Curtisas Eltonas tapo jauniausiu žmogumi pasaulyje, išlaikiusiu fortepijono egzaminą Londono Švenčiausiosios Trejybės koledže. Tai rodo, kad vos devynerių metų berniukas turi konservatorijos absolvento gebėjimus. Jaunasis pianistas iš Didžiosios Britanijos tuoj išleis savo pirmąjį albumą ir sako, kad jo svajonė – groti karalienei.

Visi buvo nustebę, kai C. Eltonas pernai gavo muzikinės mokyklos baigimo diplomą. Dabar jaunasis pianistas nustebino dar labiau: išlaikė egzaminą, prilygstantį universitetiniam muzikiniam išsilavinimui. Komisijos narius berniukas užbūrė Mozarto, Bacho ir Schuberto kūriniais.

Pats Curtisas sako, kad egzaminas visai nebuvo baisus ir jam labai patinka groti: „Na, man patinka visų kompozitorių kūriniai. Labai įdomu atrasti, kaip jie patys viską pradėjo. Kai imuosi kūrinio, galvoju, kaip jį grojo, pavyzdžiui, Chopinas“.

Dabar jaunasis virtuozas kartu su mama išleis pirmąjį albumą. Curtiso mama – taip pat pianistė, vaikystėje irgi stebinusi neeiliniu talentu: tapo jauniausia miesto muzikos mokyklos mokine. Ji sako jau seniai pastebėjusi sūnaus polinkį muzikai: būdamas mažas jis įdėmiai klausydavosi muzikos, anksti tapo aišku, kaip gerai moka sutelkti dėmesį. Prie pianino Curtisas pirmą kartą atsisėdo būdamas vos trejų metų.

„Curtisas labai nori mokytis, jis klauso visko, ką jam sakau, ir manau, kad būtent dėl to, jog jis taip greitai mokosi, tiek daug pasiekė“, – teigia Curtiso mama Hayley Elton.

Berniuko svajonė – groti žymiausiose pasaulio koncertų salėse, kai bus šiek tiek vyresnis. Jis taip pat labai norėtų groti Didžiosios Britanijos karalienei, tačiau, anot jaunojo pianisto, ministras pirmininkas irgi galėtų ateiti paklausyti.

Kinijoje išnagrinėta bene reikšmingiausia pastarųjų dešimtmečių byla. Vienas populiariausių Komunistų partijos veikėjų Bo Xilai (Bo Silai) apkaltintas dėl korupcijos, jam gresia mirties bausmė.

Kinijos gyventojai Bo Xilai teismą stebi kone kaip muilo operą: internete kasdien skelbiami posėdžių vaizdai, juos komentuoja tūkstančiai kinų. Jie džiaugiasi, kad atsiranda daugiau skaidrumo, nors kritikai teigia, kad tai tik spektaklis. Užsienio žurnalistai į posėdžius patekti negali, Kinijos žiniasklaida – partijos ruporas – Bo Xilai vienbalsiai smerkia. Jis buvo vienas populiariausių Komunistų partijos veikėjų: 30-ies  milijonų Čongčingo gyventojų palaikymas garantavo vis aukštesnius postus. Sėkmę politikui nešė populistiniai pažadai.

Charizmatiško politiko karjeros garbus amžius nestabdė, tačiau jis sulaukė ne tik didžiulio gyventojų palaikymo, bet ir įgijo priešų tarp Komunistų partijos elito. O pernai į viešumą iškilo kaltinimai dėl korupcijos – Bo Xilai vieną po kito prarado įtakingus postus ir stojo prieš teismą dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo padėtimi ir, pasak Kinijos teismo, „neteisėtų ryšių su daugybe moterų“.

Bo Xilai kaltinimus neigė. Tiesa, pripažino padaręs klaidų, sakėsi nesąs tobulas žmogus- būtent tokie buvo jo paskutiniai žodžiai pirmadienio posėdyje. Bo Xilai net bandė įpinti į istoriją meilės trikampį – jis apkaltino pagrindinį bylos liudininką romanu su savo žmona.

Kova su korupcija Kinijoje tampa valdžios „arkliuku“, juk išvagiamos didžiulės valstybės lėšos.

