės ribas, tačiau nenorės to ryšio išduoti ir tėvus apvilti. Emociškai saugus vaikas gali priimti skirtingus nei tėvų pasirinkimus ir sprendimus tam, kad save išreikštų, atrastų savo tapatumą, bet, tikėtina, ne dėl to, kad jus sąmoningai ignoruotų ar iš pykčio įskaudintų. Tad neužmirškime savo vaikams skirti pakankamai asmeninio dėmesio ir laiko, užsiimant jiems svarbiais žaidimais ir veiklomis.

Svarbu išlikti jautriems

Kartais nutinka įvairių net ir nelauktų dalykų: ligos, gimtadieniai, pirmosios darželio ar mokyklos mokslo metų dienos, kelionės, kiti planuoti ar nenumatyti įvykiai. Tėvai dažnai sunerimsta ir suabejoja, kaip jiems tada reaguoti, kiek tvirtai laikytis sukurtų namuose taisyklių ir ritualų. Netikėti dalykai, net ir malonūs, visuomet sukelia nemažai streso. Šiais atvejais ypač svarbu išlikti jautriems vienas kito atžvilgiu, kalbėtis apie susitarimus ir išgirsti vienam kitą, reaguoti lanksčiai, tartis. Pasaulis nesugrius, jei pervargęs vaikas kažko neatliks, bet pokalbis apie laiko planavimą gali sukurti jam aiškesnį pasaulį. Be to, ir sergantis vaikas labiau vertins ir pasitikės tėvais, kurie bus jam jautrūs ir atliepiantys jo poreikius ligos metu.

Taigi, yra keli svarbūs dalykai, nulemiantys susitarimų su vaikais efektyvumą: susitarimų konkretumas, aiškumas, lankstumas, jūsų rodomas pavyzdys ir užmegztas ryšys su vaiku. Jei norime, kad susitarimai namuose galiotų, turime nuolatos ir nuosekliai jų laikytis bei būti empatiški vienas kito atžvilgiu.

Kad susitarimų būtų laikomasi

Pateikiame dar keletą reikšmingų rekomendacijų, į kurias turėtume atkreipti dėmesį norėdami, kad vaikai jus dažniau išgirstų, arba kad susitarimai ir būtų susitarimais:

• Abu tėvai turi laikytis bendrų susitarimų vaiko atžvilgiu. Taip vaikai žinos, kad net vienam iš tėvų esant namuose dienotvarkė ir reikalavimai išlieka.

• Daugiau žaiskite su savo vaiku. Žaidimas – puiki susitarimų ir taisyklių mokykla. Žaidimo metu galite aptarti, kaip kiekvienas šeimos narys jaučiasi, kai taisyklių nėra laikomasi. Laikas kartu stiprina jūsų tarpusavio ryšį.

• Jei pastebite ilgalaikių sunkumų bendraujant su vaiku, kurių nepavyksta patiems išspręsti, konsultuokitės su specialistais.