„Jungtinės Valstijos paskelbė apie naują mūsų gynybos pastiprinimą, apie naują 1 mlrd. dolerių (962 mln. eurų) paramos paketą, – vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Esu dėkingas už šią paramą, ji ypač svarbi mūsų gynybai Donbase.“
J. Bidenas anksčiau trečiadienį paskelbė apie naują ginklų ir šaudmenų paketą Ukrainai, per pokalbį su V. Zelenskiu dar kartą patvirtinęs Vašingtono paramą Kyjivui, kovojančiam prieš Rusijos invaziją. Paketas apima daugiau artilerijos, pakrančių priešlaivinės gynybos sistemų ir šaudmenų artilerijai bei pažangioms raketų sistemoms, kurias Ukraina jau naudoja.
LNK reportažas:
„Taip pat esu dėkingas už [JAV] lyderystę mobilizuojant visų partnerių pagalbą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak jo, jis su JAV prezidentu taip pat aptarė „taktinę situaciją mūšio lauke ir tai, kaip pagreitinti mūsų pergalę“.
Kyjivas prašo iš Vakarų daugiau ginklų, kad ukrainiečių kariuomenė galėtų atremti Rusijos invaziją.
„Kasdien kovoju, kad Ukraina gautų būtinų ginklų ir įrangos, – sakė V. Zelenskis. – Tačiau drąsos, išminties ir taktinių įgūdžių negalima importuoti. O mūsų didvyriai tai turi.“
V. Zelenskis pranešė taip pat telefonu kalbėjęsis su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu).
JK lyderis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Londonas rems Kyjivą „iki jo galutinės pergalės“.
Šį mėnesį įvyksiantys Didžiojo septyneto (G-7) ir NATO viršūnių susitikimai „bus proga pademonstruoti Vakarų vienybę ir ryžtą remti Ukrainą ilguoju periodu“, sakė B. Johnsonas.
JAV įspėja Kiniją nebūti neteisingoje istorijos pusėje dėl Ukrainos
Jungtinės Valstijos trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos vienijimosi su Rusija ir įspėjo, kad šalys, palaikančios prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą, bus „neteisingoje istorijos pusėje“.
„Kinija teigia esanti neutrali, bet jos elgesys aiškiai rodo, kad ji vis dar investuoja į artimus ryšius su Rusija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas.
Jis kalbėjo Kinijos prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) trečiadienį per pokalbį telefonu patikinus V. Putiną, kad Pekinas ir toliau rems Maskvą „suvereniteto ir saugumo“ klausimais.
Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir yra kaltinama, kad diplomatiškai dengia Maskvą, kritikuodama Vakarų sankcijas ir ginklų pardavimą Kyjivui.
Ji vis dar atkartoja Rusijos propagandą visame pasaulyje.
Valstybės departamento atstovas sakė, kad Vašingtonas „atidžiai stebi Kinijos veiklą“.
„Tačiau kitais svarbiausiais aspektais Kinija jau pasirinko“, – pažymėjo jis.
Praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo invazijos pradžios „Kinija vis dar palaiko Rusiją“, sakė Valstybės departamento atstovas.
„Ji vis dar atkartoja Rusijos propagandą visame pasaulyje. Ji vis dar gina Rusiją tarptautinėse organizacijose... Ir vis dar neigia Rusijos žiaurumus Ukrainoje, tvirtindama, kad jie inscenizuoti“, – kalbėjo pareigūnas.
„Šalys, kurios stoja Vladimiro Putino pusėn, neišvengiamai atsidurs neteisingoje istorijos pusėje... Dabar ne laikas dvejonėms, slėpimuisi ar laukimui, kas bus toliau. Jau dabar aišku, kas vyksta“, – sakė jis.
JT: badas gali padidinti ir taip rekordinį pabėgėlių visame pasaulyje skaičių
Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičiui pirmą kartą viršijus 100 mln., Jungtinės Tautos ketvirtadienį įspėjo, kad šio karo nulemta bado krizė pabėgėlių skaičių gali dar labai smarkiai padidinti.
Pastangos spręsti pasaulinę maisto krizę, kurią labai pakurstė Rusijos invazija į Ukrainą, yra „pirmaeilės svarbos... siekiant išvengti didesnio migruojančių žmonių skaičiaus“, reporteriams sakė JT pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).
„Jei klausiate manęs, kiek... Aš nežinau, bet tai bus gan dideli skaičiai“, – nurodė jis.
Beveik 60 proc. europiečių patenkinti ES atsaku į karą Ukrainoje
Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys.
Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.
Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių. Be to, 70 proc. respondentų pritaria, kad būtų skiriamas finansavimas karinės technikos tiekimui į Ukrainą.
Dauguma – 81 proc. – respondentų palaiko bendrą ES valstybių narių gynybos ir saugumo politiką. Kiekvienoje iš Bendrijos valstybių jai pritaria bent du trečdaliai piliečių.
Be to, 93 proc. respondentų sutinka, kad ES valstybės narės turi veikti išvien užtikrinant ES teritorijos saugumą, o 85 proc. mano, kad reikia plėsti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje.
Ši speciali „Eurobarometro“ apklausa atlikta balandžio 19–gegužės 16 dienomis visose 27 ES valstybėse tiesioginių interviu bei interneto apklausų būdu.
Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai atvyko į Kyjivą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) ketvirtadienį atvyko į Kyjivą, siekdami pademonstruoti bendrą Europos paramą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Tai pirmasis E. Macrono, O. Scholzo ir M. Draghi apsilankymas Ukrainoje nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį.
Trys lyderiai atvažiavo specialiu traukiniu, anksti ketvirtadienį išvykusiu iš Lenkijos. Vokiečių žiniasklaida pranešė, kad lyderiai naktį susitiko Lenkijos pietryčiuose esančiame Žešuve, kur yra tarptautinis oro uostas.
Jie atvyko atskirai ir susitiko traukinyje netrukus po jo išvykimo.
Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi drauge nuvyko į Kyjivą, o Ukrainos sotinėje prie jų prisidės ir Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas).
Kyjive jie susitiks su V. Zelenskiu.
E. Macronas sakė, kad jie taip pat nuvyks į „vieną karo vietą, kur buvo įvykdytos žudynės“, ir pavadino brutalius rusų pajėgų veiksmus miesteliuose netoli Kyjivo karo nusikaltimais.
„Tai Europos vienybės, paramos žinia Ukrainos vyrams ir moterims“, – išlipdamas iš traukinio sakė E. Macronas.
Pasak jo, jis atvyko „pasikalbėti apie dabartį ir ateitį, nes ateinančios savaitės, žinome, bus labai sunkios“.
Vizitas surengtas Europos Sąjungos lyderiams rengiantis birželio 23–24 dienomis priimti sprendimą dėl Ukrainos prašymo suteikti jai kandidatės į ES statusą ir prieš svarbų NATO viršūnių susitikimą, birželio 29–30 dienomis vyksiantį Madride.
Be to, ketvirtadienį Briuselyje susitinka NATO gynybos ministrai, svarstysiantys tolesnę karinę pagalbą Ukrainai. Trečiadienį apie naujus pagalbos paketus paskelbė JAV ir Vokietija.
Amerika ir jos sąjungininkės tiekia ilgesnio nuotolio ginklus, galinčius paveikti kovų eigą. Šiuo metu ukrainiečių pajėgos yra mažesnės ir turi mažiau ginklų nei įsiveržusi rusų kariuomenė.
Antradienį lankydamasis Ukrainos kaimynėse Rumunijoje ir Moldovoje E. Macronas sakė, kad Ukrainai reikia nusiųsti „paramos žinią“ prieš ES lyderių „svarbius sprendimus“ susitikime Briuselyje.
„Mums, Europos Sąjungai, reikia pasiųsti aiškių politinių signalų Ukrainai ir Ukrainos žmonėms, didvyriškai besipriešinantiems jau kelis mėnesius“, – sakė jis.
E. Macronas aktyviai dalyvauja diplomatinėse pastangose dėl paliaubų Ukrainoje, kurios sudarytų sąlygas būsimoms taikos deryboms. Jis dažnai kalbasi su V. Zelenskiu ir kelis kartus nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje bendravo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
O. Scholzas ilgai nenorėjo vykti į Kyjivą ir sakydavo nenorintis „stoti į žmonių, greit atvykstančių pasifotografuoti ir vėl išvykstančių, eilę“. Kancleris tvirtino, kad vizitas turėtų būti skirtas „konkretiems dalykams“.
