Maskvos tankai įriedėjo į Ukrainą vasario 24 d., prasidėjus invazijai, kurią įsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tvirtinantis, kad jo šaliai kelia pavojų Kyjivo noras įstoti į NATO.

„Mes nepasiduosime. Ginsime tai, kas mūsų. Mes laimėsime!“ – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad, nepaisant mūšių, gyvenimas jo šalyje tęsiasi. Jis paskelbė nuotraukų, kuriose užfiksuoti per karą kovojantys žmonės, ir sakė, kad karas „tikrai nepavers mūsų įkaitais šio siaubo, kurį įsibrovėliai atnešė į mūsų šalį“.

Mes nepasiduosime. Ginsime tai, kas mūsų. Mes laimėsime!

V. Zelenskis pakartojo savo raginimą JAV ir kitoms NATO valstybėms narėms tiekti sunkiąją ginkluotę, kad Rusijos puolimas būtų sustabdytas ir išlaisvintos per karą užimtos teritorijos.

Jo komentarai pasirodė Ukrainos generaliniam štabui pranešus apie naujas Rusijos pajėgų atakas rytiniuose Donecko ir Charkivo regionuose, kai kurios jų buvo atremtos.

Generalinio štabo teigimu, iki šiol per mūšius nuo karo pradžios žuvo beveik 40 tūkst. Rusijos kareivių – daug daugiau nei nurodo Vakarų analitikai. JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovas šią savaitę sakė, kad iki šiol tikriausiai žuvo maždaug po 15 tūkst. abiejų šalių karių. Maskva tik kovą skelbė pareiškimą apie žuvusiųjų skaičių, jame buvo sakoma, kad žuvo 1 351 Rusijos kareivis.

S. Lavrovas patvirtino Maskvos planus pakeisti režimą Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, priešingai nei anksčiau, pareiškė, kad Rusija siekia nuversti Ukrainos vyriausybę.

„Mes neabejotinai padėsime Ukrainos žmonėms išsilaisvinti iš režimo, kuris yra absoliučiai priešiškas žmonėms ir istorijai“, – sekmadienį lankydamasis Egipto sostinėje sakė S. Lavrovas. Jis pridūrė, kad ateityje Rusijos ir Ukrainos žmonės gyvens kartu.

Pastarosiomis dienomis Rusijos vadovybė viešai sugriežtino savo poziciją dėl karo Ukrainoje. Trečiadienį S. Lavrovas pagrasino, kad planuojama užimti daugiau teritorijų už rytinio Donbaso regiono, kur šiuo metu vyksta daugiausia mūšių, ribų.

Atsižvelgiant į Vakarų tiekiamus ginklus ir didesnį jų nuotolį, būtina nustumti Ukrainos karius toliau nuo Donecko ir Luhansko regionų, teigė jis.

Paskelbęs, kad siekiama pakeisti politinę vadovybę Kyjive, S. Lavrovas prieštarauja savo paties balandžio mėnesio pareiškimams. „Mes neplanuojame keisti režimo Ukrainoje“, – tuomet sakė Rusijos diplomatijos vadovas interviu televizijos kanalui „India Today“. Ukrainiečiai patys turi nuspręsti, su kokia vadovybe jie nori gyventi, tuomet tvirtino S. Lavrovas.

S. Lavrovas išvyko į Afrikos šalis, priklausomas nuo grūdų importo

Rusijos diplomatijos vadovas sekmadienį, pradėdamas kelionę po Afrikos šalis, kurių aprūpinimas maistu priklauso nuo importo, patikino Egipto vadovus, kad jų rusiškų grūdų užsakymai bus įvykdyti.

„Patvirtinome Rusijos grūdų produktų eksportuotojų įsipareigojimą visiškai įvykdyti jų užsakymus“, – sakė užsienio reikalų ministras S. Lavrovas spaudos konferencijoje po derybų su Egipto kolega Sameh Shoukry. – Prezidentas Vladimiras Putinas tai pabrėžė per neseniai įvykusį pokalbį telefonu su Egipto prezidentu (Abdel Fattah) al-Sisi“.

S. Lavrovo vizitas vyksta po to, kai penktadienį Rusija ir Ukraina su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasirašė svarbų susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, kilusią dėl užblokuoto grūdų tiekimo per Juodąją jūrą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį Ukrainos uostuose buvo užblokuota nuo 20 iki 25 mln. tonų grūdų, o Ukraina, siekdama apsiginti nuo puolimų iš jūros, užminavo uostų prieigas.

Susitarime numatyta sukurti saugius koridorius grūdų eksportui iš trijų Ukrainos uostų, taip pat siekiama palengvinti Rusijos grūdų eksportą, išbraukiant jį iš Vakarų sankcijų objektų sąrašo.

„(JT) generalinis sekretorius (Antonio Guterresas) prisiėmė atsakomybę už šių neteisėtų apribojimų, kuriuos JAV ir ES nustatė (Rusijos) finansinėms ir tiekimo grandinėms, panaikinimą“, – sakė S. Lavrovas.

Prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje abi šios šalys sudarė 85 proc. Egipto kviečių importo, kurį smarkiai paveikė tai, ką S. Lavrovas vėliau sekmadienį kreipdamasis į Arabų lygą Kaire pavadino „vadinamąja pasauline maisto krize“.

S. Lavrovas susitiko su Arabų lygos vadovu Ahmedu Aboulu Gheitu ir 22 šalių, sudarančių šį arabų bloką, atstovais.

JAV siekia izoliuoti Rusiją pasaulinėje arenoje dėl jos invazijos į Ukrainą, tačiau arabų pasaulyje, kur daugelis šalių nesiryžta aštrinti santykių su Maskva, joms tą daryti sekasi prasčiau.

Daugelis jų, pavyzdžiui, Egiptas, nėra aiškiai pasisakę nei už Rusiją, nei už Ukrainą, todėl S. Lavrovas sekmadienį pagyrė arabų šalių ir Lygos „subalansuotą, sąžiningą ir atsakingą poziciją“.

Kelios valstybės narės yra labai priklausomos nuo kviečių importo iš Ukrainos ir kenčia nuo maisto trūkumo, dėl kurio, pasak S. Lavrovo, buvo „atvirai ir besąlygiškai“ apkaltinta Rusija, „tarsi maisto krizė prasidėjo tą dieną, kai pradėjome specialią karinę operaciją Ukrainoje“.

Be koronaviruso pandemijos ir tiekimo grandinės problemų, diplomatas sakė, kad krizę „dar labiau pagilino neteisėtos Vakarų sankcijos Rusijos Federacijai“.

Nepaisydamas to, kad šeštadienį Rusija smogė Ukrainos Odesos uostui ir Kyjivas tai pavadino „spjūviu į veidą“ ką tik pasirašytam susitarimui su Turkija ir JT, sekmadienį S. Lavrovas gyrė susitarimą.

Jis sakė arabų šalių vadovams, kad susitarimas privers „Vakarų šalis panaikinti apribojimus ir nustoti trukdyti tiekti rusiškus grūdus pirkėjams“.

Iš Egipto S. Lavrovas vyks į Ugandą, Etiopiją ir Kongą.

Rusijos pajėgos raketomis smogė Čuhujivo miestui, yra sužeistųjų

Naktį į pirmadienį Rusijos karinės pajėgos raketomis smogė Ukrainos Charkivo srityje išsidėsčiusiam Čuhujivo miestui, sužeista 46-erių moteris, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Charkivo srities prokuratūra.

„2022 m. liepos 25 d., maždaug 3 val. ryto Rusijos kariai raketomis smogė Čuhujivui ir sunaikino čia esantį kultūros centrą. Sužeista 46-erių moteris“, – teigė prokuratūra. Preliminariais duomenimis, po pastato griuvėsiais įstrigo dar trys civiliai. Atakos metu taip pat apgadinta švietimo įstaiga.

Kiek vėliau Charkivo srities gubernatorius Olehas Synehubovas pranešė, kad po griuvėsiais įstrigę civiliai sėkmingai išgelbėti.

„RIA Novosti“: „referendumai” dėl Zaporižios ir Chersono prijungimo prie Rusijos veikiausiai įvyks rugsėjį

Tariamas „referendumas“ dėl okupuotos Ukrainos Zaporižios srities prijungimo prie Rusijos veikiausiai bus surengtas rugsėjį, skelbia rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Maskvos statytiniu Zaporižioje Vladimiru Rogovu. Pasak jo, analogiškas „referendumas“ tuo pat metu numatomas ir okupuotame Chersone.

„Viskas juda link to, kad referendumas bus surengtas rugsėjo pirmoje pusėje. Tikslios datos dar neįvardysiu. Formuojamos rinkimų komisijos“, – pareiškė V. Rogovas. Pasak jo, „pagrindinė rinkimų komisijų užduotis bus patikslinti rinkėjų sąrašus, atsižvelgiant į tai, kad (Zaporižios) sritį paliko dalis gyventojų“.

V. Rogovas pridūrė, kad „esama labai didelės tikimybės“, jog tuo pat metu „referendumas“ vyks ir okupuotoje Chersono srityje. Jo teigimu, „laimėjimai kontaktinėje linijoje“ tariamai padėjo užtikrinti šių sričių saugumą.

USAID: po rusų smūgių Odesoje JAV rengia „planą B“ Ukrainos grūdų eksportui

JAV kartu su Ukraina rengia „planą B“, kaip iš šalies išvežti eksportui skirtus grūdus po Rusijos atakos prieš Odesos uostą, sekmadienį pareiškė JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) administratorė Samantha Power.

Smūgiai buvo suduoti praėjus vos dienai po to, kai Kyjivas ir Maskva pasirašė susitarimą leisti eksportuoti grūdus iš Ukrainos Juodosios jūros uostų, todėl kilo pyktis ir susirūpinimas dėl susitarimo, kuriuo siekiama sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę, ateities.

„Planas B apima kelius, geležinkelius ir upes, baržų siuntimą ir geležinkelių sistemų suderinimą su Europos geležinkelių sistemomis, kad eksportas galėtų vykti greičiau, – sakė S. Power CNN žurnalistui Nairobyje (Kenija). – Mes įgyvendiname  nenumatytų atvejų planą, nes jokiu būdu negalima pasitikėti niekuo, ką sako [Rusijos prezidentas] Vladimiras Putinas“.

Apie 20 mln. tonų kviečių ir kukurūzų yra įstrigę Odesos uoste, sakė S. Power, pridurdama, kad, nepaisant to, jog egzistuoja alternatyvūs keliai iš Ukrainos maistui išvežti, vis dėlto „nėra nieko, kas pakeistų Putino leidimą nutraukti blokadą ir išvežti grūdus pačiu efektyviausiu būdu“.

Ji pareiškė, kad tikisi, jog susitarimas dėl grūdų „kaip nors išsilaikys“, nepaisant to, kad Rusija „iš karto atsuko nugarą“ susitarimui ir atakavo Odesą – pagrindinį susitarime įvardytą uostą.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė apie papildomą 1,3 mlrd. dolerių humanitarinę pagalbą Afrikos Kyšuliui. Čia – Etiopijoje, Kenijoje ir Somalyje – tvyro beprecedentės sausros. 

„Daugiau nei pusė Somalio suvartojamų kviečių atkeliauja iš Ukrainos, o dabar jie įstrigę Odesos uoste“, – sakė S. Power.

Kremlius: smūgiai Odesos uostui neturėtų paveikti grūdų eksporto

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos smūgiai Ukrainos Juodosios jūros Odesos uostui „neturėtų paveikti“ Jungtinėms Tautoms tarpininkauto Maskvos ir Kyjivo susitarimo dėl grūdų eksporto atblokavimo.

„Tai negali ir neturėtų turėti įtakos krovinių gabenimo pradžiai“, – praėjus dviem dienoms po to, kai Maskva smogė šiam uostui, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis tvirtino, kad Maskvos smūgiai buvo nukreipti „išimtinai“ į karinę infrastruktūrą ir „nesusiję su susitarimu dėl grūdų eksporto“.

Rusijos kariuomenė ir Užsienio reikalų ministerija po šių smūgių irgi tvirtino, kad taikytasi į karinius taikinius, bet tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Šeštadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos raketos smogė Juodosios jūros Odesos uostui. Odesos srities administracijos vadovas Maksymas Marčenka socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo pareiškime sakė, kad per smūgį buvo sužeista kažkiek žmonių ir apgadinta uosto infrastruktūra, bet daugiau detalių nepateikė.

Penktadienį Kyjivas ir Maskva po mėnesius trukusių derybų pasirašė susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto iš šalies uostų atnaujinimo, siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Rusijos raketų smūgį Odesos uostui pasmerkė Jungtinės Tautos ir Ukrainos sąjungininkės Vakaruose, įskaitant Europos Sąjungą ir JAV.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas šeštadienį pareiškė, kad Rusijos raketų smūgiais buvo taikytasi į Odesos uoste esančias grūdų saugyklas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka Rusijos smūgį Odesos uostui pavadino Kremliaus „spjūviu“ JT ir Turkijai, tarpininkavusioms dėl grūdų eksporto atnaujinimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sistemingai pažeidžiant susitarimus.

Nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 39 700 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 39 700 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 25-osios Rusija taip pat neteko 1 730 tankų, 3 950 šarvuotųjų kovos mašinų, 876 artilerijos sistemų, 257 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 116 oro gynybos sistemų, 222 lėktuvų, 188 sraigtasparnių, 2 832 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 719 dronų, 73 specialiosios technikos vienetų ir 174 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

V. Zelenskis atleido R. Demčenką

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atleido Ruslaną Demčenką iš Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovo pirmojo pavaduotojo pareigų, rašo UNIAN.

Taip teigiama liepos 25 dienos valstybės vadovo dekrete. Anksčiau programoje „Schemos“ buvo paskelbta informacija, kad R. Demčenka 2010 metais užsiėmė lobizmu dėl Charkivo susitarimų.

Žurnalistai Aukščiausiosios Rados archyve rado 2010 m. balandžio 26 d. uždaro parlamentinio saugumo komiteto posėdžio, kurio nariai buvo apsisprendę rekomenduoti deputatams ratifikuoti Charkivo susitarimus, stenogramą.

Iš Užsienio reikalų ministerijos į susitikimą atvyko R. Demčenka – tuo metu viceministras. Remiantis stenograma, jis paragino deputatus pritarti įstatymo projekto dėl susitarimo ratifikavimo svarstymui posėdžių salėje.

Ukrainos pajėgos sunaikino 50 Rusijos amunicijos sandėlių

Ukrainos ginkluotosios pajėgos su HIMARS sunaikino 50 rusų įsibrovėlių amunicijos sandėlių - Reznikovas

Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, cituojamas „ Reuters“. „Tai nutraukia jų (Rusijos) tiekimo grandines ir atima iš jų galimybę vykdyti aktyvius karo veiksmus ir paleisti į mūsų ginkluotąsias pajėgas stiprią artilerijos ugnį“, – sakė jis televizijai.

Pirmi grūdų kroviniai iš Ukrainos bus išplukdyti „šią savaitę“

Nepaisydamas Rusijos smūgių Odesai Kyjivas tikisi, kad pirmieji grūdų kroviniai pagal Jungtinėms Tautoms tarpininkaujant sudarytą susitarimą iš Ukrainos uostų bus išplukdyti „šią savaitę“, pirmadienį pranešė ukrainiečių infrastruktūros ministras.

„Tikimės, kad susitarimas pradės veikti artimiausiomis dienomis... Rengiamės viską pradėti šią savaitę“, – spaudos konferencijoje sakė Oleksandras Kubrakovas, vadovavęs Ukrainos delegacijai Stambule vykusiose derybose dėl grūdų eksporto.

O. Kubrakovas taip pat pabrėžė saugumo svarbą po naujausio Rusijos raketų smūgio Odesos uostui – vienam iš trijų, įtrauktų į sudarytą susitarimą.

„Mūsų pozicija – labai paprasta. Pasirašėme sutartį su JT ir Turkija. Jeigu šalys garantuoja saugumą, susitarimas veiks. Jeigu ne – neveiks“, – sakė ministras.

Rusija ir Ukraina praeitą penktadienį Stambule pasirašė su Turkija ir JT atskiras, bet identiškas sutartis dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą.

Abi šalys yra svarbios žemės ūkio produktų eksportuotojos, bet Maskvos karinė invazija praktiškai paralyžiavo Ukrainos kviečių eksportą, nes jos uostai buvo užblokuoti ir užminuoti. Be to, dėl besitęsiančių kovos veiksmų kyla pavojus ir naujam javų derliui Ukrainoje.

O. Kubrakovas pridūrė, kad išminavimas vyks „išskirtinai“ laivybos keliuose, reikalinguose grūdų eksportui. Ukrainos laivai lydės išvykstančias vilkstines, gabensiančias ne vien grūdus, bet ir trąšas.

Infrastruktūros viceministras Jurijus Vaskovas per tą pačią spaudos konferenciją sakė, kad pietrytinis Čornomorsko uostas bus pirmasis, panaudotas grūdams išgabenti. Paskui bus pradėtas naudoti Odesos uostas ir Pietų uostas Odesos srityje.

„Per ateinančias dvi savaites būsime techniškai pasiruošę vykdyti grūdų eksportą iš visų Ukrainos uostų“, – pridūrė J. Vaskovas.

S. Lavrovas: Rusijos tikslas – nuversti Ukrainos prezidentą

Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui pareiškus, kad svarbiausias Maskvos tikslas yra nuversti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę, viešai deklaruojama Maskvos pozicija atrodo kardinaliai pasikeitusi.

Rusams iš artilerijos pabūklų ir karo lėktuvų toliau apšaudant Ukrainos miestus, S. Lavrovas pasiuntiniams per Arabų Lygos susitikimą Kaire vėlai sekmadienį sakė, kad Maskva yra pasiryžusi padėti ukrainiečiams „nusikratyti šio absoliučiai nepriimtino režimo naštos“.

Jo komentaras pasirodė Ukrainai stengiantis atnaujinti grūdų eksportą iš savo Juodosios jūros uostų, turintį švelninti pasaulinę maisto krizę. Grūdai iš Ukrainos turi būti plukdomi pagal naują susitarimą, jau turėjusį atlaikyti savaitgalį Odesai Rusijos suduotą smūgį.

S. Lavrovas apkaltino Kyjivą ir jo „sąjungininkus Vakaruose“ propaganda siekiant paversti Ukrainą „amžina Rusijos prieše“.

„Rusai ir ukrainiečiai toliau gyvens drauge, mes tikrai padėsime ukrainiečiams nusikratyti režimo, absoliučiai prieštaraujančio žmonių interesams ir istorijai“, – pareiškė jis.

Komentaras kardinaliai prieštarauja karo pradžioje Kremliaus deklaruotai linijai, kai Rusijos pareigūnai ne kartą pabrėžė nesiekiantys nuversti V. Zelenskio vyriausybės.

S. Lavrovas tvirtino, kad Rusija kovo mėnesį buvo pasirengusi derėtis dėl susitarimo nutraukti karo veiksmus, kai Kyjivas pakeitė taktiką ir deklaravo savo ketinimus sutriuškinti Rusiją mūšio lauke. Jo teigimu, Vakarai skatino Ukrainą kovoti toliau.

