Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį pareiškė, kad kovo 22 d. teroro išpuolio prieš „Crocus City Hall“ koncertų salę „pėdsakai veda į Ukrainą“. Maskva taip pat paskelbė perdavusi Kyjivui reikalavimą nedelsiant suimti ir perduoti „visus su šiuo nusikaltimu susijusius asmenis“.

Tokius kaltinimus Ukrainos saugumo tarnyba griežtai atmeta.

„Bandydama apeliuoti į tarptautinės teisės normas, į konvenciją dėl kovos su terorizmu, Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija pamiršta, kad buvo paskelbta būtent V. Putino tarptautinė paieška. Jo laukiama Hagos tribunole už ukrainiečių vaikų pagrobimą“, – Kremliaus veiksmus pakomentavo SBU.

Ukrainos saugumo tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija, šalis agresorė, apie terorizmą Maskvoje prakalbo per antrąsias Ukrainos miesto Bučos išlaisvinimo nuo okupantų metines. 2022 m. Bučą užėmę Rusijos kareiviai masiškai žudė ukrainiečius civilius.

SBU teigia, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimai yra niekiniai.

Švietimo ministrė Bettina Stark-Watzinger sako, kad Vokietijos moksleiviai turi būti geriau pasiruošę tam atvejui, jeigu jiems tektų susidurti su įvairiomis potencialiomis krizėmis ir katastrofomis.

Laisvosios demokratų partijos (FDP) narė apie civilinės saugos svarbą šeštadienį komentavo leidinių grupei „Funke Media Group“. Jos manymu, mokyklos turėtų kreipti daugiau dėmesio į civilinę saugą, o tikslas turėtų būti visuomenės atsparumo stiprinimas.

„Visuomenė apskritai privalo būti gerai pasiruošusi krizėms – nuo pandemijos iki stichinių nelaimių ar karo“, – sakė ministrė.

Ji minėjo civilinės saugos pratybas kitų valstybių mokyklose, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, ir siūlė, kad Vokietija turėtų iš to pasimokyti ir daryti tą patį.

Visuomenė apskritai privalo būti gerai pasiruošusi krizėms – nuo pandemijos iki stichinių nelaimių ar karo.

Be to, ministrė ragino vystyti „nesuvaržytus santykius“ tarp mokyklų ir karinių pajėgų, kad kariuomenės atstovai galėtų lankytis švietimo įstaigose ir paaiškinti, ką ginkluotųjų pajėgos daro dėl vokiečių saugumo.

Ministrė tikino negalinti suprasti pasipriešinimo tokiai praktikai. Karininkams Vokietijos mokyklose šiuo metu leidžiama lankytis tik jeigu juos pakviečia mokytojai ar mokyklų administracijos.

B. Stark-Watzinger taip pat ragina supažindinti jaunuosius Vokietijos gyventojus su grėsmėmis laisvei, kad jie žinotų apie pavojus ir galėtų tam pasipriešinti. Pasak jos, tam nereikia atskiros pamokos, bet tai turėtų būti įtraukta į švietimo programą.

Bendrą pareiškimą Jungtinėse Tautose pasirašė 55 valstybių atstovai. Rusijos „rinkimus“ pasmerkė Europos Sąjungos narės, Argentina, Australija, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Moldova, Pietų Korėja, Sakartvelas, Ukraina ir Urugvajus

„Griežčiausiai smerkiame Rusijos Federacijos neteisėtus bandymus organizuoti Rusijos prezidento rinkimus laikinai okupuotose vietovėse, kurios tarptautiniu mastu pripažįstamos Ukrainos teritorija. Rinkimų vykdymas kitos JT narės teritorijoje be jos sutikimo prieštarauja suverenumo ir teritorinio vientisumo principams. Vadovaujantis tarptautine teise, tokie rinkimai neturi jokios galios“, – sakoma pareiškime, kurį perskaitė Ukrainos nuolatinis atstovas JT Serhijus Kyslycia.

Šios valstybės taip pat paragino nepripažinti jokių pokyčių, kurių Rusija gali imtis Krymo, Sevastopolio, Donecko, Chersono, Luhansko ar Zaporižios sričių atžvilgiu.

Taip vadinami prezidento rinkimai Rusijoje vyksta tris dienas – kovo 15-17 d. Vladimiras Putinas siekia išlikti valdžioje mažiausiai iki 2030 m.

Apie tai „Ukrinform“ sužinojo iš šaltinio Ukrainos žvalgyboje.

„Rusijos viešųjų paslaugų svetainė neveikia. Balsavimo sistema neveikia. HUR kibernetinio saugumo specialistai įveikė visas apsaugos sistemas. Tai tęsis iki balsavimo pabaigos“, – teigė šaltinis.

Be to, kibernetinės atakos vyksta ir prieš partijos „Vieningoji Rusija“ elektroninę infrastruktūrą.

Taip vadinami prezidento rinkimai Rusijoje prasidėjo kovo 15 d. ir truks tris dienas.