Vokietija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai tris reaktyvines salvinės ugnies sistemas – tokias, kokių Kyjivas skubiai prašo gynimuisi nuo Rusijos invazijos.
Atvykęs į Kyjivą O. Scholzas pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
„Norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama finansinė, humanitarinė pagalba ir parama ginklais bus tęsiama“, – dienraščiui „Bild“ sakė O. Scholzas.
„Ir kad mes tai tęsime tol, kol tai bus reikalinga Ukrainos kovai su Maskva“, – pridūrė jis.
Vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht) sakė, kad Vokietija perduos Ukrainai tris vidutinio nuotolio sistemas M270 ir šaudmenų.
Pasak Vokietijos, ši parama, panaši į Didžiosios Britanijos ir JAV žingsnius, bus suteikta drauge su apmokymu ir padarys „greitą bei reikšmingą poveikį mūšio lauke“.
Rusija Ukrainoje tikriausiai paėmė į nelaisvę du savanorius iš JAV
Ukrainoje dingo du jai padėję amerikiečiai savanoriai ir manoma, kad juos į nelaisvę paėmė Rusija, trečiadienį pranešė pareigūnai ir dingusiųjų giminaičiai.
Amerikiečių belaisvių reikalas dar labiau komplikuotų Jungtinių Valstijų pastangas skirti milijardų dolerių (eurų) vertės pagalbą Ukrainai, bet išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusija.
Alexander'as Drueke'as (Aleksandras Driukas) ir Andy Huynhas (Endis Hvinas), Alabamoje gyvenę JAV kariuomenės veteranai, ryšį su savo šeimomis prarado po kovų Ukrainoje.
Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė negalintis patvirtinti dviejų amerikiečių dingimo, bet pridūrė: „Jie tai tiesa, padarysime visa, ką galime, kad saugiai sugrąžintume juos namo.“
Pasak atstovo, JAV neskatina amerikiečių vykti į Ukrainą, jau beveik keturis mėnesius kovojančią su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Jei trokštate paremti Ukrainą, yra daug kitų, saugesnių ir lygiai taip pat veiksmingų būdų tai daryti.
„Tai karo zona. Tai kova. Jei trokštate paremti Ukrainą, yra daug kitų, saugesnių ir lygiai taip pat veiksmingų būdų tai daryti“, – žurnalistams sakė J. Kirby.
Laikraštis „The Telegraph“, kuris pirmasis pranešė apie minimų amerikiečių dingimą, citavo anoniminį kovotoją, sakiusį, kad tie du vyrai buvo sučiupti susidūrę su didesnėmis rusų pajėgomis per birželio 9 dienos mūšį į šiaurės rytus nuo Charkivo.
A. Drueke'o motina Lois Drueke (Luis Driuk) sakė, jog sūnus šeimai buvo pranešęs, kad moko ukrainiečių karius, kaip naudotis JAV gamybos ginklais.
Manoma, kad A. Drueke'as ir A. Huynhas yra pirmieji vasarį Rusijos užpultoje Ukrainoje sučiupti ar nukentėję amerikiečiai.
Anksčiau pranešta, kad per kovas Ukrainoje žuvo du Didžiosios Britanijos piliečiai, o dar dviem sučiuptiems ir prorusiškame teisme kaip samdiniams nuteistiems britams gresia mirties bausmė.
Turkijos URM: išminuoti Ukrainos uostų prieigas grūdų eksportui nebūtina
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“.
Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti.
„Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos. Galima sukurti saugius išėjimus iš trijų uostų, kad laivai galėtų plaukti be jokios grėsmės. Ukrainiečių kateriai būtų kelrodžiai“, – sakė M. Cavusoglu.
Turkijos diplomatijos vadovas JT planą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą atnaujinimo pavadino įgyvendinamu.
„Mes laukiame Rusijos atsakymo dėl to. Turkija pritaria šiam planui. Jei šalys pritars iniciatyvai, galime surengti susitikimą Stambule ir aptarti detales“, – pareiškė M. Cavusoglu.
Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas užėmė maždaug pusę pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą, jos grūdų eksportas per Juodąją jūrą yra blokuojamas, o pasaulyje auga maisto kainos, kyla nerimas dėl kai kurioms šalims gresiančio bado.
Ankara birželio 11-ąją pasiūlė surengti keturšalį – JT, Turkijos, Ukrainos ir Rusijos – pasitarimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos jūrų uostų atblokavimo.
„Gazprom“ per dvi dienas sumažino dujų tiekimą Vokietijai maždaug 60 procentų
Rusijos energetikos koncernas „Gazprom“ ketvirtadienį anksti ryte pradėjo mažinti „Nord Stream 1“ dujotiekiu į Vokietiją tiekiamų dujų kiekį iki 67 mln. kubinių metrų per dieną.
Dujų tiekimas dar kartą sumažintas nuo antradienio, kai bendrovė paskelbė, kad sumažins maksimalų tiekiamų dujų kiekį nuo 167 mln. iki 100 mln. kubinių metrų per dieną.
Apskritai naujausias dujų tiekimo sumažinimas reiškia, kad vos per dvi dienas dujų tiekimas Vokietijai sumažėjo maždaug 60 procentų.
Bendrovė „Siemens Energy" antradienį pranešė, kad viena iš „Nord Stream 1“ dujų turbinų, kuri neseniai buvo remontuojama Kanadoje, dėl Rusijai taikomų sankcijų šiuo metu negali būti pargabenta atgal iš Monrealio. Dujotiekis „Nord Stream 1“ yra pagrindinis Vokietijos dujotiekis rusiškoms dujoms tiekti.
„Gazprom“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo Rusijos valstybė, sumažėjusio dujų tiekimo priežastimi nurodė vėlavimą dėl dujų kompresoriaus bloko remonto, tačiau Vokietijos federalinė tinklų agentūra šį tvirtinimą paneigė.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas apkaltino Rusiją, kad taip elgdamasi ji bando sukelti nerimą ir padidinti dujų kainas, ir pridūrė, kad rinkoje vis dar galima apsirūpinti dujomis iš alternatyvių šaltinių, nors ir už didelę kainą. Pasak jo, Vokietijos dujų saugyklos yra užpildytos maždaug 56 procentais.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija nutraukė dujų tiekimą kelioms Europos šalims, kilus ginčams dėl sankcijų, įvestų jai dėl invazijos į Ukrainą, ir vėlesnių Europos šalių atsisakymų mokėti už dujas rubliais, kurių Rusija reikalavo siekdama sustiprinti savo valiutą.
Dėl sumažėjusio dujų srauto iš Rusijos į Europą gerokai pakilo energijos kainos, o daugelis energetikos analitikų nuogąstauja, kad Rusija, siekdama daryti spaudimą Europai, gali visiškai užsukti dujų čiaupus.
V. Zelenskis priėmė kvietimus dalyvauti G7 ir NATO viršūnių susitikimuose
V. Zelenskis priėmė kvietimus dalyvauti birželio pabaigoje vyksiančiuose G7 ir NATO viršūnių susitikimuose. Tai jis trečiadienį pareiškė tviteryje.
„Su dėkingumu priėmiau partnerių kvietimus dalyvauti svarbiuose tarptautiniuose susitikimuose“, – teigė jis. Tačiau V. Zelenskis nepasakė, ar paliks Kyjivą, ar kaip kitose konferencijose dalyvaus vaizdo ryšiu. Ir savo tradiciniame vakariniame kreipimesi jis šį klausimą paliko atvirą.
Į septynių svarbiausių pramoninių valstybių lyderių konferenciją, anot V. Zelenskio, jį pakvietęs Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Kvietimo į NATO susitikimą jis sulaukęs iš generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo.
G7 viršūnių konferencija birželio 26-28 dienomis vyks Vokietijoje. G7 grupei priklauso JAV, Vokietija, Japonija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir Kanada. Be to, visuose susitikimuose yra atstovaujama ES.
Birželio 28 dieną Ispanijos sostinėje Madride prasidėsiančiame NATO viršūnių susitikime 30 Aljanso šalių vadovai spręs, kaip vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu reaguoti į Rusijos grėsmę. Konkrečiai kalbama apie rytinio flango stiprinimą papildomais NATO daliniais.