„Vakarai tvirtina, kad Ukraina negali pradėti derybų, kol Rusija nenugalėta mūšio lauke“, – sakė S. Lavrovas.

Kol kas neaišku, kada Ukraina vėl pradės išvežti grūdus pagal penktadienį Stambule Rusijos ir Ukrainos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija pasirašytus atskirus, bet identiškus susitarimus. Pagal juos Juodojoje jūroje turi būti nustatyti saugūs koridoriai milijonų tonų grūdų eksportui iš trijų Ukrainos uostų ir palengvintos sąlygos rusiškų grūdų bei trąšų eksportui.

Ukrainiečių infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas, vadovavęs Ukrainos delegacijai Stambule vykusiose derybose dėl grūdų eksporto, pirmadienį išreiškė viltį, kad pirmieji javų kroviniai turėtų būti išplukdyti artimiausiomis savaitėmis.

Kremlius savo ruožtu pirmadienį tvirtino, kad praeitą savaitgalį surengto raketų smūgio Odesos uostui taikiniai buvo kariniai ir kad tai nepaveiks grūdų eksporto.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas reporteriams sakė, kad minimas smūgis yra susijęs „tik su karine infrastruktūra“.

„Tai niekaip nesusiję su infrastruktūra, reikalinga įgyvendinant susitarimus ir eksportuojant grūdus. Taigi, tai negali ir neturėtų kaip nors paveikti gabenimo proceso pradžios“, – sakė D. Peskovas.

Jis taip pat teigė, kad Maskva nesuinteresuota stabdyti visą dujų tiekimą Europai ir kad pastarojo meto rusiškų dujų tiekimo Europos šalims suvaržymai „paprasčiausiai yra europiečių įvestų suvaržymų pasekmės ir patys europiečiai kenčia nuo šių suvaržymų“.

„Rusija yra atsakinga dujų tiekėja, ir nesvarbu, kas ką sako Europos Komisijoje, Europos sostinėse, Jungtinėse Valstijose. Rusija buvo ir yra šalis, didele dalimi užtikrinanti Europos energetinį saugumą“, – teigė D. Peskovas.

Tuo metu Ukrainos prezidentūra pirmadienį pranešė, kad per Rusijos apšaudymus pastarąją parą žuvo mažiausiai du civiliai, o dar 10 buvo sužeisti.

Rytinėje Donecko srityje, į kurią Rusija yra sutelkusi savo puolimą, rusų artilerija smogė Avdijivkai, Kramatorskui ir Kostiantynivkai. Per oro smūgį Bachmutui buvo apgadinti mažiausiai penki namai.

„Rusai visame Donbase naudoja išdegintos žemės taktiką, jie šaudo nuo žemės ir iš oro, kad nušluotų ištisus miestus“, – televizijai sakė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

Rusai taip pat smogė Charkivo regionui. Čuhujivo mieste per Rusijos smūgį sugriautas vietos klubo pastatas, iš jo griuvėsių gelbėtojai ištraukė kelis žmones.

Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas šią ataką pavadino „beprasmiu barbariškumu“ ir sakė, kad „tai atrodo kaip mirtina loterija, kai niekas nežino, kur bus suduotas kitas smūgis, o visas regionas yra pavojingas gyventi“.

Dnipro srityje per apšaudymą buvo sužeista 10 metų mergaitė, o Mykolajivo srityje – 7 metų vaikas.

Rusija ragina JT padėti jai eksportuoti savo grūdus

Rusija reikalauja Jungtinių Tautų (JT) paramos kovojant su Vakarų sankcijomis po susitarimo nutraukti Ukrainos grūdų eksporto blokadą.

„JT privalo įvykdyti savo susitarimo dalį dėl apribojimų, nukreiptų prieš Rusijos grūdų ir trąšų tiekimą“, – pasak agentūros „Interfax“, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JT nepatvirtino to, kaip Rusija interpretuoja lygiagretų susitarimą dėl rusiškų maisto produktų bei trąšų, ir penktadienį tik pareiškė, „kad Rusijos Federacijai įvestos priemonės šiems produktams netaikomos“.

Kitą dieną po susitarimo dėl Ukrainos grūdų eksporto Rusijos suduotas raketų smūgis į Odesos uostamiestį buvo pasmerktas tarptautiniu mastu. Tačiau D. Peskovas sakė, kad jis neturės įtakos susitarimui, nes per smūgį sunaikinta tik karinė infrastruktūra. „Štai kodėl tokie dalykai neturėtų turėti visiškai jokios įtakos pradėti (grūdų) krovimo procesą“, – pridūrė D. Peskovas.

Ukraina gavo iš Vokietijos pirmuosius priešlėktuvinius tankus „Gepard“

Ukraina gavo iš Vokietijos pirmuosius priešlėktuvinius tankus „Gepard“ („Leopard“).

„Šiandien oficialiai atvyko pirmieji trys „Gepard“, – pirmadienį per Ukrainos televiziją sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir pridūrė, kad taip pat pristatyta dešimtys tūkstančių šaudmenų.

Pagal gegužę pasiektą susitarimą su gynybos ministre Christine Lambrecht turi būti pristatyta dar 12 tankų.

Tai jau antroji sunkiosios ginkluotės siunta iš Vokietijos. Birželio mėnesį Vokietijos vyriausybė pristatė septynias 40 kilometrų nuotolio savaeiges haubicas.

Kremlius: O. Scholzo kritika dėl dujų tiekimo prasilenkia su realybe

Kremlius pirmadienį atmetė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kritiką dėl rusiškų dujų tiekimo patikimumo.

„Tokie pareiškimai visiškai prasilenkia su realybe“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis paskelbė, kad dujų tiekimas vamzdynu „Nord Stream 1“ artimiausiu metu bus padidintas iki maksimalaus lygio pagal dabartinius pajėgumus. Atstovas nurodė, kad Rusija nėra suinteresuota nutraukti dujų tiekimą Europai.

„Rusija yra patikima dujų tiekėja. Kad ir ką sakytų Europos Komisija, Europos šalių sostinės ar JAV, Rusija buvo ir yra valstybė, daugiausiai užtikrinanti Europos energetinį saugumą“, – pridūrė D. Peskovas. Tačiau, atstovo teigimu, jei ES tęs sankcijų politiką, situacija gali pasikeisti.

Ukraina iš savo partnerių gaus priešradarinių raketų

Ukraina netrukus gaus dar vieną HIMARS ir specialias antiradarines raketas, apie tai paskelbė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, skelbia „Ukrinform“.

„Mes ir toliau sulauksime pagalbos. Jei neklystu – už 270 milijonų dolerių dar keturias specialias priešradarines raketas HIMARS, kurių turėjome anksčiau. Tai leis efektyviai sunaikinti rusų karių radarų sistemą bei įgyti pranašumą kontrpuolimui“, – sakė O. Reznikovas.

Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 23 d. JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas pareiškė, kad JAV yra pasirengusios aprūpinti Ukrainą kuo daugiau HIMARS sistemų.

„Gazprom“ dar labiau sumažins per „Nord Stream 1“ tiekiamų dujų srautą

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą – tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų.

Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.

Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, pareiškė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.

Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.

Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.

Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40 proc. dujotiekio pajėgumu.

„Nėra techninių priežasčių“

Anksčiau pirmadienį „Gazprom“ nurodė gavęs dokumentus, susijusius su atidėtu turbinos perdavimu, bet atkreipė dėmesį, kad išliko virtinė neišspręstų klausimų, susijusių su Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sankcijomis.

Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad tolesniam dujų tiekimo mažinimui „techninių priežasčių nėra“.

„Remiantis mūsų turima informacija, nėra jokių techninių priežasčių mažinti tiekimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena Vokietijos ekonomikos ministerijos atstovė.

„Gazprom“ žinia buvo paskelbta tęsiantis didžiulei įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje. ES šalys kaltino Rusiją varžant dujų tiekimą dėl Vakarų sankcijų, įvestų Maskvai dėl šios agresijos.

Didelė Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų ir Maskvos siunčiami nerimą keliantys signalai dar labiau didina spaudimą didžiausiai Europos ekonomikai.

Visiškas rusiškų dujų importo atsisakymas ar staigus jo sumažinimas gali sukelti katastrofinių padarinių – tektų uždaryti kai kurias gamyklas, o namų ūkiai būtų priversti tenkintis mažesniu šildymu.

V. Zelenskio prašymu Ukrainoje lankosi Gvatemalos prezidentas

Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattei pirmadienį apsilankė Ukrainoje savo kolegos Volodymyro Zelenskio kvietimu, kad pamatytų Rusijos invazijos padarytą žalą, pranešė Centrinės Amerikos šalies vyriausybė.

Kvietimas apsilankyti Ukrainoje buvo gautas birželį per dviejų prezidentų pokalbį telefonu. Trumpame pranešime spaudai Gvatemalos prezidentūros komunikacijos sekretoriatas nepateikė išsamios informacijos, nei kada prasidėjo vizitas, nei kiek jis truks.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą A. Giammattei uždarė Gvatemalos ambasadą Maskvoje. Centrinės Amerikos šalis eksportuoja nikelį į Ukrainą, o importuoja geležį ir plieną. Nepaisant to, kad nutraukė diplomatinius santykius su Rusija, Gvatemala ir toliau eksportuoja kavą ir bananus į Eurazijos šalį bei importuoja iš jos trąšas, medicinos reikmenis ir popierių.

Po birželio mėnesį įvykusio pokalbio telefonu A. Giammattei sakė, kad V. Zelenskis norėjo, jog jis „tiesiogiai pamatytų Ukrainai padarytą žalą ir galėtų apie tai papasakoti pasauliui“. „Kalbėjome apie Ukrainos atstatymą, kai reikės darbininkų, todėl jis paprašė, kad gvatemaliečiai atvyktų dirbti į Ukrainą“, – priduriama A. Giammattei pranešime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra.

Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą vasario 24 d.,po daugelį mėnesių tarp kaimynių tvyrojusios įtampos. Nuo tada Gvatemaloje, kaip ir daugelyje karo paveiktų šalių, pakilo degalų kainos.

Alejandro Giammattei ir Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

„Rusija Ukrainoje išbando viską, kas gali būti panaudota prieš kitas Europos šalis, – vėlai trečiadienį savo vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Tai prasidėjo dujų karais ir baigėsi plataus masto invazija, raketų teroru ir sudegintais Ukrainos miestais“.

Ukraina turi nugalėti Rusiją dar ir dėl to, kad kitos šalys būtų saugios, sakė V. Zelenskis. „Kuo greičiau tai įvyks, tuo mažiau žalos ir kančių patirs visos Europos šeimos, visos Europos šalys“.

 

Ukrainos vadovas taip pat dar kartą padėkojo už HIMARS daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, kuriuos suteikė JAV praėjus maždaug penkiems mėnesiams nuo karo pradžios. Drauge jis reikalavo oro gynybos sistemų. Jau yra susitarimų su tarptautiniais partneriais, tačiau, atsižvelgiant į Rusijos atakas, reikalingas „visiškai kitoks greitis ir visiškai kitoks apsaugos lygis“, – sakė V. Zelenskis.

Tai prasidėjo dujų karais ir baigėsi plataus masto invazija, raketų teroru ir sudegintais Ukrainos miestais.

Atmetė V. Zelenskio prašymą

Pietų Amerikos prekybos blokas MERCOSUR atmetė Ukrainos prezidento V. Zelenskio prašymą kreiptis per artėjantį jo viršūnių susitikimą, trečiadienį pranešė rengėjas Paragvajus.

Bloko narės Argentina, Brazilija, Urugvajus ir Paragvajus nesugebėjo susitarti dėl V. Zelenskio prašymo, praėjusią savaitę pateikto priimančiajai šaliai, sakė užsienio reikalų viceministras Raulis Cano, bet neatskleidė, kurios valstybės tam prieštaravo.

Po Rusijos invazijos į jo šalį vasario mėnesį V. Zelenskis kalbėjo keliuose nacionaliniuose parlamentuose, taip pat regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, įskaitant NATO, Didįjį septynetą (G7), Pasaulio ekonomikos forumą, Jungtines Tautas ir net Kanų kino festivalį.

Praėjusią savaitę Ukrainos lyderis kalbėjosi su Paragvajaus prezidentu Mario Abdo Benitezu ir prašė leisti jam kalbėti per ketvirtadienį vyksiantį MERCOSUR šalių viršūnių susitikimą. „Sutarimo nebuvo“, – sakė R. Cano ir pridūrė, kad sprendimas perduotas Kyjivui.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, kurio dalyvavimas viršūnių susitikime nepatvirtintas, pareiškė, kad jo šalis išliks „neutrali“ dėl Rusijos karo su Ukraina. Vasarį, likus kelioms dienoms iki invazijos, jis buvo nuvykęs į Maskvą derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Praėjusį mėnesį J. Bolsonaro sakė gavęs V. Putino patikinimą, kad Rusija ir toliau tieks taip reikalingas trąšas Pietų Amerikos žemės ūkio milžinei. Praėjusią savaitę Brazilija pareiškė, kad iš Rusijos pirks tiek dyzelino, kiek galės, nepaisydama tarptautinių sankcijų Maskvai.

Vasario pradžioje Maskvoje taip pat lankėsi Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas. Vasario 24 d., kai Rusija pradėjo invaziją,  A. Fernandezas tviteryje paragino „visas šalis“ „nenaudoti karinės jėgos“. „Raginame Rusijos Federaciją nutraukti veiksmus, kurių imtasi, ir visoms susijusioms šalims grįžti prie dialogo stalo“, – tuomet sakė jis.

Brazilija ir Argentina vasario 25 d. nepasirašė karą smerkiančios Amerikos valstybių organizacijos (OAS) rezoliucijos, tai padarė Urugvajus ir Paragvajus.

1991 m. įkurtas MERCOSUR atstovauja maždaug 300 mln. žmonių rinką, kurios teritorija yra beveik 14,8 mln. kvadratinių kilometrų. Blokas taiko bendrus muitus importui iš užsienio.

CŽV vadovas: Rusijos karas Ukrainoje neprivers Kinijos atsisakyti planų užimti Taivaną

Kinija atrodo pasiryžusi panaudoti jėgą prieš Taivaną, o Rusijos invazijos Ukrainoje pavyzdys keičia tik Pekino vertinimus, kada ir kaip ši jėga turi būti panaudota, o ne bendrą nusiteikimą įsiveržti, trečiadienį pareiškė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas.

Kalbėdamas Aspeno saugumo forume CŽV direktorius Billas Burnsas (Bilas Bernsas) sakė, kad karas Ukrainoje parodė Kinijai, jog „neturint triuškinamo pajėgų pranašumo greitų ir lemiamų pergalių neiškovojama“.

Pareigūnas nesureikšmino spėlionių, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) gali įsakyti pulti Taivaną po vėliau šiais metais vyksiančio svarbaus Komunistų partijos suvažiavimo, bet pažymėjo, kad rizika „tampa didesnė, kaip mums atrodo, judant toliau per šį dešimtmetį“.

„Nenuvertinčiau prezidento Xi ryžto užtikrinti Kinijos kontrolę“ autonominiam Taivanui, kalbėjo B. Burnsas.

CŽV vadovas sakė, kad Kinija „sunerimo“ stebėdama jau penkis mėnesius besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje, kurį jis apibūdino kaip prezidento Vladimiro Putino „strateginę nesėkmę“, nes Kremlius tikėjosi, kad Kyjivo vyriausybė bus nuversta per savaitę.

„Mums atrodo, kad tai tikriausiai mažiau veikia klausimą, ar Kinijos vadovybė gali per kelerius tolesnius metus pasirinkti panaudoti jėgą kontrolei Taivane perimti, ir labiau – kaip ir kada jie tai padarytų“, – teigė B. Burnsas.

„Įtariu, kad pamoka, kurią gavo Kinijos vadovybė ir kariuomenė – jog reikia sukaupti triuškinamai pranašesnes pajėgas, jeigu ketinate svarstyti [tokį pasirinkimą] ateityje“, – pridūrė jis.

Kinija taip pat tikriausiai pasimokė, kad būtina „kontroliuoti informacinę erdvę“ ir „daryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotų savo ekonomiką nuo potencialių sankcijų“, – ČŽV vadovas sakė duodamas tiesioginį interviu televizijos „NBC News“ korespondentui Andreai Mitchellui (Andrėjai Mičelui).

B. Burnsas pakartojo ankstesnius JAV vertinimus, kad Pekinas veikiausiai neteikia Rusijai karinės paramos, nors žodžiais palaiko Maskvą.

Pasak jo, Kinija dabar perka daugiau Rusijos energijos išteklių, bet atrodo veikianti atsargiai, kad neužsitrauktų Vakarų sankcijų.

„Taikus suvienijimas“

Kinijos komunistų įveiktos nacionalistų pajėgos 1949 metais pabėgo į Taivaną, pralaimėjusios pilietinį karą šalies žemyninėje dalyje. Ilgainiui sala tapo klestinčia demokratija ir viena iš pasaulinių technologijų sektoriaus lyderių, bet Kinija tebelaiko Taivaną savo teritorija.

Prieš B. Burnsą pasisakęs Uoliniuose kalnuose vykstančiame forume Kinijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Qin Gangas (Čin Gangas) teigė, kad Pekinas pirmenybę tebeteikia „taikiam suvienijimui“.

Tačiau jis kaltino Jungtines Valstija remiant nepriklausomybės šalininkų jėgas Taivane, kurio prezidentė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) pabrėžia salos savarankiškumą.

„Didžiausias konsensusas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų – kad neturi būti jokio konflikto ar karo“, – sakė Qin Gangas.

Didžiausias konsensusas tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų – kad neturi būti jokio konflikto ar karo.

Tačiau JAV „silpnina ir daro miglotą“ savo oficialiai deklaruojamą poziciją, kad Vašingtonas pripažįsta tik Pekiną, pridūrė ambasadorius.

„Tik griežtai laikydamiesi „Vienos Kinijos“ politikos, tik ranka rankon varžydami Taivano nepriklausomybę ir jai priešindamiesi galime pasiekti taikų suvienijimą“, – aiškino kinų diplomatas.

Nacionalistams pralaimėjus pilietinį karą Vašingtonas tebelaikė jų vyriausybę Taivane teisėta Kinijos vyriausybe. Padėtis pasikeitė 1979 metais, kai JAV oficialiai pripažino Pekiną, bet Kongresas priėmė įstatymą, įpareigojantį aprūpinti Taibėjų ginkluote, kad sala būtų pajėgi apsiginti.

Prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) gegužę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiruošusios panaudoti jėgą Taivanui apginti nuo Kinijos puolimo. Atrodė, kad šis pareiškimas nutraukė daug metų Jungtinių Valstijų sąmoningai palaikytą neapibrėžtumą, ar Vašingtonas imtųsi karinių priemonių invazijos į Taivaną atveju, bet Baltieji rūmai skubiai paskelbė, kad JAV pozicija išlieka nepakitusi.

Trečiadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad tikisi pasikalbėti su Xi Jinpingu „per ateinančias 10 dienų“.

Taivaną pastaruoju metu aplankė kelios JAV delegacijos, bet Pekinas neseniai perspėjo atsisakyti planų į salą nuvykti Atstovų Rūmų pirmininkei Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), kuri yra trečias asmuo eilėje perimti prezidento įgaliojimus.