Nepriklausomos žiniasklaidos portalas „Meduza“ ir kiti naujienų portalai sekmadienį išplatino telefonų ekranų vaizdo kopijas su žinutėmis, kurias gavo Maskvos gyventojai.

Jose rašoma: „Labas! Nepaisant to, kad tu palaikai ekstremistinės organizacijos idėjas, mes džiaugiamės, kad tu balsuosi Maskvoje, nes kiekvienas balsas svarbus! Prašome tavęs netikėti idėjomis žmonių, kurie nori tave pakišti, ir balsuok ramiai, be eilių ir provokacijų“.

Kol kas neaišku, kas siuntė tokias žinutes socialinių tinklų „Telegram“ ir „Signal“ vartotojams bei kaip buvo atrinkti jų gavėjai.

Kovo 15-17 d. Rusijoje vykstančius prezidento rinkimus dauguma kitų valstybių laiko visiškai nedemokratiškais, o jais Vladimiras Putinas siekia išlaikyti valdžią vykstant Rusijos karui Ukrainoje.

Rusijos opozicijos aktyvistai ragina žmones sekmadienį rinktis rinkimų apylinkėse 12 val. savo vietos laiku ir taip išreikšti protestą. Rusija turi 11 laiko zonų.

Tikimasi, kad ilgos rinkėjų eilės parodys rusų nepasitenkinimą padėtimi šalyje. Tuo metu valdžia iš anksto pagrasino patraukti baudžiamojon atsakomybėn šios protesto akcijos dalyvius, aiškindama, kad tai „ekstremistinė veikla“.

Pavieniai protestai vyko jau pirmąją rinkimų dieną penktadienį. Kai kuriose balsavimo vietose vyrai ir moterys pylė dažus į balsadėžes ar net sukėlė nedidelius gaisrus. Keli žmonės buvo sulaikyti.

Vokietijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Maskva rengiasi „fundamentaliam konfliktui“ su Vakarais, o tai liudija ir vykdoma kariuomenės restruktūrizaciją, pajėgų perkėlimas ir raketų perdislokavimas į vakarinę šalies dalį.

Todėl Vokietijos žvalgyba daro išvadą, kad daugiau nebegalima atmesti galimybės, jog Vladimiras Putinas puls bent jau kai kurias NATO valstybes, pavyzdžiui, Baltijos šalis arba Suomiją, jau 2026 m.

„Business Insider“ pabrėžia, kad anksčiau Vokietijos specialiosios tarnybos tokių konkrečių pareiškimų viešai nedarė. Be to, iki šiol daugelis karo ekspertų manė, kad Europa turės daug daugiau laiko pasirengti gintis nuo Rusijos.

Neseniai publikuotoje 2023 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Lietuvos žvalgybos tarnybos taip pat perspėjo apie Rusijoje vykstantį pasiruošimą karui prieš NATO. Tai gali priklausyti nuo karo Ukrainoje eigos, ginkluotės tiekimo Ukrainai ir kaip greitai Rusija įgyvendins karinę reformą, skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.

Anot jų, NATO taip pat ruošiasi konfrontacijai su Rusija, bet tai nereiškia, kad karas yra neišvengiamas, nes tai gali būti ir naujas „Šaltasis karas“.

JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW) taip pat mano, kad V. Putinas pradėjo pasirengimą karinei agresijai prieš NATO. Nurodoma, kad tai liudija du vasario 26 d. duoti įsakymai, kuriais atkuriamos Maskvos ir Leningrado karinės apygardos.

Buvęs JAV pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas neseniai pareiškė, kad laimėjusi karą Ukrainoje Rusijos Federacija pultų Lietuvą, Latviją, Estiją arba Lenkiją ar Rumuniją. Jo manymu, tai gali įvykti tada, kai Rusija atstatys pajėgumus po Ukrainoje patirtų nuostolių, o tai gali užtrukti 3-4 metus.

Kanalas „Baza“ socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad 6 val. ryto vietos laiku dronas atakavo „Rosneft“ gamyklą Syzranės mieste, o ugnis išplito po 500 kv. metrų teritoriją.

Tuo pačiu metu keli dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Novokuibyševske, kur taip pat kilo gaisras, bet jis po pusvalandžio buvo užgesintas.

Syzranės miesto administracija pripažino, kad gamykloje kilo gaisras. Jos teigimu, niekas nenukentėjo, įmonės personalas buvo evakuotas, vietoje dirba operatyvinės tarnybos, o gaisro priežastys tikslinamos.

M. Pence‘as buvo viceprezidentas 2017-2021 m., kai D. Trumpas buvo JAV prezidentas.

„Neturėtų stebinti tai, kad aš neremsiu Donaldo Trumpo šiais metais“, – M. Pence‘as pareiškė duodamas interviu „Fox News“.

Nors JAV žiniasklaida tokias naujienas apibūdino kaip stulbinančias, tačiau iš tiesų pasibaigus kadencijai tarp abiejų politikų būta didelių nesutarimų, todėl veikiau stebintų tai, jeigu M. Pence‘as išreikštų paramą D. Trumpui.