Ir NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad dar nėra aišku, ar V. Zelenskis asmeniškai atvyks į susitikimą, ar dalyvaus jame vaizdo ryšiu. „Jo laukiame asmeniškai. Tačiau jei tai neįmanoma, jis su mumis kalbės vaizdo ryšiu“, – teigė J. Stoltenbergas.
UNHCR pirmą kartą užfiksavo 100 mln. pabėgėlių visame pasaulyje
JT pabėgėlių agentūra suskaičiavo, kad visame pasaulyje savo namus buvo priversti palikti 100 mln. žmonių – tai didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užfiksuotas perkeltųjų asmenų skaičius.
Civilių gyventojų traukimasis iš Ukrainos yra didžiausia ir sparčiausiai auganti pabėgėlių krizė nuo 1951 metų, kai buvo įsteigta JT pabėgėlių agentūra (UNHCR), teigiama ketvirtadienį paskelbtoje šios institucijos Pasaulinių tendencijų ataskaitoje.
Rusijos invazija į Ukrainą buvo viena iš daugelio vienu metu vykusių ekstremalių situacijų, įskaitant ir Afganistaną, dėl kurių šis skaičius viršijo „dramatišką 100 milijonų ribą“, teigia Ženevoje įsikūrusi UNHCR.
Pastarąjį dešimtmetį pabėgėlių skaičius kasmet didėjo, perspėjo JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandis, pridurdamas, kad ši „baisi tendencija“ tęsis, jei tarptautinė bendruomenė nesiims veiksmų konfliktams spręsti ir ilgalaikiams sprendimams rasti.
Ataskaitoje aptariami 2021 metų įvykiai, tačiau į ją įtrauktas ir dabartinis pabėgėlių skaičius, kad būtų pabrėžti niokojantys karo Ukrainoje padariniai.
UNHCR suskaičiavo, kad iki 2021 metų pabaigos dėl karo, smurto, persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų buvo perkelta 89,3 mln. žmonių – 8 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Šis skaičius auga jau daugelį metų, o 2021 metų pabaigoje iš savo namų turėjo bėgti daugiau nei dvigubai didesnis skaičius žmonių, palyginti tuo, kas buvo prieš dešimtmetį.
Tyrimas: Rusijos karas Ukrainos žemės ūkiui iki šiol padarė 4,3 mlrd. dolerių nuostolių
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą šalies žemės ūkis, Kyjivo duomenimis, iki šiol patyrė 4,3 mlrd. dolerių (4,1 mlrd. eurų) nuostolių. Pažeisti arba užminuoti milžiniški plotai, sakoma Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktoje ataskaitoje. Nenuimta derliaus už 1,43 mlrd. dolerių. Minų paieškos ir likvidavimo kaštai įvardijami 436 mln. dolerių.
Be to, sunaikinta žemės ūkio technikos už 926 mln. JAV dolerių. Rusijos okupuotose teritorijose Pietų Ukrainoje nukentėjo drėkinimo sistemos, kurių vertė – 225 mln. Grūdų bokštams padaryta žala vertinama 272 mln. dolerių. Be to, Rusija iš okupuotų žemių išvežė grūdų, kurių vertė 613 mln. dolerių.
Nuostoliai gyvulininkystei vertinami 136 mln. dolerių. Ūkiniai gyvuliai krito ne tik per apšaudymus, bet ir dėl pašaro stokos ir prastos veterinarinės priežiūros, Ataskaitoje kalbama apie 42 tūkst. negyvų avių ir ožkų, 92 tūkst. galvijų, 258 tūkst. kiaulių ir daugiau kaip 5,7 mln. vienetų paukščių.
Vokietijos kancleris žada remti Ukrainą tiek, kiek reikės
Vokietijos kancleris O. Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu E. Macronu ir Italijos ministru pirmininku M. Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
„Norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama finansinė, humanitarinė pagalba ir parama ginklais bus tęsiama“, – sakė O. Scholzas dienraščiui „Bild“ .
„Ir kad mes tai tęsime tol, kol tai bus reikalinga Ukrainos kovai“ su Maskva, pridūrė jis.
Gubernatorius: per Sumų miesto apšaudymą yra žuvusiųjų ir sužeistųjų
Sumų mieste Ukrainos šiaurės rytuose, vietos gubernatoriaus Dmytro Šyvyckio duomenimis, naktį į ketvirtadienį nuo Rusijos raketų ugnies žuvo keturi žmonės. Dar šeši asmenys buvo sužeisti. Apšaudytas ir Dobropilios rajonas pasienyje su Rusija, praneša agentūra „Reuters“.
Irpinėje namų netekusiems žmonėms pastatytas „geležinis miestas“
Kovo mėnesį, Rusijos pajėgoms veržiantis į Ukrainos sostinę, atskridusi raketa Vladimiro Melniko namą Kyjivo priemiestyje Irpinėje pavertė rūkstančiais griuvėsiais.
Praėjus trims mėnesiams 73 metų vyras vėl grįžo į Irpinę ir apsigyveno traukinio vagone, neseniai pertvarkytame į būstą tiems, kurių namai buvo sugriauti per Rusijos invaziją.
„Raketa perskrodė stogą, lubas ir atsidūrė rūsyje, bet man pavyko išsigelbėti“, – pasakojo V. Melnikas, gyvenantis pas seserį po to, kai kovo 10 dieną sudegė jo namas.
„Čia, kaip man buvo pasakyta, galėsiu gyventi tiek, kiek reikės“, – sakė jis AFP, kartu rodydamas nespalvotas savo buvusio būsto nuotraukas.
„Geležiniu miestu“ pavadintoje užtvertoje teritorijoje yra penki vagonai, kuriuose gali apsistoti iki 25 šeimų, trečiadienį per būsto pristatymą žurnalistams sakė Ukrainos geležinkelių bendrovė „Ukrzaliznycia“ (UZ).
Vagonuose įrengti oro kondicionieriai, sanitariniai mazgai ir kavos aparatas, o gyventojai gali prisijungti prie JAV milijardieriaus Elono Musko „Starlink“ belaidžio interneto.
Vagone-restorane gyventojai kasdien gali paragauti nevyriausybinės organizacijos gaminamo maisto, o septintajame vagone įrengti dušai, persirengimo kambarys ir skalbimo mašina.
Poilsiui skirta atvira erdvė, kurioje įrengtos nedidelės vaikų žaidimų aikštelės, kepsninė, suolai, mediniai stalai ir du hamakai. Ši vieta – tai ramybės oazė, smarkiai kontrastuojanti su karo baisumais, kuriuos patyrė gyventojai.
„Dabar reikia įvertinti namui padarytą žalą ir viską atstatyti, o tai užtruks“, – sakė V. Melnikas, svarstydamas, kaip jis galės susimokėti už remontą, jei jo pensija mažesnė nei 200 eurų.
77 metų Olga Oleinik su šešių asmenų šeima trečiadienį taip pat persikėlė į vieną iš vagonų, nes karo pradžioje buvo sugriauti jos namai Irpinėje.
Ji ir V. Melnikas – vienos iš pirmųjų penkių šeimų, kurios bus čia apgyvendintos. Kitos atvyks artimiausiomis dienomis.
UZ keleivių skyriaus vadovas Oleksandras Percovskis AFP sakė, kad maksimalus 25 šeimų skaičius bus pasiektas iki mėnesio pabaigos.
Slovakija padovanojo Ukrainai sraigtasparnių „Mi“ ir raketų „Grad“
Slovakija padovanojo Ukrainai penkis sraigtasparnius „Mi“ ir kelis tūkstančius raketų „Grad“, ketvirtadienį pranešė slovakų gynybos ministras Jaroslavas Nadas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
„Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms saugiai padovanojome tūkstančius slovakiškų 122 mm raketų „Grad“ ir penkis „Mi“ serijos sraigrasparnius“, – po Briuselyje vykusio NATO šalių gynybos ministrų susitikimo tviteryje parašė J. Nadas.
Pasak jo, siuntą, be kita ko, sudarė keturi „M1-17“ ir vienas „Mi-2“ sraigtasparnis. Ministras pridūrė, kad juos Slovakijos kariuomenės arsenale jau pakeitė amerikietiški „UH-60M“ sraigtasparniai.
NATO narė ir Ukrainos kaimynė Slovakija prieš tai jau yra padovanojusi Kyjivui kitokios karinės įrangos ir ginkluotės, įskaitant oro gynybos sistemą „S-300“. Bratislava taip pat yra sutikusi parduoti Ukrainai aštuonias naujas savaeiges haubicas „Zuzana 2“.