CŽA: Rusijos žmogiškieji karo Ukrainoje nuostoliai siekia maždaug 15 tūkst.

JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) skaičiuoja, kad Rusijos žmogiškieji karo Ukrainoje nuostoliai šiuo metu siekia maždaug 15 tūkst., praneša agentūra „The Guardian“.

„Naujausiais JAV žvalgybos duomenimis, iki šiol žuvo apie 15 tūkst., o sužeista dar maždaug tris kartus daugiau (Rusijos karių)“, – kalbėdamas Kolorado valstijos Aspeno mieste vykusiame saugumo forume, teigė CŽA vadovas W. Burnsas.

„Nuostolių patyrė ir ukrainiečiai – nors jie greičiausiai kiek mažesni, tačiau vis vien reikšmingi“, – pridūrė W. Burnsas.

Rusija net ir taikos metu savo karių mirtis laiko valstybės paslaptimi ir duomenų apie savo nuostolius Ukrainoje neatnaujina jau kelis mėnesius. Pastarąjį kartą Maskva apie prarastus karius kalbėjo kovo 25 d. ir tada teigė, kad iki tol buvo netekusi 1 351 kario. Ukraina taip pat yra paskelbusi, kad neviešins savo nuostolių, tačiau Kyjivas birželį užsiminė, jog per parą netenka maždaug 100–200 karių.

Karas Ukrainoje jau pražudė 358 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 358 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeistas dar 681 vaikas.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

JAV generolas: Donbasas dar neprarastas

JAV Generalinio štabo viršininkas generolas Markas Milley trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos Donbaso sritis dar neprarasta Rusijos kariuomenei, praneša agentūra „Reuters“.

„Ne, jis (Donbasas) dar neprarastas“, – spaudos konferencijoje teigė M. Milley, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskvos kariniai tikslai Ukrainoje dabar nebeapsiriboja tik Donbaso sritimi.

Rusijos pajėgos vėl apšaudė Charkivą, žuvo du žmonės

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Charkivo miestą, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi Charkivo srities gubernatoriumi Olehu Synehubovu.

Pasak O. Synehubovo, atakos metu žuvo du žmonės ir dar 19 sužeista. Keturių asmenų būklė sunki.

Dar trečiadienį per miesto apšaudymą žuvo 13-metis paauglys. Socialiniuose tinkluose išplito nuotrauka, kurioje užfiksuotas prie kūno klūpintis ir jo ranką laikantis paauglio tėvas.

Rusijos raketų atakos Vinycioje aukų padaugėjo iki 26

Rusijos raketų atakos Ukrainos Vinycios mieste aukų padaugėjo iki 26, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Vinycios srities karinės administracijos vadovu Serhijumi Borzovu.

„26 žuvusieji... Ligoninėje mirė 20-metė Olha Lysenko. Liepos 14-ąją, 10 val. 40 min. ji buvo Peremohy aikštėje. Ji buvo pakeliui namo po apsilankymo pas odontologą. Per ataką ji nudegė 98 proc. savo kūno“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Borzovas.

„Ukrinform“ primena, kad Rusijos karinės pajėgos liepos 14 d. smūgiavo Vinyciai. Į miestą buvo paleistos trys sparnuotosios raketos „Kalibr“. Jos pataikė į biurų pastatą, tačiau smūgio metu buvo apgadinti ir aplinkiniai statiniai. Šalia esančioje stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo kelios dešimtys automobilių.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša Chersone sunaikinusios dar šešis Rusijos amunicijos sandėlius

Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikinai okupuotoje Chersono srityje sunaikino dar kelis Rusijos kariuomenei priklausančius amunicijos sandėlius, praneša transliuotojas CNN, remdamasis Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadove Natalija Humeniuk.

Pasak N. Humeniuk, per pastarąją parą Chersone sunaikinti iš viso šeši amunicijos sandėliai.

Nors CNN negali patikrinti šių pranešimų, transliuotojas prieš tai yra patvirtinęs kelis ukrainiečių smūgius taikiniams Chersone, Beryslave ir Kachovkoje.

ES patvirtino papildomas sankcijas Maskvai už invaziją Ukrainoje

Europos Sąjunga ketvirtadienį patvirtino naujas sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje, bloko narėms pritarus virtinei priemonių, įskaitant rusiško aukso importo draudimą ir kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksporto griežtesnę kontrolę.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad „sustiprintos, pratęstos ES sankcijos Kremliui“ siunčia „Maskvai stiprų signalą: mes toliau darysime didelį spaudimą, kiek to reikės“.

Sankcijų detalės dar nėra aiškios, nes jos dar nebuvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

Bendrijos pareigūnai šią savaitę siekė sugriežtinti sankcijų Rusijai paketą ir ieškojo galimybių įtraukti draudimą importuoti auksą, vildamiesi, kad šios priemonės pagaliau pradės daryti reikšmingą poveikį Rusijos ryžtui tęsti karą Ukrainoje.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) pirmadienį sakė, kad šiuo metu „svarbiausias dalykas yra draudimas rusiškam auksui“, kuris yra daugiausiai pajamų Maskvai atnešanti prekė, neskaitant energijos išteklių.

Praeitą mėnesį Didžiojo septyneto (G-7) šalys jau įsipareigojo įvesti aukso importo draudimą, argumentuodamos, kad Rusija naudojo savo aukso atsargas valiutai sustiprinti ir tokiu būdu išvengti skaudžiausių padarinių jos ekonomikai dėl virtinės sankcijų, įvestų Maskvai dėl vasario 24 dieną pradėto įsiveržimo į Ukrainą.

Be naujų suvaržymų Rusijai, ES taip pat nusprendė skirti papildomą 500 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai.

Turkija optimistiškai vertina tikimybę susitarti su Rusija dėl grūdų

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė „optimistiškai“ vertinantis tikimybę greitai pasiekti susitarimą, kuris išsklaidytų Rusijos būgštavimus ir leistų atnaujinti ukrainietiškų grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą.

Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) tai pareiškė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kiek anksčiau iškėlus netikėtą naują sąlygą grūdų eksportui iš Ukrainos atblokuoti. 

Krovinių gabenimą per Juodąją jūrą blokuoja Rusijos karo laivai, taip pat minų laukai, kuriuos įrengė Kyjivas, siekdamas apsisaugoti nuo potencialaus amfibinio puolimo. Ukrainos uostuose yra užblokuota iki 25 mln. tonų kviečių ir kitų grūdų. 

Dėl šios krizės smarkiai šoktelėjo pasaulinės maisto kainos ir milijonai žmonių skurdžiausiose pasaulio šalyse atsidūrė prie bado slenksčio.

Praėjusią savaitę Stambule vykusiose pirmosiose nuo kovo mėnesio tiesioginėse kariaujančių šalių delegacijų derybose, kuriose taip pat dalyvavo Turkijos ir Jungtinių Tautų pareigūnai, buvo parengtas pirminis susitarimo dėl išeities iš aklavietės projektas.

Planuota, kad šią savaitę šalys dar kartą susitiks ir galbūt oficialiai pasirašys susitarimą. Tačiau iki ketvirtadienio naujas susitikimas nebuvo paskirtas, o nauji Maskvos reikalavimai pakurstė abejones dėl greito susitarimo perspektyvų.

„Turime vilties dėl grūdų, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas per televiziją transliuotame interviu. – Tikimės artimiausiomis dienomis pranešti gerų naujienų.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, jog tikisi, kad bet koks susitarimas apims ir rusiškų grūdų eksporto apribojimų panaikinimą.

Jau penkis mėnesius trunkantis karas vyksta viename derlingiausių Europos regionų, o Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. 

Iki karo beveik visi grūdai iš regiono paprastai būdavo išgabenami laivais per Juodąją jūrą.

M. Cavusoglu sakė suprantąs V. Putino susirūpinimą.

„Kai išspręsime šį klausimą, bus atvertas kelias ne tik ukrainietiškų grūdų ir saulėgrąžų aliejaus, bet ir rusiškų produktų eksportui“, – sakė jis.

„Net jei šių rusiškų produktų nepaveikė sankcijos, esama kliūčių, susijusių su jūrų transportu, draudimu ir bankų sistema“, – kalbėjo M. Cavusoglu.

„Jungtinės Valstijos ir ES pažadėjo jas pašalinti, – sakė ministras. – Aš nusiteikęs optimistiškai.“

Prasidėjus karui NATO narė Turkija išlaikė gerus darbinius santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.

Kremlius: dujų tiekimo problemas lemia ES taikomos sankcijos

Rusijai ketvirtadienį atnaujinus dujų tiekimą Europos Sąjungai, Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dujų tiekimo į bloką problemas sukėlė sankcijos, kurios lemia „techninius sunkumus“.

„Visi su tuo susiję techniniai sunkumai kyla dėl apribojimų, kuriuos įvedė Europos šalys“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas.

Jo teigimu, kaltinimai, kad Maskva dujų tiekimą naudoja kaip politinį šantažą, yra „visiškai“ nepagrįsti.

V. Putinas yra sakęs, kad dujotiekis „Nord Stream 1“ atnaujins veikimą, bet pridūrė, kad tiekimas bus ribotas, kol bus išspręstas ginčas dėl tam tikrų sankcijų elementų.

JK pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų

Jungtinė Karalystė (JK) Ukrainai nusiųs daugybę artilerijos pabūklų ir dar per 1,6 tūkst. prieštankinių ginklų, praneša agentūra „Sky News“, remdamasi britų gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.

Be naujausios ginkluotės, JK Ukrainai jau yra skyrusi karinės paramos už kelis milijardus svarų.

Kyjivas vis desperatiškai prašo daugiau vakarietiškų ginklų, argumentuodamas, kad be pažangios ginkluotės negalės atremti Rusijos puolimo.

Kremlius paneigė gandus apie V. Putino sveikatą

Kremlius ketvirtadienį paneigė gandus, kad Rusijos prezidentas V. Putinas sunkiai serga, ir pareiškė, jog valstybės vadovas sveikata nesiskundžia, praneša agentūra „Reuters“.

„Su jo sveikata viskas gerai, – teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą. – Ukrainiečių, amerikiečių ir britų informacijos specialistai pastaraisiais mėnesiais skleidžia įvairias melagienas apie prezidento sveikatos būklę, tačiau tai yra tik pramanai.“

Trečiadienį Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ citavo V. Putiną, kuris pareiškė, kad antradienį per vizitą Irane lengvai peršalo. „Vakar Teherane buvo labai karšta, 38 laipsniai Celsijaus, ir ten esantys oro kondicionieriai veikė labai dideliu stiprumu“, – teigė 69-erių prezidentas.

Pastaruoju metu vis dažniau aptarinėjama Kremliaus šeimininko sveikatos būklė. Visuomenėje sklinda įvairios teorijos apie galimas jo diagnozes, įskaitant vėžį ir Parkinsono ligą. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. V. Putinas dažnai rodosi viešumoje ir dirba nepakitusiu tvarkaraščiu.

JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Williamas Burnsas trečiadienį viename saugumo forume sulaukė klausimo šia tema. Jis pareiškė, kad V. Putinas netgi yra „pernelyg sveikas“.

Kremlius: Rusija nori likti energetinio saugumo Europoje garantu

Atnaujinus dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu į Vokietiją, Kremlius pabrėžė, kad Rusija nori likti energetinio saugumo Europoje garantu. Prezidentas Vladimiras Putinas visad akcentavo, kad valstybinis koncernas „Gazprom“ vykdo visus įsipareigojimus, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas D. Peskovas.

„O bet kokie su tuo susiję techniniai sunkumai kyla dėl Europos Sąjungos įvestų ribojimų. Jie neleidžia atlikti įrangos remonto“, - pridūrė S. Peskovas, turėdamas omenyje sankcijas Rusijai.

„Gazprom“ pastaruoju metu kelis kartus kritikavo, kad „Siemens Energy“ bendrovė negrąžina Kanadoje sutaisytos dujų turbinos, reikalingos „Nord Stream 1“ eksploatacijai. Po Vokietijos vyriausybės prašymų Kanados vyriausybė, nepaisant sankcijų Rusijai, galiausiai sutiko ją perduoti. Tačiau kur turbina šiuo metu yra, neaišku. Todėl dujų tiekimas „Nord Stream 1“ dujotiekiu ketvirtadienį vėl atnaujintas tik 40 proc. pajėgumu – kaip jau prieš prasidedant techninės profilaktikos darbams.

Kremliaus atstovas šiame kontekste atmetė ir kaltinimus, kad Rusija ieško dingsties ateityje dirbtinai mažinti dujų tiekimo apimtis. Yra objektyvių techninių priežasčių, kurias užfiksavo ir „Siemens“, – sakė D. Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę įspėjo, kad tiekiamų dujų kiekis gali būti dar labiau sumažintas – iki 20 proc. arba 33 mln. kubinių metrų per dieną, jei turbina iki kitos savaitės nebus įmontuota. Tada reikės remontuoti kitą įrenginį, sakė V. Putinas.

„Praėjusiomis dienomis girdime daug priekaištų. ES atstovai kaltina Rusiją, kad ji naudoja dujas šantažui, kaip politinio spaudimo priemonę, - sakė D. Peskovas. – Tačiau tai visiškai nepagrįsti tvirtinimai, mes juos kategoriškai atmetama“. „Gazprom“ esą nori vykdyti savo įsipareigojimus. „Rusija, kaip energijos išteklių tiekėja, yra labai svarbus ir reikalingas Europos energetinio saugumo veiksnys“, – pažymėjo D. Peskovas.

M. Podoliakas: karas gali baigtis tik sąlygas diktuojant Ukrainai

Rusijos karas Ukrainoje gali baigtis tik tada, jei sąlygas diktuos Ukraina. Kitaip tariant, tai reiškia, kad įsibrovėliai turėtų palikti visą siaubiamos šalies teritoriją, rašo UNIAN.

Tai per pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas. „Jokiu kitu būdu Rusijos karas Ukrainoje negali baigtis kaip tik Ukrainos sąlygomis. O tai reiškia, kad Rusija turi palikti visą Ukrainos teritoriją. Visa Ukrainos teritorija turi būti ukrainietiška ir tik ukrainietiška“, – sakė jis.

M. Podoliako teigimu, jokie rusų karių pseudoreferendumai okupuotose teritorijose karinių operacijų nesustabdys.

Vengrų URM vadovas vyksta į Maskvą aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų

Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) ketvirtadienį vyks į Maskvą savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų, pranešė Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“.

„Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų prie ilgalaikių sutarčių numatytų kiekių“, – teigiama „Fidesz“ pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatoriaus FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc. 2020 metais Vengrijos suvartotų gamtinių dujų.

„Fidesz“ pareiškime priduriama, kad P. Szijjarto „derėsis“ dėl šio klausimo Maskvoje.

P. Szijjarto susitiks su Rusijos ministro pirmininko pavaduotojais Aleksandru Novaku ir Denisu Manturovu, taip pat su rusų diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

Kiek vėliau P. Szijjarto socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad atvyko į Rusiją iš anksto neskelbto vizito.

Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui Europos Sąjungos lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį, – pasmerkė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas ir pareiškė, kad Europa „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.

Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.

Trečiadienį Europos Komisija paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomos Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių.

Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.

Be kita ko, vengrų vyriausybė nusprendė, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.

Vengrijoje infliacija pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per dvi dešimtis metų pasiekė dviženklį skaičių, nepaisant ministro pirmininko V. Orbano nustatytų kainų „lubų“.

Rusijai apšaudžius Ukrainos Charkivo miestą, žuvo du žmonės

Rusijai ketvirtadienį apšaudžius tankiai apgyvendintą antrojo pagal dydį Ukrainos Charkivo miesto rajoną, žuvo du žmonės ir mažiausiai 21 asmuo buvo sužeistas, pranešė pareigūnai ir įvykio vietoje buvę liudininkai.

Šiaurės rytinio Charkivo miesto policija pranešė, kad kasetinės bombos pataikė į Barabašovo turgų, kuriame naujienų agentūros AP žurnalistai matė moterį, verkiančią prie žuvusio vyro kūno.

Vietos pareigūnai teigė, kad per apšaudymą taip pat nukentėjo autobusų stotelė, sporto salė ir gyvenamasis namas.

Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad ankstyvą ketvirtadienį surengti išpuoliai buvo nukreipti į vieną iš labiausiai apgyvendintų miesto, kuriame prieš karą gyveno apie 1,4 mln. žmonių, rajonų.

„Rusijos kariuomenė beatodairiškai apšaudo Charkivą, taikius gyvenamuosius rajonus, žūsta civiliai gyventojai, – sakė I. Terechovas. – Būkite atsargūs!“

Policijos teiginio, kad į Barabašovo turgų pataikė kasetinės bombos, neįmanoma nepriklausomai patvirtinti.

Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad keturi žmonės yra sunkios būklės, be to, per apšaudymą buvo sužeistas vaikas. Pasak jo, Rusijos pajėgos taip pat apšaudė rajone esančius kviečių laukus ir juos padegė.

S. Lavrovas: Rusija „apsvarstys“ Vengrijos prašymą parduoti daugiau dujų

Maskva „apsvarstys“ Budapešto prašymą šiais metais parduoti daugiau dujų, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas.

„Šiandien mūsų kolegos išreiškė Vengrijos vyriausybės susidomėjimą nauju gamtinių dujų pirkimu šiais metais. Šis prašymas bus... apsvarstytas“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją su Maskvoje viešinčiu vengrų užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu).

„Labai vertinu mūsų santykius. Šiandieninės mūsų diskusijos patvirtina, kad jie yra ilgalaikiai ir strateginiai. Ir mes juos plėtosime visais įmanomais būdais“, – sakė S. Lavrovas.

Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ anksčiau ketvirtadienį pranešė apie iš anksto neskelbtą P. Szijjarto vizitą į Rusijos sostinę savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų.

„Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų prie ilgalaikių sutarčių numatytų kiekių“, – teigiama „Fidesz“ pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatoriaus FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc. 2020 metais Vengrijos suvartotų gamtinių dujų.

Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui Europos Sąjungos lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį, – pasmerkė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas ir pareiškė, kad Europa „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.

Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.

Trečiadienį Europos Komisija paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomos Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių.

Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.

Be kita ko, vengrų vyriausybė nusprendė, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.

Vengrijoje infliacija pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per dvi dešimtis metų pasiekė dviženklį skaičių, nepaisant ministro pirmininko V. Orbano nustatytų kainų „lubų“.

Rusijos pajėgos apšaudė teritorijas Pietų ir Rytų Ukrainoje

Rusijos pajėgos skelbia apšaudžiusios taikinius Pietų ir Rytų Ukrainoje. Mykolajivo ir Donecko srityse per 24 valandas smogta iš viso devynioms vadavietėms, ketvirtadienį sakė Gynybos ministerijos Maskvoje atstovas Igoris Konašenkovas. Be to, sunaikinti šeši ginklų sandėliai ir naikintuvas, numuštas vienas sraigtasparnis. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

I. Konašenkovas, be to, kalbėjo apie daugiau kaip 600 kovotojų, kurie praėjusį šeštadienį buvo nukauti per oro antskrydį Pietų Ukrainos Odesos srityje. Tarp jų yra 120 užsienio samdinių, sakė jis. Ukrainos pusė to nepatvirtino.

