Šioje byloje kaltinimai dėl prekybos poveikiu pateikti buvusiam ilgamečiam diplomatui ir verslo atstovui Rimantui Šidlauskui, Rusijos piliečiui verslininkui Rinatui Nasirovui ir verslininkui Albinui Bieliauskui.

Buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje R. Šidlauskas kaltinamas padėjęs gauti vizas dviem Rusijos piliečiams.

Viename teisėsaugos fiksuotame įrašė girdėti, kaip R. Šidlauskas ir A. Bieliauskas tarėsi dėl susitikimo.

Taip pat fiksuotas šių kaltinamųjų pokalbis, per kurį aptariami vizai gauti reikalingi dokumentai.

Kaltinamųjų advokatai per teismo posėdį teigė, kad vienas iš pokalbių neteisingai stenografuotas, nes R. Šidlauskas sakė ne rusiškai „papirkti“, o „pasigailėti“.

Kitame pokalbyje A. Bieliauskas R. Nasirovui teigė, kad turi apie ką pakalbėti, bet to daryti telefonu negalima.

Posėdžio metu paviešintos ir kaltinamųjų vienas kitam siųstos SMS žinutės.

„Vizas jums išduos, kaip priklauso“, – R. Šidlauskas rašė R. Nasirovui.

Dar vienoje žinutėje buvęs diplomatas verslininko prašė pranešti, „kad viskas tvarkoje“, o šis atsakė: „Viskas tvarkoje, gavau“.

Vėliau R. Nasirovas patikslino, kad jam viza išduota dvejiem su puse metų, o jo sūnui – trejiems.

Antradienį per teismo posėdį vyko nemažai ginčų tarp prokuroro ir kaltinamųjų advokatų dėl užfiksuotų pokalbių bei SMS žinučių autentiškumo, nekintamumo, įrodymų numeravimo.

Prokuroras Rimas Juodis po posėdžio atsisakė komentuoti bylos medžiagą.

Kyšis už vizą

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. Šidlauskas, būdamas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų asociacijos vadovas, „tiesiogiai reikalavo ir susitarė paimti“ iš A. Bieliausko ir R. Nasirovo 10 tūkst. eurų kyšį.

Prokuroras R. Juodis skaitydamas kaltinamąjį aktą praėjusių metų spalį teigė, kad dalis kyšio – 3 tūkst. eurų – buvusiam diplomatui perduoti Vilniaus centre esančiame viešbutyje.

Dalis derybų dėl neteisėtų veiksmų užfiksuoti klausantis kaltinamųjų pokalbių.

Anot prokuratūros, už tai R. Šidlauskas galėjo pažadėti paveikti Lietuvos ambasadorių Rusijoje Remigijų Motuzą, kad šis R. Nasirovui ir jo sūnui Timurui Nasirovui išduotų daugkartines Šengeno vizas.

„Dėl ko 2019 metų kovą R. Nasirovui ir T. Nasirovui buvo išduotos Šengeno vizos“, –  anksčiau kalbėjo prokuroras Rimas Juodis.

Visi kaltinamieji kaltės nepripažįsta.

R. Šidlauskas nuo šalies nepriklausomybės atgavimo dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, ėjo įvairias aukštas pareigas, ilgus metus vadovavo Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

R. Šidlauskas yra dirbęs Lietuvos ambasadoriumi Kanadoje, 2002–2008 metais – ambasadoriumi Rusijoje.

R. Nasirovas su seserimi valdė nedidelį banką „Novyj promyšlenyj bank“.

„Gavę papildomos informacijos, jog asmuo yra viešas, patiksliname, kad Jonui Slapšinskui yra surašytas administracinės teisės nusižengimo protokolas (...) byla bus perduota nagrinėti teismui. Atkreipiame dėmesį, kad kol nutarimas nėra įsiteisėjęs, negalima teigti, jog asmuo yra kaltas“, – BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė.

J. Slapšinskas BNS sakė, kad jis oficialioje medžioklėje stumbro patelę sumedžiojo per klaidą.

„Kada buvo išbėgęs didelis kiekis šernų, kartu su šernais buvo išbėgęs ir tas stumbras. Aš jo neatskyriau tarp tų visų šernų“, – kalbėjo jis.

„Tai buvo žmogiškoji klaida, medžioju 25 metus. Tik priėję artyn pastebėjome, kad tai yra ne tas žvėrys. Buvo iškviesti gamtos apsaugos pareigūnai, per 30 minučių jie atvažiavo ir mane paėmė kartu. Visus reikiamus dokumentus surašėme gamtos apsaugos Panevėžio departamento skyriuje“, – pridūrė politikas.

Jis akcentavo, jog tai yra jo klaida, o ne brakonieriavimas.