Rusijos pajėgų puolamame Sjevjerodonecke dar yra apie 10 tūkst. civilių
Ukrainos rytuose esančiame Sjevjerodonecko mieste, kur ištisas savaites vyksta intensyvūs susirėmimai su rusų pajėgomis, yra įstrigę maždaug 10 tūkst. civilių, ketvirtadienį pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
„Iš 100 tūkst. gyventojų liko maždaug 10 tūkstančių“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė jis. Pareigūno teigimu, ukrainiečių kariuomenė „kiek tik įmanoma sulaiko priešą“.
„Beveik keturis mėnesius jie svajoja kontroliuoti Sjevjerodonecką... ir neskaičiuoja aukų“, – sakė S. Haidajus.
Jo teigimu, rusų kariuomenė „praranda šimtus kovotojų, suranda rezervų ir toliau naikina Sjevjerodonecką“.
Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje.
Užėmusi Sjevjerodonecką – didžiausią Ukrainos dar kontroliuojamą Luhansko srities miestą – ir jo miestą dvynį Lysyčanską, Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.
Sjevjerodoneckas intensyviai apšaudomas ištisas savaites. Trys tiltai, jungę jį su ukrainiečių kontroliuojamu Lysyčansku, esančiu už upės, yra sunaikinti.
Ukrainiečių pareigūnai yra sakę, kad šimtai civilių pasislėpė Sjevjerodonecko chemijos gamykloje „Azot“ ir kad gamykla nuolat bombarduojama.
Rusija trečiadienį apkaltino ukrainiečių pajėgas trukdant evakuoti šiuos civilius.
E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi apsilankė Irpinėje
E. Macronas, O. Scholzas ir M. Draghi ketvirtadienį apsilankė netoli Ukrainos sostinės esančioje Irpinėje, kur Rusijos pajėgos kaltinamos vykdžiusios žiaurius nusikaltimus prieš civilius.
Šiuo vizitu lyderiai pademonstravo paramą Ukrainai, kovojančiai su ją užpuolusia Rusija.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai iš Irpinės pranešė, kad trijų Europos šalių lyderiai atvyko į šį miestelį į šiaurę nuo Kyjivo, kur po Rusijos pajėgų bandymo invazijos pradžioje užimti sostinę matyti daug apgriautų gyvenamųjų pastatų, sugadintos civilinės infrastruktūros.
E. Macronas: Ukraina privalo priešintis ir laimėti
E. Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija.
„Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.
Prancūzų prezidentas taip pat gyrė ukrainiečių didvyriškumą susidūrus su Rusijos agresija.
„Čia, kaip ir kitose vietose, ukrainiečiai sustabdė Rusijos kariuomenės [vykdytą] Kyjivo puolimą, – kalbėjo E. Macronas. – Tai parodo kariuomenės, taip pat Ukrainos gyventojų didvyriškumą. Drauge matomi [rusų] barbariškumo pėdsakai.“
Jis taip pat metė kaltinimus Rusijai, kad čia jos kariai įvykdė karo nusikaltimų, praneša „Sky News“.
M. Draghis rusų sugriautoje Irpinėje: viską atstatysime
M. Draghis lankydamasis Kyjivo priemiestyje sakė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų suniokota ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atstatyta.
„Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – pasak atstovo žiniasklaidai, sakė jis žurnalistams, dalyvaudamas kelionėje su savo kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos.
Po Ukrainos, Prancūzijos ir Italijos lyderių atvykimo Kyjive aidėjo oro pavojaus signalas
Netrukus po to, kai O. Scholzas, E. Macronas ir M. Draghis atvyko į Kyjivą, Ukrainos sostinėje sugaudė oro pavojaus signalas. Tai patvirtino vietoje esantis agentūros dpa reporteris.
Trijulė ketvirtadienį traukiniu atvyko į Kyjivą.
ES šalių vadovams lankantis Kyjive Kremlius sako, kad Vakarų ginklai „beprasmiški“
E. Macronui, O. Scholzui irM. Draghiui atvykus į Kyjivą, Kremlius ketvirtadienį perspėjo dėl naujų Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai.
„Norėčiau tikėtis, kad šių trijų valstybių vadovai ir Rumunijos prezidentas nesutelks dėmesio tik į paramą Ukrainai, toliau pumpuodami į ją ginklus“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridurdamas, kad tai būtų „visiškai beprasmiška ir dar labiau pakenktų šaliai“.
D. Medvedevas šaiposi iš ES lyderių vizito į Ukrainą
Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis šalies saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį tviteryje pasišaipė iš Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderių vizito į Ukrainą, rašo BBC.
„Europos varlių kepenėlių ir spagečių gerbėjai mėgsta lankytis Kyjive“, – pareiškė D. Medvedevas. Pasak jo, tokie vizitai yra „beprasmiai“. Į šalį atvykę lyderiai esą pažadės Ukrainai narystę Europos Sąjungoje (ES) ir senų haubicų, „prisigers“ ukrainietiškos degtinės ir tada, kaip prieš šimtą metų, namo grįš traukiniu.
„Viskas yra gerai. Bet tai nepriartins Ukrainos prie taikos. Laikrodis tiksi“, – tvirtino D. Medvedevas.
Ukrainos prezidentas Kyjive priėmė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderius
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje Kyjive priemė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Italijos premjerą Mario Draghį ir Rumunijos prezidnentą Klausą Iohannisą.
Prezidentūroje jie visi susėdo prie bendro derybų stalo.
JK paskelbė sankcijas rusų ortodoksų patriarchui Kirilui
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui „už tai, kad jis remia ir pritaria“ prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą.
Užsienio reikalų ministerija apie tai pranešė praėjus dviem savaitėms po to, kai, Vengrijai paprieštaravus, Europos Sąjungos šalys nusprendė neįtraukti įtakingo 75 metų dvasininko į savo naujausią sankcijų sąrašą.
Į JK sankcijų sąrašą taip pat įtraukta Rusijos vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova, kuri, kaip įtariama, prižiūrėjo priverstinį maždaug 2 000 ukrainiečių vaikų įvaikinimą Rusijoje.
„Šiandien mes taikomės į Putino karo kurstytojus ir vykdytojus, kurie atnešė neapsakomas kančias Ukrainai, įskaitant priverstinį vaikų perkėlimą ir įvaikinimą“, – sakė užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).
„Mes nesiliausime ginti laisvę ir demokratiją ir toliau darysime spaudimą Putinui, kol Ukrainai pavyks“ laimėti, sakoma jos pareiškime.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčia savo ruožtu atmetė sankcijas patriarchui Kirilui pavadindama jas „absurdiškomis“.
„Bandymai kuo nors įbauginti Rusijos Bažnyčios vadovą arba priversti jį atsisakyti savo pažiūrų yra beprasmiški, absurdiški ir neperspektyvūs“, – platformoje „Telegram“ pareiškė bažnyčios atstovas Vladimiras Legoida.
Apsišaukėliškas vicegubernatorius: visi nuo vasario 24 d. Ukrainos Chersono srityje gimę kūdikiai automatiškai gaus Rusijos pilietybę
Visi nuo vasario 24 d. Ukrainos Chersono srityje gimę kūdikiai automatiškai gaus Rusijos pilietybę, ketvirtadienį pareiškė apsišaukėliškas šios srities vicegubernatorius Kirilas Stremousovas.
Kaip praneša „The Guardian“, K. Stremousovas sakė Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“, kad Rusijos piliečiais bus įregistruoti ir šioje srityje esantys našlaičiai.
Trečiadienį K. Stremousovas tvirtino, kad Chersone dėl Rusijos pilietybės kreipiasi tūkstančiai žmonių.
Kyjivas jau kelis kartus yra apkaltinęs Rusiją Ukrainos vaikų grobimu ir jų vežimu į savo teritoriją.
EP pirmininkė reikalauja aiškaus signalo dėl Ukrainos ateities
Prieš priimant sprendimą dėl Ukrainos narystės perspektyvos Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pareikalavo „aiškaus signalo“ dėl šalies ateities Europoje. Būtina politiškai parodyti, kad Ukraina priklauso „mūsų Europos šeimai“, sakė ji interviu vokiečių laikraščiui „Handelsblatt“.
Europos Komisija penktadienį ketina pateikti rekomendaciją, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas šalies kandidatės statusas. Tarp šalių narių kol kas nėra vieningos pozicijos šiuo klausimu.