Nuosprendis Bo Xilai žada būti griežtas, bet bus atskleistas tik rugsėjį. Pagal Kinijos įstatymus, tai gali būti mirties bausmė, tačiau ekspertai spėja, kad tokia baigtis yra mažai tikėtina – partijai būtų mažiausiai naudinga, jeigu Bo Xilai jį palaikantiems kinams taptų kankiniu.

Archeologai planuoja atkasti Lizos del Giocondos šeimos kapą. Manoma, kad būtent šios moters portretą prieš daugiau nei penkis šimtus metų nutapė Leonardo da Vincis. Tikimasi, kad skeletų tyrimai padės išaiškinti žymiojo paveikslo paslaptį.

Mona Lizos paveikslas šimtmečius kėlė daug daugiau klausimų nei žinoma atsakymų. Ar garsųjį santūrų šypsnį lėmė modelio dantų problemos, veido nervo liga, gal pozuotojas buvo jaunas vyras?

Šias paslaptis galbūt jau greitai atskleis Italijos archeologai. Jie atkasė kapą vienoje Florencijos bazilikoje – jame audinių pirklio Francesco del Giocondos ir dviejų jo sūnų palaikai. Už šio žmogaus buvo ištekėjusi Liza Gherardini. Dauguma meno istorikų sutaria, kad tai greičiausiai ta pati moteris, kuri pozavo žymiajam Leonardo da Vincio paveikslui.

Šeimos kape jos palaikų nėra – po vyro mirties Liza del Giocondo pasirinko vienuolės gyvenimą, vienuolyne ir mirė. Sūnaus DNR tyrimai leistų nustatyti, ar jau seniau aptikti palaikai yra jos.

„Esame tikri, kad kapavietėje – Lizos Gherardini sūnus. Pasitelkę DNR tyrimus galėsime palyginti palaikus su anksčiau rastaisiais“, – teigė meno istorikas
Silvano Vinceti.

Jei šio mokslininko, didžiąją dalį gyvenimo pašventusio Mona Lisa`os paslapčiai atskleisti, versija būtų patvirtinta, ketinama atkurti Lizos del Giocondos veidą, o ištyrus skeletą gauti įvairios informacijos apie moters gyvenimą.

Du jaunuoliai Kirgizijoje sukūrė „Lamborghini“. Skurdi valstybė visus automobilius importuoja iš užsienio, tačiau vaikinai sako norintys sukurti nacionalinę transporto priemonę.

Dažnas lietuvis Kirgiztaną žino kaip šalį, į kurią per Lietuvą keliauja naudoti automobiliai iš Europos. Garsūs vakarietiški vardai ten populiarūs, nors automobilius apskritai vairuoja tik kas šešioliktas Kirgiztano gyventojas – gyvulininkystė bene skurdžiausioje buvusios Sovietų Sąjungos šalyje yra pagrindinis verslas. Tačiau du vaikinai numojo ranka į ūkines šalies tradicijas ir pasigamino sportinį automobilį – kirgizietišką „Lamborghini“.

Pasigaminti automobilį, pasirodo, nesudėtinga net ir Kirgizijoje, net jei apie automobilius nieko neišmanai – brėžinius vaikinai rado internete, o kadangi abu yra reklamos dizaino specialistai, netruko idėją perkelti į realybę. Po trijų mėnesių automobilis jau stovėjo garaže.

„1982-ųjų Volvo platforma yra pagrindas, kai kur ją patrumpinome, kai kur pailginome. Ratai – iš BMW X5. Mūsų surinkta mašina yra tokio pat dydžio kaip ir originalas. Naudojome plastika, anglies plieną, akrilinį stiklą, dalis iš kitų automobilių“, – pasakoja automobilio kūrėjas Mederas Koilubaevas.

Tačiau tai tik pirmas žingsnis didingesnių ateities planų link. Vaikinai sako, kad norėtų sukurti visiškai unikalų automobilį, kuris turės unikalią – kirgizietišką – formą ir kirgizietiškas spalvas. Tačiau nors svajonės ir didelės, sakoma, kad praktiškiausia transporto priemonė kalnuotuose Kirgiztano keliuose kol kas tebėra arklys ir vežimas.

