Šiemet Folkloro dienos programa kviečia atsigręžti į senąją pasaulėžiūrą ir iš naujo permąstyti esamą santykį su pasauliu, skelbia Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Anot Folkloro dienos kūrybinės grupės vadovės Vidos Šatkauskienės, ši diena išsiskiria tradicija praeivius ir šventės lankytojus įtraukti į bendrą vyksmą – drauge dainuoti, vaidinti, gaminti maistą, šokti, žaisti, išbandyti amatus, dalyvauti tam tikrose apeigose ir taip pažinti Lietuvos regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą.

Devynių valandų trukmės programoje pasirodys daugiau kaip 6 tūkst. atlikėjų iš visos Lietuvos, tarp jų – ne tik vaikų ar suaugusiųjų kolektyvai, bet ir šeimos ansambliai, mokyklų ir mokinių tėvų kolektyvai bei ansambliai, kurių nariai patys pasigamina tautinius kostiumus.

Koncertuos ir svečiai iš užsienio – 15 kolektyvų iš Europos, JAV ir Australijos.

Renginiai vyks skirtingose Vilniaus erdvėse: Bernardinų sode, Pilių teritorijoje, Katedros aikštėje, taip pat įvairiose vietose Gedimino prospekte, Pilies gatvėje ir K. Sirvydo skvere.

Folkloro dieną vainikuos šventinis „Rasi rasoj rasi“ koncertas Katedros aikštėje, kur kolektyvai pristatys bendrą pasirodymą.

Šiais metais, į Folkloro dieną įsilies ir Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica 2024“.

Folkloro diena – šimtmetį mininti tradicija.

Ankstesnis rekordas registruotas vos prieš dvejus metus Kretingoje, kai temperatūra pakilo iki 33,6 laipsnio, tai yra 0,4 laipsnio mažiau nei šiais metais.

Nauji karščio rekordai pasiekti beveik visose pagrindinėse meteorologijos stotyse, keturiose iš jų pagerinti net 84 metų senumo rekordai – Vilniuje Kaune, Šiauliuose ir Lazdijuose.

Aukštos temperatūros taip pat laikėsi birželio 27 ir 30 dienomis, tačiau rekordų užfiksuoti nepavyko.

LHMT duomenimis, artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus gerokai gaiviau, oro temperatūra dieną vietomis sieks iki 23–25 laipsnių.

Anot jos, siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvią pagalbą, Lietuvoje akredituoti 25 specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras, parengta ir patvirtinta vienodus standartus atitinkanti Smurtinio elgesio artimoje aplinkoje keitimo programa, kuria remiantis apmokyti daugiau kaip 70 specialistų.

Per metus valstybės finansavimą gavę specializuotos kompleksinės pagalbos centrai ir juose dirbantys specialistai pagalbą suteikė daugiau kaip 33 tūkst. į juos besikreipusių žmonių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, bendromis įvairių institucijų pastangomis pavyko sukurti sistemą, kuri iš esmės mažina bet kokią toleranciją smurtui artimoje aplinkoje, padeda apsaugoti į smurtinę aplinką patekusius žmones.

Smurto orderis – prevencinė priemonė, įpareigojanti 15 parų iškelti policijos pareigūno sprendimu smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį iš nukentėjusiojo aplinkos.

Už nustatytų įpareigojimų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė ir baudos siekiančios nuo 80 iki 320 eurų. Bauda už pakartotinį administracinį nusižengimą gali siekti 780 eurų.

SADM vykdyto viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų patyrusių smurtą artimoje aplinkoje nesikreipia pagalbos (80 procentų vyrų ir 54 proc. moterų).

Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30–59 metų moterys.

20 tūkst. kvadratinių metrų apimančiam projektui skirtas finansavimas atkeliaus iš įvairių šaltinių, įskaitant paskolas, turimas universiteto lėšas ir paramą.

Planuojama modernizuoti Vydūno alėjoje, Studentų ir Pašilės gatvėse esančius bendrabučius.

KTU infrastruktūros direktoriaus Gražvydo Visocko teigimu, iš pagrindų atnaujinus bendrabučius, jų užimtumas gerokai padidėja, užtikrindamas maksimalią investicijų grąžą.

2022 metais visiškai atnaujintas Gričiupio gatvėje Kaune esantis dvylikaaukštis bendrabutis, talpinantis 259 studentus, o pernai modernizuota Pašilės gatvėje esančio bendrabučio išorė, sutvarkyta teritorija įrengiant žaliąsias erdves ir automobilių stovėjimo aikštelę.

KTU bendrabutis Gričiupio gatvėje – pirmas pagal populiarumą tarp studentų.

Modernizavimo darbai vykdomi siekiant pagerinti studentų gyvenimo kokybę ir įgyvendinti KTU tvarumo strategiją.

Naujos pastatų valdymo sistemos užtikrins mažesnes energetines sąnaudas – sumažės išlaidos šildymui, apšvietimui ir karštam vandeniui.

Kaip pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), Alytaus kolegija prijungiama prie Kauno kolegijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija – prie Vilniaus kolegijos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija – prie Kauno technikos kolegijos.

Taip pat Kauno technikos kolegijos pavadinimas keičiamas į Lietuvos inžinerijos kolegija.

Anksčiau sprendimus dėl to priėmė Vyriausybė.

Šių metų bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas visos reorganizuojamos įstaigos dalyvauja įprasta tvarka, stojantieji gali teikti paraiškas į jų vykdomas studijų programas.

Stojantieji apie pokyčius bus asmeniškai informuojami prieš pasirašant sutartis.