R. Metsola pabrėžė, kad kandidatės statusas Ukrainai yra labai svarbus. „Tai ne tik pakeltų ukrainiečių karių moralę, bet ir padėtų išlaikyti politinę vienybę – tai veiksnys, kurio svarbos negalima nuvertinti“, – argumentavo Parlamento pirmininkė.
Kalbėdama apie Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderių vizitą į Kyjivą, R. Metsola sakė: „Norėčiau, kad jie padėtų Ukrainai tapti šalimi kandidate“. Ji pripažino, kad stojimo procesas visad sunkus. „Tačiau kas būtume mes, kurie esame viduje, jei užtrenktume duris kitiems, kurie būtinai nori įeiti?“ – klausė EP vadovė.
Kartu R. Metsola įspėjo nedaryti diplomatinių reveransų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ar net spaudimo Ukrainai pradėti taikos derybas. „Nuolaidžiavimas niekada negali būti išeitis, – sakė politikė. – Neturėtume kalbėti apie veidą išsaugančius sprendimus. Neturime niekad pamiršti, kad susiduriame su brutalia autokratinio režimo, keliančio pavojų kitos šalies suverenumui, invazija“.
Rusija įtraukė į „juoduosius sąrašus“ 121 australą, įskaitant virtinę žurnalistų
Rusija ketvirtadienį paskelbė įtraukianti į „juoduosius sąrašus“ 121 Australijos pilietį, įskaitant būrį gynybos pareigūnų, verslininkų ir žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „The Sydney Morning Herald“ ir „The Australian“, žurnalistų bei redaktorių.
Sąrašas sudarytas reaguojant į „Australijos vyriausybės plečiamas sankcijas, kurios taikomos vis didesniam skaičiui Rusijos piliečių“, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Į sąrašą įtrauktiems asmenims, įskaitant gynybos pajėgų vadą generolą Angusą Campbellą (Angusą Kempbelą), dirbtinio intelekto tyrėją Toby Walshą (Tobį Volšą) ir laikraščio „The Australian“ vyriausiąjį redaktorių Christopherį Dore'ą (Kristoferį Dorą), „neribotam laikui“ uždrausta atvykti į Rusiją, sakoma ministerijos pranešime.
Rusija kaltino šiuos asmenis propaguojant „rusofobišką darbotvarkę“ ir nurodė, kad ateityje šis sąrašas bus išplėstas.
Balandį Rusija uždraudė atvykti į šalį Australijos ir Naujosios Zelandijos vadovams, reaguodama į Kanberos ir Velingtono sankcijas Maskvai, įvestas dėl agresijos prieš Ukrainą.
O. Scholzas: V. Zelenskis dalyvaus G-7 viršūnių susitikime
O. Scholzas ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.
O. Scholzas per tviterį padėkojo V. Zelenskiui už tai, kad jis „priėmė mano kvietimą dalyvauti G-7 viršūnių susitikime“, vyksiančiame birželio 26–28 dienomis Elmau pilyje Vokietijos Alpėse.
Spėjama, kad V. Zelenskis, kuris, kaip manoma, nė karto nebuvo išvykęs iš Ukrainos nuo karo pradžios vasario 24-ąją, prie lyderių prisijungs vaizdo ryšiu.
JT teisių komisarė: Mariupolio gyventojų išgyventas siaubas paliks neišdildomą pėdsaką
Mirties ir naikinimo mastai karo nuniokotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje byloja apie rimtus tarptautinės teisės pažeidimus, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė MIchelle Bachelet (Mišel Bačelet), perspėdama, kad šie įvykiai paliks pėdsaką ateities kartoms.
Per Ženevoje vykusį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdį M. Bachelet nupiešė niūrų iki šiol vieno kruviniausių Rusijos karo Ukrainoje puslapio vaizdą.
„Nuo vasario iki balandžio pabaigos Mariupolis tikriausiai buvo Ukrainos vieta, kur žūdavo daugiausiai aukų“, – pabrėžė ji, skelbdama pranešimą apie padėtį strategiškai svarbiame uostamiestyje, kurį dabar kontroliuoja Maskva.
„Karo veiksmų intensyvumas ir mastas, niokojimas, mirtis ir traumos aiškiai rodo, kad buvo padaryta rimtų tarptautinės humanitarinės teisės ir šiurkščių tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimų“, – nurodė komisarė.
Gegužę Rusija paskelbė apie sėkmingą kelis mėnesius trukusios Mariupolio užėmimo operacijos baigtį, Kyjivui įsakius paskutiniams savo kariams, besipriešinusiems miesto metalurgijos įmonėje, sudėti ginklus.
Per tris mėnesius trukusius mūšius šimtai tūkstančių žmonių gelbėjosi bėgdami ir patyrė neapsakomų kančių bei netekčių.
Pasak M. Bachelet, jos komanda nustatė, kad mieste žuvo mažiausiai 1 348 civiliai gyventojai, įskaitant 70 vaikų.
„Šie žmonės žuvo dėl aviacijos smūgių, apšaudymo iš tankų ir artilerijos bei šaulių ir lengvųjų ginklų naudojimo per kautynes gatvėse“, – sakė ji.
Vis tik komisarė pripažino, kad „tikrasis dėl karo veiksmų žuvusių civilių gyventojų skaičius veikiausiai yra tūkstančiais didesnis“.
Žmogaus teisių biuro vertinimu, Mariupolyje buvo apgadinta arba sugriauta iki 90 proc. gyvenamųjų pastatų, o maždaug 350 tūkst. žmonių teko palikti miestą.
Maskvos puolimas Mariupolyje išprovokavo virtinę kaltinimų karo nusikaltimais – be kita ko, dėl išpuolių prieš gimdymo namus ir dramos teatrą, kur slėpėsi šimtai žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.
M. Bachelet teigimu, to teatro bombardavimas „išsiskiria tarp pačių mirtiniausių ir ryškiausių civiliams gyventojams padarytos žalos pavyzdžių“.
Nors apšaudymas jau baigėsi, JT komisarė perspėjo, kad likę gyventojai „kasdien susiduria su sunkumais dėl labai ribotų pagrindinių komunalinių ir socialinių paslaugų, tokių kaip medicininė priežiūra“.
„Civilių gyventojų išgyventas siaubas paliks neišdildomą pėdsaką – be kita ko, ir ateinančioms kartoms“, – per Ženevoje vykusį JT Žmogaus teisių tarybos posėdį kalbėjo M. Bachelet.
Ji atkreipė dėmesį į „tėvus, kuriems teko palaidoti savo vaikus, žmones, mačiusius, kaip nusižudė jų draugai, išardytas šeimas, visus tuos, kuriems teko palikti labai mylimą miestą, esant neaiškioms perspektyvoms kada nors vėl jį pamatyti“.
Gynybos ministras: nauja ginkluotė leis Ukrainai susigrąžinti Krymą
Nauja ginkluotė iš JAV ir kitų šalių-sąjungininkių leis Ukrainai susigrąžinti visas laikinai okupuotas teritorijas, taip pat ir Krymą. Tai interviu CNN pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikas.
„Mes ketiname išvaduoti visas mūsų teritorijas, visas, įskaitant Krymą. Krymas – strateginis Ukrainos tikslas, nes tai Ukrainos teritorija. Bet mes eisime žingsnis po žingsnio“, – sakė jis.
Anot ministro, tolesni Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai gavus naujos ginkluotės bus suskirstyti į tris etapus. Pirmiausia planuojama stabilizuoti padėtį fronte, kad būtų išvengta nuostolių kautynėse su Rusijos kariuomene.
Antrasis žingsnis – okupantų nustūmimas prie sienų, buvusių iki vasario 24 d., kai Rusijos pradėjo plataus masto įsiveržimą. O trečiajame etape su Ukrainos partneriais bus svarstomi „būdai, kaip išvaduoti okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą“.
Žurnalistui paklausus, ar Ukrainos mėginimas susigrąžinti okupuotą Krymą karinėmis priemonėmis dar labiau neišprovokuos Rusijos, laikančios šį pusiasalį RF dalimi, O. Reznikovas atsakė, kad šis klausimas nenagrinėjamas.
„Tai neturi reikšmės. Nes jie (rusai) pamatys tai Chersone, jie pamatys tai Zaporižioje, jie pamatys tai ir Mariupolyje... Jie pamatys, kad tai Ukrainos žemės, ir Krymas – taip pat Ukrainos žemė“, – pabrėžė gynybos ministras.