A. Lukašenka: Vakarai pakurstė karą Ukrainoje

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, neva Vakarai norėjo pradėti konfliktą su Rusija ir pakurstė dabartinį karą Ukrainoje.

„Jūs pakurstėte šį karą. Jūs pakurstėte šį karą ir jį tęsiate“, – AFP tvirtino A. Lukašenka.

„Mes suprantame priežastis, dėl kurių kilo šis karas, – pridūrė ginčijamas prezidentas. – Jei Rusija nebūtų jūsų, NATO narių, aplenkusi, jūs būtumėte sudavusios jai smūgį.“

Kremlius: ES įvedinėja sankcijas „su pavydėtinu atkaklumu“

Kremlius stebisi, kaip „atkakliai“ Europos Sąjunga (ES) įvedinėja sankcijas Rusijai, tačiau ir toliau neigia jų poveikį. Žurnalistų paklaustas, ar sankcijų spaudimas Rusijai šiek tiek slopsta, Kremliaus atstovas D. Peskovas ketvirtadienį sakė:

„Ne, tokio įspūdžio nėra“. Kartu jis pridūrė: „Iki šiol ES su pavydėtinu atkaklumu stengiasi įvesti vis naujas sankcijas, nors akivaizdu, kad jokios sankcijos – net griežčiausios – jokioje pasaulio dalyje niekad neprivertė šalių (...) kaips nors pakeisti savo poziciją“.

„Mes matome, kad Europos Sąjunga maniakiškai laikosi sankcijų, kurios kenkia jų pačių interesams“, - pažymėjo D. Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Maskva vis pabrėžia, kad Vakarų paskelbtų sankcijų padariniai žmonėms Vakaruose yra daug didesni nei rusams. V. Putinas neseniai pasišaipė iš europiečiams dalijamų patarimų, kaip taupyti energiją.

Ketvirtadienį turi įsigalioti jau septintasis ES sankcijų Rusijai paketas. Jis numato rusiško aukso importo draudimą ir griežtesnę pažangiųjų technologijų bei kariniams tikslams galimų naudoti civilinių prekių eksporto kontrolę.

S. Lavrovas: Rusija „apsvarstys“ Vengrijos prašymą parduoti daugiau dujų

Maskva „apsvarstys“ Budapešto prašymą šiais metais parduoti daugiau dujų, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Šiandien mūsų kolegos išreiškė Vengrijos vyriausybės susidomėjimą nauju gamtinių dujų pirkimu šiais metais. Šis prašymas bus... apsvarstytas“, – sakė S. Lavrovas per spaudos konferenciją su Maskvoje viešinčiu vengrų užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu).

„Labai vertinu mūsų santykius. Šiandieninės mūsų diskusijos patvirtina, kad jie yra ilgalaikiai ir strateginiai. Ir mes juos plėtosime visais įmanomais būdais“, – sakė S. Lavrovas.

Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ anksčiau ketvirtadienį pranešė apie iš anksto neskelbtą P. Szijjarto vizitą į Rusijos sostinę savo šalies vardu aptarti, kaip įsigyti daugiau rusiškų dujų.

„Siekdama užtikrinti Vengrijos energijos tiekimo saugumą, vyriausybė nusprendė įsigyti papildomus 700 mln. kubinių metrų gamtinių dujų prie ilgalaikių sutarčių numatytų kiekių“, – teigiama „Fidesz“ pareiškime socialiniame tinkle „Facebook“.

Remiantis Vengrijos gamtinių dujų vamzdynų operatoriaus FGSZ duomenimis, šis kiekis sudaro apie 6,7 proc. 2020 metais Vengrijos suvartotų gamtinių dujų.

Praėjusią savaitę Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas – artimiausias Kremliui Europos Sąjungos lyderis, dažnai kritikuojantis Briuselį, – pasmerkė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas ir pareiškė, kad Europa „šovė sau į plaučius“, nes pakenkė energijos tiekimui.

Birželio mėnesį, po kelias savaites trukusio Vengrijos priešinimosi, 27 narių ES oficialiai paskelbė rusiškos naftos importo draudimą, galiausiai nusileidusi V. Orbano reikalavimui taikyti išimtį naftotiekiu tiekiamai rusiškai naftai.

Trečiadienį Europos Komisija paragino ES šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Praėjusią savaitę smarkiai nuo rusiškos naftos ir dujų priklausomos Vengrijos vyriausybė paskelbė įvedanti „nepaprastąją padėtį energetikos srityje“ ir priėmė keletą ribojamųjų priemonių.

Vengrija neturi daug vietinių energijos šaltinių. Šiuo metu šalis 65 proc. naftos ir 80 proc. dujų importuoja iš Rusijos.

Be kita ko, vengrų vyriausybė nusprendė, kad žmonės, suvartojantys daugiau nei vidutiniškai energijos, turės už ją mokėti rinkos kaina, o ne pagal valstybės dosniai subsidijuojamus tarifus.

Vengrijoje infliacija pastaraisiais mėnesiais pirmą kartą per dvi dešimtis metų pasiekė dviženklį skaičių, nepaisant ministro pirmininko V. Orbano nustatytų kainų „lubų“.

ES įveda sankcijas sirams, kaltinamiems samdinių verbavimu Rusijai

Europos Sąjunga ketvirtadienį paskelbė sankcijas 10 sirų, kaltinamų samdinių verbavimu kovoti už Rusiją Ukrainoje.

Pagal sankcijas įšaldomas šių asmenų turtas, uždraudžiama išduoti jiems vizas. Šie 10 sirų ir dvi privačios saugumo firmos buvo papildomai įtraukti į ES sankcijų sąrašą, skelbiamą oficialiajame bloko leidinyje.

Tarp asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, yra garsus verslininkas Issamas Shammoutas (Isamas Šamutas), oro bendrovės „Cham Wings“ savininkas, laikomas artimu Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) šalininku.

Armijos pulkininkas Salehas al Abdullah (Salehas Abdula) kaltinamas karių iš savo 16-osios brigados, veikusios su Rusijos pajėgomis Sirijoje, verbavimu kovoti Ukrainoje.

Sirijos vyriausybės remiamos Palestinos išvadavimo armijos vadas Muhammadas al Salti (Muhamadas Saltis), kaip teigiama, „dalyvavo verbuojant palestiniečius kovoti Ukrainoje drauge su Rusija“.

Sankcijos taip pat įvestos dviem privačioms saugumo kompanijoms, „Sanad Protection and Security Services“ ir „al Sayyad Company for Guarding and Protection Services“.

ES nurodo, kad „Sanad Protection and Security Services“, kurią prižiūri Rusijos samdinių firma „Wagner“, saugo rusų verslo interesus Sirijoje, įskaitant naftos, dujų ir fosfatų gavybą.

„Al Sayyad Company for Guarding and Protection Services“ taip pat yra susijusi su „Wagner“ ir kaltinama tuo, kad „aktyviai verbuoja sirų samdinius į Libiją ir Ukrainą“.

JAV ir JK: Ukrainoje žuvo 15 000 rusų

Maždaug 15 tūkst. rusų žuvo per penkis mėnesius trunkančią invaziją Ukrainoje, ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria daug didesnių nuostolių, nei tikėtasi, sakė amerikiečių ir britų žvalgybos vadai.

Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore'as (Ričardas Muras) ketvirtadienį sakė, kad 15 tūkst. žuvusiųjų tikriausiai yra nuosaikus įvertinimas ir žymi V. Putino, kuris tikėjosi greitos pergalės, nesėkmę.

„Tai maždaug tiek pat, kiek jie neteko per 10 metų Afganistane 9-ajame dešimtmetyje“, – sakė jis Aspeno saugumo forume JAV Uoliniuose kalnuose.

„Ir tai nėra vidurinės klasės vaikinai iš Sankt Peterburgo ar Maskvos, – sakė jis. – Tai vargšai vaikinai iš kaimiškųjų Rusijos dalių. Jie yra iš darbininkų miestų Sibire. Tarp jų neproporcingai daug etninių mažumų [atstovų]. Tai patrankų mėsa.“

Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Billas Burnsas (Bilas Bernsas) diena anksčiau toje pačioje konferencijoje sakė JAV žvalgybą apskaičiavus, kad Rusija neteko „apie 15 tūkst.“ karių, o sužeistų rusų karių yra „galbūt dar triskart tiek“.

„Tad gana nemaži nuostoliai. Ukrainiečiai taip pat nukentėjo, turbūt šiek tiek mažiau, bet reikšmingai“, – sakė B. Burnsas.

Ukraina skelbia, kad Rusijos nuostoliai yra daug didesni, ir anksčiau šį mėnesį nurodė, kad žuvo maždaug 36,2 tūkst. rusų karių.

Rusija oficialų aukų skaičių yra paskelbusi tik du kartus, praėjusį kartą – kovo 25-ąją. Tuomet jos nurodytą skaičių – 1 351 – ekspertai laiko itin sumažintu.

Rusija dėl jai įvestų sankcijų uždraudė atvykti 39 australams

Rusija ketvirtadienį uždraudė atvykti į savo teritoriją 39 Australijos piliečiams, įskaitant žmones, dirbančius saugumo ir gynybos srityse, taip keršydama už Kanberos sankcijas Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.

„Atsakydama į pareigūnų Kanberoje sprendimą įvesti sankcijas... Rusija įtraukia dar 39 žmones į sąrašą“ asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Rusijos teritoriją, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Tarp šių asmenų yra „teisėsaugos agentūrų atstovų, pasieniečių, taip pat gynybos kontraktininkų“, sakoma pareiškime.

Ministerijos paskelbtame sąraše yra vidaus reikalų sekretoriaus pavaduotojas Marcas Ablongas (Markas Eiblongas), kelių Australijos regionų policijos vadai.

Iki birželio Maskva dėl tų pačių priežasčių buvo uždraudusi atvykti į Rusiją 121 australui.

Nuo vasario pabaigos, kai pradėjo invaziją į Ukrainą, Rusija taip pat ėmėsi panašių žingsnių prieš šimtus kitų vakariečių.

Šansas susitarti dėl grūdų eksporto: A. Guterresas vyksta į Stambulą

Po kelias savaites trukusių derybų dėl Rusijos vykdomos grūdų blokados Juodojoje jūroje JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas dar ketvirtadienį vyksta į Stambulą. Tačiau susitarimas su Maskva ir Ukraina dėl milijonų tonų ukrainietiškų grūdų eksporto dar nėra visiškai pasiektas, Niujorke sakė JT atstovas Farhanas Haqas.

„Mes galime išspręsti šią problemą ir galbūt šimtus tūkstančių, galbūt milijonus žmonių apsaugoti nuo didžiulių maisto produktų kainų“, – pabrėžė F. Haqas. Kol kas neaišku, kas tolesniuose pokalbiuose atstovaus kitoms šalims.

Dėl Rusijos karo Ukraina negali eksportuoti milijonų tonų grūdų. Maisto produktai skubiai reikalingi pasaulio rinkoje, pirmiausiai – Azijoje ir Afrikoje. Rusija neigia trukdanti eksportui.

JT, Ukrainos, Rusijos ir Turkijos atstovai jau derėjosi Stambule. Praėjusią savaitę būta pirmųjų santūrių optimizmo balsų. „Šiandien mes pagaliau turime šiek tiek vilties“, – sakė A. Guterresas.

Rusija ir Ukraina yra tarp didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje ir vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant pasaulio aprūpinimą maistu. JT jau įspėjo dėl didžiausio badmečio per pastaruosius dešimtmečius.

„Okupantai jau labai gerai pajuto, kas yra šiuolaikinė artilerija. Ir jie niekur mūsų žemėje, kurią okupavo, neturės saugaus užnugario“, – pareiškė V. Zelenskis antradienio vakarą tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Praėjusiomis savaitėmis, anot žiniasklaidos, toli už fronto buvo sunaikinta rusų dalinių bazių, amunicijos ir ginklų sandėlių.

Rusai ir dėl ukrainiečių partizanų veiklos okupuotoje teritorijoje jau bijo Ukrainos kariuomenės, kalbėjo V. Zelenkis. Jiems esą trūksta „drąsos pripažinti pralaimėjimą ir atitraukti dalinius iš Ukrainos teritorijos“. Jie, nepaisanti didelių nuostolių, toliau gali kovoti tik dėl „neišsemiamų senų sovietinių ginklų atsargų“. Ukraina yra pajėgi gintis ir atstatyti šalį, pažymėjo V. Zelenskis.

 

 

Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau puspenkto mėnesio.

Separatistai Rytų Ukrainoje atšaukė mirties bausmės moratoriumą

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainos Donecko regione atšaukė mirties bausmės moratoriumą. Separatistų lyderis Denisas Pušilinas antradienį pasirašė atitinkamą dekretą, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Jie niekur mūsų žemėje, kurią okupavo, neturės saugaus užnugario.

Praėjusį mėnesį separatistai mirties bausme kaip samdinius nuteisė tris užsieniečius – du britus ir marokietį, kovojusius Ukrainos pajėgų pusėje.

Trys vyrai dabar laukia apeliacinio teismo verdikto. Jis, separatistų duomenimis, turėtų būti priimtas dar šį mėnesį. Jei nebus panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas arba kaltinamieji nebus iškeisti, jiems gresia sušaudymas. Anot žiniasklaidos, separatistų rankose yra daugiau užsieniečių. Per Rusijos televiziją kaip belaisviai buvo parodyti du JAV piliečiai.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį neatmetė, kad užsieniečiai bus sušaudyti. Rusija esą nesikiš į Maskvos nepriklausoma pripažįstamos „Donecko liaudies respublikos“ jurisdikciją.

Raketų atakos Časiv Jare aukų skaičius toliau auga

Rusijos raketų atakos prieš penkiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos Časiv Jaro mieste aukų padaugėjo iki 47, trečiadienį pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka, kuriuo remiasi agentūra CNN.

Pasak jo, gelbėjimo operacija tęsiasi.

Rusijos kariuomenė šiam pastatui smūgiavo šeštadienį. Iš jo griuvėsių pavyko išgelbėti devynis žmones.

Nyderlandai pritarė Švedijos ir Suomijos narystei NATO

Nyderlandai pritarė Švedijos ir Suomijos prisijungimui prie NATO. Pirmieji parlamento rūmai antradienio vakarą Hagoje didele balsų dauguma pritarė atitinkamam įstatymui. Praėjusią savaitę tai jau padarė Antrieji rūmai. Įstatymas dėl NATO plėtros ratifikuotas skubos tvarka.

Švedija ir Suomija po Rusijos invazijos į Ukrainą pasiprašė būti priimamoms į NATO. Iki šiol abi šalys buvo neutralios.

Praėjusią savaitę 30 NATO šalių ambasadoriai Aljanso būstinėje Briuselyje pasirašė vadinamuosius stojimo protokolus.

 

Mes iš tiesų sunkiai dirbame, tačiau dar reikia nueiti ilgą kelią.

Vokietija sako, kad nuo rugpjūčio atsisakys rusiškų anglių, o nuo gruodžio pabaigos – naftos

Vokietija, kanclerio administracijos duomenimis, nuo rugpjūčio 1 dienos taps nepriklausoma nuo rusiškų anglių, o nuo gruodžio 31-osios – nuo rusiškos naftos. „Po kelių savaičių mums nebereikės rusiškų anglių“, – Sidnėjuje vykstančioje Tarptautinės energijos agentūros (TEA) ir Australijos vyriausybės energetikos konferencijoje pareiškė kanclerio administracijos pareigūnas Jörgas Kukiesas. Tai, anot jo, iš esmės pakeis šalies aprūpinimą energijos ištekliais, rašo agentūra „Reuters“.

Rusija anksčiau Vokietijai tiekė po 40 proc. jai reikalingo anglių ir naftos kiekio. „Kiekvienas, kas žino „Družba“ dujotiekio, kuris jau buvo tuometinės Sovietų Sąjungos instrumentas Rytų Europoje, istoriją, žino, kad nėra paprasta išsilaisvinti iš šios priklausomybės, bet mums per kelis mėnesius pavyks“, - sakė J. Kukiesas. „Družba“ dujotiekis jungia rusų naftos versloves su naftos perdirbimo įmonėmis Rytų ir Vidurio Europoje.

Didesnį iššūkį tuo tarpu kelia dujos. Europos Sąjunga (ES) per metus iš Rusijos gauna 158 mlrd. kubinių metrų dujų, kalbėjo J. Kukiesas. JAV ir Kataras, pasak jo, kartu galėtų tiekti Europai 30 mlrd. kubinių metrų dujų suskystintų dujų forma, tačiau vis tiek dar lieka didelė spraga. „Negalime apsimesti , kad šios problemos tiesiog neliks“, - pabrėžė pareigūnas.

Vokietija šiuo metu intensyviai stato suskystintų dujų importo terminalus, kad užpildytų dujų tiekimo spragą. Vyriausybė tikisi, kad jau ateinančią žiemą galės pradėti eksploatuoti du iš keturių planuojamų terminalų.

Karas Ukrainoje jau pražudė 349 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 349 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 652 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukraina: nuo karo pradžios sunaikinta 37 570 rusų karių

Ukrainos kariuomenės duomenimis, nuo karo pradžios šalyje žuvo 37 570 rusų kareivių. Apie tai tviteryje pranešė „Kyjiv Independent“.

Be to, iki šiol sunaikinti 1 649 tankai, 3 832 šarvuočiai, 839 artilerijos sistemos, 217 lėktuvų ir 188 sraigtasparniai. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Separatistai Rytų Ukrainoje praneša, kad yra apšaudomi iš amerikietiškos HIMARS sistemos

Ukrainos ginkluotosios pajėgos šalies rytuose smarkiai raketomis apšaudė prorusiškų separatistų bastioną Luhansą. Vyko smarkus apšaudymas iš amerikietiško HIMARS tipo raketų sistemos, „Telegram“ kanale pranešė separatistų atstovas Andrejus Maročka. Esą šaudoma buvo vėlų antradienio vakarą iš Artemivsko vietovės Donecko srityje. Kai kurios raketos sunaikino savo taikinius.

Ir Ukraina pranešė apie daugkartinio raketų paleidimo sistemos HIMARS naudojimą. Ukrainos karinės administracijos Luhansko srityje vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad sunaikinti priešo kariniai sandėliai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė ir vaizdo įrašą, kaip naudojama HIMARS sistema. Rusų žiniasklaida pranešė apie didelius sprogimus bei didelį gaisrą netoli Luhansko miesto naktį į trečiadienį. Prorusiškų separatistų duomenimis, padėtis įtempta, tačiau oro gynyba esą kontroliuojama. Anot duomenų, Ukraina paleido ir tris „Točka-U“ tipo raketas. Duomenų apie žuvusiuosius nėra.

JAV sistema HIMARS kelia grėsmę „Luhansko liaudies respublikos“ saugumui, agentūrai TASS sakė Rusijos valstybe pripažįstamo regiono vadovas Leonisas Pasečnikas. „Laimei, jie neturi daug šių ginklų, todėl visiškai nėra pagrindo panikuoti“, - pridūrė jis.