Nuo spalio 1 dienos bus reorganizuojamos dar dvi kolegijos –  Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto, o Marijampolės kolegija – prie Mykolo Romerio universiteto.

Pokyčiai vykdomi siekiant optimizuoti kolegijų tinklą ir užtikrinti kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą.

Bendradarbiavimo sutartis dėl finansavimo programos šią savaitę pasirašyta tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Kupiškio rajono savivaldybės.

„Programą sukūrėme neatsižvelgdami į tai, kad dabar labai didelis specialistų trūkumą. Tiesiog vadovai, užbėgdami įvykiams už akių, kadangi kolektyvas yra senas, nori motyvuoti ateinančius pareigūnus, kad išliktų savame rajone“, – BNS sakė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė.

Kupiškio rajono policijos komisariate šiuo metu yra dešimt laisvų etatų.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad finansavimu galės pasinaudoti į Kupiškio savivaldybę iš kitos apskrities atvykę pareigūnai ir jauni kolegos, užimsiantys pirminės ar vidurinės grandies pareigybes.

Pareigūnai privalės eiti pareigas ne trumpiau kaip trejus metus.

Panevėžio apskrities policija jau sudarė sutartis su visomis savo apskrities rajono savivaldybėmis.

Nuo pirmosios sutarties pasirašymo 2022 metų liepą, priimta 17 naujų pareigūnų: aštuoni Rokiškio rajone, septyni Panevėžio rajone ir du Biržų rajone.

Sutartis nepasirašyta su Panevėžio miesto savivaldybe.

Aplinkos ministerija penktadienį pranešė, kad šių savivaldybių teritorijose kenkėjų pažeistų medynų tūris siekia atitinkamai apie 19 tūkst. ir apie 20 tūkst. kubinių metrų.

Stichinė nelaimė skelbiama, kai pažeistų eglynų tūris sudaro daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų.

„Eglynai Lietuvoje sudaro 400 tūkst. ha ir jiems kyla labai didelis pavojus. Šiais metais vabalų populiacija sumažėjusi, bet jei tęsis sausra, ypač Šalčininkų ir Trakų savivaldybėse, ir šiuose rajonuose bus peržengta 25 tūkst. m³ pažeistos medienos kartelė, tuomet reikės skelbti stichinę nelaimę ir vykdyti sanitarinius kirtimus gydant užkrėstas teritorijas“, – penktadienį ministerijos pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvoje šiais metais fiksuojama mažiau pažeistų medžių: 2023 metų birželio mėnesį tokių buvo 308 tūkst. kubinių metrų, o šių metų birželį – 216 tūkst. kubinių metrų. Dėl to 25 proc. sumažėjo sanitariniai miškų kirtimai.

Tačiau ministerija pabrėžė, kad situacija gali pasikeisti dėl užsitęsusios kaitros.

„Kaip tik šiuo laikotarpiu išskrenda antroji šio vabalo generacija, ir jeigu tuo metu bus sausros, laukia didžiulė šių kenkėjų invazija. Didžiausias iššūkis miškininkams yra laiku surasti, pastebėti židinius, juos sutvarkyti ir užkrėstą medieną išvežti iš miško“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.

Aplinkos ministerijos įstaigos ėmėsi prevencinių priemonių situacijai suvaldyti ir ragina prie aktyvios miškų stebėsenos prisidėti gyventojus.

Šiuo metu stichinė nelaimė paskelbta Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybėse.

Didžiausi minėto kenkėjo pažeistų eglių kiekiai fiksuojami Širvintų, Rokiškio, Kauno, Alytaus, Jonavos ir Panevėžio rajonuose.

Žievėgraužis tipografas yra žalingiausias Lietuvos miškus pažeidžiantis veiksnys. Ši kinivarpa nudžiovina daugiau medžių nei visi kiti miškus pažeidžiantys veiksniai. 

Renginyje bus pagerbtas 41 nuo totalitarinių režimų nukentėjęs ir iš VU daugiau nei prieš 80 metų pašalintas asmuo.

Trys atminties diplomai bus įteikti neteisybę patyrusių VU studentų ir darbuotojų giminaičiams, kitų 38 asmenų pavardės bus garsiai perskaitytos ceremonijos metu, o jų diplomai perduoti į VU muziejų, nes nei pačių nominantų, nei jų giminaičių rasti nepavyko.

„Tai lyg pradelstas svajonės ir vilčių simbolinis grąžinimas. Šiemet, kaip ir ankstesnių atminties diplomų įteikimų metu, matome džiuginančią tendenciją – nors pašalintieji studentai ir darbuotojai retai patys grįžta tęsti studijų, jų vaikams ir vaikaičiams istoriškai skirtingus pavadinimus sovietmečiu ir šiandien turėjęs Vilniaus universitetas buvo ir yra pirmasis studijų pasirinkimas“, – VU pranešime sakė istorinės iniciatyvos pradininkė, istorikė profesorė Jurgita Verbickienė.

Apie buvusius bendruomenės narius dažniausiai praneša jų giminaičiai, artimieji, kurso draugai, bendradarbiai.

Šiuo metu rasti ir diplomais pagerbti 259 asmenys, gyvenantys Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje.

VU teigimu, į atminties diplomą galėtų pretenduoti daugiau kaip tūkstantis žmonių, kuriems okupacijos metais neleista dirbti arba studijuoti dėl jų tautybės, pažiūrų, nelojalumo režimui, socialinės kilmės, pačių ar giminių tremties, ryšių su Lietuvos partizanais ir rezistentais.

Diplomas ir vieša jų teikimo ceremonija yra istoriniu tyrimu paremtos iniciatyvos „Grįžtanti atmintis“ dalis.