Kremliaus atstovas: Krymo saugumas garantuotas
Krymo saugumą garantuoja preventyvios ir papildomos priemonės, kurių imasi Rusijos kariškiai. Tai ketvirtadienį pareiškė RF prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, praneša portalas „rbc.ua“.
Pasak Kremliaus atstovo, šių priemonių esmės jis negali atskleisti.
„Ukrainos kariškiai ir politikai dažnai kalba apie Krymo tiltą, mums tai gerai žinoma. Šiuos grasinimus esame girdėję ir imamės priemonių“, – pridūrė jis.
Trečiadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Dmytro Marčenka pavadino Krymo tiltą taikiniu Nr.1 Ukrainos kariškiams.
Ketvirtadienį interviu CNN Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikas pareiškė, kad nauja ginkluotė iš JAV ir kitų šalių-sąjungininkių leis Ukrainai susigrąžinti visas laikinai okupuotas teritorijas, taip pat ir Krymą.
Prieš Ukrainą kariauja daugiau kaip 300 tūkst. Rusijos kareivių
Rusijos karinė vadovybė į karą prieš Ukrainą metė daugiau kaip 300 tūkst. savo kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovu Oleksijumi Gromovu.
„Iki šiol plataus masto agresijai prieš Ukrainą Rusija pasitelkė apie 330 tūkst. žmonių“, – pareiškė jis.
O. Gromovo duomenimis, birželio 16 d. tuose ruožuose, kur vyksta karo veiksmai, yra apie 220 tūkst. Rusijos armijos kareivių.
„Be to, pasitelktos karinės dalys ir mobilizacinio rezervo daliniai – daugiau kaip 80 tūkst. žmonių, kovinės armijos sistemos – iki 7 tūkst. žmonių, nacionalinės gvardijos kariuomenės federalinė tarnyba – iki 18 tūkst. žmonių, taip pat privačios karinės kompanijos – iki 8 tūkst. žmonių“, – pridūrė generalinio štabo atstovas.
Nyderlandų žvalgyba teigia užkirtusi kelią Rusijos šnipui į TBT
Nyderlandų žvalgybos tarnyba ketvirtadienį pranešė užkirtusi kelią stažuotoju apsimetusiam Rusijos šnipui patekti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), tiriantį karo nusikaltimus Ukrainoje.
„AIVD neleido stažuotoju apsimetusiam Rusijos žvalgybos pareigūnui įsigauti į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje“, – sakoma AIVD (Bendrosios žvalgybos ir saugumo tarnybos) pareiškime ir priduriama, kad jis dirbo Rusijos GRU karinei žvalgybai ir naudojosi Brazilijos tapatybės priedanga.
Olandai įvardijo jį kaip 36 metų Sergejų Vladimirovičių Čerkasovą ir sakė, jog siekdamas patekti į Hagoje įsikūrusį TBT, jis teigė esąs 33 metų Brazilijos pilietis Viktoras Mulleris Ferreira. „Atitinkamas asmuo dirba Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje GRU, tačiau keliaudamas iš Brazilijos į Nyderlandus naudojo brazilišką priedangą“.
Slapta prieiga prie Hagoje įsikūrusio TBT būtų „labai vertinga Rusijos žvalgybos tarnyboms“, nes jis tiria ne tik per karą Ukrainoje padarytus nusikaltimus, bet ir per Rusijos karą Sakartvele 2008 metais, teigia tarnyba. „Nelegalas turėjo pradėti stažuotę TBT, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs prieigą prie TBT pastato ir sistemų“, – nurodė AIVD. Jei Rusijos šnipui būtų pavykę, „jis būtų galėjęs ten rinkti žvalgybos informaciją ir ieškoti šaltinių (arba verbuoti) bei susitarti dėl prieigos prie TBT skaitmeninių sistemų“, pridūrė AIVD. „Jis taip pat būtų galėjęs įtakoti TBT baudžiamuosius procesus“.
Nyderlandų agentūra pareiškė jį „laikanti grėsme nacionaliniam saugumui“ ir perspėjo imigracijos tarnybas prieš jam atvykstant. "Dėl šių priežasčių balandį žvalgybos pareigūnui nebuvo leista atvykti į Nyderlandus. Pirmuoju skrydžiu jis buvo išsiųstas atgal į Braziliją“, – sakoma pranešime.
„TBT taip pat buvo informuotas apie šį atvejį“. Kol kas TBT, pradėjęs tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje netrukus po Rusijos invazijos vasario 24 d., šio atvejo nekomentavo.
Didžiosios Europos sostinės pritaria, kad Ukrainai būtų suteiktas ES kandidatės statusas
Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rumunija pasisako už tai, kad Ukrainai nedelsiant būtų suteiktas oficialus kandidatės į Europos Sąjungą statusas, ketvirtadienį Kyjive pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
„Visi keturi remiame [siūlymą] nedelsiant [suteikti Ukrainai] kandidatės į ES statusą“, – sakė jis bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu), Italijos premjeru Mario Draghi (Marijumi Dragiu) ir Rumunijos vadovu Klausu Iohannisu (Klausu Johanisu), kurie anksčiau ketvirtadienį traukiniu atvyko į Ukrainos sostinę.
Italijos ministras pirmininkas M. Draghi taip pat dar kartą išreiškė paramą Ukrainos siekiui įstoti į ES.
„Svarbiausia mūsų vizito žinutė yra ta, kad Italija nori Ukrainos ES“, – spaudos konferencijoje po lyderių susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė italų premjeras.
O. Scholzas savo ruožtu pareiškė, kad Vokietija padarys viską, ką gali, kad Ukraina gautų ES kandidatės statusą. Jis pabrėžė, kad ši šalis „priklauso Europos šeimai“.
„Vokietija pasisako už teigiamą sprendimą Ukrainai. Tai pasakytina ir apie Moldovą“, – sakė O. Scholzas.
Tuo metu Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi dirbti, kad taptų visateise Bendrijos nare.
„Esame pasirengę dirbti, kad mūsų valstybė taptų visateise ES nare, – sakė V. Zelenskis, – Ukrainiečiai jau užsitarnavo teisę eiti šiuo keliu ir gauti kandidatės statusą.“
Rusijai įsiveržus į Ukrainą vasario mėnesį, V. Zelenskis ėmė siekti, kad Ukraina būtų kuo greičiau priimta į Bendriją, ir pareikalavo atsakymo dėl jos kandidatūros iki šio mėnesio pabaigos.
Nors Kyjivas siekia kuo greičiau prisijungti prie ES, bloko pareigūnai ir vadovai perspėja, kad kelias į narystę yra ilgas ir gali užtrukti metus ar dešimtmečius.
Ukraina galimybę prisijungti prie ES mato kaip būdą sumažinti savo geopolitinį pažeidžiamumą, kurį išryškino Rusijos sukeltas karas.
„Šį statusą lydės veiksmų planas, taip pat bus atsižvelgta į padėtį Balkanuose ir kaimyniniame regione, ypač Moldovoje“, – Ukrainoje kalbėjo E. Macronas.
Prancūzija iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja ES.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), šeštadienį atvykusi iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą, tada sakė, kad jos vykdomosios valdžios institucija iki šios savaitės pabaigos pateiks galutinę išvadą, ar Ukrainai turėtų būti suteiktas kandidatės įstoti į Europos Sąjungą statusas.
Tikimasi, kad išvada dėl kandidatės statuso bus pateikta prieš birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį.
Galutinį sprendimą, ar suteikti šį statusą, dar turės priimti visos 27 bloko narės. Kandidatės statusas – vienas pirmųjų žingsnių narystės ES link.
Latvijos URM vadovas: Europos lyderiai neturėtų bijoti išprovokuoti Putiną
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius mano, jog Europos lyderių neturėtų kaustyti baimė išprovokuoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o tarptautinė bendrija neturėtų spausti Ukrainos, versdama ją daryti nuolaidas, kad baigtųsi karas.
Jis tai pareiškė interviu televizijos kanalui CNN.
E. Rinkevičius neįvardijo konkrečių Europos lyderių, bet pažymėjo, kad dalis jų bijo išprovokuoti Putiną.
Pasak Latvijos diplomatijos vadovo, toks požiūris neracionalus. Jis taip pat pabrėžė, kad „daugelyje sostinių reikia pakeisti mentalitetą“.
Anot E. Rinkevičiaus, pasaulio lyderių diplomatiniai kontaktai su Putinu ir raginimai nutraukti karą nedavė rezultatų. Ministro nuomone, sustabdyti rusus gali tik narsiai kovojantys ukrainiečiai.