Pirmadienį apie Panevėžio rajone penktadienį sumedžiotą stumbro patelę pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Apie situaciją teigė žinantis ir aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

„Žinau situaciją, kalbėjau su Panevėžio urėdijos padalinio specialistais, kurie organizavo medžioklę ir iškvietė aplinkosaugininkus. Tai taip, jis sumedžiojo tą patelę, motyvų turbūt nepaaiškino, bet miškininkai iškvietė aplinkosaugininkus, kurie nustatė pažeidimus“, – BNS sakė aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

„Pats asmuo, kuris paleido neatsakingą šūvį, pripažino, kad padarė pažeidimą, nesiginčijo, pasiryžęs sumokėti žalą, gailisi“, – pridūrė jis.

Už saugomo žinduolio sumedžiojimą J. Slapšinskui gresia bauda nuo 800 iki 1,8 tūkst. eurų, teisės medžioti atėmimas nuo vienų iki penkerių metų, medžioklės įrankių konfiskavimas.

Politikas taip pat turės atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą, siekiančią beveik 12,2 tūkst. eurų.

„Ta kaina, kuri priskaičiuota ir nemalonumai viešoje erdvėje kaip viešam asmeniui, turbūt neatperka to neatsakingo šūvio. Manau, kad šiandien tai graudus pavyzdys, kad medžiotojai vis dar elgiasi neatsakingai“, – teigė ministras K. Mažeika.

Departamento teigimu, stumbro patelė sumedžiota Valstybinių miškų urėdijai priklausančiame Krekenavos-Naujamiesčio profesionalios medžioklės ploto vienete varyminės medžioklės metu.

Aplinkosaugininkai primena, kad stumbras yra įtrauktas į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą kaip saugomas žinduolis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų Utenos rajono skyriaus pirmininkas ir Utenos tarybos narys Vytautas Kazela BNS teigė apie kolegos sumedžiotą stumbro patelę sužinojęs iš žiniasklaidos.

„Porą kartų bandžiau skambinti, bet nepavyko susisiekti. Iš tikrųjų, aš tik sužinojau tai iš jūsų, o paskui paskaičiau kažkur po to portale 15min.lt“, – sakė V. Kazela.

„Jeigu tai bus tiesa, aišku, reaguosime“, – teigė jis.

Apie kolegos sumedžiotą stumbro patelę iš žiniasklaidos sužinojęs teigė ir medžiotojų klubo, kuriam priklauso J. Slapšinskas, vadovas Tomas Zubovas.

„Man šokas buvo, nes tai, ką kalbat, sužinojau iš delfi.lt portalo. Nežinau nieko nei apie medžioklę, nei apie įvykį“, – BNS sakė T. Zubovas.

J. Slapšinskas į Utenos rajono tarybą išrinktas pernai per savivaldos rinkimus. Anksčiau jis vadovavo savivaldybės administracijai.

Stumbro patelę sumedžiojęs politikas savo privačių interesų deklaracijoje nurodęs, kad priklauso medžiotojų klubui „Vyžuonos“ bei Utenos „Rotary“ klubui.

Kaltinimai byloje pareikšti buvusiems banko vadovams ir akcininkams Vladimirui Antonovui ir Raimondui Baranauskui. Abu kaltinamieji šiuo metu yra Rusijoje, V. Antonovas šioje šalyje yra nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl sukčiavimo banke „Sovetskij“.

Jie kaltinami didelės vertės „Snoro“ turto pasisavinimu, didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, apgaulingu banko buhalterinės apskaitos tvarkymu, piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu.

Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS sakė, kad prašymas argumentuotas dideliu krūviu, pabrėžiant, jog šiuo metu teisme yra nagrinėjamos kelios didelės apimties bylos.

Anot jos, „Snoro“ bylą buvo prašoma perduoti kitam apygardos teismui.

„Didelės ir sudėtingos bylos nagrinėjimas teisme gali pakenkti teisminio proceso operatyvumui, tad nagrinėjimas gali ilgiau užtrukti“, – dar vieną prašymo argumentą įvardino L. Nemeikaitė.

Teisme šiuo metu nėra galimybės užtikrinti, kad ši sudėtinga ir visuomenėje didelį atgarsį sukėlusi baudžiamoji byla būtų išnagrinėta operatyviai ir išsamiai.

Ji sakė, kad operatyvumas šioje byloje yra labai svarbus, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 metais.

„Teisme šiuo metu nėra galimybės užtikrinti, kad ši sudėtinga ir visuomenėje didelį atgarsį sukėlusi baudžiamoji byla būtų išnagrinėta operatyviai ir išsamiai“, – apie prašymo motyvus kalbėjo ji.

Tačiau, pasak jos, prašymą nagrinėjęs Apeliacinis teismas nutarė bylos neperduoti kitam teismui, nes vien didelis teismo krūvis negali būti pagrindas perdavimui.