Pirmajam Pietų Afrikos Respublikos juodaodžiui prezidentui, kovotojui su apartheidu, Nobelio Taikos premijos laureatui, ketvirtadienį sukanka 95-eri. Šiemet šventę temdo tai, kad šalies moraliniu lyderiu likęs Nelsonas Mandela jau antrą mėnesį guli ligoninėje, jo būklė – sunki.

Šis gimtadienis būtų tikrai ypatingas visai Pietų Afrikai, kuri kitąmet minės demokratijos šalyje 20-metį, ir jau prasideda renginiai, skirti sukakčiai. Viena iš iniciatyvų – 67 minutes dirbti savanoriškus darbus – esą būtent tiek metų buvęs prezidentas paskyrė Pietų Afrikos valstybei ir daugiau nei trečdalį šio laiko kalėjo už kovą su apartheidu. Tad daugybė žmonių valys gatves, dažys mokyklas, lankys vaikų namus ir senelių prieglaudas.

„Kaip baltoji Pietų Afrikos gyventoja privalau padėti tiems, kurie neturėjo tokių galimybių kaip aš. Todėl po studijų universitete pradėjau dirbti bendruomenėse, su vaikais. Tai yra ir N. Mandelos priesakas mums: jis labai rūpinosi vaikais“, – sako Linavo vaikų namų direktorė Heather Lane.

Pietų Afrikos simboliu tapęs N. Mandela dar 1999-aisiais pasitraukė iš politikos. Tačiau net ir silpstant sveikatai, prezidento legenda vis augo. Jo gimtadienį, liepos 18-ąją, Jungtinės Tautos paskelbė Nelsono Mandelos diena.

„Mandelos dienos idėja siekiama paraginti visuomenę užuojauta ir gerais darbais daryti kitiems įtaką, kad gyvenimas keistųsi“, – teigia N. Mandelos vaikaitis Zondwa Mandela.

Charizmatiškasis Pietų Afrikos lyderis jau negalės dalyvauti savo gimtadienio šventėje, ir medikų prognozės nėra džiugios. Dar prieš mėnesį jie ragino šeimą sutikti atjungti gyvybę palaikančius aparatus.

Tačiau legendinės asmenybės artimųjų veiksmai greičiau primena prastą muilo operą. Giminės nesutaria dėl paveldėjimo teisių. Jie dažnai kaltinami siekiant pasipelnyti iš N. Mandelos kulto parduodant drabužius su jo simbolika, suvenyrus, vyną ar net sukūrus realybės šou apie šeimos gyvenimą. Tuo metu Pretorijos ligoninėje prezidentą skuba lankyti pasaulio lyderiai.

Nuo šios savaitės Indijoje sustabdyta telegrafo veikla. Sekmadienį šimtai žmonių skubėjo išsiųsti paskutines telegramas pasaulio istorijoje.

Telegrafo linijos Indijoje – dar britų imperijos laikų palikimas. XIX amžiaus viduryje telegrafas reiškė technologinę pažangą ir garantiją, kad milžinišką koloniją bus patogu valdyti. Morzės abėcėle keliaudavo ir karinės strategijos, ir kasdienės žinutės. Jų iš šio pastato – centrinio Delio telegrafo biuro –  kasdien buvo išsiunčiama tūkstančiais, o greta sėdintys darbuotojai negalėdavo susikalbėti dėl didžiulio triukšmo.  Tačiau praėjusį sekmadienį čia stojo tyla – senąjį telegrafą Indijoje galiausiai nugalėjo pigesnės ir patogesnės ryšio priemonės – internetas ir mobilusis telefonas.

„Išlaidos yra per didelės, 30 žodžių telegrama kainuoja 25 rupijas, o trumposios žinutės – labai pigios. Žmonėms nebeapsimoka siųsti telegramų“, – teigė telegrafo biuro vyriausiasis vadybininkas Shamimas Akhtaras.