Pasak Latvijos URM vadovo, Rusija nebūtų galėjusi pradėti šio karo „be šalies gyventojų paramos, be jų smegenų plovimo per propagandinius kanalus“.
E. Rinkevičius taip pat pabrėžė, kad „niekas neturi raginti Ukrainos daryti nuolaidas Rusijai“, tikintis, jog šios nuolaidos padės nutraukti karą.
„Nekartokime šios klaidos. Rusija kariauja šį karą ne dėl NATO plėtros, ne dėl to, kad neleistų Ukrainos į NATO ar ES. Ji nori sunaikinti Ukrainą, užgrobti žemes, atkurti imperiją“, – pareiškė E. Rinkevičius.
Rusijos „Gazprom“ vadovas: mūsų produktas, mūsų taisyklės
Kasdienį dujų tiekimą Vokietijai mažinančios Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva žais pagal savo taisykles. „Mūsų produktas, mūsų taisyklės. Mes nežaidžiame pagal taisykles, kurių nesukūrėme“, – sakė Aleksejus Milleris per Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo diskusiją.
Anksčiau šią savaitę „Gazprom“ sumažino gamtinių dujų tiekimą „Nord Stream“ dujotiekiu, pranešusi, kad Vokietijos „Siemens“ atidėjo kompresorių blokų remonto darbus Portovajos kompresorinėje stotyje. „Kol kas nėra būdo išspręsti problemą, kuri iškilo dėl kompresorinės stoties. „Siemens“ vis dar tyli, bandydama rasti sprendimą“, – sakė A. Milleris.
Mūsų produktas, mūsų taisyklės. Mes nežaidžiame pagal taisykles, kurių nesukūrėme.
Ketvirtadienį „Gazprom“ pranešė, kad eksportas į buvusiai Sovietų Sąjungai nepriklausančias šalis nuo sausio 1 d. iki birželio 15 d. sumažėjo 28,9 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. „Žinoma, „Gazprom“ mažina dujų tiekimo į Europą apimtis“, – sakė A. Milleris, tačiau pabrėžė, kad kainos išaugo kelis kartus.
Maskva prarado keletą Europos dujų klientų, kai pareikalavo, kad visos „nedraugiškos“ šalys už Rusijos gamtines dujas mokėtų rubliais, taip ji reagavo į Vakarų sankcijas dėl Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje. Gamtinių dujų tiekimas Lenkijai, Bulgarijai, Suomijai ir Nyderlandams buvo sustabdytas, nes jos atsisakė mokėti rubliais.
„Nord Stream“ dujotiekis buvo pradėtas eksploatuoti 2012 m. ir tiekia dujas iš Šiaurės vakarų Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą. Kito dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris turėjo padvigubinti Rusijos dujų tiekimą Vokietijai, paleidimas buvo sustabdytas reaguojant į Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje. „Nord Stream 2“ patiria spaudimą, dujos šiuo dujotiekiu į Vokietiją gali būti tiekiamos net šiandien. Tačiau jis nebuvo pradėtas eksploatuoti, nes nėra sertifikuotas“, – sakė A. Milleris.
Europos Sąjungos šalys stengiasi mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos, tačiau nesutaria dėl gamtinių dujų embargo, nes kelios valstybės narės labai priklausomos nuo Maskvos energijos tiekimo.
M. Draghi Kyjive: Italija nori, kad Ukraina priklausytų ES
M. Draghi, ketvirtadienį su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais atvykęs į Kyjivą, dar kartą patvirtino tvirtą paramą Ukrainos viltims įstoti į Europos Sąjungą (ES).
„Svarbiausia mūsų vizito žinia yra ta, kad Italija nori, jog Ukraina priklausytų ES“, – sakė M. Draghi per spaudos konferenciją po derybų su V. Zelenskiu, rašoma jo biuro pateiktoje stenogramoje.
E. Macronas: Paryžius atsiųs Ukrainai dar 6 haubicas „Caesar“
Prancūzija pristatys Ukrainai „šešias papildomas“ tolimojo nuotolio savaeiges haubicas „Caesar“, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ketvirtadienį viešėdamas Kyjive sakė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Be 12-os jau pristatytų „Caesar,“ aš priėmiau sprendimą per ateinančias savaites (pristatyti) dar šešias „Caesar“, – sakė E. Macronas per spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghi bei Rumunijos lyderiu Klausu Iohannisu.
„Europa yra jūsų pusėje. Ji tokia ir bus tol, kol reikės, iki pergalės“, – sakė Prancūzijos lyderis. Anksčiau, lankydamasis karo nuniokotame Kyjivo priemiestyje Irpinėje – vietovėje arčiausiai sostinės, kurią invazijos pradžioje pasiekė Rusijos kariuomenė prieš atsitraukdama, jis sakė, kad Ukraina turi „priešintis ir laimėti“.
„Caesar“ haubicos labai vertinamos dėl tikslumo, jas sukūrė iš dalies Prancūzijos valstybei priklausanti ginklų gamintoja „Nexter“. Ukraina anksčiau šią savaitę pademonstravo žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, kaip naudoja šį ginklą, o Kyjivas prašė daugiau Vakarų ginklų Maskvos pajėgoms atremti.
O. Scholzas: Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės
Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės, ketvirtadienį pareiškė Kyjive viešintis kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), kritikuojamas dėl palyginti lėtos Berlyno reakcijos siunčiant ginkluotę.
„Mes remiame Ukrainą tiekdami ginklus. Tai darysime tol, kol to reikės“, – sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje be jo dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Italijos, Prancūzijos bei Rumunijos lyderiai.
Vokietijos kancleris nepaskelbė jokių naujų pažadų dėl ginklų, tačiau atkreipė dėmesį į ankstesnius pažadus, pavyzdžiui, dėl oro gynybos sistemos IRIS-T ir raketų sistemos MARS II.
„Būtent apie tai kalbama: apie galimybę organizuoti gynybą didesniais atstumais ir visa tai, kas susiję su visais šiais ginklais, – sakė O. Scholzas. – To dabar reikia.“
Vokietija sulaukė spaudimo dėl vangiai tiekiamos sunkiosios ginkluotės Ukrainai paremti, o V. Zelenskis anksčiau šią savaitę išskyrė Berlyną kaip atsiliekantį tiekti ginkluotę.
Po ketvirtadienį vykusių derybų V. Zelenskis sakė sulaukęs „kiekvieno lyderio paramos, ir Vokietija nebuvo išimtis“.
„Šiandien jaučiau Olafo Scholzo palaikymą ir tuo džiaugiuosi“, – sakė jis.
V. Zelenskis pridūrė ypač laukiantis, kada bus gauta IRIS-T sistema, kuri mums yra „labai svarbi“.
„Mūsų šalis yra didelė, labai didelė teritorija, todėl mums reikia daug (priešlėktuvinių) sistemų, ir esu tikras, kad Vokietija mums labai padės“, – sakė jis.
O. Scholzas teigė, kad IRIS-T sistema gali apsaugoti kokį nors didelį Ukrainos miestą nuo Rusijos oro smūgių.
J. Stoltenbergas sureagavo į popiežiaus žodžius apie „išprovokuotą“ karą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad ilgametė Aljanso parama Ukrainai nėra provokacija, o atsakomybė už karą tenka tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo režimui.
Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, taip jis reagavo į popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad esą karas Ukrainoje „iš dalies buvo išprovokuotas“.
„NATO – gynybinis aljansas, o karas Ukrainoje – tai prezidento Putino karas, jis nusprendė pradėti šį karą prieš nepriklausomą ir suverenią tautą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Anot jo, NATO daugelį metų remia Ukrainą, rengia mokymus, padeda šalies ginkluotosioms pajėgoms įranga.
„Tai niekam nekelia pavojaus, nėra provokacija, ir mes tai tęsime. Atsakomybė už žiaurią agresiją prieš nepriklausomą Ukrainą tenka Putinui ir jo režimui“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Portalas primena, jog popiežius Pranciškus pasmerkė žiaurų Rusijos karą Ukrainoje, bet taip pat pareiškė, kad situacija nėra vien juoda ar balta ir kad karas „galbūt tam tikra prasme buvo išprovokuotas“.
J. Bidenas nepatenkintas kai kurių pareigūnų retorika dėl paramos Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas buvo nepatenkintas kai kurių savo pareigūnų retorika paramos Ukrainai klausimu ir pageidavo santūresnių pareiškimų. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „NBC News“.