Ketvirtadienį byla perduota Vilniaus apygardos teismo teisėjui Gintarui Dzedulioniui.

Anksčiau skelbta, kad šią byla sudaro daugiau nei 500 tomų.

Padaryta 500 mln. eurų žala

Ikiteisminis tyrimas buvo byloje pabaigtas 2019 metų sausį. Tada prokurorai pranešė, kad dėl R. Baranausko ir V. Antonovo galimų nusikaltimų buvo padaryta apie 0,5 mlrd. eurų žala kreditoriams, kitiems banko akcininkams ir netiesiogiai valstybei.

Banko veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje.

Prokuratūros duomenimis, R. Baranauskas Rusijoje yra gavęs politinį prieglobstį.

Teisėsauga įtaria, kad nuo 2008 metų rudens iki 2011 metų vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų vertės) banko „Snoras“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijoje veikiančiuose bankuose.

Taip pat įtariama, kad nuo 2009 metų iki 2011 metų buvo atlikti du didelės vertės galimai neteisėti sandoriai su „Snoro“ turtu.

Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą Lietuvai šioje byloje.

Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V. Antonovą ir R. Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji tada išvyko į Rusiją.

Praėjusių metų gruodį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius teigė, kad kaltinamieji bus teisiami už akių, jiems nedalyvaujant procese.

„Jachtai kapitalinis remontas yra reikalingas dėl jos blogos techninės būklės. Norint, kad jachta galėtų toliau plaukioti, savivaldybė, kaip jos savininkė, priėmė sprendimą atlikti jos kapitalinį remontą“, – BNS atsiųstame komentare teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Pasak jo, 1976 metais pastatytos jachtos bendra remonto darbų kaina sieks 290 tūkst. eurų.

Jachta „Lietuva“ visada priklausė Klaipėdos savivaldybei, bet panaudos sutartimi ją valdo sporto klubas „Ostmarina“.

Ši jachta yra viena iš trijų, kurios 1989 metais perplaukė Atlanto vandenyną – tai pirmoji lietuvių jachta apiplaukusi pasaulį.

Jachta yra daugkartinė Lietuvos kreiserinių jachtų bei užsienio regatų dalyvė ir prizininkė. Jachta nuo 2005 metų dalyvauja tarptautinėje regatoje „The Tall Ships Races“, joje kasmet mokosi buriuoti  dešimtys jaunuolių.

Jachta naudojama ir reprezentaciniais tikslais, dalyvaujant tarptautinėse regatose garsinamas Klaipėdos miesto vardas.

Nuteistojo advokatas Stanislovas Liutkevičius BNS sakė, kad jo ginamasis mano, jog nepadarė nusikalstamos veikos, todėl prašo būti pilnai išteisintas.

Anot jo, išteisinimo prašo ir kitas bylos nuteistasis – kaltu dėl prekybos poveikio byloje pripažintas teisininkas Sigitas Živoltas.

Skundus nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

Šių metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas G. J. Furmanavičiui skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiems metams, S. Živoltui – ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Bylos duomenimis, G. J. Furmanavičius susitarė priimti 20 tūkst. eurų iš S. Živolto, žadėdamas paveikti tarnybos darbuotojus leisti Vilniuje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Teismui perduotoje medžiagoje teigiama, jog iš savivaldybės valdomos įmonės „Start Vilnius“ atstovų iš viso reikalauta 100 tūkst. eurų kyšio už tai, kad Vilniuje, Subačiaus gatvėje, būtų leista suformuoti žemės sklypą.

2015 metų rudenį G. J. Furmanavičius viename Vilniaus restorane susitiko su S. Živoltu ir susitarė priimti pusę kyšio – 10 tūkst. eurų. Likusi pinigų dalis turėjo būti paimta priėmus sprendimą.

S. Živoltas, teisėsaugos teigimu, siekė gauti 80 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partijos atstovą, buvusį vidaus reikalų ministrą G. J. Furmanavičių  patarėju pasirinko ir NŽT įdarbino buvusi tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė. Ji pati iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius ėjo vidaus reikalų ministro pareigas socialdemokrato Algirdo Brazausko vadovautoje Vyriausybėje 2004-2006 metais.

STT atstovė Renata Keblienė BNS informavo, kad tarnyba šiais metais atsilygino dvigubai daugiau pranešėjų nei praėjusiais metais, jiems bendrai išmokėta 22,6 tūkst. eurų.

Ji sakė, kad asmenys dažniausiai praneša apie apie galimą kyšininkavimą, papirkimą ar piktnaudžiavimą.

„STT priima sprendimą dėl išmokų skyrimo ir jos dydžio, įvertinus informacijos turinį. Atlyginama už vertingą informaciją, kuri yra naudinga atskleidžiant galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – BNS atsiųstame komentare rašė R. Keblienė.