Telegrafo uždarymo dieną vyravo nostalgiškos nuotaikos. Indai didžiuodamiesi pasakoja apie telegrafo reikšmę nepriklausomybės kovose – kovotojai nupjaudavo laidus, kad britai prarastų ryšį su kolonija. Senieji telegrafo darbuotojai  sako, kad seniau jie prilygdavo gaisrininkams ir medikams. Telegrafo pastatas dieną ir naktį buvo pilnas, o  telegramas gabendavo maišais. Šiandien šie žmonės nežino, kur dirbs toliau. Jie teigia nesuprantantys, kodėl telegrafas turėjo būti uždarytas.
„Telegrafas tarnauja žmonėms, net jei jis nenešė pelno, nuostolių irgi nebuvo“, – sakė telegrafo darbuotojas Rohtashas Verma.

Telegrafo uždarymas nežinioje paliko daugybę gyventojų provincijoje, kur ne visada veikia mobilusis ryšys arba ne kiekvienas išgali juo naudotis.  Daugumai šių žmonių telegrama, nors ir retai gaunama, reikšdavo svarbią naujieną. Greičiausiai telegrafo nebesugrąžins ir pavienės peticijos prieš jo uždarymą: jaunoji karta, panašu, netruks pamiršti šios ryšio priemonės – Indijoje telekomunikacijų tinklas plečiasi sparčiausiai pasaulyje.

Rumunija susirūpinusi gyventojų skaičiaus mažėjimu – paskelbus paskutinio gyventojų surašymo duomenis paaiškėjo, kad  nuo 1990-ųjų šalies gyventojų sumažėjo beveik penktadaliu. Pagrindinė priežastis – emigracija, dažniausiai į netolimas Europos Sąjungos valstybes: Italiją, Ispaniją, Vokietiją.

55-erių metų rumuno, kilusio iš mažo miestelio į rytus nuo Bukarešto, gyvenimas pasikeitė, kai dukra išvyko uždarbiauti į Vokietiją, palikusi sūnų. Šis dar labai mažas, tačiau atvykusiems žurnalistams geba paaiškinti: jo mamos nėra.

„Mano dukra paliko man anūką, bet negaunu jokios valstybės paramos jį prižiūrėti. Dirbu pavienius darbus, tačiau sunku. Dukra išvyko ir nieko apie ją nežinau“, – žurnalistams guodžiasi rumunas Nicolae Chiselau.

Abejonės dėl ateities – daugelio emigravusių rumunų kasdienybė. Kiek iš bene 3 milijonų, dirbančių užsienyje, ketina grįžti, prognozuoti sunku.  Kaip sako patys rumunai, „nežinia, kas nutiks šiandien, o rytojus yra dar toliau“.

Nors dauguma išvykusiųjų anksčiau ar vėliau sugrįžta, šalyje jų netenkina atlyginimai, darbo pasiūla, studijų kokybė, o ypač – vyriausybės taupymo politika. Verslo iniciatyvas smaugia korupcija, todėl iš šalies rumunai važiuoja vėl ir vėl.

„Yra dvi pagrindinės gyventojų mažėjimo priežastys: pirma – natūralus procesas dėl mažo gimstamumo ir didelio mirtingumo, antra – emigracija. Žmonės ieško darbo, jie išvyksta trumpesniam ar ilgesniam laikui, o kartais ir visai negrįžta“, – kalba Catalinas Stoica sociologas.

Tokios tendencijos šaliai nežada nieko gero.

Skaičiuojama, kad Rumunijoje tik ketvirtadalis gyventojų kuria biudžeto įplaukas – likusieji yra vaikai, pensininkai, bedarbiai ar nelegaliai dirbantieji. Nors pastaraisiais metais atvykstančiųjų į Rumuniją skaičius išaugo, ypač iš Moldovos, Turkijos ir net Kinijos, vyriausybė laisvas darbo vietas skatino užimti savo piliečius. Vis dėlto emigracijos srautų tai nesustabdė.

Ekspertai mano, kad tikrieji emigracijos mastai dar neužfiksuoti, o kitąmet jie dar labiau išaugs, nes Didžioji Britanija panaikins darbo apribojimus Rumunijos ir Bulgarijos piliečiams.