Pranešimų apie ukrainiečių surengtas raketų ir artilerijos atakas būta ir iš prorusiškų separatistų kontroliuojamos Donecko regiono dalies. Trečiadienio ryto duomenimis, per 24 valandas žuvo trys žmonės, 12 buvo sužeisti. Tenykštės institucijos pranešė, kad sugriauta gyvenamųjų namų ir kitos civilinės infrastruktūros.

Ruošiasi aneksijai

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato atstovas Vadimas Skibitskis teigia, kad Rusija nepasiekė pagrindinio tikslo okupuoti Ukrainą ir ruošiasi dabar aneksuoti jau okupuotas teritorijas, praneša UNIAN.

Jis aiškino, kad žvalgyba fiksuoja veiklos, nukreiptos į okupuotų teritorijų aneksiją Donecko, Chersono, Luhansko srityse, atgimimą. V. Skibitskis juos pavadino sistemingu pasirengimu vadinamiesiems referendumams.

Žvalgybos duomenimis, Rusijoje rengiamos įstatymų leidybos iniciatyvos, kurios turėtų supaprastinti pilietybės gavimo tvarką integruojant ar prisijungiant teritoriją prie Rusijos Federacijos ir panašiai.

„V. Putinas nepripažįsta, kad per trumpą laiką nepasiekė savo pagrindinio tikslo – okupacijos, jis tęsia vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ ir nenori pripažinti, kad tai plataus masto karas“, – reziumavo jis.

Rusų pajėgos teigia numušusios keturis Ukrainos naikintuvus

Rusijos pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, numušė keturis Ukrainos naikintuvus, rašo agentūra „Reuters“.

Vienas Su-25 ir vienas Su-24 Ukrainos karinių oro pajėgų orlaivis numuštas Donecko regione šalies rytuose, dar vienas Su-25 ir vienas Mig-29 – Mykolajivo srityje pietuose, sakoma kasdien ministerijos skelbiamoje ataskaitoje.

Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.

Ukraina neigia, kad Rusijos kariai numušė keturis jos naikintuvus

Ukrainos karinės oro pajėgos paneigė, kad Rusijos kariai numušė keturis šaliai priklausančius lėktuvus, rašo „Sky News“.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad jos kariuomenė Donecko srityje numušė vieną Su-25 ir vieną Su-24 lėktuvą, o Mykolajivo srityje – dar vieną Su-25 orlaivį ir Mig-29 naikintuvą.

Tačiau Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas paneigė šiuos Maskvos pareiškimus ir pavadino juos propaganda.

Rusija svarsto pratęsti dujų tranzitą į Europą per Ukrainą

Rusija svarsto pratęsti dujų tiekimą į Europą per Ukrainą ir po 2024 metų. Tai galios, jei Europos šalys ir toliau norės pirkti rusiškas dujas ir veiks tranzitiniai vamzdynai per Ukrainą, pranešė naujienų agentūra RIA Novosti, remdamasi Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.

Dabartinė sutartis dėl dujų tranzito baigia galioti 2024 metais. Nepaisant karo, Rusija per Ukrainą į Europą, kuri yra svarbiausia jos dujų klientė, toliau tiekia didelius kiekius dujų. Ukraina už tai gauna nemenkas sumas.

Estijos Mugos uoste dėl sankcijų Rusijai įstrigo dideli kiekiai pavojingų trąšų

\Estijos Mugos uoste netoli sostinės Talino įstrigo 80 tūkst. tonų Rusijos gamintojo „Akron“ trąšų, kurių neįmanoma išgabenti dėl Rusijai įvestų sankcijų, rašo leidinys „Postimees“.

Jo duomenimis, 12 tūkst. tonų iš jų – sprogi amonio salietra, o likusios – karbamidas ir mišrios trąšos.

Prieš dvi savaites Ekonomikos, Finansų ministerijų bei virtinės tarnybų atstovai aptarė šią problemą, tačiau teisiškai priimtino sprendimo, kaip išgabenti šį krovinį, vis dar nėra, pažymi „Postimees“.

„Amonio salietros atveju svarbesnės laikymo sąlygos nei kiekiai“, – sakė Vartotojų apsaugos ir techninės priežiūros agentūros (TTJA) techninio skyriaus vadovė Ingrid Teinemaa.

Pasak jos, tokioms trąšoms nustatytos labai griežtos sandėliavimo taisyklės dėl laikymo terminų, kiekių, taip pat dėl drėgnumo ir temperatūros, trąšų būklės tikrinimo dažnumo, siekiant išvengti sprogimo.

I. Teinemaa paminėjo prieš dvejus metus Beiruto uoste įvykusį 2,7 tūkst. tonų pasenusio amonio nitrato sprogimą, per kurį žuvo daugiau kaip 200 žmonių, o 7 tūkst. buvo sužeisti.

Dėl ES sankcijų Rusijos oligarchui Viačeslavui Kantorui apribota jo kontroliuojamos „Akron“ grupės ir jai priklausančio terminalo „Muuga DBT“ veikla. Iki birželio V. Kantoras valdė beveik 86 proc. „Akron“ akcijų, tačiau vėliau 45,1 proc. jų perdavė grupės vadovybei patikėjimo teise, taip sumažindamas savo akcijų paketą žemiau kontrolinio lygio, paaiškino „Postimees“.

Rusijos pajėgos vėl smūgiavo Mykolajivui, žuvo penki civiliai

Trečiadienį Rusijos pajėgos vėl smūgiavo Ukrainos Mykolajivo miestui, žuvo penki civiliai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.

Pasak K. Tymošenkos, ryte rusai 28 kartus smogė miestui pasitelkdami reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (MLRS). Apgadinta ligoninė ir gyvenamieji pastatai. Preliminariais duomenimis, žuvo penki civiliai.

Kyjivas: Ukrainai reikia garantijų, kad būtų atnaujintas grūdų eksportas

Ukrainietiškų grūdų eksportas iš šalies uostų neatsinaujins, kol nebus pateiktos saugumo garantijos laivų savininkams, krovinių savininkams ir Ukrainai kaip nepriklausomai valstybei, trečiadienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusijos ir Ukrainos kariuomenių pareigūnai trečiadienį Stambule pradėjo pirmąsias nuo kovo 29 dienos tiesiogines derybas. Jie planuoja aptarti Jungtinių Tautų planą, turintį leisti užblokuotus ukrainietiškus grūdus tiekti į pasaulio rinkas per Juodąją jūrą.

Prieš derybas duodamas interviu naujienų agentūrai AP, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pabrėžė, kad bet koks susitarimas turi garantuoti, kad Rusija „gerbs šiuos koridorius, kad ji neprasmuks į uostą ir nepuls uostų – arba kad ji nepuls uostų iš oro savo raketomis“.

Antradienį D. Kuleba taip pat sakė AP, jog Ukrainos kariuomenė „planuoja ir ruošiasi visiškai išvaduoti“ Rusijos okupuotus miestus prie Juodosios jūros pakrantės. Ukrainiečių pajėgos jau aktyviau stengiasi susigrąžinti teritorijas pietuose, kol Maskva yra sutelkusi dėmesį į Rytų Ukrainą.

Paklaustas, ar įmanoma diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą, prasidėjusį vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį, D. Kuleba atsakė, kad taikos derybos vargu ar bus surengtos artimiausiu metu.

„Rusija tebėra nusiteikusi kariauti, ji geranoriškai nesiekia derybų. Ji ieško būdo, kaip priversti mus įgyvendinti savo ultimatumus, o to nebus“, – pareiškė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Pasak jo, Maskva faktiškai bando aneksuoti Chersoną, Mariupolį ir kitus užgrobtus miestus, kur įvedama rusiška švietimo programa ir rublis, o vietos gyventojams siūloma Rusijos pilietybė.

„Esu gana tikras, kad kai šios teritorijos bus išvaduotos, didžioji dauguma žmonių tyliai sudegins savo rusiškus pasus židiniuose“, – teigė D. Kuleba.

Pasak jo, Kyjivas nutrauks konfliktą tik tuo atveju, jei Rusija išves visas savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos.

„Mes kovojame už savo laisvę, teritorinį vientisumą ir norime taikos. Šis karas mums buvo primestas. Tai nebuvo mūsų pasirinkimas“, – AP sakė ministras.

Anot jo, nors Ukraina vertina per karą gautą Jungtinių Valstijų ir Europos šalių paramą, Kyjivui reikia, kad Vakarų ginklų tiekimas paspartėtų, kautynėms tęsiantis jau penktą mėnesį.

„Kol jų neužteks pergalei pasiekti, tol prašysime daugiau – kalbėjo D. Kuleba. – Kol nenugalėsi, ginklų niekada nebūna pakankamai.“

URM vadovas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, mėgindama atremti Kremliaus antpuolį Donbase – netoli Rusijos sienos esančiame pramoniniame regione, kur Maskvos pajėgos pamažu įsitvirtina.

Vis dėlto Ukraina turi pakankamai žmonių, norinčių prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų, patikino D. Kuleba.

„Vienintelis tikslas, kurio siekiame per šį karą, yra mūsų išlikimas. Kovodamas dėl išlikimo, neturi pasirinkimo – privalai kovoti“, – sakė jis.

Ukrainos vyriausiasis diplomatas padėkojo JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui) ir Turkijos vyriausybei už pagalbą organizuojant derybas dėl grūdų išgabenimo. Planuojama, kad prie Rusijos ir Ukrainos karinių pareigūnų diskusijų prisijungs turkų delegacija ir JT atstovai.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, dėl Rusijos vykdomos jo šalies uostų blokados neįmanoma išgabenti apie 22 mln. tonų grūdų. Ukraina dėl savo gausaus kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus eksporto neretai vadinama „Europos aruodu“.

Dėl karo užblokuoti kroviniai kelia pavojų maisto atsargoms daugelyje besivystančių šalių. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimu, badas gali grėsti 181 mln. žmonių. D. Kuleba sakė besitikįs, kad per Stambule vyksiančias derybas pavyks susitarti dėl saugių laivybos koridorių atvėrimo.

Pasak 41 metų ministro, Ukrainos, kaip ir jo paties, likimas šiuo metu yra neaiškus.

„Per pastaruosius 300 metų tarp Ukrainos ir Rusijos vyko daugybė karų. Tačiau visi šių pastangų lyderiai, iš Ukrainos pusės, galiausiai arba žuvo, arba rašė savo memuarus tremtyje“, – kalbėjo D. Kuleba.

„Taigi, mano asmeninė ambicija yra parašyti savo memuarus Ukrainoje. Tai bus pergalės memuarai ir žmogaus, priklaususio istoriją pakeitusiai kartai, memuarai“, – pridūrė jis.

Kyjivo teisme prasidėjo už karo nusikaltimus nuteisto rusų kario skundo nagrinėjimas

Trečiadienį Ukrainos sostinės Kyjivo Apeliaciniame teisme prasidėjo už karo nusikaltimus nuteisto 21-erių rusų kario Vadimo Šišimarino skundo nagrinėjimas, praneša CNN.

V. Šišimarinas mėgina užginčyti jam gegužę skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Jis buvo pripažintas kaltu pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis nušovus neginkluotą 62-ejų civilį.

Maskva pareiškė, kad Irane V. Putinas nekalbės apie bepiločius orlaivius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per būsimą vizitą Teherane neplanuoja diskutuoti apie galimą bepiločių orlaivių įsigijimą iš Irano, trečiadienį sakė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, jo komentarus cituoja valstybinė naujienų agentūra „Interfax“.

D. Peskovas atsisakė komentuoti, ar planuojama pirkti tokią įrangą, kaip pirmadienį pareiškė JAV. JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sakė, kad Vašingtonas turi informacijos, rodančios, jog Irano vyriausybė rengiasi suteikti Rusijai iki kelių šimtų nepilotuojamų orlaivių, įskaitant ginkluotus.

Iranas atmetė JAV pareiškimą. Teheranas sakė, kad technologinis Rusijos ir Irano bendradarbiavimas iš tiesų vyksta, tačiau jis prasidėjo dar gerokai prieš Ukrainos karą. Antradienį Kremlius paskelbė, kad V. Putinas kitą savaitę vyks į Iraną susitikti su prezidentu Ebrahimu Raisi ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Oficialiai trijų valstybių vadovų susitikimas turėtų būti skirtas aptarti, kaip pagerinti padėtį Sirijoje, kur vyksta pilietinis karas.

Rusija siekia laikyti Kremliaus kritiką I. Jašiną kalėjime

Rusijos tyrėjai trečiadienį paprašė Maskvos teismo kalėjime laikyti vieną iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų iki jo teismo dėl Ukrainoje kariaujančios Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“.

Maskvos miesto tarybos nariui ir atkakliam Kremliaus kritikui Iljai Jašinui gresia iki 10 metų už grotų už „melagingos informacijos skleidimą“ apie Rusijos ginkluotąsias pajėgas. „Tyrimas prašo skirti prevencinę priemonę (suėmimą) iki 2022 m. rugsėjo 12 d.“, – Maskvos Basmano teismo spaudos tarnybą citavo Rusijos žiniasklaida.

Pareigūnai iškėlė bylą I. Jašinui antradienio vakarą, likus kelioms valandoms, kai jis turėjo būti paleistas po 15 parų arešto už policijos nurodymų nevykdymą. 39 metų opozicionierius nusprendė neišvykti iš Rusijos po vasario mėnesį prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos į Ukrainą ir nuo tada ne kartą pasmerkė karą. Beveik visi žymūs V. Putino politiniai oponentai arba pabėgo iš šalies, arba yra kalėjime.

Tyrimas prieš I. Jašiną buvo pradėtas dėl balandžio mėnesį „YouTube“ kanale paskelbto jo pasisakymo apie „civilių žudynes Bučoje“, Kyjivo priemiestyje, jį okupavusios ir po to pasitraukusios Rusijos pajėgos kaltinamos įvykdžiusios ten karo nusikaltimus. I. Jašinas tai pavadino „žudynėmis“.

I. Jašinas nuolat smerkė Kremliaus puolimą savo „YouTube“ kanale, turinčiame 1,3 mln. prenumeratorių. Jis buvo svarbus asmuo per 2011–2012 m. Maskvos masinius protestus prieš V. Putiną ir artimas nužudyto politiko Boriso Nemcovo bendražygis. Rusijai pradėjus karinę kampaniją, šalyje vykdomas precedento neturintis susidorojimas su nepritariančiaisiais, Maskva priėmė įstatymus, numatančius iki 15 metų bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią valdžia laiko melaginga, skleidimą.

Praėjusią savaitę kitas Maskvos tarybos narys, taip pat iš I. Jašino Krasnoselskio rajono, buvo nuteistas kalėti septynerius metus už tai, kad pasmerkė Ukrainos užpuolimą.

Dėl karo Ukrainoje Lenkijos pašto darbuotojai mokysis naudoti ginklus

Vykstant karui Ukrainoje, kariai apmokys Lenkijos pašto darbuotojus naudoti ginklus, trečiadienį dpa sakė pašto tarnybos atstovas.

Sutartis su Lenkijos kariuomenės Tėvynės saugumo tarnyba (WOT) bus pasirašyta rugpjūtį, sakė atstovas. Pašto tarnybos valdybos potvarkyje sakoma, kad per kursus darbuotojai išmoks saugos taisyklių, kaip elgtis su ginklais, ir įgis „pagrindinių šaudymo įgūdžių“. Šiais mokymais siekiama pagerinti Lenkijos pasirengimą gynybai, dienraščiui „Dziennik Gazeta Polska“ sakė krašto apsaugos atstovas.

Lenkijos pašto tarnyboje dirba apie 70 tūkst. darbuotojų. Pirmajam mokymų kursui skirta tūkstantis vietų, vėliau bus pasiūlyta daugiau. Dalyvavimas yra savanoriškas. Mokymus baigę asmenys turės geras galimybes būti priimti į Tėvynės saugumo asociacijas.

Lenkija jau kurį laiką planuoja padidinti savo ginkluotųjų pajėgų skaičių. Pavyzdžiui, neseniai įvesta savanoriška pagrindinė karo tarnyba. Šiuo metu Lenkijos kariuomenėje yra 110 tūkst. karių, dar 30 tūkst. vyrų ir moterų dirba krašto saugumo srityje. Planuojama padidinti personalo skaičių iki 250 tūkst. profesionalių karių ir 50 tūkst. tėvynės gynimo narių.

Vokietijos policija tiria suklastotas naujienas, kad nacių mirties stovykloje bus apgyvendinti ukrainiečiai

Vokietijos policija tiria suklastotų naujienų pranešimus, kad memorialinė vieta, esanti buvusioje nacių koncentracijos stovykloje Zachsenhauzene prie pat Berlyno, priims nuo Rusijos invazijos bėgančius ukrainiečius.

Noirupino policijos pajėgų atstovas spaudai trečiadienį sakė, kad memorialinės vietos darbuotojai anksčiau šią savaitę pranešė apie suklastotą įrašą, išplitusį įvairiose „Telegram“ grupėse, kuriame teigiama, kad buvusioje koncentracijos stovykloje jie priims migrantus. Vėliau šią informaciją pasigavo kelios žiniasklaidos priemonės. "Esame pasirengę priimti į Berlyną atvykstančius pabėgėlius. Turime patogius kambarius specialiai pastatytame laikinajame viešbutyje muziejaus komplekso teritorijoje", – teigiama suklastotame įraše.

Atminimo vietos atstovas spaudai Horstas Seferensas sakė, kad tai klastotė ir kad jis įtaria, jog tai yra „skaitmeninės dezinformacijos kampanijos, kurios kilmė paprastai yra Rusijoje“, dalis. Pasak jo, taip siekiama pakurstyti įtampą, susijusią su pabėgėlių iš Ukrainos atvykimu, ir pakirsti Vokietijos žmonių ryžtą jiems padėti.

EK leido Rusijai į Kaliningradą tranzitu gabenti sankcionuotas prekes

Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per Europos Sąjungos (ES) teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas bus galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva galės blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją galės gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.

Maskvos užimtas Sjeverodoneckas dabar nudažytas rusiškomis spalvomis

Sjeverodonecke, Rytų Ukrainoje, sunku nepastebėti, kad miestą užėmė Rusija. Užrašas „Severodoneck“ didelėmis betoninėmis raidėmis prie įvažiavimo į miestą nudažytas balta, mėlyna ir raudona – Rusijos vėliavos - spalvomis. Virš paminklo taip pat plevėsuoja raudona sovietinė vėliava su kūju ir pjautuvu.

AFP aplankė Sjeverodonecką ir jo miestą dvynį Lysyčanską per šią savaitę Rusijos armijos suorganizuotą kelionę žurnalistams. Armijos sunkvežimiai su raide „Z“ – Ukrainoje kariaujančių Rusijos pajėgų simboliu, – važinėja po Sjeverodonecką, Maskvos užimtą birželio pabaigoje po kelias savaites trukusių kruvinų mūšių.

Sjeverodoneckas išvagotas karo randų: apanglėję daugiabučiai su žiojinčiomis skylėmis, krūvos griuvėsių, ant kurių vaikšto rusų kareiviai. Gatvės beveik tuščios. Nepabėgę gyventojai gyvena be elektros, stokodami maisto. Viename rajone prie stovinčio tanko kareiviai dalija geriamąjį vandenį.