Nesutarimai tarp jų kilo po to, kai D. Trumpas bandė spausti M. Pence‘ą, kad šis padėtų jam 2020 m. Joe Bidenui pralaimėtus rinkimus paversti pergale. D. Trumpas nuolat užsipuldavo viceprezidentą socialinėje žiniasklaidoje, nes pastarasis nesutiko įgyvendinti jo planų.

Kai D. Trumpui ir jo sąjungininkams nepavyko pakeisti 2020 m. prezidento rinkimų baigties, jis paragino savo rėmėjus žygiuoti link JAV Kapitolijaus, o pastarieji įsiveržė į pastatą ir kai kurie jų skandavo „pakarti Mike‘ą Pence‘ą“.

M. Pence‘as penktadienį sakė „Fox News“, kad D. Trumpo dabartinė politika kertasi su konservatyvia kryptimi, kuria jų administracija vadovavosi per ketverius metus trukusią kadenciją.

Apie tai 64 metų politikas prakalbo praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas užsitikrino užtektinai delegatų balsų, kad taptų Respublikonų partijos kandidatu ir lapkričio mėnesį prezidento rinkimuose galėtų mesti iššūkį demokratui J. Bidenui.

Vis dėlto M. Pence‘as neparėmė ir jokio kito kandidato bei sakė, kad niekada nebalsuotų už demokratų nominuotą J. Bideną.

M. Pence‘as buvo vienas iš D. Trumpo varžovų respublikonų pirminiuose prezidento rinkimuose, tačiau iš jų pasitraukė 2023 m. spalį, kai apklausos atskleidė, kad jį remia tik vienaženklis procentas rinkėjų.

Kalbėdamas apie 2021 m. sausio 6 d. įvykusį D. Trumpo rėmėjų Kapitolijaus šturmą, M. Pence‘as apibūdino jį beprotišku ir sakė, kad tai sukėlė pavojų jam ir jo šeimai.

D. Trumpas tada reikalavo, kad M. Pence‘as sutrikdytų J. Bideno pergalės prezidento rinkimuose patvirtinimo procedūrą Kongrese. Tačiau jis D. Trumpo įgeidžių nevykdė ir taip užsitraukė užkietėjusių D. Trumpo rėmėjų neapykantą.

Nepaisant to, duodamas interviu „Fox News“ M. Pence‘as gyrė buvusios administracijos ir savo pasiekimus 2017-2021 m. Pasak jo, konservatoriai padarė JAV turtingesne ir saugesne, buvo paskirti konservatyvių pažiūrų teisėjai, o pasaulis tapo taikesnis.

Apie tai penktadienį Vašingtone kalbėjo Johnas Kirby, Nacionalinės saugumo tarybos prie Baltųjų rūmų strateginės komunikacijos koordinatoriaus.

Jis sakė žurnalistams, kad JAV neprašo kitų valstybių, įskaitant Prancūzijos, nustoti kalbėti apie pajėgų siuntimą į Ukrainą, o kiekviena šalis dėl to spręs pati.

Tačiau jis taip pat priminė, kad JAV laikosi pozicijos, kurią jau anksčiau išreiškė prezidentas Joe Bidenas.

„Galiu kalbėti tik už mūsų suverenią valstybę ir jos vyriausiąjį pajėgų vadą. Jis leido aiškiai suprasti, kad mes nesiųsime karių į Ukrainą“, – sakė J. Kirby.

Kaip anksčiau pranešta, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vasario 26 d. Paryžiuje pareiškė neatmetantis galimybės, kad Europos kariai bus siunčiami į Ukrainą.

Vienas didžiausių buvusio prezidento Donaldo Trumpo rėmėjų Kongrese sako, kad JAV gintų kitas NATO nares ir tuo atveju, jeigu D. Trumpas laimėtų prezidento rinkimus lapkričio mėnesį ir antrą kartą taptų prezidentu.

„Aišku, kad mes mylime savo NATO sąjungininkus ir, manau, kad mes vertiname NATO aljansą, ir tai galioja visam politiniam spektrui“, – J. D. Vance‘as sakė sekmadienį Miuncheno saugumo konferencijos paraštėse.

Anot jo, D. Trumpo ir kitų respublikonų žinutė yra ta, kad, kalbant apie gynybą, Europa turi šiek tiek daugiau pasirūpinti pati savimi.

Jis sakė žurnalistams, kad jei Europa iš tiesų mano, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „kelia egzistencinę grėsmę“, tuomet ekonominės galybės kaip Vokietija turi padaryti daugiau.

Sekmadienį pasibaigusioje 60-ojoje Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvavo daugiau nei 30 JAV Kongreso narių.

D. Trumpas neseniai pareiškė, kad laimėjęs JAV prezidento rinkimus jis negintų tų NATO valstybių, kurių gynybos išlaidos neatitinka įsipareigojimų.