Atlyginama už vertingą informaciją, kuri yra naudinga atskleidžiant galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

FNTT atstovas Aleksandras Zubriakovas BNS sakė, kad per metus tarnyba apdovanojo vieną pranešėją.

Tarnyba spalio pabaigoje išplatintame pranešime teigė, jog pinigine išmoka nuspręsta paskatinti pilietę už pagalbą išaiškinant ne vieną finansinį nusikaltimą baudžiamojoje byloje.

Už tai pranešėjai FNTT skyrė 1,5 tūkst. eurų vienkartinę piniginę išmoką.

Praėjusiais metais STT atsilygino 16 pranešėjų, o FNTT – vienam.

„Populiarumu šiais metais išsiskyrė moneta, skirta Žemaitijai. Ši moneta pradėjo naują seriją, skirtą Lietuvos etnografiniams regionams“, – BNS teigė Lietuvos banko Monetų kūrimo komisijos pirmininkas Deivis Stankevičius.

„Taip pat populiari ir greitai išpirkta buvo ir kita 2 eurų proginė moneta, skirta daugiabalsėms sutartinėms“, – pridūrė jis.

Lietuvos bankas šiais metais išleido šešias kolekcines monetas: stintų žvejybai, Užgavėnėms, aukso monetą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui, sutartinėms, lyčių lygybei ir Sapiegų rūmams.

Taip pat išleistos dvi proginės monetos, skirtos Žemaitijai ir skautams.

„Šiais metais kolekcinių monetų daugiau leidžiama nebus, tačiau kitų metų sausio viduryje pasirodys 2020 metų kolekcinių monetų rinkinys. Kaip įprasta, tokiu rinkiniu pradedame kiekvienus metus“, – teigė D. Stankevičius.

Kitais metais planuojama išleisti aštuonias kolekcines monetas.

Jis teigė, kad kiek pajamų LB gavo iš kolekcinių monetų pardavimo 2019 metais, paaiškės metinėje finansinėje ataskaitoje.

2018 metais LB gavo 2,8 mln. eurų pajamų iš kolekcinių monetų pardavimo, o 2017 metais – 899 tūkst. eurų.

„Atkreipiame dėmesį, kad 2018 metais pajamos buvo didesnės dėl išleistų šimtmečio monetų, tarp kurių buvo ir aukso moneta“, – nurodė D. Stankevičius.

Anot jo, Lietuvos bankas išleisdamas kolekcines ir progines monetas siekia, kad gautos pajamos padengtų su monetų kaldinimu susijusias išlaidas.

LAT atstovė Dovilė Skiauterienė BNS informavo, kad pirmasis posėdis byloje numatytas sausio 22 dieną.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 metų birželį K. Pūką pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo prie vienos merginos, dirbusios jo padėjėja, bet išteisino dėl priekabiavimo prie likusių trijų, kurios siekė įsidarbinti. Buvusiam Seimo nariui skirta 1,5 tūkst. eurų bauda.

Pagal įstatymą, už seksualinį priekabiavimą baudžiamoji atsakomybė kyla, kai tokie veiksmai daromi „pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens“ atžvilgiu.

Prokuratūra siekia įrodyti, kad įsidarbinti pas Seimo narį siekusios merginos buvo priklausomos nuo K. Pūko.

Skundą dėl Apeliacinio teismo sprendimo pateikė ir pats K. Pūkas. Jis BNS sakė, kad siekia išteisinimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradėtas 2017 metų kovo mėnesį.

K. Pūkas iš Seimo atsistatydino 2018 metų sausį prieš pat balsavimą dėl jo mandato panaikinimo. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jis pažeidė priesaiką priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

Šių metų vasarį VTEK nusprendė, kad R. Malinauskas pažeidė įstatymą, kai per viešą savivaldybės renginį pasirodė su šaliku, ant kurio buvo nepartinio judėjimo „Už Druskininkus“ pavadinimas.

„(Teismas) priėjo prie išvados, kad VTEK sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo R. Malinausko skundą, todėl jį atmetė kaip nepagrįstą“, – pranešė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Teismas konstatavo, jog meras pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatą, įpareigojančią nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis, kad gautų asmeninės naudos.

„Norint konstatuoti įstatymo pažeidimą nėra būtina nustatyti, ar asmuo gavo realios asmeninės naudos, ar jo veiksmai sukėlė padarinių, buvo vertinta pati pareiškėjo veika“, – rašoma teismo sprendime.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Druskininkų meras savo skunde teigė, kad buvo pažeistas VTEK reglamentas ir sprendimas priimtas neturint pakankamai balsų.

Taip pat skunde pabrėžta, kad meras nepropagavo judėjimo „Už Druskininkus“.

R. Malinauskas BNS yra sakęs, kad VTEK sprendimas yra politinis užsakymas.