Sjeverodonecko ir Lysyčansko užėmimas leido Maskvai paskelbti, kad ji visiškai kontroliuoja rytinę Luhansko sritį. Dabar siekiama užimti visą kaimyninę Donecko sritį.

Vasario 24 d. pradėdamas puolimą Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad siekia „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ šalį. Ukrainos ir Vakarų teigimu, iš tikrųjų Kremlius siekia įgyvendinti imperialistines ambicijas ir atkurti savo dominavimą žemėse, kurias kažkada kontroliavo Maskva.

JAV kritikuoja Maskvą dėl ukrainiečių priverstinių deportacijų į Rusiją

JAV valstybės sekretorius Antony Blinken trečiadienį apkaltino Rusiją prievartiniu iki 1,6 mln. ukrainiečių deportavimu į Rusiją, jis kaltino Maskvą tyčine nusikalstama operacija, kuria siekiama išnaikinti gyventojus kai kuriose Ukrainos dalyse.

Pareiškime, padarytame dieną prieš atskaitomybės dėl įtariamų karo nusikaltimų Ukrainoje konferenciją Hagoje A. Blinkenas sakė, kad Maskva vykdo „filtravimo“ operaciją, siekdama perkelti ukrainiečius iš okupuotų Rytų ir Pietų į sritis, esančias giliai Rusijos viduje.

„Neteisėtas ginamų asmenų perkėlimas ir deportavimas yra rimtas Ketvirtosios Ženevos konvencijos dėl civilių gyventojų apsaugos pažeidimas ir yra karo nusikaltimas“, – sakė A. Blinkenas. Pasak jo, šaltinių, įskaitant pačią Rusijos vyriausybę, skaičiavimai rodo, kad nuo 900 tūkst. iki 1,6 mln. Ukrainos piliečių išvežta iš savo namų į Rusiją, įskaitant izoliuotas vietoves Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Į šį skaičių įeina apie 260 tūkst. vaikų, kai kurie jų sąmoningai atskiriami nuo tėvų, kad būtų įvaikinti Rusijoje, sakė A. Blinkenas.

A. Blinkeno teigimu, filtravimo programa, atrodo, buvo suplanuota iš anksto ir atitinka panašias operacijas, kurių Rusija ėmėsi per kitus karus, įskaitant Čečėnijoje. „Per prezidento Putino „filtravimo“ operacijas atskiriamos šeimos, konfiskuojami Ukrainos pasai ir išduodami Rusijos pasai, akivaizdžiai stengiantis pakeisti kai kurių Ukrainos dalių demografinę struktūrą“, – sakė jis.

A.Blinkenas sakė, kad rusus „būtina“ patraukti atsakomybėn. „Štai kodėl mes remiame Ukrainos ir tarptautinių institucijų pastangas rinkti, dokumentuoti ir išsaugoti žiaurumų įrodymus“, – sakė jis.

Vienos dienos Ukrainos atskaitomybės konferenciją ketvirtadienį rengia Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroras Karimas Khanas ir Europos Sąjungos komisaras Didier Reyndersas.

Ukraina teigia, kad pareiškimai dėl ginklų kontrabandos yra Rusijos propaganda

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją skleidžiant propagandą apie nelegalios ginklų kontrabandos plitimą, kilusį po Maskvos invazijos, ir pareiškė, kad atidžiai stebi Vakarų tiekiamų ginklų pristatymą į fronto linijas. „Visi ginklai, kuriuos gavo Ukraina, įskaitant ilgojo nuotolio, yra kruopščiai apskaitomi ir siunčiami į frontą“, – sakė Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas.

Jis komentavo Europos Sąjungai (ES) šią savaitę paskelbus, kad Moldovoje įkurs centrą, skirtą kovai su organizuotu nusikalstamumu, ypač ginklų kontrabanda iš karo krečiamos kaimyninės Ukrainos. M. Podoliakas Vašingtono ir Europos sąjungininkių ginklų tiekimą vadino Ukrainos „išlikimo reikalu“ ir teigė, kad tų tiekimų priežiūra yra jo vyriausybės „prioritetas“. „Visi kiti „gandai“ yra banalus propagandinis triukas, siekiant sutrikdyti tiekimą“, – pridūrė jis tviteryje.

ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pirmadienį vykusiame ES vidaus reikalų ministrų susitikime, išplėstame įtraukiant kolegas iš ES nepriklausančių šalių Ukrainos ir Moldovos, paskelbė apie ES paramos centrą vidaus saugumui ir sienų valdymui. Susitikime Prahoje daugiausia dėmesio skirta grėsmei, kad ginklai, taip pat ir gauti iš Vakarų, kontrabanda išgabenami iš Ukrainos nusikaltėlių gaujoms Europoje apginkluoti.

Smulkūs ginklai tapo vis labiau prieinami Ukrainoje nuo 2014 m., kai dvi Maskvos remiamų separatistų valstybėlės atsiskyrė nuo Kyjivo ir pradėjo ginkluotą konfliktą su Ukrainos armija.

ES atsisako pripažinti naujus Rusijos pasus ukrainiečiams

Europos Sąjunga (ES) ir toliau nepripažins naujų Rusijos pasų, išduodamų ukrainiečiams, trečiadienį pareiškė bloko vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.

J. Borrellis tviteryje pareiškė, kad tai „dar vienas akivaizdus Ukrainos suvereniteto pažeidimas“, ir pakartojo ES nepritarimą šiai politikai.

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, kuriuo išplečiamos Rusijos pasų išdavimo taisyklės gyventojams visose Ukrainos dalyse. Anksčiau tai buvo taikoma tik atsiskyrusiuose Rytų Ukrainos regionuose, kuriuos kontroliavo Maskvos remiami separatistai, tokia politika buvo vykdoma nuo 2019 metų.

Pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, per pastaruosius trejus metus Rusijos pilietybę supaprastinta tvarka gavo daugiau nei 800 tūkst. žmonių Rytų Ukrainos separatistiniuose regionuose. Rusija taip pat pradėjo siūlyti pasus žmonėms ir tuose regionuose, kuriuos okupavo, vasarį įsiveržusi į Ukrainą. Tai didina susirūpinimą, kad ji planuoja juos aneksuoti, kaip 2014 m. aneksavo Krymą.

„Deramės su pirmaujančiomis pasaulio valstybėmis, kurios suteiktų Ukrainai pasitikėjimo saugumu ateinantiems dešimtmečiams“, – trečiadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Tai buvo viena iš temų, aptartų sekmadienį vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime, kuriame Ukraina dalyvavo pirmą kartą.

„Tai pirmas kartas mūsų valstybės istorijoje, kai įmanoma patvirtinti tokias garantijas. Ne kokį nors memorandumą, ne kokį nors deklaruojamą norą dėl kokio nors kurso, o konkrečias garantijas“, – sakė V. Zelenskis. Tai būtų „ne tik teisiškai reikšminga, bet ir užrašyta taip, kad būtų aišku: tiksliai ką, tiksliai kas ir tiksliai kaip mums garantuoja“, – pridūrė V. Zelenskis.

Vienas iš Rusijos reikalavimų, siekiant nutraukti ginkluotus karo veiksmus, yra aiškus Ukrainos įsipareigojimas laikytis politinio neutralumo, dėl kurio šalis siekia tvirtų tarptautinių saugumo garantijų.

Suomijos prezidentas paaiškino Rusijai, kodėl jo šalis ketina stoti į NATO

Suomijos ketinimą stoti į NATO nulėmė Rusijos veiksmai, konkrečiai – jos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą vasario 24 d.

Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinistö, praneša leidinys „Insider“.

„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.

Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.

„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, – paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.

Ukrainos policija nuo karo pradžios sulaikė 750 diversantų

Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, prisidėjusių prie diversinės veiklos.

Tai per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos nacionalinės policijos departamento viršininkas Oleksijus Sergejevas.

„Nuo karo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, susijusių su diversine veikla. Iš jų 676 perduoti Ukrainos saugumo tarnybos institucijoms“, – sakė jis.

O. Sergejevo duomenimis, Ukrainos nacionalinės policijos tyrėjai iškėlė 484 baudžiamąsias bylas už kolaboravimą su okupantais. Įtarimai jau pateikti 72 asmenims.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

U. von der Leyen: Rusija kelia didžiausią tiesioginę grėsmę tarptautinei tvarkai

Tokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.

Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumiju Kišida), kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą.

Aukščiausi Europos Sajungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.

„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą. Tai negali būti toleruojama“, – sakė F. Kishida, kurio vyriausybė prisijungė prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant sankcijas energetikos srityje.

Darbotvarkėje taip pat buvo klausimai dėl vis agresyvesnės Pekino pozicijos Azijoje, ES siekiant imtis svarbesnio vaidmens priešinantis Kinijai.

„Mūsų bendradarbiavimas Ukrainoje yra labai svarbus Europoje, tačiau jis taip pat svarbus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, be to, norime giliau konsultuotis dėl agresyvesnės Kinijos“, – savo ruožtu sakė Ch. Michelis.

„Manome, kad Kinija turi ginti daugiašalę sistemą, kuri jai buvo naudinga vystant savo šalį“, – pridūrė jis.

U. von der Leyen sakė, kad ES ir Japonija stiprina bendradarbiavimą, be kita ko, pradėdamos pirmąją Europoje skaitmeninę partnerystę, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama konkurencingumui ir saugumui šioje srityje.

Ji nurodė, kad abi šalys taip pat sieks „įvairinti ir stiprinti tiekimo grandines“.

„Tai svarbu, nes yra medžiagų ir technologijų, kurios tapo labai svarbios mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, puslaidininkiai“, – sakė U. von der Leyen.

„Turime turėti galimybę pasikliauti patikimomis tiekimo grandinėmis“, – pridūrė EK pirmininkė.

Investicijos į infrastruktūrą

Japonija ir ES stengiasi stiprinti ryšius, įskaitant 2019 metais sudarytą svarbų prekybos susitarimą, o Tokijas nukrypo nuo ankstesnio diplomatinio kurso ir užėmė tvirtą poziciją Ukrainos klausimu.

Tokijas taiko sankcijas Rusijos įmonėms ir pareigūnams, siunčia humanitarinę ir finansinę pagalbą Ukrainai ir prisijungė prie Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimo palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos importo arba jį uždrausti.

Tačiau Japonija nesiėmė priemonių dėl rusiškų dujų, nes yra priklausoma nuo energijos importo.

Vėliau ketvirtadienį U. von der Leyen ir Ch. Michelis turėtų surengti darbo pietus su F. Kishida, o penktadienį EVT pirmininkas apsilankys Hirošimoje.

F. Kishida sakė, kad su ES lyderiais bus aptarta įtampa Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, kur, kaip būgštauja Tokijas, Pekinas vis dažniau bando pareikšti pretenzijas į ginčijamas teritorijas.

Be to, jau seniai baiminamasi, kad Pekinas gali perimti Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga, kontrolę.

Ch. Michelis sakė, kad su Japonijos lyderiu aptarė „būdus, kaip sustiprinti mūsų bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje“. Jis pažymėjo, kad Japonija yra vienintelė Azijos šalis, konkrečiai paminėta plane, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustiprinti ES saugumo ir gynybos politiką.

U. von der Leyen taip pat paragino bendradarbiauti regiono infrastruktūros srityje, tuo netiesiogiai užsimindama apie Pekiną, kuris savo projektais, kartais kritikuojamais kaip „skolų spąstai“, siekia sustiprinti aljansus regione ir už jo ribų.

„Investicijų poreikis didžiulis, o galimybės ribotos. Labai dažnai už jas tenka mokėti kainą, kurios neturėtų mokėti nė viena šalis, pavyzdžiui, kai kėsinamasi į jos suverenitetą“, – sakė ji.

Prorusiški programišiai nusitaikė į Italijos institucijų interneto svetaines

Prorusiški programišiai atakavo kelių Italijos institucijų, įskaitant Gynybos ministeriją ir Senatą, interneto svetaines, trečiadienį pranešė žiniasklaida.

Gynybos ministerijos interneto svetainė buvo „tvarkoma“, o Senato interneto svetainė buvo neprieinama, tačiau praėjus kelioms valandoms po išpuolio abi vėl pradėjo veikti.

Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ teigė, kad prokremliška grupuotė „Killnet“ prisiėmė atsakomybę už kibernetinę ataką, kuri, kaip pranešama, nepažeidė infrastruktūros, tačiau apsunkino prieigą prie kelių interneto svetainių, įskaitant Nacionalinio sveikatos instituto tinklalapį.

Naujienų agentūra AGI pranešė, kad programišiai nesėkmingai bandė įsilaužti į „Eurovizijos“ dainų konkurso svetainę.

Praėjusį mėnesį „Killnet“ taikėsi į Rumunijos vyriausybės svetaines dėl Bukarešto paramos Rusijos užpultai Ukrainai, teigia šalies nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra.

Rumunijos žvalgybos tarnyba teigė, kad grupuotė taip pat taikėsi į oficialias JAV, Lenkijos, Čekijos, Estijos ir NATO interneto svetaines.

2021 metų rugpjūtį Romos regione įvyko plataus masto kibernetinė ataka, dėl kurios žmonės nebegalėjo užsiregistruoti vakcinacijai nuo COVID-19.

Ukraina rengiasi pirmajam karo nusikaltimų teismui dėl Rusijos invazijos

Ukraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė.

Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime.

Pasak pranešimo, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.

Kai buvo atakuota rusų pajėgų kolona, V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai šalia Čupachivkos kaimo pavogė automobilį, priduriama pranešime.

Civilis, kurio tapatybė neįvardijama, važiavo dviračiu kelio pakraščiu netoli savo namų, nurodė prokuratūra.

„Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos“, – rašoma pareiškime.

Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos.

„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.

Suimtam rusų kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.

I. Venediktova nepranešė, kada prasidės teismo procesas.

Jos biuras paskelbė V. Šišimarino nuotrauką, tačiau nepateikė informacijos, kaip jis buvo sulaikytas ir kas nutiko kartu su juo buvusiems kariams.

Prokuratūroje užregistruota daugiau kaip 10 700 įtariamų karo nusikaltimų. Jų padarymu įtariami 622 asmenys.

Kyjivas ir Vašingtonas ne kartą kaltino Rusijos pajėgas įvykdžius karo nusikaltimų per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.

Dėl karo savo namus paliko beveik 6 mln. ukrainiečių, daugelis kurių pasakoja patyrę kankinimus, seksualinį smurtą ir beatodairišką niokojimą.

Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai pasiuntė į Ukrainą karo nusikaltimų tyrėjus, kad jie padėtų vietos ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo komandoms, tiriančioms galimus masinius žiaurumus, įskaitant civilių žudynes šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur balandžio 2 dieną buvo aptikta mažiausiai 20 kūnų.

Bulgarija skelbia susitarusi su JAV dėl dujų tiekimo mažesnėmis nei rusiškos kainomis

Bulgarija susitarė dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo iš JAV mažesnėmis kainomis po išdujinimo nei Rusijos vamzdynais eksportuojamų, skelbia „Bulgarian News Agency“, remdamasi vyriausybės spaudos tarnyba.

Pranešama, jog  susitarimą dėl JAV SGD tiekimo nuo ateinančio mėnesio Vašingtone pasiekė Bulgarijos premjeras Kirilas Petkovas ir JAV viceprezidentė Kamala Harris (Kamala Haris).

„Susitarta, kad SGD į Bulgariją bus pradėtos tiekti nuo birželio mėnesio mažesnėmis nei „Gazprom“ kainomis“, – teigiama pranešime.

Konkretūs skaičiai jame nepateikiami.

Tikėtina, kad Bulgarija SGD iš Jungtinių Valstijų importuos per terminalą Graikijoje.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Rusija nutraukė dujų tiekimą Bulgarijai, taip pat ir Lenkijai, atsisakiusioms vykdyti Kremliaus vienašališką reikalavimą už jas mokėti rubliais. Europos Komisija įspėjo, kad Rusija taip gali pasielgti ir su kitomis ES valstybėmis narėmis, paragino šiam šantažui nepasiduoti ir pažadėjo, jog ES atsakas į „Gazprom“ veiksmus bus „neatidėliotinas, vieningas ir koordinuotas“.

V. Klyčko: Rusija bet kurią akimirką gali užpulti Kyjivą

Rusija neatsisako savo plano užimti Kyjivą, CNN kalbėjo miesto meras Vitalijus Klyčko. Jo teigimu, neįmanoma užtikrinti grįžtančių sostinės gyventojų saugumo.

Meras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos galimybės panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Pasak V.Klyčko, Ukrainos sostinė tebėra pagrindinis Rusijos taikinys. Jis įspėja namo grįžtančius Kyjivo gyventojus būti atsargius.

„Kol Ukrainoje vyksta karas, negalime suteikti garantijų nė vienam ukrainiečiui. Rusijos Federacijos puolimas gali įvykti bet kurią sekundę“, – sakė V.Klyčko.

„Šiuo metu svarbiausias prioritetas yra saugumas. Taip, žinoma, mes nerimaujame ir tikimės, kad mūsų kariuomenė mus saugo, tačiau vis dar yra rizika, ir be mūsų partnerių, be JAV ir Europos šalių, mes negalime išgyventi“, – sakė meras.

Lenkijos ambasada Maskvoje aplieta raudonais dažais

Nežinomi užpuolikai trečiadienį raudonais dažais apliejo Lenkijos ambasados Maskvoje pastatą, o Rusija pareikalavo, kad Varšuva oficialiai atsiprašytų dėl, jos teigimu, „pasibaisėtino“ išpuolio prieš jos ambasadorių.

Pirmadienį Varšuvoje proukrainietiškai nusiteikę aktyvistai apliejo Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą raudonais dažais, šiam atvykus į sovietų karių kapines padėti gėlių minint vadinamąją Pergalės dieną.

Šie incidentai įvyko Maskvos karui Ukrainoje tęsiantis jau trečią mėnesį.

Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lenkijos ambasadorių Krzysztofą Krajewskį (Kšyštofą Krajevskį) dėl „pasibaisėtino“ išpuolio ir pareikalavo „oficialaus atsiprašymo“ iš šalies vadovybės.

„Sprendimas dėl tolesnių veiksmų bus priimtas atsižvelgiant į Varšuvos reakciją į mūsų reikalavimus“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Tą pačią dieną raudonais dažais buvo aplietas Lenkijos ambasados Maskvoje pastatas.

„Ponas ambasadorius Krzysztofas Krajewskis patvirtino, kad toks incidentas įvyko“, – lenkų naujienų agentūrai PAP sakė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lukaszas Jasina (Lukašas Jasina).

Jis pridūrė, kad ambasadorius laukė atvykstant policijos.

Lenkų užsienio reikalų viceministras Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) žurnalistams Vašingtone sakė, kad jei Lenkijos ambasados pastatas iš tiesų buvo aplietas dažais, Varšuva tikisi, kad Rusija išsiaiškins šį klausimą ir suras kaltininkus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) pirmadienį Rusijos ambasadoriaus apliejimą raudonais dažais pavadino incidentu, kurio neturėjo įvykti.

Lenkija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių iš kaimyninės Ukrainos, rusų prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus karius į provakarietišką šalį.

Apgultų Mariupolio gynėjų vadas prašo Elono Musko pagalbos

Ukrainos pietinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų vienas iš vadų trečiadienį tiesiogiai kreipėsi į turtingiausią pasaulio žmogų Eloną Muską (Iloną Maską) prašydamas pagalbos.