Pasak šaltinių Baltuosiuose rūmuose, prezidentas buvo nepatenkintas tuo, ką per vizitą į Kyjivą kalbėjo gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir valstybės sekretorius Antony`is Blinkenas.
J. Bideno nuomone, Amerikos politikai „nuėjo per toli“. Esą jie savo pareiškimais išplečia JAV tikslus Ukrainoje, kelia nerealius lūkesčius ir taip didina tiesioginio konflikto su Rusija grėsmę.
„Bidenas nebuvo patenkintas, kai Blinkenas ir Ostinas kalbėjo apie pergalę Ukrainoje, – sakė vienas iš šaltinių. – Jis nebuvo patenkintas tokia retorika“.
Portalas „rbc.ua“ primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį telefonu kalbėjosi su J. Bidenu, kuris jam pranešė apie naują 1 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Kyjivui paketą.
Joe Bidenas. Scanpix nuotr.
JT: nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje žuvo 4 481 civilis
Nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje jau žuvo 4 481 civilis, o dar 5 565 gyventojai buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR).
Tarp žuvusiųjų – 1 739 vyrai, 1 159 moterys, 119 mergaičių, 125 berniukai, taip pat 40 vaikų ir 1 299 suaugusieji, kurių lytis kol kas nežinoma.
OHCHR pažymi, kad daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo didelio naikinamojo ploto šaudmenų ir sprogmenų naudojimas, įskaitant apšaudymą sunkiosios artilerijos pabūklais ir reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, taip pat raketų ir aviacijos smūgius.
OHCHR nuomone, tikrieji skaičiai yra kur kas didesni, kadangi informacija iš vietų, kur tęsiasi intensyvūs karo veiksmai, vėluoja, o daugelį ataskaitų vis dar reikia patvirtinti.
Estija sustiprino pirmąjį sienos su Rusija ruožą
Estija sustiprino pirmąjį savo sienos su Rusija ruožą, pranešė policija ir pasienio apsaugos agentūra. 23,5 kilometro ilgio sienos atkarpa Baltijos šalies, kuri yra Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, pietryčiuose baigta ketvirtadienį – metais anksčiau nei buvo numatyta.
Pasieniečių paskelbtame vaizdo įraše matyti 2 metrų aukščio apsauginė tvora, sutvirtinta spygliuota viela. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos, ruože taip pat įrengtos modernios stebėjimo sistemos.
„Gyvename laikais, kai sienų saugumas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau“, – sakė pasienio apsaugos vadas Egertas Belitsevas, turėdamas galvoje Rusijos karą Ukrainoje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į situaciją prie ES išorinės sienos pernai, kai tūkstančiai migrantų mėgino nelegaliai patekti į ES iš Baltarusijos.
Estija sausumos sieną su Rusija pradėjo stiprinti prieš keletą metų. Estijos ir Rusijos siena yra 338 kilometrų ilgio, ilgas jos ruožas driekiasi Peipuso ežeru.
Vašingtonas teigia nedarantis spaudimo Ukrainai derybose su Rusija
Pasak JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, JAV vyriausybė siekia palaikyti Ukrainą ir padėti jai prieš bet kokias derybas su Rusija dėl karo užbaigimo.
„Mes palaikysime juos ir konsultuosimės su jais, kol jie masto, kokio jie nori pasiekti derybų su rusais rezultato“, – sakė jis. „Manome, kad tai turės baigtis diplomatija“, – sakė J. Sullivanas ir pridūrė, kad JAV nesiima vaidmens nustatyti derybų tikslus ar sąlygas.
Ukraina yra „suvereni šalis, kuri galiausiai pati nuspręs savo likimą“, sakė jis per renginį Vašingtone. „Mes neketiname jų spausti daryti teritorinių nuolaidų. Manome, kad tai prieštarauja tarptautinei teisei ir yra tiesiog neteisinga“.
Vašingtono parama pasireiškia tuo, kad „ukrainiečiai stiprinami, kiek įmanoma, pirmiausia mūšio lauke, o galiausiai prie derybų stalo“, – sakė jis. „Norime, kad ukrainiečiai užimtų kuo stipresnę poziciją, kai ši diplomatija įsijungs visapusiškiau“.
P. Porošenka: karą reikia sustabdyti šįmet
Rusijos karą Ukrainoje reikia sustabdyti 2022 metais, kitaip visame pasaulyje prasidės pavojingi procesai. Tai 9-ajame Globaliajame Baku forume pareiškė penktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, praneša portalas „rbc.ua“.
„Jeigu mes nesustabdysime Putino, nebus taikos, stabilumo ir saugumo. Tai ne karas prieš Ukrainą, tai Rusijos iš anksto suplanuotas karas prieš mus visus. Dabar Ukrainoje sprendžiama pasaulio ateitis. Nėra vietos nuošalyje ar viduryje, nes blogis yra blogis. Jūs turite pasirinkti savo pusę. Todėl karštai raginu jus visus: junkitės prie globalios koalicijos prieš Putiną, ir junkitės jau šiandien“, - sakė buvęs Ukrainos vadovas.
Anot jo, Rusija griebiasi visų priemonių, šantažuodama pasaulį.
„Tai ne maisto krizė, metanti iššūkį pasauliui – tai Putino „bado karas“. Tai ne migracija, kurią provokuoja badas – tai Putino „pabėgėlių karas“. Artėja ne energetikos krizė – tai Putino „energetikos karas“. Ir visa tai lydi agresyvi putiniška dezinformacija ir propaganda, kurios nuodija žmonių protus“, - pabrėžė P. Porošenka.
Anot eksprezidento, deputinizacijos strategija reiškia „daugiau ginklų Ukrainai“.
Globalųjį Baku forumą globoja Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Šių metų forumo tema – „Grėsmės globaliai pasaulio tvarkai“. Renginyje dalyvauja daugiau kaip 50 pasaulio šalių atstovai.
Petro Porošenka. Scanpix nuotr.
Italijos premjeras: teisindama dujų tiekimo nutraukimą „Gazprom“ meluoja
Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį apkaltino „Gazprom“ skleidžiant „melą“, kodėl ji sumažino dujų tiekimą jo šaliai ir kitoms.
„Tiekimų sumažinimo priežastys (...) mums sakoma, yra techninės“, – sakė jis per spaudos konferenciją Kyjive, kai „Gazprom“ sumažino tiekimus Italijos ENI ir Vokietijai. „Mes, Vokietija ir kiti manome, kad tai melas", - pridūrė M. Draghi.
Įtampai su Vakarais dėl Ukrainos toliau didėjant, Rusija šią savaitę padidino energetinį spaudimą Europai, sumažinusi žemynui dujų tiekimą – Vokietija šiuos veiksmus kritikuoja kaip „politinius“.
Kai kurių Europos šalių, įskaitant Italiją ir Vokietiją, energijos poreikiai labai priklausomi nuo Rusijos dujų. Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pranešė, kad antrąją sumažinto tiekimo dieną gaus tik 65 proc. prašomų dujų. M. Draghi sakė, kad valstybinė bendrovė „Gazprom“, kurios vadovas dėl tiekimų mažinimo pareiškė, jog Maskva turi teisę žaisti pagal savo taisykle, naudoja dujų tiekimą „politiniams“ tikslams.
„Matome, kad dujos naudojamos politiniais tikslais, lygiai taip pat, kaip ir kviečiai“, – sakė jis, kalbėdamas apie milijonus tonų kviečių, šiuo metu įstrigusių Ukrainos uostuose.
Italija siekia sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų, ieškodama alternatyvių šaltinių, taip pat žada daugiau investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius. Dujų stygius „atsiliepia padariniais, ne iš karto vartojimui, o atsargų kaupimui“, sakė M. Draghi. Italija savo dujų atsargas pildė „gana sparčiai“ ir „jau sudarė 52 proc. atsargų“. Tačiau pasiūlos sumažėjimas didina kainas, o tai neišvengiamai apsunkins atsargų kaupimą, sakė jis.
„Gazprom“ tiekiant mažiau dujų didesnėmis kainomis, „Europa patiria didesnių sunkumų, o Rusija pelnosi lygiai tiek pat, kiek anksčiau, jei ne daugiau“, sakė M. Draghi.
„Tai yra (Rusijos) strategija, kurią (...) reikia pripažinti ir su ja kovoti“.