Trečią mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje sugriovė strateginę reikšmę turintį uostamiestį, kur rusų pajėgų apsiausti ukrainiečiai po savaites trukusių kruvinų kovų tebesipriešina įsitvirtinę didžiulėje metalurgijos gamykloje „Azovstal“.

36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vadas Serhijus Volyna sakė susikūręs paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ vien tam, kad galėtų susisiekti su E. Musku.

„Žmonės sako, kad atvykot iš kitos planetos išmokyti žmonių tikėti tuo, kas neįmanoma, – E. Muskui parašė S. Volyna. – Mūsų planetos šalia, nors aš gyvenu ten, kur beveik neįmanoma išgyventi. Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

Padėkite mums išvykti iš „Azovstal“ į kokią nors tarpininkaujančią šalį. Jei ne jūs, tai kas?“

S. Volyna paragino „kiekvieną žmogų Žemės planetoje“ padėti pasiekti, kad E. Muskas pamatytų prašymą.

Anksčiau šią savaitę Kyjivas pranešė, kad „Azovstal“ teritorijoje, sovietiniais laikais įrengtame tunelių ir bunkerių labirinte, yra per tūkstantį ukrainiečių karių ir kad daug jų yra sužeisti.

Moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš Mariupolį kontroliuojančių rusų pajėgų apaustos gamyklos per Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus koordinuotą humanitarinę misiją.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, „Twitter“, kurį E. Muskas siekia nupirkti už 44 mlrd. dolerių (41,7 mlrd. eurų), vartotojų skaičius smarkiai išaugo – žmonės šiuo socialiniu tinklu naudojasi ieškodami naujienų ir pagalbos, nurodo kompanija.

Daugiau kaip 92 mln. sekėjų turintis E. Muskas per šią platformą yra pakvietęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į „dvikovą“ dėl Ukrainos.

Anksčiau „Tesla“ vadovas, kuris yra gimęs Pietų Afrikoje, sureagavo į Kyjivo prašymą ir įjungė „Starlink“ internetą Ukrainoje, nusiuntė įrangos, padedančios palaikyti ryšį Rusijos karinių atakų paveiktuose rajonuose.

Rusija įvedė sankcijas „Gazprom“ padaliniams Vakaruose

Rusija įvedė sankcijas „Gazprom“ padaliniams ir kitiems su šia valstybine energetikos milžine susijusiems subjektams Vakaruose.

Remiantis trečiadienį paskelbtu dekretu, „Gazprom“ nebeleidžiama bendradarbiauti su 31 subjektu JAV, Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Europos Sąjungoje (ES). Daugiausiai paveikti dujų saugyklų operatoriai ir, pavyzdžiui, įmonė, prižiūrinti dujotiekio „Jamal“ ruožą Lenkijoje. Rusija prieš tai jau nutraukė dujų tiekimą šiai šaliai.

Į sankcijų sąrašą taip pat įtrauktas „Gazprom“ padalinys Vokietijoje „Gazprom Germania“. Berlynas vėliau pranešė vertinąs, kaip šios sankcijos paveiks dujų tiekimo srautus. Federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos atstovė spaudai nurodė, kad „krizinė dujų komanda atidžiai stebi dabartinę situaciją. Šiuo metu dujų tiekimo saugumas yra užtikrintas, jis nuolat vertinamas“.

„Gazprom“ yra didžiausia Vokietijos dujų tiekėja.

„The Washington Post“: JAV pateikia Ukrainai ne visą žvalgybinę informaciją

Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Jungtinėse Valstijose buvo parengtos dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina taisyklės. Kaip praneša laikraštis „The Washington Post“, šis žingsnis buvo žengtas siekiant išvengti dar didesnės įtampos santykiuose su Rusija.

Amerikos žvalgybos darbuotojams skirtoje instrukcijoje nurodoma, kokio pobūdžio informacija negali būti teikiama Ukrainai.

Pavyzdžiui, Ukrainai negalima perduoti žvalgybos duomenų, kurie jai padėtų atakuoti objektus Rusijos teritorijoje. Draudimo tikslas – neleisti, kad JAV taptų atakų, kurias Ukraina gali surengti Rusijoje, dalyve.

Šiuo metu Vašingtonas teikia Kyjivui informaciją apie Rusijos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą, kurią Ukraina gauna realaus laiko režimu, palydovines nuotraukas ir ataskaitas, surinktas iš konfidencialių šaltinių.

Be to, JAV pareigūnams uždrausta teikti Ukrainai išsamią informaciją, kuri jai padėtų neutralizuoti aukščiausius Rusijos karinės vadovybės narius, tarp jų – generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.

Šis draudimas netaikomas Rusijos generolų atžvilgiu. Bet, pasak aukšto JAV pareigūno, nuspręsta neteikti informacijos ir apie jų buvimo vietą Ukrainoje.

Kremlius: Suomijos stojimas į NATO – neabejotina grėsmė Rusijai

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, šios šalies lyderiams paskelbus, kad jie remia Helsinkio prisijungimą prie JAV vadovaujamo gynybos aljanso.

„NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie mūsų sienų nedaro pasaulio ir mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Paklaustas, ar Suomijos narystė NATO keltų grėsmę Rusijai, D. Peskovas atsakė: „Neabejotinai.“

„Viskas priklausys nuo to, kaip vyks šis procesas, kiek karinė infrastruktūra priartės prie mūsų sienų“, – pabrėžė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu perspėjo, kad Maskva bus „priversta imtis atsakomųjų priemonių – karinių ir techninių bei kitokių – kad pašalintų kylančias grėsmes savo nacionaliniam saugumui“.

Ministerija apkaltino NATO siekiu sukurti „dar vieną karinės grėsmės mūsų šaliai flangą“.

„Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio pasekmes“, – pabrėžė URM.

Suomijos pasirinkimas

Anksčiau ketvirtadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.

„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį aljansą. Suomija turi nedelsdama pateikti paraišką dėl narystės NATO. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama jame.

Pareiškime taip pat sakoma, kad reikėjo duoti laiko parlamentui ir visuomenei išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.

„Reikėjo laiko užmegzti glaudžius tarptautinius ryšius su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija“, – nurodoma jame.

Šio sprendimo išvakarėse Suomijos prezidentas S. Niinisto pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė invaziją į Ukrainą vasarį pradėjusi Rusija perspėjo to nedaryti.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Visuomenės nuomonės pokyčiai

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonė  po vasario 24-osios smarkiai pakito.

Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.

Tolesni žingsniai

Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos premjerės Magdalena Andersson (Magdalenos Anderson) valdančioji Socialdemokratų partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.

Daugelis prognozuoja, kad abi šalys prašymus priimti į bloką pateiktų vienu metu.

Suomija ir Švedija jau seniai bendradarbiauja su NATO, todėl tikėtina, kad jų prisijungimas prie bloko ilgai netruktų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį sakė, kad Suomijos stojimas būtų „sklandus ir spartus“.

„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.

Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.

Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.

„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.

Suomija turi 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija ir daugelį dešimtmečių laikėsi karinio neutralumo politikos.

1939 metais į šalį įsiveržė Sovietų Sąjunga.

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai Helsinkis buvo priverstas pagal taikos sutartį su Maskva užleisti Rusijai didelę dalį savo rytinės Karelijos srities.

Suomių gynybos ministras Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) ketvirtadienį savo tinklaraštyje išreiškė viltį, kad Švedija prieis tokią pačią išvadą ir kad „galėsime paprašyti narystės kartu“.

Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) sakė, kad „Suomijos sprendimas, savaime suprantama, Švedijai labai svarbus“. Ji pridūrė, kad Stokholmas savo sprendimą taip pat „greitai“ paskelbs.

Ukraina praneša apie naujus aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“

Ukrainos kariškiai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“ ir miestelių Ukrainos rytuose puolimą.

78-osios karo dienos pranešime Ukrainos Generalinis štabas taip pat nurodė, kad rusų pajėgos iš artilerijos pabūklų ir granatsvaidžių apšaudė ukrainiečių karius Zaporižios kryptimi. Zaporižia yra tapusi priebėga iš Mariupolio bėgantiems civiliams.

Generalinis štabas nedetalizavo naujausių veiksmų „Azovstal“ teritorijoje ir aplink ją.

Pasak Ukrainos kariuomenės, rusų artilerija taip pat apšaudė ukrainiečių junginius į šiaurę nuo Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose. Be to, Generalinis štabas pranešė apie rusų smūgius šiauriniuose Černihivo ir Sumų regionuose.

Ukrainos kariuomenė paminėjo savo „dalinę sėkmę“ Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, kur nuo pat karo pradžios nuolat vyksta mūšiai. Nurodoma, kad ukrainiečių pajėgos atrėmė devynias rusų atakas ir sunaikino kelis dronus bei karines transporto priemones.

Nepriklausomai šios informacijos patvirtinti neįmanoma.

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta ES

Ukraina nori, kad jai būtų rezervuota vieta Europos Sąjungoje, net jei visapusiškai narystei pasiekti gali prireikti daug laiko, ketvirtadienį lankydamasis Berlyne sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Kalbame ne apie kuo greitesnę Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad Ukrainai būtų rezervuota ši vieta“, – sakė jis vokiečių transliuotojui ARD.

„Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti“, – pridūrė ukrainiečių diplomatijos vadovas.

Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar reikia šią vietą rezervuoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) anksčiau šią savaitę įspėjo, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES.

Vietoj to E. Macronas pasiūlė sukurti platesnę Europos politinę bendruomenę, kuri apimtų tokias nares kaip Ukraina ar Britanija po „Brexito“.

Į Vokietiją atvykęs susitikti su šalies politiniais lyderiais, taip pat dalyvauti derybose su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G-7), D. Kuleba sakė, kad aptars tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Kita svarbi tema, pasak ministro, bus kova su pasauliniu maisto trūkumu, kurį sukėlė karas.

Rusija apšaudė kelis Ukrainos regionus, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų

Rusijai apšaudžius Ukrainos Černihivo ir Sumų sritis bei Zaporižią, mažiausiai keturi žmonės žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Per naktį suduotą oro smūgį Černihivo regione esančiam Novhorodui-Siverskiui žuvo trys žmonės ir 14 buvo sužeisti.

Sugriauta mokykla ir gimnazija, apgadinti administraciniai pastatai.

Pasak bendruomenės pirmininkės Liudmylos Tkačenko, „priešo taikiniai buvo mokyklos, tuo pat metu buvo apgadinti netoliese esantys pastatai: (...) kultūros namai, ligoninė, medicinos kolegijos bendrabutis“.

Zaporižios srities karinė administracija savo ruožtu informavo apie Zaporižios miestui suduotą raketinį smūgį.

„Šiandien, gegužės 12 dieną, apie 10 val., Rusijos kariai paleido sparnuotąją raketą į Zaporižios miestą“, – sakoma pranešime.

Remiantis pirmine informacija, dega privatus pastatas, aiškinamasi, ar yra nukentėjusiųjų.

Tuo metu Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba platformoje „Telegram“ pranešė apie Rusijos kariuomenės sunkiosios artilerijos smūgį Sumų srityje. Ten žuvo vienas žmogus.

Vokietijos vicekancleris: Vokietija gali išgyventi žiemą be rusiškų dujų

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) pareiškė, kad kitą žiemą Vokietija galėtų apsieiti be rusiškų gamtinių dujų.

„Jei mes iki metų pabaigos visiškai užpildysime saugyklas, jei du iš keturių mūsų išnuomotų SGD laivų bus prijungti prie tinklo ir jei rimtai pataupysime energiją, tuomet, jei Rusija nutrauktų dujų tiekimą, galėtume kaip nors išgyventi žiemą“, – interviu leidiniui „Wirtschaftswoche“ sakė R. Habeckas.

Jis dar kartą paragino Vokietijos gyventojus taupyti energiją.

„Vartojimo mažinimas – alfa ir omega dujų atveju. Jei per artimiausius dvejus metus pramonėje ir privačiuose namų ūkiuose sutaupysime 10 proc., tai bus lemiamas veiksnys neatsidurti krizinėje situacijoje. Kiekvienas turėtų prisidėti. Didesnis taupymas yra rimta priemonė prieš Putiną“, – sakė Vokietijos vicekancleris.

Pasak R. Habecko, du iš keturių Vokietijos išsinuomotų plaukiojančių suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų atsvertų beveik ketvirtadalį iš Rusijos vamzdynais importuojamų dujų. Kartu ministras įspėjo apie didelę ekonominę riziką, kuri kiltų Rusijai nutraukus tiekimą.

Net jei numatytos sąlygos bus įvykdytos, dujų kainos neabejotinai labai smarkiai išaugs, o saugyklos žiemos pabaigoje bus ištuštintos.

„Net jei numatytos sąlygos bus įvykdytos, dujų kainos neabejotinai labai smarkiai išaugs, o saugyklos žiemos pabaigoje bus ištuštintos“, – paaiškino jis.

Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų importo, todėl raginimai įvesti embargą joms kelia nevienareikšmišką reakciją šalyje. Remiantis Vokietijos ekonomikos ministerijos naujausiais duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų sumažėjo nuo 55 proc. iki 35 procentų. Berlynas tikisi iki 2024-ųjų vasaros šį rodiklį palaipsniui sumažinti iki 10 proc., skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26,65 tūkst. okupantų 

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 12 d. jau neteko apie 26,65 tūkst. kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 195 tankų, 2 873 šarvuotųjų kovos mašinų, 534 artilerijos sistemų, 191 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 161 sraigtasparnio, 2 019 automobilių, 13 laivų, 398 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Per amunicijos sprogimą Rusijos karinėje bazėje žuvo vienas žmogus

Vienas žmogus žuvo, dar keli sužeisti per sprogimą, įvykusį iškraunant amuniciją karinėje bazėje Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Nelaimingi atsitikimai ginklų sandėliuose Rusijoje gana dažni, ypač dėl saugos reikalavimų nesilaikymo ir didelio kiekio saugyklose likusios senos amunicijos. „Dėl parako sprogimo iškraunant šaudmenis sužeisti septyni žmonės. Jų sužeidimai nedideli. Dar vienas žmogus mirė“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė šaltinis gelbėjimo tarnyboje ir pridūrė, kad auka buvo karys.

Tas pats šaltinis teigė, kad po sprogimo kilo gaisras ir buvo dedamos pastangos jį užgesinti. Vietos sveikatos ministerija pranešė, kad du iš sužeistųjų paguldyti į ligoninę dėl sunkių nudegimų. Pirminiais duomenimis, incidentą galėjo sukelti neatsargus elgesys su sprogmenimis, pranešė TASS.

A. Baerbock priims G7 užsienio reikalų ministrus karui Ukrainoje aptarti

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį konsultuosis su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių grupės dėl pasaulinių Rusijos karo Ukrainoje padarinių.

Viešbučio komplekse prie Baltijos jūros Šlėzvigo ir Holšteino žemėje A. Baerbock priims Kanados, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV užsienio reikalų ministrus. Vakare planuojama darbo vakarienė.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės, derybose Vangelse taip pat dalyvaus Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu. Pasak atstovės, ministrai aptars energetikos, aprūpinimo maistu ir kitus karo aspektus, taip pat palies santykius su Kinija bei padėtį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, darbotvarkėje – padėtis Afganistane, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose bei bendra kova su klimato krize ir koronaviruso pandemija.

Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei. G7 viršūnių susitikimas vyks Bavarijoje birželio 26–28 dienomis.

TEA: didėjant Rusijos izoliacijai, didelių naftos tiekimo trikdžių nebus

Didėjanti Rusijos izoliacija nesukurs didelių naftos tiekimo trikdžių, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

Nors TEA anksčiau buvo perspėjusi, kad Rusijos invazija į Ukrainą gali lemti pasaulinius naftos tiekimo trikdžius, dabar organizacija teigia, kad Europos Sąjungos (ES) ir Didžiojo septyneto (G7) šalių planai uždrausti rusiškos naftos importą „paspartins prekybos srautų perorientavimą“ ir privers Rusiją sumažinti gavybos apimtis.

„Kitur didėjančios gavybos apimtys ir lėtesnis paklausos augimas, ypač Kinijoje, artimiausiu metu turėtų užkirsti kelią dideliam pasiūlos deficitui“, – savo kas mėnesį skelbiamoje ataskaitoje teigė TEA. Agentūra nurodė, kad balandį pasiūla sumažėjo beveik 1 mln. barelių per dieną, o antroje metų pusėje šis skaičius gali pasiekti 3 mln. barelių per dieną.

Tačiau, pasak TEA, „vis didėjančios“ gavybos apimtys JAV ir OPEC+ priklausančiose Viduriniųjų Rytų šalyse padės kompensuoti nuostolius Rusijoje.

Agentūros skaičiavimu, neįskaitant Rusijos, pasaulinės naftos gavybos apimtys nuo gegužės iki gruodžio turėtų padidėti 3,1 mln. barelių per dieną. Tuo metu pasaulinis naftos paklausos augimas antrą ketvirtį turėtų sulėtėti iki 1,9 mln. barelių per dieną.

„Gazprom“: Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą sumažėjo beveik trečdaliu

Ketvirtadienį Rusijos dujų tranzitas per Ukrainą į Europą sumažėjo trečdaliu, Kyjivui sustabdžius tiekimą pagrindiniu maršrutu, pranešė Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“.

„Gazprom“ naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė, kad ketvirtadienį per Ukrainą transportuojamas tiekimas sudarė iš viso 50,6 mln. kubinių metrų, ankstesnę dieną jis buvo 72 mln. kubinių metrų.

Ukrainos dujotiekio operatorė GTSOU pranešė nuo trečiadienio sustabdžiusi dujų transportavimą Sochranivkos tranzito punkte, nes dabar jį kontroliuojančios Rusijos okupacinės pajėgos trukdo operacijai. Toks žingsnis žengtas, prasidėjus trečiajam Rusijos karinės kampanijos provakarietiškoje Ukrainoje mėnesiui.

Ukrainos GTSOU savo svetainėje pateikė šiek tiek kitokius skaičius, sakydama, kad ketvirtadienį tranzitu bus perduota 53 mln. kubinių metrų, o dieną prieš tai – 73 mln. kubinių metrų dujų.

Per Ukrainą eina svarbiausias rusiškų dujų tiekimo į Europą kelias, abi šalys išlaikė srautus net po to, kai vasario 24 d. Kremlius pasiuntė kariuomenę į Ukrainą. Vokietija trečiadienį pranešė, kad rusiškų dujų tiekimas per Ukrainą sumažėjo 25 procentais.

Rusijos gamtinių dujų tiekimo per Ukrainą sumažėjimas pakurstė baimę, kad ir taip didelės dujų kainos Europoje tiekimui sumažėjus dar labiau išaugs.

Gelbėjimo tarnybos: per Rusijos smūgį Ukrainos šiaurėje žuvo trys žmonės, 12 sužeista

Trečiadienį per Rusijos smūgį miestui Ukrainos šiauriniame Černihivo regione trys žmonės žuvo, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūrai AFP pranešė pagalbos tarnybos.

„Po smūgio Novgorodo-Siverskio mieste trys žuvę žmonės ir 12 sužeistųjų“, – sakė atstovas.

Miestas yra šiaurės rytiniame šalies kampe, maždaug už 45 kilometrų į pietus nuo Rusijos sienos.

Černihivo gubernatorius Viačeslavas Čausas „Telegram“ kanale pranešė, kad yra „žuvusiųjų ir sužeistųjų“, tačiau skaičių nepateikė sakydamas, jog gelbėtojai ir medikai „dirba įvykio vietoje“. Jis sakė, kad smūgis suduotas naktį, pataikyta į „kritiškai svarbią infrastruktūrą“, įskaitant mokyklą, jis paskelbė smarkiai apgadintų miesto pastatų nuotraukas. „Apgriauti ir kiti administraciniai pastatai bei privatūs namai“, – sakė jis.

Anksčiau Ukrainos armija pranešė, kad Rusija „įvykdė artilerijos apšaudymą“ Černihivo srityje.

Prieš karą Novgorodas-Siverskis turėjo maždaug 15 tūkst. gyventojų. Černihivo regionas, smarkiai pultas Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje, pastarosiomis savaitėmis patyrė mažiau atakų nei kiti rytiniai regionai.

Čekija ketina patiekti Ukrainai sovietinių tankų, mainais prašo vokiškų „Leopard“

Čekija ketina patiekti Ukrainai sovietinių tankų, kurių turi šalies armija, ir veda derybas su Vokietija dėl tankų „Leopard“ pristatymo Čekijai.

Tai pareiškė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, praneša „rbc.ua“.

Pasak žinybos vadovės, Čekija nori perduoti Ukrainai kuo daugiau tankų iš savo atsargų. Čekija tikisi gauti iš Vokietijos tankų „Leopard“, nors ir ne pačios moderniausios versijos.

„Manau, kad mes einame teisinga linkme. Turiu omenyje tankų „Leopard“ įsigijimą“, – sakė J. Černochova.

Anot ministrės, vokiški tankai, kurių gauti nori Praha, gali būti „kažkur per vidurį“ tarp senojo „Leopard 1“ ir naujojo „Leopard 2“.

Čekijos tankų daliniuose yra 30 modernizuotų tankų T-72M4S3, o sandėliuose laikomos dar kelios dešimtys nemodernizuotų mašinų.

Ukrainos kariškiai praneša apie sunkias kovas Donbase

Rusijos pajėgos sustiprino atakas Rytų Ukrainoje ir, pasak Ukrainos kariuomenės, pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų Donbaso regione.

Į rytinį regioną sutelktos didžiausios Rusijos kariuomenės pastangos nuo jos įsiveržimo vasario 24 dieną. Pasiuntęs kariuomenę, Kremlius įvardijo priežastį – apsaugoti apsišaukėliškas prorusiškas respublikas Ukrainos rytuose. Kelios dienos prieš karui prasidedant, prezidentas Vladimiras Putinas, Kyjivo pasipiktinimui, pripažino respublikas kaip nepriklausomus darinius.

„Priešas tęsia puolimo pastangas Rytinėje operacijos zonoje, siekdamas visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono sritis bei išlaikyti sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime ketvirtadienį.

Pasak šio pranešimo, Rusijos atakos Donbase nukreiptos į Severodonecko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Kurachovo miestus, taip pat Rubižnę, kurios didžiąja dalį Rusijos pajėgos jau užėmė. „Severodonecko apylinkėse priešas atakuoja Kudriašivką ir Severodonecką ir iš dalies pasiekia savo tikslų“, – pripažino Ukrainos karinė vadovybė. Tikėdamasi pasistūmėti į mažą Lymano miestelį, Rusijos kariuomenė bando pastatyti pontoninius tiltus per Siverskio Doneco upę. Trečiadienio vakarą Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad pontoniniai tiltai buvo sunaikinti.

Tuo metu Maskva stiprina savo pajėgas fronto linijoje aplink Sloviansko miestą – vieną svarbiausių Rusijos puolimo Donbase taikinių. Anot pranešimo, prieš naujas atakas rajone dislokuota apie 300 papildomų Rusijos karinių transporto priemonių.

Padėtis Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos kovotojai tebėra įsitvirtinę „Azovstal“ plieno gamykloje, nepasikeitė, sakoma pranešime. Taip pat pranešama, kad Zaporižios regione ir aplink Mykolajivo bei Krivy Ryho miestus šalies pietuose artilerija sukėlė gaisrus.

Ukrainos oligarcho R. Achmetovo bendrovė kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms 1 mln. dolerių

Ukrainos oligarcho Rinato Achmetovo bendrovės SCM įmonės nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms, teritorinei gynybai ir humanitarinei pagalbai apie 1 mln. dolerių.

Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai.

Tai ketvirtadienį pranešė „rbc.ua“, remdamasi SCM direktore ryšiams su visuomene Natalija Jemčenko.

„Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai. Nuo karo pradžios SCM kasdien aukoja maždaug 1 mln. dolerių. Mes perduodame šiuos pinigus vyriausybei ir žmonėms kaip humanitarinę pagalbą, remiame gynybos pajėgas“, – sakė kompanijos atstovė.

Anot N. Jemčenko, SCM savininkas R. Achmetovas kaip stambiausias nacionalinis investuotojas atliks reikšmingą vaidmenį ir atstatant Ukrainą po karo.

NATO vadovas sako, kad Suomijos priėmimas bus sklandus ir greitas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pasveikino Suomijos lyderių sprendimą pritarti stojimui į Aljansą ir pareiškė, kad galutinis narystės procesas bus „sklandus ir greitas“.

Keliomis valandomis anksčiau Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin pareiškė paramą narystei NATO, nepaisydami Maskvos įspėjimų. Sekmadienį tikimasi oficialaus pareiškimo dėl stojimo.

„Tai suverenus Suomijos sprendimas, kurį NATO visiškai gerbia. Jei Suomija nuspręs pateikti prašymą, ji bus šiltai priimta į NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.

V. Zelenskis sveikina Suomijos pasirengimą stoti į NATO

V. Zelenskis ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Suomijos prezidentu Sauliu Niinisto ir pasveikino jo šalies pasirengimą stoti į NATO.

Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apie tai tviteryje pranešė pats V. Zelenskis. Pasak jo, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė Ukrainos euroointegraciją ir gynybos klausimus.

Rusija naudoja energiją kaip ginklą, sako Berlynas

Maskvai paskelbus sankcijų Vakarų energetikos bendrovėms ir vėl sumažėjus vienu iš svarbių dujotiekių Europai tiekiamų dujų srautui, Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) ketvirtadienį apkaltino Rusiją naudojant energiją kaip ‚ginklą“.

„Reikia pasakyti, kad padėtis pasiekė kritišką tašką, nes energija dabar keliose srityse yra naudojama kaip ginklas“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją.

Trečiadienį Rusijos vyriausybė paskelbė potvarkį, kuriuo nustatė sankcijų 31 Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Valstijų ir Singapūro energetikos bendrovei, keršydama už Vakarų sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Dauguma šių bendrovių priklauso Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ patronuojamųjų įmonių grupei „Gazprom Germania“.

Į sankcijų sąrašą įtrauktas sandorių uždraudimas, taip pat draudimas su sankcionuotomis bendrovėmis susijusiems laivams įplaukti į Rusijos uostus.

Tuo tarpu operatoriai ketvirtadienį antrą dieną iš eilės pranešė apie sumažėjusį rusiškų dujų tiekimą Europai svarbiu Ukrainos dujotiekiu.

Nuo rusiškų energijos išteklių itin priklausoma Vokietija trečiadienį sakė, kad tiekimas sumažėjo 25 proc., bet trūkumas buvo padengtas dujomis, kurios buvo importuotos iš Norvegijos ir Nyderlandų.

Didžiausia Europos ekonomika nori kuo skubiau atsikratyti šios priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių ir jau beveik atsisakė rusiškų anglių.

Tačiau atsisakyti rusiškos naftos ir dujų bus sunkiau.

Vis didėjant nuogąstavimams, kad Rusija gali staiga užsukti naftos ir dujų čiaupus, R. Habeckas pareiškė, jog Vokietija yra sutelkusi dėmesį į dujų atsargų kaupimą žiemos sezonui.

„Iki žiemos dujų saugyklos turi būti pilnos, antraip atsidursime padėtyje, kurioje mus bus galima lengvai šantažuoti“, – įspėjo jis.

O. Scholzas: Vokietija visokeriopai rems Suomijos siekį įstoti į NATO

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso.

„Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

JT pradeda tyrimą dėl įtariamų Rusijos žiaurumų Ukrainoje

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.

Taryba 33 balsais prieš du parėmė Ukrainos pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo raginama ištirti pažeidimus, kaip įtariama, padarytus Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų srityse vasario pabaigoje ir kovą, „siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn“.

Ukrainos kariuomenė skelbia sunaikinusi du rusų pontoninius tiltus

Ukrainos kariuomenė skelbia Rytų Ukrainos Luhansko regione sunaikinusi du Rusijos pajėgų pontoninius tiltus per Doneco upę. „Bilohorivka  atlaiko rusų šturmą, mūsų gynėjai sunaikino du pontoninius tiltus“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus. Esą nėra abejonių, kad netrukus bus sugriautas ir trečias tiltas.

S. Haidajus taip pat paskelbė iš dronų darytas nuotraukas, kuriose – dešimtys sunaikintų automobilių ir šarvuotos technikos.

Smūgį esą sudavė 17-osios tankų brigados iš Kryvyj Riho artileristai.  Rytiniame pranešime Ukrainos generalinis štabas konstatavo, kad priešui vis tiek pavyko persikelti per upę. S. Haidajus taip pat pripažino: „Situacija labai pablogėjo“. Esą ir toliau kyla grėsmė tiekimo maršrutui iš Bachmuto vietovės į Lisičanską ir Severodonecką.

Rusija prieš pustrečio mėnesio pradėjo karą Ukrainoje. Tikslas yra bent jau visiškai užimti Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko sritis. Jungtinės Tautos (JT) jau registravo apie 3 500 nužudytų civilių, tačiau spėja, kad aukų skaičiai yra daug didesni.

Lenkija suskaičiavo daugiau kaip 3,3 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios Lenkija suskaičiavo daugiau kaip 3,3 mln. Ukrainos karo pabėgėlių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Trečiadienį sieną į Lenkiją kirto 21 200 žmonių, ir tai yra 17 proc. daugiau nei para anksčiau.

Ukrainos kryptimi sieną perėjo 27 500 asmenų. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo beveik 1,2 mln. žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, vykstantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos daliniai.

Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.

Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

B. Johnsonas nemano, kad santykiai su V. Putinu gali vėl normalizuotis

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas nemano, kad santykiai su V. Putinu gali vėl normalizuotis.

„Manau, kad dabar V. Putinui bus labai sunku atgailauti, – interviu radijo stočiai LBC sakė B. Johnsonas. – Turbūt nėra nieko neįmanomo, tačiau šiuo metu niekaip nematau, kad galėtume vėl normalizuoti santykius su V. Putinu.“

Pasak JK premjero, Rusijos prezidentas Ukrainoje pažeidė žmogaus teises ir tarptautinę teisę ir yra atsakingas dėl barbariško išpuolio prieš visiškai nekaltą šalį. „Jei normalizuotume santykius, padarytume tokią pat klaidą kaip 2014 m.“ po Krymo aneksijos, tvirtino B. Johnsonas.

„Tad trumpai tariant – ne. Jokio pakartotinio santykių normalizavimo, šiuo klausimu JK pozicija yra labai aiški“, – pridūrė B. Johnsonas.

Graikija perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės tik tada, kai iš NATO partnerių gaus panašių ginklų

Graikija, pasak gynybos ministro, tik tada perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, kai mainais panašių ginklų sistemų gaus iš NATO partnerių. Tačiau šie ginklai turi būti skirti „nedelsiant“, – ketvirtadienį Graikijos parlamente sakė Nikosas Panagiotopoulosas. JAV, anot graikų žiniasklaidos, praėjusiomis dienomis pareikalavo, kad Atėnai perduotų Ukrainai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų.

Atėnai savo poziciją argumentuoja Turkijos grasinimais ir nuolatiniais turkų naikintuvų praskridimais virš gyvenamų Graikijos salų, pavyzdžiui, Lesbo, Chijo ir Rodo.

Graikijos salose Egėjo jūros rytinėje dalyje dislokuota daug oro gynybos sistemų, kokias naudoja ir Ukraina. Graikija balandį į Ukrainą nusiuntė šautuvų ir prieštankinių ginklų, taip pat amunicijos ir medicinos prekių.

D. Kuleba: Europa turi išjungti energetinį deguonį Rusijai

Europa turi užbaigti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir išjungti „energetinį deguonį“ Maskvai, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, pridurdamas, kad Maskva pasirodė esanti nepatikima tiekėja.

„Šis energetinis deguonis Rusijai turi būti išjungtas ir tai ypač svarbu Europai, – sakė D. Kuleba per vizitą Berlyne. – Europa turi atsikratyti šios visiškos priklausomybės nuo rusiškų dujų, nes Rusija parodė... kad nėra patikima partnerė, o Europa negali sau to leisti“.

Antras pagal dydį Vokietijos bankas teigia, kad nesitrauks iš Rusijos

Antras pagal dydį Vokietijos bankas „Commerzbank“ ketvirtadienį pranešė, kad neatsisakys savo dukterinės įmonės Rusijoje, ir kartu pranešė apie padidėjusį pirmojo ketvirčio pelną.

Generalinis direktorius Manfredas Knofas per pokalbį su žurnalistais sakė, kad Rusijos įmonė, kurioje dirba apie 140 žmonių, „nėra parduodama“. Tačiau verslo plėtra sustabdyta, dirbama tik su „esamais vokiečių ir tarptautiniais klientais“.

M. Knofas sakė, kad „Commerzbank“ liks Rusijoje tol, „kol Vokietijos klientai ten vykdys veiklą“. Bankas pranešė, kad atidėjo „beveik pusę milijardo eurų“, skirtų padengti galimiems nuostoliams, „susijusiems su Rusija“.

Prancūzijos bankas „Societe Generale“ praėjusią savaitę pranešė, kad baigia savo verslo pardavimą. Italijos „UniCredit“ informavo, kad veda „preliminarias“ derybas dėl savo filialo Rusijoje pardavimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras reikalauja vakarietiškų naikintuvų

D. Kuleba pareikalavo vakarietiškų naikintuvų ir priešraketinių sistemų savo šalies gynybai nuo Rusijos. „Pamirškime sovietines sistemas, tai praeitis, – sakė jis interviu laikraščiui „Die Welt“. – Jei šis karas tęsis toliau, paskutinės sovietinių ginklų atsargos šalyse, kurios pasiruošusios juos mums duoti, jau netrukus bus išnaudotos. Kai kurios jau dabar išnaudotos“.

NATO šalys, tiekdamos ginklus Ukrainai, pradžioje perdavė jai sovietines ginklų sistemas, nes ukrainiečių kariams lengviau jomis naudotis. Tačiau dabar vis dažniau karo teritoriją pasiekia Vakarų gamybos ginkluotė.

D. Kuleba vėl kritikavo Vokietijos delsimą tiekti ginklus. Jis pabrėžė, kad Vokietijos pažadėtų priešlėktuvinių tankų Ukraina nė neprašė. „Tiesa, kad mes neprašėme „Gepard“. Vokietijos vyriausybei, atrodo, svarbiausia buvo mums kažką duoti, ko jai pačiai nereikia“, – sakė ministras. Jis teigė, kad pradžioje nebuvo amunicijos šiems tankams. „Iš pradžių duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų“, – teigė D. Kuleba.

Jis nepakankamu pavadino Vokietijos sprendimą dėl septynių savaeigių haubicų 2000 – modernių artilerijos pabūklų – tiekimo. „Tuo pat metu, kai pasirodė ši žinia, aš sužinojau, kad viena labai maža ES šalis mums taip pat nori perduoti septynis tos pačios sistemos vienetus. Neatitinka dimensija, tai neatrodo gerai“, – sakė D. Kuleba.

„Gepard“ tankai ir savaeigės haubicos iki šiol yra vienintelė sunkioji ginkluotė, kurią Vokietija pažadėjo Ukrainai.

Rusija praneša nukovusi per 300 Ukrainos karių

Rusijos ginkluotosios pajėgos skelbia per oro ir raketų smūgius nukovusios šimtus Ukrainos karių ir sunaikinusios daug karinės technikos. „Oras-žemė“ raketomis „sunaikinta daugiau kaip 320 nacionalistų, iš rikiuotės išvestos 72 karinės transporto priemonės“, - ketvirtadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

I. Konašenkovas taip pat pranešė, kad raketinės ginkluotosios pajėgos ir artilerija apšaudė per 400 dalinių koncentracijos vietų ir karinių vilkstinių, 12 vadaviečių ir 26 priešo artilerijos pozicijas. Korotyčiaus regione, esančiame tik už kelių kilometrų į vakarus nuo Rytų Ukrainos milijoninio Charkivo miesto, esą iš rikiuotės išvesta S-300 tipo oro gynybos sistema. Slovianske pataikyta į tris „Smerč“ raketų paleidimo pozicijas.

Kyjivas teigia vedantis derybas dėl 38 sužeistų "Azovstal" kovotojų evakuacijos

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad veda „sunkias“ derybas su Rusija, siekdamas užtikrinti saugų 38 sunkiai sužeistų kovotojų evakavimą iš rusų kariuomenės apgultos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.

„Vedame labai sunkias derybas dėl sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“ mainais į paimtus į nelaisvę rusus“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ji sakė, kad abi šalys derasi dėl „38 sunkiai sužeistų kovotojų“ išlaisvinimo ir kad derybos vyksta „žingsnis po žingsnio“.

I. Vereščuk anksčiau šią savaitę agentūrai AFP sakė, kad tuneliuose po didele plieno gamykla Mariupolyje, kurio kontrolę Rusija teigia perėmusi, tebėra daugiau nei 1 000 Ukrainos karių. Pasak jos, šimtai žmonių yra sužeisti, o Ukraina veda derybas su Turkija siekiant palengvinti galimą evakuaciją.

Praėjusį mėnesį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų

Per karą Ukrainoje, JT duomenimis, praėjusį mėnesį žuvo beveik 100 vaikų. „Ir mes manome, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis“, - ketvirtadienį JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke sakė JT vaikų fondo (UNICEF) direktoriaus pavaduotojas Omaras Abdis. Susitikime buvo kalbama apie humanitarinę situaciją konflikte.

O. Abdis pridūrė, kad daug vaikų, be to, dėl karinių veiksmų buvo sužeisti. Milijonai buvo priversti palikti namus, buvo atakuojamos mokyklos. „Karas Ukrainoje, kaip ir visi karai, yra vaikų apsaugos ir vaikų teisių krizė“, - pabrėžė O. Abdis.

JT: iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6 mln. žmonių

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iš Ukrainos iki šiol pabėgo daugiau kaip 6 mln. žmonių. Dauguma jų kirto Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos sieną ir pateko į ES, pranešė JT Pabėgėlių agentūra, kuria remiasi „Reuters“.

Pačioje Ukrainoje daugiau kaip 8 mln. gyventojų yra vidaus pabėgėliai. Prieš karą šalyje gyveno 44 mln. žmonių.